Byla 3K-3-339/2014

Dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (pranešėjas), Algio Norkūno ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Eglei Berželionytei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vydmantui Grigoravičiui, atsakovui J. U., atsakovų J. U. ir S. P. atstovei advokatei Onai Vitartienei ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Justinai Užumeckaitei,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. U. ir S. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gabijos investicijos“ ieškinį atsakovams J. U., S. P. ir I. M. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

8Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas atsakovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) nustatyti servitutą, suteikiantį teisę: ieškovui neterminuotai ir neatlygintinai juo naudotis – tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas žemės sklypo dalyje, A. K. geodezinių matavimų įmonės parengtame žemės sklypo plane pažymėtoje taškais 1, 8, 10, 9, nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams bei naudotojams naudotis nurodyta žemės sklypo dalimi, kad galėtų remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, naudotis jais pagal paskirtį, bet kuriuo paros metu visais metų laikais eiti ir važiuoti transporto priemonėmis nurodytoje žemės sklypo dalyje nutiestomis susisiekimo komunikacijomis; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 patvirtintas 99,45 ha teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detalusis planas (toliau – Detalusis planas). Pagal Detaliojo plano sprendinius Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2006 m. kovo 8 d. parengė, patvirtino ir ieškovui išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 2383 dėl daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso (7.3) su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis statybos (toliau – Projektavimo sąlygų sąvadas); pagal Detaliojo plano sprendinius ir Projektavimo sąlygų sąvadą parengtas Daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso (7.3) su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis (duomenys neskelbtini) (sklypų kadastriniai Nr. duomenys neskelbtini) projektas (toliau – Projektas), patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. gegužės 10–11 d. posėdyje; 2006 m. gegužės 16 d. ieškovui išduotas statybos leidimas Nr. (101)-11.3-23 NS-5 (toliau – Statybos leidimas).

10Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,66 ha ploto žemės sklypas, kuris Detaliajame plane pažymėtas (duomenys neskelbtini); žemės sklypo dalis (375 kv. m), pažymėta (duomenys neskelbtini), priskirta infrastruktūros teritorijai, Detaliajame plane nurodoma kaip valstybės ir miesto reikmėms planuojamų gatvių ir inžinerinės infrastruktūros (A1, B1, B2, C2 kategorijų gatvių zona) užimama žemė, paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo inicijuota žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, tačiau ji nutraukta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-438-1119/2009, nes nebuvo pridėtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų planas žemės sklypo daliai; šioje nutartyje teismas konstatavo, kad visuomenės poreikis ginčo žemės sklypui yra pakankamai motyvuotas bei pagrįstas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“.

11Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai yra vieninteliai Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai, kurie nėra davę sutikimo ar kitu būdu nesuteikę teisės Detaliuoju planu nustatytoje jiems priklausančio žemės sklypo dalyje tiesti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas (greta esančiuose sklypuose, plane pažymėtuose (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1839-101/2008, nustatyti servitutai). Ieškovas nurodė, kad Detaliajame plane, jo pagrindu sudarytame Projektavimo sąlygų sąvade ir pagal juos parengtame Projekte jam nustatyta pareiga tiesti magistralinius inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas per atsakovų žemės sklypo dalį; pagal Projektavimo sąlygų sąvadą ir su Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2006 m. kovo 23 d. sudarytą Paramos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo visus Detaliojo plano galiojimo ribose savo lėšomis įrengtus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, po to, kai jie teisės aktų nustatyta tvarka bus pripažinti tinkamais naudoti, perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuosavybėn, ieškovas yra Projekte numatytų magistralinių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas, todėl teigia turintis teisę reikalauti nustatyti servitutą teismo sprendimu. Ieškinyje pažymima, kad teritorija ties žemės sklypu užstatyta, statinys yra pripažintas tinkamu naudoti; Detaliajame plane suprojektuota siauriausia įmanoma C2 kategorijos gatvė; servituto plotas (375 kv. m) sudaro labai nedidelę atsakovų žemės sklypo (16 600 kv. m) dalį; tiesiami tinklai skirti daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų poreikiams patenkinti.

