Byla 3K-3-454/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Senamiesčio svečių namai“ kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, tretiesiems asmenims S. M., O. N., Ž. U., N. J., O. O., G. P., S. R., V. M. dėl įpareigojimo panaikinti hipoteką.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl skolininko reikalavimo hipotekos kreditoriui panaikinti hipoteką po to, kai hipotekos kreditoriaus leidimu hipoteka įkeistas skolininko turtas parduotas, tačiau hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas pagal kredito sutartį nepadengtas.

6Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą panaikinti hipoteką nekilnojamajam turtui: patalpoms, esančioms adresu: (duomenys neskelbtini).

7Šalys sudarė 2006 m. gegužės 10 d. kredito sutartį, skirtą nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini) įsigyti. Ieškovas suteikto kredito grąžinimui užtikrinti įkeitė pirmiau nurodytu adresu esantį nekilnojamąjį turtą. Šios sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovas 2008 m. liepos 17 d. raštais leido ieškovui parduoti įkeistą turtą ir įsipareigojo per 15 dienų po to, kai į atsakovo sąskaitą bus pervestos už pardavimus gautos lėšos, išregistruoti nekilnojamojo turto hipoteką. 2008 m. rugpjūčio 18 d. ieškovo ir atsakovo pasirašyta kredito sutartis (toliau -refinansavimo sutartis), skirta 2006 m. gegužės 10 d. kredito sutarčiai refinansuoti. Refinansavimo sutarties 39 punktu šalys sutarė, kad bankas neprieštarauja įkeisto turto pardavimui su sąlyga, jog nurodyto turto pardavimo kaina būtų ne mažesnė kaip 1000 eurų už 1 kv. m ir 80 proc. pajamų, gautų iš turto pardavimo, bus nukreipta kreditui padengti į banko specialiai tam atidarytą tranzitinę sąskaitą. Šios sutarties 40 punktu atsakovas įsipareigojo atsisakyti parduoto nekilnojamojo turto hipotekos per 15 dienų po to, kai į banko sąskaitą bus pervesta ne mažiau kaip 80 proc. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos kainos. Pardavus hipoteka įkeistas patalpas tretiesiems asmenims, pinigai turėjo būti pervedami į banko atidarytą tranzitinę paskolos aptarnavimo sąskaitą. Ieškovas pirkimo–pardavimo sutartis sudarė su trečiaisiais asmenimis: 2008 m. liepos 23 d. patalpos parduotos S. M. už 102 927 Lt, bankui pinigai nesumokėti; 2008 m. liepos 18 d. patalpos parduotos O. N. už 228 000 Lt, iš jų bankui sumokėta 178 960 Lt; 2008 m. gruodžio 30 d. patalpos parduotos Ž. U. už 90 000 Lt, bankui pinigai nesumokėti; 2009 m. liepos 31 d. patalpos parduotos N. J. už 78 000 Lt, iš jų bankui sumokėta 56 000 Lt; 2009 m. rugpjūčio 6 d. patalpos parduotos O. O. ir G. P. už 95 000 Lt, iš jų sumokėta bankui 70 296 Lt; 2008 m. spalio 24 d. patalpos parduotos S. R. už 97 000 Lt, iš jų bankui sumokėta 80 000 Lt; 2008 m. liepos 23 d. patalpos parduotos V. M. už 148 000 Lt, bankui sumokėta 109 853 Lt.

8Bankas panaikino tik keleto parduotų patalpų (apartamentų) hipotekas, nors, ieškovo teigimu, jis įnešė reikiamą sumą į tranzitinę sąskaitą. Atsakovas refinansavimo sutartį vienašališkai nutraukė 2009 m. rugsėjo 4 d., tačiau, ieškovo teigimu, tą padaryti turėjo teisę tik tinkamai įvykdęs šios sutarties įsipareigojimus išregistruoti hipoteką.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Palangos miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas nustatė, kad ieškovas tretiesiems asmenims pardavė negyvenamąsias patalpas, esančias pastate (duomenys neskelbtini). Sutartyse pažymėta, kad parduodami pagal sutartis nekilnojamieji daiktai yra įkeisti. Dėl šių pardavimo sandorių atsakovo raštuose nurodyta, kad jis neprieštarauja, jog ieškovas parduotų negyvenamąsias patalpas–apartamentus su sąlyga, kad iš turto pardavimų gautos lėšos būtų nukreiptos į paskolos aptarnavimo (tranzitinę) sąskaitą, iš kurios, esant banko reikalavimui, lėšos būtų nukreipiamos kreditams pagal kredito sutartis grąžinti, o turto hipotekos atsisakymo sąlygas bankas nustatys atskiru raštu. Raštuose bankas taip pat patvirtino, kad atsisakys parduodamo turto įkeitimo per 15 kalendorinių dienų, jeigu į tranzitinę sąskaitą bus pervesta ne mažiau kaip 80 proc. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos parduodamų patalpų kainos. Iš ieškovo paskolos aptarnavimo (tranzitinės) sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 14 d. matyti, kad jokie pinigai į tranzitinę sąskaitą trečiųjų asmenų S. M., Ž. U. vardu pervesti nebuvo, o trečiojo asmens O. N. vardu į minėtą sąskaitą ieškovo pervestų pinigų nepakanka atsakovo nustatytai hipotekos atsisakymo sąlygai, nes sudaro 78,49 proc. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos sumos (įmokėta 178 960 Lt, pardavimo sutartyje nurodyta, kad turtas parduotas už 228 000 Lt); pervesta į šią sąskaitą suma už N. J. įsigytą butą sudaro 71,79 proc. visos pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos turto pirkimo sumos (įmokėta 56 000 Lt, pardavimo sutartyje nurodyta, kad turtas parduotas už 78 000 Lt); pervesta į šią sąskaitą suma už O. O. ir G. P. įsigytą butą sudaro 73,99 proc. visos pirkimo pardavimo sutartyje nurodytos turto pirkimo sumos (įmokėta 70 296 Lt, pardavimo sutartyje nurodyta, kad turtas parduotas už 95 000 Lt); taip pat nepakankama suma įnešta už V. M. parduotas patalpas (pervesta 109 853 Lt, o parduoto turto kaina buvo 148 000 Lt). Už S. R. įnešta 80 000 Lt, jo pirktų patalpų kaina buvo 97 000 Lt, t. y. įnešta suma viršijo 80 proc. patalpų kainos, dėl to atsakovas hipoteką šio asmens turtui išregistravo.

12Teismas pažymėjo, kad tiek atskirais raštais dėl hipotekos nekilnojamajam turtui, kurį atsakovui sutikus pardavė ieškovas, tiek refinansavimo sutarties 40 punktu buvo sulygtos konkrečios sąlygos, kuriomis atsakovas įsipareigojo atsisakyti hipotekos ieškovo parduotam nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini), šių sąlygų esmė – nustatyto dydžio lėšos už parduotus butus turėjo būti pervestos į atsakovo nurodytą tranzitinę sąskaitą. Ieškovui šios sąlygos buvo žinomos, jis pats patvirtino, kad jų tinkamai neįvykdė. Ieškovas vengė tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, su kuriais atsakovas siejo hipotekos atsisakymą konkrečiam turtui. Dėl atsakovo 2009 m. rugsėjo 4 d. rašte nurodytų sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo atsakovas, remdamasis sutarties 51 punktu, vienašališkai nutraukė šią sutartį. Teismas pripažino nepagrįstu (dėl jau po refinansavimo sutarties nutraukimo, t. y. 2010 m. liepos 21 d. į tranzitinę sąskaitą įneštų 38 147 Lt už trečiojo asmens V. M. įsigytą turtą) ieškovo reikalavimą atsakovui atsisakyti hipotekos šio trečiojo asmens turtui.

13Teismas padarė išvadą, kad ieškovas skolinių įsipareigojimų atsakovui nėra įvykdęs, dėl to jis neįgijo teisės reikalauti, kad hipoteka būtų baigta pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

14Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartimi išnagrinėjus bylą pagal ieškovo UAB ,,Senamiesčio svečių namai“ apeliacinį skundą Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

15Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė sutinkantis su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovas nepervedė į paskolos aptarnavimo sąskaitą pakankamai lėšų ir dėl to atsakovas neturėjo teisinės pareigos panaikinti hipoteką trečiųjų asmenų įgytam nekilnojamajam turtui. CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad įkeisto daikto savininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas iki nekilnojamojo turto perleidimo ar (ir) po to įvykdė hipotekos kreditoriui įsipareigojimą, susijusį su nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo pripažinti hipoteką pasibaigusia. Butai, kuriems prašoma panaikinti hipoteką, nėra ieškovo nuosavybė, šalis sieja kredito sutarties santykiai, o hipoteka galioja ne ieškovų, o trečiųjų asmenų nekilnojamajam turtui, tačiau jie nesikreipė dėl savo teisių gynimo.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,Senamiesčio svečių namai“ prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

18Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netaikė, tačiau turėjo taikyti hipotekos pabaigos teisinį pagrindą, nurodytą CK 4.197 straipsnio 3 dalyje – hipotekos kreditoriaus ir skolininko susitarimą baigti hipoteką. Šalys sudarė 2008 m. rugpjūčio 18 d. refinansavimo sutartį, kuri galiojo iki atsakovo vienašališko jos nutraukimo 2009 m. rugsėjo 4 d. raštu. Viena pagrindinių sutarties sąlygų buvo banko įsipareigojimas atsisakyti nekilnojamojo turto hipotekos per 15 darbo dienų po to, kai į banko sąskaitą bus pervesta ne mažiau kaip 80 proc. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos kainos. Tokie banko įsipareigojimai buvo numatyti dar prieš refinansavimo sutarties pasirašymą banko atskiruose raštuose. Taigi šiuo atveju hipotekos pabaigos pagrindas buvo skolininko ir hipotekos kreditoriaus susitarimas, kaip tai ir nustatyta CK 4.197 straipsnio 3 dalyje. Šioje teisės normoje įtvirtintas hipotekos pabaigos pagrindas, nesusijęs su skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymui užtikrinti įkeistas nekilnojamasis turtas, įvykdymu.

19Teismai netyrė šalių susitarimo dėl hipotekos pasibaigimo, su tuo susijusių banko įsipareigojimų ir atliktų faktinių šalių veiksmų. Skundžiamuose teismų sprendime ir nutartyje klaidingai konstatuota, kad bankas atsisakė nekilnojamojo turto, kuris parduotas trečiajam asmeniui S. R., hipotekos. Šiam nekilnojamajam turtui hipoteka nepanaikinta, nors ieškovas į paskolos aptarnavimo sąskaitą įnešė už trečiajam asmeniui S. R. parduotą nekilnojamąjį turtą daugiau kaip 80 proc. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos kainos. Taigi ieškovas įvykdė sutartinį įsipareigojimą ir dėl to bankas turėjo laikytis įsipareigojimo atsisakyti hipotekos, tačiau jai panaikinti nesiėmė veiksmų.

20Bankas iš 70 000 Lt lėšų, fizinio asmens V. B. pervestų į banko tranzitinę sąskaitą, įskaitė 43 203 Lt už patalpų, kurias įsigijo L. K., pardavimą ir šiam nekilnojamajam turtui panaikino hipoteką. Tokiais veiksmais bankas pripažino ir sutiko įskaityti permokėtas ir į tranzitinę sąskaitą atskirai pervestas sumas nekilnojamojo turto hipotekai pabaigti. Tačiau teismai nepasisakė ir nevertino tokių banko veiksmų, kai vienu atveju jis įskaitė pervestas lėšas už parduotą turtą, o kitais atvejais atsisakydavo tai padaryti.

21Į atsakovo tranzitinę sąskaitą ieškovas pervesdavo lėšas, gautas pardavus nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims: vienais atvejais ieškovas yra pervedęs nesiekiančias 80 proc., kitais – viršijančias 80 proc. gautos sumos pagal pirkimo–pardavimo sutartis. Teismai neįvertino to, kad atsakovas neužskaitė visų permokėtų lėšų į trūkstamas lėšas tam tikro nekilnojamojo turto hipotekai užbaigti, taip atsakovas, teikdamas finansines paslaugas, nebuvo palankus ir nepadėjo ieškovui tinkamai įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Spręsdami dėl negalimumo užbaigti hipoteką teismai neatsižvelgė į šalių susiklosčiusią tarpusavio bendradarbiavimo praktiką ir jų atskirus susitarimus.

22Atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atsiliepimu į kasacinį skundą prašoma kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime pateikti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

23Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Aiškinant šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. Ž. v. R. U., bylos Nr. 3K-3-865/2002; 2007 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Balgva“ v. BAB ,,Metalų komercija“, bylos Nr. 3K-3-3/2007, konstatuota, kad įkeitimo teisė tarnauja pagrindinei prievolei užtikrinti, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei. Byloje teismai visapusiškai įvertino įrodymus ir priimtus sprendimą bei nutartį motyvavo pasirinkdami ginčo išsprendimui tinkamą teisės normą. Teismai nenustatė nei CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nei šio straipsnio 3 dalyje nurodytų hipotekos pasibaigimo pagrindų ieškovo išvardytam nekilnojamajam turtui. Ieškovas neįvykdė atsakovui skolinių įsipareigojimų, kurių vykdymui užtikrinti sudaryta hipoteka. Ieškovas neįvykdė visų refinansavimo sutartyje nustatytų hipotekos pasibaigimo sąlygų, nes neįnešė visos reikiamos sumos į atsakovo sąskaitą už parduotus nekilnojamojo turto objektus ir dėl to atsakovas neprivalėjo hipotekos atsisakyti.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą ieškovo ir atsakovo išdėstyti teisiniai argumentai, susiję su CK 4.197 straipsnio 3 dalyje nurodyto hipotekos pabaigos teisinio pagrindo – hipotekos kreditoriaus ir skolininko susitarimo baigti hipoteką – taikymo byloje dėl ginčo nekilnojamųjų daiktų hipotekos panaikinimo. Taip pat bylos šalys išdėstė argumentus, susijusius su šalių sudarytos refinansavimo sutarties sąlygos, nustačiusios hipotekos pabaigą, aiškinimu, pagal šią sąlygą hipotekos kreditoriaus prisiimtų įsipareigojimų užbaigti hipoteką teisinės pareigos turiniu ir šios pareigos vykdymu (CK 6.193 straipsnis). Nurodytais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais pasisako bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

27Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo šalių susitarimui dėl hipotekos pabaigos (CK 4.197 straipsnio 3 dalis, 6.193 straipsnis)

282008 m. rugpjūčio 18 d. refinansavimo sutarties 39 punkte nurodyta, kad atsakovas (bankas) neprieštarauja įkeisto turto pardavimui su sąlyga, jog nurodyto turto pardavimo kaina būtų ne mažesnė kaip 1000 eurų už 1 kv. m ir 80 proc. pajamų, gautų iš turto pardavimo, bus nukreipta kredito dengimui į banko specialiai tam atidarytą tranzitinę sąskaitą. Šios sutarties 40 punktu atsakovas įsipareigojo atsisakyti parduoto nekilnojamojo turto hipotekos per 15 dienų po to, kai į banko sąskaitą bus pervesta ne mažiau kaip 80 proc. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos kainos.

29Nurodytu susitarimu, dėl kurio turinio prasmės ir prievolės jį vykdyti šalys aiškina skirtingai, sutarta dėl hipotekos pasibaigimo sąlygų ir tai atitinka hipotekos pabaigos teisinį pagrindą, nurodytą CK 4.197 straipsnio 3 dalyje – hipotekos kreditoriaus ir skolininko susitarimą baigti hipoteką. Kilus ginčui dėl to, kokią prasmę sutarties sąlygai suteikė tokią sutartį sudarydamos šalys ir kaip ši sąlyga turėtų būti vykdoma, pažymėtina, kad sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „ Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. UAB ,,Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; kt.). CK 6.193 straipsnyje įtvirtinta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties tekstu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne vieną kartą pabrėžta, kad svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Eržvilko ūkininkų agroservisas“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-106/2002; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin” v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.).

30Taigi teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Nagrinėjamos bylos atveju sulygdamos dėl hipotekos panaikinimo sąlygos refinansavimo sutartyje šalys išreiškė valią dėl galimybės užbaigti hipoteką įkeistam turtui, kai tik bus įvykdyta aptariama sąlyga. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusio Klaipėdos apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad už kiekvieną parduotą nekilnojamąjį daiktą ieškovo gautos sumos arba nesumokėtos atsakovui, arba sumokėta už kiekvieną atskirą parduotą nekilnojamąjį daiktą mažiau kaip 80 proc. kainos, ir tai lemia refinansavimo sutarties sąlygos dėl hipotekos pabaigos neįgyvendinimą. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje taip pat sprendė, kad pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą įkeisto daikto savininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, atitinkamai hipotekos kreditorius įgyja teisinę pareigą imtis veiksmų išregistruoti hipoteką, jeigu yra visiškai įvykdytas skolinis įsipareigojimas, kurio vykdymas užtikrintas hipoteka. Teismas nutartyje konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja panaikinti hipoteką dėl tų nekilnojamųjų daiktų, dėl kurių visiškai nėra padengti skoliniai įsipareigojimai.

31Vertindama Klaipėdos apygardos teismo nutarties išvadų teisinį pagrįstumą kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo tai, kad nutartyje Klaipėdos apygardos teismas nekonstatavo visiško skolinių įsipareigojimų įvykdymo aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad hipoteka baigta pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas nenagrinėjo skolininko ir hipotekos kreditoriaus susitarimo kaip hipotekos pabaigos teisinio pagrindo pagal CK 4.197 straipsnio 3 dalį, neištyrė ir nepatvirtino bei nepaneigė aplinkybių, kurios reikštų hipotekos pabaigą pagal kreditoriaus ir skolininko susitarimo sąlygą, buvimo, t. y. neišnagrinėjo klausimo, ar buvo įvykdyta susitarimo sąlyga, reiškianti hipotekos pabaigos teisinius padarinius. Pagal pirmiau išdėstytas sutarčių aiškinimo taisykles neišaiškinta, kokią prasmę refinansavimo sutarties šalys suteikė šios sutarties sąlygai dėl hipotekos pabaigos, ją, t. y. hipotekos pabaigą, siedamos su ne mažesniu kaip 80 proc. kainos už parduotus visus ar atskirai už kiekvieną nekilnojamojo turto objektą atsiskaitymu, taip pat kokia buvo susiklosčiusi sutarties šalių dalykinė komercinė sutarčių vykdymo praktika: ar pagal aptariamą sutarties sąlygą, atsižvelgiant į tai, kaip ji buvo vykdoma dėl atskirų hipotekos skolininko parduotų nekilnojamųjų daiktų atžvilgiu užbaigiant hipoteką, ieškovas ir nekilnojamuosius daiktus nusipirkę asmenys, kurių sumokėtos sumų dalys buvo įneštos į hipotekos kreditoriaus šioms lėšoms specialiai atidarytą tranzitinę sąskaitą, galėjo pagrįstai tikėtis, kad atsakovas (bankas) įgijo teisinę pareigą imtis veiksmų užbaigti hipoteką. Kasaciniame skunde nurodyta tai, kad į tranzitinę sąskaitą įnešta 70 000 Lt trūkstamų įskaitymo lėšų, kad būtų įvykdyta susitarimo sąlyga pabaigti hipoteką. Nuo šios sumos atsakovas įskaitė 43 203 Lt už patalpų, kurias įsigijo L. K., pardavimą ir ėmėsi veiksmų šiam asmeniui išregistruoti hipoteką. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovo atstovas patvirtino, kad dėl L. K. bankas sutiko tarpusavio susitarimu nepriemoką už parduotas šiam asmeniui patalpas įskaityti į kitas sumokėtas sumas į tranzitinę sąskaitą tam, kad būtų panaikinta hipoteka ir nepradėtas priverstinis išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto (T. 2, b. l. 141). Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir nevertino tokių atsakovo (banko) veiksmų, kai vienu atveju bankas įskaitė įneštas į tranzitinę sąskaitą lėšas už parduotą turtą, o kitais atvejais tai atsisakydavo atlikti. Aiškinant tai, kokią prasmę refinansavimo sutarties sąlygai dėl hipotekos pabaigos suteikė šalys, svarbu nustatyti, kokia buvo įprasta šalių dalykinė komercinė praktika dėl sumokėtų sumų už parduotus nekilnojamuosius daiktus įskaitymo ir jų pakankamumo hipotekai panaikinti pagal šią sutarties sąlygą. Kad šis klausimas būtų išaiškintas, reikšminga nustatyti aplinkybes, ar atsakovas (bankas) buvo nuoseklus vykdydamas sutartinius įsipareigojimus dėl kiekvieno parduoto nekilnojamojo daikto, ar diferencijavo ir dėl kokių priežasčių tam tikrų pirkėjų įgytus nekilnojamuosius daiktus, vienais atvejais imdamasis veiksmų hipotekai pabaigti, kitais atvejais to neatlikdamas. Be to, pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje neišsiaiškino ir nevertino pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados teisinio pagrįstumo dėl to, kad bankas atsisakė trečiojo asmens S. R. įgytų patalpų hipotekos. Kasaciniame skunde teigiama, kad hipoteka šiam turtui buvo nepanaikinta ir po to, kai už jį bankui įnešta didesnė nei pagal refinansavimo sutartį mokėtina suma. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje neįvertino su šiomis aplinkybėmis susijusių bylos įrodymų ir neišnagrinėjo visų apeliacinio skundo argumentų dėl CK 4.197 straipsnio 3 dalyje nustatyto hipotekos pabaigos teisinio pagrindo – šalių susitarimo pabaigti hipoteką – taikymo (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

32Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties išvados negali būti vertinamos kaip teisiškai pagrįstos, teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybių, dėl to ši nutartis panaikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Kasaciniame teisme patirta 128,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas po bylos išnagrinėjimo iš naujo.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

36Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl skolininko reikalavimo... 6. Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą panaikinti hipoteką... 7. Šalys sudarė 2006 m. gegužės 10 d. kredito sutartį, skirtą nekilnojamajam... 8. Bankas panaikino tik keleto parduotų patalpų (apartamentų) hipotekas, nors,... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Palangos miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nustatė, kad ieškovas tretiesiems asmenims pardavė negyvenamąsias... 12. Teismas pažymėjo, kad tiek atskirais raštais dėl hipotekos nekilnojamajam... 13. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas skolinių įsipareigojimų atsakovui... 14. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 15. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė sutinkantis su pirmosios... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,Senamiesčio svečių namai“ prašo... 18. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netaikė, tačiau turėjo taikyti... 19. Teismai netyrė šalių susitarimo dėl hipotekos pasibaigimo, su tuo... 20. Bankas iš 70 000 Lt lėšų, fizinio asmens V. B. pervestų į banko... 21. Į atsakovo tranzitinę sąskaitą ieškovas pervesdavo lėšas, gautas... 22. Atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą,... 23. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą ieškovo ir atsakovo... 27. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo šalių susitarimui dėl... 28. 2008 m. rugpjūčio 18 d. refinansavimo sutarties 39 punkte nurodyta, kad... 29. Nurodytu susitarimu, dėl kurio turinio prasmės ir prievolės jį vykdyti... 30. Taigi teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus... 31. Vertindama Klaipėdos apygardos teismo nutarties išvadų teisinį pagrįstumą... 32. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad apeliacinės instancijos... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 34. Kasaciniame teisme patirta 128,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...