Byla 2-248-902/2017
Dėl nuostolių atlyginimo pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei L. Č

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė, sekretoriaujant Elvinai Škarnulienei, dalyvaujant ieškovui A. Č. ir jo atstovei advokatei N. P., atsakovei L. Č. ir jos atstovui advokato padėjėjui R. V., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei L. Č.,

Nustatė

2Ieškovas A. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismo priteisti iš atsakovės 7 617,44 Eur nuostolių atlyginimo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakove, jiems priklausančioje sodyboje, adresu ( - ), 2007 m. gruodžio 16 d. įvyko gaisras, sudegė gyvenamasis namas ir jame buvęs turtas. AB ,,Lietuvos draudimas“ pripažino įvykį draudiminiu ir išmokėjo draudiminę išmoką iš viso 15 234,88 Eur sumą: už gyvenamąjį namą 48 436 Lt (14 028 Eur) ir 4 167 Lt (1 206,85 Eur) už namų turtą. Atsakovė ieškovo vardu 2008 m. sausio 18 d. AB ,,Lietuvos draudimas“ raštu pateikė suklastotą sutikimą, prašė pervesti draudimo išmoką į jos sąskaitą AB SEB banke. 2008 m. sausio 22 d. AB ,,Lietuvos draudimas“ visą draudimo išmoką pervedė į atsakovės sąskaitą. Apie tai, kad visą draudimo išmoką gavo atsakovė, ieškovas sužinojo 2014 metais, kai Biržų rajono apylinkės teismas nagrinėjo kitą civilinę bylą tarp A. Č. ir L. Č. Ieškovas, sužinojęs apie sutikime suklastotą jo parašą, 2014 m. sausio 16 d. kreipėsi į policiją, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau tyrimas buvo nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai. Šioje civilinėje byloje ieškovas prašo įpareigoti atsakovę atlyginti padarytą turtinę žalą, jam grąžinti 1/2 dalį draudimo išmokos už gaisrą, kurią atsakovė gavo nepagrįstai.

4Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį patenkinti visiškai.

5Atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ji pati įkalbėjo ieškovą surašyti prašymą draudimo bendrovei, kad draudimo bendrovė draudimo išmoką pervestų į jos sąskaitą, nes atsakovė nenorėjo, kad ieškovas draudimo išmoką pragertų. Kas surašė sutikimą, ji nežino, vieną dieną ieškovas jai įteikė tokį sutikimą arba prašymą draudimo išmokai gauti. Šį raštą atsakovė pateikė draudimui. Draudimas jai išmokėjo draudimo išmoką. Gautą draudimo išmoką šalys panaudojo jų gyvenamojo namo dalies remontui, šeimos buities gerinimui, buityje reikalingų daiktų - šaldytuvo, televizoriaus, odinio baldų komplekto, skalbimo mašinos, kitų daiktų įsigijimui. Apie draudimo išmokos panaudojimą šeimos poreikiams ieškovas žinojo. Santuokos nutraukimo byloje draudimo išmokos klausimo šalys neaptarė, nes tuo metu šių pinigų jau nebebuvo. 2009 m. vasario 20 d. atsakovė ieškovui perdavė 32 000 Lt (9 267,84 Eur) sumą. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendime konstatavo, jog ieškovas šias lėšas iš atsakovės gavo kaip piniginę kompensaciją už L. Č. asmeninio turto pagerinimą. Atsakovė mano, jog ieškovui 1/2 dalis draudimo išmokos nepriklauso, nes turtą pagerinus iš draudimo lėšų, ieškovui jau buvo išmokėta 9 267,84 Eur suma. Ieškovas apie savo pažeistą teisę žinojo nuo pat teisės gauti draudimo išmoką atsiradimo momento. Atsakovė mano, kad piniginės lėšos iš draudimo bendrovės buvo gautos teisėtai, todėl žala ieškovui nebuvo padaryta, be to, tokiam reikalavimui pareikšti yra suėjusi 3 metų ieškinio senatis. Ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo kildintinas iš civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto pasidalinimą, tačiau atsakovės manymu, sprendimui dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjus, toks reikalavimas iš naujo nebegali būti reiškiamas teismui.

6Teisme atsakovė ir jos atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė atmesti ieškinį.

7Ieškinys tenkintinas visiškai.

