Byla 2A-12-943/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,

2sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

3dalyvaujant ieškovui K. P., ieškovų atstovui adv. V. M., atsakovės likviduojamos akcinės bendrovės banko „Snoras“ atstovui A. M.,

4žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B., K. P., V. M., atsakovės likviduojamos akcinės bendrovės banko „Snoras“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2115-611/2015 pagal ieškovų A. B., K. P., G. G., G. S., J. S., V. M., V. F., M. K. ieškinį atsakovėms likviduojamai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų pasirašymo sutarčių ir indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, įpareigojimo išmokėti indėlių draudimo išmokas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7

  1. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, apibrėžiančias esminio suklydimo, kaip sandorio negaliojimą lemiančio teisinio pagrindo, kvalifikavimo požymius sudarant finansinių priemonių įgijimo sandorius.
  2. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiomis jų su atsakovw likviduojama akcine bendrove banku „Snoras“ (toliau ir – SNORAS) sudarytas obligacijų pasirašymo ir indėlio sertifikato įsigijimo sutartis, taikyti restituciją – pripažinti ieškovų pagal sutartis SNORUI sumokėtas sumas jų lėšomis, esančiomis banko sąskaitose, ir įpareigoti atsakovę valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau ir – IID) išmokėti indėlių draudimo išmokas Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme (toliau – IĮIDĮ) nustatyta tvarka.
  3. Ieškovai nurodė, kad, sudarant ginčo sutartis, SNORO darbuotojai ne tik siūlė įgyti banko leidžiamas obligacijas ir indėlio sertifikatus, bet akcentavo, kad tai yra saugios investavimo priemonės, apsaugotos draudimu. Ieškovai neturėjo ketinimų investuoti turimų lėšų būtent į obligacijas ar indėlio sertifikatus. Jeigu SNORO darbuotojai būtų atskleidę, kad lėšoms, investuotoms į obligacijas ir (ar) indėlio sertifikatus, nebus taikoma indėlių draudimo apsauga, ieškovai ginčo sandorių nebūtų sudarę. Sandorių sudarymo metu ieškovai neturėjo investavimo patirties.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9

  1. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. patenkino G. G., G. S., J. S., V. F. reikalavimus, o A. B., K. P., V. M. ir M. K. atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovai su SNORU sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis ir obligacijų pasirašymo ir (ar) indėlio sertifikato įsigijimo sutartis. Teismas nurodė, kad ieškovai yra neprofesionalūs rinkos dalyviai, o santykyje su SNORU ir neprofesionalūs klientai (Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) 2 straipsnio 30 dalis, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 3 straipsnio 22 dalis). SNORAS, kaip kredito įstaiga, turėjo pareigą veikti ypatingai rūpestingai, geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotą neprofesionalaus kliento riziką, įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes (FPRĮ 22 straipsnio 3 ir 4 dalys). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovai G. G., G. S., J. S. ir V. M. nepateikė SNORUI informacijos apie save; A. B. ir K. P. nurodė, kad nori investuoti su mažu rizikos laipsniu, jų žinios apie finansines priemones yra pradinės; M. K. – kad investuojant jam priimtinas vidutinis rizikos laipsnis, jis turi geras žinias apie finansines priemones, dirba finansų direktoriumi ir turi investavimo patirties. Teismas pažymėjo, kad pažeisdamas FPRĮ 22 straipsnį SNORAS informacijos apie V. F. nesurinko.
  3. Teismas konstatavo, kad SNORO nemokumo (bankroto) rizika buvo atskleista Apibendrintame finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme (toliau – Aprašymas), įteiktame visiems ieškovams, išskyrus V. F.. Jokiuose dokumentuose nėra nurodoma, kad obligacijos draudžiamos indėlio draudimu. Įvertinęs A. B., K. P., M. K. ir V. M. patirtį, jų veiksmus ne kartą įgyjant ginčo finansines priemones, teismas padarė išvadą, kad jų didelis neatsargumas ir nerūpestingumas paneigia suklydimo galimybę. Teismas atkreipė dėmesį, kad nurodytiems ieškovams paaiškinimas dėl obligacijoms taikomos apsaugos buvo pateiktas standartizuota forma raštu. Dėl to kelia abejonių ieškovų pozicija, kad jie suklydo kelis kartus.
  4. Remdamasis duomenimis apie ieškovų G. G., G. S., J. S., V. F. asmenis, jų išsilavinimą ir investavimo patirties neturėjimą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nesurinkta įrodymų apie jų valios investuoti rizikingiau mainais už didesnę lėšų grąžą buvimą, teismas sprendė esant labiau tikėtina, kad šiems asmenims lėšų saugus investavimas buvo esminė sudarytų sutarčių sąlyga. Šiame kontekste teismas taip pat pabrėžė, kad nurodyti ieškovai, išskyrus V. F., pirko indėlio sertifikatus, savo pavadinimu panašius į indėlį. Tai galėjo lemti ieškovų manymą, kad jie turi indėlį. Dėl to teismas sprendė, kad šių ieškovų valia sudaryti ginčo sandorius turėjo trūkumų, t. y. jie iš esmės suklydo. Pripažinęs negaliojančiais atskirus sandorius, teismas taikė restituciją – grąžino pagal sutartis sumokėtas lėšas į jų mokėtojų banko sąskaitas.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11

  1. Apeliaciniame skunde ieškovai A. B., K. P., V. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo dalį, kuria atmesti jų reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Ieškovai A. B. ir K. P. nurodė SNORUI norintys investuoti saugiai. Nė vienas iš jų nenurodė, kad turi patirties investuojant į obligacijas ar kitas finansines priemones. Tai, kad ieškovai A. B. ir K. P. ir anksčiau pirko ginčo finansines priemones, neįrodo, jog jiems buvo žinoma apie draudimo apsaugos netaikymą. Teismas neįvertino to, kad A. B. dėl amžiaus ir sveikatos būklės negalėjo kvalifikuotai įvertinti sudarytų sandorių sąlygų. Ieškovės V. M. veiksmai – sudarant keletą skirtingų sandorių skirtingais laikotarpiais dėl SNORO skolos vertybinių popierių pirkimo – nereiškia, kad ji veikė nerūpestingai. Tiesiog kelis kartus padaryta tapati klaida.
    2. Nei ginčo sutartyse, nei neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyse nėra nuostatos, kad obligacijos nėra draudžiamos. Netinkamą FPRĮ reikalavimų vykdymą SNORO veiksmuose įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje N. V. prieš SNORĄ, bylos Nr. 3K-3-381/2013, suformuluoti išaiškinimai. Esminę reikšmę ieškovams turėjo investicijos saugumas.
  2. Apeliaciniame skunde SNORAS prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovų reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų G. G., G. S., J. S., V. F. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių esminį ieškovų suklydimą. Ieškovai buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant į obligacijas ir indėlio sertifikatus. Ginčo sutartys savo turiniu nėra sudėtingi dokumentai. Indėlio sertifikatas ir obligacija nesudėtingos finansinės priemonės. Taigi ieškovai objektyviai turėjo ne tik susipažinti su ginčo sandorių sąlygomis, bet ir jas suprasti.
  3. Atsiliepime į SNORO apeliacinį skundą ieškovai G. G., J. S., G. S. ir V. F. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsikertant į apeliacinio skundo argumentus atsiliepime nurodoma:
    1. Byloje nėra jokių duomenų – išskyrus pagal standartines sąlygas parengtose sutartyse įtrauktus patvirtinimus, kad SNORAS supažindino ieškovus su visais dokumentais. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties ir jos prieduose, kurių bendra apimtis apie 80–90 puslapių, nėra aiškiai pasakyta dėl draudimo apsaugos, taikomos obligacijoms ir indėlio sertifikatams. Ieškovai vien dėl 0,3 ar 2 procentų didesnių palūkanų, žinodami apie ginčo vertybinių popierių rizikingumą, nebūtų pasirinkę tokios investavimo priemonės.
  4. Atsiliepime į ieškovų A. B., K. P., V. M. skundą SNORAS prašo skundo netenkinti ir iš ieškovų priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsikertant į apeliacinio skundo argumentus, nekartojant išdėstytų SNORO apeliaciniame skunde, atsiliepime nurodoma:
    1. Apeliacinį skundą padavusiems ieškovams buvo pateikta ne tik informacija apie investavimo priemones, bet ir surinkti duomenys apie jų investavimo patirtį, lūkesčius. SNORO nemokumo rizika ieškovams buvo atskleista tinkamai. Turėdami investavimo patirties, ieškovai veikė neatsakingai ir nerūpestingai. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovai galėjo suklysti dėl ginčo sandorių turinio.

12IV. Bylos šalių pareiškimai

13

  1. Ieškovai G. G., G. S., J. S., A. B., K. P. ir V. M. pareiškė, kad atsisako ieškinio reikalavimų dėl indėlių sertifikatų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Ieškovai nurodo, kad jiems yra žinomos ieškinio atsisakymo procesinės pasekmės.
  2. SNORAS prašo palikti nenagrinėtą jo apeliacinio skundo dalį dėl G. G., G. S. ir J. S. reikalavimų, susijusių su jų turėtais indėlio sertifikatais.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Dėl draudimo apsaugos obligacijoms ir indėlių sertifikatams apimties bei šių vertybinių popierių teisinės prigimties

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. G., V. V. N. prieš LAB banką „Snoras“, bylos Nr. 3K-7-602-684/2015, išnagrinėjusi klausimą dėl IĮIDĮ taikymo asmenims, įsigijusiems SNORO indėlių sertifikatus ir obligacijas, išaiškino, kad indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, o obligacijoms – ne. Įgydamas obligaciją asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens (emitento) nemokumo riziką. Nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema.
  2. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad obligacija, kaip vertybinis popierius yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas. Obligacija, kaip finansinė priemonė, nėra tapati indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu.

17Dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiomis indėlio sertifikato įsigijimo sutartis

  1. Ieškovai A. B., K. P., G. G., J. S., G. S. ir V. M. pareiškė, kad atsisako nuo ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiomis jų su SNORU sudarytas indėlio sertifikato įsigijimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
  2. Ieškovams yra žinomos ir suprantamos ieškinio nurodytoje dalyje procesinės atsisakymo pasekmės. Atsisakymas neprieštarauja įstatymams ir (ar) atsakovų procesinei pozicijai. Teisėjų kolegija ieškovų atsisakymą priima, panaikina apskųstą teismo sprendimo dalį, kuria išnagrinėti reikalavimai pripažinti negaliojančiomis indėlio sertifikatų įsigijimo sutartis, ir šioje dalyje bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
  3. Apeliacinių skundų argumentai, susiję su indėlio sertifikatų įsigijimo sutarčių galiojimu, nenagrinėjami kaip teisiškai nebereikšmingi. SNORO pareiškimą dėl dalies apeliacinio skundo palikimo nenagrinėtu teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškimo turinį, kvalifikuoja kaip apeliacinio skundo atsisakymą. Atsisakymas priimamas ir apeliacinis procesas SNORO nurodomoje dalyje nutraukiamas (CPK 308 straipsnio 1, 2 dalys).

18Dėl suklaidinimo investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose kriterijų

  1. Obligacijų pasirašymo sutartis ieškovai ginčija kaip sudarytas jiems iš esmės suklydus dėl to, kad jų įgytiems vertybiniams popieriams netaikoma draudimo apsauga.
  2. Aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 1 dalies normos turinį, kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje išskiria visetą kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas konstatuoti asmens valios klaidą dėl esminių sandorio elementų:
    1. Suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis;
    2. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti;
  3. Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.
  4. Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, esminę reikšmę turi finansų tarpininko elgesys, t. y. ar jis įvykdė visas informacines pareigas ir kaip jas vykdė, bei investuotojo veiksmai, t. y. ar jis, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. ir B. K. prieš LAB banką „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-7-687/2016, ir joje nurodytą teismo praktiką).
  5. Be to, paminėtoje byloje kasacinis teismas akcentavo, kad asmens tikėjimasis, jog sudarius rizikingą sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui.

19Dėl ieškovų suklydimo sudarant ginčijamus sandorius

  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertikaliuoju požiūriu nagrinėjamoje byloje dėl faktinių aplinkybių esminio tapatumo yra reikšmingi prieš tai nurodytose kasacinėse bylose Nr. 3K-7-602-684/2015 ir Nr. 3K-3-7-687/2016 pateikti vertinimai, kad SNORAS, platindamas ginčo finansines priemones (obligacijas), netinkamai vykdė FPRĮ 22 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliam investuotojui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius.
  2. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovai, įgiję ginčo obligacijų, pasirašė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis pagal SNORO parengtas standartines sąlygas, jie taip pat savo parašais patvirtino, kad gavo Programos prospektą ir Emisijos galutines sąlygas, kuriose reglamentuoti su obligacijomis susiję klausimai, bei kitus dokumentus, įskaitant Aprašymą.
  3. Aplinkybė, ar iš tiesų ieškovams buvo įteikti įvardyti dokumentai, SNORO, kaip finansų tarpininko, veiksmų tinkamumo FPRĮ 22 straipsnio prasme teisiniam įvertinimui, nereikšminga. Kasacinis teismas pripažino, kad Programos prospekto ir Emisijos galutinių sąlygų formalus įteikimas neprofesionaliam investuotojui nelaikytinas tinkamu informacijos apie obligaciją atskleidimu neprofesionaliam investuotojui. Tokį vertinimą kasacinis teismas motyvavo nurodytų dokumentų apimties dydžiu ir turinio specifika. Be to, teismas sprendė, kad aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų neatitinka ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje vartojama formuluotė „<...> banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“.
  4. Vis dėlto SNORO neteisėti veiksmai, atlikti ieškovams priimant sprendimus dėl investavimo, t. y. obligacijų pirkimo, nepakankami konstatuoti, kad visi ieškovai buvo suklaidinti dėl sudarytų sandorių esmės. Apie kiekvieno ieškovo asmeninių savybių ir kitų aplinkybių, nustatinėjant suklydimo faktą, svarbą pasisakyta 20 punkte. Jos reikšmingos tiek, kiek leidžia įvertinti, ar konkretaus ieškovo asmeninės savybės leidžia jį prilyginti vidutiniam vartotojui. Atsižvelgiant į apeliacinių skundų pagrindus, būtina pasisakyti dėl kiekvieno ieškovo, įgijusio ginčo obligacijų, suklaidinimo galimybės individualiai:
    1. Ieškovas A. B. su SNORU sudarė keturias obligacijų pasirašymo sutartis: 2011 m. kovo 21 d., 2011 m. balandžio 5 d., 2011 m. rugsėjo 9 d. ir 2011 m. rugsėjo 19 d. Iki obligacijų pirkimo ieškovas buvo įgijęs iš SNORO tris indėlio sertifikatus. Pasirašydamas kliento aptarnavimo sutartį, ieškovas nurodė SNORUI, kad nori investuoti saugiai, turi pradines žinias apie obligacijas ir kitas finansines priemones (t. II, b. l. 36–37). Vis dėlto ieškovo veiksmai sudarant net keturias obligacijų pasirašymo sutartis, taip pat perkant indėlio sertifikatus patvirtina, kad jis prioritetą teikė didesnei investicijų gražai, o ne jų saugumui, kaip raštu paaiškino pats ieškovas. Ieškovo A. B. pagal amžių (gim. 1944 m. kovo 2 d.), išsilavinimą (ekonomistas), investavimo patirtį bei sveikatos būklę nėra pagrindo neprilyginti vidutiniam vartotojui. Taigi ieškovas turėjo suprasti su obligacijų įsigijimu susijusią riziką, obligacijų ir indėlio skirtumus. Nepakankamas ieškovo apdairumas ir rūpestingumas nėra suklydimą kvalifikuojančios aplinkybės.
