Byla 2A-1991-258/2013
Dėl to atsiradusio įsiskolinimo išieškojimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-14738-534/12 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei A. J. (K.,K.), trečiajam asmeniui 423-ąjai DNSB dėl laikino pasinaudojimo daiktu prieš savininko valią ir dėl to atsiradusio įsiskolinimo išieškojimo,

Nustatė

2Ginčo esmė

3Ieškovas P. K. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę A. K. (K.) padengti 423-ajai DNSB 2011,59Lt. įsiskolinimą, nurodė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-09-04 neleido ieškovui P. K. naudotis jam priklausančia buto dalimi ( - ), kad minėtu laikotarpiu susidarė bendrijai įsiskolinimas už komunalines paslaugas, todėl prašė priteisti iš atsakovės 2011,59 litų pinigų sumą kaip jo patirtus nuostolius, negalint naudotis buto dalimi.

4Atsakovė A. J. (pakeista pavardė iš K., K.) prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovo teisės nebuvo pažeistos. Ieškovas turėjo bent du raktų komplektus. Pradžioje buto duris atsirakindavo savo turimu raktu, vėliau, norėdamas pasiimti tam tikrus daiktus, skambindavo atsakovei ir visada buvo įleistas. Paskutinį kartą atsakovė matė ieškovą bute 2011m. pavasarį, kai jis išsinešė jo tėvui priklausiusias knygas, kitus daiktus. Apie tai, kad jis nebuvo įleistas tris kartus atsakovei nebuvo žinoma. Mano, kad ieškovas raktus pametė, ji sutiko ieškovui iš anksto apmokėjus, pagaminti kitus raktus. Atsakovė ieškovo buto dalimi nesinaudojo, jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko, prašė ieškinį atmesti.

  1. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Teismas nustatė, kad atsakovė A. J. ieškovo nuosavybės ir valdymo teisės į 7/10 buto dalį ( - ), nebuvo apribojusi, todėl ieškovo P. K. reikalavimą priteisti iš atsakovės A. J. nesumokėtus mokesčius 2011,59 litus 423-iai Daugiabučio namo savininkų bendrijai atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-01-10 sprendimu nustatyta, kad ieškovas P. K. yra 70/100 dalies buto ( - ), savininkas, kita buto dalis 30/100 priklauso jo sūnui J. K., gim. ( - ). Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-01-10 sprendimu (b.l.9-11) nustatyta naudojimosi butu tvarka – J. K. paskirta naudotis kambariu, pažymėtu indeksu 21-3, 14,06 kv.m.ploto, o P. K.- kambariu, pažymėtu indeksu 21-2, 17,14 kv.m. ploto. Bendro naudojimosi patalpos skirtos J. K. ir P. K. naudotis bendrai. Ieškinys atsakovei pareikštas tuo pagrindu, jog ji darė kliūtis ieškovui naudotis buto dalimi, naudojosi pati visu butu, susidarė komunalinių patarnavimų 2011,59 litų skolą 423-iai Daugiabučio namo savininkų bendrijai. Teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad atsakovė už suvartotą elektros energiją, karštą, šaltą vandenį ir komunalines paslaugas tenkančias J. K. daliai apmoka (b.l.73-108). Skola pagal pažymą ir suvestinę (b.l.13-16,64-66) susidarė už šildymą, už bendro naudojimo patalpų priežiūrą, šiukšlių išvežimą. Ieškovas P. K. žalą kildina iš aplinkybės, kad jis neturėjo raktų nuo buto ( - ), bute degė šviesa, o jo niekas neįleisdavo į butą. Ieškovas nurodo, kad gyveno ir gyvena nuosavame bute ( - ). Teismas nustatė, jog ieškovas neįrodė priežastinio ryšio dėl jo nuostolių ir atsakovės veiksmų. CK 4.76 str. numatyta pareiga, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai nuosavybės daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Teismas, išnagrinėjęs šalių veiksmus, liudytojų parodymus nustatė, kad ieškovui prievolė mokėti 423-iai Daugiabučio namo savininkų bendrijai už komunalines paslaugas būtų nepriklausomai ar ieškovas gyventų bute ( - ), ar kitoje vietoje. Ieškovas ir liudytojai nepatvirtino aplinkybės, kad atsakovė buvo užėmusi ieškovo kambarį. Teismas nustatė, kad ieškovas P. K. neturėjo raktų nuo buto ir ši aplinkybė nesusijusi su jo prievole 423-iai Daugiabučio namo savininkų bendrijai.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai.

7Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti visą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba panaikinti sprendimą visą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovės 2011,59Lt žalos atlyginimą.

8Ieškovas nurodė, jog jis negalėjo naudotis jam priklausančia buto dalimi, nes atsakovė nedavė raktų, pakeitė spyną, pati naudojosi jam priklausančia buto dalimi. 2011-06-30 atsakovei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 188 str. (savavaldžiavimas). Nutarime buvo pažymėta, kad ieškovas kreipėsi į namą administruojančios bendrijos pirmininką dėl negalėjimo patekti į butą. Kartu buvo nuvykę ne mažiau kaip 3 kartus, bet skambinant į buto duris, niekas jų neatidarė, nors buvo matyti bute degančios šviesos, bute buvo žmonių. Teismas nekritiškai vertino atsakovės paaiškinimus dėl ieškovo raktų neturėjimo. Byloje nevertintas faktas, kad atsakovė pakeitė buto spyną, savo raktais rakindavo ieškovui priklausantį kambarį. Ieškovas butu nesinaudojo, todėl nemokėjo už komunalines paslaugas. Butu naudojosi atsakovė, jo kambaryje degdavo šviesa. Ieškovui nelogiška, kad atsakovė beveik su suaugusiu sūnumi ir sugyventiniu gyventų kartu viename mažame kambaryje, kai šalia yra kitas, jos pilnai kontroliuojamas nenaudojamas kambarys. Ieškovas nesutinka, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovo prievolės bendrijai. Ieškovui vertinant jo nurodytas aplinkybes yra aiškus priežastinis ryšys. Jis nereikalauja jokio atlygio už tai, kad buvusi žmona su sūnumi ir sugyventiniu naudojosi jo turtu, jis tik nori, kad būtų atsiskaityta su 423DNSB, kadangi jis savo turtu nesinaudojo ir negalėjo naudotis dėl trukdymų, kuriuos sudarė buvusi žmona.

9Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, nurodė, jog atsakovas nurodyto buto savininku yra nuo 2006m. Ieškovas keletą kartų buvo atėjęs į butą pasiimti savo daiktų. Atsakovei nėra žinomos aplinkybės, kad į butą nebuvo įleistas bent tris kartus. Atsakovės darbas yra pamaininis. Kai bute likdavo ieškovo ir atsakovės nepilnametis sūnus, saugumo sumetimais, ji yra sūnui sakiusi, kad nieko neįleistų į butą, kol jos nėra. Galimai galėjo būti tas atvejis, kai ieškovas buvo neįleistas. Jai yra žinoma aplinkybė, kad kartą sūnus neįleido tėvo, atėjusio su kažkokiu kitu asmeniu, nes iš balso nustatė, kad tėvas yra neblaivus. Ieškovas niekada nesikreipė į atsakovę, kad ji sudarytų ieškovui sąlygas patekti į butą. Ieškovo minimas savavaldžiavimas atsakovės nebuvo padarytas. Jokių neteisėtų veiksmų ji nėra atlikusi. Nuostolius ieškovas įvardija kaip sumą, kurią jis kaip buto savininkas, nepriklausomai nuo to, naudojasi jis butu ar ne, turi mokėti bendrijai. Nurodytos išlaidos skaičiuojamos kiekvienam buto ar jo dalies savininkui. Kambariu, kuriuo turi teisę naudotis ieškovas, niekas nesinaudoja jau daug metų. Atsakovė pažymėjo, kad visas buto išlaikymo išlaidas iki 2010-01-01 mokėjo ji, nežiūrint to, kad tuo laiku viso buto savininkas buvo ieškovas. Ji už ieškovą mokėjo ir visas išlaidas, susijusias su namo remontu. Šių išlaidų ieškovas nekompensavo. Kadangi niekas nesinaudojo ieškovo buto dalimi prieš jo valią, todėl jokia žala negali ir neturi būti atlyginama.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

12Ieškovas nurodo, kad gyvena ( - ), jam priklausančiame bute. Butas ( - ), priklausė ieškovo tėvui, kuris ( - ) mirė. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-01-10 sprendimu ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymo būdas buvo pakeistas ieškovui nuosavybės teise priklausančio 30/100 dalimi buto, esančio ( - ). J. K. paskirta naudotis kambariu, pažymėtu indeksu 21-3, 14,06 kv. m. ploto, o P. K.- kambariu, pažymėtu indeksu 21-2, 17,14 kv.m. ploto. Bendro naudojimosi patalpos skirtos J. K. ir P. K. naudotis bendrai.

13Patalpų valdymas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Ieškovas kreipėsi į teismą tuo pagrindu, kad atsakovė padengtų ieškovo įsiskolinimą už jam priklausančią buto išlaikymo dalį bendrijai. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, Ieškovas patvirtino faktą, jog bute jis nėra buvęs porą metų, nesirūpino buto išlaikymo mokesčiais, nes iki 2010-01-01 visus mokesčius už visą butą mokėjo atsakovė, o po paminėto Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-01-10 sprendimo atsakovė mokėjo tik už nepilnamečiui sūnui paskirtą buto dalį. Ieškovas nurodė, jog jis negalėjo naudotis butu, atsakovė nedavė rakto. Ieškovas byloje neteikė įrodymų, kad buvo pakeista įėjimo į butą spyna ir dėl to jis negalėjo patekti į butą. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė- tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Nagrinėjamojoje byloje ieškovo prašoma taikyti atsakovei deliktinė civilinė atsakomybė kildinama iš nuosavybės teisės- savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimo rėmėsi CK 4.76 straipsnio nuostata, kuri nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai nuosavybės daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių nurodytas faktines aplinkybes, atsakovės veiksmų nepripažino neteisėtais. Bylos duomenimis ieškovas nurodytame bute negyveno, nes turėjo kitą gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai, jog net ir tuo atveju, jeigu ieškovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų turėti buto raktą ir juo naudotis, neleidžia daryti išvados, jog ieškovas nebūtų patyręs prašomų priteisti jo buto daliai priklausančių mokėti komunalinių mokesčių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio priežastinio ryšio tarp namo bendrijos skaičiuojamų buto dalies išlaikymo išlaidų ir atsakovės veiksmų rezultato, nes įskolinimo atsiradimą lėmė ne atsakovės neteisėti veiksmai, o paties ieškovo neveikimas. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra ne tik atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), bet ir kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), t.y. būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, todėl apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti apskųstą sprendimą.

14Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo.

15Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Teismas

Nutarė

16Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai