Byla 2A-588-227/2015
Dėl sandorio negaliojimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui notarei N. I. K

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B., atstovaujančio neveiksnią D. K., apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-129-828/2015 pagal ieškovo D. B., atstovaujančio neveiksnią D. K., ieškinį dėl sandorio negaliojimo atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui notarei N. I. K.,

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas D. B., atstovaudamas neveiksnią D. K., ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2010 m. gruodžio 9 d. pirkimo - padavimo sutartį, sudarytą tarp D. K. ir Panevėžio miesto savivaldybės dėl 992/16031 dalių 4,8093 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ).

5Nurodė, kad D. K. nuo 1978 m. serga psichikos liga, 2013m. gruodžio 2 d teismo sprendimu ji pripažinta neveiksnia, ligos simptomai stebėti nuo 1978 metų, ne kartą buvo gydoma stacionare, lankėsi pas psichiatrus. Kadangi D. K. sutarties sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 str. 1 d. pagrindu. Atsakovas buvo nesąžiningas, kadangi turtas parduotas beveik dvigubai mažesne kaina nei vidutinė rinkos vertė (parduota už 12.166,19 Lt, o Nekilnojamojo turto registro 2010-09-10 duomenis vidutinė jo vertė 20.853,60 Lt), sandoris pardavėjai visiškai nenaudingas. Sandoris taip pat naikintinas kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str.), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.).

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš D. B. 6,50 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, grąžino D. B. iš teismo depozitinės sąskaitos 149,01 Eur nepanaudotą dalį jo sumokėto avanso už ekspertizės byloje atlikimą.

7Nustatė, kad 2010 m. gruodžio 9 d buvo sudaryta 992/16031 dalių 4,8093 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , esančio ( - ), pirkimo - padavimo sutartis, tarp pardavėjos D. K. ir pirkėjo Panevėžio miesto savivaldybės, turtas parduotas už 12 166,19 Lt (b.l. 1 t. 9-19). 2013 m. gruodžio 2 d teismo sprendimu D. K. pripažinta neveiksnia (b.l. 1 t. 20-22), jos globėju skirtas D. B. (b.l. 1 t. 23). Atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės (aktas Nr. 82TPK-13/2014) išvadose nurodyta, kad D. K. 2010 m. gruodžio 9 d tikėtinai sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, nepertraukiamos eigos, dėl to ji tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti sudarydama 2010 m. gruodžio 9 d. ginčo sutartį (b.l. 2 t. 12-16). Teismas įvertino, kad 1977 m. D. K. diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Iki ginčo sandorio sudarymo paskutinį kartą ji gydyta Rokiškio psichiatrijos ligoninėje 2005 m. Po sandorio sudarymo 2011m. sausio 4 d jai duotas siuntimas psichiatro konsultacijai, psichiatro konsultuota 2012 m. rugpjūčio 20 d, po ko nukreipta gydymui į psichiatrijos ligoninę (b.l. 2 t. 13-14). Tuo pačiu teismas įvertino, kad D. K. asmeniškai dalyvavo žemės sklypo pardavimo procedūrose. Teismas darė išvadą, kad D. K. visiškai suvokė savo veiksmus, jų padarinius, nors ir, kaip nurodyta ekspertų išvadose, tikėtinai sirgdama psichikos sutrikimu. Įvertino, jog byloje atliktos ekspertizės išvados yra tik prielaidinio pobūdžio, prieštarauja bylos duomenų visetui, todėl jomis teismas nesirėmė (CPK 218 str.). Atkreipė dėmesį ir į tai, kad iki 2012 m. gruodžio mėn. D. K. gyveno visiškai savarankiškai, t.y. pati tvarkėsi savo būstą, finansinius, sveikatos ir kt. reikalus, jai nebuvo reikalinga ir būtina kito asmens globa ar priežiūra. Taip pat nustatė, kad parduota buvo nedidelė žemės sklypo dalis (apie 30 arų), esanti šalia ( - ) g. (b.l. 1 t. 118), pardavėjai sumokėta rinkos kaina, nustatyta profesionalaus turto vertintojo (b.l. 1 t. 75-100, 117), pirkėjas atliko ir pardavėjos viso sklypo (ne vien parduodamos jo dalies) kadastrinius matavimus. Teismas atmetė D. K. atstovo argumentus apie tai, kad žemės sklypo dalis perleista mažesne nei rinkos kaina, kadangi turto vertė nustatyta konkretaus objekto vertinimo metu ir vidutinės rinkos kaina nėra rodiklis, kuriuo gali būti vadovaujamasi. Teismas taip pat įvertino, kad D. K. galimai atsisakius sudaryti ginčo sandorį, galėjo būti pradėta procedūra dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, bei sprendė, kad ginčo sandoris D. K. buvo naudingas ir sudarytas pagrįstai. Teismas darė išvadą, kad pripažinti sandorio negaliojančiu dėl jį sudariusio asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo (CPK 185 str.), taip pat bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ginčo sandoris prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.80, 1.81 str.). Ieškinį atmetus iš D. B. priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, taip pat jam grąžinta nepanaudota dalis jo sumokėto avanso už ekspertizės atlikimą (149,01 Eur).

8Apeliaciniu skundu ieškovas D. B., atstovaudamas neveiksnią D. K., prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, arba panaikinus sprendimą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviesti ir apklausti ekspertus, kurie atliko D. K. teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę bei surašė ekspertizės aktą.

9Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atskirų įrodymų įrodomąją reikšmę ir jų visetą, netinkamai argumentavo dėl nesutikimo su ekspertizės išvadomis, kas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK ) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, nepagrįstai sprendė, kad D. K. sandorio sudarymo metu suprato savo veiksmų esmė ir galėjo juos valdyti, nors ekspertai teigė priešingai. Nurodo, kad nors ekspertizės atsakymuose į teismo pateiktus klausimus yra nurodyta, kad išvada prielaidinė, tačiau paaiškinta, jog tai yra todėl, kad neturint medicininių dokumentų, liudijančių apie D. K. psichikos būseną sutarties sudarymo laiku, negalima duoti kategoriškos išvados, tačiau turimi duomenys ir jos psichikos būsenos ypatumai bei stebimi lėtinio psichikos sutrikimo progresavimo iki defektų stadijos požymiai leidžia padaryti prielaidinę išvadą. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu ir nepraranda savo įrodomosios galios. Teismo posėdžio metu šalys prašė teismo iškviesti į teismo posėdį ir apklausti psichiatrus ir psichologus, atlikusius ekspertizę, tačiau teismas nepagrįstai prašymą atmetė tuo pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą.

10Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ginčijamas sandoris buvo naudingas pardavėjai ir pagrįstai sudarytas, byloje nenustatyta jokių duomenų apie D. K. (B.) būseną, kurie leistų abejoti jos sugebėjimu suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti sandorio sudarymo metu, teismas įvertino tai, kad byloje atliktos ekspertizės išvados yra tik prielaidinio pobūdžio bei prieštarauja byloje surinktiems duomenims, todėl tuo argumentuodamas ekspertizės išvadomis nesivadovavo. Iš ekspertizės akto matyti, kad tiriamąją D. B. (K.) ekspertizės atlikimui atlydėjo ją globojantis sūnus D. B., kuris dalyvavo ir atliekant tyrimą, pateiktoje išvadoje buvo remtasi būtent jo pastebėjimais ir pateiktais duomenimis, todėl ši ekspertizės dalis vertintina kritiškai. Kitoje ekspertizės dalyje, kurioje rašoma apie tai, kad tyrimo metu buvo naudojamasi D. K. (B.) medicininių dokumentų išrašais nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2005-05-10 - 06-03 iki 2012-09-07 - 10-08 jokių duomenų apie ambulatorinį tęstinį gydymą nėra gauta, kas patvirtina tą faktą, kad sutarties sudarymo metu jokių duomenų apie tai, jog D. K. (B.) negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nėra. Be to, įstatymas nenumato teismui pareigos apklausti ekspertą dėl jo pateiktos išvados, o šiuo atveju esant prielaidinei ekspertizės išvadai ekspertus iškviesti apklausai nėra jokio pagrindo.

12Teigia, kad susirašinėjimas ir bendravimas tarp atsakovo ir D. K. vyko ne vieną dieną, ji pati raštus rašė, pateikė teisingai užpildytą paraišką, dokumentus, atvyko nurodytu laiku į Komisijos posėdį dėl neskelbiamų derybų, pateikė visus dokumentus, kurie buvo nurodyti rašte, adresuotame jai dėl atvykimo į derybas, dalyvaudama 2010 m. liepos 30 d. Komisijos posėdyje (protokolas Nr. 8) pareiškė prašymą atlikti reikalingus kadastrinius matavimus savivaldybės lėšomis ir protokolą pasirašė jai skirtoje vietoje, vėliau atvyko pas notarą, pateikė nustatyta tvarka notarui pareiškimą dėl galutinio atsiskaitymo. D. K. (B.) veikė savarankiškai, puikiai orientavosi, su notare aptarė sutarties turinį ir visas sutarties sąlygas, nurodė savo sąskaitos banke numerį, ką patvirtino notarė N. I. K..

13Nurodo, kad ieškovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo nemotyvuotas, ieškovas pats asmeniškai nedalyvavo teismo posėdžiuose ir tai tik užvilkintų bylos nagrinėjimą.

14Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

15Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą motyvuoja tuo, jog būtina iškviesti ir apklausti ekspertus, kurie atliko D. K. teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę bei surašė ekspertizės aktą, nes pirmosios instancijos teismas netenkino šalių prašymo apklausti ekspertus.

16CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str).

17Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovas, atstovaujamas advokato, pirmosios instancijos teismui nereiškė prašymo apklausti ekspertus. Tokį prašymą buvo pateikusi notarė N. I. K. motyvuodama jį tuo, kad ekspertai galėtų pateikti daugiau informacijos apie ligą, kuri diagnozuota D. K.. Šiam prašymui ieškovo atstovas 2015 m. kovo 3 d. teismo posėdyje iš dalies pritarė, tačiau detalizavo, kad reikėtų kviesti į posėdį ne ekspertus, atlikusius šioje byloje teismo ekspertizę, tačiau teismo ekspertus iš Panevėžio, kurie yra atlikę teismo ekspertizę sprendžiant civilinę bylą dėl D. K. pripažinimo neveiksnia. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad apeliantas bei jį atstovaujantis advokatas nebuvo pareiškę prašymo apklausti ekspertus, atlikusius teismo ekspertizę nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl D. K. būsenos sandorio sudarymo metu, nors tokią galimybę turėjo. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kodėl apeliantui pirmosios instancijos teisme neprašius apklausti ekspertų, atlikusių teismo ekspertizę nagrinėjamoje byloje ir priešingai notarei prašius kviesti ekspertus, davusius išvadą kitoje byloje dėl D. K. pakaltinamumo 2013 metais, po jam nepalankaus sprendimo priėmimo tapo būtina šios bylos ekspertus apklausti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į civilinio proceso tikslus kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.), proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), bendradarbiavimo (CPK 8 str.), rungimosi (CPK 12 str.) ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principus, teisėjų kolegija netenkina nurodyto tokio apelianto prašymo, nes jis galėjo ir turėjo būti pateiktas tinkamai ir laiku pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.). Nenustačius CPK 314 straipsnyje numatytos sąlygos apklausti ekspertus, apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes žodinio proceso tvarka, todėl prašymo dėl žodinio proceso netenkina (CPK 322 str.).

18Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdamas, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, be pagrindo nesivadovavo teismo psichiatrinės ekspertizės išvadomis ir tokio sprendimo (nesiremti eksperto išvada) nemotyvavo, neapklausė teismo posėdyje ekspertizę atlikusių ekspertų ir dėl to padarė neteisingą išvadą, kad D. K. sandorio sudarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti.

19Pirmiau nurodyta, kad prašymo apklausti ekspertus, atlikusius ekspertizę šioje byloje, ieškovas ir jo atstovas pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškę. Akivaizdu, kad nagrinėjant bylą dėl sandorio, sudaryto 2010 m. gruodžio 2 d., pripažinimo negaliojančiu, netikslinga buvo kviesti į bylą ekspertus, kurie 2013 m. sprendė , ar nagrinėjamu metu (2013 m.) D. K. dėl savo ligos supranta savo veiksmus, ar gali juos valdyti. T.y. vertino jos tuometinę, o ne prieš tris metus sandorio sudarymo metu buvusią psichinę būseną. Tretysis asmuo prašymą dėl ekspertų apklausos motyvuoja tuo, kad ekspertai galėtų pateikti informacijos apie ligą, tačiau šio prašymo nekonkretizuoja ir nenurodo kokie duomenys turėtų būti papildomai išaiškinti. Be to, apeliantas nekelia klausimo, kad ekspertams buvo pateikta ne visa esama medžiaga apie D. K. ligą. Pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas teismas neturi pareigos kviesti į teismo posėdį ekspertizę atlikusį ekspertą, išskyrus kai kyla neaiškumų dėl ekspertizės akto ar jo išvadų (CPK 217 str. 1 ir 2 d). Dėl ekspertizės akto aiškumo nekilo abejonių teismui ir tokių abejonių neišreiškė apeliantas. Esant šioms aplinkybėms nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui į posėdį kviesti ekspertizę atlikusių ekspertų.

20Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo teismo psichiatrinės ekspertizės išvadomis bei nemotyvavo, kodėl jomis nesivadovauja.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Taigi ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-190/2013).

22Nagrinėjamu atveju teismo ekspertai teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateikė prielaidinę išvadą, kad D. K. 2010 m. gruodžio 9 d. tikėtinai sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu- paranoidine šizofrenija, nepertraukiamos eigos; dėl turimo lėtinio psichikos sutrikimo D. K. tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti sudarydama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį 2010 m. gruodžio 9 d. Ekspertai pažymėjo, jog duomenų apie D. K. psichikos būseną byloje tiriamu laiku medicininiuose dokumentuose nėra. Iki sandorio sudarymo paskutinį kartą D. K. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydyta nuo 2005-05-10 iki 2005-06-03, 2011-01-04 duotas nukreipimas psichiatro konsultacijai, medicininių duomenų laikotarpyje nuo 2005-06-03 iki 2011-01-04 dėl D. K. psichinės būsenos nėra. Ekspertai prielaidinę išvadą darė nesant medicininių dokumentų, liudijančių apie D. K. psichikos būseną sutarties sudarymo metu, įvertinę turimus duomenis, psichikos ypatumus bei stebimus lėtinio psichikos sutrikimo progresavimo iki defektų stadijos požymius. Duomenų, kad tokių dokumentų yra, tačiau jie nebuvo pateikti ekspertui, teismas neturi ir apeliantas tokio klausimo nekelia.

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007m. sausio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007 yra pažymėjęs, kad pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai.

24Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atliktos ekspertizės išvados yra tik prielaidinio pobūdžio ir prieštarauja bylos duomenų visetui, todėl jomis nesirėmė (CPK 218 str.). Teismas šią išvadą padarė įvertinęs aplinkybes, kad iki 2012 m. gruodžio mėn. D. K. gyveno visiškai savarankiškai, t.y. pati tvarkėsi savo būstą, finansinius, sveikatos ir kt. reikalus, jai nebuvo reikalinga ir būtina kito asmens globa ar priežiūra, asmeniškai dalyvavo žemės sklypo pardavimo procedūrose – 2010 m. liepos 8 d. pati užpildžiusi pateikė paraišką dėl leidimo dalyvauti derybose, prieš tai susipažinusi su atitinkamais dokumentais (b.l. 1 t. 142), 2010 m. liepos 30 d. dalyvavo komisijos posėdyje, kur išreiškė savo poziciją nagrinėtu klausimu (b.l. 1 t. 129), 2010 m. gruodžio 9 d nuvyko pas notarą ir asmeniškai dalyvavo tvirtinant sandorį. Pripažino, kad minėti duomenys patvirtina ir tai, kad 2010 m. gruodžio 9 d. sandoris nebuvo pardavėjai netikėtas, apie jį, jo esmines sąlygas, pasekmes pardavėjai buvo žinoma nuo 2010 m. liepos mėn., taigi ji turėjo pakankamai laiko jo apsvarstymui, sprendimo dėl jo priėmimui, konsultacijoms. Notaro, tvirtinusio sandorį, paaiškinimais nustatyta, kad D. K. į kontorą atvyko kiek anksčiau, pati perskaitė sutarties tekstą, aptarė jo turinį, jai buvo išaiškintos visos sutarties sąlygos (tame tarpe ir pirmumo teisės atsisakymas, pasekmės), D. K. teiravosi, ar jai tikrai bus sumokėti pinigai, ji pati nurodė savo sąskaitos banke numerį, praėjus kuriam laikui po sandorio sudarymo, ji pati savo iniciatyva vėl atvyko į kontorą ir patvirtino, jog pinigai pagal sutartį jai pervesti. Taigi, D. K. ginčijamą sandorį sudarė 2010 m. gruodžio 9 d prieš tai asmeniškai atlikusi eilę būtinų paruošiamųjų veiksmų, tarp jų išsiderėjo, kad sklypo kadastriniai matavimai būtų atlikti savivaldybės lėšomis. Tik praėjus trims metams po ginčijamo sandorio sudarymo (2013 m. gruodžio 2 d.) teismo sprendimu ji buvo pripažinta neveiksnia. Manytina, kad priešingu atveju, t.y. esant abejonių dėl D. K. veiksnumo, jos nesugebėjimo suprasti savo veiksmų esmės, jų valdyti, teisme ieškinys dėl jos pripažinimo neveiksnia būtų inicijuotas anksčiau, nei tas padaryta ar bent ji būtų gydyta. Šioje byloje aktualu ir tai, jog D. K. nustatyta progresuojanti liga paranoidinė šizofrenija. Pirmiau minėtos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyręs visus byloje esančius įrodymus, tarp jų ekspertizės aktą ir iš įrodymų visumos pagrįstai sprendė, kad prielaidinio pobūdžio ekspertizės išvados prieštarauja byloje nustatytiems duomenims ir kad kiti bylos duomenys patvirtina, jog sandorio sudarymo metu ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Todėl atmestini apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta ir kad nepagrįstai bei nemotyvuotai atmesta ekspertų išvada.

25Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą pagrįstai vertino ne tik duomenis apie D. K. būseną sandorio sudarymo metu, tačiau ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) D. K. atžvilgiu. Taip įvertinęs, kad parduota buvo nedidelė žemės sklypo dalis (apie 30 arų), esanti šalia ( - ) (b.l. 1 t. 118), pardavėjai sumokėta rinkos kaina, nustatyta profesionalaus turto vertintojo (b.l. 1 t. 75-100, 117), teismas pripažino, jog sandoris pagrįstai sudarytas ir buvo naudingas pardavėjai (b.l. 1 t. 75-100, 117). Su tokia išvada teisėjų kolegija sutinka.

26Iš bylos duomenų matyti, kad nepriklausomi ir atestuoti specialistai UAB korporacijos „Matininkai“ iš 10,9700 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertino konkrečią parduodamą žemės sklypo dalį- 0,3180 ha ir nustatė, kad šios dalies rinkos vertė vertinimo dieną (2010-05-12) yra 13.000 Lt. Ši sklypo dalis parduota už 12.166,19 Lt. Nepaneigta, jog savivaldybė dėl D. K. žemės sklypo kadastrinių matavimų ir jų įregistravimo turėjo 1343,22 Lt išlaidų, o notarui sumokėjo 415,90 Lt. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes turtas parduotas beveik dvigubai mažesne kaina nei vidutinė rinkos vertė, iš esmės neginčija turto vertinimo, atlikto tikslu nustatyti žemės vertę jos paėmimo visuomenės poreikiams atveju. Jis remiasi ne konkrečios (parduotos) žemės sklypo dalies įvertinimu, o jos vertę (20.853,60 Lt) apskaičiuoja pats remdamasis Nekilnojamojo turto registro 2010-09-10 duomenis apie vidutinę rinkos vertę 4,8093 ha žemės sklypo (337.000 Lt) . Kitų įrodymų apie galimą ginčo sklypo dalies kainą , nepateikė. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog parduoto žemės sklypo vertė buvo 20.853,60 Lt.

27Ginčo dėl to, kad 6 žemės sklypų savininkų žemės plotai, tarp kurių D. K. parduoto žemės sklypo dalis, dėl kurios vyksta šis teisminis ginčas, buvo reikalingi visuomenės poreikiams- gatvės plėtrai, nėra. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, D. K. galimai atsisakius parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, galėjo būti pradėta procedūra dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams. Teisėjų kolegija, aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nei padaryta skundžiamu sprendimu, t.y., kad sandoris buvo neteisėtas ginčijamais sandorio negaliojimo pagrindais ir kad jis D. K. buvo nenaudingas, ar žalingas, nenustatė.

28Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą , nei padaryta skundžiamu sprendimu, nenustatyta. Nenustačius pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, skundas atmestinas (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015m. kovo 13 d sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas D. B., atstovaudamas neveiksnią D. K., ieškiniu prašė pripažinti... 5. Nurodė, kad D. K. nuo 1978 m. serga psichikos liga, 2013m. gruodžio 2 d... 6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovo... 7. Nustatė, kad 2010 m. gruodžio 9 d buvo sudaryta 992/16031 dalių 4,8093 ha... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas D. B., atstovaudamas neveiksnią D. K., prašo... 9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atskirų įrodymų... 10. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 11. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog... 12. Teigia, kad susirašinėjimas ir bendravimas tarp atsakovo ir D. K. vyko ne... 13. Nurodo, kad ieškovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo nemotyvuotas,... 14. Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m.... 15. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą motyvuoja... 16. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso... 17. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovas, atstovaujamas advokato,... 18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdamas, kad... 19. Pirmiau nurodyta, kad prašymo apklausti ekspertus, atlikusius ekspertizę... 20. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , pasisakydamas dėl CK... 22. Nagrinėjamu atveju teismo ekspertai teismo psichiatrijos, teismo psichologijos... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007m. sausio 12 d. nutartyje, priimtoje... 24. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atliktos ekspertizės išvados... 25. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą pagrįstai vertino ne... 26. Iš bylos duomenų matyti, kad nepriklausomi ir atestuoti specialistai UAB... 27. Ginčo dėl to, kad 6 žemės sklypų savininkų žemės plotai, tarp kurių D.... 28. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015m. kovo 13 d sprendimą palikti...