12II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

13Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, nustatė servitutą, suteikiantį teisę: ieškovui neterminuotai naudotis atsakovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) – tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas žemės sklypo dalyje, A. K. geodezinių matavimų įmonės parengtame 2007 m. balandžio 10 d. žemės sklypo plane pažymėtoje taškais 1, 9, 10, 8 (375 kv. m), nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojams naudotis šia žemės sklypo dalimi remontuojant, prižiūrint ir kitaip eksploatuojant inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, jas naudojant pagal paskirtį, įskaitant teisę bet kuriuo paros metu visais metų laikais eiti ir važiuoti transporto priemonėmis žemės sklypo dalyje nutiestomis susisiekimo komunikacijomis; likusią ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

14Teismas nurodė, kad sprendžiant ginčą būtina atsižvelgti į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimą, kuriuo patenkintas UAB „Gabijos investicijos“ ieškinys T. Z., T. C., T. Z. (T. Z.) ir nustatytas servitutas, suteikiantis teisę ieškovui bet kuriuo paros metu ir metų laiku netrukdomai naudotis šiems atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalimis – eiti ir važiuoti transporto priemonėmis į ieškovui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas pagal Detaliajame plane numatytus sprendinius tam, jog ieškovas galėtų tinkamai naudotis viešpataujančiaisiais daiktais (jam priklausančiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), t. y. spręstas ginčas dėl to paties Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo sklype, kuris yra greta atsakovams šioje byloje nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo; nurodyta sprendimo dalis palikta nepakeista apeliacinės instancijos teismo nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Gabijos investicijos“ v. T. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-581/2009. Teismas nevertino šalių argumentų, rašytinių įrodymų ir faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovo pastatytų ar statomų inžinerinių tinklų statybos teisėtumu, jų atitiktimi statybos techniniams reglamentams, ir pan., nes byloje prašoma nustatyti servitutą siekiant tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, t. y. servitutas nukreiptas į ateitį, o viešosios teisės normų, reguliuojančių statybų teisėtumą, pažeidimai nėra ginčo dėl tokio servituto nagrinėjimo dalykas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašo nustatyti servitutą remdamasis CK 4.123 straipsniu, įtvirtinančiu galimybę nustatyti servitutus, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, byloje sprendžiamas ginčas, ar objektyviai būtina nustatyti tokį servitutą; nesutiko su atsakovais, jog ieškovas neturi teisės reikalauti nustatyti servitutą veikdamas savivaldybės interesais (keliai nuosavybės teise priklauso savivaldybei), nes pagal ieškovo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. kovo 23 d. Paramos sutartį nutiesti inžineriniai tinklai ir komunikacijos bus perduotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn; atmetė argumentus, kad servitutas negalimas ieškovui nuosavybės teise nevaldant viešpataujančiojo daikto, nes sprendžiama dėl būsimo daikto, t. y. inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų, sukūrimo, kol tai nepadaryta, daiktas neregistruojamas registre; servituto nustatymo nepripažino viešojo intereso gynimu (ieškovas – privatus verslo subjektas, įgyvendinantis verslo projektą, t. y. statantis daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą ir siekiantis pelno), jo privačių verslo interesų tenkinimas nesietinas su viešuoju interesu. Teismas iš dalies sutiko su atsakovais, kad Detaliojo plano sprendiniai jiems neprivalomi, nurodė, jog Projektavimo sąlygų sąvadas, Statybos leidimas nepatvirtina servituto nustatymo būtinybės (juose nenurodytas atsakovams priklausantis žemės sklypas), tačiau pažymėjo ir tai, kad Detaliojo plano sprendiniai nebuvo ginčijami, atsakovas J. U. patvirtino, jog žinojo apie rengiamą Detalųjį planą. Įvertinęs 2012 m. liepos 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurio 3 priede nustatyta, kad atstumas tarp atsakovų žemės sklypo kampo ir pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo sienos yra mažesnis nei 10 m, o planuojamos gatvės (po kuria bus tiesiami inžineriniai tinklai) plotis pagal STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ negali būti mažesnis kaip 20 metrų, teismas sprendė, jog, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, nėra galimybės apeiti atsakovų žemės sklypą; būtinybę nustatyti prašomą servitutą patvirtino ir pirmiau nurodytoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. priimtoje nutartyje konstatuotos aplinkybės (pasisakant dėl to paties Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo konstatuota, kad suprojektuotos sistemos būtinos). Pažymėjęs, kad pagal teismų praktiką servitutas yra atlygintinis, išskyrus atvejus, kai kitaip susitaria šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gabijos investicijos“ v. T. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-581/2009), ir atsižvelgęs į tai, jog atsakovai nesutiko su servituto nustatymu, teismas laikė, kad jie neatsisako atlyginimo už nustatytą servitutą, todėl ieškinio dalies dėl neatlygintinio servituto nustatymo netenkino. Kadangi servituto atlygintinumo apimties klausimas byloje nebuvo sprendžiamas (tokie reikalavimai nebuvo pareikšti), tai teismas pažymėjo, kad, teismo sprendimu nustačius servitutą ir neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos, ši teisė gali būti įgyvendinama šalių susitarimu ar apginama teismo sprendimu atskiroje byloje.

15Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų J. U. ir S. P. apeliacinį skundą, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

16Teisėjų kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, jog inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti būtina nustatyti ieškovo prašomą servitutą; nenustatė aplinkybių, paneigiančių servituto reikalingumą, priešingai, pažymėjo, kad su atsakovų žemės sklypu besiribojančiam sklypui (Detaliajame plane pažymėtam (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nustatytas servitutas Projekte numatytiems magistraliniams inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti, toks pat servitutas nustatytas ir žemės sklype, pažymėtame (duomenys neskelbtini); įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, jog inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos yra būtinos prijungti (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalą prie bendros Vilniaus miesto infrastruktūros sistemos, be jų ne tik ieškovas negalėtų tinkamai įgyvendinti Projekto ir perduoti savo lėšomis įrengtus tinklus bei komunikacijas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise pagal Paramos sutartį, bet ir gyvenamųjų namų gyventojai negalėtų tinkamai naudotis šiais tinklais ir komunikacijomis. Atsižvelgusi į šias aplinkybes kolegija konstatavo, kad atsakovai nepagrįstai iškelia savo nuosavybės teisių gynimą aukščiau Detaliajame plane įtvirtinto teisėto intereso – (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalo inžinerinio aprūpinimo. Kadangi ieškovas negali įgyvendinti Detaliojo plano sprendinių atsakovų žemės sklype, vykdyti Projekto, sutartinių įsipareigojimų savivaldybei, taip pat nenaudoti atsakovams priklausančio žemės sklypo dalies, patenkančios į tinklų ir susisiekimo komunikacijų koridorių, tai, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kolegija laikė, kad servitutas yra objektyviai būtinas. Kolegija pripažino, kad ieškovas prašė nustatyti servitutą, o ne išspręsti savavališkos statybos padarinių klausimą (nurodė, kad nustačius servitutą būtų pašalinti esami tinklai ir nutiesti nauji), todėl atmetė atsakovų argumentus dėl ieškovo pastatytų ar statomų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybos teisėtumo, kaip nesusijusius su ginčo dalyku ir nepaneigiančius servituto reikalingumo.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu atsakovai J. U. ir S. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Dėl netinkamo CK 4.111 straipsnio 1 dalies, 4.126 straipsnio 1, 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Kasatoriai nurodo, kad ieškovas teismui nenurodė viešpataujančiojo daikto, dėl kurio tinkamo naudojimo prašė nustatyti servitutą, ir nepateikė įrodymų, jog yra šio daikto savininkas ar valdytojas, todėl teismai, nustatydami servitutą nesant nei viešpataujančiojo daikto, nei jo savininko, pažeidė CPK 4.111 straipsnio 1 dalį, 4.126 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos sprendžiant ginčus dėl servituto. Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami; pagal CK 4.126 straipsnio 2 dalį kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu gali daikto savininkas ar valdytojas. Dėl to kasatoriai laikosi pozicijos, kad, nenurodęs viešpataujančiojo daikto ir nepateikęs įrodymų, jog jis yra šio daikto savininkas ar valdytojas, ieškovas negalėjo kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, o teismai, nustatydami ginčijamą servitutą, pažeidė CK 4.126 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
2. Dėl netinkamo CK 4.103 straipsnio 1 dalies, Statybos įstatymo 24 straipsnio 7 dalies, CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo. Kasatoriai nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-454/2010) nustatyta, jog ieškovas savavališkai vykdė statybos darbus (įrengė inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas) žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (kurio servitutas nustatytas skundžiama nutartimi), taip pažeisdamas Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies ir STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18.1 punkto reikalavimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1441/2011 konstatuota, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos, įrengtos žemės sklype (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nepripažinti tinkamais naudoti, o pagal Statybos įstatymo 40 straipsnio 2 punktą negalima naudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ir (ar) nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti. Pažymėję, kad pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamais sprendimais teismai nustatė servitutą, ieškovui suteikiantį teisę naudotis kasatoriams priklausančių žemės sklypų dalimi ieškovui naudojant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas pagal paskirtį, nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuota, kad tokie veiksmai draudžiami įstatymo – pagal Statybos įstatymo 40 straipsnio 2 punktą negali būti naudojami savavališkai, pažeidžiant Statybos įstatymo reikalavimus, pastatyti inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos.
3. Dėl netinkamo CPK 331 straipsnio 4 dalies taikymo. Kasatorių įsitikinimu, teisėjų kolegija nevertino faktinių ir teisinių apeliacinio skundo argumentų, nenurodė įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais vadovavosi priimdama skundžiamą nutartį. Teisėjų kolegija nevertino ir motyvuotai nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovų argumentus dėl servituto nustatyto negalimumo (ieškovas nevaldo viešpataujančiojo daikto, šis nėra sukurtas), neįvertino, jog ieškovas nenurodė viešpataujančiojo daikto, nepateikė jo priklausymo ar valdymo įrodymų, netyrė byloje esančių įrodymų (teismo nutarčių, kuriomis ieškovui uždrausta tęsti bet kokius statybos darbus atsakovams priklausančiame žemės sklype, savavališkos statybos aktų), nevertino, kodėl pirmosios instancijos teismas nustatė servitutą inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti bei jomis naudotis, nors ieškovas savavališkai, pažeisdamas kasatorių teises ir teisės aktus, yra nutiesęs (pastatęs) inžinerinius tinklus ir dalį susisiekimo komunikacijų, žyma apie savavališką statybą įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nepasisakė dėl skundo argumentų, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė ir pažeidinėja Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytas kasatorių nuosavybės teises, Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktų, 23 straipsnio 24 dalies, 24 straipsnio 7 dalies, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1, 7, 11 punktų, CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatas, neatsižvelgė į tai, jog ieškovas, įgyvendindamas verslo projektą ir siekdamas naudos, nuo 2006 m. pažeidinėja kasatorių nuosavybės teises ir imperatyviuosius įstatymų reikalavimus.

19Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Dėl netinkamo CK 4.111 straipsnio 1 dalies, 4.126 straipsnio 1, 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Ieškovas mano, kad teismai nustatė visas sąlygas servitutui nustatyti (CK 4.126 straipsnio 1 dalis) – atsakovai atsisakė duoti sutikimą tiesti magistralinius inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, Detaliajame plane ir Projekte planuojama tiesti 20 m pločio C2 kategorijos gatvė (duomenys neskelbtini) negali būti nutiesta nesinaudojant kasatorių sklypu, nes tarp kasatorių žemės sklypo ir daugiabučio gyvenamojo namo yra tik 9,73 m (kitu atveju tektų griauti pastatytą ir apgyvendintą daugiabutį namą); kitoje civilinėje byloje nustatytas gretimo žemės sklypo servitutas tiems patiems magistraliniams inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti. Ieškovas nurodo, kad CK 4.123 straipsnyje įtvirtinta galimybė nustatyti servitutą tuo atveju, kai nekilnojamasis daiktas (viešpataujantysis), kurio tinkamam naudojimui užtikrinti nustatomas servitutas, dar nėra sukurtas, o servitutas yra būtinas šio daikto sukūrimui, tinkamam naudojimui bei aptarnavimui. Ieškovas mano, kad, kaip pagrįstai nustatė teismai, iki Projekte numatytų tiesti magistralinių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei jis yra jų savininkas (CK 4.48 straipsnis), todėl, nustačius CK 4.126 straipsnio 1 dalies sąlygas, turi teisę reikalauti nustatyti CK 4.123 straipsnyje reglamentuojamą servitutą (CPK 5 straipsnis).
2. Dėl netinkamo CK 4.103 straipsnio 1 dalies, Statybos įstatymo 24 straipsnio 7 dalies, CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad jo vykdomų statybų teisėtumo klausimas nėra šios bylos ginčo dalykas; ginčas dėl statybų teisėtumo nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, civilinėje byloje Nr. 2-3258-734/2014. Šioje byloje priimtoje Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartyje apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovas kasatorių žemės sklype neteisėtai yra atlikęs tam tikrus darbus, kurie pripažinti savavališka statyba, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nenagrinėti jo reikalavimo nustatyti servitutą; nutarties kasatoriai neginčijo. Dėl to teismai pagrįstai nenagrinėjo ir nevertino kasatorių nurodomų aplinkybių ir pateikiamų argumentų, susijusių su pastatytų ar statomų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybos teisėtumu, kaip nesusijusių su ginčo dalyku.
3. Dėl netinkamo CPK 331 straipsnio 4 dalies taikymo. Atsiliepime nurodoma, kad, teigdami, jog teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, kasatoriai neįvardijo konkrečių CPK nuostatų, kurios tariamai pažeistos, nurodė tik aplinkybes, kurių, jų nuomone, teismai nevertino ar tai darė netinkamai. Ieškovo manymu, teismų procesinių dokumentų turinys patvirtina, kad teismai išsamiai aprašė dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus, aiškiai, logiškai ir motyvuotai dėl jų pasisakė, išvadas pagrindė objektyviu ir visapusišku įrodymų vertinimu.

20Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Dėl netinkamo CK 4.111 straipsnio 1 dalies, 4.126 straipsnio 1, 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Nesutikdamas su kasacinio skundo argumentu, trečiasis asmuo nurodo, kad ginčą nagrinėję teismai tinkamai aiškino materialiosios teisės normas, įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino įrodytomis sąlygas, būtinas servitutui nustatyti teismo sprendimu. Atsiliepime pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog servitutas nustatomas ne esamiems inžineriniams tinklams, bet būsimiems tinklams ir komunikacijoms tiesti.
2. Dėl netinkamo CK 4.103 straipsnio 1 dalies, Statybos įstatymo 24 straipsnio 7 dalies, CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo. Trečiasis asmuo sutinka su bylą nagrinėjusiais teismais, kad kasatorių žemės sklype esančių inžinerinių tinklų statybos teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismai pagrįstai vertino tik ieškovo reikalavimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Kasatorių skunde nurodomi argumentai dėl netinkamo CK 4.103 straipsnio 1 dalies, Statybos įstatymo 24 straipsnio 7 dalies taikymo teisiškai nereikšmingi.
3. Dėl netinkamo CPK 331 straipsnio 4 dalies taikymo. Nesutikdamas su kasatorių argumentais, trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, skundžiamoje nutartyje teisėjų kolegija pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai išdėstyti ieškinio tenkinimo motyvai. Trečiasis asmuo pažymi, kad pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus nuosavybės teisė nėra absoliuti; teisėjų kolegija pagrįstai atsižvelgė į tai, jog inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos, kurioms tiesti, eksploatuoti ir prižiūrėti nustatytas ginčo servitutas, yra būtinos (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalui prijungti prie bendros Vilniaus miesto infrastruktūros sistemos, todėl, nenustačius servituto, ne tik ieškovas negalėtų tinkamai įgyvendinti projekto, bet ir gyvenamųjų namų gyventojai negalėtų tinkamai naudotis šiais tinklais ir komunikacijomis.

21Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl servituto nustatymo tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, kai komunikacijos jau yra nutiestos

25Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teisės taikymo aspektu nekeliamas klausimas dėl būtinumo tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas kasatorių žemės sklypo dalyje. Tokį būtinumą patvirtina teismų nustatytos aplinkybės – ieškovo prašomas nustatyti servitutas atitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 patvirtinto Detaliojo plano sprendinius, šis dokumentas šalių neginčytas, buvę žemės sklypo savininkai savo parašais patvirtino sutikimą su Detaliojo plano sprendiniais, taigi jiems buvo žinoma apie ketinimus suvaržyti turimą sklypą. Atstumas tarp kasatorių žemės sklypo kampo ir pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo sienos yra mažesnis nei 10 m, o planuojamos gatvės (po kuria bus tiesiami inžineriniai tinklai) plotis pagal STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ negali būti mažesnis kaip 20 metrų, todėl, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, nėra galimybės apeiti kasatorių žemės sklypą. Vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. U. ir S. P. pareiškimą, pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, kuriais inicijuota ir pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra teisėtumo, be kita ko, konstatavo, kad visuomenės poreikis ginčo žemės sklypui pakankamai motyvuotas ir pagrįstas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“. Servitutas nustatytas ir greta kasatorių žemės sklypo esančiam sklypui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gabijos investicijos“ v. T. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-581/2009).

26Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimybės servitutu suvaržyti kasatorių žemės sklypą, kai inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos tame sklype jau yra nutiestos. Kasaciniu skundu taip pat keliamas klausimas dėl ieškovo galimybės reikalauti nustatyti servitutą ir tokio servituto turinio – kasatoriai skunde teikia argumentus, kad ieškovas nenurodė viešpataujančiojo daikto, nepateikė įrodymų, kad yra tokio daikto savininkas ar valdytojas, todėl negalėjo kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje sprendžiamas privatinės teisės normomis reglamentuojamas servituto nustatymo klausimas. Byloje nesprendžiamas klausimas dėl ieškovo atliktų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybos teisėtumo ar tokios statybos padarinių šalinimo, o tik tai, ar yra pagrindas nustatyti servitutą kasatorių žemės sklypui, siekiant, kad jame galėtų būti tiesiami ir eksploatuojami inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos.

28Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, reglamentuojamas teisės aktuose. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.).

29Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl ieškovo teisės kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo ir viešpataujančiojo daikto identifikavimo, viena vertus, svarbu atsižvelgti į ieškovo, kaip projektų plėtotojo, veiklos pobūdį, kita vertus, reikia įvertinti prašomo nustatyti servituto ypatumus. Ieškovas kuria projektus ir juos įgyvendindamas stato įvairius objektus, į kuriuos įgytą nuosavybės teisę vėliau parduoda kitiems asmenims. Vykdydamas veiklą (kurdamas būsimus nuosavybės teisės objektus statybos būdu), ieškovas stato daugiabučius gyvenamuosius namus, kurių tinkamam naudojimui pagal paskirtį reikalingi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos. Statybos proceso metu kurdamas daiktus, iki statinių užbaigimo, pripažinimo tinkamais naudotis ir perleidimo tretiesiems asmenims ieškovas yra jų valdytojas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo vykdomo pagal Detaliojo plano sprendinius ir Projektavimo sąlygų sąvadą parengto Daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis (duomenys neskelbtini) projekto, kuriame nustatyta ieškovo pareiga nutiesti magistralinius inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas per kasatoriams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį. Siekdamas įgyvendinti Projektą, ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti servitutą, kuris suteiktų teisę neterminuotai ir neatlygintinai naudotis kasatoriams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi – tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams bei naudotojams naudotis žemės sklypo dalimi, kad galėtų remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, naudotis jais pagal paskirtį, bet kuriuo paros metu visais metų laikais eiti ir važiuoti transporto priemonėmis nurodytoje žemės sklypo dalyje nutiestomis susisiekimo komunikacijomis. Sprendžiant tokį ieškovo reikalavimą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jo veikla vykdoma pagal detaliuosius planus ir kitus planavimo dokumentus, administracinius aktus, laikantis statybą reglamentuojančių norminių ir techninių reikalavimų, galutinis sukurtų rezultatų naudos gavėjas – ne tik butus nuosavybės teise įsigiję asmenys, bet ir visuomenė, nes, be privačios nuosavybės objektų, taip pat sukuriama viso miesto reikmėms svarbi infrastruktūra (gatvės, magistraliniai inžineriniai tinklai, kuriuos, įgyvendinus Projektą, įsipareigota perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuosavybėn). Šią aplinkybę pripažįsta visi byloje dalyvaujantys asmenys. Įvertinusi tai, kad pagal Projekto sprendinius inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti bei jas eksploatuoti neterminuotą laiką, kiti asmenys galėtų neribotai naudotis žemės sklypo dalyje nutiestomis susisiekimo komunikacijomis, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo (statytojo) ir kasatorių (žemės sklypo savininkų) interesus labiausiai atitiktų ir jų pusiausvyrą užtikrintų viešosios teisės normų reglamentuojamas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, kurį taikant žemės savininkui teisingai atlyginama už paimamą jo nuosavybę (CK 4.100 straipsnis). Tokią poziciją patvirtina ir šios bylos aplinkybės – Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 2.3-3944-(01) pradėjo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, taigi viešojo administravimo institucijos pripažino poreikį paimti žemę visuomenės reikmėms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu taip pat nustatė, kad visuomenės poreikis ginčo žemės sklypui yra pakankamai motyvuotas bei pagrįstas. Nors sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras buvo panaikintas, nes nebuvo parengtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų planas, tačiau tai nepaneigia visuomenės poreikio į žemės sklypą, kuris nagrinėjamu atveju pasireiškia ne tiek konkretaus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo užtikrinimu, kiek bendru visuomenės poreikiu, kad būtų nutiesta miesto gyventojams būtina C2 kategorijos gatvė.

30Nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusius teisinius santykius atitiktų žemės paėmimo visuomenės poreikiams instituto taikymas, šioje byloje ieškovas, remdamasis CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise pasirinkti savo civilinių teisių gynimo būdus, kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, todėl toks reikalavimas turi būti nagrinėjamas teisme ir vertinamas jo pagrįstumas. Tam, kad būtų nustatytas servitutas, turi būti konstatuotos visos teisės aktuose įvardytos servituto nustatymo sąlygos. Jau minėta, kad poreikis tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas per atsakovų žemės sklypo dalį nustatytas ir nėra ginčijamas, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako dėl kasacinio skundo argumentų dėl subjekto, turinčio teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti servitutą, bei dėl viešpataujančiojo daikto nurodymo.

31Kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovas teismui nėra nurodęs nei viešpataujančiojo daikto, dėl kurio tinkamo naudojimo prašoma nustatyti servitutą, nei pateikęs įrodymų, kad yra to daikto savininkas. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas nurodo, kad, remiantis CK 4.123 straipsnio nuostatomis, leidžiama nustatyti servitutą, kai pats viešpataujantysis nekilnojamasis daiktas, kurio tinkamam naudojimui užtikrinti nustatomas servitutas, dar nėra sukurtas, o servitutas yra būtinas būtent šio daikto sukūrimui, tinkamam naudojimui bei aptarnavimui. Pažymėtina, kad į šią problemą atkreipė dėmesį Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 28 d. nutartyje, kai pirmą kartą išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka ir grąžinęs ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui nurodė, kad, tik ieškovui įvardijus viešpataujantįjį daiktą, kuris jam priklauso nuosavybės teise ar kurį jis valdo, gali būti nagrinėjamos aplinkybės, ar nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis šį daiktą naudoti pagal paskirtį. Tikslindamas ieškinį ieškovas konkretaus viešpataujančiojo daikto nenurodė, tačiau laikėsi pozicijos, kad servitutas būtinas paties daikto sukūrimui, tinkamam naudojimui ir aptarnavimui. Taigi byloje kyla teisės klausimas – ar remiantis servitutą reglamentuojančiomis teisės normomis galima nustatyti servitutą, kai kol kas neegzistuoja joks viešpataujantysis daiktas, dėl kurio tinkamo naudojimo reikėtų nustatyti servitutą, ir ar pačios kuriamos požeminės bei antžeminės komunikacijos gali būti laikomos viešpataujančiuoju daiktu, dėl kurio būtų nustatomas servitutas.

32Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į CK 4.123 straipsnio normą, suteikiančią teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis. Šio servituto tikslas – požeminių ir antžeminių komunikacijų tiesimas – leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas numatė servituto panaudojimo galimybę ir situacijoms, kai konkretus viešpataujantysis daiktas dar nėra sukurtas, o pati komunikacija, kurią siekiama sukurti, gali tapti viešpataujančiuoju daiktu. Tokiu atveju vertinant servituto nustatymo poreikį (ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį) turi būti vertinamas tikėtinas viešpataujančiojo daikto (siekiamos sukurti komunikacijos) sukūrimas ir panaudojimas pagal teritorijų planavimo ir kituose dokumentuose nustatytas sąlygas. Dėl tos pačios priežasties atmestini kasacinio skundo argumentai, kad ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo, nes nėra nei viešpataujančiojo daikto savininkas, nei valdytojas. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.126 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, turi būti aiškinama sistemiškai su CK 4.123 straipsniu taip, jog dėl servituto, suteikiančio teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas gali kreiptis ir siekiamų sukurti komunikacijų (būsimo daikto) savininkas ar valdytojas.

33Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos aplinkybes, į tai, kad Projekte suplanuoti statiniai jau pastatyti, kasatorių žemės sklypo dalis reikalinga tik juos aptarnaujančiai infrastruktūrai (inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms) sukurti, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra neįvyko, konstatuoja, jog ieškovas (Projekto vykdytojas) turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas kasatorių žemės sklypo dalies servitutas, suteikiantis teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis (CK 4.123 straipsnis). Kasatorių nurodomos aplinkybės, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos fiziškai jau pastatytos, nepašalina galimybės taikyti CK 4.123 straipsnį, atsižvelgiant į tai, kad nustatytos CK normose reglamentuotos servituto nustatymo sąlygos. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad kasacinio teismo konstatuota, jog neleistina tokia situacija, kad atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės – negalimas kitos teisės įgyvendinimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima įgyvendinti, kol neįgyvendinta pirmoji (žr., mutatis mutandis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. M. R., bylos Nr. 3K-3-148/2013; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. J. P., bylos Nr. 3K-3-388/2014), taigi teisiškai nepateisinamos situacijos, kad teisės į žemės sklypą įgijimas (servituto nustatymas) negalimas todėl, jog ieškovas yra neteisėtais sukūręs komunikacijas (šioje byloje neteisėtumas pasireiškė tuo, kad ieškovas statybas be teisinio pagrindo vykdė svetimame žemės sklype), o komunikacijų įteisinimas negalimas todėl, kad ieškovas neturi teisės į žemės sklypą. Dėl to servituto nustatymo klausimas gali būti sprendžiamas net ir konstatavus faktinę aplinkybę, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos jau nutiestos, kai nustatomas poreikis privatinės teisės normomis suvaržyti tarnaujantįjį daiktą (žemės sklypą) viešpataujančiojo daikto tinkamam naudojimui užtikrinti.

34Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ginčą sprendę teismai tinkamai kvalifikavo bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl servituto nustatymo.

35Dėl servituto atlygintinumo

36Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė nustatyti neatlygintinį servitutą, tačiau teismai šią ieškinio dalį atmetė ir sprendė, kad nustatomas atlygintinis servitutas, pažymėdami, jog dėl kompensacijos šalys gali susitarti arba kreiptis į teismą dėl jos nustatymo atskiroje byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai sprendė, jog ginčo servitutas nėra neatlygintinis, tačiau nepagrįstai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, servituto atlygintinumo klausimą paliko neišspręstą. Vien atlygintinio servituto nustatymas, nenurodžius CK 4.129 straipsnyje numatytos vienkartinės ar periodinės kompensacijos tarnaujančiojo daikto savininkui, neužtikrina šio ir viešpataujančiojo daikto savininko teisių pusiausvyros. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012). Turi būti nustatoma nuosavybės teisės apribojimui adekvati kompensacija, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis būtų neproporcingai iškreipta, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis. Kasacinio teismo konstatuota, kad servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą, nes taip užtikrinamas bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2010).

37Pažymėtina, kad ieškinio šioje byloje dalykas buvo reikalavimas nustatyti neatlygintinį servitutą. Servituto rūšies nustatymas (atlygintinis ar neatlygintinis) nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu, todėl ginčą sprendžiantis teismas turėjo išspręsti ne tik servituto, bet ir jo rūšies nustatymo klausimą, atlygintinio servituto atveju – nustatyti atlyginimo ar kompensacijos dydį. Kadangi kasatoriai išreiškė lūkestį gauti kompensaciją už žemės sklypo daliai nustatytą servitutą, ieškovas neskundė atlygintinio servituto nustatymo, ginčo nagrinėjimo metu (taip pat ir posėdžio kasaciniame teisme metu) sutiko, kad servitutas turi būti atlygintinis, tai, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus išaiškinimus, siekdama užtikrinti civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, teisėjų kolegija sprendžia, jog servituto atlygintinumo dydžio klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes turi būti nustatytos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės, aktualios vertinant kompensacijos dydžiui reikšmingų kriterijų turinį (CPK 360 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad kasatoriams tektų neproporcinga našta, kai, esant suvaržytai jų nuosavybės teisei, jie turėtų patys kreiptis į teismą ir inicijuoti naują civilinę bylą dėl kompensacijos už jų patiriamus suvaržymus priteisimo. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą, logiškai išplaukianti iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012).

38Spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, kad kompensacija nustatoma pagal tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti, kokia apimtimi bus suvaržomas kasatorių turtas – atsižvelgti į tai, kokiai sklypo daliai nustatomas servitutas, įvertinti, kad jis neterminuotas, jo turinys platus, suvaržo kasatorių nuosavybės teisę naudotis sklypo dalimi pagal paskirtį. Individualizuojant kompensacijos dėl nustatyto servituto dydį atsižvelgtina į tai, kad nustatytas servitutas lemia kasatorių žemės sklypo suvaržymus, artimus tiems, kuriuos šie patirtų žemę paėmus visuomenės poreikiams, todėl nustatant kompensacijos dydį vienu iš teisiškai reikšmingų kriterijų galėtų būti atlygio, mokamo turtą paėmus visuomenės poreikiams, dydis. Kompensacijos dydžiui aktuali ir ta aplinkybė, kad statiniai (inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos) kasatorių žemės sklypo dalyje statomi ir įvairūs ginčai dėl jų tęsiasi jau kelerius metus, visą šį laiką kasatorių teisė laisvai naudotis sklypu buvo suvaržyta, ieškovas sklypo dalį naudojo be teisinio pagrindo, neturėdamas kasatorių sutikimo, nesudaręs nuomos, panaudos ar kitokios sutarties, todėl už tokį naudojimą kasatoriams turi būti deramai kompensuojama.

39Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kuriais nesuformuluotas kasacijos dalykas.

40Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai konstatavo sąlygas servitutui nustatyti, pagrįstai nustatė atlygintinį servitutą, tačiau nenustatydami atlyginimo dydžio, nevisiškai išsprendė bylą, todėl atlyginimo dydžio klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą atsakovas J. U. sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas turėjo 6050 Lt išlaidų advokato pagalbai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 75,93 Lt tokių išlaidų.

43Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis dėl servituto atlygintinumo perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

Nutarė

45Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalis, nustatant atlygintinį servitutą, tačiau nenurodant atlyginimo dydžio.

46Perduoti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu nustatyto servituto atlyginimo dydžio klausimą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.

47Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.