8Iš bylos medžiagos nustatyta, jog šalių (ieškovo ir atsakovės) santuoka buvo nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. sprendimu, patvirtinus šalių pasirašytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį (b.l. 10). Šalims gyvenant santuokoje, sodyboje, esančioje adresu ( - ), registruotoje ieškovo vardu, 2007 m. gruodžio 16 d. įvyko gaisras, kurio metu sudegė gyvenamasis namas ir jame buvęs turtas. AB ,,Lietuvos draudimas“ pripažino įvykį draudiminiu ir priėmė sprendimą išmokėti draudiminę išmoką iš viso 15 234,88 Eur sumą: už gyvenamąjį namą 48 436 Lt (14 028 Eur) ir 4 167 Lt (1 206,85 Eur) už namų turtą (b.l. 9). Atsakovė ieškovo vardu 2008 m. sausio 18 d. AB ,,Lietuvos draudimas“ raštu pateikė sutikimą, prašė pervesti draudimo išmoką į jos sąskaitą AB SEB banke. 2008 m. sausio 22 d. AB ,,Lietuvos draudimas“ visą draudimo išmoką pervedė į atsakovės sąskaitą banke (b.l. 9). Ieškovo teigimu, atsakovė pateikė suklastotą Sutikimą draudimo išmokai gauti ir tokiu būdu pasisavino ieškovui priklausančią draudimo išmoką. 2014 m. sausio 16 d. pareiškimu ieškovas kreipėsi į policiją dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, prašė ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn (b.l. 12). Pagal ieškovo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį (b. l. 13). Panevėžio apygardos prokuratūros 2014 m. kovo 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (b.l. 6-7). Šiuo ieškiniu ieškovas atsakovės prašo atlyginti nuostolius, priteisti iš atsakovės jo naudai 1/2 dalį gautos draudimo išmokos, t.y. 7 617,44 Eur sumą. Ieškinį grindžia CK 6.249, 6.251 straipsniais.

9Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

10Civilinė atsakomybė kaip prievolė atlyginti padarytą žalą atsiranda iš neteisėtų veiksmų. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė- tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado ( Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1991-258/2013). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

11Pagal civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002 ir kt.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

12Minėta, jog ieškovas savo pažeistą teisę kildina iš neteisėtų atsakovės veiksmų, kai atsakovė be ieškovo žinios įgijo visą draudimo išmoką už gaisro metu sudegusią sodybą ( - ) ir joje buvusį turtą, nors šalims tuo metu gyvenant santuokoje, ieškovui priklausė 1/2 dalis draudimo išmokos, t.y. 7 617,44 Eur suma, kurios šiuo ieškiniu ir reikalauja ieškovas. Teismas su tokia ieškovo pozicija sutinka. Byloje atsakovė teigė, jog ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko, draudimo išmoka į jos sąskaitą banke buvo išmokėta su ieškovo žinia, sutikimu, ieškovas jai įteikė prašymą, adresuotą draudimo bendrovei dėl draudiminės išmokos išmokėjimo į jos (atsakovės) sąskaitą, o atsakovė gavusi draudimo išmoką, ją panaudojo šeimos buities gerinimui. Teismas su tokiais atsakovės išsakytais argumentais nesutinka. Iš bylos medžiagos negalima padaryti išvados, jog ieškovas 2007 m. gruodžio 16 d. įvykus gaisrui sodyboje, žinojo apie tai, kad dėl gaisro AB ,,Lietuvos draudimas“ įvykį pripažinęs draudiminiu, priėmė sprendimą dėl draudiminės išmokos išmokėjimo. Ieškovo teigimu, jam L. Č. (dabar buvusi jo sutuoktinė) sakė, jog draudimas išmokos dėl gaisro metu sunaikinto turto nemokės. Jis (ieškovas) draudimo agentės teiravosi apie tolesnių draudimo įmokų mokėjimą ir agentė jam nurodė, jog ateityje įmokų nebereikės mokėti, nes įvyko draudiminis įvykis. Duomenų apie tai, jog draudimo bendrovė ieškovui būtų pranešusi apie tai, jog draudimas priėmė sprendimą ieškovui išmokėti konkretaus dydžio draudimo išmoką, byloje nėra. Pagal 2016 m. gruodžio 12 d. teismo nutartį iš draudimo bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ išreikalauta rašytinė medžiaga taip pat nėra informatyvi, nėra rašytinių įrodymų, kad ieškovui buvo pranešta apie draudimo išmokos išmokėjimą į atsakovės sąskaitą, taip pat apie draudimo išmokos paskaičiavimą, kurį ieškovas galėjo ginčyti, apie draudimo sutarties nutraukimą išmokėjus draudimo išmoką. Tokiu būdu, lieka nepaneigta, jog ieškovas A. Č. apie jam priklausančios draudimo išmokos dėl gaisro išmokėjimą sužinojo ne anksčiau nei 2014 m. sausio 6 d., kai jam kitoje civilinėje byloje teisines paslaugas teikiantis advokato padėjėjas J. P. iš draudimo gavo atsakymą, o pagal ieškovo ikiteisminiame tyrime duotą paaiškinimą - 2014 m. sausio 16 d., kai jam J. P. parodė atsakymą iš draudimo (b.l. 38, medžiaga Nr. 50-1-00039-14).

13Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė Sutikimu (b.l. 11), kurį jai pateikė ieškovas, sutikdamas, jog draudimo išmoka už gaisrą būtų pervesta į jos sąskaitą banke. Remdamasi šiuo dokumentu, atsakovė teisme aiškino, jog ieškovui tuo metu buvo žinoma apie draudimo išmokos išmokėjimą, dėl ko atsakovė šioje byloje prašė taikyti ieškinio senatį ir konstatuoti, jog ieškovo teisė jau nebegali būti ginama teisminiu keliu. Tačiau kaip matyti, teisme atsakovė suabejojo, jog minėtą Sutikimą parašė ieškovas. Ji taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, kada minėtą dokumentą jai (atsakovei) pateikė ieškovas, atsakovė netgi negalėjo paaiškinti, kada Sutikimą ji pateikė draudimui, t.y. kiek tuo metu praėjo laiko nuo to, kai minėtas dokumentas buvo surašytas. Pagal atsakovės teisme duotą paaiškinimą tai galėjo būti per mėnesį laiko, kai įvertinus Sutikime užfiksuotas datas, matyti, jog Sutikimas draudimui buvo pateiktas per tris dienas. Taip pat atsakovė nežinojo, ar ieškovas kartu su ja vyko pas draudimo atstovą perduoti Sutikimą, ar draudimo atstovui kilo abejonių dėl to, ar Sutikimą surašė ir pasirašė ieškovas. Teisme atsakovė neprisiminė ir kokius draudimo dokumentus ir kas juos pildė - ji ar ieškovas, įvykus draudiminiam įvykiui - gaisrui. Pažymėtina, jog teisme atsakovė nebuvo nuosekli, atsakydama į teismo (teisėjos) bei priešingos šalies - ieškovo, jo atstovės klausimus, atsakovės atsakymai būdavo konkretūs, tačiau vėliau pradėjus tikslinti bylos aplinkybes, atsakovė atsakymus pakeisdavo be pateisinamos priežasties, dėl to teismas neturi jokio pagrindo laikyti, jog atsakovės paaiškinimai apie bylos aplinkybes buvo objektyvūs. Priešingai, teismas neturi pagrindo suabejoti ieškovo teisme duotu paaiškinimu apie bylos aplinkybes, nes ieškovas iš esmės buvo nuoseklus, jo paaiškinimas atitinka bylos medžiagą, todėl teismas jo paaiškinimu remiasi.

14Dėl 2008-01-18 Sutikimo kaip rašytinio įrodymo. Į bylą nebuvo pateiktas Sutikimo originalas, tikėtina, jog pastarasis buvo sunaikintas 2013 metais, kaip nurodė draudimas 2016-12-23 rašte (b.l. 50), todėl šioje civilinėje byloje negalėjo būti atlikta rašysenos ekspertizė, esant ieškovo prašymui. Nagrinėjamu atveju, teismas vertina šalių pasisakymus apie šio dokumento surašymo (bei pasirašymo) ir pateikimo draudimui aplinkybes. Ieškovas teigė, jog Sutikimo jis nerašė ir nepasirašė (ne jo raštas), ieškovas mano, jog pagal raštą Sutikimą galimai surašė atsakovė, bendradarbiaudama su draudimo agente. Teisme atsakovė suabejojo, jog Sutikimą surašė ieškovas, tik atsakovė tvirtino, jog Sutikimą jai perdavė ieškovas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2008-01-18 Sutikimą atsakovei perdavė būtent ieškovas, išskyrus atsakovės subjektyvų paaiškinimą. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga (b.l. 16-23, 25) rodo, jog būtent atsakovė, o ne ieškovas dalyvavo žalos nustatymo procese, nes dalyje dokumentų (turto sunaikinimo, sugadinimo aktuose) yra atsakovės parašai, taip pat matyti, jog ieškovas dokumentų nepasirašinėjo. Rašytinė bylos medžiaga taip pat nepatvirtina, jog ieškovui buvo žinoma apie draudimo išmokos paskaičiavimą, nėra duomenų, kad jam buvo pranešta iš draudimo, kad draudimo išmoka išmokėta į atsakovės banko sąskaitą bei apie draudimo sutarties nutraukimą, priešingų duomenų į bylą nepateikta, išskyrus subjektyvų atsakovės paaiškinimą, kurio nepatvirtina byloje surinkta medžiaga. Teisme atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovo vardu draudimo sutartį sudarė ji, o ieškovas tam netgi prieštaravo. Visa tai rodo, jog tikėtina, jog ieškovas 2008-01-18 Sutikimo nesurašė, nepasirašė ir šio dokumento nepateikė atsakovei perduoti draudimo atstovui. Ieškovui taip pat nebuvo žinoma apie draudimo išmokos paskaičiavimą ir išmokos pervedimą į atsakovės banko sąskaitą. Tai, kad pagal ieškovo paaiškinimą, atsakovė jam pasakė, jog reikės dalyvauti gaisro tyrime, nėra pakanka išvadai padaryti, jog ieškovui tapo žinoma, jog draudimas dėl gaisro išmokės jam draudimo išmoką, nes gaisro tyrimas yra pirminis įvykio ištyrimo etapas, kurio tikslas yra nustatyti gaisro kilimo priežastį. Nagrinėjamu atveju, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog Sutikime yra pateikti ne vieši duomenys, tai atsakovės asmens kodas ir banko sąskaitos numeris. Atsakovės teigimu, ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu bei neturėjo banko sąskaitos, todėl ji ir įkalbėjo ieškovą surašyti Sutikimą, tokiu būdu, teismo manymu, būtų visiškai nelogiška, jog atsakovė ieškovui būtų patikėjusi aukščiau nurodytus ne viešus duomenis, kad pastarasis ar trečiasis asmuo jais disponuotų. Be to, atsakovė teismui negalėjo nurodyti, iš kokių dokumentų ir kada ieškovui tapo žinomi aukščiau nurodyti ne vieši atsakovės duomenys. Analizuojant Sutikimo turinį, matyti, jog jame yra tik išdėstyta informacija apie ieškovo sutikimą dėl draudimo išmokos pervedimo į kito asmens - atsakovės sąskaitą banke, tokiu būdu, netgi tuo atveju, jeigu byloje visgi būtų buvę neginčijami įrodymai, jog Sutikimą surašė ir (ar) pasirašė ieškovas, teismo nuomone, nebūtų buvę paneigta, jog ieškovas turi teisę į 1/2 dalį ginčo draudimo išmokos, nes Sutikimas nėra dokumentas dėl ieškovui priklausančios draudimo išmokos dalies už gaisrą perleidimo atsakovei. Tokiu atveju, byloje yra reikšminga tai, ar atsakovė sugrąžino ieškovui 1/2 dalį draudimo išmokos (tokiai sumai šioje byloje ieškovas yra pareiškęs ieškinį) ar kokiam tikslui su ieškovo sutikimu ieškovui priklausančią draudimo išmokos dalį atsakovė panaudojo.

15Atsakovės teigimu, ieškovui iš draudimo lėšų ji sumokėjusi 9 267,84 Eur sumą už turto pagerinimą, tokiu būdu, ieškovui pagal šį ieškinį atsakovė nebeskolinga. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nes Panevėžio apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendime (b.l. 37-41) nurodė, jog šias lėšas A. Č. iš L. Č. gavo už jos asmeninio turto pagerinimą. Todėl atsakovė ieškovui už pastarosios turto pagerinimą, piniginę kompensaciją išmokėti galėjo tik iš savo asmeninių lėšų, o ne iš ieškovui priklausančios 1/2 dalies draudimo išmokos. Matyti, jog 32 000 Lt ieškovui atsakovės buvo perduoti 2009-02-20 (b.l. 36), tačiau atsakovės nelogiškas paaiškinimas, jog santuokos nutraukimo byloje draudimo pinigų šalys neaptarė, nes jų jau nebuvo, kai sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas 2009-01-06. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 50-1-00039-14 (b.l. 13) L. Č. teigė, jog nutraukiant santuoką, draudimo išmoką ji su A. Č. pasidalino, kai iš 2009-01-06 sprendimo dėl santuokos nutraukimo (b.l. 10, civilinė byla Nr. 2-248-902/2017) nematyti, jog šalys būtų aptarusios draudimo išmokos už gaisrą pasidalinimo klausimą. Taip pat į bylą nepateikta jokių šalių rašytinių susitarimų dėl draudimo išmokos pasidalinimo. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 50-1-00039-14 (b.l. 93) atsakovė teigė, jog iš savo santaupų po truputį ieškovui išmokėjo 26 000 Lt draudimo išmoką, už kurią ieškovas nusipirko džipą. B.l. 126 esančioje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio Jeep Cherokee pardavimo kaina 500 Lt, todėl visiškai tikėtina, jog ieškovas automobilį pagal jo paaiškinimą galėjo įsigyti iš darbinių pajamų, o ne iš draudimo išmokos. Taip pat nematyti, jog dėl 26 000 Lt draudimo išmokos ieškovui išmokėjimo atsakovė būtų surašiusi rašytinį dokumentą, nors pagal į bylą pateiktą rašytinį įrodymą (b.l. 36, civilinė byla Nr. 2-248-902/2017), kurio pagrindu pagal atsakovės paaiškinimą, ieškovui paskolino 32 000 Lt sumą, matyti, jog šalys dėl didesnių sumų buvo linkusios raštu susitarti. Atsakovė teisme taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, kokiomis sumomis ir datomis ieškovui sumokėjo draudimo išmoką, teigė, jog galėjo būti 1 000 Lt, 800 Lt sumos, o draudimo išmoką (5000-6000 Lt) išmokėjo iki skyrybų. Teismas mano, jog nors atsakovė teisme nurodė, jog visą draudimo išmoką ieškovui sumokėjo (dalimis) iki ištuokos, tačiau tokiuose atsakovės veiksmuose nebūtų logikos, nes pagal jos paaiškinimą apie ginčo objektu tapusio Sutikimo surašymo aplinkybes, jog ieškovą ji įkalbėjo surašyti Sutikimą, kad ne ieškovas, o ji į savo sąskaitą gautų draudimo išmoką, nes atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ir galėjo pragerti draudimo išmoką, tokiu būdu, kaip tai ieškovas padarė gavęs draudimo išmoką už vagystę, t.y. Sutikimo surašymo tikslas - atsakovės siekis išsaugoti už gaisrą gautą draudimo išmoką ir ją panaudoti geram tikslui, o ne draudimo išmoką perduoti ieškovui. Todėl nėra pagrindo manyti, jog gavusi draudimo išmoką, atsakovė ją palyginti nemažomis dalimis mokėjo ieškovui. Taip pat neįrodyta, jog atsakovė ieškovui priklausančią draudimo išmokos dalį panaudojo šeimos buities gerinimui, namo remontui, įsigyjant buities techniką ieškovo sutikimu, nes iš 2009-01-06 teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo (b.l. 10) matyti, jog šalys nepalaikė santuokinių ryšių, nevedė bendro ūkio, kiekvienas gyveno ir tvarkė savo reikalus atskirai, liudytojas Ž. K. taip pat patvirtino, jog šalys nesutarė, todėl nėra pagrindo manyti, jog ieškovas atsakovei būtų leidęs iš jam priklausančios draudimo išmokos dalies daryti kapitalinį remontą ir taip gerinti jos asmeninę nuosavybę ( - ) juo labiau, kai skyrybos vyko ilgą laiką ir šalių tarpusavio santykiai nebuvo geri. Tai, kad pagal atsakovės teisme duotą paaiškinimą apie remontą ieškovas žinojo, savaime nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog ieškovas pritarė, jog jam priklausanti draudimo išmokos dalis tam tikslui būtų panaudota. Teisme liudytojai tik nurodė, jog iš atsakovės jiems tapo žinoma, jog už draudimo išmoką atsakovė 2008 metais darėsi būsto ( - ) remontą, tačiau jie nieko negalėjo pasakyti, kokia draudimo išmokos dalis buvo paskirta remontui. Ieškovui taip pat nėra žinoma, kokią buitinę techniką už draudimo lėšas atsakovė įsigijo, teisme atsakovė šios aplinkybės neįrodė. Santuokos nutraukimo byloje buitinės technikos šalys nesidalino. Teismo manymu, yra itin reikšminga, jog atsakovė apie draudimo išmokos panaudojimo ar išmokėjimo ieškovui aplinkybes labai skirtingai aiškino tiek šioje byloje, tiek kituose teisminiuose procesuose, tokiu būdu, teismas neturi pagrindo manyti, jog su ieškovu atsakovė yra atsiskaičiusi.

16Teismas mano, jog nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį reikalavimui atlyginti turtinę žalą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 8 dalis, nes aukščiau teismas nurodė, jog ieškovui tapo žinoma apie pažeistą jo teisę tik 2014 m. sausio 16 d., kai ieškinį šioje byloje ieškovas pareiškė 2016 m. spalio 31 d., nesuėjus trejų metų senaties terminui.

17Matyti, jog ieškovas ieškinio reikalavimą grindė teisės normomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą ir įrodė, jog jo pažeista teisė gali būti ginama. Tai, kad šalys neaptarė draudimo išmokos pasidalinimo santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje, kuri buvo patvirtinta 2009 m. sausio 6 d. teismo sprendimu, neduoda teismui pagrindo manyti, jog ieškovas, pasiremdamas kita teisės norma, reglamentuojančia žalos atlyginimą, nesuėjus ieškinio senaties terminui reikalavimui teisme pareikšti, nebegali apginti savo pažeistos teisės.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

19Lietuvos Respublikos straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

20Ieškinys patenkintas visiškai, tokiu būdu, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Byloje ieškovas sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio (b.l. 18), turėjo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 17). Todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 520 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21Byloje susidarė 9,50 Eur suma išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (b.l. 1). Šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovės (CPK 92 straipsnis) bei 209 Eur žyminio mokesčio dalis valstybei, nuo kurios sumokėjimo ieškovas buvo atleistas 2016 m. lapkričio 2 d. teismo nutartimi (b.l.22). Iš viso valstybei iš atsakovės priteistina 218,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22Ieškinį patenkinus, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo paliekamos galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - turto areštas 7 617,44 Eur sumai (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 271 straipsniais, teismas

Nutarė

24Ieškinį tenkinti visiškai.

25Priteisti ieškovui A. Č., asmens kodas ( - ) iš atsakovės L. Č., asmens kodas ( - ) 7 617,44 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus septyniolika eurų 44 ct) nuostoliams atlyginti ir 520 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

26Priteisti iš atsakovės L. Č., asmens kodas ( - ) valstybei 218,50 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, įmokos kodas 5660.

27Iki teismo sprendimo visiško įvykdymo palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

28Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida... 2. Ieškovas A. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismo... 3. Ieškovas nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakove, jiems priklausančioje... 4. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinyje išdėstytus... 5. Atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė... 6. Teisme atsakovė ir jos atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus... 7. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 8. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog šalių (ieškovo ir atsakovės) santuoka... 9. Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį... 10. Civilinė atsakomybė kaip prievolė atlyginti padarytą žalą atsiranda iš... 11. Pagal civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnį šalys privalo... 12. Minėta, jog ieškovas savo pažeistą teisę kildina iš neteisėtų... 13. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė Sutikimu (b.l. 11), kurį jai... 14. Dėl 2008-01-18 Sutikimo kaip rašytinio įrodymo. Į bylą nebuvo pateiktas... 15. Atsakovės teigimu, ieškovui iš draudimo lėšų ji sumokėjusi 9 267,84 Eur... 16. Teismas mano, jog nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį reikalavimui... 17. Matyti, jog ieškovas ieškinio reikalavimą grindė teisės normomis,... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 19. Lietuvos Respublikos straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai... 20. Ieškinys patenkintas visiškai, tokiu būdu, ieškovo patirtos bylinėjimosi... 21. Byloje susidarė 9,50 Eur suma išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 22. Ieškinį patenkinus, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo paliekamos... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 271 straipsniais, teismas... 24. Ieškinį tenkinti visiškai.... 25. Priteisti ieškovui A. Č., asmens kodas ( - ) iš atsakovės L. Č., asmens... 26. Priteisti iš atsakovės L. Č., asmens kodas ( - ) valstybei 218,50 Eur (du... 27. Iki teismo sprendimo visiško įvykdymo palikti galioti Panevėžio miesto... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine...