Byla 2A-1618-112/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Jūros būstas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS ieškinį atsakovei UAB „Jūros būstas“, trečiajam asmeniui UAB „Mano būstas LT“ dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 2 305,72 Lt žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Žala padaryta užliejus butą. Tarp ieškovės ir M. D. (M. D.) buvo sudaryta Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys nesklebtini). Draudimo apsaugos galiojimo metu 2010 m. rugpjūčio 18 d. butas buvo užlietas, o užliejimo metu buvo apgadintos buto lubos ir sienos. Užliejimas įvyko dėl susidėvėjusio vandentiekio vamzdyno, išvedžioto namo Naikupės g. Nr. 12, Klaipėdoje, palėpėje ties minėtu butu. Atlikusi žalos administravimo veiksmus UADB „Seesam Lietuva“ pagal išmokos potvarkį Nr. 10/220-0283 išmokėjo 2 305,72 Lt draudimo išmoką buto remontui reikalingoms išlaidoms atlyginti, todėl vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d. įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens – UAB „Jūros būstas“.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-16 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei Estijos draudimo bendrovei Seesam Insurance AS 2 305,72 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 305,72 Lt sumos nuo 2013-08-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 374,22 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „Jūros būstas“. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, konstatavo, kad atsakovė, būdama atsakinga už daugiabučio namo priežiūrą, nemanė, jog situacija buvo pavojinga, nesiėmė jokių prevencinių priemonių daugiabučio namo gyventojų (turto) saugumui užtikrinti. Įrodymų, patvirtinančių, dėl ko vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi būtų netaikoma atsakovo civilinė atsakomybė, atsakovė nepateikė. Teismas taip pat konstatavo, kad apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka iš esmės sutampa su nurodytais sugadinimais ir nėra pagrindo teigti, kad atlikti darbai buvo nesusiję su įvykio metu padarytais sugadinimais, o prašoma priteisti žala yra per didelė. Kadangi atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, todėl teismas padarė išvadą, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių neveikimu, ir ieškovei padarytos žalos yra netiesioginis priežastinis ryšys. Žala atsirado dėl to, kad atsakovė nepakankamai prižiūrėjo jai priklausantį turtą, nesiėmė jokių veiksmų bei priemonių, būtinų dėl bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pasak teismo, ieškovė įrodė visas sąlygas, būtinas deliktinei atsakomybei atsakovei taikyti.

4Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-16 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Teigia, jog teismas neteisingai įvertino susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai pritaikė teisinį reguliavimą – nepagrįstai taikė CK 6.266 straipsnį, nes pagal jį civilinė atsakomybė be kaltės kyla tik tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų.
  2. Teigia, jog neįrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Nurodė, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad žala atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Pasak jos, tai, kad namo administratorius fiksavo vamzdynų būklę, aprašė pastebėtus defektus, organizavo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą dėl namo remonto, tai, kad informavo gyventojus apie avarinės būklės vamzdyną ir būtinybę atlikti remonto darbus, sudaro pagrindą teigti, kad namo administratorius tinkami vykdė savo pareigas ir neteisėtų veiksmų neatliko. Nurodo, kad patys butų savininkai pažeidė CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą priimti sprendimus dėl bendro naudojimo objektų remonto ir atnaujinimo, vamzdyno natūralus nusidėvėjimas buvo nulemtas pačių gyventojų pasyvumo. Kadangi nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės, negali būti taikoma civilinė atsakomybė.
  3. Apeliantė teigia, jog prašomo žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas. Nesutinka su 2010-09-10 sąmatoje nurodytų išlaidų dydžiu. Teigia, jog ne visos išlaidos buvo būtinos. Užlieta tik 2 kv. m lubų, o ne 6 kv. m. Tai įrodo apeliantės 2011-04-05 raštas Nr. MV-RS-11-0152 ir ieškovės pateiktos fotonuotraukos. Suremontuota pagal sąmatą 10 kv. m lubų. Nurodė, kad pati sąmata sudaryta nesilaikant sąmatų sudarymui keliamų reikalavimų, pažeidžiant elementarius Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijų reikalavimus. Pažymėjo, jog realų žalos dydį galėjo įvertinti tik ekspertas, tačiau nėra jokių duomenų, kad sąmatą sudaręs asmuo turėtų eksperto kvalifikaciją. Be to, byloje nėra pateiktas atliktų darbų aktas, todėl negalima teigti, kad buvo atlikti visi darbai, numatyti sąmatoje.
  4. Apeliantė taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai, priteisdamas visą prašomą žalos atlyginimą, nepritaikė turto nusidėvėjimo koeficiento bei šiuo klausimus nepasisakė iš viso. Šį motyvą grindžia VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės išraše pateiktais duomenimis apie namo fizinį nusidėvėjimą. Pasak apeliantės, byloje nėra duomenų, kad draudikas, apskaičiuodamas žalą, atsižvelgė į patalpų nusidėvėjimo koeficientą. Be to, byloje nėra duomenų apie nesenai darytą remontą. Nors ir būtų remontas padarytas 2007 metais, kaip teigiama, tačiau iki 2010 metų praėjo 3 metai, todėl bet kokiu atveju nusidėvėjimo koeficientas turi būti taikomas, nes draudimo sutartyje nebuvo nurodyta, jog turto draudimas yra su atkuriamąja verte. Žalos turi būti atlygintina tiek, kiek jos realiai buvo padaryta, ji turi atitikti patirtus nuostolius. Kadangi draudikas nepagrįstai nepritaikė nusidėvėjimo koeficiento, todėl pats prisiėmė didesnės nuostolių dalies riziką.

5Trečiasis asmuo UAB „Mano būstas LT“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės apeliacinio skundo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Palaiko visus apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su apeliantės teiginiu, jog teismas nepagrįstai taikė CK 6.266 straipsnio nuostatą, nes atsakovė yra bendrojo naudojimo objektų valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme ir teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nurodė, kad CK 6.266 straipsnis nustato griežtą atsakovės civilinę atsakomybę už kilusią žalą, t. y. vien žalos atsiradimo faktas yra pagrindas taikyti atsakomybę. Be to, neteisėti atsakovės veiksmai yra įrodyti – atsakovė netinkami vykdė savo pareigas. Apie būtinybę keisti vamzdį atsakovei buvo žinoma dar 2007 metais, tačiau jis pakeistas tik po avarijos. Atsakovė 2010-03-04 vykusiame susirinkime gyventojų neinformavo, kad vamzdyno būklė yra avarinė ir kad remontas yra būtinas. Pranešime apie susirinkimą tik formaliai nurodyta, jog bus sprendžiamas darbų dėl namo bendrojo naudojimo objektų klausimas. Be to, liudytojų teigimu, toks susirinkimas apskritai nebuvo organizuojamas. Vien susirinkimo paskelbimas nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantė tinkamai atliko savo pareigas. Apeliantė nesiėmė aktyvių veiksmų, kad susirinkimas įvyktų, neskelbė pakartotinio susirinkimo.

7Nesutinka ir su tuo, jog žalos dydis yra nepagrįstas. Teismas, pagrįstai remdamasi byloje esančiais įrodymais, konstatavo, kad apeliantės nurodyti duomenys apie užlietą lubų plotą yra netikslūs. Pažymėjo, jog buvo dažoma ir tapetuojama ne 22 kv. m lubų, o sienų. Realiai remontuota apipilta siena bei visos lubos, o ne jų dalys, kurios tiesiogiai paveiktos vandens. Nesutinka su apeliante, jog sąmata padaryta klaidingai, jog ją sudaryti turėjo teisę tik ekspertas, ir nurodo, kad apeliantė nepateikė jokių konkrečių sąmatos sudarymo pažeidimų, neprašė teismo skirti ekspertizės. Nesutinka su motyvu, jog dėl to, kad nėra pateiktas darbų atlikimo aktas, nėra patvirtintas žalos dydis. Nurodo, kad draudimo išmoka yra tikslinė, ji gali būti panaudota draudėjo nuožiūra – nebūtinai prarastam turtui atkurti.

8Dėl nusidėvėjimo koeficiento taikymo nurodė, kad nusidėvėjimas, VĮ Registrų centro duomenimis, yra taikytas visam namui, o ne konkrečiam butui, todėl negalima apdrausto buto fizinio nusidėvėjimo koeficientą nustatyti remiantis išraše nurodytais duomenimis. Nusidėvėjimas turi būti įvertinamas pagal buto faktinę būklę. O buto būklė buvo labai gera. Nusidėvėjimas gali būti skaičiuojamas vadovaujantis 2009-05-05 Būsto ir gyventojų draudimo taisyklių 9.4 ir 9.5 p. pagrindu, t. y. nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo penktų buto remonto metų.

9Apeliacinis skundas atmestinas

10Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

11Dėl civilinės atsakomybės taikymo

12Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.266 straipsnio normą.

13CK 6.266 straipsnio norma reglamentuoja statinių savininkų atsakomybę. Šios normos pirmoje dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). CK 6.266 straipsnyje nurodomas valdymas – tai objekto (statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos) turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. AD1-617 atsakovė paskirta namo, esančio ( - ), administratore (t. 2, b. l. 22). Taigi atsakovė įvykio metu buvo namo, esančio ( - ), administratore, teikė daugiabučio namo gyventojams atlygintines paslaugas: vykdė namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą (Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.3 p.). Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės atsakomybė kyla dėl žalos, padarytos būtent dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų.

14Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų

15Apeliantė teigia, jog neįrodyti jos neteisėti veiksmai, ir mano, kad savo pareigas atliko tinkamai.

16Kolegija su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Neteisėti veiksmai atsiranda, jeigu asmuo nesilaikė įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad draudžiamasis įvykis įvyko 2010 m. rugpjūčio 18 d. Atsakovė 2010-03-04 organizavo gyvenamojo namo ( - ) butų (patalpų) savininkų susirinkimą ir nurodė, kad bus svarstomas klausimas dėl namo bendro naudojimo objektų (stogo, sienų, lietaus nuotekų, vamzdyno, šilumos punkto) atnaujinimo darbų. Iš 2010-03-05 akto matyti, kad susirinkime dalyvavo tik 4 butų savininkai iš 22. Juos informavo, kad šalto vandens paskirstomojo vamzdyno techninė būklė yra ypatingai bloga – reikia jį keisti. Susirinkimas laikytas neįvykusiu dėl mažo dalyvavusiųjų skaičiaus ir pasiūlyta apklausti savininkus raštu (t. 1, b. l. 59–59a). Atsakovė pateikė skelbimą apie vyksiantį susirinkimą 2010-03-05, kuriame bus svarstomas klausimas dėl karšto ir šalto vandens paskirstomojo vamzdyno keitimo, tačiau nepateiktas vykusio susirinkimo protokolas ar aktas dėl neįvykusio susirinkimo. Be to, susirinkimas turėjo įvykti tą pačią dieną, kai buvo surašytas 2010-03-05 aktas dėl neįvykusio 2010-03-04 susirinkimo. Atsižvelgus į tai, darytina prielaida, kad šį skelbimą atsakovė surašė vėliau, nei turėjo įvykti antrasis susirinkimas, ir realiai pakartotinis susirinkimas nebuvo organizuotas (CK 4.85 str.). Atsakovė nepateikė ir duomenų, kad būtų organizavusi gyventojų apklausą raštu, kaip buvo pasiūlyta 2010-03-04 vykusiame susirinkime. Esant tokiems duomenims teigtina, kad atsakovė neįrodė, jog ėmėsi visų reikiamų veiksmų, kad susirinkimas įvyktų ir laiku būtų priimtas sprendimas dėl vamzdynų keitimo ar remonto. Be to, atsakovė, matydama, kad vamzdynas yra avarinės būklės, privalėjo imtis skubių veiksmų trūkumams pašalinti. Atmestini atsakovės argumentai, jog siekis sušaukti gyventojų susirinkimą įrodo, jog pareigas ji atliko tinkamai ir neteisėtų veiksmų neatliko. Jos pareiga ne tik organizuoti susirinkimus, bet ir vykdyti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą. Dėl netinkamai atliktų atsakovės pareigų ir kilo žala. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovė savo neveikimu sukėlė žalą. Būdama atsakinga už daugiabučio namo priežiūrą, nemanė, jog situacija buvo pavojinga, nesiėmė jokių prevencinių priemonių daugiabučio namo gyventojų (turto) saugumui užtikrinti. Toks atsakovės neveikimas negali būti traktuojamas kaip tinkamas daugiabučio namo administratorės pareigų vykdymas. Tai, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tarp tokių atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių neveikimu, ir ieškovei padarytos žalos yra netiesioginis priežastinis ryšys.

17Dėl žalos dydžio

18Ginčo, kad buvo padaryta žala, nėra. Atsakovė ginčija žalos dydį. Teigia, jog ne visos išlaidos buvo būtinos.

19Nustatyta, kad už buto remontą S. D. buvo išmokėta 2 305,72 Lt draudimo išmoka. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota vadovaujantis UAB „InfraNetService“ pateikta remonto darbų lokaline sąmata, kurioje nurodyta, kad remontuojama lubų 6 kv. m, o sienų – 22 kv. m, nudažyta lubų 10 kv. m (t. 1 b. l. 11). Atsakovės 2011-04-05 rašte nurodyta, jog užlieta iki 2 kv. m. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad lubos ir sienos užlietos keliose kambario vietose (t. 1 b. l. 14, 34–37). Liudytojai tvirtino, kad užlieta ne mažesnis kaip 6 kv. m lubų plotas. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog remontuojama 6 kv. m lubų, o nudažyta 10 kv. m, nesuponuoja išvados, kad nurodyti duomenys yra abejotini. Tokį nurodyto ploto neatitikimą paaiškina tai, kad paprastai remontuojama tokia lubų dalis, kuri buvo teisiogiai pažeista vandens, tačiau dažymas atliekamas visų lubų, o ne dalies, kuri tiesiogiai buvo pažeista. Įvertinus šias aplinkybes, labiau tikėtina, kad užlietas didesnis plotas nei 2 kv. m (CPK 185 str.). Atsižvelgus į tai, atmestini atsakovės argumentai dėl per didelio žalos atlyginimo priteisimo. Apeliantės argumentai, jog sąmata sudaryta nesilaikant keliamų reikalavimų, taip pat atmestini, nes tai nekeičia žalos dydžio. Be to, atsakovė nenurodė, kokie esminiai sąmatos sudarymo pažeidimai yra padaryti, kurie galėtų pakeisti žalos dydį. Niekuo nepagrįstas argumentas, kad žalos dydį galėjo įvertinti tik ekspertas ir sąmatą sudaryti tik asmuo, turintis eksperto kvalifikaciją. Apeliantė nenurodė jokios teisės normos, kurioje būtų nustatyta, kad sąmatą turi sudaryti ir žalos dydį įvertinti tik ekspertas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad D. K. turėjo reikiamą kvalifikaciją ir žinių sąmatai sudaryti (t. 2, b. l. 26). Pažymėtina, kad atsakovė, nesutikdama su žalos dydžiu, galėjo prašyti skirti teismo ekspertizę.

20Dėl atliktų darbų akto sutiktina su ieškovės pozicija, jog šiuo atveju nėra aktualu, ar darbai realiai buvo atlikti. Ieškovei žala padaryta ne todėl, kad buvo atlikti vieni ar kiti darbai už tam tikrą sumą. Žala atsirado įvykdžius 2009-08-17 draudimo sutartį. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiajam, nes įvyko draudžiamasis įvykis, ir jai atsirado teisė regreso tvarka iš kaltųjų asmenų reikalauti atlyginti patirtą žalą, t. y. susigrąžinti išmokėtą sumą (CK 6.101 str. 2 d., 4 d., 4 p.). Kad darbai galėjo būti faktiškai ir neatlikti, nekeičia išmokėtos draudimo išmokos dydžio.

21Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė 36 procentų turto nusidėvėjimo koeficiento, nurodyto VĮ Registrų centro pažymoje. Mano, kad ši aplinkybė, skaičiuojant žalos dydį, turėjo būti įvertinta. Ieškovė teigia, jog nusidėvėjimo neprivalėjo įvertinti, nes nuo bute padaryto remonto nebuvo praėję 5 metai, ir remiasi Būsto ir gyventojų turto draudimo taisyklių 9.5 punktu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Būsto ir gyventojų turto draudimo taisyklių 9.5. punkte nurodytas 5 metų terminas yra taikomas kilnojamiesiems daiktams. Šiuo atveju buvo remontuojamas butas. Minėtų taisyklių 9.3 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto sugadinimo atveju nuostolių dydis yra nekilnojamojo turto remonto kaina (t. 1, b. l. 104). Remonto kaina nagrinėjamu atveju – 2 305,72 Lt. Byloje yra duomenų, kad remontas bute darytas 2007 metais (t. 1, b. l. 10). Iš pateiktų fotonuotraukų taip pat matyti, kad buvo atliktas geras remontas, todėl per 3 metus jis nenusidėvėjo tiek, jog padarius buto dalies remontą (remontuotos vieno kambario lubos ir dalis sienų) iš esmės pagerėtų buto vertė. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog remonto kaina atitinka sąžiningumo, protingumo kriterijus. Atsakovės argumentai, jog nusidėvėjimas turėjo būti vertintas atsižvelgus į VĮ Registrų centro pažymą, yra nepagrįsti, nes kiekvienu atveju būtina įvertinti faktinę buto būklę draudžiamojo įvykio metu. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad fizinio nusidėvėjimo procentas nurodytas ne vienam konkrečiam butui, o 1959 m. statytam visam namui. Be to, kadastriniai duomenys nustatyti 1996-09-24 (t. 1, b. l. 58).

22Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvų pagrindu, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Ieškovė pateikė duomenis, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija teisingumo ministro patvirtintų rekomenduojamų priteistinų užmokesčio už teisines paslaugas maksimalių dydžių (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

26Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Iš atsakovės UAB „Jūros būstas“ ieškovės Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS naudai priteisti 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-16 sprendimu ieškinį tenkino.... 4. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 5. Trečiasis asmuo UAB „Mano būstas LT“ pateikė pareiškimą dėl... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti skundžiamą... 7. Nesutinka ir su tuo, jog žalos dydis yra nepagrįstas. Teismas, pagrįstai... 8. Dėl nusidėvėjimo koeficiento taikymo nurodė, kad nusidėvėjimas, VĮ... 9. Apeliacinis skundas atmestinas... 10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 11. Dėl civilinės atsakomybės taikymo... 12. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK... 13. CK 6.266 straipsnio norma reglamentuoja statinių savininkų atsakomybę. Šios... 14. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų... 15. Apeliantė teigia, jog neįrodyti jos neteisėti veiksmai, ir mano, kad savo... 16. Kolegija su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Neteisėti veiksmai... 17. Dėl žalos dydžio... 18. Ginčo, kad buvo padaryta žala, nėra. Atsakovė ginčija žalos dydį.... 19. Nustatyta, kad už buto remontą S. D. buvo išmokėta 2 305,72 Lt draudimo... 20. Dėl atliktų darbų akto sutiktina su ieškovės pozicija, jog šiuo atveju... 21. Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė 36 procentų turto... 22. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 24. Ieškovė pateikė duomenis, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 1 500 Lt... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330... 26. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti... 27. Iš atsakovės UAB „Jūros būstas“ ieškovės Estijos draudimo bendrovės...