    2. Ieškovas K. P. su SNORU sudarė vieną obligacijų pasirašymo sutartį. Iki ginčo obligacijų pirkimo ieškovas buvo įgijęs iš SNORO du indėlio sertifikatus bei banko platintų kitos emisijos obligacijų, kurias bankas išpirko. 2008 m. liepos 10 d. pasirašydamas kliento aptarnavimo sutartį, ieškovas nurodė SNORUI, kad nori investuoti saugiai, turi pradines žinias apie prekybą ir kitas investicines paslaugas, akcijas (t. II, b. l. 36–37). Be kita ko, ieškovas pažymėjo, kad turi virš penkių metų investavimo į akcijas patirtį. Tokie duomenys, atsižvelgus į ieškovo K. P. asmenines savybes, patvirtina, kad ieškovas atitinka vidutinio vartotojo standartą. Sudarant obligacijų pasirašymo sutartį, ieškovui turėjo būti žinoma, kad obligacijos yra vertybiniai popieriai, jos skiriasi nuo indėlio ir pasižymi kitokiu rizikos laipsniu. Ieškovo investiciniai pasirinkimai ir paaiškinimai (2016 m. vasario 4 d. posėdžio garso įrašo 14 min 3–10 s, 14 min 45–55 s) patvirtina, kad jo sprendimą investuoti į ginčo obligacijas lėmė ne obligacijų draudžiamumo aspektas, bet siekis gauti didesnę grąžą palūkanų forma.
    3. Ieškovė V. M. su SNORU sudarė dvi obligacijų pasirašymo sutartis: 2011 m. kovo 16 d. ir 2011 m. gegužės 6 d. Vėliau ieškovė taip pat įgijo iš SNORO indėlio sertifikatą. Pasirašydama kliento aptarnavimo sutartį, ieškovė atsisakė atskleisti SNORUI informaciją apie save (t. II, b. l. 95). Tokios informacijos nepateikimo padariniai jai buvo išaiškinti. Neturėdamas visos reikiamos informacijos bankas negalėjo individualizuoti šios ieškovės kaip klientės investavimo poreikių. Ieškovės V. M. amžius (gim. 1966 m. sausio 21 d.), sveikatos būklė, išsilavinimas (aukštasis) neleidžia teigti, kad ji, kaip vidutinis vartotojas, galėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, o jeigu tai įvyko, tą lėmė ne SNORO neteisėti veiksmai, bet ieškovės nepakankamas atidumas ir rūpestingumas.
    4. Ieškovas M. K. su SNORU sudarė dvylika obligacijų pasirašymo sutarčių. Pasirašydamas kliento aptarnavimo sutartį, ieškovas atskleidė, kad turi geras žinias apie skolos obligacijas ir kitus vertybinius popierius, yra anksčiau investavęs į obligacijas (t. II, b. l. 117–118). Ieškovas taip pat nurodė, kad turi ekonomisto išsilavinimą, dirba ekonomikos–finansų direktoriumi. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ieškovui, priimant sprendimą sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis, pagal jo žinias, investavimo patirtį turėjo būti žinoma, kokiu rizikos laipsniu pasižymi obligacijos. Vien ta aplinkybė, kad SNORAS bankrutavo, o ieškovas to nesitikėjo, nėra pakankama pripažinti, kad jis klydo sudarydamas sandorius arba buvo suklaidintas dėl sandorių esmės.
    5. Ieškovas V. F., ne Lietuvos Respublikos pilietis, obligacijų pasirašymo sutartį sudarė SNORO Estijos filiale. Taigi jo atžvilgiu prieš tai aptarti kasacinio teismo išaiškinimai yra neaktualūs. Bylos svarstymui nepateikta įrodymų, kad ieškovui būtų buvę įteikti dokumentai, kuriuose išdėstyta informacija apie ginčo obligacijas, įskaitant jų rizikingumą. SNORAS taip pat nerinko duomenų apie ieškovo investavimo patirtį, tikslus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad SNORO neveikimas yra priežastiniame ryšyje su tikėtinu ieškovo suklaidinimu dėl obligacijoms taikomos draudimo apsaugos apimties. Ieškovas V. F. pagal savo individualius požymius laikytinas atitinkančiu vidutinio vartotojo standartą. Vis dėlto nustatyto masto FPRĮ 22 straipsnyje įtvirtintų SNORO pareigų pažeidimas laikytinas kliūtimi taikyti ieškovo V. F. atžvilgiu vidutinio vartotojo prezumpciją, kaip teisinį instrumentą paneigiantį esminės klaidos galimybę.
  5. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręsti ieškovų reikalavimai dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, yra teisėta bei pagrįsta. Apeliacinių skundų argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti nurodytą teismo sprendimo dalį.

20Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Iš dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 1–2, 5 dalys).
  2. Patenkinta 35 procentai ieškovo A. B. reikalavimų (24 468,26 Eur / 8 688,60 Eur), 75 procentai ieškovo K. P. reikalavimų (19 967,46 Eur / 14 986,10 Eur), 12 procentų ieškovės V. M. reikalavimų (98 258,45 Eur / 11 724,40 Eur), visi ieškovų G. G., J. S., G. S. ir V. F. reikalavimai, o visiškai atmesti ieškovo M. K. reikalavimai.
  3. Ieškovas A. B. turėjo 248,81 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, ieškovas K. P. – 181,18 Eur, ieškovė V. M. – 350,44 Eur, ieškovė G. G. – 49,06 Eur, ieškovas G. S. – 370,06 Eur, ieškovas V. F. – 100 Eur.
  4. Remiantis nurodytomis proporcijomis iš SNORO ir IID lygiomis dalimis priteisiama ieškovui A. B. – 87,08 Eur (248,81 Eur × 35 procentai), ieškovui K. P. – 135,88 Eur (181,18 Eur × 75 procentai), ieškovei V. M. – 42,05 Eur (350,44 Eur × 12 procentų), ieškovei G. G. – 49,06 Eur, ieškovui G. S. – 370,06 Eur, ieškovui V. F. – 100 Eur.
  5. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų bendrų veiksmų atsisakant pripažinti jų pretenzijas indėlių sertifikatų negaliojimo apimtyje. Aplinkybė, kad ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, jog turėtų būti ribojama ieškovų teisė į jų turėtų bylinėjimosi išlaidų proporcingą kompensaciją (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Ieškovų, pareiškusių reikalavimą pripažinti negaliojančiomis indėlio sertifikato įsigijimo sutartis, patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nulemtos atsakovų veiksmų, t. y. atsisakymo tenkinti jų reikalavimus.
  6. SNORAS pirmosios instancijos teisme turėjo 2 045,51 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme – 1 270,50 Eur. IID pirmosios instancijos teisme turėjo 1 343,02 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinusi tai, kad atsakovus advokatai atstovavo ne vienoje panašioje byloje, teisėjų kolegija sprendžia, jog egzistuoja teisinis pagrindas sumažinti atsakovų turėtų išlaidų dydžius, kad bylą pralaimėjusiems ieškovams nebūtų perkelta atsakovų nepagrįsto išlaidavimo kompensavimo našta (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.). Taikant CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas taisykles spręstina dėl 600 Eur dydžio atsakovų pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir dėl 400 Eur dydžio SNORO apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
  7. SNORUI iš A. B. priteisiama 97,50 Eur (600 Eur / 4 × 65 procentai) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, iš V. M. – 117 Eur (600 Eur / 4 × 78 procentai), iš K. P. – 37,50 Eur (600 Eur / 4 × 25 procentai), o iš M. K. – 150 Eur. Apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų SNORUI iš A. B. priteisiami 65 Eur (400 Eur / 4 × 65 procentai), iš V. M. – 78 Eur (400 Eur / 4 × 78 procentai), iš K. P. – 25 Eur (400 Eur / 4 × 25 procentai) ir iš M. K. – 100 Eur.
  8. IID iš iš A. B. priteisiama 97,50 Eur (600 Eur / 4 × 65 procentai) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, iš V. M. – 117 Eur (600 Eur / 4 × 78 procentai), iš K. P. – 37,50 Eur (600 Eur / 4 × 25 procentai), o iš M. K. – 150 Eur.

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 331 straipsniu,

Nutarė

22Priimti atsakovės likviduojamos akcinės bendrovės banko „Snoras“ apeliacinio skundo dalies dėl ieškovų G. G., G. S. ir J. S. reikalavimų, susijusių su indėlio sertifikatais, atsisakymą ir šioje dalyje apeliacinį procesą nutraukti.

23Priimti ieškovų A. B., K. P., G. G., J. S., G. S. ir V. M. ieškinio reikalavimų dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atsisakymą.

24Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo dalis, kuriomis pripažintos negaliojančiomis G. G. ir likviduojamos akcinės bendrovės banko „Snoras“ 2011 m. rugpjūčio 12 d. sudaryta indėlio sertifikato įsigijimo sutartis Nr. S006948, G. S. ir likviduojamos akcinės bendrovės banko „Snoras“ 2011 m. rugpjūčio 3 d. sudaryta indėlio sertifikato įsigijimo sutartis Nr. S010416, J. S. ir likviduojamos akcinės bendrovės banko „Snoras“ 2011 m. rugpjūčio 3 d. sudaryta indėlio sertifikato įsigijimo sutartis Nr. S010300, taikyta restitucija, atsakovė valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ įpareigota išmokėti G. G. 4 054,68 Eur (14 000 Lt) dydžio indėlio draudimo išmoką, G. S. – 14 347 EUR (49 537,32 Lt) dydžio indėlio draudimo išmoką, J. S. – 16 260 EUR (56 142,53 Lt) dydžio indėlio draudimo išmoką, netenkinti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiomis A. B. ir likviduojamos akcinės bendrovės banko „Snoras“ 2010 m. gruodžio 21 d. sudarytą su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S001883, 2011 m. sausio 6 d. sudarytą su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S007604, K. P. ir likviduojamos akcinės bendrovės banko „Snoras“ 2011 m. balandžio 1 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S010244, 2011 m. rugsėjo 1 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S010440, V. M. ir likviduojamos akcinės bendrovės banko „Snoras“ 2011 m. rugsėjo 1 d. sudarytą su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S003813, ir šiose dalyse bylą nutraukti.

25Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos:

26Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) ir atsakovės likviduojamos akcinės bendrovės banko „Snoras“ (juridinio asmens kodas 112025973) administravimui skirtų lėšų ieškovei G. G. (asmens kodas ( - ) 49,06 Eur (keturiasdešimt devynis eurus ir 6 ct), ieškovui G. S. (asmens kodas ( - ) 370,06 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų ir 6 ct), ieškovui V. F. (asmens kodas 3-2685718-2) 100 Eur (vieną šimtą eurų), ieškovui A. B. (asmens kodas ( - ) 87,08 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus ir 8 ct), ieškovui K. P. (asmens kodas ( - ) 135,88 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus ir 88 ct), ieškovei V. M. (asmens kodas ( - ) 42,05 Eur (keturiasdešimt du eurus ir 5 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

27Priteisti atsakovei likviduojamai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ iš ieškovo A. B. 97,50 Eur (devyniasdešimt septynis eurus ir 50 ct), iš ieškovės V. M. 117 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų), iš ieškovo K. P. 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 50 ct), iš ieškovo M. K. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

28Priteisti atsakovei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ iš ieškovo A. B. 97,50 Eur (devyniasdešimt septynis eurus ir 50 ct), iš ieškovės V. M. 117 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų), iš ieškovo K. P. 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 50 ct), iš ieškovo M. K. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

29Kitose dalyse Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti atsakovei likviduojamai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ iš ieškovo A. B. 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus), iš ieškovės V. M. 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus), iš ieškovo K. P. 25 Eur (dvidešimt penkis eurus), iš ieškovo M. K. 100 Eur (vieną šimtą eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,... 3. dalyvaujant ieškovui K. P., ieškovų atstovui adv. V. M., atsakovės... 4. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Ginčo esmė... 7.
  1. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar pirmosios... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 2 d.... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 11.
      1. Apeliaciniame skunde ieškovai A. B., K. P., V. M.... 12. IV. Bylos šalių pareiškimai... 13.
        1. Ieškovai G. G., G. S., J. S., A. B., K. P. ir V.... 14. Teisėjų kolegija... 15. V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Dėl draudimo apsaugos obligacijoms ir indėlių sertifikatams apimties bei... 17. Dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiomis indėlio sertifikato... 18. Dėl suklaidinimo investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose... 19. Dėl ieškovų suklydimo sudarant ginčijamus sandorius
            20. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
            1. Iš... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Priimti atsakovės likviduojamos akcinės bendrovės banko „Snoras“... 23. Priimti ieškovų A. B., K. P., G. G., J. S., G. S. ir V. M. ieškinio... 24. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo dalis,... 25. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo dalį, kuria... 26. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir... 27. Priteisti atsakovei likviduojamai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ iš... 28. Priteisti atsakovei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų... 29. Kitose dalyse Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą palikti... 30. Priteisti atsakovei likviduojamai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ iš...