Byla A-62-1119-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Enerilas“ atstovui advokatui Jonui Sakalauskui, atsakovo Neringos savivaldybės atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Renatai Strumskytei, atsakovo Lietuvos valstybės atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Daivai Gliaudelienei, trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės DnB Nord bankas atstovui advokatui Nedui Šilaikai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Enerilas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Enerilas“ patikslintą skundą atsakovams – Neringos savivaldybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (procesinių teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (procesinių teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos), akcinei bendrovei DnB Nord bankui, R. Ato individualiai įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „Minvida“, R. N., uždarajai akcinei bendrovei „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialui „Inžinerinė Geologija“, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, A. Š., A. G., V. P., S. A. dėl 876 781 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

3Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Enerilas“ (toliau – ir UAB „Enerilas“) skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti 876 781 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas.

6Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog 2004 m. rugsėjo 21 d. pirkimo?pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą – sargo namelį, unikalus numeris 2399-1000-8015, ir kiemo statinius (kiemo aikštelę), unikalus numeris 4400-0298-9148, esančius Kuršių g. 2, Neringoje. Valstybinės žemės nuomos 2005 m. kovo 22 d. sutartimi Nr. N23/2005-0059 išsinuomojo žemės sklypą iš valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. Nurodė, jog Neringos savivaldybės taryba 2004 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T1-222 pritarė šios teritorijos detaliojo plano rengimui ir nustatė planavimo tikslus – suformuoti rekreacinės paskirties sklypą, numatant teritorijoje įrengti motelį, kempingą arba statyti poilsio namus. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V13-282 planavimo organizatoriaus funkcijas pavedė vykdyti Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriui. Neringos savivaldybės taryba 2005 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-32 patvirtino teritorijos, esančios adresu Kuršių g. 2, Neringa, detalųjį planą, Neringos savivaldybės administracija 2005 m. gegužės 27 d. išdavė projektavimų sąlygų sąvadą Nr. 19 poilsio namų, motelio ir komercinės paskirties pastatų statybai, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-870-546/2008 patenkino Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį ir pripažino negaliojančiais Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. T1-32, kuriuo patvirtintas detalusis planas, 2005 m. gegužės 27 d. Neringos savivaldybės administracijos išduotą projektavimų sąlygų sąvadą bei 2005 m. sausio 26 d. Neringos savivaldybės ir pareiškėjo pasirašytą sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo. Pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų Neringos savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų, sąlygojusių detaliojo plano ir su juo susijusių dokumentų pripažinimą negaliojančiais, jis patyrė turtinę žalą. Argumentavo, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1962) nuostatomis savivaldybėms nustatyta pareiga organizuoti ir koordinuoti savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų, kuriuos tvirtina savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, rengimą ir užtikrinti teritorijų planavimo proceso teisėtumą, o apskrities viršininko administracijai – atlikti detaliųjų planų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolę ir sprendinių teisėtumo tikrinimą. Pareiškėjo teigimu, šioms institucijoms neveikus pagal įstatymus ir netinkamai vykdant įstatymų nustatytas funkcijas, jam padaryta turtinė žala. Pareiškėjas prašymo reikalavimą dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginimo grindė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjas skunde išdėstė faktines aplinkybes ir įrodymus, patvirtinančius padarytos turtinės žalos dydį. Nurodė, jog Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V13-282 buvo įpareigota sumokėti ir sumokėjo detaliojo plano rengimo 25 960 Lt išlaidas. Pareiškėjo teigimu, jis sumokėjo už inžinierinius geologinius tyrinėjimus pagal 2005 m. birželio 23 sutartį Nr. 108-05 rangovui 15 222 Lt, už sklypo žvalgomųjų archeologinių tyrimų mokslinę ataskaitą pagal 2005 m. birželio 22 d. autorinę sutartį sumokėjo 7 500 Lt, pagal 2005 m. birželio 9 d. sutartį Nr. 6P už projektinę dokumentaciją poilsio komplekso statybos pirmąjį etapą sumokėjo 70 000 Lt, už poilsio komplekso techninį projektą pagal 2005 m. birželio 6 d. sutartį Nr. 2005-06-06 sumokėjo 200 600 Lt, t.y. už detaliojo plano ir poilsio komplekso techninės-projektinės dokumentacijos parengimą iš viso sumokėjo 319 282 Lt. Pareiškėjas nurodė, jog teritorijų planavimo procesui finansuoti 2005 m. liepos 18 d. iš AB DnB Nord banko Kreditavimo sutartimi Nr. 587-05TV paruošiamiesiems darbams, susijusiems su numatomu vykdyti statybos projektu, gavo 608 202,03 EUR (2 100 000 Lt) dydžio kreditą. Argumentavo, jog už kredito sutarties paruošimą bei vėlesnių susitarimų, iš dalies pakeičiančių kredito sutartį, įforminimą bankui sumokėjo 11 950,00 Lt; įsipareigojimų bankui užtikrinimui įkeitė statinius bei sklypo nuomos teisę, dėl hipotekos lakštų registravimo bei susijusių procedūrų patyrė 1 190 Lt išlaidų. Išlaidoms pareiškėjas priskyrė ir 2 950 Lt už įkeistų pastatų vertinimą bei 18 401 Lt už jų draudimą bei iki pilnos prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo per laikotarpį nuo 2005 m. liepos 18 d. iki 2012 m. lapkričio 12 d. sumokėtas ir mokamas bankui palūkanas (517 513 Lt), taip pat 5 495 Lt sumokėtų pinigų už teisinę advokato pagalbą atstovaujant pareiškėjui Neringos savivaldybėje detaliojo plano parengimo ir tvirtinimo metu. Pareiškėjo teigimu, iš viso jis patyrė 876 781,00 Lt turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovų. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Skundo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, jog būdamas pastatų savininku, pagrįstai tikėjosi, jog atsakovai veiks taip, kad bus užtikrintas teritorijų planavimą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų laikymasis, priimtas detalusis planas ir jo pagrindu jis turės teisėtą pagrindą pradėti paruošiamuosius darbus dėl poilsio komplekso statybos. Pareiškėjo teigimu, konkrečiu atveju turi būti taikoma solidari atsakomybė (CK 6.279 str. 1 d.).

7Atsakovas Neringos savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Nurodė, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui teismui paduoti, nes pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovo teigimu, senaties terminas skaičiuotinas nuo Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T1-32 priėmimo ir Neringos savivaldybės administracijos 2005 m. gegužės 27 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 19 išdavimo. Argumentuoja, jog pareiškėjui turėjo būti žinomi Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniai, todėl jis turėjo žinoti, kad Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. T1-32 negali būti taikomas nuo jo priėmimo momento. Pažymėjo, jog pareiškėjas skundą grindžia 2005 m. birželio 23 d. sutartimi Nr. 108-05, 2005 m. birželio 22 d. autorine sutartimi, 2005 m. birželio 9 d. sutartimi Nr. 6P, 2005 m. birželio 6 d. sutartimi, 2005 m. liepos 18 d. kreditavimo sutartimi Nr. 587-05TV, kurių nebuvo teisiškai įregistravęs, todėl pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatas negali panaudoti sandorių faktų prieš trečiuosius asmenis. Nurodė, jog Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. V13-282, kuriuo pareiškėjas įpareigotas padengti detaliojo plano rengimo išlaidas, yra galiojantis, todėl nepagrįstas reikalavimas dėl 25 960 Lt detaliojo plano rengimo išlaidų atlyginimo. Dėl 15 222 Lt inžinerinių geologinių tyrinėjimų parengimo išlaidų atlyginimo, 7 500 Lt žvalgomųjų archeologinių tyrimų mokslinės ataskaitos parengimo išlaidų atlyginimo, 70 000 Lt poilsio komplekso pirmojo etapo projektinės dokumentacijos parengimo išlaidų atlyginimo, 200 600 Lt poilsio komplekso techninio projekto parengimo išlaidų atlyginimo nurodo, jog nėra tinkamas atsakovas, nes pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo 2004 m. spalio 16 d. redakcija) 37 straipsnio, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (įstatymo 2005 m. kovo 17 d. redakcija) 13 straipsnio 4 dalies, 14 straipsnio 8 dalies, CK 6.703 straipsnio 1 dalies nuostatas už netinkamą techninį dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą atsako projektuotojas (tyrinėtojas). Atsakovo teigimu, reikalavimų dėl 542 960,84 Lt pagal 2005 m. liepos 18 d. kredito sutartį, suteiktą paruošiamiesiems darbams, susijusiems su numatomu vykdyti statybos projektu, pareiškėjas nepagrindė, nes nepateikė duomenų, kad AB DnB Nord banko suteiktas kreditas buvo naudojamas detaliojo plano ir techninės – projektinės dokumentacijos parengimo išlaidoms apmokėti. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo prašymas priteisti 5 495 Lt bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, nagrinėjant bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme, nepagrįstas ir negali būti šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

9Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10Pažymėjo, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuo 2010 m. sausio 1 d. perėmė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos funkcijas teritorijų planavimo ir statybos priežiūros srityje, todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracija negali atstovauti valstybei ginčo teisiniame santykyje. Nurodė, jog svarsto klausimą dėl nutraukimo valstybinės žemės nuomos sutarties su pareiškėju, nes panaikinus detalųjį planą nebeliko žemės sklypo suformavimo pagrindo.

11Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12Nurodė, jog pagal CK 6.271 straipsnį numatytais atvejais žala dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda tuomet, kai yra trijų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Akcentavo, jog nagrinėjamoje byloje taikytinas CK 6.253 straipsnio 1 dalyje numatytas civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo jos pagrindas, t. y. nukentėjusio asmens veiksmai. Teigė, jog pareiškėjas UAB „Enerilas“, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, turėjo ir galėjo susipažinti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu), jį įvertinti ir pareikšti pastabas dėl detaliojo plano sprendinių. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjui turėjo būti akivaizdžiai suprantama, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos nustatytam reglamentavimui. Manė, jog neturi būti taikoma solidari atsakomybė Neringos savivaldybei ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, nes patikrinimo akto išvada institucijai, tvirtinančiai detalųjį planą, yra tik rekomendacinio, o ne privalomo pobūdžio. Akcentavo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimu detaliojo plano patikrinimo aktas nepripažintas neteisėtu. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti metines palūkanas nurodė, jog CK 6.210 straipsnio nuostatos yra taikomos, kai šalys nevykdo sutartinių įsipareigojimų įvykdyti piniginę prievolę, o nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir atsakovo nesieja sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai. Teigė, jog nėra tinkamas subjektas atstovauti Lietuvos valstybei nagrinėjamoje byloje, nes dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo valstybei teisme turi atstovauti institucija, išdavusi patikrinimo aktą su teigiama išvada, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kuri šiuo metu dar nėra likviduota. Pažymėjo, jog po Klaipėdos apskrities viršininko administracijos likvidavimo perims jos funkcijas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje, tačiau šiuo metu dar nėra minėto subjekto teisių ir pareigų perėmėjas.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atsiliepime į pareiškėjo UAB „Enerilas“ skundą neišdėstė argumentų dėl skundo reikalavimų.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ patikslintą skundą siūlė jį patenkinti. Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2008 m. kovo 4 d. sprendimu konstatavus atsakovų neteisėtus veiksmus, pareiškėjas turi teisę reikalauti jam padarytos žalos atlyginimo. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti sumos dydžio argumentų neišdėstė. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas, teisminių ginčų metu įvertinęs surinktus įrodymus, pasiūlė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Minvida“ atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ patikslintą skundą siūlė jį patenkinti. Nurodė, jog pagal 2005 m. birželio 9 d. sutartį Nr. 6/P atliko projektavimo darbus, už kuriuos pareiškėjas sumokėjo 70 000 Lt. Teigė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2008 m. kovo 4 d. sprendimu pripažinus negaliojančiu 2005 m. gegužės 27 d. Neringos savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą, kurio pagrindu rengė techninį projektą, pareiškėjui atsirado žala, kuri turi būti atlyginta.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Ato individuali įmonė atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ patikslintą skundą siūlė jį patenkinti.

17Nurodė, jog Neringos savivaldybės taryba 2004 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T1-222 „Dėl teritorijos Kuršių g. 2, Nidos gyv., Neringa detaliojo plano rengimo organizavimo“ pritarė detaliojo plano rengimui ir numatė, kad teritorijos detaliojo planavimo organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius. Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. lapkričio 3 d. išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A10/12, o 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. VI3-282 pavedė Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriui vykdyti teritorijos, esančios adresu Kuršių g. 2, Neringa, detaliojo planavimo organizatoriaus funkcijas ir numatė, kad už detaliojo plano rengimą moka UAB „Enerilas“. Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. lapkričio 23 d. patvirtino planavimo užduotis – detalaus planavimo tikslus – suformuoti rekreacinės paskirties sklypą, numatant teritorijoje įrengti motelį, kempingą arba statyti poilsio namus. Teigė, jog parengė žemės sklypo, esančio adresu Kuršių g. 2, Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano koncepciją, kuriai Neringos savivaldybės taryba 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T1-249 pritarė. Nuolatinės statybos komisijos 2005 m. sausio 6 d. protokolu Nr. 1 buvo pritarta detaliajam planui, Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-32 patvirtintas detalusis planas. Pažymėjo, kad su pareiškėju 2005 m. birželio 6 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 20050606, kuria įsipareigojo parengti poilsio namų, motelio ir komercinės paskirties pastatų statybos, esančios adresu Kuršių g. 2, Nidos gyv., Neringa, techninį projektą ir jį parengė. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2008 m. kovo 4 d. sprendimu konstatavus, kad valstybės institucijų sprendimai buvo neteisėti, pareiškėjui turi būti atlyginta patirta žala

18Trečiasis suinteresuotas asmuo AB DnB Nord bankas atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ patikslintą skundą dėl turtinės žalos atlyginimo siūlė jį patenkinti.

19Nurodė, jog suteikė pareiškėjui UAB „Enerilas“ kreditą paruošiamiesiems darbams, susijusiems su statybos projektu, esančiu adresu Kuršių g. 2, Neringos mieste, todėl yra suinteresuotas pareiškėjo mokumu.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ patikslintą skundą siūlė atmesti jį kaip nepagrįstą.

21Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-870-564/2008 panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. TI-32 „Dėl teritorijos Kuršių g. 2, Nidos gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ kaip neteisėtą iš esmės, t. y. prieštaraujantį Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui), nėra pagrindo tirti, ar jo priėmimas galėjo nulemti teisėtų lūkesčių tam tikriems asmenims atsiradimą, kadangi šis sprendimas akivaizdžiai prieštarauja aukštesnės galios aktams ir negalėjo būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, o atitinkami suinteresuoti asmenys turėjo realią galimybę tai įvertinti bei numatyti.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ patikslintą skundą nurodė, jog nėra pagrindo jį įtraukti į bylos nagrinėjimą, nes jis, dirbdamas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Neringos agentūros vadovu, panaikintų administracinių aktų nederino. Pažymėjo, jog savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų kompleksiškas derinimas Neringos savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje buvo organizuotas nuo 2005 m. kovo 17 d. Teigė, jog Neringos savivaldybės mero 2002 m. rugpjūčio 20 d. potvarkiu Nr. 98 Neringos savivaldybėje sudaryta Nuolatinė statybos komisija nagrinėjo tik techninius projektus ir teikė rekomendacijas dėl statybos leidimų išdavimo. Teismo posėdžio metu pareiškėjo skundą siūlė atmesti kaip nepagrįstą, akcentuodamas, kad pareiškėjui nuo pat planavimo pradžios buvo žinoma, jog jo norima vykdyti veikla žemės sklype negalima, nes prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams.

23II.

24Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2010 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Enerilas“ skundą dėl 876 781 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atmetė kaip nepagrįstą.

25Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pažymėjo, kad pareiškėjas UAB „Enerilas“, prašydamas priteisti 876 781 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų, skundo reikalavimą kildina iš neteisėtų Neringos savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų, sąlygojusių neteisėto detaliojo plano priėmimą bei su juo susijusių kitų dokumentų priėmimą, vadovaudamasis CK 6.271 straipsniu. Teismas pirmiausia pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi nepraleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino. Nurodė, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimo, kuris įsiteisėjo 2008 m. liepos 31 d. Teismas vadovavosi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009 ir kt.) ir pažymėjo, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-321/2010). Nurodė, kad teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.), ir žala asmeniui atsiranda būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismas, vadovaudamasis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-870-546/2008 konstatuotais faktais, sutiko su pareiškėjo argumentu, jog atsakovas Neringos savivaldybė, patvirtindama detalųjį planą, kurio sprendiniai prieštaravo Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, t. y. nevykdė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1962) nuostatomis savivaldybėms nustatytos pareigos organizuoti ir koordinuoti savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų, kuriuos tvirtina savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, rengimą ir užtikrinti teritorijų planavimo proceso teisėtumą, o Klaipėdos apskrities viršininko administracija tinkamai neatliko valstybinės teritorijų planavimo priežiūros. Tačiau, teismo vertinimu, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakankama nustatyti, kad institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-321/2010). Pažymėjo, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta aplinkybė, dėl kurios civilinė atsakomybė gali būti netaikoma arba nuo jos atleidžiama. Tai nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Be to, anot teismo, CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ir nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, dėl kurio atsirado arba padidėjo žala, gali būti pagrindas sumažinti žalą arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas UAB „Enerilas“, detaliojo planavimo užsakovas, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir apdairus, turėjo ir galėjo pats domėtis detaliojo planavimo dokumentacijos rengimo procesu. Pripažino nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad detalųjį planą suderino visos institucijos, todėl jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimai padarytus pažeidimus detaliojo planavimo procese ir dėl šios priežasties jam negali kilti neigiamos pasekmės dėl valstybės valdymo ir valdžios institucijų veiksmų. Šiuo aspektu pažymėjo, kad detaliojo plano rengimo sąlygose numatyta, jog planuojamai teritorijai taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio) plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369, bei kitų teisės aktų nuostatos ir reikalavimai. Akcentavo, kad planavimo užsakovui pareiškėjui UAB „Enerilas“ buvo žinoma, kokie teisės aktų reikalavimai taikomi planuojamai teritorijai. Pareiškėjui, kaip ir kitiems suinteresuotiems asmenims, buvo suteikta galimybė susipažinti su detaliojo plano projektu vykdant viešojo aptarimo procedūras ir pareikšti savo pastabas dėl teritorijų planavimo sprendinių, tačiau jis to nepadarė, todėl, anot teismo, darytina išvada, kad pareiškėjas nuo pat teritorijos planavimo pradžios sąmoningai ignoravo teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas žinojo teritorijos, kurioje buvo išsinuomotas žemės sklypas ir įsigyti statiniai, specifiką ir teisinį režimą. Pareiškėjo pareigą žinoti, teismo teigimu, suponuoja ir tai, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, yra norminis teisės aktas, privalomas neapibrėžtam subjektų ratui ir buvo viešai paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad iš trečiojo suinteresuotojo asmens A. Š., dirbusio Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Neringos agentūros vedėju, bei iš trečiojo suinteresuotojo asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovo paaiškinimų matyti, jog viso planavimo proceso metu pareiškėjui buvo žinoma, jog planavimas negalimas, nes prieštarauja generalinio plano sprendiniams, ir kad šių institucijų bei pareigūnų atsisakymas derinti buvo išdėstomas žodžiu ir raštu. Teismas padarė išvadą, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) buvo ir yra galiojantis teisės aktas, privalomas rengiant Kuršių nerijos parko teritorijos planavimo detaliuosius planus ir juo privalėjo vadovautis tiek Neringos savivaldybės taryba, tvirtindama detalųjį planą, tiek ir pareiškėjas UAB „Enerilas“, užsakydamas detalaus plano rengimą. Konstatavo, jog paties pareiškėjo aktyvūs veiksmai detaliojo planavimo procese buvo atliekami turint aiškų tikslą – pastatyti naują poilsio kompleksą, kurio statyba neleidžiama pagal galiojančius teisės aktus. Teisėjų kolegijos nuomone, schemos sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, kas yra visuotinai žinomas faktas, neatitinka bendrojo teisės principo bona fides. Anot teismo, pareiškėjas UAB „Enerilas“ turėjo ir galėjo suvokti savo veiksmų nesąžiningumą šiame procese, todėl negali reikalauti atlyginti turtinę žalą, kilusią iš jo paties aktyvių veiksmų. Pažymėjo, jog reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėją detalaus plano rengimo etapo metu konsultavo profesionalus teisininkas advokatas, todėl pareiškėjas galėjo įvertinti savo veiksmų neteisėtumą ir galimas pasekmes. Akcentavo, kad piktnaudžiaujant teise sukurtos teisinės pasekmės nepripažįstamos ir neginamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1090/2006). Pažymėjo, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti reikalavimą atlyginti nurodytą turtinę žalą, privalėjo įrodyti, kad realiai galėjo teisėtai tikėtis, jog turėjo pagrindą pradėti paruošiamuosius darbus dėl poilsio komplekso statybos, tačiau dėl atsakovų veiksmų buvo pakenkta jo interesams ir jis patyrė turtinę žalą. Kadangi tiek pareiškėjui, tiek atsakovams iš planavimo sąlygų turinio, detaliojo plano teritorijos raidos programos ir sprendinių turėjo būti akivaizdu, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja pirmiau aptartam teisiniam reguliavimui, esant tokiai situacijai, anot teismo, nėra pagrindo tirti, ar sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, priėmimas galėjo nulemti teisėtų lūkesčių tam tikriems asmenims atsiradimą, kadangi šis sprendimas akivaizdžiai prieštarauja aukštesnės galios aktams ir negalėjo būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, o atitinkami suinteresuoti asmenys turėjo realią galimybę tai įvertinti bei numatyti. Vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-403/2010. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas UAB „Enerilas“ neįrodė, jog buvo teisėtas pagrindas jo lūkesčiams atsirasti, todėl nėra pagrindo pripažinti teisiškai pagrįstais argumentus dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo. Teisėjų kolegija nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, nustačiusi CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodytą aplinkybę – pareiškėjo veiksmus, lėmusius jam turtinę žalą, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, civilinės atsakomybės.

26III.

27Pareiškėjas UAB „Enerilas“ apeliaciniu skundu nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo UAB „Enerilas“ skundą, priteisti iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (procesinių teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, kas sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Enerilas“ buvo teritorijos, esančios adresu Neringos sav. Nidos gyv., Kuršių g. 2, detaliojo plano užsakovas, todėl galėjo domėtis detaliojo planavimo dokumentacijos rengimo procesu bei jam buvo žinoma apie detaliojo planavimo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog detaliojo plano organizatoriaus funkcijas vykdė ne pareiškėjas, o atsakovas Neringos savivaldybė. Pažymi, jog Neringos savivaldybė su pareiškėju nebuvo sudariusi sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, todėl būtent atsakovui Neringos savivaldybei, o ne pareiškėjui taikoma atsakomybė už detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų tinkamą vykdymą bei detaliojo planavimo proceso teisėtumo užtikrinimą. Pažymi, jog Detaliųjų planų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, iš viso nėra nurodytas detaliojo planavimo užsakovo statusas bei atitinkamai nėra numatyta tokio subjekto teisių ar pareigų. Taip pat, anot pareiškėjo, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių teismo prielaidas, jog pareiškėjas buvo detaliojo teritorijų planavimo proceso dalyvis ir galėjo domėtis planavimo dokumentacijos rengimu ar daryti įtaką pačiam procesui. Priešingai, iš detaliojo plano dokumentacijos matyti, jog teritorijos, esančios adresu Kuršių g. 2, Neringos m., detaliojo planavimo procedūra su nustatytais planavimo tikslais (žemės sklypo formavimas numatant kotedžinio tipo namelių, aptarnavimo ir viešo naudojimo pastatų statybos) prasidėjo žymiai anksčiau nei pareiškėjas pirkimo?pardavimo sutartimi įsigijo statinius. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo aktyvių veiksmų rengiant detalųjį planą ir formuojant žemės sklypą šalia statinių. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino proceso šalių paaiškinimus bei esančius įrodymus bei padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjui viso detaliojo planavimo proceso metu buvo žinoma apie planavimo neteisėtumą. Darydamas tokią prielaidą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi trečiųjų suinteresuotųjų asmenų Kuršių nerijos nacionalinio parko ir A. Š. paaiškinimais, tačiau, anot pareiškėjo, Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje nėra teigęs, jog UAB „Enerilas“ buvo žinoma apie Neringos savivaldybės vykdomo detaliojo planavimo proceso neteisėtumą. Taip pat A. Š. teigė, jog pareiškėjas apie pareigūnų sprendimus atsisakyti derinti detaliojo planavimo dokumentus buvo žodžiu informuotas, tačiau detaliau negalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis UAB „Enerilas“ informuotas bei nepatvirtino, ar UAB „Enerilas“ asmeniškai buvo informuotas, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių dėstomas aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad A. Š. parašu pritarė detaliojo plano sprendiniams, jo paaiškinimai nenuoseklūs, siekiant galimai pateikti teismui klaidingą informaciją, kadangi tenkinus pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atsakovai įgytų regreso teisę į kaltus pareigūnus, tarp jų – ir į A. Š.. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.253 straipsnio 5 dalį bei nepagrįstai konstatavo nesant atsakovų civilinės atsakomybės. Anot pareiškėjo, pagal suformuotą teismų praktiką, prieš taikant minėtą CK straipsnį, yra būtina visų pirma nustatyti visas skolininko (atsakovų) civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo iš esmės atmetė, motyvuodamas ne atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimu, o tuo, kad abi šalys veikė neteisėtai ir yra vienodai kaltos. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovų neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, tačiau nepagrįstai netyrė priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir kilusios pareiškėjui žalos. Pažymi, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalis reglamentuoja atvejus, kai nukentėjusysis laisva valia pateko į jam pavojingą padėtį, t. y. prisiėmė visą riziką ar sutiko su žalos padarymu – taikomas subjektyvumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas atliko veiksmus, lėmusius jo turtinę žalą. Jokių įrodymų apie pareiškėjo neteisėtus veiksmus ar rizikos prisiėmimą byloje nebuvo pateikta. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas būtų piktnaudžiavęs savo teisėmis ar siekęs neteisėtų tikslų. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas turėjo žinoti apie detaliojo planavimo neteisėtumą bei nepagrįstai atmetė argumentus dėl bylai reikšmingų aplinkybių (t. y. esant visų kompetentingų institucijų išduotoms detaliojo planavimo sąlygoms ir sutikimams su tvirtinamo detaliojo plano sprendiniais, teigiamai teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos išvadai dėl detaliojo plano), kurioms esant pareiškėjas, veikdamas kaip protingas ir apdairus subjektas, negalėjo numanyti apie galimus detaliojo planavimo proceso pažeidimus. Pažymi, jog suvokimą dėl detaliojo planavimo teisėtumo patvirtino ir vėlesni valstybės institucijų veiksmai – Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymas vadovaujantis detaliojo plano sprendiniais, 2005 m. kovo 31 d. raštu Nr. 13.1-711(142) Klaipėdos apskrities viršininko administracijos suteiktas leidimas statyboms, išduotas projektavimų sąlygų sąvadas ir kt. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjas sąmoningai ignoravo teisės aktų reikalavimus dėl detaliojo planavimo teisėtumo, kadangi neteikė pastabų dėl rengiamo detaliojo plano sprendinių. Anot pareiškėjo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme numatyta fizinių ir juridinių asmenų teisė susipažinti su rengiamais teritorijų planavimo dokumentais, tačiau visuomenės teikiami siūlymai detaliojo plano organizatoriams yra rekomendacinio pobūdžio, kurių pagrįstumą vertina detaliojo planavimo dokumentus derinanti institucija, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp pareiškėjo veiksmų ir valstybės institucijų patvirtinto detaliojo plano, atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir prisidėjimo prie žalos. Taip pat, anot pareiškėjo, sprendime nepagrįstai konstatuota, jog paties pareiškėjo aktyvūs veiksmai detaliojo planavimo procese (sutarčių sudarymas ir kt.) buvo atliekami turint aiškų tikslą – pastatyti poilsio kompleksą, kurio statyba neleidžiama pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymi, jog detaliojo planavimo procese pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų. Tik praėjus ilgam laiko tarpui nuo detaliojo plano patvirtinimo, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinti savo, kaip statinio savininko ir statytojo, teises ir sudarė sutartis dėl statybinės-projektinės dokumentacijos parengimo bei prisiėmė susijusius įsipareigojimus. Pareiškėjo teigimu, sprendime klaidingai nurodoma, jog detalaus plano rengimo etape pareiškėją konsultavo profesionalus teisininkas, todėl pareiškėjas galėjo įvertinti savo neteisėtumą ir galimas pasekmes. Ši teismo išvada paremta advokato 2005 m. lapkričio 7 d. išrašyta sąskaita už teisinę pagalbą, atstovaujant klientui 2005 m. lapkričio 10 d. Neringos savivaldybės posėdyje dėl statinių projektavimo, tačiau detaliojo planavimo procesas vyko dar 2004 metais. Teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog detaliojo planavimo procese ir / arba prisiimant pareiškėjui sutartinius įsipareigojimus jis buvo atstovaujamas teisininko ar pats dalyvavo rengime. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino priežastinio ryšio nustatymą byloje bei klaidingai nurodė, jog siekiant pagrįsti reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas turėjo įrodyti realią galimybę teisėtai tikėtis, jog turėjo pagrindą pradėti paruošiamuosius statybos darbus dėl poilsio komplekso statybos. Mano, jog tuo atveju, jei atsakovai būtų tinkamai atlikę įstatymuose numatytas pareigas ir detalusis planas su priimtais teritorijų planavimo sprendiniais nebūtų buvęs priimtas, pareiškėjui nebūtų teisinio pagrindo esamomis sąlygomis sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, patirti išlaidų už parengiamuosius statybos ir projektavimo darbus bei kreiptis dėl statybos projekto finansavimo į banką. Pažymi, jog atsakovai, vykdydami jiems įstatymų priskirtas funkcijas bei parengdami ir patvirtindami detalųjį planą, sudarydami valstybinės žemės nuomos sutartį, išduodami projektavimo sąlygų sąvadą projekto rengimui bei suteikdami leidimą valstybinėje žemėje vykdyti statybos darbus, žinojo apie pareiškėjo ketinimus vykdyti statybos darbus bei jų mastą. Todėl būdami valdžios institucijų dalimi su aiškiai apibrėžta kompetencija, galėjo ir turėjo numatyti pareiškėjo patiriamų išlaidų faktą bei aplinkybę, jog statybos parengiamieji darbai bus finansuojami ne tik iš pareiškėjo turto, bet ir naudojantis banko finansavimu su atitinkamai kylančiomis prievolėmis. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą ir teisėtus lūkesčius, jog institucijų sprendimai bus teisėti, todėl pagrįstai galėjo pradėti paruošiamuosius darbus dėl poilsio komplekso statybos ir tai buvo tiesioginė priežastis tarp pareiškėjo ir paslaugų teikėjų bei kredito įstaigų susiklosčiusių teisinių santykių ir prisiimtų projekto įgyvendinimui būtinų išlaidų ir finansinių įsipareigojimų. Patirtos išlaidos, anot pareiškėjo, yra detaliojo plano, projektavimo sąlygų sąvado bei teisinių pasekmių tiesioginiai padariniai. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, neigdamas priežastinio ryšio faktą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-403/2010, kadangi šios nutarties tiek faktinės aplinkybės, tiek teisinis pagrindas ir reikalavimas kardinaliai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl teismo nurodytas aiškinimas negali būti taikomas. Esant valstybės institucijų veiksmų teisėtumo prezumpcijai, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, remiantis Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R(84)15 Dėl viešosios atsakomybės 1 principu, pareiškėjas pagrįstai galėjo tikėtis dėl detaliojo plano teisėtumo bei prisiimti atitinkamus įsipareigojimus, o pirmosios instancijos teismas nenustatęs pareiškėjo (kreditoriaus) tyčios bei kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų), nepagrįstai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį bei atleido atsakovus nuo civilinės atsakomybės. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė mišrią ginčo šalių kaltę, todėl vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, doktrininiu aiškinimu, nustačius mišrios kaltės faktą, teismas turėjo konstatuoti kiekvienos šalies kaltės dydį ir, esant teisiniam pagrindui, sumažinti skolininko atsakomybę proporcingai kreditoriaus kaltės dydžiui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavo atsakovų neteisėtus veiksmus, nepagrįstai nenustatė kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (įskaitant priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir pareiškėjo žalos), taip pat nenustatė atsakovų ir pareiškėjo kaltės dydžio bei atitinkamai nevertino galimybės mažinti atsakovų atsakomybės, jei tam būtų buvęs teisinis pagrindas. Teigia, kad atsakovų visiškas atleidimas nuo atsakomybės prieštarauja CK 6.253 straipsnio 5 dalies paskirčiai. Be to, Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R(84)15 Dėl viešosios atsakomybės, 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, jog viešoji institucija nukentėjusiojo asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Akcentuoja, kad atsakovai, vykdydami jiems įstatymų priskirtas funkcijas bei būdami valdžios institucijų dalimi su aiškiai apibrėžta kompetencija, galėjo ir turėjo numatyti savo veiksmų neigiamas pasekmes, todėl būtent jiems yra taikoma didesnė rūpestingumo pareiga užtikrinti teisės aktų, o tuo pačiu viešosios tvarkos tinkamą įgyvendinimą ir užtikrinimą. Todėl, esant atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, valdžios institucijų atleidimas nuo civilinės atsakomybės įteisina valdžios institucijų ir pareigūnų veiksmų neteisėtumo prezumpciją bei nebaudžiamumą dėl įstatymo pažeidimų ir / arba piktnaudžiavimo savo įgalinimais. Atsižvelgiant į tai, anot pareiškėjo, pažeidžiami ne tik jo teisėti interesai, bet ir viešasis interesas, įskaitant, bet neapsiribojant, viešąja tvarka ir gera morale.

29Atsakovas Neringos savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimu buvo konstatuota, jog atsakovams ir detaliojo plano rengėjui buvo žinomi Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniai, todėl UAB „Enerilas“ turėjo žinoti, jog Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. TI-32 negalėjo būti taikomas nuo jo priėmimo momento, bei turėjo realią galimybę tai įvertinti. Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-870-546/2008 procesinių veiksmų pasekmės turėjo būti taikomos ir Neringos savivaldybei, ir UAB „Enerilas“, todėl Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Nurodo, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo pareiškęs reikalavimą dėl 25 960 Lt detaliojo plano rengimo išlaidų atlyginimo, nes, kaip buvo teigiama pareiškėjo skunde, pareiškėjas šias išlaidas buvo įpareigotas padengti Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.V13-282, kuris yra galiojantis. Šio įsakymo UAB „Enerilas“ neginčijo, todėl nebuvo pagrindo tenkinti reikalavimo dėl 25 960 Lt detaliojo plano rengimo išlaidų priteisimo. Pažymi, jog UAB „Enerilas“ Klaipėdos apygardos administraciniame teisme taip pat buvo pareiškęs reikalavimus dėl 15 222 Lt inžinerinių geologinių tyrinėjimų parengimo išlaidų atlyginimo, 7 500 Lt žvalgomųjų archeologinių tyrimų mokslinės ataskaitos parengimo išlaidų atlyginimo, 70 000 Lt poilsio komplekso pirmojo etapo projektinės dokumentacijos parengimo išlaidų atlyginimo, 200 600 Lt poilsio komplekso techninio projekto parengimo išlaidų atlyginimo. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (įstatymo 2004 m. spalio 16 d. redakcija) 37 straipsnis numatė, kad žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teigia, kad Neringos savivaldybė net nebuvo tinkamas atsakovas reikalavimams dėl 319 282 Lt turėtų detaliojo plano ir techninės projektinės dokumentacijos parengimo išlaidų atlyginimo ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai šiuos reikalavimus atmetė. Nurodo, kad pareiškėjui UAB „Enerilas“ nebuvo išduotas statybos leidimas, todėl byloje nebuvo duomenų, kad techninį projektą įmanoma realizuoti, todėl Klaipėdos apygardos administracinis teismas apskritai neturėjo pagrindo spręsti, jog dėl 2005 m. gegužės 27 d. Neringos savivaldybės administracijos išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 19 panaikinimo pareiškėjui galėjo būti padaryta žala. Pažymi, kad UAB „Enerilas“ 2005 m. kovo 22 d. sudarė 1,3179 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0549-5472, esančio Kuršių g. 2, Neringoje, nuomos sutartį Nr. 23/2005-0059. Šis žemės sklypas yra užstatytas pareiškėjui priklausančiais statiniais. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-870-546/2008 pripažinus negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TI-23 patvirtintą teritorijos, esančios adresu Kuršių g. 2, Neringa, detalųjį planą, sklypo, unikalus Nr. 4400-0549-5472, esančio Kuršių g. 2, Neringoje, valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 23/2005-0059 nėra ginčijama, UAB „Enerilas“ teisės naudoti turimus statinius neprarado, todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl žalos atlyginimo, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimas pareiškėjui neigiamų pasekmių nesukėlė. Pastebi, kad UAB „Enerilas“ Klaipėdos apygardos administraciniame teisme tai pat buvo pareiškęs reikalavimus dėl 568 082 Lt išlaidų, kylančių iš 2005 m. liepos 18 d. kredito sutarties, sudarytos su DnB Nord banku, atlyginimo, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kad banko suteiktas kreditas buvo naudojamas detaliojo plano ir techninės-projektinės dokumentacijos parengimo išlaidoms apmokėti. Pažymi, kad UAB „Enerilas“ sumokėtos palūkanos šiame ginče nėra pareiškėjo patirti nuostoliai, atsiradę dėl Neringos savivaldybės priimtų administracinių aktų panaikinimo, nes pagal kredito sutartį pareiškėjas privalėjo mokėti palūkanas bet kuriuo atveju ir palūkanų mokėjimas negali būti siejamas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimu panaikintų administracinių aktų galiojimu ar negaliojimu. Nurodo, kad pareiškėjas taip pat buvo pareiškęs reikalavimus atlyginti 5 495 Lt išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, nagrinėjant bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką ir apribojimus nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 98 straipsniai, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-870-546-2008 išnagrinėjus civilinę bylą, nebuvo teisinio pagrindo pagal pareiškėjo reikalavimą kitoje byloje priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant civilinę bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Akcentuoja, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, o pareiškėjas yra jį praleidęs. Anot atsakovo, UAB „Enerilas“ nuostoliai, jeigu tokie apskritai būtų buvę nustatyti, galėjo atsirasti dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos tinkamai neatliktos valstybinės teritorijų planavimo priežiūros bei dėl už saugomų teritorijų administravimą atsakingų Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos veiksmų, todėl tai pat buvo CK 253 straipsnio 1 ir 4 dalyje numatyti pagrindai netaikyti civilinės atsakomybės Neringos savivaldybei.

31Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ apeliacinį skundą nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių teismo prielaidas, kad pareiškėjas buvo detaliojo teritorijų planavimo proceso dalyvis ir galėjo domėtis dokumentacijos rengimu ir daryti įtaką pačiam procesui. Atkreipia teismo dėmesį, kad pareiškėjas savo 2010 m. gegužės 31 d. patikslintame skunde, adresuotame Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, nurodė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pareiškėjas yra patyręs 5 495 Lt išlaidų už suteiktą advokato teisinę pagalbą ir atstovavimą Neringos miesto savivaldybės posėdyje dėl detaliojo planavimo ir projektavimo klausimų, taip pat, vadovaujantis Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu, Nr. VI3-282 pareiškėjas buvo įpareigotas padengti detaliojo plano rengimo išlaidas. Už 2005 m. sausio 26 d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano parengimą pareiškėjas sumokėjo 25 960 Lt. Vadovaujantis 2004 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių V skyriaus 14 punkto nuostata, detaliojo planavimo darbus finansuoja planavimo organizatorius, kurio funkcijas, kaip pareiškėjas nurodo savo apeliaciniame skunde, Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V13-282 pavedė vykdyti Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriui. Atsakydamas į pareiškėjo teiginį, kad jis, trečiasis suinteresuotas asmuo, teigė, jog pareiškėjas apie rengiamus sprendimus atsisakyti derinti detaliojo planavimo dokumentus buvo žodžiu informuotas, tačiau detaliau negalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas buvo informuotas bei nepatvirtino, ar pareiškėjas asmeniškai buvo informuotas, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių dėstomas aplinkybes, atkreipia dėmesį, kad pasisakydamas teisme aiškiai atskyrė tuo metu vykusį teritorijų planavimo procesą ir techninio projekto rengimo stadiją. Teismo posėdyje nurodė, kad nepritarė parengtam techniniam projektui, o ne detaliajam planui. Detalaus plano sprendinių jis nenagrinėjo, nes tuo metu neturėjo įgalinimų derinti teritorijų planavimo dokumentus. Be to, tuo metu, kai vyko detalaus plano derinimas, Neringos savivaldybėje dar nebuvo organizuotas kompleksinis šių dokumentų derinimas Neringos savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje, t. y. tada dar nebuvo pakeisti Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nuostatai ir darbo reglamentas, kuris tuo metu numatė tik techninių projektų derinimą ir rekomendacinių išvadų išduoti ar neišduoti leidimus statybos darbams pateikimą. Savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų kompleksiškas derinimas Neringos savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje buvo organizuotas tik nuo 2005 m. kovo 17 d., t. y. iki šios datos nei savivaldybės taryba veiklos reglamento nustatyta tvarka, nei savivaldybės meras savo potvarkiu tokios komisijos teritorijų planavimo dokumentams derinti nebuvo sudaręs. Nurodo, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2004 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (9.14.4)-V4-4954 pateiktą išvadą (teritorijos, esančios Kuršių g. 2, Nidos gyv., Neringoje, detaliajam planui pritarti su pastabomis) pasirašė departamento direktorius K. Š.. Pareiškėjas, kaip įrodymą, kad jis, A. Š., suderino šį detalųjį planą, pateikė Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2005 m. sausio 6 d. protokolo kopiją, kuriame jis padarė įrašą, kad teritorijos, esančios Kuršių g. 2, Nidos gyv., Neringoje, detaliajam planui departamentas pritarė 2004 m. gruodžio 20 d. išvada Nr. (9.14.4)-V4-4954. Pažymi, kad Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos objekto, esančio Kuršių g. 2, Neringoje, techninio projekto jis nederino ir Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokole nepasirašinėjo. Būdamas Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nariu, jis dalyvavo posėdyje, kai šis techninis projektas buvo derinamas. Dėl techninio projekto derinimo Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje, jis nurodė, kad UAB „Enerilas“ žinojo, jog rengiamo techninio projekto sprendiniai prieštaravo Kuršių nerijos generalinio plano sprendiniams. Nurodo, kad prasidėjus techninio projekto derinimo procedūrai, pas jį į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Neringos miesto agentūrą, kur jis tuo metu dirbo vedėju, atėjo UAB „Enerilas“ atstovė ir atsinešė objekto, esančio Kuršių g. 2, Neringoje, techninį projektą bei Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolą ir paprašė suderinti šio techninio projekto I etapą, kuriame buvo numatyta vykdyti paruošiamuosius darbus, nestatant statinių. Tuo metu A. Š. UAB „Enerilas“ atstovei pasakė, kad gali nežiūrėti šio techninio projekto vien dėl to, kad patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, kurių pagrindu buvo parengtas techninis projektas, prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinės planavimo schemos sprendiniams, parašyti atitinkamą išvadą, dėl ko šio techninio projekto nederino, tačiau UAB „Enerilas“ atstovė nusprendė šio techninio projekto neberodyti ir išėjo iš Neringos miesto agentūros, išsinešdama su savimi ir šį techninį projektą. A. Š. pažymi, kad po šio apsilankymo netrukus sulaukė tuometinio Seimo nario, buvusio Neringos savivaldybės mero, S. M. skambučio, kuris domėjosi dėl techninio projekto nederinimo motyvų. Praėjus kuriam laikui, paskambino iš Lietuvos valstybinės televizijos ir paprašė duoti trumpą interviu. Tą pačią dieną į Neringos miesto agentūrą atvyko vienas operatorius ir viena televizijos žurnalistė, kurie interviu metu domėjosi tik vienu klausimu – ar A. Š. skambino S. M. dėl techninio projekto derinimo, ir ar jam šio telefoninio pokalbio metu nebuvo daromas spaudimas. Duodamas interviu jis šias aplinkybes patvirtino. Nurodo, kad, kiek jam žinoma, protokolas su surinktais pritarimo parašais dėl statybos leidimo išdavimo vykdyti techninio projekto, esančio Kuršių g 2, Neringoje, I etape numatytus statybos darbus Neringos savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje nebuvo nagrinėjamas ir statybos leidimas nebuvo išduotas. UAB „Enerilas“ pateikė dar vieną prašymą išduoti statybos leidimą pagal parengtą techninį projektą, tačiau jau neišskiriant jo į atskirus etapus ir šis visos apimties techninis projektas buvo suderintas Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje kompleksiškai. Minėtame Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje posėdyje dalyvavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas, tuometinis departamento direktoriaus pavaduotojas R. A., kuris ir pasirašė protokole, pritardamas statybos leidimo išdavimui pagal parengtą techninį projektą statyti statinius, esančius Kuršių g. 2, Neringoje. Anot trečiojo suinteresuoto asmens, pareiškėjo teiginiai, kad teismui tenkinus pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, atsakovai įgytų regreso teisę į kaltus pareigūnus, taip pat ir į A. Š., dėl ko jis galėtų sąmoningai pateikti teismui klaidingą informaciją, nepagrįsti ir paneigti išdėstytais argumentais.

32Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“ apeliacinį skundą su juo nesutinka.

33Mano, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes ir priimdamas skundžiamą sprendimą, visapusiškai įvertino pateiktus motyvus ir iš esmės išanalizavo byloje esančius dokumentus, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė argumentuotą ir motyvuotą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas laikėsi ir Lietuvos vyriausio administracinio teismo suformuotos praktikos. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-403/2010 yra pažymėjęs, kad pripažinus, jog Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo yra neteisėtas iš esmės, nėra pagrindo tirti, ar jo priėmimas galėjo nulemti teisėtų lūkesčių tam tikriems asmenims atsiradimą, kadangi šis sprendimas akivaizdžiai prieštarauja aukštesnės galios aktams ir negalėjo būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, o atitinkami suinteresuoti asmenys turėjo realią galimybę tai įvertinti bei numatyti. Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-22-162/2007 taip pat buvo pažymėta, kad iš planavimo sąlygų turinio, detaliojo plano teritorijos raidos programos ir sprendinių tretiesiems suinteresuotiems asmenims turėjo būti žinoma, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja aukščiau sprendime aptartam teisiniam reguliavimui. Tokią nuostatą patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-1701/2008. Šiuo atveju, anot trečiojo suinteresuoto asmens, taip pat taikytinas bendrasis teisės principas, bylojantis, kad neteisėtų veiksmų pasekmės negali būti teisėtos.

34Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV.

36Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

37Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Šios trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės ir vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti.

38Kalbant apie tariamą pareiškėjo patirtą turtinę žalą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygas reikia analizuoti iš pradžių patikrinant atsakovų galbūt neteisėtų veiksmų sąlygą, vėliau – sąlygas, susijusias su žalos realumu ir priežastiniu ryšiu tarp įvardytų veiksmų bei nurodomos žalos. Tik tuo atveju, jeigu šios sąlygos būtų įvykdytos, toliau reikėtų nagrinėti dėl to pareiškėjo naudai priteistinos kompensacijos dydį. Pažymėtina, kad pateikti įrodymų dėl tariamos žalos buvimo ir jos dydžio ir įrodyti esant priežastinį neteisėtų savivaldybės ar (ir) valstybės institucijų veiksmų ir šios žalos ryšį turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis.

39Apeliacinio proceso administracinėje byloje paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinius, tiek teisinius bylos aspektus. Šiame kontekste pažymėtina, jog vienas iš administracinio proceso tikslų yra operatyvus iškilusio teisinio ginčo išsprendimas. Šio tikslo neatitiktų pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimas ir bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali užvilkinti galutinio sprendimo priėmimą. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, turi būti įvertinta, ar tam yra pakankamas teisinis pagrindas. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei apeliacinės instancijos teismas, įgyvendindamas savo teisę tikrinti apskųstą teismo sprendimą tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektais, gali pats nustatyti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai joms pritaikyti atitinkamas teisės normas, bei nėra kitų esminių kliūčių procesiniam sprendimui apeliacinės instancijos teisme priimti (pvz., nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų), byla į pirmosios instancijos teismą neturėtų būti grąžinama. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas pats turėtų priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Ši pozicija aiškiai atsispindi ir Administracinių bylų teisenos įstatyme. Šio įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, numatančiais, kada apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jeigu naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali užvilkinti galutinio sprendimo priėmimą.

40Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju naujų įrodymų rinkti nereikia, bylai reikšmingos faktinės aplinkybės yra žinomos. Be to, šalys argumentus, susijusius su civilinės atsakomybės sąlygų buvimu ar nebuvimu šioje byloje, teikė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ginčydamos šias aplinkybes apeliacijos metu. Atsižvelgusi į tai, kas paminėta, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybių visuma, lemianti, jog byla į pirmosios instancijos teismą neturėtų būti grąžinama, o atitinkamas procesinis sprendimas iš esmės gali būti priimtas apeliacinės instancijos teisme.

41V.

42Apeliacinės instancijos teismas, prieš spręsdamas kilusį ginčą iš esmės, visų pirma pasisako dėl tinkamų atsakovų klausimo nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas savo reikalavimą atlyginti patirtą žalą nukreipė į Neringos savivaldybę ir Lietuvos valstybę. Abu atsakovai laikytini tinkamais, atsižvelgus į jų atliktus veiksmus, su kuriais pareiškėjas sieja reikalavimą atlyginti žalą (CK 6.271 str.).

43Kalbant apie valstybės atstovavimą nagrinėjamoje byloje, pažymėtina, kad valstybės, kaip ypatingo juridinio asmens, specifika lemia tai, kad valstybė pati negali vesti bylos administraciniame teisme, o privalo būti atstovaujama atitinkamų institucijų. Tačiau būdama šalimi administraciniame procese, valstybė išsaugo dispozityvumo principo suteikiamą galimybę pasirinkti, kas bus jos atstovas byloje. Šią savo teisę valstybė įgyvendino priimdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, kurio pirmu punktu įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dalį tariamos žalos sieja su apskrities viršininko priimtais sprendimais teritorijų planavimo srityje. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ 5.3 punktą, ginčuose dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų atliekant statybos valstybinės priežiūros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinės priežiūros funkcijas, valstybei (Lietuvos Respublikos Vyriausybei) teismuose atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad galiojantis teisinis reguliavimas, susijęs su funkcijomis, kurias perima Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, turi būti aiškinamas siaurai. Žalos atlyginimo bylose vertinami institucijos galbūt neteisėti veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamoje byloje tai reiškia, kad teismas turės analizuoti veiklą, glaudžią susijusią su valstybės institucijų funkcijų vykdymu teritorijų planavimo srityje. Todėl būtent Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, perėmusi atitinkamas funkcijas teritorijų planavimo srityje, gali geriausiai atstovauti valstybei šioje byloje. Be to, pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama ne dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, bet dėl valstybės civilinės atsakomybės. Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad žalos, kilusios dėl apskrities viršininko administracijos sprendimų, priimtų teritorijų planavimo srityje, atlyginimo bylose valstybei turėtų atstovauti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Tokios valstybės atstovavimo praktikos žalos atlyginimo bylose dėl galbūt neteisėtų valstybės institucijų veiksmų teritorijų planavimo srityje laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-50/2011).

44Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. vykusio posėdžio metu nusprendė atsakovo atstovu byloje laikyti ir Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (IV t., b. l. 51). Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija, išsamiai susipažinusi su bylos duomenimis, laiko, kad valstybės neteisėti veiksmai nagrinėjamoje byloje iš esmės siejami su teritorijų planavimo sritimi. Tuo tarpu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos valstybei teismuose atstovauja ginčuose dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ 5.2 p.). Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tinkamas valstybės atstovas yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir valstybės atstovas).

45VI.

46Pareiškėjas UAB „Enerilas“ pateikė prašymą atlyginti žalą, kuri iš esmės siejama su atsakovų veiksmais planuojant ginčo teritoriją, esančią Kuršių g. 2, Nidos gyv., Neringoje. Pareiškėjas valstybės ir savivaldybės neteisėtais veiksmais iš esmės įvardina tas aplinkybes, dėl kurių Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑870-546-2008 panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. T1-32 „Dėl teritorijos Kuršių g. 2, Nidos gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“, pripažino Neringos savivaldybės administracijos išduotą 2005 m. gegužės 27 d. Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 19 poilsio namų, motelio ir komercinės paskirties pastatų statybai sklype, esančiame Kuršių g. 2, Nidos gyv., Neringa, bei Neringos savivaldybės tarybos ir UAB „Enerilas“ 2005 m. sausio 26 d. pasirašytą sutartį Nr. 45 dėl infrastruktūros plėtojimo negaliojančiais. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas Neringos savivaldybė pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, pagal kurią detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Tuo tarpu atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, pareiškėjo teigimu, netinkamai įgyvendino Teritorijų planavimo įstatyme numatytą teritorijų planavimo dokumentų rengimo priežiūros funkciją (Teritorijų planavimo įstatymo 27 str., 35 str.). Pareiškėjas, be kita ko, remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, ir teigia, kad neteisėti atsakovų veiksmai iš esmės konstatuoti civilinėje byloje Nr. 2-870-546-2008 (I t., b. l. 7).

47Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pripažino res judicata galios principo svarbą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2586/2011). Iš tiesų, siekiant užtikrinti teisės ir teisinių santykių stabilumą, taip pat gerą teisingumo administravimą, yra svarbu, kad teismo sprendimai, kurie išnaudojus visas galimas teisių gynimo priemones arba pasibaigus pasinaudojimo jomis numatytiems terminams tampa galutiniai, nebegalėtų būti ginčijami. Remiantis res judicata principu, tie faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie buvo išnagrinėti kitame teismo sprendime, turi būti pripažįstami, ir šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose (kuriose dalyvauja tie patys asmenys) gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu – tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti. Kita vertus, teismo atliekama tariamų neteisėtų veiksmų patikra valstybės deliktinės atsakomybės kontekste yra ne aplinkybių konstatavimas, bet atitinkamų faktinių ir teisinių aspektų vertinimas. Tokia kontrolė gali būti atlikta nekvestionuojant nustatytų faktų ir jų įvertinimo kitoje byloje, o aplinkybių, nagrinėtų kitoje byloje, teisinis vertinimas CK 6.246 ir 6.271 straipsnių kontekste nelaikytinas šio sprendimo prejudicinės ir (arba) res judicata galios paneigimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovai ginčo dėl neteisėtų veiksmų, kaip būtinos valstybės atsakomybės atsiradimo sąlygos, nustatymo nekelia. Atsižvelgusi į tai bei įvertinusi civilinėje byloje Nr. 2-870-546-2008 nustatytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovų padaryti pažeidimai, planuojant ginčo teritoriją, laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Padariusi pastarąją išvadą, išplėstinė teisėjų kolegija toliau pasisako dėl kitų būtinų viešosios atsakomybės sąlygų.

48VII.

49Pagal teismų praktiką pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra – ją sudarančius elementus bei jos dydį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-548/2010, kurioje konstatuota, kad „nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta“). Teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146‑1897/2008) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011). Be to, CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį, teisiškai reikšmingu ir pakankamu gali būti ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-91/2010).

50Pareiškėjas iš esmės tvirtina, kad patyrė turtinės žalos dėl ginčo teritorijos detaliojo plano ir techninės-projektinės dokumentacijos parengimo, nes pagrįstai tikėjosi, kad atsakovai veiks taip, kad bus užtikrintas teritorijų planavimą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų laikymasis, o patvirtintas detalusis planas ir jo pagrindu išduotas projektavimo sąlygų sąvadas atitiks įstatymų reikalavimus ir bus teisėti (I t., b. l. 9). Šiuo aspektu pažymėtina, kad teritorijos planavimo proceso metu padaryti pažeidimai galėjo turėti neigiamą turtinio pobūdžio poveikį pareiškėjui ir gali būti pakankami konstatuoti realų pareiškėjo patirtos žalos pobūdį, tačiau kiekvienas tariamą turtinę žalą sudarantis elementas turi būti vertinamas individualiai.

51Pareiškėjas teigia patyręs keturių rūšių turtinę žalą (III t., b. l. 107?110).

52Pirma, jis prašo atlyginti turtinę žalą, kurią tariamai patyrė dėl to, kad apmokėjo detaliojo plano rengimo išlaidas. Atsižvelgus į tai, jis prašo 25 960 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo. Vertinant šios turtinės žalos dalies pagrįstumą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog žemės sklypo detaliojo plano parengimas neturi būti siejamas su nepagrįsta ūkinės komercinės veiklos rizika, jeigu nėra pateikiami motyvai, kuriais savivaldybės taryba galėtų pagrįsti savo argumentus pasinaudoti diskrecijos teise tvirtinti detalųjį planą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-2734/2011). Nagrinėjamu atveju Neringos savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą, be kita ko, nurodo, kad Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. V13-282, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas apmokėti detaliojo planavimo dokumentų rengimo išlaidas, yra galiojantis ir šio įsakymo pareiškėjas neginčijo, dėl to nėra pagrindo tenkinti reikalavimą atlyginti turėtas išlaidas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisė į žalos atlyginimą dėl neteisėtų valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmų nėra besąlygiškai siejama su atitinkamo akto nuginčijimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2686/2011; 2010 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-168/2010). Atsižvelgus į tai, atsakovo Neringos savivaldybės argumentui negali būti pritarta. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ginčo teritorijos detalusis planas buvo patvirtintas, sprendžia, kad pareiškėjo patirtos detaliojo plano rengimo išlaidos (25 960 Lt) įskaičiuotinos į atlygintiną žalą.

53Antra, pareiškėjas turtine žala įvardina nuostolius, kuriuos patyrė rengiant dokumentus po detaliojo plano patvirtinimo, t. y. išlaidas, skirtas ginčo teritorijos inžinerinių geologinių tyrinėjimų (15 222 Lt), žvalgomųjų archeologinių tyrimų (7 500 Lt), pastatų komplekso pirmojo etapo techninio projekto (70 000 Lt), pastatų komplekso techninio projekto (200 600 Lt) apmokėjimui. Vertinant minėtas išlaidas, teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl IĮ „Minvida“ rengto pirmojo etapo techninio projekto reikalingumo ir atitinkamai 70 000 Lt dydžio išlaidų pagrįstumo, kadangi pastatų komplekso techniniame projekte, kurį rengė R. Ato individuali įmonė, taip pat yra dalis „Pirmojo etapo techninis projektas“. Byloje pakankamų duomenų, kurie pagrįstų pastatų komplekso pirmojo etapo techninio projekto, kurį rengė IĮ „Minvida“, išlaidų būtinumą, nėra. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, visos kitos pareiškėjo nurodytos išlaidos (išskyrus pastatų komplekso pirmojo etapo techninio projekto, kurį rengė IĮ „Minvida“, išlaidas), atsižvelgus į šios bylos aplinkybes, ypač tai, kad detalusis planas buvo patvirtintas, gali būti laikomos pagrįstomis. Tokiu būdu pareiškėjo nuostoliai, kurie susiję su dokumentų po detaliojo plano patvirtinimo rengimu, vertintini 223 322 Lt suma.

54Trečia, pareiškėjas turtinę žalą sieja su turėtomis išlaidomis dėl su AB DnB Nord bankas 2005 m. liepos 18 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 587-05TV sudarymo ir vykdymo. Nuostoliais nurodomos išlaidos dėl banko kredito dokumentų parengimo ir kreditavimo sutarties pakeitimų (11 950 Lt), hipotekos lakštų registravimo (1 190 Lt), turto draudimo (18 401 Lt), turto vertinimo (2 950 Lt) bei palūkanos – 517 512,96 Lt. Išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, investicinių projektų finansavimas skolintomis lėšomis statybų srityje ir su tuo susijusi rizika nėra vertinama kaip nebūdinga šiai ūkinės veiklos sričiai. Esant tokioms bylos aplinkybėms, pirmiau paminėtos pareiškėjo išlaidos negali būti laikomos akivaizdžiai neįprastomis ar neprotingomis. Tačiau reikia priminti, kad atlyginamos tik tokios išlaidos, kurios iš esmės gali būti laikomos tikra, konkrečia ir realiai patirta žala, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų. Pastarąsias aplinkybes privalo pagrįsti pareiškėjas. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga ir pateikti įrodymai leidžia manyti, kad išlaidoms, susijusioms su projektu Kuršių g. 2, Nidoje, galėjo būti išleista apie 1/10 gauto kredito. Šiuo aspektu pastebėtina, kad dalis pareiškėjo išlaidų patirta dar iki kredito gavimo, dėl kitos kredito dalies panaudojimo aplinkybių byloje nepakanka įrodymų padaryti išvadą apie jų priežastinį ryšį su neteisėtais veiksmais ir (arba) panaudojimą planuotoms statyboms Kuršių g. 2, Nidoje. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nors pareiškėjo pateiktuose dokumentuose esantys duomenys negali būti laikomi leidžiančiais apskaičiuoti tikslų žalos dydį, susijusį su kreditavimo sutartimi, visgi jie yra pakankami, kad išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisingumo ir protingumo principus, CK 6.249 straipsnio 1 dalį, taip pat aplinkybę, kad pareiškėjas dėl žalos atlyginimo kreipėsi praėjus daugiau kaip pusantrų metų po to, kai civilinėje byloje buvo panaikinti anksčiau minėti aktai, bendrovės patirtą žalą, susijusią su kredito paėmimu ir panaudojimu (įskaitant palūkanas ir kitas išlaidas, susijusias su kredito sutarties sudarymu ar pakeitimu), vertintų 40 000 Lt dydžio suma. Kita pareiškėjo nurodomų nuostolių, susijusių su kredito sutartimi, dalis, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nepriteistina, nes nėra pakankamai pagrįsta byloje esančia medžiaga.

55Ketvirta, pareiškėjas turtine žala įvardina 5 495 Lt dydžio išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, atstovaujant pareiškėjui Neringos miesto savivaldybės posėdyje 2005 m. lapkričio 10 d. (II t., b. l. 197). Tačiau pareiškėjas nepateikė paaiškinimų, kokie klausimai buvo sprendžiami minėtame savivaldybės posėdyje ir kaip jie buvo susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais, todėl teisėjų kolegija reikalavimą dėl šios sumos atmeta kaip nepagrįstą. Juolab kad pradiniame skunde (I t., b. l. 8) pareiškėjas aiškino, kad minėta suma yra išlaidos atstovaujant Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Taigi pareiškėjo pozicija šiuo klausimu prieštaringa.

56Padarius pastarąsias išvadas, spręstina, kiek atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas buvo aptartos žalos priežastis, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė. Pareiškėjas teigia, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp, pirma, atsakovams teisės aktuose numatytos pareigos rengti ginčo teritorijos planavimo dokumentus, laikantis teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pažeidimo bei, antra, patirtos turtinės žalos. Šiuo klausimu reikia manyti, kad pareiškėjas nebūtų nukentėjęs dėl planavimo dokumentų rengimo, jeigu juos rengiant, derinant, tikrinant ir teikiant tvirtinti atsakovai būtų laikęsi teisės aktų reikalavimų. Analizuojant atsakovų Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės veiksmus pareiškėjo inicijuotame teritorijų planavimo procese, darytina išvada, kad jų elgesys nebuvo adekvatus susiklosčiusiai situacijai ir buvo pakankama pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių atsiradimo priežastis. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-870-546-2008 konstatavo labai aiškius ir konkrečius ginčo teritorijos planavimo proceso pažeidimus. Pareiškėjas į inicijuotą teritorijų planavimo procesą investavo tam tikras lėšas, kurios, panaikinus teritorijų planavimo dokumentus, nedavė lauktos grąžos ir gali būti pripažintos pareiškėjo patirta atlygintina žala. Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad teisine prasme priežastinis ryšys tarp atsakovų Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės veiksmų bei anksčiau aptartos patirtos turtinės žalos neabejotinai yra.

57Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad trys būtinosios deliktinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį atsiradimo sąlygos įvykdytos ir todėl reikia nustatyti pareiškėjo naudai pripažintinos kompensacijos dydį, atlyginant už jo patirtą turtinę žalą.

58VIII.

59Vertinant pareiškėjo patirtos turtinės žalos dydį, reikia priminti, kad nagrinėjamoje byloje pagrįstomis pripažintos detaliojo plano rengimo išlaidos ? 25 960 Lt. Be to, pareiškėjo patirtais nuostoliais išplėstinė teisėjų kolegija laiko dokumentų po detaliojo plano patvirtinimo rengimo išlaidas, kurios įvertintos 223 322 Lt dydžio suma (ginčo teritorijos inžineriniai geologiniai tyrinėjimai – 15 222 Lt; žvalgomieji archeologiniai tyrimai – 7 500 Lt; pastatų komplekso techninis projektas – 200 600 Lt). Pažymėtina, kad atsakovai neginčija šių pareiškėjo pateiktų duomenų, skirtų apskaičiuoti patirtą turtinę žalą, teisingumo ar tikslumo. Minėtų išlaidų dydžio pagrįstumu neturi pagrindo abejoti ir teisėjų kolegija. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pripažino, kad bendrovė patyrė 40 000 Lt dydžio atlygintinos žalos, susijusios su kredito paėmimu ir panaudojimu (įskaitant palūkanas ir kitas išlaidas, susijusias su kredito sutarties sudarymu ar pakeitimu). Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo nurodytos 289 282 Lt išlaidos atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl šiame bylos nagrinėjimo etape galima daryti išvadą, kad pareiškėjui yra padaryta ir byloje esančiais duomenimis pagrįsta 289 282 Lt dydžio turtinė žala.

60Sprendžiant priteistino žalos dydžio klausimą, pastebėtina, kad atsakomybės dydis gali būti mažinamas, atsižvelgiant į paties nukentėjusio asmens kaltę, veiksmus, kuriais jis padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d., 6.282 str.). Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, kaip detaliojo planavimo užsakovas, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir apdairus, turėjo ir galėjo pats domėtis detaliojo planavimo dokumentacijos rengimo procesu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo prielaidas, jog pareiškėjas buvo detaliojo planavimo proceso dalyvis ir galėjo domėtis planavimo dokumentacijos rengimu ar daryti įtaką pačiam procesui (IV t., b. l. 19), vertintinas kaip akivaizdžiai nepagrįstas ir nenuoseklus. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pareiškėjas apmokėjo detaliojo plano rengimą, priešingai nei pareiškėjas tvirtina, yra pakankama aplinkybė pripažinti, jog toks asmuo turi pakankamą suinteresuotumą detaliojo plano rengimo procedūra ir iš to kildinamas atitinkamas teises bei pareigas. Dar daugiau, pareiškėjas yra sklype, dėl kurio buvo pradėtas detaliojo plano rengimas, esančių pastatų savininkas, todėl labai tikėtina, kad jis buvo faktinis detaliojo plano rengimo iniciatorius. Todėl išplėstinei teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad rūpestingas ūkio subjektas turėjo žinoti, jog ginčo teritorijos planavimas susijęs su saugotinos teritorijos režimu. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo pareigą žinoti suponuoja ir tai, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, yra norminis teisės aktas, privalomas neapibrėžtam subjektų ratui ir buvo viešai paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka. Be kita ko, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas statinius ginčo teritorijoje įsigijo, vykdydamas komercinę veiklą (pvz., III t., b. l. 194). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, asmenims, vykdantiems komercinę investicinę veiklą, kaip profesionalams, turi būti taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai. Rūpestingumo pareiga reikalaujama, kad suinteresuoti asmenys, dalyvaujantys tam tikrame teritorijų planavimo etape, domėtųsi, kokio pobūdžio ir turinio aplinkybės bus išsamiau nagrinėjamos. Šiems principams prieštarauja tai, kad pareiškėjas pareiškia, jog jis iš esmės neturėjo galimybės dalyvauti teritorijų planavimo procedūroje, net jei detaliojo plano organizatorius jis ir nebuvo. Teritorijų planavimo įstatyme numatyta, jog detalusis planavimas yra viešas (Įstatymo 30 str. 1 d.), o teisė susipažinti su atitinkamais teritorijų planavimo dokumentais apskritai nesiejama su asmens suinteresuotumu ir juolab atitinkamo teritorijų planavimo dalyvio statuso turėjimu. Jei ūkio subjektas finansuoja detaliojo plano rengimą ir visiškai nesidomi inicijuota procedūra, kuri neabejotinai yra susijusi su jo investicinių lėšų panaudojimu, iki tol, kol detalusis planas yra patvirtinamas, tai jis daro savo paties rizika. Atsižvelgus į tai, reikia konstatuoti, kad atitinkamos teritorijos planavimą finansuojantys ūkio subjektai taip pat privalo parodyti reikiamą rūpestingumą ir apdairumą. Rūpestingas ūkio subjektas iš tiesų nagrinėjamu atveju galėjo imtis įvairių priemonių, kad žala neatsirastų arba būtų mažesnė.

61Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtų rūpestingumo pareigų nustatymas, siekiant, kad būtų laikomasi teritorijų planavimo proceso reikalavimų, negali būti aiškinamas kaip valstybei ar savivaldybei tenkančių pareigų perkėlimas privačiam ūkio subjektui. Toks įstatymų aiškinimas, kad valstybės ir savivaldybių institucijos gali elgtis neteisėtai ir už tai visiškai neatsakyti, nurodant, jog visą riziką už tai turi prisiimti suinteresuotas (privatus) asmuo, formuotų visuomenėje visiško nepasitikėjimo valstybe mentalitetą, taip pat sudarytų prielaidas valstybės ar savivaldybės institucijoms ir jų pareigūnams elgtis neatsakingai, neapgalvotai vykdyti Teritorijų planavimo įstatyme numatytas pareigas, tokiu būdu pažeidžiant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantį imperatyvą, kad valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, kad visų pirma valstybės ir savivaldybių institucijos privalo elgtis teisėtai bei prisiimti atsakomybę už tai. Verslo ar kitų privačių subjektų elgesys gali būti labai reikšmingas nustatant priteistiną žalos sumą ir ją mažinant, tačiau tokiu koks yra nagrinėjamas atvejis, kai nėra akivaizdžių įrodymų, kad pareiškėjas siekė neteisėtų tikslų ar kitu būdu elgėsi neteisėtai (pvz., nėra nustatytas valstybės tarnautojo papirkimo atvejis), visą riziką ir atsakomybę už patirtas išlaidas perkelti pareiškėjui, išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, būtų neteisinga. Šiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas mano, kad pareiškėjas, nesiimdamas teritorijų planavimo proceso metu įstatymu numatytų ir kitų visų galimų priemonių, savo elgesiu prisidėjo prie nuostolių atsiradimo. Todėl išplėstinė teisėjų kolegija atsakovų atsakomybės laipsnį už pareiškėjo patirtą žalą nustato 1/2 dalies dydžio ir pripažįsta pareiškėjo teisę į reikalavimų dalies patenkinimą bei (289 282 Lt : 2) 144 641 Lt dydžio nuostolių atlyginimą (CK 1.5 str., 6.248 str. 4 d., CK 6.282 str.)

62Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl subjekto, kuriam kyla pareiga atlyginti patirtą turtinę žalą, nėra būtina nustatyti viešosios atsakomybės proporcijas, t. y. individualiai įvertinti kiekvieno iš atsakovų atsakomybės apimtis. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo patirta žala yra susijusi su detaliojo planavimo procesu kaip pagal savo pobūdį ir esmę vientisa procedūra. Jei Klaipėdos apskrities viršininko administracija būtų tinkamai atlikusi savo funkcijas, teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas būtų buvęs neigiamas ir nagrinėjamas detalusis planas nebūtų galėjęs būti tvirtinimas. Tačiau net ir esant teigiamam patikrinimo aktui, Neringos savivaldybė neprivalėjo jo patvirtinti ir turėjo užtikrinti teisėtumą baigiamajame teritorijų planavimo etape. Be to, ir vėlesniuose įvykiuose valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmai persipynė, buvo glaudžiai susiję. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, remiantis CK 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalimis, valstybės ir savivaldybės atsakomybė nagrinėjamu atveju laikytina solidaria, todėl nėra būtinybės nustatyti jos proporcijas. Tokia išvada, be kita ko, daroma remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuoja praktika (žr., pagal analogiją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2010). Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ji šioje byloje nesprendžia dėl detaliojo plano projektą parengusios įmonės (rengėjo, projektuotojo) atsakomybės, nes savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai jai nėra pareikšti. Tačiau pastebėtina, kad pastarasis sprendimas (dėl solidariosios atsakomybės) neužkerta kelio, sumokėjus priteistą žalą, atsakovams įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis reikalauti, kad ją atlygintų kiti (kalti) asmenys (žr., pvz., CK 6.9 str., Valstybės tarnybos įstatymo 33 str.).

63Taikyti ieškinio senatį šioje byloje nėra pagrindo. Išplėstinė teisėjų kolegija šiuo aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje remtis Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-3221/2011 nėra pagrindo. Pastaroji ir nagrinėjama byla nėra pakankamai panašios.

64Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, pateikė prašymą priteisti 5 procentų metines palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias Civilinio kodekso nuostatas (2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑298/2007). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas su reikalavimu priteisti turtinę žalą į teismą kreipėsi 2009 m. gruodžio 21 d., o teisme byla iškelta 2010 m. sausio 20 d. nutartimi (I t., b. l. 140?142). Todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, jam priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti 144 641 Lt dydžio turtinę žalą nuo 2010 m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

65IX.

66Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jų konkretaus ir išsamaus apskaičiavimo su pagrindimu, kaip to reikalauja įstatymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d.). Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, prašymai raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

67Nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Enerilas“, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą, buvo sumokėjęs atitinkamai 100 ir 50 litų žyminį mokestį (I t., b. l. 115, IV t., b. l. 26). Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu, skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.) žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas.

68Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

Nutarė

69Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Enerilas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

70Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

71Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Enerilas“ iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybės solidariai 144 641 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt vieną) litą turtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2010 m. sausio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

72Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Enerilas“ 100 (vieno šimto) litų žyminį mokestį, sumokėtą už skundą pirmosios instancijos teismui, ir 50 (penkiasdešimties) litų žyminį mokestį, sumokėtą už skundą apeliacinės instancijos teismui.

73Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Išplėstinė teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Enerilas“ (toliau – ir UAB... 6. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog 2004 m. rugsėjo 21 d.... 7. Atsakovas Neringos savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“... 8. Nurodė, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui... 9. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities viršininko... 10. Pažymėjo, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinė teritorijų planavimo ir... 12. Nurodė, jog pagal CK 6.271 straipsnį numatytais atvejais žala dėl... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Minvida“ atsiliepimu į pareiškėjo... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Ato individuali įmonė atsiliepimu į... 17. Nurodė, jog Neringos savivaldybės taryba 2004 m. spalio 25 d. sprendimu Nr.... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB DnB Nord bankas atsiliepimu į pareiškėjo... 19. Nurodė, jog suteikė pareiškėjui UAB „Enerilas“ kreditą... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos... 21. Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 sprendimu... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimu į pareiškėjo UAB... 23. II.... 24. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę... 25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes,... 26. III.... 27. Pareiškėjas UAB „Enerilas“ apeliaciniu skundu nesutinka su Klaipėdos... 28. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas pažeidė įrodymų... 29. Atsakovas Neringos savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Enerilas“... 30. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir... 31. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimu į pareiškėjo UAB... 32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos... 33. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs visas bylai svarbias... 34. Išplėstinė teisėjų kolegija... 35. IV.... 36. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 37. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė)... 38. Kalbant apie tariamą pareiškėjo patirtą turtinę žalą, pažymėtina, kad... 39. Apeliacinio proceso administracinėje byloje paskirtis yra pirmosios... 40. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju naujų... 41. V.... 42. Apeliacinės instancijos teismas, prieš spręsdamas kilusį ginčą iš... 43. Kalbant apie valstybės atstovavimą nagrinėjamoje byloje, pažymėtina, kad... 44. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų... 45. VI.... 46. Pareiškėjas UAB „Enerilas“ pateikė prašymą atlyginti žalą, kuri iš... 47. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 48. VII.... 49. Pagal teismų praktiką pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti... 50. Pareiškėjas iš esmės tvirtina, kad patyrė turtinės žalos dėl ginčo... 51. Pareiškėjas teigia patyręs keturių rūšių turtinę žalą (III t., b. l.... 52. Pirma, jis prašo atlyginti turtinę žalą, kurią tariamai patyrė dėl to,... 53. Antra, pareiškėjas turtine žala įvardina nuostolius, kuriuos patyrė... 54. Trečia, pareiškėjas turtinę žalą sieja su turėtomis išlaidomis dėl su... 55. Ketvirta, pareiškėjas turtine žala įvardina 5 495 Lt dydžio išlaidas už... 56. Padarius pastarąsias išvadas, spręstina, kiek atsakovų veiklą... 57. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad trys būtinosios... 58. VIII.... 59. Vertinant pareiškėjo patirtos turtinės žalos dydį, reikia priminti, kad... 60. Sprendžiant priteistino žalos dydžio klausimą, pastebėtina, kad... 61. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtų... 62. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju... 63. Taikyti ieškinio senatį šioje byloje nėra pagrindo. Išplėstinė teisėjų... 64. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, pateikė prašymą priteisti 5... 65. IX.... 66. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas,... 67. Nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Enerilas“, teikdamas skundą pirmosios... 68. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 69. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Enerilas“ apeliacinį skundą... 70. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą... 71. Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Enerilas“ iš... 72. Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Enerilas“ 100 (vieno... 73. Sprendimas neskundžiamas....