Byla 2A-1060/2013
Dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Vyto Miliaus ir Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo, kuriuo civilinė byla dalyje dėl ieškinio nutraukta, o atsakovo priešieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-322-278/2012 pagal ieškovo BUAB „Bleiras” ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo, atsakovo R. S. priešieškinį ieškovui dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Bleiras” kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. S. 78 000 Lt negrąžintą paskolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2004 m. liepos 30 d. su atsakovu R. S. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią iki 2005 m. liepos 30 d. UAB „Bleiras” atsakovui paskolino 78 000 Lt. Ieškovas išmokėjo R. S. 78 000 Lt paskolos sumą, suteiktą paskolą įmonė deklaravo įstatymų nustatyta tvarka, teikdama privalomas deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai. UAB „Bleiras” įstatų 6.6 punkte įtvirtinta įmonės teisė skolintis ir skolinti pinigus, be to, šią teisę įmonės vadovui suteikia ir Akcinių bendrovių įstatymas.

5Priešieškiniu atsakovas R. S. prašė paskolos sutartį Civilinio kodekso 1.80 str. pagrindu pripažinti negaliojančia, o ieškinį atmesti. Nurodė, kad nei pats asmeniškai, nei per atstovą paskolos sutarties su ieškovu nesudarė, minėtos sutarties nepasirašė ir pavedimo kitam asmeniui pasirašyti sutartį nesuteikė, todėl 2004 m. liepos 30 d. sudaryta paskolos sutartis yra suklastota. Teigė, kad 2002 m. spalio 28 d. – 2003 m. gruodžio 19 d. laikotarpiu dirbo UAB „Bleiras” vadybininko pareigose, pasirašinėjo eilę dokumentų, todėl ieškovas turėjo visas galimybes suklastoti jo parašą. Nurodė, kad kasos išlaidų orderio grafoje „Gavau...Lt” savo ranka galėjo įrašyti žodžius „septynesdešimt aštuonis tūkstančius”, nes tą padaryti jo prašė tuometinis bendrovės vadovas, siekdamas sumažinti kasoje susikaupusį didelį pinigų likutį ir oficialiai parodyti kasos išlaidas paskolos būdu. Teigė, jog sutiko savo vardu užpildyti kasos išlaidų orderį, tačiau vėliau persigalvojo ir nepasirašė, tačiau minėtas dokumentas liko pas įmonės vadovą. Atsakovas ieškinį prašė atmesti, o priešieškinį tenkinti.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu civilinę bylą, dalyje dėl 78 000 Lt skolos priteisimo pagal ieškovo BUAB „Bleiras” ieškinį atsakovui R. S., nutraukė, o atsakovo R. S. priešieškinį, dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, atmetė. Priteisė iš atsakovo R. S. 45 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas konstatavo, kad 2002 m. spalio 28 d. – 2003 m. gruodžio 19 d. laikotarpiu atsakovas R. S. dirbo UAB „Bleiras” vadybininko pareigose. 2004 m. liepos 30 d. UAB „Bleiras” ir atsakovas R. S. sudarė paskolos sutartį dėl beprocentinės 78 000 Lt paskolos suteikimo lengvųjų automobilių pirkimui užsienyje, jų parvežimui paskolos davėjo transportu. Sutarties 2.3 punktu atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą dalimis iki 2005 m. liepos 30 d. Atsakovas R. S. nurodė, kad piniginių lėšų jam nereikėjo, iš UAB „Bleiras” jų nėra prašęs ir nėra jų gavęs, o paskolos sutarties nėra sudaręs. Atsakovo prašymu byloje paskyrus rašysenos ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centras 2012 m. kovo 26 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3264 (11) nurodė, kad 2004 m. liepos 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 923, eilutėje gavau „septynesdešimt aštuonis tūkstančius” parašė R. S., o nustatyti ar minėtame orderyje ir paskolos sutartyje pasirašė R. S. negalima, nes parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimas ir skirtumas nesudaro požymių visumos, pakankamos išvadai, dėl tiriamo parašo trumpumo ir paprastumo. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimu už akių buvo patenkintas UAB „Bleiras” ieškinys dėl 78 000 Lt paskolos priteisimo iš atsakovo R. S. Minėtu procesiniu sprendimu konstatuota, kad atsakovas nevykdė pareigos grąžinti jam 2004 m. liepos 30 d. suteiktą paskolą. Kadangi tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra priimtas ir įsiteisėjęs procesinis sprendimas, dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo 2006 m. sausio 6 d. yra išduoti vykdomieji raštai (išlaidos valstybės biudžetui yra išieškotos), ir ši aplinkybė paaiškėjo išnagrinėjus bylą, todėl teismas sprendė, kad byla dalyje dėl paskolos priteisimo iš atsakovo R. S. nutrauktina (CPK 293 str. 6 p.). Teismas konstatavo, kad atsakovas pripažino, jog įmonės darbuotojo vardu „K.” prašymu, jis sutiko formaliai prašyti bendrovės suteikti paskolą, tačiau paskolos sutarties nepasirašė ir sutartyje nurodytos sumos negavo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 923 jis pats parašė, jog gavo „septynesdešimt aštuonis tūkstančius”. Minėtu Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimu už akių konstatuota, kad atsakovui paskola buvo suteikta, todėl įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai ir pakartotinai neįrodinėtinos (CPK 182 str. 2 d.). Atsakovas prašė 2004 m. liepos 30 d. paskolos sutartį pripažinti negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, nes paskolos sutarties nepasirašė ir piniginių lėšų nėra gavęs. Teismas motyvavo, kad Civilinio kodekso 6.875 str. 1 d. nustato, jog paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad, dirbdamas UAB „Bleiras” vadybininku, atsakovas R. S. buvo atsakingas už naudotų automobilių įsigijimą užsienyje ir transporto priemones pirkdavo iš įmonės gautų lėšų, kurių dalį naudojo ir komandiruotės dienpinigiams bei kelionės išlaidoms. Be to, atsakovas buvo atsakingas ir už automobilių nuvarymą į turgų ir jų pardavimą. Iš atsakovo paaiškinimų 2011 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje matyti, kad nutraukus darbo sutartį su UAB „Bleiras”, analogišką veiklą R. S. vykdė asmeniškai, t. y., pirkdavo užsienyje automobilius ir juos parduodavo Lietuvoje. Pripažino, kad užsienyje įsigyti automobiliai buvo pervežami UAB „Bleiras” tralais ir už juos atsiskaitydavo su ieškovu. Atsakovas nurodė, kad ir nutraukus darbo sutartį su bendrove, jis bendravo tiek su jos vadovais, tiek ir įmonės darbuotojais, o jų tarpusavio santykiai buvo draugiški. Kaip nurodyta aukščiau atsakovas pripažįsta, jog įrašą apie 78 000 Lt gavimą jis kasos orderyje parašė pats, tačiau neigia gavęs pinigines lėšas. Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimu už akių konstatuota, kad atsakovui paskola buvo suteikta, minėtas procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs, nustatytos aplinkybės nenuginčytos, todėl teismas nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog paskola atsakovui nebuvo suteikta (CPK 182 str. 2 d.). Be to, aplinkybę, jog 78 000 Lt atsakovui buvo pilnai išmokėta, teismui patvirtina ne tik R. S. rašytas įrašas 2004 m. liepos 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 923, įrašai UAB „Bleiras” Kasos knygoje bei 2006 m. kovo 9 d. įmonės pateikti duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau ir liudytojų P. Š., K. J. T. parodymai. Kadangi 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimas už akių nėra nuginčytas, teismas nurodė, kad konstatuoti, jog atsakovui paskola nebuvo realiai suteikta, nėra pagrindo. Atsakovas teigia, jog paskolos sutarties jis nepasirašė, o teismo ekspertizės aktu konstatuota, jog nėra galimybių nustatyti ar parašas paskolos sutartyje yra atsakovo. Kadangi UAB „Bleiras” atsakovui suteikė ir išmokėjo 78 000 Lt paskolą, atsakovas vykdė įsipareigojimą lengvųjų automobilių pervežimui iš užsienio naudotis paskolos davėjo transportu (sutarties 1.1 p.), R. S. pripažino, kad įmonės atstovai jam pasiūlė sudaryti paskolos sutartį, teismas padarė išvadą, jog paskolos sutartį pasirašė atsakovas, todėl pripažinti šią sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.), nėra pagrindo. Ta aplinkybė, jog paskolos sutartyje atsakovo asmens kode yra praleistas vienas skaičius, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog paskolos sutartis yra negaliojanti ar suklastota.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Atsakovas R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą - ieškovo BUAB „Bleiras” ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti, atsakovo R. S. priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia patenkinti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo BUAB „Bleiras” atsakovo R. S. naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

