Byla I-52-342/2014
Dėl administracinio akto panaikinimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatei Loretai Gončiarovienei ir G. M., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovėms J. L. ir V. Č., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ardynas“ atstovui advokatui Vidui Rudokui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovui A. V., 2014 m. rugsėjo 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. D. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Klaipėdos nafta“, UAB „Ardynas“, UAB „Sweco Lietuva“, dėl administracinio akto panaikinimo, ir

Nustatė

2Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-10-04 nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjos P. D. M. skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013-08-19 įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1110.

3Pareiškėja P. D. M. skunde (t. I, b.l. 5-13) nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso 14,2114 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ) (toliau ir žemės sklypas). Teigia, jog ginčijamu įsakymu atsakovas pareiškėjos žemės sklypui nepagrįstai nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę 1,3589 ha plote tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. Argumentuoja, jog nors servitutai suprojektuoti Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiajame plane (toliau ir Specialusis planas), patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-06-13 įsakymu Nr. 1-130, tačiau Specialiojo plano grafinės dalies brėžiniuose projektuojami servitutai apskritai nėra pažymėti, tokiu būdu pažeidžiant Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 2.4 punkte numatytą sąlygą, leidžiančią administraciniu aktu nustatyti servitutus privačios žemės sklypams tik tuomet, jei servitutas numatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Pabrėžia, jog Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas suteikia galimybę administraciniu aktu pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustatyti servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus, tačiau mano, jog Specialiuoju planu numatytas tiesti magistralinis dujotiekis negali būti priskiriamas prie bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktūros tinklų, nes Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 56 dalis prie bendrojo naudojimo sistemos priskiria tiktai gamtinių dujų skirstymo (o ne perdavimo) sistemos dalį. Remiasi Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 15 punktu, numatančiu, jog servitutas turi būti projektuojamas tokio dydžio, ribų ir ploto, kad būtų užtikrintas viešpataujančio daikto tinkamas naudojimas ir būtų kuo mažiau ribojamos tarnaujančio daikto savininko teisės naudotis žemės sklypu ir tvirtina, kad servituto apimtis pareiškėjos žemės sklypui nustatyta be jokios objektyvios bei technologiškai pagrįstos būtinybės, sukuriant situaciją, kai servituto turėtojos AB „Klaipėdos nafta“ teisės tampa didesnės už žemės savininkės teises. Pažymi, kad pareiškėja nepretenduoja naudotis ir nesinaudos teise tiesti, aptarnauti ar naudoti aukšto slėgio dujotiekį, todėl pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą pareiškėjai nustatyta visiškai nepagrįstai. Be to, pareiškėja nesutinka su skundžiamo įsakymo 2.4 punktu nustatytos 8652,58 Lt vienkartinės kompensacijos dydžiu. Nurodo, kad nuostoliai buvo apskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau ir Metodika), kurioje visiškai nenumatytas žemės savininkų nuostolių atlyginimas dėl žemės rinkos vertės netekimo, nėra nustatyta nuostolių dydžio priklausomybė nuo servituto trukmės, nenustatytas periodinės kompensacijos paskaičiavimo būdas, todėl prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti 1) ar Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis, suteikianti teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti Metodiką, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 2 daliai, kadangi deleguoja Lietuvos Respublikos Vyriausybei tas funkcijas, kurias Konstitucija priskiria įstatymų leidėjui; 2) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimas Nr. 1541 ir juo patvirtinta Metodika neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 2 daliai, kadangi reguliuoja klausimus, kurie turi būti sprendžiami įstatymu; 3) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimas Nr. 1541 ir juo patvirtinta Metodika neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, Civilinio kodekso 4.93 straipsnio 4 daliai ta apimtimi, kad nenumato visų realių savininko nuostolių atlyginimo. Paaiškina, jog, turėdama tikslą naudoti sklypą ne žemės ūkio veiklai, pareiškėja parengė žemės sklypo detalųjį planą, numatantį naudojimo paskirties pakeitimą į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Pabrėžia, jog parengtas detalusis planas buvo patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-08-19 įsakymu Nr. AV-1433 ir įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre, o minėto įsakymo 2 punktu pareiškėjos žemės sklypo paskirtis pakeista, nenumatant žemės sklypo naudojimo žemės ūkio veiklai. Todėl teigia, kad nuostoliai dėl praradimo naudoti žemę pagal paskirtį nepagrįstai skaičiuojami vertinant žemės ūkio paskirties žemę. Akcentuoja, kad atsakovas pažeidė ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes tinkamai neišaiškino ginčijamo akto apskundimo tvarkos.

4Patikslintame skunde (t. II, b.l. 43-57) papildomai pažymima, kad pareiškėja parengė atskirų sklypų į kuriuos buvo padalintas žemės sklypas Nr. ( - ) planus ir įregistravo sklypus kaip atskirus turtinius vienetus, todėl ginčijamu įsakymu servitutai nustatyti aštuoniuose pareiškėjos sklypuose (Nr. ( - )). Tvirtina, kad žemės sklypas galėjo būti panaudotas dujotiekio tiesimui tiktai jį paėmus visuomenės poreikiams ir pakeitus žemės naudojimo paskirtį, vėliau servitutą nustatant jau valstybiniam žemės sklypui. Argumentuoja, kad pareiškėja taip pat patirs suvaržymų ir apribojimų, susijusių su sklype Nr. ( - ) planuojamu įrengti keliu įvažiavimui į kitus savo sklypus. Mano, jog servitutai gali būti nustatomi tik tuomet, kai tai nesusiję su dideliu tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teisių suvaržymu. Pareiškėja papildo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti ar Metodika neprieštarauja Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai, įpareigojančiai Vyriausybę nustatyti „vienkartinės ar periodinės kompensacijos“ apskaičiavimo metodiką tiek, kiek Metodika nenustato periodinės kompensacijos mokėjimo. Pažymi, jog pakeitus pareiškėjos žemės naudojimo paskirtį VĮ Registrų centras nustatė žemės rinkos vertę vidutiniškai po 380 000 Lt už 1 ha, todėl nuostoliai dėl faktiškai prarastos 1,3589 ha žemės sudarytų daugiau nei 500 000 Lt. Be to, papildomus nuostolius pareiškėja patirtų ir dėl to, kad realiai nebegalėdama naudotis žemės dalimi, turėtų už šią dalį dar kasmet mokėti žemės mokestį.

5Pareiškėjos atstovė advokatė Loreta Gončiarovienė ir atstovas G. M. teismo posėdžio metu palaikė skunde ir patikslintame išdėstytus argumentus.

6Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (t. I, b.l. 39-47) prašo pareiškėjos P. D. M. skundą atmesti. Remiasi Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos ekonominiu projektu. Pažymi, jog Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, jog teritorijai, kurioje turi būti įrengta suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra ir (ar) gamtinių dujų sistemos įrenginiai, susiję su suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimu, ir kuri nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra valdoma bendrovės ar perdavimo sistemos operatoriaus, nustatomas žemės servitutas. Paaiškina, kad 2013-07-15 AB „Klaipėdos nafta“ pateikė prašymą Nr. (22.3)A6-432 dėl žemės servitutų nustatymo, pateikdama žemės sklypų, kuriems reikalinga nustatyti servitutą administraciniu aktu, sąrašą. Pažymi, kad Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, nustatant servitutus administraciniu aktu, teisės aktai nenumato pareigos ar teisės nagrinėti servituto būtinumo ir tikslingumo klausimą, nes tai sprendžia teritorijų planavimo dokumentas – Specialusis planas. Teigia, jog patvirtintas Specialusis planas nėra aktas, kuriuo nustatomas servitutas - dujotiekio statybai ir eksploatacijai reikalinga teritorija Specialiajame plane tik pažymėta kaip dujotiekio statybai ir eksploatacijai rezervuojama teritorija, o servitutai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad ginčijamu įsakymu nustatyto servituto turinys nėra aiškus. Tvirtina, jog pareiškėjos žemės sklypui buvo nustatytas servitutas pagal Specialiojo plano rengėjo pateiktą žemės sklypo su nustatytomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimosi sąlygomis bei servitutu planą, kuriame aiškiai nurodyta servituto vieta, ribos bei plotas. Argumentuoja, kad ginčijamo įsakymo 2.3 punkte nustatyta prievolė žemės sklypo savininkui tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą reiškia, jog pareiškėja, kaip protingas ir rūpestingas asmuo, neturėtų imtis veiksmų, kurie akivaizdžiai trukdytų servituto turėtojui prižiūrėti ir naudotis infrastruktūros objektais. Pabrėžia, jog atsakovas patikrino, ar AB „Sweco Lietuva“ apskaičiuodama pareiškėjai kompensaciją, tinkamai taikė Metodikos nuostatas, ir jokių pažeidimų nenustatė. Nurodo, kad nors pareiškėja ir teigia, jog remiantis Metodika apskaičiuota vienkartinė kompensacija neapima visų jos patiriamų nuostolių, tačiau ji turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl likusių neatlygintinų nuostolių priteisimo.

7Atsakovo atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

8Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime (t. I, b.l. 65-73) su pareiškėjos skundo argumentais nesutiko. Nurodė, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Specialiuoju planu nebuvo suprojektuotas ginčo servitutas. Pabrėžė, kad tiek Specialiojo plano aiškinamajame rašte, tiek kiekviename Specialiojo plano sprendinių konkretizavimo brėžinyje yra pateikti žemės sklypų, kuriuose specialiuoju planu rezervuojama teritorija dujotiekio statybai, sąrašai, nurodytas konkretus rezervuojamos teritorijos plotas kvadratinių metrų tikslumu. Be to, administraciniu aktu nustatytų žemės servitutų plotas yra identiškas Specialiajame plane nurodytam rezervuojamos teritorijos plotui. Paaiškina, jog prieš rengiant Suskystintų gamtinių dujų terminalo specialųjį planą, buvo įvertinta ir žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams alternatyva, tačiau šio nuosavybės paėmimo būdo buvo atsisakyta, kaip labiau ribojančio ir varžančio savininkų teises. Tvirtina, kad servitutas nustatytas laikantis teisės aktų reikalavimų ir tokios apimties, kokia būtina pagal teisės aktų reikalavimus. Argumentuoja, jog servitutai administraciniu aktu nustatomi pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, kuriuose yra suprojektuotas servituto dydis, plotas ir ribos, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas, nustatydamas pareiškėjos žemės sklypui servitutą, privalėjo vadovautis galiojančiais Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-06-13 įsakymu Nr. 1-130 patvirtinto Specialiojo plano sprendiniais. Pažymi, kad prievolę viešpataujančiu tampančio daikto savininkui kompensaciją apskaičiuoti pagal Metodiką nustato Žemės įstatymo 23 straipsnis, ir tiek specialiojo plano rengėjas, parengęs vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktus, tiek viešpataujančiu tampančio daikto savininkas AB „Klaipėdos nafta“, tiek ir administracinį aktą patvirtinęs atsakovas, veikė vykdydami Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių servitutų nustatymą administraciniu aktu, reikalavimus, ir nei vienas iš šių subjektų neturi teisės nesilaikyti teisės aktų reikalavimų arba nustatyti kitokią, nei yra patvirtinta Vyriausybės, nuostolių apskaičiavimo metodiką. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad nuostoliai jai turtėtų būti kompensuoti, kaip ir nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams atvejais. Vertina, jog servitutas nustatytas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos ekonominį projektą, o servituto nustatymo galimybė numatyta Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme, todėl kaip ir reikalauja Konstitucijos 23 straipsnis, nuosavybė apribota remiantis įstatymu. Mano, kad pareiškėjos argumentai dėl Metodikos ydingumo ir prieštaravimo Konstitucijai, yra visiškai nepagrįsti. Nurodo, jog priimant skundžiamą administracinį aktą kompensacija pareiškėjai apskaičiuota pagal tuo metu buvusią nekilnojamojo turto būklę, o ne tai, ką pareiškėja planuoja daryti su žemės sklypu ateityje. Teigia, kad pareiškėja skundą teismui pateikė per įstatymo nustatytus terminus, todėl ginčijamame įsakyme jo apskundimo tvarka buvo išaiškinta tinkamai.

9Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovės J. L. ir V. Č. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimuose (t. II, b.l. 1-7, 116-119) nurodo, kad yra Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano rengėjas. Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-27 nutartimi, išnagrinėjęs administracinę bylą dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013-06-13 įsakymo Nr. 1-130, kuriuo patvirtintas Suskystintų dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialusis planas, pripažino neteisėta tik tą Specialiojo plano sprendinių dalį, kuri numato, kad pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose atstumas nuo linijų uždarymo įtaisų aikštelių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių reguliavimo bei apskaitos stočių iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, kelių ir geležinkelių sankryžų, viešojo naudojimo geležinkelių bei AM kategorijos kelių sankasos apačios turi būti ne mažesnis nei 50 metrų ir (ar) atstumas nuo uždarymo įtaisų iki bet kokios paskirties pastatų, nepriklausančių magistraliniam dujotiekiui, turi būti ne mažesnis kaip 100 metrų. Argumentuoja, kad nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei 2011-01-24 Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 1-10/D1-61 patvirtintos Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklės nenumato servituto nustatymo specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, t.y. patvirtintas Specialusis planas nėra dokumentas, vadovaujantis kuriuo, viešpataujančiu tampančio daikto savininkas (planavimo organizatorius) galėtų registruoti savo teisę nekilnojamojo turto registre be tolimesnių teisinių aktų (sandorio ar administracinio akto). Pabrėžia, jog priešingai nei teigia pareiškėja, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia, kas yra laikoma suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra, o Specialiuoju planu planuojamas dujotiekis yra priskiriamas prie Suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros. Paaiškina, kad planavimo organizatorius AB „Klaipėdos nafta“, įvertinęs, jog dujotiekio apsaugos zonos ribose žemės sklypo savininkės ūkinė veikla bus ribojama bei siekdamas atlyginti žemės sklypo savininkės patiriamus nuostolius teisės aktų nustatyta tvarka, priėmė sprendimą nustatyti servitutą visos dujotiekio apsaugos zonos ribose, tokiu būdu siekdamas kompensuoti savininko nuostolius ne tik faktiškai dujotiekio statybai ir patarnavimui reikalingoje žemės juostoje, bet juostoje, kurioje nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

11Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovas A. V. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

12Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ardynas“ atstovas Vidas Rudokas palaikė kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimuose išdėstytus motyvus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

13Pareiškėja P. D. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Kadangi teismo posėdžio metu pareiškėją atstovavo advokatė Loreta Gončiarovienė bei įgaliotas atstovas G. M. ir byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjai nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1110 „Dėl servituto nustatymo P. D. M. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - )“ teisėtumo ir pagrįstumo.

16Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2013-06-13 įsakymu Nr. 1-130 ,,Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiųjų planą. Pareiškėja P. D. M. yra žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) ir patenkančio į numatomą statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą, savininkė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas administraciniu aktu - 2013-08-19 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1110 ,,Dėl servituto nustatymo P. D. M. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - )“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2004, Nr. 167-6098; 2010, Nr. 72-3616) 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (Žin., 2012, Nr. 68-3466) 3 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579; 2010, Nr. 107-5518), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Žin., 2004, Nr. 175-6486; 2010, Nr. 102-5244) bei atsižvelgdamas į specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130 (Žin., 2013, Nr. 65-3269) sprendinius, AB „Klaipėdos nafta“ 2013 m. liepos 15 d. gautą prašymą Nr. (22.3)A6-432, – nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206) plotas 1,3589 ha, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 207), plotas 1,3589 ha ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 208), plotas 1,3589 ha, P. D. M. nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )), esančiam Klaipėdos rajono savivaldybės, ( - ), ir nurodė žemės savininkei atlyginti nuostolius dėl servitutų išmokant vienkartinę 8652,58 Lt kompensaciją (t. I, b.l. 20-21).

17Pareiškėja skundu ginčija tiek neteisėtą servituto nustatymą, tiek netinkamai apskaičiuotą kompensacijos dydį.

18Dėl servitutų nustatymo

19Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Bylos rašytiniai įrodymai ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėja P. D. M., kartu su kitais asmenimis - T. G., I. N., J. Z., R. S., A. N., S. G., L.G., UAB „Ferteksos transportas“, UAB „Vidmarta“ (toliau ir Pareiškėjai), kurių valdomi žemės sklypai patenka į planuojamojo suskystintų gamtinių dujų terminalo trasą ir kuriems jų valdomuose žemės sklypuose yra suplanuoti servitutai, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, ginčydami Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-06-13 įsakymą Nr. 1-130, kuriuo patvirtintas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialusis planas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-02-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-803-189/2014 Pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-02-25 sprendimą pakeitė ir panaikino tą Specialiojo plano dalį, kurioje Pareiškėjų valdomuose žemės sklypuose atstumas nuo linijų uždarymo įtaisų aikštelių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių, reguliavimo bei apskaitos stočių iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, kelių ir geležinkelių sankryžų, viešojo naudojimo geležinkelių bei AM kategorijos kelių sankasos apačios turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų ir (ar) atstumas nuo uždarymo įtaisų iki bet kokios paskirties pastatų, nepriklausančių magistraliniam dujotiekiui, turi būti ne mažesnis kaip 100 metrų.

20Vertintina, kad išskyrus aukščiau nurodytą dalį, Specialusis planas likusia apimtimi buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-27 nutartyje be kita ko pažymėjo, jog nėra pagrindo pripažinti ginčo (magistralinio) dujotiekio trasos vietos suprojektavimą neteisėtu, o aptariami servitutai yra suprojektuoti būtent išilgai šios trasos, šie servitutai yra būtini siekiant įgyvendinti Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą (nutiesti magistralinį dujotiekį bei vėliau jį eksploatuoti). Pasisakydamas dėl aptariamų servitutų ploto, apeliacinės instancijos teismas paminėjo, jog byloje nėra ginčo, kad jie suprojektuoti išilgai per pareiškėjams priklausančius žemės sklypus planuojamos tiesti magistralinio dujotiekio trasą ir jų plotas atitinka Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau ir Sąlygos), patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 25 punkte (Vyriausybės 2003 m. balandžio 29 nutarimo Nr. 539 redakcija) magistraliniams dujotiekiams nustatomą apsaugos zoną.

21Įvertinus nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotas faktines aplinkybes, nagrinėjamoje byloje teismas iš naujo nevertina pareiškėjos skundo argumentų dėl jos žemės sklype nustatytų servitutų pagrįstumo, ar jų apimties, kadangi servitutų turinys (apimtis) apibrėžti Specialiajame plane, o argumentų ir įrodymų, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius būtų nesilaikęs Specialiojo plano sprendinių ir nustatęs didesnio ploto ir apimties, nei numatyta Specialiajame plane, servitutus, pareiškėja nepateikė. Atitinkamai pareiškėjos skundo argumentai dėl jos žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams netenka juridinės reikšmės, kadangi P. D. M. nuosavybės teisės ribojimo būdas – servitutų nustatymas, jau yra įtvirtintas galiojančiame ir nenuginčytame teritorijų planavimo dokumente.

22Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Specialiuoju planu servitutai tėra tik suprojektuojami (numatoma jų paskirtis, vieta, apimtis ir kt.) t.y. servitutai šiuo teritorijų planavimo dokumentu nėra nustatomi. Servitutai pareiškėjai buvo nustatyti ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013-08-19 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1110.

23Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio pirmoje dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o 4.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

24Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius AB „Klaipėdos nafta“ pirmenybę teikė servituto nustatymui sandoriu. Iš 2013-07-11 AB „Klaipėdos nafta“ rašto Nr. (22.3)A6-432, kuriuo bendrovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama nustatyti servitutus administraciniu aktu, matyti, jog AB „Klaipėdos nafta“ nuo 2013 metų kovo mėnesio derėjosi su privačių žemės sklypų, kuriuose ketina įrengti Suskystintų gamtinių dujų terminalo dujų terminalo dujotiekio trasą, savininkais dėl servitutų nustatymo sąlygų ir pasirašė 42 sutartis dėl servitutų nustatymo (t. I, b.l. 49-50). Kartu su minėtu raštu AB „Klaipėdos nafta“ atsakovui pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančių žemės sklypų, kuriuose reikia nustatyti servitutus sąrašą, t.y. asmenų, kurie nesutiko nustatyti servitutus sudarant sutartis. Šiame sąraše 32 numeriu pažymėta pareiškėja P. D. M. (t. I, b.l. 52-53).

25Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo praktikoje (2012-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-367/2012) yra pažymėjęs, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Nagrinėjamu atveju toks viešasis interesas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo preambulėje ir 3 straipsnio 2-3 dalyse bei pripažintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

26Remiantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas teisės akto nuostatas AB „Klaipėdos nafta“ atsakovui tokį prašymą išreiškė 2013-07-11 raštu Nr. (22.3)A6-432 (t. I, b.l. 49-50).

27Detaliau žemės servitutų nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintose Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse (toliau ir Taisyklės). Taisyklių 16 punkte įtvirtinta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti žemės servitutą per 20 darbo dienų nuo žemės sklypo plano, kuriame įbraižomas žemės servitutas, parengimo. Sprendime nurodoma: 1) tarnaujančiojo žemės sklypo kadastro numeris; 2) tarnaujančiojo žemės sklypo servituto vieta ir ribos, servituto plotas; 3) tarnaujančiojo žemės sklypo savininkai ir patikėtiniai; 4) servituto rūšis; 5) naudojimosi servitutu teisė ir sąlygos; 6) nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydis ir mokėjimo terminai); 7) viešpataujančiojo daikto savininkai ar patikėtiniai arba valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą; 8) prievolė statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, jeigu tai būtina servituto teisėms įgyvendinti; 9) viešpataujančio daikto savininkas ar patikėtinis arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą, o tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas, - ir tarnaujančio žemės sklypo savininko pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį žemės sklypą; 10) sąlyga, kad per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo servitutas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre viešpataujančiojo daikto savininko ar patikėtinio arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai nustatytas servitutas, suteikiantis teisę prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų, lėšomis.

28Analizuojant skundžiamo administracinio akto turinio atitikimą ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normoms, spręstina, kad atsakovas iš esmės veikė savo kompetencijos ribose ir į įsakymą, kuriuo pareiškėjos žemės sklypui nustatė servitutus, įtraukė visas būtinas Taisyklių 16 punkte reglamentuotas tokio sprendimo sudedamąsias dalis. Tačiau teisėjų kolegija, inter alia atsižvelgdama į pareiškėjos skunde akcentuotą Civilinio kodekso 4.113 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui, pripažįsta, kad atsakovas 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1110 2.3 punkte nepagrįstai įtvirtino prievolę žemės savininkui (pareiškėjai) tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą. Pagal Taisyklių 16.9 punktą, tarnaujančiojo žemės sklypo savininko pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį žemės sklypą nustatoma tik tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas. Nagrinėjamu atveju servitutų turinį sudaro teisės – tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. Akivaizdu, jog nurodytomis servitutą sudarančiomis teisėmis naudosis išimtinai viešpataujančio daikto savininkas AB „Klaipėdos nafta“, o ne P. D. M., todėl darytina išvada, kad ginčijamo akto 2.3 punktas yra juridiškai nepagrįstas. Proceso šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu akcentuotas argumentas, jog atitinkamos pareigos tiek žemės sklypo savininkui, tiek servituto turėtojui yra nustatytos teisės aktais, nesudaro pagrindo nesilaikyti Taisyklių 16.9 punkto nuostatų, ar analogiškai šią pareigą reglamentuojančio Civilinio kodekso 4.114 straipsnio 2 punkto. Tuo tarpu atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ argumentai, jog pareiškėja, kaip protingas ir rūpestingas asmuo neturėtų imtis veiksmų, kurie akivaizdžiai trukdytų servituto turėtojui prižiūrėti ir naudotis infrastruktūros objektais, yra bendro pobūdžio įpareigojimas ir nesudaro 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1110 2.3 punktu nustatytos pareigos turinio. Pabrėžtina, kad 2014-05-27 nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog Specialiuoju planu suprojektuotais servitutais suteikiamos teisės, be kita ko, yra susijusios su Sąlygų 27.2 ir 27.3 punktuose nustatytomis magistralinį dujotiekį eksploatuojančio subjekto galimybėmis: apsaugos zonoje prižiūrėti ir remontuoti vamzdynus, pjauti žolę, kirsti krūmus ir atlikti kitus vamzdynų trasos priežiūros darbus; kasti apsaugos zonoje iškasas vamzdynų izoliacijos kokybei ir jų elektrocheminės apsaugos nuo korozijos įrenginių būklei tikrinti bei kitiems darbams atlikti. Nurodytos teisės normos sudaro pagrindą konstatuoti, kad žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), 1,3589 ha plote, kuriame nustatytas servitutas, atlikti visus žemės sklypo priežiūros darbus priskirta būtent magistralinį dujotiekį eksploatuojančiam subjektui, o ne pareiškėjai.

29Dėl kompensacijos dydžio

30Pažymėtina, kad tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis, tiek Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje.

31Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ginčijamu aktu nustatytos kompensacijos dydį, patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto (Metodikos). Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Metodiką, kurios 3 punktas įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

32Ginčijamu įsakymu nustatytas kompensacijos dydis – 8652,58 Lt, grindžiamas UAB „Sweco Lietuva“ atliktais skaičiavimais, kurie įtvirtinti 2013-07-26 Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 5544/0002:0112 A (toliau – Apskaičiavimo aktas A) ir 2013-07-26 Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akte Nr. 5544/0002:0112 B (toliau – Apskaičiavimo aktas B) (t. I. b.l. 22-23). Iš Apskaičiavimo akto A ir Apskaičiavimo akto B turinio matyti, jog pareiškėjai buvo apskaičiuoti nuostoliai už sunaikinamus pasėlius ir nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo.

33Remiantis Metodikos nuostatomis, tiek Sunaikinamų pasėlių rinkos vertė, tiek nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami pagal Metodikoje įtvirtintas formules. Teismas, įvertinęs Apskaičiavimo akto A ir Apskaičiavimo akto B turinį, nenustatė, jog nuostoliai pareiškėjai būtų apskaičiuoti nesilaikant Metodikos reikalavimų.

34Pareiškėjos atstovė advokatė akcentavo, kad atsakovas naudojo netinkamus duomenis – žemės ūkio augalų vidutiniam derlingumui pagal kultūras, Metodikoje žymimam Dvid., apskaičiuoti. Vertintina, kad Metodika numato, jog minėtas rodiklis yra tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu. Žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) rodikliai nustatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-01-19 įsakyme Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“, todėl šiame teisės akte nustatytu daugiamečių žolių šieno (šienainio) 26,12 (100 kg/ha) derlingumo dydžiu atsakovas ir privalėjo remtis. Pabrėžtina, kad vėlesnių Žemės ūkio ministro įsakymų, nustatančių vidutinį žemės ūkio augalų derlingumą, nebuvo priimta.

35P. D. M. skunde nurodė, kad kompensacija jos žemės sklypui turėjo būti skaičiuojama ne pagal žemės ūkio naudojimo paskirtį. Patikslintame skunde pareiškėja nurodė, jog parengė atskirų sklypų į kuriuos buvo padalintas žemės sklypas Nr. ( - ) planus ir įregistravo sklypus kaip atskirus turtinius vienetus, todėl ginčijamu įsakymu servitutai nustatyti aštuoniuose pareiškėjos sklypuose - Nr. ( - ). Prie patikslinto skundo teismui pateikti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog aukščiau nurodytų žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis buvo pakeista į kitą paskirtį, naudojimo būdas – į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas (t. II, b.l. 58-81). Tačiau, kadangi minėti įrašai nekilnojamojo turto registre galioja tik nuo 2014-03-28, pripažintina, jog atsakovas pagrįstai vadovavosi ta pareiškėjos žemės sklypo pagrindine naudojimo paskirtimi, kuri ginčijamo įsakymo priėmimo metu buvo įrašyta Nekilnojamojo turto registre (t. I, b.l. 16-17).

36Pareiškėja, nesutikdama su apskaičiuotos kompensacijos dydžiu, pabrėžė pačios Metodikos, kaip teisės akto, trūkumus. Atkreiptinas dėmesys, kad valdžios institucijos įgyvendindamos joms suteiktas teises turi griežtai veikti pagal kompetencines teisės normas, jų neviršydamos, išimtinai tarnaudamos žmogui (Konstitucijos 5 str. 3 d.). To reikalauja Konstitucinis įstatymo viršenybės principas, draudžiantis viešojo administravimo subjektams viršyti savo įgaliojimus, t. y. veikti ultra vires, o kiekvieną administracinį sprendimą įpareigoja priimti laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Darytina išvada, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjos patirtus nuostolius negalėjo veikti kitaip, nei tai numato Metodika, ir patirtus nuostolius skaičiuoti pagal pareiškėjos vertinimu teisingus kriterijus, o ne pagal tas formules, kurios įtvirtintos teisės akte. Vertintina, kad įstatymų leidėjas, pavesdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti Metodiką, pasirinko būtent tokį patirtų nuostolių vertės nustatymo būdą, kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus.

37Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių – už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas yra konstatavęs, jog CK 4.129 str. nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009, ). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 str. 3 d., 4.129 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009, 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2012). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika pareiškėja P. D. M. dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

38Pareiškėja taip pat akcentavo apskundimo tvarkos 2013-08-19 įsakyme Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1110 nenurodymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjai laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Be to, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą. Tačiau sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino tinkamai jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004, 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008). Kadangi nagrinėjamu atveju apskundimo tvarkos netinkamas nurodymas nesutrukdė P. D. M. Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytais terminais kreiptis į teismą, šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu.

39Šiuo atveju netenkintinas ir pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą tikslu ištirti Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-12-02 nutarimo Nr. 1541 ir juo patvirtintos Metodikos nuostatų atitiktį Konstitucijai. Pažymėtina, jog inicijuoti konstitucinį ginčą Konstituciniame Teisme turi teisę bendrosios kompetencijos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai) ir specializuoti teismai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apygardų administraciniai teismai). Teismai gali kreiptis į Konstitucinį Teismą šiais klausimais: ar Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai; ar Respublikos Prezidento aktai sutinka su Konstitucija ir įstatymais; ar Vyriausybės aktai sutinka su Konstitucija ir įstatymais. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią teismų teisę, pabrėžė, kad tai atvejais, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisinis aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, jis privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas (kitas teisinis aktas) atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, naudodamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi teismui suteikta diskrecija spręsti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą nuomone, sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti P. D. M. nurodytų teisės aktų nuostatų konstitucingumu.

40Pareiškėja P. D. M. skunde nenurodė ir teismas nenustatė jokių kitų ginčijamo administracinio akto neteisėtumo pagrindų, todėl atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir išdėstytas faktines aplinkybes, pareiškėjos P. D. M. skundas tenkintas iš dalies – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1110 2.3 punktas naikintinas kaip nepagrįstas; likusi ginčijamo administracinio akto dalis pripažįstama teisėta.

41Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

42pareiškėjos P. D. M. skundą tenkinti iš dalies.

43Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-08-19 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1110 „Dėl servituto nustatymo P. D. M. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - )“ 2.3 punktą.

44Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

45Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-10-04 nutartimi buvo priimtas... 3. Pareiškėja P. D. M. skunde (t. I, b.l. 5-13) nurodo, kad jai nuosavybės... 4. Patikslintame skunde (t. II, b.l. 43-57) papildomai pažymima, kad pareiškėja... 5. Pareiškėjos atstovė advokatė Loreta Gončiarovienė ir atstovas G. M.... 6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Atsakovo atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos... 8. Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime (t. I, b.l.... 9. Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovės J. L. ir V.... 10. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimuose (t. II,... 11. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco Lietuva“ atstovas A. V. teismo... 12. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ardynas“ atstovas Vidas Rudokas... 13. Pareiškėja P. D. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir... 14. Teisėjų kolegija... 15. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės... 16. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2013-06-13... 17. Pareiškėja skundu ginčija tiek neteisėtą servituto nustatymą, tiek... 18. Dėl servitutų nustatymo... 19. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi,... 20. Vertintina, kad išskyrus aukščiau nurodytą dalį, Specialusis planas... 21. Įvertinus nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotas... 22. Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Specialiuoju planu... 23. Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111... 24. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius AB „Klaipėdos... 25. Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo praktikoje (2012-01-23... 26. Remiantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, administraciniu aktu... 27. Detaliau žemės servitutų nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie... 28. Analizuojant skundžiamo administracinio akto turinio atitikimą ginčo... 29. Dėl kompensacijos dydžio... 30. Pažymėtina, kad tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis, tiek... 31. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ginčijamu aktu nustatytos... 32. Ginčijamu įsakymu nustatytas kompensacijos dydis – 8652,58 Lt, grindžiamas... 33. Remiantis Metodikos nuostatomis, tiek Sunaikinamų pasėlių rinkos vertė,... 34. Pareiškėjos atstovė advokatė akcentavo, kad atsakovas naudojo netinkamus... 35. P. D. M. skunde nurodė, kad kompensacija jos žemės sklypui turėjo būti... 36. Pareiškėja, nesutikdama su apskaičiuotos kompensacijos dydžiu, pabrėžė... 37. Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių –... 38. Pareiškėja taip pat akcentavo apskundimo tvarkos 2013-08-19 įsakyme Nr.... 39. Šiuo atveju netenkintinas ir pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį... 40. Pareiškėja P. D. M. skunde nenurodė ir teismas nenustatė jokių kitų... 41. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,... 42. pareiškėjos P. D. M. skundą tenkinti iš dalies.... 43. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 44. Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 45. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos...