Byla e2-3-490/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, sekretoriaujant Loretai Bražinskienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovo D. K. atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, įgaliotai atstovei R. K., trečiajam asmeniui R. V.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. K., tretiesiems asmenims R. V. ir UAB „ ( - )“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. K. 1 832,36 Eur turtinės žalos atlyginimą, 116,57 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje, kurį ieškovės atstovas palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2014-08-27 buvo užpiltas butas ( - ). Per užpylimą buvo sugadintos buto Nr. 4 patalpos. Įvykio metu butas Nr. 4 ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Pagal Būsto draudimo taisyklių Nr. 067 (2013-01-03 redakcija, galioja nuo 2013-02-11) (toliau – taisyklės) IV skyriaus 2 punktą, draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą draudėjui apskaičiuojama nuostolio dydžio, atsižvelgiant į pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Kompensuodama per užpylimą atsiradusią žalą ieškovė išmokėjo draudėjui 1 847,20 Eur (6 378 Lt) draudimo išmoką. Ieškovė išsiaiškino, kad užpylimas įvyko iš atsakovui D. K. nuosavybės teise priklausančio buto ( - )“, vonios patalpoje esančio šalto vandens stovo, kuris šio buto remonto metu buvo pažeistas. Ieškovė ragino atsakovą atlyginti žalą, tačiau atsakovas geranoriškai žalos neatlygino. Ieškinyje ieškovė reikalauja žalos – 1 832,36 Eur (6 326,76 Lt), išskaičius nusidėvėjimą 14,84 Eur (51,24 Lt).

6Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad 2014-08-27 užpylimas iš atsakovo buto buvo gana gausus. Užpylimo metu buvo užtvindytos R. V. priklausančio buto grindys, vandens paveiktos grindlentės, dėl vandens grindys deformavosi, taip pat sugadintos lubos, matėsi suliejimo dėmės, jas reikėjo perdažyti. Taip pat sugadintos sienos, sulieti tapetai, liko dėmės, juos taip pat reikėjo keisti. Šie defektai buvo buto kambariuose, taip pat koridoriuje. Ieškovė, atlikusi lokalinę buto remonto darbų sąmatą, nustatė, kad remonto darbų kaina, remontą atliekant ūkio būdu, sudarytų 1 847,20 Eur (6 378 Lt). Minėtą sumą ieškovė išmokėjo draudėjui. Ieškovė, nustačiusi žalos susidarymo kaltininką, kreipėsi į teismą subrogacijos tvarka.

7Atsakovas D. K. atsiliepime į ieškinį, kurį atsakovo atstovai palaikė teismo posėdžio metu, prašo teismo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas nebuvo supažindintas su dokumentais, įrodančiais, kad R. V. butas ( - )“, buvo apdraustas, todėl spręsti, ar ieškovė turi reikalavimo teisę ir kokia apimtimi ji gali būti realizuota, atsakovas neturi galimybių. Trečiojo asmens R. V. butas dar iki 2014-08-27 įvykio buvo kelis kartus aplietas. Po apliejimo bute buvo likusios žymės, reikėjo remonto. Be to, namas, kuriame yra minėti butai, statytas 1971 m. Dėl šių aplinkybių atsakovas nemano, kad galima visą ieškovės paskaičiuotų nuostolių kompensacija, kaip už naujai įrengto buto remontą. Atsakovas, suabejojęs lokalinės sąmatos teisingumu, kreipiausi į specialistus, kurie, atlikę paskaičiavimus, rado eilę neatitikimų. Dėl atliktų žalos paskaičiavimų neatitikimų teisės aktams ieškovės nurodytos kainos yra ženkliai padidintos. Ieškovė prašo priteisti palūkanas nuo 2014-10-09, tačiau nei sudarant sąmatą, nei apžiūrint aplietą butą, nei galimai derinant kitus su nuostolių kompensavimu susijusius klausimus, atsakovas nedalyvavo. Šiuo atveju būtent ieškovė turi įrodyti žalos dydį, pateikti neginčijamus įrodymus. Byloje neginčijamų įrodymų, patvirtinančių žalos dydį, ieškovė nėra pateikusi.

8Teismo posėdžio metu atsakovo įgaliota atstovė R. K. paaiškino, kad ji yra atsakovo sutuoktinė. Ji bute ( - )“, gyvena apie 6 metus. Butas yra ketvirtame aukšte. 2014-08-27 ji su atsakovu buvo namuose, vykdė smulkius remonto darbus. Atsakovas vonios kambaryje bandė pakabinti lentynėlę ir per neapdairumą su grąžtu pragręžė 3 cm skersmens vandentiekio vamzdį. Ji pati skubiai iškvietė avarinę tarnybą, kuri atvyko maždaug per 15 minučių. Kol laukė UAB „Jonavos paslaugos“ darbuotojų, ji su atsakovu kaip galėdami stengėsi sustabdyti vandens tekėjimą, bandė uždengti pagalvėmis, pledais vamzdį, kad netekėtų vanduo. Nesutinka, kad per gana trumpą laiką, t. y. apie 15 minučių, galėjo būti užpilti visi trečiojo asmens buto kambariai ir koridorius, t. y. kad butas būtų užpiltas taip stipriai. Po jų butu gyvenantys trečio aukšto kaimynai jiems pretenzijų neturėjo, kadangi vanduo buvo šiek tiek nubėgęs tik vonios kambaryje. Už pirmo aukšto kaimynams padarytą ir draudimo kompanijos išmokėtą žalą jie atlygino kaimynų turto draudikui 20,27 Eur (kas atitinka 70 Lt). Pirmojo aukšto kaimynų žalos sąmatoje buvo nurodyta, kad aplietos vonios kambaryje buvusios plastikinės lentelės, kurias reikia nuvalyti. Prieš ginčo įvykį, t. y. 2014-05-10 iš jų buto taip pat buvo užpilti kaimynai, trūkus vamzdžiui, ir anas užpylimas buvo stipresnis. Tačiau po 2014-08-27 įvykio butas, esantis antrame aukšte negalėjo būti taip stipriai užlietas, kadangi buvo pažeistas tik 3 cm skersmens vamzdis, avarinė tarnyba atvyko per 15 minučių. Iki atvykstant avarinei tarnybai, ji su sutuoktiniu bandė kaip galėdami sustabdyti vandens tekėjimą, todėl negalėjo būti padaryti tokio mąsto pažeidimai 2 aukšte esančiam butui. Sutinka padengti tik tą žalos dalį, kuria buvo atliekamas trečiojo asmens vonios kambario remontas. Tai galėtų būtų apie 100 Eur.

9Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas paaiškino, kad atsakovas su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Nesutinka, kad medžiagų nusidėvėjimui ieškovė taikė tik 0,8 proc. vieneriems metams. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčių įstatymas nustato ilgalaikio turto nusidėvėjimo metinius normatyvus, t. y. 8 proc. Namas senesnis nei 40 m., todėl ieškovės paskaičiavimas yra abejotinas. Bendroji turto draudimo sutartis, kurią sudarė ieškovė su trečiuoju asmeniu, atsakovui negalioja, t. y. atsakovo ir ieškovės nesieja jokie sutartiniai santykiai. Sutinka su atsakovo įgalioto asmens išsakyta pozicija, kad per gana trumpą laiką iš siauro vonios kambario vandentiekio vamzdžio išbėgęs vanduo, galėjo taip stipriai užlieti trečiojo asmens R. V. butą.

10Trečiasis asmuo UAB „Jonavos paslaugos“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu dėl žalos priteisimo iš atsakovo sutinka. UAB „Jonavos paslaugos“ avarinėje tarnyboje 2014-08-27 buvo gautas pranešimas dėl šalto vandens stovo pažeidimo ( - ).Nuvykus nurodytu adresu nustatyta, kad bute Nr. 10, vanduo liejosi iš šalto vandens stovo, esančio vonios kambaryje, dėl padaryto pažeidimo gręžiant konstrukcijas buto remonto metu. Tą pačią dieną UAB „Jonavos paslaugos“ darbuotojai atliko pažeisto stovo remonto darbus, už kuriuos atsakovas D. K. sumokėjo. Gavus buto Nr. 4 gyventojo pranešimą apie užpylimą UAB „Jonavos paslaugos” ėmėsi visų reikiamų veiksmų avarijai likviduoti bei avarijos priežasčiai nustatyti. Kadangi butas Nr. 10 yra virš buto Nr. 4, o atsakovo D. K. veiksmai galėjo turėti tiesioginės įtakos žalai atsirasti, UAB „Jonavos paslaugos” palaiko ieškovės ieškinį dėl žalos priteisimo iš atsakovo.

11Trečiojo asmens UAB „Jonavos paslaugos“ atstovas į teismo posėdį, apie kurį jis tinkamai informuotas, neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant. Byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

12Trečiasis asmuo R. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Dalyvaudamas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas yra jo kaimynas. Dėl atsakovo kaltės, t. y. atsakovo bute esančių vamzdžių įvairių pažeidimų, avarijų, jo butas buvo aplietas tris kartus. Užpylimai buvo tais pačiais metais. Apsidraudė butą po antrojo užpylimo, įvykusio 2014 m. gegužės mėnesį. Kaimynai iš trečiojo aukšto taip pat buvo užpilti, tačiau jie nebuvo apdraudę buto, todėl negalėjo reikšti pretenzijų dėl žalos atlyginimo. Po 2014 m. gegužės mėnesio užliejimo, įvykus avarijai atsakovo bute, jis iš savo buto išsėmė maždaug 15 kibirų vandens. Po minėto įvykio pradėjo remontuoti butą, taip pat butą apdraudė AB „Lietuvos draudimas“. Trečią kartą butas buvo vėl užlietas iš atsakovo buto 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Trečią kartą butas buvo užpiltas taip pat gana stipriai, vėl teko semti vandenį kibiru. Viso buto grindys sušlapo, išsikraipė, lubos taip pat sušlapo, lentelės išsikraipė, sienos peršlapo, vanduo bėgo per visas sienas. Atvykus į namus draudėjui, lubose po lentelėmis buvo pilna vandens. Nei atsakovas, nei jo sutuoktinė po įvykio nebuvo atėję į butą apžiūrėti, kokia žala padaryta po apliejimo. Remonto darbus atliko pats trečiasis asmuo, jis statybose dirbęs, moka dirbti visus remonto darbus.

13Byloje apklaustas liudytojas A. Z. parodė, kad jis yra UAB „Skena“ direktorius. Atsakovo žmonos R. K. buvo paprašytas peržiūrėti ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą ir pateikti savo išvadą. Jis patvirtina savo pateiktą išvadą. Kadangi ieškovė sudarydama lokalinę sąmatą naudojosi įkainiais, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos, mano, kad ieškovės lokalinėje sąmatoje labai daug laisvo traktavimo, nurodytos sumos užaukštintos, o kai kurie naudojami įkainiai sustambinti, yra aukštesni. Kai kurie įkainiai turi visai kitą paskirtį, jie negali būti naudojami detalioje lokalinėje sąmatoje. Į įvykio vietą jis nebuvo nuvykęs.

14Ieškinys tenkintinas.

15Civilinėje byloje esančiai rašytiniais dokumentais, šalių atstovų, trečiojo asmens R. V. paaiškinimais nustatyta, kad 2014-08-27 užpylimo vandeniu metu buvo užlietas R. V. priklausantis butas, esantis ( - )“. Butas buvo apdraustas Būsto draudimu (draudimo liudijimas TIA Nr. 284868994, draudimo laikotarpis – nuo 2014-05-24– 2015-05-24). Įvykio metu trečiajam asmeniui R. V. padaryta žala. Dėl vandens pratekėjimo draudėjui atsiradusią žalą ieškovė apskaičiavo sudarydama 2014-09-11 lokalinę sąmatą. Kompensuodama per užpylimą atsiradusią žalą ieškovė išmokėjo draudėjui 1 847,20 Eur (6 378 Lt) draudimo išmoką. Ieškovė išsiaiškino, kad užpylimas įvyko iš atsakovui D. K. nuosavybės teise priklausančio buto ( - )“, vonios patalpoje esančio šalto vandens stovo, kuris šio buto remonto metu buvo pažeistas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis butas adresu ( - )“, priklauso D. K.. Ieškovės 2014-08-29 turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad atsakovo bute Nr. 10 įvykusios avarijos metu buvo aplieti visi po apačia buvę butai, tarp jų ir trečiojo asmens R. V. butas Nr. 4, esantis namo antrame aukšte. Ieškovė (draudikas), atlyginusi trečiajam asmeniui žalą, regreso tvarka reiškia ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, kad atsakovas netinkamai vykdė vamzdžių priežiūrą, todėl privalo atlyginti žalą, padarytą avarijos metu. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnis), todėl ieškovė, nustačiusi, kad už žalą atsakingas atsakovas D. K., kreipėsi į jį su 2014-09-23 pretenzija dėl draudimo išmokos išieškojimo. Atsakovui nesureagavus į pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka. Ieškinyje ieškovė reikalauja žalos – 1 832,36 Eur (6 326,76 Lt), išskaičius nusidėvėjimą 14,84 Eur (51,24 Lt).

16CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 str.), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).

17CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžti kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

18CK 6.246 straipsnio 3 dalis numato, jog teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytas atvejais. Būtent CK 6.266 straipsnio 1 dalyje ir numatyta atsakomybė asmeniui tuo atveju, kai jo veiksmai nebuvo neteisėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl žalos, padarytos užliejus vandeniu, atlyginimo, jeigu užpylimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz. vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį.

19Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog buto ( - )“, 2014-08-27 užpylimo vandeniu židinys buvo atsakovo D. K. ( - )“. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai patvirtino, kad vandens avarija kilo dėl jo buto vonios patalpoje esančio šalto vandens stovo, kuris buto remonto metu buvo pažeistas. Trečiasis asmuo UAB „Jonavos paslaugos“ atsiliepime nurodė aplinkybes apie tai, kad UAB „Jonavos paslaugos” avarinėje tarnyboje 2014-08-27 buvo gautas pranešimas dėl šalto vandens stovo pažeidimo ( - )“. Nuvykus nurodytu adresu, nustatyta, kad bute Nr. 10 vanduo liejosi iš šalto vandens stovo, esančio vonios kambaryje, dėl padaryto pažeidimo gręžiant konstrukcijas buto remonto metu. Tą pačią dieną UAB „Jonavos paslaugos“ darbuotojai atliko pažeisto stovo remonto darbus, už kuriuos atsakovas D. K. sumokėjo. Šioms aplinkybėms patvirtinti trečiasis asmuo pateikė 2014-08-27 pinigų priėmimo kvitą BUH Nr. 7715321. Atsakovas neįrodinėjo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar pačios draudėjos tyčios ar didelio neatsargumo, todėl konstatuotina, kad atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovės patirtą žalą.

20Byloje, kaip minėta, kilo ginčas dėl ieškovės paskaičiuotos ir išmokėtos žalos dydžio paskaičiavimo pagrįstumo.

21Ieškovė subrogacijos tvarka prašo priteisti iš atsakovo D. K. 1 832,36 Eur nuostolių atlyginimą ir savo ieškinį grindžia šiais rašytiniais įrodymais – pranešimo apie žalą kopija, 2014-08-29 turto sunaikinimo, sugadinimo aktu su priedu, būsto draudimo liudijimo kopija, lokaline sąmata, 2014-09-11 draudimo išmokos apskaičiavimu, fotonuotraukomis, 2014-09-16 mokėjimo nurodymo kopija, nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo kopija , 2014-09-15 paklausimu dėl avarijos ir UAB „Jonavos paslaugos“ atsakymu į paklausimą, pranešimu dėl žalos atlyginimo draudėjui R. V..

