Byla 2A-458/2013
Dėl išankstinio mokėjimo grąžinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Stora Enso Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-6234-590/2011 pagal ieškovo UAB „Stora Enso Lietuva“ ieškinį atsakovui R. V. dėl išankstinio mokėjimo grąžinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 279 650 Lt išankstinio mokėjimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Stora Enso Miškas“, kurio teises po reorganizacijos perėmė ieškovas, su atsakovu 2006 m. sausio 31 d. sudarė medienos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VK06/09 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui 7000 kietmetrių nenupjautos medienos, kuri yra atsakovui nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalyje, esančioje Biržų rajone, Vabalninko seniūnijoje, Anciškių kaime. Pagal Sutartį UAB „Stora Enso Miškas“ 2006 m. balandžio 28 d. už medieną atsakovui sumokėjo 279 650 Lt bei už atsakovą paskaičiavo ir sumokėjo 49 350 Lt gyventojų pajamų mokestį. Iki Sutarties galiojimo pabaigos, t.y. 2006 m. gruodžio 31 d., turėjo būti baigti visi miško kirtimo ir medienos išvežimo darbai, tačiau UAB „Stora Enso Miškas“ sutarties nevykdė, jokių medienos kirtimo bei išvežimo darbų neatliko. Remdamasis CK 6.222 straipsniu ir suformuota teismų praktika prašė taikyti restituciją ir grąžinti viską, ką yra perdavęs atsakovui.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, kad 2006 m. balandžio 28 d. UAB „Stora Enso Miškas“ atsakovui sumokėjo Sutartyje numatytą 329 000 Lt medienos kainą: 279 650 Lt bei 49 350 Lt gyventojų pajamų mokestį. Pagal Sutarties 1.5 punktą pirkėjas, sumokėjęs visą sumą pagal Sutartį, įgijo teisę vykdyti medienos kirtimą. Vadovaudamasis CK 6.317 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatomis, teismas sprendė, kad 2006 m. balandžio 28 d. atsakovas įvykdė pareigą perduoti medieną UAB „Stora Enso Miškas“ ir pastaroji įmonė tapo medienos savininke, jai nebuvo jokių kliūčių valdyti nusipirktą medieną. Konstatavo, kad abi Sutarties šalys 2006 m. balandžio 28 d. visiškai įvykdė Sutartį, todėl ieškovo argumentai, kad jis nevykdė Sutarties, teisiškai nepagrįsti. Pažymėjo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jam priklausančios medienos jis nekirto ir neišsivežė, neturi teisinės reikšmės atsakovo teisėms ir pareigoms bei nesuteikia ieškovui tiesės reikalauti iš atsakovo grąžinti už parduotą prekę sumokėtus pinigus. Sutartis nebuvo nutraukta, o įvykdyta, todėl nėra pagrindo taikyti CK 3.222 straipsnyje numatytą restituciją. Taip pat nėra pagrindo taikyti ieškovo nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003, nes šios ir paminėtos bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos. Atmetė atsakovo prašymą taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą ieškiniams dėl žalos atlyginimo, kadangi ieškinys šioje byloje yra pareikštas ne dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas neteisingai konstatavo, jog Sutartis tarp šalių buvo įvykdyta. Ieškovas įvykdė tik prievolę sumokėti už medieną, tačiau neįvykdė kitų Sutarties 1.4, 1.6 bei 1.8 punktuose numatytų prievolių.

102. Priešingai nei teigia teismas, tai, kad UAB „Stora Enso Miškas“ nekirto ir neišsivežė jam priklausančios medienos, turi teisinę reikšmę atsakovo teisėms ir pareigoms. Kadangi Sutarties galiojimo terminu pirkėjas neįvykdė Sutarties, Sutartis laikoma neįvykdyta ir nutraukta. Teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo taikyti restituciją, nes tokiu atveju atsakovas nepagrįstai praturtėtų pirkėjo sąskaita.

113. Nesutinka, kad nėra pagrindo taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003. Taikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, faktinės bylos aplinkybės neprivalo sutapti, kadangi vadovaujamasi ne bylos faktinėmis aplinkybėmis, bet kasacinio teismo išaiškinimais vienoje ar kitoje byloje. Konkrečiu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad išankstinis mokėjimas, nepriklausomai nuo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo priežasčių, turi būti gavusios šalies grąžinamas sumokėjusiai šaliai.

12Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. teismo sprendimą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Iš dalies sutinka, kad UAB „Stora Enso Miškas“ iki galo neįvykdė Sutartimi prisiimtų prievolių, tačiau teigia, kad sutartinę prievolę priimti daiktą įvykdė, kirto medžius žemės sklype ir juos išsivežė. Nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad Sutartis neįvykdyta dėl atsakovo kaltės; veiksmai, kurių apeliantas neatliko priklauso apelianto atsakomybei. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Sutartis yra nutraukta, kadangi apeliantas, kaip šalis, neįvykdžiusi sutartinių prievolių, negalėjo nutraukti Sutarties. Kadangi Sutartis nebuvo nutraukta, restitucija negali būti taikoma. Pažymėjo, kad pirkėjo sumokėti 329 000 Lt yra sutarties kaina, o avansiniai mokėjimai nebuvo numatyti.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose.

16Byloje nustatyta, kad 2006 m. sausio 31 d. UAB „Stora Enso Miškas“ su atsakovu sudarė Sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti bendrovei 7000 kietmetrių nenupjautos medienos, esančios pardavėjui nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje Anciškių k., Vabalninko seniūnijoje, Biržų r. (b.l. 5-7). Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad parduodamos medienos kaina yra 329 000 Lt, o pagal 2.4 punktą nuo minėtos sumos turi būti sumokėtas gyventojų pajamų mokestis. Byloje esantys įrodymai patvirtina bei šalys neginčija fakto, kad už medieną buvo sumokėta 279 650 Lt bei 49 350 Lt gyventojų pajamų mokesčio, viso 329 000 Lt (b.l. 8-10).

17Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro tai, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, konstatavęs, kad Sutartis nebuvo nutraukta.

18Dėl Sutarties nutraukimo teisinio pagrindo

19Apeliantas teigia, kad Sutarties UAB „Stora Enso Miškas“ neįvykdė, todėl Sutartis laikoma neįvykdyta ir nutraukta. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apelianto argumentais, kadangi sutarties nutraukimo tvarka yra aiškiai reglamentuota CK bei numatyta Sutartyje. Iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, jog Sutartis būtų buvusi nutraukta šalių susitarimu, o vienašališkai nutraukti sutartį galima CK 6.217 straipsnyje nurodytais atvejais: jei kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (1 p.); kai kita šalis sutarties neįvykdo per papildomai nustatytą terminą (3 p.); teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (4 p.); sutartyje numatytais atvejais (5 p.). Šalių sudarytos Sutarties 4.4 punktas numato tik pardavėjo (atsakovo) teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, jei pirkėjas vėluoja atsiskaityti daugiau kaip 5 dienas.

20Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad Sutarties nevykdė UAB „Stora Enso Miškas“, o ne atsakovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalis, kuri pažeidė sutartį, neturi teisės vienašališkai jos nutraukti, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, teisėtumo užtikrinimui civiliniuose teisiniuose santykiuose bei sutarčių vykdymo stabilumui. Taigi UAB „Stora Enso Miškas“ neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Sutarties.

21Iš nurodyto matyti, kad sutarčių nutraukimo tvarka nebuvo pasinaudota, todėl nėra jokių objektyvių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad Sutartis laikoma nutraukta. Aplinkybės, ar UAB „Stora Enso Miškas“ kirto medieną Sutartyje nurodytame sklype, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi nėra nustatyta, jog atsakovas būtų trukdęs pirkėjui vykdyti medienos kirtimo darbus. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis nebuvo nutraukta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė restitucijos. Restitucija yra šalių grąžinimas į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, o nesant nustatytų pažeidimų Sutarties vykdymo etape ir nepripažinus Sutarties negaliojančia, sutartiniai santykiai laikomi pasibaigusiais.

22Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo

23Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovo argumentą, kad nagrinėjamu atveju reikėtų vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003. Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai. Kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t.y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009).

24Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kadangi paminėtos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi. Minėta kasacinio teismo nutartis formuoja teismų praktiką avansinio mokėjimo klausimu, tuo tarpu šioje byloje šalių sudarytoje Sutartyje avansas nėra numatytas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors Sutarties 2.4 punkte buvo numatyta, kad nuo 329 000 Lt kainos turi būti sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, tačiau sutarties vykdymo, t.y. kainos sumokėjimo, aplinkybės rodo, kad šalių tikroji valia buvo susitarti dėl kainos, kuri yra 329 000 Lt, įskaitant gyventojų pajamų mokestį. Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo, jog pirkėjas nesumokėjo visos Sutartyje nurodytos kainos už medieną.

25Taigi teismo precedentas turi teisės šaltinio galią tik tuo atveju, jeigu ankstesnės bylos, kurioje buvo suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nėra saistomas nurodytos kasacinio teismo nutarties išvadomis.

26Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų

28Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikus jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, šios išlaidos nėra priteisiamos.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 279 650 Lt išankstinio... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011... 9. 1. Teismas neteisingai konstatavo, jog Sutartis tarp šalių buvo įvykdyta.... 10. 2. Priešingai nei teigia teismas, tai, kad UAB „Stora Enso Miškas“... 11. 3. Nesutinka, kad nėra pagrindo taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 12. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 16. Byloje nustatyta, kad 2006 m. sausio 31 d. UAB „Stora Enso Miškas“ su... 17. Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro tai, ar pagrįstai pirmosios... 18. Dėl Sutarties nutraukimo teisinio pagrindo... 19. Apeliantas teigia, kad Sutarties UAB „Stora Enso Miškas“ neįvykdė,... 20. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad Sutarties nevykdė UAB „Stora Enso... 21. Iš nurodyto matyti, kad sutarčių nutraukimo tvarka nebuvo pasinaudota,... 22. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo... 23. Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovo argumentą, kad nagrinėjamu atveju... 24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 25. Taigi teismo precedentas turi teisės šaltinio galią tik tuo atveju, jeigu... 26. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 28. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti...