Byla 3K-3-372/2013
Dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. V. ir B. V. (B. V.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. V. ir B. V. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuria ieškovai įpareigoti patikslinti ieškinio dalyką (reikalavimą) ir į bylą įtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

6Ieškovai I. V. ir B. V. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą prašydami pripažinti nesudaryta ieškovų ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus (toliau – atsakovas) paskolos sutartį.

7Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovai buvo įpareigoti per dešimt dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus: patikslinti ieškinio dalyką, sumokėti trūkstamą 361 Lt žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinančio dokumento originalą, taip pat ieškinio ir jo priedų kopijas tretiesiems asmenims; S. K. ir M. K. įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Teismas nurodė, kad ieškovai su ieškiniu pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog sumokėtas 139 Lt žyminis mokestis, nors ginčuose dėl sutarčių modifikavimo mokamas 500 Lt žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieškovai ginčo faktines aplinkybes grindė santykiais su kitais skolininkais S. K. ir M. K., tačiau jų į bylą neįtraukė, tai, vadovaudamasis CPK 47 straipsnio 1 dalimi, teismas šiuos asmenis įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis. Įvertinęs atsakovo pateiktą atsiliepimą, kuriame išreikštos abejonės dėl ieškinio pagrindo ir (ar) dalyko bei nurodoma, kad šalys sudarė ne paskolos, o kreditavimo sutartį, teismas įpareigojo ieškovus per nustatytą terminą patikslinti ieškinio dalyką (reikalavimą).

8Nesutikdami su teismo nutartimi, ieškovai pateikė atskirąjį skundą.

9II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų I. V. ir B. V. atskirąjį skundą, 2012 m. spalio 29 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti dalį žyminio mokesčio ir pateikti tai patvirtinančio dokumento originalą – ir šią nutarties dalį panaikino; likusią nutarties dalį paliko nepakeistą; nutraukė apeliacinį procesą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties dalies dėl S. K. ir M. K. įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis; nustatė ieškovams dešimties dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti 2012 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

11Nurodęs, kad CPK nenustatyta galimybės apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį įtraukti į bylą trečiuosius asmenis (CPK 47 straipsnis), šia nutartimi neužkertama tolesnė bylos eiga (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas sprendė, jog 2012 m. gegužės 14 d. nutarties dalis dėl S. K. ir M. K. įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis negali būti apeliacijos objektas, todėl apeliacinį procesą dėl jos nutraukė. Teismas pažymėjo, kad CPK 135 straipsnyje įtvirtinta ieškovo pareiga aiškiai suformuluoti ieškinio elementus – ieškinio dalyką ir pagrindą, kurie sudaro bylos nagrinėjimo ribas ir užtikrina efektyvią pažeistų teisių teisminę gynybą; suinteresuoto asmens kreipimosi į teismą tikslas yra realus pažeistos teisės ar teisėto intereso apgynimo būdas, jo parinkimas yra ieškovo prerogatyva. Įvertinęs procesinius dokumentus teismas nustatė, kad ieškovai neginčija, jog 2008 m. sausio 28 d. su atsakovu sudarė kreditavimo sutartį, to neginčijo ir atsakovas. Teismas sprendė, kad, nesant ginčo dėl 2008 m. sausio 28 d. kreditavimo sutarties kvalifikavimo, iš ieškinio neaišku, kokį teisių gynimo būdą pasirinko ieškovai, kokios konkrečios paskolos sutarties sudarymo faktą ginčija, kokius teisinius padarinius ieškovams sukeltų teismo sprendimas ieškinio patenkinimo atveju, dėl kokių ieškovų ginamų teisių nesutinka atsakovas. Teismas pažymėjo, kad, ieškovams laikant, jog 2008 m. sausio 28 d. sudaryta kreditavimo sutartis turi būti kvalifikuojama kaip paskolos sutartis, jie turėtų tai aiškiai nurodyti ieškinyje ir atitinkamai patikslinti ieškinio dalyką. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovus aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką. Nurodęs, kad ieškovų reikalavimas pripažinti paskolos sutartį nesudaryta savo esme nėra reikalavimas modifikuoti (pakeisti, nutraukti ir kt.) sutartį, nes tik sudaryta sutartis gali būti modifikuojama (pakeičiama, nutraukiama), teismas sprendė, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo reikalauti ieškovų mokėti 500 Lt žyminį mokestį CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovai I. V. ir B. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties dalį dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą ir įpareigojimo patikslinti ieškinio dalyką, Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą teismo iniciatyva. Kasatoriai teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienų ar kitų asmenų neįtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis nepripažintinas ieškinio trūkumu. Pagal CPK 225 straipsnio 5 punktą teismas atlieka veiksmus, kurie reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Tai reiškia, kad teismas gali, jo manymu, reikalingus asmenis įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu (CPK 47 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2009). Kasacinis teismas nurodo, kad, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatyti galimi teismo sprendimo padariniai trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IĮ „Du broliai“ v. UAB „Baltic Express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; 2009 m. gegužės 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje LUAB „Klevo lapas“ v. AB „Mažeikių nafta“, bylos Nr. 3K-3-209/2009; kt.). Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad, priimdamas sprendimą įtraukti į bylą S. K. ir M. K. trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nenurodydamas kurios iš ginčo šalių pusėje jie dalyvauja, neidentifikuodamas materialiojo teisinio santykio, kuris tuos asmenis sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normos, kurioje nustatyti galimi teismo sprendimo padariniai trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, pirmosios instancijos teismas, o spręsdami, jog trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą yra ieškinio trūkumas, – abu teismai, padarė proceso teisės normų pažeidimų ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl priėmė neteisėtas nutartis, kurios naikintinos.
  2. Dėl įpareigojimo patikslinti ieškinio dalyką. Kasatoriai pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose) įtvirtintą teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos jo pažeistos teisės. Kasacinio teismo konstatuota, kad materialiosios teisės požiūriu pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012); teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012). CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Z. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-197/2011). Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad, siekdami apginti savo pažeistas teises, jie pasirinko įstatymo nustatytus pagrindus (CK 6.870 straipsnio nuostatas), reikalauti paskolos sutartį pripažinti nesudaryta, pabrėždami, jog teisiniai ginčai CK 6.870, 6.875 straipsnių nuostatų pagrindu dėl paskolos teisinių santykių yra įprasta teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-564/2010; kt.). Kasatorių manymu, teismai, spręsdami, kad, nesant konkretaus realinio sandorio – paskolos sutarties, neaišku, kokios paskolos sutarties sudarymo faktą ginčija ieškovai, iš ieškinio neaišku, kokį teisių gynimo būdą ieškovai pasirinko, todėl jie įpareigotini pašalinti ieškinio trūkumą – patikslinti ieškinio dalyką pagal atsakovo pageidavimą, pažeidė proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

14Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo trūkumų šalinimo, kai pareiškiamas ieškinys dėl sutarties pripažinimo nesudaryta

18Ieškovas, reikšdamas ieškinį, be kitų CPK reikalaujamų duomenų, privalo nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis jį grindžia (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. D. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-313/2006; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2013). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, nes gali būti sudarytos prielaidos dalyvaujančių byloje asmenų teisės į teisingą teismą pažeidimui, o teismui sudaromos kliūtys veiksmingai vykdyti proceso reikalavimus. Tinkamas ieškinio pagrindo aplinkybių išdėstymas ir reikalavimo suformulavimas sudaro galimybę kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims įvertinti ir suprasti, kokiu pagrindu bei kokie konkretūs reikalavimai jiems reiškiami, nustatyti, kaip kitaip teismo sprendimas gali paveikti jų teises ar teisėtus interesus. Ši informacija dalyvaujantiems byloje asmenims yra būtina, siekiant gintis nuo pareikštų reikalavimų ar naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, apsaugančiomis nuo jų teisėtų interesų pažeidimo ateityje (prejudicinių faktų nustatymo, regresinių reikalavimų pareiškimo ir kt.). Tinkamai išdėstant ieškinio pagrindo aplinkybes ir aiškiai formuluojant reikalavimus teismui sudaromos sąlygos vykdyti teisingą ir tinkamą procesą, užtikrinamos galimybės pagal koncentracijos ir ekonomiškumo principus greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

19Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria ieškovai buvo įpareigoti pašalinti ieškinio trūkumus, be kita ko, patikslinti ieškinio dalyką (reikalavimą). Ši nutarties dalis apeliacinės instancijos teismo palikta nepakeista, teismui nurodžius, kad, manydami, jog 2008 m. sausio 28 d. sudaryta kreditavimo sutartis turi būti kvalifikuojama kaip paskolos sutartis, kasatoriai turėtų tai aiškiai nurodyti ieškinyje ir atitinkamai patikslinti ieškinio dalyką. Kasatoriai laikosi pozicijos, kad, reikšdami ieškinį, jie turėjo teisę pasirinkti savo pažeistos teisės gynimo būdą, tą padarė nuspręsdami ginčyti paskolos sudarymo faktą (prašydami pripažinti šią sutartį nesudaryta), todėl teismai, konstatuodami, kad iš ieškinio neaišku, kokios sutarties sudarymo faktą kasatoriai ginčija, kokį teisių gynimo būdą pasirinko, pažeidė proceso teisės normas.

20Ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115, 135, 138 straipsniai) sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Jis gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis), nes proceso įstatyme įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. patikslintą ieškinį, bylos Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2013).

21Teisėjų kolegija pažymi, kad informacija apie sudarytą sutartį kvalifikuotina kaip faktinė aplinkybė, vienas ieškinio pagrindo elementų, kuris privalo būti nurodytas, kai ginčas kyla dėl sutarties sudarymo, modifikavimo, pasibaigimo, nutraukimo ar kitų su sutartimi susijusių veiksmų atlikimo. Tuo atveju, jei ieškinio reikalavimu prašoma pripažinti nesudaryta ieškinio pagrinde kitu pavadinimu nurodytos sutarties dalyvių sutartį, tačiau nenurodoma jos data, šalys ir kiti sutartį identifikuojantys duomenys, tai dėl reikalavimo abstraktumo, esant prieštaringumui tarp sutarčių pavadinimų, gali būti pakankamas pagrindas ieškinio dalyką ir pagrindą laikyti neaiškiais. Ieškinio pagrindas gali būti pripažintas neaiškiu, jeigu jame nenurodyta, kad vieno pavadinimo sutartis vertinama kaip esanti kito pavadinimo sutartis, ir tokios išvados negalima padaryti iš teismui pateiktų dokumentų visumos. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas atsakovui – gali būti neaiškus, jeigu jis neatitinka konkretumo ir tikslumo reikalavimų. Ginčijant sutartį ar jos dalį būtina nurodyti, kada, kokią (vartojant sutarties tekste nurodytą pavadinimą, jeigu ji rašytinė) ir kurių šalių sudarytą sutartį reikalaujama nuginčyti. Jeigu ginčijama sutarties dalis, papildomai turi būti nurodoma, kokia dalis skundžiama, ar ji susijusi su sutarties šalimis, ar su jos dalyko dalimi (teisių ir pareigų apimtimi ir kt.). Vertinant, ar ieškinio reikalavimo formuluotės netikslumai yra ieškinio trūkumai, kuriems pašalinti būtina nustatyti terminą, atsižvelgiama į tai, dėl keleto sutarčių keliamas ginčas, ar aiški ginčo sutartis iš ieškinio pagrindo aplinkybių, ar iš ieškinio faktinių aplinkybių ir reikalavimų suprantama ginčijamos sutarties dalies apimtis.

22Kasatoriai, reikšdami ieškinį byloje, prašė teismo pripažinti nesudaryta jų ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus paskolos sutartį. Ieškinio reikalavime nebuvo nurodyta detalesnės informacijos apie šią sutartį (jos sudarymo datos, numerio, tikslaus sutarties pavadinimo). Dėstydami ieškinio pagrindą sudarančias faktines aplinkybes, kasatoriai nurodė, kad su atsakovu Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi 2008 m. sausio 28 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KK 2008/01/102SV, sutartinius santykius su atsakovu ginčijo remdamiesi paskolos sutartis reglamentuojančiomis teisės normomis. Nepaisant to, ieškinyje nepateikta faktinių duomenų apie kasatorių ir atsakovo sudarytą (nesudarytą) konkrečią paskolos sutartį, nėra argumentų, pagrindžiančių poziciją, kad būtent ieškinyje aprašytą Kreditavimo sutartį kasatoriai laiko paskolos sutartimi ir siekia, jog ji būtų pripažinta nesudaryta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti ieškinio netikslumai (duomenų apie ginčijamą sutartį nenurodymas ieškinio reikalavime, tiesioginių argumentų, ar Kreditavimo sutartį kasatoriai kvalifikuoja paskolos sutartimi, nepateikimas) buvo pakankami teismams pripažinti, kad kasatorių reikalavimas yra neaiškus.

23Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes ir nustatęs, kad ieškinio reikalavimas ar pagrindas yra neaiškus, turi spręsti, ar dėl tokio neaiškumo teismo procesas apskritai negalėtų būti pradėtas, ar neaiškumus būtų galima pašalinti parengiamojo teismo posėdžio metu, taip užtikrinant tiek proceso operatyvumą, tiek efektyvią pažeistų asmens teisių gynimą bei galimybę atsakovui gintis nuo pareikšto ieškinio. Turi būti įvertintas neaiškumų pobūdis, jų kiekis, apimtis, reikšmė ir pan. aplinkybės. Teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti ieškinio dalyko ir pagrindo neaiškumai, tuo atveju, jei nebūtų kitų ieškinio trūkumų ar neatitikčių CPK reikalavimams, galėtų būti ištaisomi parengiamojo teismo posėdžio metu. Tačiau tokia išvada gali būti padaryta tik įvertinus ir teisiškai kvalifikavus visus teismų nustatytus ir kasatoriaus skundžiamus ieškinio trūkumus. Dėl to teisėjų kolegija įvertina ir pasisako dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą ir su tuo susijusių aplinkybių tuo aspektu, ar tam tikros aplinkybės gali būti vertinamos kaip trūkumai, kuriems nustatytinas terminas jiems pašalinti.

24Dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą teismo iniciatyva

25Kasatoriai taip pat ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių dalis, kuriomis kasatorius įpareigotas pateikti patikslinto ieškinio ir jo priedų egzempliorius teismo į bylą įtrauktiems tretiesiems asmenims S. K. ir M. K., nurodydami, kad asmenų neįtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis nepripažintinas ieškinio trūkumu, todėl tą padarę teismai pažeidė proceso teisės normas. Kasatoriai įsitikinę, kad, priimdamas sprendimą įtraukti į bylą S. K. ir M. K. trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurios iš ginčo šalių pusėje jie dalyvauja, neidentifikavo materialiojo teisinio santykio, kuris tuos asmenis sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normos, kurioje nustatyti galimi teismo sprendimo padariniai trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms.

26Asmenys įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams. Jeigu yra ginčijama sutarties dalis, tai reiškia, kad, patenkinus ieškinį, gali įvykti asmenų teisių ir pareigų, nustatytų šia sutartimi, perskirstymas. Pagal tai sprendžiama, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos visoms sutarties šalims, jos gali būti suinteresuotos bylos baigtimi. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta tiesioginės pareigos teismui nurodyti, kurios šalies pusėje įtraukiami tretieji asmenys. Be to, teismas nežino jų pozicijos tuo metu, kai sprendžia įtraukimo klausimą. Šie asmenys privalo būti informuoti apie bylą, jiems turi būti sudarytos sąlygos išreikšti savo poziciją dėl pareikšto reikalavimo ir spręsti dėl tolesnių veiksmų – ar dalyvauti byloje, ar reikšti savarankiškus reikalavimus ir kt. Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutarties pripažinimo nesudaryta ir šią aplinkybę ginčija du iš keturių sutartyje nurodytų kredito gavėjų, tai teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais kasacinio skundo motyvus dėl pagrindo įtraukti į bylą kitus du kredito gavėjus trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nebuvimo.

27Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas teismo iniciatyva. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, teismo iniciatyva gali būti įtraukiami dalyvauti byloje, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Taigi, ieškinio, kuriame neįtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, trūkumą gali pašalinti teismas. Trūkumai, kuriuos savo iniciatyva pašalina teismas, nelaikytini ieškinio trūkumu, kuriam reikia nustatyti terminą jam pašalinti. Vis dėlto tai nereiškia, kad, teismo iniciatyva nusprendus įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, negali būti nustatomi įpareigojimai ieškovui. Pagal konkrečias bylos aplinkybes teismas sprendžia, ar jis turi galimybių savarankiškai įtraukti trečiuosius asmenis į bylą ir tai įgyvendinti pagal proceso taisykles, ar privalo nustatyti trūkumus, kuriuos pašalinti reikėtų įpareigoti ieškovą, pvz., pateikti naujai parengtą ieškinio tekstą su jau įtrauktais trečiaisiais asmenimis. Jeigu teismas turi duomenų apie trečiuosius asmenis, kurie pagal CPK reikalavimus privalomi norint asmenį įtraukti į bylą (vardas, pavardė, adresas, asmens kodas ir kt.), tai trūkumų nustatyti neprivalo. Jeigu šių duomenų teismas neturi ir juos reikia surinkti arba būtina įvykdyti kitokius reikalavimus (pateikti naujai išdėstytą ieškinį su visais duomenimis, pridėti jo vertimą, pateikti didelį jo kopijų skaičių ar didelės apimties ieškinį, atskirais atvejais – įvykdyti įteikimo reikalavimus, pateikti išvadas, kurias turi teisę teikti į procesą įtraukiami asmenys, ar kt.), teismas ir su trečiųjų asmenų įtraukimu į bylą susijusiems klausimams spręsti gali nustatyti ieškinio trūkumus bei skirti ieškovui terminą jiems pašalinti.

28Nagrinėjamoje byloje teismas savo iniciatyva įtraukė į bylą S. K. ir M. K. trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ir įpareigojo ieškovą pateikti ieškinio ir jo priedų kopijas šiems asmenims. Be kasatorių ieškinio, pateikti ir šeši jo priedai, todėl teisėjų kolegija vertina, kad teismai turėjo pakankamą pagrindą nustatyti ieškinio trūkumus ir nutartimi įpareigoti ieškovą pateikti ieškinio bei jo priedų kopijas tretiesiems asmenims. Sprendžiant dėl ieškinio trūkumų šalinimo formos svarbi ir teismų nustatyta aplinkybė, kad kasatorių ieškinio dalykas ir pagrindas nėra aiškūs. Tokiais atvejais reikia įvertinti nustatytų trūkumų visumą, o ne tik kiekvienos neatitikties konkretų pobūdį ir apimtis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismai, įpareigoję kasatorius pateikti ieškinio kopijas į bylą įtrauktiems tretiesiems asmenims ir kartu įpareigoję per nustatytą terminą pašalinti ieškinio dalyko ir pagrindo trūkumus, tinkamai taikė proceso teisės normas dėl ieškinio trūkumų nustatymo. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, o skundžiamos teismų nutartys paliktinos galioti.

29Dėl teismo nutarties, kuria į bylą įtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, apskundimo

30Ginčydami teismų nutartis dėl trūkumų šalinimo, kasatoriai kartu kvestionuoja ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą pagrįstumą.

31CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). CPK neįtvirtinta nuostatų, pagal kurias atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria į procesą įtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Pažymėtina, kad nutartis, kuria į procesą įtraukiami tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, neatima ir nesuvaržo byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių. Dėl nurodytų priežasčių laikytina, kad nutartis, kuria į procesą įtraukiami tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atskiruoju skundu neskundžiama. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis procesas dėl atskirojo skundo dalies įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nutrauktas pagrįstai ir teisėtai (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 334 straipsnis).

32CPK 341 straipsnyje nustatyta, kad kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka. Kadangi nėra procesinės galimybės paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria į bylą įtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (ši nutartis apeliacine tvarka neskundžiama), tai, sistemiškai aiškinant bylų procesą kasacinės instancijos teisme ir atskirųjų skundų nagrinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria į bylą įtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, neskundžiama kasacine tvarka.

33Nagrinėjamoje byloje kasatoriai skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria į bylą įtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria nutrauktas apeliacinis procesas dėl pirmiau nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad tokios teismų nutartys negali būti laikomos kasacinio nagrinėjimo objektu, todėl kasacinis procesas dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą pagrįstumo nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis, 341 straipsnis).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą kasatoriai sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio. Kadangi žyminis mokestis už atskiruosius skundus nemokamas (CPK 80 straipsnio 2 dalis), tai kasatorių atstovo sumokėtas žyminis mokestis už kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atskirasis skundas, gražintinas jį sumokėjusiam asmeniui.

36Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 14,74 Lt tokių išlaidų. Padalijus šias išlaidas kasatoriams, gauta suma yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos.

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Nutraukti kasacinį procesą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties dalies, kuria į bylą įtraukti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų.

39Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

40Grąžinti Zeta Law advokatų profesinei bendrijai (j. a. k. 188659752) 144 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013 m. sausio 21 d. AB „Ūkio bankas“.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo,... 6. Ieškovai I. V. ir B. V. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą prašydami... 7. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi... 8. Nesutikdami su teismo nutartimi, ieškovai pateikė atskirąjį skundą.... 9. II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų I. V. ir B. V.... 11. Nurodęs, kad CPK nenustatyta galimybės apskųsti pirmosios instancijos teismo... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovai I. V. ir B. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 14. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo trūkumų šalinimo, kai pareiškiamas... 18. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, be kitų CPK reikalaujamų duomenų, privalo... 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės... 20. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115, 135, 138 straipsniai) sudaro... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad informacija apie sudarytą sutartį... 22. Kasatoriai, reikšdami ieškinį byloje, prašė teismo pripažinti nesudaryta... 23. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, teismas, įvertinęs konkrečios bylos... 24. Dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų,... 25. Kasatoriai taip pat ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 26. Asmenys įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų... 27. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į... 28. Nagrinėjamoje byloje teismas savo iniciatyva įtraukė į bylą S. K. ir M. K.... 29. Dėl teismo nutarties, kuria į bylą įtraukti tretieji asmenys,... 30. Ginčydami teismų nutartis dėl trūkumų šalinimo, kasatoriai kartu... 31. CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo... 32. CPK 341 straipsnyje nustatyta, kad kasacija negalima dėl pirmosios instancijos... 33. Nagrinėjamoje byloje kasatoriai skundžia pirmosios instancijos teismo... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 35. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą kasatoriai... 36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. pažymą apie... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Nutraukti kasacinį procesą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012... 39. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.... 40. Grąžinti Zeta Law advokatų profesinei bendrijai (j. a. k. 188659752) 144... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...