22Nustatyta, kad ieškovė draudėjui R. V. 2014-09-16 išmokėjo 1 847,20 Eur (6 378 Lt) draudimo išmoką, kompensuodama per užpylimą atsiradusią žalą. Iš teismui pateikto 2014-08-29 turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedo ir fotonuotraukų matyti, kad buvo aplietos draudėjo R. V. kambarių grindys, lubos, sienos, todėl išsikilnojo ir deformavosi grindys, ant lubų matėsi apliejimo dėmės, lubų lentelės išbrinko, deformavosi, tapo dėmėtos, lubų lentelė atšoko nuo karkaso, tapetai taip pat buvo sulieti, atšoko, ant jų matėsi pūslės ir kt. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad prašoma priteisti suma buvo apskaičiuota, remiantis pateikta lokaline sąmata, kurią sudarė ekspertas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ir apsaugos ministerijos patvirtintą metodiką su sąmatos skaičiuokle Sistela. Patvirtino, kad darbų atlikimo ir medžiagų kainos buvo skaičiuojamos pagal galiojančias rinkoje kainas. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų matyti, kad lokalinėje sąmatoje apskaičiuotas žalos dydis siekiant sugrąžinti draudėją R. V. iki vandens avarijos buvusią padėtį yra 1 847,20 Eur, tačiau ieškovė šią sumą sumažino, atsižvelgdama į medžiagų nusidėvėjimą ir ieškinyje prašo priteisti mažesnę sumą – 1 832,36 Eur. Ieškovės atstovas nurodė, kad žalos dydis buvo paskaičiuotas, atsižvelgiant į tai, kad trečiais asmuo organizuos remontą ūkio būdu. Trečiasis asmuo UAB „Jonavos paslaugos“ neprieštaravo dėl ieškovės prašomo priteisti nuostolių atlyginimo dydžio.

23Šioje byloje atsakovas nesutiko su ieškovės prašoma priteisti nuostolių suma, nurodydamas, kad prašoma priteisti suma yra pagrįsta tik abstrakčiais skaičiavimais. Bylos nagrinėjimo pradžioje atsakovas buvo nurodęs, kad ieškovės darbų sąmata yra nepagrįsta, todėl jis kreipėsi į UAB „Skena“, kad būtų atlikta nepriklausomo eksperto ekspertizė. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad atlikus ieškovės sudarytos lokalinės sąmatos reviziją paaiškėjo, jog lokalinėje sąmatoje nustatytos nerealios darbų kainos, kainos yra padidintos. Be to, nepagrįstai priskaičiuotas mokestis Sodrai, kadangi darbus atliko pats trečiasis asmuo, mokesčiai Sodrai nebuvo mokami. Taip pat ieškovės atstovai nepagrįstai pritaikė mažą medžiagų nusidėvėjimo koeficientą. Atsakovo teigimu, nustatant medžiagų nusidėvėjimo koeficientą, turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Pelno mokesčių įstatymu, nustatančiu ilgalaikio turto nusidėvėjimo metinius normatyvus. Atsakovas, norėdamas patvirtinti savo nurodytas aplinkybes dėl nepagrįsto žalos dydžio pateikė UAB „Skena“ eksperto A. Z. (kvalifikaciją patvirtina kvalifikacijos atestatas Nr. 15355) ataskaitą Nr. 14-09/04 ir lokalines sąmatas. UAB „Skena“ eksperto ataskaitoje Nr. 14-09/04 pažymėta, kad bute Jonavoje, Kosmonautų g. 48-4, kilusiai žalai likviduoti remonto darbus atliekant rangos būdu buvo reikalinga 4 908,79 Lt arba 1 421,68 Eur tiesioginių išlaidų, nevertinant aplietų patalpų apdailos nusidėvėjimo.

24Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė 2014 m. rugsėjo 23 d. atsakovui išsiuntė pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo. Tačiau atsakovas D. K. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad savalaikiai išsiaiškintų padarytos žalos dydį. Teismo vertinimu, atsakovas, gavęs pretenziją iš ieškovės ir nesutikdamas su įvykio tyrimu bei žalos apskaičiavimu, turėjo teisę ginčyti ieškovės atliktus veiksmus, inicijuoti žalos nustatymo ekspertizę, pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės atliktą įvykio aplinkybių tyrimą, tačiau šių veiksmų neatliko. UAB „Skena“ eksperto A. Z. pateikta ataskaita ir lokalinės sąmatos yra surašytos tik 2016 m. vasario 15 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams po vandens avarijos bute adresu Kosmonautų g. 48-1, Jonavoje. UAB „Skena“ ekspertas skaičiavimus atliko pagal ieškovės lokalinėje sąmatoje nurodytus kiekius ir 2014 m. kainas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Skena“ atlikto lokalinės sąmatos patikrinimo užsakovė yra atsakovo žmona R. K., kuri yra suinteresuota teigiama bylos baigtimi savo vyro atsakovo D. K. atžvilgiu. Be to, ekspertas A. Z. atliko ekspertizę net neapžiūrėjęs įvykio vietos. Be kita ko, atsakovo atstovai teismo posėdyje patys sutiko, kad teismas, nustatydamas padarytos žalos dydį, nesivadovautų UAB „Skena“ eksperto ekspertize, kad ekspertizė buvo atlikta tam, kad įvertinti skaičiavimo metodikos pagrįstumą. Atsakovas sutinka padarytą žalą padengti 100 Eur. Atsižvelgiant į tai, UAB „Skena“ pateikti dokumentai vertintini kaip paprasti rašytiniai įrodymai, kurie nėra pripažįstami kaip turintys didesnę įrodomąją galią.

25Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui lokalinę sąmatą, kurioje detaliai išdėstė darbų ir išlaidų aprašymus, kiekius, medžiagas, kainas ir kt. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytas kainas, detalizavo ieškinio reikalavimo sumą. Be to, ieškovė yra verslo subjektas, kuris tikrai nėra suinteresuotas didinti padarytos žalos dydžio, t. y. jis nėra suinteresuotas išmokėti nepagrįstai per didelę žalos sumą. Teismo posėdžio metu apklaustas draudėjas R. V. patvirtino, kad remonto darbus jis atliko pats, t. y. keitė lubas, grindis, perdažė sienas, pirko medžiagas. Jis pats dirbo panašius darbus, todėl išmano ir sugeba atlikti remonto darbus savarankiškai. Tuo tarpu atsakovas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų suabejoti ieškovės pateiktais duomenimis ir skaičiavimais. UAB „Skena“ eksperto A. Z. pateikta ataskaita ir lokalinės sąmatos nėra pakankamai išsamios, ataskaitoje pateikti teiginiai yra deklaratyvūs ir nedetalizuoti. Sutiktina su ieškovės atstovo pozicija, jog ekspertas neturėjo galimybės pats pamatyti ir įvertinti žalos draudėjo butui, todėl jo paskaičiavimai negali būti laikomi objektyviais. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai taip pat ginčijo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė paskaičiavo butui žalą už prieš tai buvusius apliejimus iš atsakovo buto, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų šiuos jų argumentus. Kaip minėta, atsakovas į trečiojo asmens butą po 2014-08-24 užliejimo nebuvo užėjęs, buto savininko nesiteiravo, ar jo butas buvo užlietas, nesiaiškino padarytos žalos mąsto. Kai tuo tarpu atsakovo įgaliota atstovė, atsakovo sutuoktinė, paaiškino, kad jie po įvykio bendravo su pirmo ir trečio aukšto butų savininkais, teiravosi jų, kokio dydžio žala buvo padaryta, o trečiojo asmens bute nesilankė, nesiteiravo apie galimai padarytą žalą. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovų bute prieš 2014-08-24 vandens išsiliejimą, buvo užpylę po jų butu esančius butus dar du kartus. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, ir trečiasis asmuo R. V. sutiko, kad pirmu užliejimo atveju buvo užpilta tualeto patalpa, antru ir trečiu avarijos atveju, kai draudimo apsauga negaliojo, taip pat buvo užpilta trečiojo asmens vonios patalpa. Tačiau iš ginčo lokalinės sąmatos matyti, kad į ją nebuvo paskaičiuotos medžiagos ir darbai, kurie buvo atliekami tualeto ar vonios patalpoje. Todėl negalima kategoriškai teigti, kad draudikas lokalinėje sąmatoje nurodė ir atlygino žalą ir už prieš tai buvusius buto užliejimus. Šie argumentai grindžiami tik atsakovo atstovų prielaidomis, jokių įrodymų šiems argumentams pagrįsti atsakovas byloje nepateikė. Be to, trečiasis asmuo, dalyvaudamas teismo posėdyje, paaiškino, kad po 2014-05-10 įvykio, kurio metu taip pat buvo užlietas jo butas, jis taip pat butą remontavo, turėjo išlaidų, tačiau dėl jų atlyginimo niekur nesikreipė, kadangi tuo metu buto nebuvo apdraudęs. Teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentais, kad galimai galėjo būti likusių sienų, lubų ir grindų defektų ir nuo anksčiau buvusių užliejimų, tačiau keisti medžiagas, daryti remontą, būtinybė atsirado tik po 2014-08-24 įvykio, nes jo metu lubų, sienų ir grindų medžiagos buto galutinai sugadintos, nebuvo galima jų eksploatuoti bei gyventi užpiltame bute. Būtent 2014-08-24 buto užpylimas daugiausiai įtakojo sugadintų ar sunaikinto turto sąmatos kainą. Lokalinė sąmata buvo atlikta draudiko ekspertų, kuris vietoje apžiūrėjo buto defektus. Draudikas negali mokėti draudėjui išmokos tik už dalį sugadintų medžiagų. Sąmata sudaroma, atsižvelgiant į sugadintų medžiagų kokybę bei kainą.

26Pažymėtina, kad ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje buvo apskaičiuotas buto ( - ), nusidėvėjimas, t. y. 0,8 proc. pastatyto nusidėvėjimas, numatytas draudimo sutartyje. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė apskaičiuoti turto nusidėvėjimą ir mažinti remonto kaštus. Tačiau atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių pagrįstų paskaičiavimų ir pagrįstų įrodymų, kuriais vadovaujantis teismas galėtų apskaičiuoti buto adresu ( - )“ nusidėvėjimą. Pažymėtina, jog nusidėvėjimas kiekvienu atveju gali būti įvertinimas pagal buto faktinę būklę draudžiamojo įvykio metu (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 2A-1618-112/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovui nepateikus duomenų, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti buto nusidėvėjimą pagal jo faktinę būklę, atsakovo atstovo prašymas apskaičiuoti didesnį turto nusidėvėjimą netenkintinas.

27Atsakovo atstovo reikalavimas dėl draudiko sąmatoje paskaičiuoto ir sumokėto Sodros išlaidų mažinimo taip pat netenkintinas, kadangi ieškovui mokant draudimo išmoką, jam nebuvo pateikti remonto išlaidas patvirtinantys dokumentais, ieškovas turėjo tik vieną pasirinkimą – paskaičiuoti žalą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ir apsaugos ministerijos patvirtintą metodiką su sąmatos skaičiuokle Sistema. Pagal teisminę praktiką, šios Sodros išlaidos kiekvienu atveju yra atlyginamos. Ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką, neturėjo informacijos apie tai, kad draudėjas butą remontuosis pats, nesamdys darbuotojų, todėl minėtas išlaidas apskaičiavo ir apmokėjo.

28Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovas neįrodė ieškovės prašomo priteisti nuostolių atlyginimo dydžio nepagrįstumo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės pateikta lokaline sąmata bei skaičiavimais, kurie pagrindžia ieškinio sumą. Atitinkamai, iš atsakovo D. K. priteistinas 1 832,36 Eur nuostolių atlyginimas ieškovės naudai.

29Ieškovė taip pat pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo palūkanas už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Ieškovė žalos atlyginimo pareikalavo 2014-09-23 pretenzija per 15 dienų. Tokia sąlyga neprieštarauja CK 6.53 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad nesant apibrėžto prievolės įvykdymo termino, ji privalo būti įvykdyta per 7 dienas nuo pareikalavimo įvykdyti. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 116,57 Eur kompensacinių palūkanų (1 832,36 Eur x 5 proc. / 365 d. x 387 pradelstos dienos) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

30Nuo bylos iškėlimo teisme dienos ieškovei iš atsakovo priteistinos įstatyme nustatytos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

31Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 44 Eur žyminis mokestis, 455,58 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 7,41 Eur kelionės išlaidų, kurios kaip pagrįstos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

32Teismas pažymi, kad ieškovės atstovas 2017-09-14 pateikė į bylą prašymą dėl 8,06 Eur kelionės išlaidų (vykstant iš Kauno į teismo posėdį ir atgal 2017-09-06) atlyginimo. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pažymėtina, kad prašymas dėl 8,06 Eur kelionės išlaidų atlyginimo pateiktas byloje per EPP sistemą jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, ieškovės atstovas nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo pateikti šio prašymo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės atstovo prašymas dėl 8,06 Eur kelionės išlaidų (vykstant iš Kauno į teismo posėdį ir atgal 2017-09-06) atlyginimo netenkintinas.

33ieškovės atstovas pateikė bylą išnagrinėjus iš esmės, t. y. teismui išėjus priimti sprendimą, tačiau teismas šį prašymą nutarė priimti, kadangi iki teismo posėdžio – 2017-09-06 ieškovo atstovas kelionės išlaidų paskaičiavimo neturėjo galimybės pateikti.

34Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 4,71 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

35Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–270 straipsniais, teismas

Nutarė

36Ieškinį tenkinti visiškai.

37Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. ( - ) gyv. ( - ), ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, buveinė – Vilnius, J. Basanavičiaus g. 12, a. s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, „Swedbank“, AB, b. k. 73000, 1 832,36 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų trisdešimt dviejų eurų 36 ct) žalos atlyginimą, 116,57 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų 57 ct) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 948,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 462,99 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 99 ct) bylinėjimosi išlaidas.

38Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. ( - ) 4,71 Eur (keturių eurų 71 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

39Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. Ieškinyje, kurį ieškovės atstovas palaikė teismo posėdžio metu, nurodė,... 6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį... 7. Atsakovas D. K. atsiliepime į ieškinį, kurį atsakovo atstovai palaikė... 8. Teismo posėdžio metu atsakovo įgaliota atstovė R. K. paaiškino, kad ji yra... 9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas paaiškino, kad... 10. Trečiasis asmuo UAB „Jonavos paslaugos“ atsiliepime į ieškinį nurodė,... 11. Trečiojo asmens UAB „Jonavos paslaugos“ atstovas į teismo posėdį, apie... 12. Trečiasis asmuo R. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį... 13. Byloje apklaustas liudytojas A. Z. parodė, kad jis yra UAB „Skena“... 14. Ieškinys tenkintinas.... 15. Civilinėje byloje esančiai rašytiniais dokumentais, šalių atstovų,... 16. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo... 17. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžti kaip įstatymuose... 18. CK 6.246 straipsnio 3 dalis numato, jog teisėtais veiksmais padaryta žala... 19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog buto ( - )“, 2014-08-27... 20. Byloje, kaip minėta, kilo ginčas dėl ieškovės paskaičiuotos ir... 21. Ieškovė subrogacijos tvarka prašo priteisti iš atsakovo D. K. 1 832,36 Eur... 22. Nustatyta, kad ieškovė draudėjui R. V. 2014-09-16 išmokėjo 1 847,20 Eur (6... 23. Šioje byloje atsakovas nesutiko su ieškovės prašoma priteisti nuostolių... 24. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir išklausius byloje... 25. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.... 26. Pažymėtina, kad ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje buvo... 27. Atsakovo atstovo reikalavimas dėl draudiko sąmatoje paskaičiuoto ir... 28. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovas... 29. Ieškovė taip pat pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo palūkanas už... 30. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos ieškovei iš atsakovo priteistinos... 31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 32. Teismas pažymi, kad ieškovės atstovas 2017-09-14 pateikė į bylą prašymą... 33. ieškovės atstovas pateikė bylą išnagrinėjus iš esmės, t. y. teismui... 34. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 4,71 Eur teismo... 35. Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–270 straipsniais,... 36. Ieškinį tenkinti visiškai.... 37. Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. ( - ) gyv. ( - ), ieškovei AB „Lietuvos... 38. Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. ( - ) 4,71 Eur (keturių eurų 71 ct)... 39. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...