Byla 2S-931-781/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono susivienijimo, LŠDPS Klaipėdos miesto susivienijimo, LŠDPS Telšių rajono susivienijimo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono susivienijimo, LŠDPS Klaipėdos miesto susivienijimo ir LŠDPS Telšių rajono susivienijimo patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai, tretieji asmenys V. B., Z. J., L. J., E. J., dėl Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono susivienijimas, LŠDPS Klaipėdos miesto susivienijimas, LŠDPS Telšių rajono susivienijimas (toliau - Ieškovai) kreipėsi į teismą su prašymu LŠDPS Koordinacinės tarybos 2012 m. sausio 5 d. posėdį bei jame priimtus sprendimus pripažinti neteisėtais.

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi nustatė Ieškovams terminą iki 2013 m. balandžio 2 d. ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad susipažinus su bylos medžiaga, paaiškėjo, kad priimtas patikslintas ieškinys neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis neįtraukti visi asmenys, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimo byloje priėmimas. Nustatė, kad patikslintu ieškiniu yra ginčijami tokie Koordinavimo tarybos 2012 m. vasario 5 d. priimti sprendimai, kaip eilinio LŠDPS VI suvažiavimo surengimas, suvažiavimo delegatų kvotų pagal rajonų ir miestų susivienijimų narių skaičiaus nustatymas, susitarimo tarp LŠDPS ir LT Švietimo ir mokslo ministerijos atnaujinimas, Šiaulių miesto susivienijimo įregistravimas ir kiti, kuriuos, galimai, pripažinus negaliojančiais, toks teismo sprendimas turėtų įtakos atitinkamų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu Ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį. Nurodė, kad CPK 135 straipsnis nenumato reikalavimo ieškovui nurodyti vieną ar kitą subjektą trečiuoju asmeniu. Tretieji asmenys, pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, gali būti įtraukiami į bylą motyvuotu šalių prašymu ar teismo iniciatyva. Procesinis įstatymas nenumato ieškovui pareigos nurodyti trečiųjų asmenų, tai yra ieškovo diskrecijos teisė, tačiau tai neužkerta kelio bylos nagrinėjimo metu teismui savo iniciatyva įtraukti trečiųjų asmenų rašytinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad ieškovai neturi duomenų, kad teismo nutartyje nurodyti subjektai yra juridiniai asmenys ir turi civilinį procesinį veiksnumą. Šių duomenų gali turėti Atsakovas, nes šie subjektai yra jo struktūriniai padaliniai. Todėl būtų tikslinga įpareigoti Atsakovą pateikti duomenis, ar subjektai yra įregistruoti Juridinių asmenų registre.

9Atsiliepimas į atskirtąjį skundą teismui nepateiktas.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

13Nagrinėjamu atveju Ieškovai kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo, įpareigojančia juos į bylą įtraukti visus asmenis, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos. Mano, kad Ieškovai, neturėdami duomenų apie subjektų civilinį procesinį veiksnumą, negali juos įtraukti į bylą, taip pat teismas turi savo iniciatyva rašytinio proceso tvarka tokius asmenis įtraukti į bylą.

14Ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115, 135, 138 straipsniai) sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Jis gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis), nes proceso įstatyme įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. patikslintą ieškinį, bylos Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2013).

15Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą yra vertinamas kaip trūkumas, kuris turi būti pašalintas ieškovų, ar tai turi padaryti teismas.

16Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas teismo iniciatyva. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, teismo iniciatyva gali būti įtraukiami dalyvauti byloje, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Taigi, ieškinio, kuriame neįtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, trūkumą gali pašalinti teismas. Trūkumai, kuriuos savo iniciatyva pašalina teismas, nelaikytini ieškinio trūkumu, kuriam reikia nustatyti terminą jam pašalinti. Vis dėlto tai nereiškia, kad, teismo iniciatyva nusprendus įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, negali būti nustatomi įpareigojimai ieškovui. Pagal konkrečias bylos aplinkybes teismas sprendžia, ar jis turi galimybių savarankiškai įtraukti trečiuosius asmenis į bylą ir tai įgyvendinti pagal proceso taisykles, ar privalo nustatyti trūkumus, kuriuos pašalinti reikėtų įpareigoti ieškovą, pvz., pateikti naujai parengtą ieškinio tekstą su jau įtrauktais trečiaisiais asmenimis. Jeigu teismas turi duomenų apie trečiuosius asmenis, kurie pagal CPK reikalavimus privalomi norint asmenį įtraukti į bylą (vardas, pavardė, adresas, asmens kodas ir kt.), tai trūkumų nustatyti neprivalo. Jeigu šių duomenų teismas neturi ir juos reikia surinkti arba būtina įvykdyti kitokius reikalavimus (pateikti naujai išdėstytą ieškinį su visais duomenimis, pridėti jo vertimą, pateikti didelį jo kopijų skaičių ar didelės apimties ieškinį, atskirais atvejais – įvykdyti įteikimo reikalavimus, pateikti išvadas, kurias turi teisę teikti į procesą įtraukiami asmenys, ar kt.), teismas ir su trečiųjų asmenų įtraukimu į bylą susijusiems klausimams spręsti gali nustatyti ieškinio trūkumus bei skirti ieškovui terminą jiems pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013).

17Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos dispozityvų pobūdį, nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neprivalo savo iniciatyva nustatinėti ir rinkti duomenis apie trečiuosius asmenis, ypač, kai patys Ieškovai jų neturi. Be to, trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą pareikalaus ieškinio tikslinimo, papildomų jo egzempliorių pateikimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 113 straipsnis). Visus šiuos veiksmus privalo atlikti Ieškovai, o ne teismas. Įvertinus Ieškovų byloje keliamus reikalavimus pripažintina, kad būtent jie turi nustatyti į bylą trauktinus trečiuosius asmenis, t. y. asmenis, turinčius ryšį su nagrinėjamais reikalavimais, išsiaiškinti, ar tokie asmenys gali būti byloje dalyvaujančiais asmenimis.

18Įvertinus nurodytas aplinkybes bei motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų įtraukimą į bylą ir pagrįstai Ieškovams nustatė terminą pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus. Dėl nurodytų motyvų Ieškovų atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

20Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai