Byla 2-1660-186/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovių bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ ir valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties, kuria civilinėje byloje pagal ieškovų E. V., E. P., G. Z. S., G. L., R. V., K. V., D. B., I. V., A. A. K., V. K., I. K., D. V., N. R., V. M., L. B., M. P., J. M. Š., A. G. ieškinį dėl obligacijų pasirašymo sutarčių ir indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei įpareigojimo išmokėti indėlių draudimo išmokas, priimtas ieškovų E. V., G. Z. S., D. B., I. K., D. V., V. M., M. P. ir A. G. atsisakymas nuo ieškinio (G. Z. S. nuo ieškinio dalies) dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, byla šioje dalyje nutraukta ir priteistos bylinėjimosi išlaidos,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas byloje kilo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
  2. Ieškovai bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau BAB) bankui „Snoras“ ir valstybės įmonei (toliau VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareikštame ieškinyje prašė su atsakove BAB banku „Snoras“ sudarytas obligacijų pasirašymo ir indėlių sertifikato įsigijimo sutartis pripažinti negaliojančiomis, taikyti restituciją ir pripažinti ieškovų sumokėtas pagal minėtas sutartis sumas ieškovų lėšomis jų asmeninėje sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau IĮIDĮ), įpareigoti atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti ieškovams už šias lėšas indėlių draudimo išmokas IĮIDĮ nustatyta tvarka, priteisti ieškovams iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 (buvęs Nr. 3K-7-559/2013) priėmus 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį ieškovai pateikė teismui prašymą dėl bylos atnaujinimo, dalies bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
  4. Prašyme ieškovai E. V., G. Z. S., D. B., I. K., D. V., V. M., M. P., A. G. nurodė, jog Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 3K-7-602-684/2015 tapo aišku, kad indėlio sertifikatui turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, atsakovės pakeitė savo poziciją ir nutarė visiems indėlio sertifikatų pirkėjams sumokėti indėlių draudimo išmokas. Tokiu būdu nelikus ieškinio dalyko, ieškovai E. V., G. Z. S., D. B., I. K., D. V., V. M., M. P., A. G. teisių perėmėja D. G. ieškinio (G. Z. S. - ieškinio dalies) dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atsisakė. Teigdami, kad reikalavimai, susiję su indėlių sertifikatais, iš esmės patenkinti, byla šioje dalyje nutrauktina nepriimant sprendimo iš esmės, o kadangi ieškovai bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl netinkamo atsakovių elgesio, ieškovai prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš abiejų atsakovių lygiomis dalimis nurodant, kad BAB bankui „Snoras“ tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis būtų sumokėta iš administravimui skirtų lėšų.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino, priėmė ieškovų E. V., G. Z. S., D. B., I. K., D. V., V. M., M. P. ir A. G. atsisakymą nuo ieškinio (G. Z. S. - nuo ieškinio dalies) ir civilinę bylą dalyje dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nutraukė. Priteisė iš atsakovių BAB banko „Snoras“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ lygiomis dalimis ieškovams E. V. 70,09 Eur, G. Z. S. 115,650 Eur, D. B. 70,09 Eur, I. K. 140,08 Eur, D. V. 175,22 Eur, V. M. 336,42 Eur, M. P. 140,18 Eur, A. G. teisių perėmėjai D. G. – 175,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės BAB banko „Snoras“ priteisiamos iš administravimui skirtų lėšų.
  2. Dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškovų reikalavimai iš esmės buvo patenkinti - ieškovai siekė pripažinti negaliojančiomis su AB banku „Snoras“ sudarytas indėlio sertifikato įsigijimo sutartis bei taikyti restituciją, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėjo indėlių draudimo išmokas už šioje byloje ginčytus indėlių sertifikatus, ir būtent tai nulėmė ieškinio atsisakymą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė BAB bankas „Snoras“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti, arba ją pakeisti nustatant, kad kiekvienam ieškovui iš atsakovių BAB banko „Snoras“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ lygiomis dalimis priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 70,09 Eur.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo išvada, kad atsakomybę dėl proceso byloje turi bendrai prisiimti atsakovės, nes jos nepripažino ieškovų suklydimo sudarant ginčo sutartis, yra klaidinga, kadangi prasilenkia su bylos esme, surinktais įrodymais. Ieškovai prašė indėlio sertifikatų įsigijimo sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl suklydimo. Toks reikalavimas patenkintas nebuvo, sutartys lieka galioti ir būtent pagal jas sumokėtos draudimo išmokos IĮIDĮ nustatyta tvarka. Ieškovai nereikalavo teisės į draudimo išmoką pagal sertifikatų įsigijimo sutartis, pripažinimo. Ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovių kaltės ar jų piktnaudžiavimo procesu, bet dėl objektyviai neaiškaus ir neišsamaus indėlių draudimo bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo.
    2. Į bylą pateikti ieškinys ir dublikas yra standartiniai, identiški kitose civilinėse bylose pateiktiems procesiniams dokumentams, o juose išdėstyti argumentai yra vienodi kiekvieno ieškovo atžvilgiu. Todėl ir honoraras, mokamas atstovui visų ieškovų turi būti vienodas – minimalaus susitarto dydžio – 70,09 Eur.
    3. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų reikalavimai pareikšti dėl sandorių, sudarytų iki bankroto bylos iškėlimo ir tie sandoriai nebuvo pripažinti negaliojančiais, iš atsakovės BAB bankas „Snoras“ priteistos atstovavimo išlaidos neturi būti atlyginamos iš administravimui skirtų lėšų.
  3. Atskirąjį skundą dėl 2016 m. birželio 6 d. nutarties padavė atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Prašo nutarties dalį, kuria teismas nutarė priteisti iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
  4. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismo išvada, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovai patyrė dėl atsakovių bendrų veiksmų, atsisakant pripažinti ieškovių pretenzijas indėlio sertifikatų negaliojimo apimtyje, dėl kurių ieškovai, siekdami apginti savo teises ir teisėtus interesus, buvo priversti kreiptis į teismą, yra neteisinga. Ieškovai prašė teismo indėlio sertifikatų įsigijimo sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl to, kad jie suklydo dėl indėlio sertifikatams taikomos draudiminės apsaugos, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 išaiškino, kad indėlio sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ sumokėdama ieškovams draudimo išmokas nepripažino ir nevykdė ieškinio reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, bet vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu. Ieškovai, priimdami draudimo išmokas, pripažino, kad sutartys yra galiojančios ir sukeliančios teisines pasekmes.
    2. Pagal IĮIDĮ 10 straipsnio 3 dalį draudimo įmonė draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka tik po to, kai iš draudėjo (banko) gauna duomenis apie indėlininkus ir (ar) investuotojus bei jiems mokėtinas sumas. Tokius duomenis atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsakovė BAB bankas „Snoras“ perdavė tik 2015 m. lapkričio 24 – 27 dienomis, t. y. po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmė 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ negali būti atsakinga dėl BAB bankas „Snoras“ veiksmų ar neveikimo.
    3. Ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovių kaltės ar jų piktnaudžiavimo procesu, bet dėl objektyviai neaiškaus ir neišsamaus indėlių draudimo bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo.
    4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos analogiškose bylose.
  5. Ieškovų vardu atsiliepimą į atsakovių atskiruosius skundus padavė jų atstovas. Prašo atsakovių atskiruosius skundus atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
  6. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
    1. Aplinkybė, kad po atsakovių pasikeitusios pozicijos byloje neliko ginčo dalyko, parodo, kad materialiuoju požiūriu ieškovai bylą laimėjo – pasiekė norimą rezultatą. Todėl atsakovių argumentas, kad jos nepripažino ieškovų reikalavimų, atmestinas kaip nepagrįstas. Būtent dėl atsakovių netinkamo elgesio ieškovai patyrė bylinėjimosi išlaidas, nes nebuvo įrašyti į sąrašą asmenų, turinčių teisę gauti draudimo išmoką. Atsakovės atskiruosiuose skunduose akcentuoja tik teisinį byloje pareikšto ieškinio pagrindą, nutylėdamos tai, kad ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluotas atsižvelgiant būtent į abiejų atsakovių poziciją nepripažinti ieškovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos. Šioje byloje sutapo atsakovių procesinė padėtis, todėl atstovavimo išlaidos priteistinos iš jų abiejų lygiomis dalimis.
    2. Šią civilinę bylą ieškovai pradėjo dėl to, kad atsakovė BAB bankas „Snoras“ atsisakė tenkinti ieškovų reikalavimus, atsakovės bankroto administratorius su ieškiniu nesutiko t. y. siekė sutaupyti bendrovės turto, tačiau atsakovėms bylą pralaimėjus VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ įgijo kreditinį reikalavimą į BAB banką „Snoras“. Todėl civilinė byla yra tiesiogiai susijusi su bankroto proceso administravimu ir priteistos bylinėjimosi išlaidos gali būti prilyginamos bankroto bylos administravimo lėšoms.
    3. Ieškovų prašomos priteisti atstovavimo išlaidos sulygtos atsižvelgiant į advokato kiekvienam ieškovui individualiai suteiktas teisines paslaugas, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyto atlygio.
  7. Į atsakovės BAB bankas „Snoras“ atskirąjį skundą atsiliepė atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Atsiliepime sutinka su atskirojo skundo argumentais bei, kaip ir savo atskirajame skunde, prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, kuria teismas nutarė priteisti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
  8. Kitų atsiliepimų į atskiruosius skundus negauta.
  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

4Dėl atsakovių pareigos atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų.
  2. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 94 straipsniu, kurio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
  3. Ieškovai į teismą kreipėsi dėl to, kad atsakovei AB bankui SNORAS iškėlus bankroto bylą, ieškovams nebuvo išmokėta draudimo išmoka už įsigytus indėlio sertifikatus. Kitaip tariant ieškovai kreipėsi į teismą siekdami užsitikrinti, kad jų lėšos, kurios perduotos BAB bankui SNORAS, nebus prarastos. Ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluoti atsižvelgiant į atsakovių poziciją nepripažinti ieškovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos, o tai nulėmė netinkamas teisinio reglamentavimo nuostatų aiškinimas. Draudimo išmoka ieškovams buvo išmokėta tik po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad indėlio sertifikatui turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Vadinasi, atsakovių pozicija dėl ieškovų lėšoms netaikytinos draudimo apsaugos buvo paneigta.
  4. Atsakovė BAB bankas „Snoras“ turėjo galimybę pripažinti, jog ieškovų indėlio sertifikatams taikytina draudimo apsauga, t. y. įtraukti ieškovus į asmenų, turinčių teisę gauti draudimo išmoką, sąrašą ir perduoti duomenis atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kuri, savo ruožtu, turėjo galimybę apskaičiuoti ir išmokėti atitinkamas išmokas (IĮIDĮ 6 str. 7 d.), nes būtent VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ priima sprendimus dėl draudimo išmokų. Atsakovėms atlikus šiuos veiksmus ieškovai nebūtų kreipęsi į teisines paslaugas teikiantį profesionalą bei inicijavę teismo proceso ir tokiu būdu patyrę bylinėjimosi išlaidų.
  5. Ieškovų ieškinio atsisakymą lėmė aplinkybė, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo atsakovės pakeitė savo teisinę poziciją byloje ir ieškovų siektas pažeistų teisių gynybos būdas teisme buvo realizuotas, nors ir kitu, nei nurodyta ieškinyje, teisiniu pagrindu, t. y. ieškovų reikalavimai buvo patenkinti.
  6. Nutarties 17 - 19 punktuose aptartos aplinkybės yra pakankamos išvadai, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje civilinėje byloje susidarė dėl atsakovių kaltės ir turi būti iš jų priteistos ieškovų naudai.
  7. Išvados dėl ieškovų teisės šiame procese į atstovavimo išlaidų atlyginimą nepaneigia atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirajame skunde išdėstytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas ir iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nukrypo nuo šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos. Atsakovės skunde minimose Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. 2-924-236/2016, 2-806-516/2016 VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų. Analogiškose bylose, t. y. bylose, kuriose ši apeliantė dalyvavo kaip ir šioje byloje procesinėje atsakovės pozicijoje, dėl bylinėjimosi išlaidų buvo sprendžiama taip pat kaip skundžiamoje apygardos teismo nutartyje (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016).

5Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jų atlyginimo iš bankrutuojančios bendrovės administravimui skirtų lėšų

  1. Nusprendus dėl ieškovų teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pasisakytina dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo.
  2. Atsakovė BAB bankas „Snoras“ greta klausimo dėl ieškovių teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą, ginčija ir jų dydį – teigia, kad gali būti priteista ne daugiau kaip po 70,09 Eur kiekvienam ieškovui.
  3. Sprendžiant klausimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo vadovaujamasi nutarties 12.3 punkte nurodytomis Rekomendacijomis, kuriose įtvirtintos taisyklės yra skirtos apsaugoti proceso šalį nuo priešingos proceso šalies piktnaudžiavimo.
  4. Atsakovės BAB bankaso „Snoras“ nuomone, kadangi ieškovai kreipėsi į teismą su iš esmės vienarūšiais reikalavimais, faktinės aplinkybės išdėstomos labai panašiomis frazėmis, todėl, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų analogišką pobūdį, jų vertė taip pat turi būti vienoda pagal mažiausią ieškovių E. V. ir D. B. sutartą 70,09 Eur honorarą, todėl ir kitų ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos iki šios sumos.
  5. Sutiktina su ieškovų atsiliepime į atskiruosius skundus išdėstytais motyvais, kad nors teisinis ieškinio pagrindas yra tapatus, tačiau kiekvienas ieškovas individualiai sudarė indėlių sertifikato įsigijimo sutartis ir atitinkamai individualiai tarėsi su advokatu dėl atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas.
  6. Ieškinio parengimo metu (2013 metais) galiojusios Rekomendacijų redakcijos 8 punkte buvo nustatyta, kad priteistinas užmokestis už ieškinio parengimą negali viršyti 3 000 Lt (868,86 Eur).
  7. Nors teisinis ieškinio pagrindas, kuriuo sutartis buvo prašoma pripažinti negaliojančiomis ir taikyti restituciją, tapatus, tačiau ginčijamos sutartys sudarytos individualiomis aplinkybėmis, o ieškovų prašomos priteisti sumos skyrėsi dydžiu. Apygardos teismo priteistos atstovavimo išlaidų sumos toli nesiekia Rekomendacijose nustatytos ribos, todėl apeliantės argumentas, kad visiems ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos iki 70,09 Eur, yra nepagrįstas.
  8. Kaip ir nurodyta ieškovų atsiliepime į atskiruosius skundus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš BAB banko SNORAS bankroto administravimui skirtų lėšų.
  9. Išnagrinėjus atskiruosius skundus nenustatyta įstatyme (CPK 338, 329, 330 str.) nurodytų pagrindų, įgalinančių panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai