Byla e2-19654-465/2018
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,

2sekretoriaujant Birutei Adamonienei,

3dalyvaujant ieškovo Seesam Insurance AS Lietuvos Respublikoje veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą atstovui Kęstučiui Gedvilui,

4atsakovui G. B.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą ieškinį atsakovui G. B. dėl turtinės žalos atlyginimo.

6Teismas

Nustatė

7ieškovas Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 367,39 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas 2017 m. vasario 2 d. su E. M. (toliau - draudėja) sudarė turto draudimo sutartį (draudimo polisas Nr. 220 0075975), kuria apdraudė butą, esantį adresu, Vilniuje (toliau – apdraustas butas). 2018 m. vasario 10 d. ieškovas buvo informuotas, kad apdraustas butas buvo užlietas vandeniu iš aukščiau esančių patalpų. Gavus pranešimą, buvo užvesta žalos byla Nr. 18/220-0206, apžiūrėtas apdraustas butas, nustatyta užliejimo priežastis ir padarytos vandens apliejimo sukeltos žalos foto fiksacijos. Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudėjai 367,39 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytas už žalą atsakingas asmuo, sutartinė išskaita išmokant išmoką netaikyta. Išmokėjęs išmoką ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Draudimo žalos bylos administravimo metu buvo nustatyta, kad apdraustas butas buvo aplietas iš aukščiau esančio buto Nr. 20., kurio savininkas įvykio dieną buvo G. B.. Ieškovas siekdamas išmokėtas sumas atgauti ne teismo keliu, 2018 m. vasario 23 d. atsakovui pateikė reikalavimą. Atsakovas raštu ieškovui pateikė pretenziją (nesutikimą) dėl gautos ieškovo pretenzijos, kurioje nurodė, kad sutinka, jog apliejimas įvyko iš jam priklausančio buto, tačiau nepagrįstai atsisakė žalą atlyginti.

9Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinyje išdėstytus reikalavimus palaikė visiškai ir prašė juos tenkinti. Papildomai nurodė, kad butas, kuris buvo užlietas, buvo draudžiamas nepertraukiamai, todėl neturi reikšmės, kurią būtent dieną butas buvo užlietas. Šiuo konkrečiu atveju butas užlietas buvo 2018 m. vasario 10 d., telefonu draudimo bendrovė apie užliejimą buvo informuota vasario 12 d., o rašytinis pranešimas bendrovei pateiktas vasario 21 d. Butas buvo užlietas dar galiojant 2017 m. vasario 2 d. sudarytai draudimo sutarčiai. Žalos dydis buvo nustatytas pagal turto žalos įvertinimo skaičiuoklę. Atkreipė dėmesį, kad draudimo išmoka išmokėta neatlikus darbų. Ieškovo atstovo teigimu, jeigu būtų atliktas remontas, suma būtų du kartu didesnė.

10Atsakovas G. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo pareikštais reikalavimais nesutinka. Teigia, jog E. M. priklausantis butas buvo užlietas 2018 m. vasario 12 d., t. y. tada, kai jau nebegaliojo tarp ieškovo ir draudėjos E. M. sudaryta turto draudimo sutartis, todėl draudimo išmoka jai išmokėta neteisėtai. Atsakovo įsitikinimu, ieškovo 2018 m. vasario 21 d. surašytas buto techninės apžiūros protokolas taip pat turėtų būti vertinamas kritiškai, nes protokole klaidingai nurodyta buto užliejimo data, atsakovas nebuvo kviečiamas apžiūrint butą, be to, protokole nurodyta, kad užliejimo metu nukentėjo viso buto koridoriaus lubų plotas (10,49 m2), tačiau realiai lubos buvo užlietos 15 cm pločio ir 90 cm ilgio apimtyje (tik koridoriaus prieškambaryje). Atkreipė dėmesį, kad draudėjai ieškovas išmokėjo ne priskaičiuotą 349,76 Eur sumą (kuri paskaičiuota pritaikius nusidėvėjimą), o 367,39 Eur. Atsakovas nurodė, kad sutinka pats savo lėšomis sutvarkyti dėl užliejimo sugadintą lubų plotą.

11Atsakovas teismo posėdžio metu su jam pareikštais reikalavimais nesitiko, prašė ieškinį atmesti.

12Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. vasario 2 d. ieškovas su E. M. sudarė turto draudimo sutartį (draudimo polisas Nr. 220 0075975), kuria apdraudė butą, esantį adresu (e. b. l. 10). Draudimo laikotarpis nuo 2017 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 11 d. 2018 m. vasario 10 d. buvo užlietas E. M. priklausantis butas, esantis, Vilniuje. Ieškovas, kompensuodamas patalpoms, esančioms, Vilniuje, padarytą žalą, draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjai E. M. 367,39 EUR dydžio draudimo išmoką (e. b. l. 15). 2018 m. vasario 23 d. atsakovui buvo siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo e. b. l. 14). Atsakovui nesureagavus, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

14CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 str.), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).

15CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžti kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

16CK 6.246 straipsnio 3 dalis numato, jog teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytas atvejais. Būtent CK 6.266 straipsnio 1 dalyje ir numatyta atsakomybė asmeniui tuo atveju, kai jo veiksmai nebuvo neteisėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl žalos, padarytos užliejus vandeniu, atlyginimo, jeigu užpylimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz. vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį.

17Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog buto, esančio, Vilniuje, užpylimo vandeniu židinys buvo iš atsakovui G. B. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio, Vilniuje. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad vandens avarija kilo dėl trūkusios šalto vandens veržlės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovas, kaip patalpų savininkas, atliko neteisėtus veiksmus t. y. nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Šie atsakovo veiksmai sąlygojo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala kito asmens turtui.

18Atsakovas ginčija įvykio datą, nurodydamas, kad E. M. priklausantis butas buvo užlietas 2018 m. vasario 12 d., t. y. jau nebegaliojant draudimo sutarčiai, todėl šis įvykis negalėjo būti pripažintas draudiminiu, dėl ko E. M. draudimo išmoka buvo išmokėta neteisėtai, tačiau nepateikia jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad E. M. priklausantis butas, esantis, Vilniuje, buvo draudžiamas nepertraukiamai (nauja paraiška buto draudimui pateikta 2018 m. sausio 31 d, draudimo laikotarpis nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 11 d., Būsto ir gyventojų turto draudimo polisas Nr. 220 0083222/2018), todėl nėra abejonių, kad E. M. priklausantis butas buvo užlietas draudimo laikotarpiu.

19Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai yra pakankami nustatyti faktą, kad butas, esantis, Vilniuje, buvo užlietas dėl atsakovui nuosavybės teise valdomame bute įvykusio gedimo, ko pasėkoje įvyko draudiminis įvykis.

20Byloje taip pat kilo ginčas dėl ieškovo paskaičiuotos ir išmokėtos žalos dydžio paskaičiavimo pagrįstumo.

21Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, pripažinęs įvykį draudiminiu ir kompensuodamas per užpylimą atsiradusią žalą, draudėjai E. M. išmokėjo 367,39 Eur draudimo išmoką. Iš teismui pateikto 2018 m. vasario 20 d. Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Gabija“ apžiūros akto, 2018 m. vasario 21 d. Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolo, nuostolių apskaičiavimo ir fotonuotraukų matyti, kad buvo aplietos draudėjos E. M. koridoriaus lubos ir siena (e. b. l. 7, 8 9, 16, 20-23, 31-34). Ieškovės atstovas nurodė, kad draudimo išmoka išmokėta neatlikus darbų, pagal būsimo remonto sąnaudų paskaičiavimą. Teismo nuomone, ieškovo pateikti į bylą įrodymai, patvirtina faktą, kad apdraustam turtui buvo padaryta žala ir, kad ieškovas turėjo pagrindą išmokėti draudimo išmoką.

22Šioje byloje atsakovas nesutiko su ieškovo prašoma priteisti nuostolių suma, nurodydamas, kad žala turi būti paskaičiuota tik už sugadintus koridoriaus lubų ir sienos plotus, o ne už visas lubas ir visą sieną.

23Kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas 2018 m. vasario 23 d. atsakovui išsiuntė pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo (e. b. l. 23). Tačiau atsakovas G. B. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad savalaikiai išsiaiškintų padarytos žalos dydį. Teismo vertinimu, atsakovas, gavęs pretenziją iš ieškovo ir nesutikdamas su įvykio tyrimu bei žalos apskaičiavimu, turėjo teisę ginčyti ieškovo atliktus veiksmus, inicijuoti žalos nustatymo ekspertizę, pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo atliktą įvykio aplinkybių tyrimą, tačiau šių veiksmų neatliko. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovas neįrodė ieškovo prašomo priteisti nuostolių atlyginimo dydžio nepagrįstumo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti eksperto pateiktu nuostolių apskaičiavimu (e. b. l. 7), kuris pagrindžia ieškinio sumą.

24Teismo posėdžio metu atsakovas prašė apskaičiuoti turto nusidėvėjimą ir mažinti remonto kaštus, nurodė, kad apdraustas butas buvo remontuotas ne prieš 6 metus, kaip nurodyta Nekilnojamo turto techninės apžiūros protokole (e. b. l. 8), o kur kas anksčiau, tačiau nepateikė teismui jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų ir pagrįstų paskaičiavimų, kuriais vadovaujantis teismas galėtų apskaičiuoti buto, esančio, Vilniuje, nusidėvėjimą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad visa žala paskaičiuota įvertinus remonto darbų kainas, o ne medžiagas, todėl nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas. Pažymėtina, jog nusidėvėjimas kiekvienu atveju gali būti įvertinimas pagal buto faktinę būklę draudžiamojo įvykio metu (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 2A-1618-112/2014). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo apdraustas butas buvo remontuotas prieš 6 metus (e. b. l. 8), todėl, atsižvelgiant į tai, kad remontas bute darytas prieš 6 metus, defektams skaičiuotinas metinis 0,8 proc. nusidėvėjimas (Seesam Insurance AS Lietuvos Respublikoje, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą Būsto ir gyventojų turto draudimo taisyklės, Pastatų (patalpų) nusidėvėjimo lentelė), kuris per 6 metus sudaro 4,8 proc. Įvertinus nusidėvėjimą, iš atsakovo G. B. priteistinas 349,76 Eur žalos atlyginimas ieškovo naudai, o kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

25Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 % (penkių procentų) dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 349,76 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

26Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų, kurios priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

27Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 3,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 268–270 straipsniais

Nutarė

29Ieškinį patenkinti iš dalies.

30Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas ( - ) 349,76 Eur (tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus 76 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (349,76 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2018 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Seesam Insurance AS Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302677744, naudai.

31Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

32Priteisti atsakovo G. B., asmens kodas ( - ) 3,52 Eur (tris eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

33Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,... 2. sekretoriaujant Birutei Adamonienei,... 3. dalyvaujant ieškovo Seesam Insurance AS Lietuvos Respublikoje veikiančios per... 4. atsakovui G. B.,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Seesam... 6. Teismas... 7. ieškovas Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos... 8. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas 2017 m. vasario 2 d. su E. M. (toliau -... 9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinyje išdėstytus reikalavimus... 10. Atsakovas G. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė,... 11. Atsakovas teismo posėdžio metu su jam pareikštais reikalavimais nesitiko,... 12. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. vasario 2 d. ieškovas su E. M. sudarė... 14. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo... 15. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžti kaip įstatymuose... 16. CK 6.246 straipsnio 3 dalis numato, jog teisėtais veiksmais padaryta žala... 17. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog buto, esančio, Vilniuje,... 18. Atsakovas ginčija įvykio datą, nurodydamas, kad E. M. priklausantis butas... 19. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės ir... 20. Byloje taip pat kilo ginčas dėl ieškovo paskaičiuotos ir išmokėtos žalos... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, pripažinęs įvykį draudiminiu ir... 22. Šioje byloje atsakovas nesutiko su ieškovo prašoma priteisti nuostolių... 23. Kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas 2018 m.... 24. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė apskaičiuoti turto nusidėvėjimą ir... 25. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 5 % (penkių procentų) dydžio metines... 26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 27. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 3,52 Eur procesinių dokumentų... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93... 29. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 30. Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas ( - ) 349,76 Eur (tris šimtus... 31. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 32. Priteisti atsakovo G. B., asmens kodas ( - ) 3,52 Eur (tris eurus 52 ct)... 33. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...