10Nurodo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys ir Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimas už akių laikytini rašytiniais įrodymais, kurių pagrindu teismas nusprendė nutraukti civilinę bylą dalyje dėl 78 000 Lt skolos priteisimo. Iš skundžiamo teismo sprendimo akivaizdžiai matyti, kad civilinė byla buvo išnagrinėta, remiantis minėtais įrodymais, kurie nebuvo ištirti teismo posėdžių metu. LITEKO duomenys paaiškėjo tik po baigiamųjų kalbų išklausymo teismo posėdyje ir po to bylos nagrinėjimas nebuvo atnaujintas. Teismas, nusprendęs nutraukti civilinę bylą dalyje dėl skolos priteisimo, padarė esminius procesinės teisės normų pažeidimus, dėl kurių buvo neteisingai išspręsta byla. Taigi teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 200 str. 1 d., 235 str. 1 d., 256 str. ir šie pažeidimai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą, kadangi apeliantui nebuvo sudaryta galimybė pateikti teismui paaiškinimus apie tai, jog jis nieko nežinojo apie Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimą už akių, negavo jokių teismo šaukimų. Dėl to neturėjo galimybės dalyvauti minėtame procese, pateikti atsikirtimų ir įrodinėti tai, kad 78 000 Lt paskolos iš UAB „Bleiras” jis nėra gavęs. Apeliantas yra įsitikinęs, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimas už akių yra iš esmės neteisėtas, priimtas pažeidžiant Civilinio proceso kodekso 285 str., todėl toks įrodymas neatitinka įrodymų teisėtumo kriterijaus. Taip pat pažymi, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimas už akių nėra priimtas tuo pačiu pagrindu. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl paskolos priteisimo, kadangi apeliantui nebuvo sudaryta galimybė pareikšti atsiliepimą į ieškinį arba priešieškinį. Tuo tarpu šioje byloje buvo sprendžiami klausimai dėl paskolos priteisimo ir paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, kurie yra tarpusavyje neatsiejamai susiję, todėl teismas negalėjo nutraukti civilinės bylos tik vienoje bylos dalyje ir neturėjo pagrindo vertinti, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimas už akių buvo priimtas tuo pačiu pagrindu, kaip šioje civilinėje byloje. Teismui nutraukus civilinę bylą dalyje dėl paskolos priteisimo, klausimo dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia išsprendimas nebetenka teisinės reikšmės, kadangi, netgi pripažinus paskolos sutartį negaliojančia, paskola liktų priteista pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimą už akių. Galimai todėl teismas formaliais pagrindais atmetė apelianto priešieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

11Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti ginčo paskolos sutartį negaliojančia Civilinio kodekso 1.80 str. pagrindu, kaip imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantį sandorį, kadangi atsakovas buvo ir yra įsitikinęs, jog tokios paskolos sutarties jis pasirašyti negalėjo, nes pinigų pagal paskolos sutartį nėra gavęs. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teismui išsamiai paaiškino kasos pajamų orderio surašymo aplinkybes, tačiau teismas visiškai jų neįvertino. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nesvarstė, kokiu įmonei naudingu tikslu UAB „Bleiras” galėjo apeliantui skolinti labai didelę pinigų sumą – 78 000 Lt. Ginčo paskolos sutartis buvo visiškai nenaudinga UAB „Bleiras”, todėl tai papildomai patvirtina apelianto paaiškinimus apie paskolos sutarties suklastojimą. Triplike apeliantas yra nurodęs, jog tuometinis bendrovės direktorius jo prašė „paslaugos”, kad pasirašytų kasos išlaidų orderį, kadangi bendrovės kasoje buvo susikaupęs didelis pinigų likutis, todėl jam reikėjo formaliai šį likutį sumažinti, kad nebūtų problemų su Valstybine mokesčių inspekcija. Taigi, tai rodo, kad UAB „Bleiras” buvo vedama neteisėta buhalterinė apskaita ir tai patvirtina, kad bendrovei visiškai nenaudinga sutartis buvo suklastota būtent paminėtais tikslais. Teismo sprendime nepagrįstai teigiama: „aplinkybę, jog 78 000 Lt atsakovui buvo pilnai išmokėta, teismui patvirtina ne tik R. S. rašytas įrašas 2004 m. liepos 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 923, įrašai UAB „Bleiras” Kasos knygoje bei 2006 m. kovo 9 d. įmonės pateikti duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau ir liudytojų P. Š., K. J. T. parodymai”. Apeliantas pažymi, kad nei vienas iš išvardintų įrodymų nepatvirtina, jog atsakovui buvo suteikta paskola, t. y. kad apeliantas 78 000 Lt faktiškai gavo. Atsakovas taip pat ginčijo paskolos sutartį Civilinio kodekso 1.80 str. pagrindu, todėl teismas, atmesdamas atsakovo priešieškinį, turėjo pagrįsti, kad minėtas sandoris atsakovo nurodytoms imperatyvioms teisės normoms neprieštarauja. Tuo tarpu teismo sprendimas pagrįstas beveik vien tik paskolos sutarties pripažinimu sudaryta (CK 6.875 str.), t. y. tuo, kad paskola atsakovui buvo suteikta. Nors atsakovas iš esmės taip pat įrodinėjo, kad paskolos sumos nėra gavęs, tačiau pirmiausia siekė įrodyti, kad paskolos sutartyje ir kasos išlaidų orderyje yra netgi ne jo parašas. Teismas neįrodė, kad paskolos sutartis neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad paskolos sutartyje ir kasos išlaidų orderyje esantys parašai yra apelianto parašyti. Teismas visiškai neatsižvelgė į apelianto parašų netapatumą ir priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai rėmėsi vien tik abejotino teisingumo ekspertizės aktu. Teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, neįvertino visų įrodymų ir netinkamai įvertino ekspertizės aktą, todėl pažeidė įrodymų vertinimo teisės normas. Teismas turėjo nustatyti, kad ekspertizės aktas yra nepakankamai išsamus ir neatsako į pagrindinį bylos klausimą, todėl, siekdamas teisingai išspręsti bylą, turėjo paskirti pakartotinę rašysenos ekspertizę. Užuot pasinaudojęs šia galimybe, teismas sprendimą pagrindė nepatikimomis ir neišsamiomis ekspertizės akto išvadomis ir tokiu būdu priėmė visiškai neteisėtą sprendimą.

12Ieškovas BUAB „Bleiras” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d.).

16Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2-3 d.) nėra nustatyta, byloje paduodant apeliacinį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

17Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo civilinė byla dalyje dėl ieškinio nutraukta, o atsakovo priešieškinys atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

18Apeliantas savo teisinei pozicijai apginti iš esmės remiasi tuo, kad buvo netinkamai atliktas įrodymų tyrimas, t. y. apeliantas neturėjo galimybės pasisakyti dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimo už akių bei teismas nepagrįstai byloje vadovavosi eksperto išvada.

19Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

20Šiuo konkrečiu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis yra nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1351-228/2005 pagal ieškovo UAB „Bleiras“ ieškinį atsakovui R. S. dėl 78 000 Lt skolos priteisimo, kuriuo ieškovo ieškinį pilnai patenkino. Kadangi atsakovas nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio nustatyta tvarka, šis sprendimas už akių įsiteisėjo 2006 m. sausio 5 d. ir jo pagrindu buvo išduoti vykdomieji dokumentai.

21Apelianto teiginiai, kad dėl LITEKO duomenų panaudojimo teismo sprendime bylos nagrinėjimas turėjo būti atnaujintas, dėl ko buvo padaryti esminiai procesinės teisės normų pažeidimai, dėl kurių buvo neteisingai išspręsta byla, nepagrįsti. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Taigi teismo sprendimo, gauto pasinaudojant Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis negalima prilyginti įrodymams CPK 200, 235, 256 straipsnių, kurių pažeidimą apeliaciniame skunde įvardija apeliantas, prasme.

22Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pagal išduotus vykdomuosius dokumentus pradėjus sprendimo vykdymo veiksmus atsakovo atžvilgiu, atsakovas būtų kvestionavęs priimto sprendimo už akių teisėtumą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (t. 2, b. l. 19) patvirtina, kad dar 2009 m. sausio 22 d. buvo grąžintas teismui įvykdytas vykdomasis dokumentas dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išieškojimo iš atsakovo. Taigi atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad jis nežinojo apie priimtą bei vykdomą Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimą už akių yra nepagrįsti.

23Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas sprendimas už akių yra įsiūtas į bylą dar prieš 2012 m. birželio 7 d. teismo posėdžio protokolą (t. 2, b. l. 18-19), taigi atsakovas ar jo atstovas turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga. 2012 m. birželio 7 d. teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad atsakovas ar jo atstovas, teismui pradėjus byloje įrodymų tyrimą Civilinio proceso kodekso 200 straipsnio nustatyta tvarka, jokių prašymų ir papildymų nereiškė. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas bei jo atstovas būdami rūpestingi ir apdairūs, 2012 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu iš ieškovo atstovės J. P. sužinoję, kad buvo kreiptasi į Utenos rajono apylinkės teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo R. S. galėjo spręsti dėl galimai pažeistų teisių gynimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė (t. 2, b. l. 1).

24Apeliaciniu skundu taip pat keliamas klausimas dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimo už akių ir šioje byloje sprendžiamo ginčo netapatumo. Nors pirmosios instancijos teismas tapatumo požymių nevertino, tačiau jo padaryta išvada, kad į teismą buvo kreiptasi dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, pagrįsta.

25Draudimo reikšti tapačius reikalavimus teisme (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 3 p.) tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama. Vadovaujantis minėta teisės norma ir kasacinio teismo išaiškinimais, tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Todėl, siekiant nustatyti, ar aptariami ieškiniai yra tapatūs, būtina įvertinti nurodytus elementus.

26Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą aiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, tiek naujai pareikšto ieškinio, tiek civilinės bylos Nr. 2-1351-228/2005 dalyką, sprendžia, jog jie yra tapatūs. Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. 2-1351-228/2005 ieškinio dalykas - priteisti iš atsakovo R. S. 78000,00 Lt dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27Ieškinio pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Tiek šioje byloje pareikštas ieškinys, tiek ir civilinėje byloje Nr. 2-1351-228/2005 ieškinio reikalavimai buvo grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – 2004-07-30 paskolos sutartimi, 2004-07-30 kasos išlaidų orderiu Nr. 923. Ginčo dėl to, kad tiek šioje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. 2-1351-228/2005 dalyvavo tos pačios šalys, nėra. Aplinkybė, kad šioje byloje buvo pareikštas atsakovo priešieškinys nesudaro pagrindo nevertinti pareikšto ieškinio kaip netapataus ieškiniui, pareikštam civilinėje byloje Nr. 2-1351-228/2005.

28Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, teisingai nurodė, jog įsiteisėjusiu Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimu už akių jau buvo priteista iš atsakovo reikalaujama suma ieškovo naudai ir išspręstas tapatus ginčas tarp tų pačių šalių. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės pakeisti ar panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimo už akių, todėl teismas pagrįstai, remdamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu bylą šioje dalyje nutraukė.

29Atsakovas priešieškiniu prašė 2004 m. liepos 30 d. paskolos sutartį pripažinti negaliojančia Civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, nes paskolos sutarties nepasirašė ir piniginių lėšų nėra gavęs.

30Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Civilinio kodekso 6.875 straipsnio 1 dalis nustato, jog paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Paskolos sutartis yra realinė, pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai matytis pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).

31Byloje nustatyta, kad, dirbdamas UAB „Bleiras” vadybininku, atsakovas R. S. buvo atsakingas už naudotų automobilių įsigijimą užsienyje ir transporto priemones pirkdavo iš įmonės gautų lėšų, kurių dalį naudojo ir komandiruotės dienpinigiams bei kelionės išlaidoms. Be to, atsakovas buvo atsakingas ir už automobilių nuvarymą į turgų ir jų pardavimą (t. 1, b. l. 152). Iš atsakovo paaiškinimų 2011 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje matyti, kad nutraukus darbo sutartį su UAB „Bleiras”, analogišką veiklą R. S. vykdė asmeniškai, t. y., pirkdavo užsienyje automobilius ir juos parduodavo Lietuvoje. Pripažino, kad užsienyje įsigyti automobiliai buvo pervežami UAB „Bleiras” tralais ir už juos atsiskaitydavo su ieškovu (t. 1, b. l. 120). Atsakovas nurodė, kad ir nutraukus darbo sutartį su bendrove, jis bendravo tiek su jos vadovais, tiek ir įmonės darbuotojais, o jų tarpusavio santykiai buvo draugiški.

32Atsakovas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad sutiko formaliai prašyti bendrovės suteikti paskolą, tačiau paskolos sutarties nepasirašė ir sutartyje nurodytos sumos negavo. Atsakovas pripažino, kad kasos išlaidų orderyje Nr. 923 jis pats parašė, jog gavo „septynesdešimt aštuonis tūkstančius” (t. 1, b. l. 120). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. kovo 26 d. Ekspertizės akto išvados (t. 1, b. l. 188-192) patvirtina, kad įvertinus atsakovo rašysenų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus, nustatyta, jog jie esminiai, pastovūs ir sudaro individualią požymių visumą, pakankamą išvadai, kad 2004 m. liepos 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 923, eilutėje „Gavau“, rankraštinį įrašą „septynesdešimt aštuonis tūkstančius“ įrašė R. S.

33Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad įvertinus atsakovo parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatyta, kad nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumos, pakankamos kokiai nors išvadai, nes tiriamasis parašas trumpas ir paprastas, sudarytas iš spausdintinės „S“ raidės ir vienatipių, neinformatyvių, dažnai įvairių žmonių parašuose sutinkamų ir todėl menkos identifikacinės vertės neraidinių elementų bei užraito. Dėl šių priežasčių nustatyti, ar 2004 m. liepos 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 923 (t. 1, b. l. 144), eilutėje „Gavėjo parašas“, bei 2004 m. liepos 30 d. paskolos sutartyje (t. 1, b. l. 145), skiltyje „Paskolos gavėjai“, pasirašė R. S., negalima.

34Atsižvelgiant į šias ekspertizės išvadas nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad R. S. nepasirašė 2004 m. liepos 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 923 ir 2004 m. liepos 30 d. paskolos sutartyje. Be to pats paskolos suteikimo faktas patvirtintas ir atsakovo darytu įrašu 2004 m. liepos 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 923. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009). Atsižvelgdama į nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju įrašas kasos išlaidų orderyje atsakovo padarytas įrašai tikėtina patvirtina pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktą (t. y. kasos išlaidų orderis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus) ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui.

35Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ekspertizės aktas yra nepakankamai išsamus ir neatsako į pagrindinį bylos klausimą, tačiau nei atsakovas, nei jo atstovas bylos nagrinėjimo metu ekspertizės akto išvadų išsamumo ir teisėtumo klausimo nekėlė, taip pat neprašė teismo paskirti pakartotinę rašysenos ekspertizę.

36Pažymėtina, kad aplinkybę, jog 78 000 Lt atsakovui buvo išmokėta, taip pat patvirtina įrašai UAB „Bleiras” Kasos knygoje (t. 1, b. l. 111-112), 2006 m. kovo 9 d. įmonės pateikti duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas paskolas Valstybinei mokesčių inspekcijai (t. 1, b. l. 42) bei liudytojų P. Š., D. S. (t. 1, b. l. 118-121), K. J. T. (t. 1, b. l. 144) parodymai.

37Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįsta visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą ginčo šalių tarpusavio santykių praktiką, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovas R. S. gavo 78 000 Lt bei vykdė įsipareigojimą lengvųjų automobilių pervežimui iš užsienio naudotis paskolos davėjo transportu (Paskolos sutarties 1.1 p.) (t. 1, b. l. 145), todėl pripažinti šią sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.), nėra pagrindo.

38Net ir įvertinus tai, jog atsakovas, užpildęs kasos išlaidų orderį, galėjo vėliau atsisakyti susitarimo dėl paskolos suteikimo, jo veiksmai neatitiko apdairaus ir protingo asmens veiksmų, kadangi jis nedelsdamas nesikreipė dėl paskolos sutarties bei užpildyto kasos išlaidų orderio pripažino negaliojančiais. Kad paskolos sutartį UAB „Bleiras” vadovai būtų išgavęs prievarta ar grasinimų pasekoje, byloje taip pat nenustatyta.

39Atsižvelgiant į nurodytą darytina išvada, kad apeliantas neįrodė, jog paskolos sutartis bei kasos išlaidų orderis buvo pasirašyta ne jo. Pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik eksperto išvadą, bet ir tą faktą, kad skola pagal paskolos sutartį jau buvo priteista Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu už akių. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

40Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovas prašymo priteisti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas nepateikė, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 str. 1 d.).

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Bleiras” kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė... 5. Priešieškiniu atsakovas R. S. prašė paskolos sutartį Civilinio kodekso... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu civilinę... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Atsakovas R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 10. Nurodo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys ir Utenos... 11. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti ginčo paskolos sutartį... 12. Ieškovas BUAB „Bleiras” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK... 17. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį... 18. Apeliantas savo teisinei pozicijai apginti iš esmės remiasi tuo, kad buvo... 19. Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėję teismo... 20. Šiuo konkrečiu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO... 21. Apelianto teiginiai, kad dėl LITEKO duomenų panaudojimo teismo sprendime... 22. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pagal... 23. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas sprendimas už akių yra įsiūtas į... 24. Apeliaciniu skundu taip pat keliamas klausimas dėl Utenos rajono apylinkės... 25. Draudimo reikšti tapačius reikalavimus teisme (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 293... 26. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui... 27. Ieškinio pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis... 28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro... 29. Atsakovas priešieškiniu prašė 2004 m. liepos 30 d. paskolos sutartį... 30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Civilinio kodekso 6.875... 31. Byloje nustatyta, kad, dirbdamas UAB „Bleiras” vadybininku, atsakovas R. S.... 32. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad sutiko formaliai prašyti... 33. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad įvertinus atsakovo parašų... 34. Atsižvelgiant į šias ekspertizės išvadas nėra pagrindo daryti... 35. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ekspertizės aktas yra... 36. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog 78 000 Lt atsakovui buvo išmokėta, taip pat... 37. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas įvertina... 38. Net ir įvertinus tai, jog atsakovas, užpildęs kasos išlaidų orderį,... 39. Atsižvelgiant į nurodytą darytina išvada, kad apeliantas neįrodė, jog... 40. Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme pirmosios... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 42. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą palikti...