Byla e2A-1545-253/2015
Dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. Z. (N. Z.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. Z. ieškinį atsakovei VšĮ Gyvūnų globos namai „5 pėdutės“ dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė ieškiniu prašė priteisti 3 000 Lt neišmokėtą išeitinę išmoką; 12 057,72 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo jos (ieškovės) atleidimo iš darbo dienos (2014‑02-27) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-11-04) ir 67,74 Lt (su mokesčiais) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2014-11-04 iki visiško atsiskaitymo; 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad VšĮ Gyvūnų globos namai „5 pėdutės“ visuotiniame dalininkų susirinkime buvo nuspręsta atšaukti ieškovę iš VšĮ „5 pėdutės“ vadovės (direktorės) pareigų nuo 2014-02-27, tačiau nei visuotinio dalininkų susirinkimo protokole, nei ieškovės darbo sutartyje nėra nurodyta, kad ieškovė iš VšĮ „5 pėdutės“ direktorės pareigų atšaukiama dėl ieškovės kaltės ar dėl dalininkų nepasitikėjimo ieškove. Ieškovė teigė, kad atleidimo iš pareigų dieną jai privalėjo būti išmokėta pagal įstatymą priklausanti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Tačiau atleidus ieškovę nurodyta išmoka, t. y. 3 000 Lt nebuvo išmokėta. Todėl, be 3 000 Lt neišmokėtos išeitinės išmokos, iš atsakovės turi būti priteista vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, skaičiuojama už visą uždelsimo atsiskaityti laiką nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos (2014-02-27) iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, t. y. 2014-11-04 – 12 057,72 Lt (su mokesčiais) ir vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną nuo 2014-11-04 iki visiško atsiskaitymo dienos – po 67,74 Lt (su mokesčiais) už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Neišmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmoka ieškovei yra reikšmingo dydžio suma, darbo pajamos yra ir visą laiką buvo vienintelės ieškovės pragyvenimo pajamos, tad nurodė, jog dėl visiško neatsiskaitymo paskutinę darbo dieną ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 3 000 Lt.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-11 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės N. Z. atsakovės VšĮ Gyvūnų globos namai „5 pėdutės“ naudai 3 110,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad darbo sutartis su ieškove, kaip viešosios įstaigos direktore, buvo nutraukta vadovaujantis įstaigos įstatais ir Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. įstaigos dalininkams, pasinaudojus absoliučia ir nevaržoma teisę atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš einamų pareigų. Teismas pažymėjo, kad Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 5 d. nustato, kad kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama (2013-06-25 įstatymo Nr. XII-403 redakcija nuo 2014‑01-01). Toks teisinis darbo sutarties nutraukimo su viešosios įstaigos vadovu reglamentavimas iš esmės yra tapatus darbo sutarties nutraukimo su akcinių bendrovių vadovu reglamentavimui, numatytam Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. Todėl teismas vertino, kad visuotinis dalininkų susirinkimas turi teisę bet kada atšaukti jo išrinktą viešosios įstaigos vadovą ir nepriklausomai nuo pastarojo kaltės buvimo. Kadangi nuo 2014-01-01 galiojantis viešosios įstaigos direktoriaus atšaukimo institutas yra identiškas, kaip ir uždarosios akcinės bendrovės vadovo, teismas nagrinėjamu atveju nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes vadovavosi Lietuvos Aukščiausio Teismo išaiškinimais, suformuotais akcinės bendrovės direktoriaus atšaukimo institutui taikyti ir aiškinti. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, kurioje konstatuojama, jog vadovui keliami kitokie reikalavimai negu kitiems darbuotojams, taigi ir ieškovės, kaip viešosios įstaigos vadovės, kaltę dėl atleidimo iš pareigų teismas vertino pagal kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į jos teisinį statusą, o ne vertinant jos veiksmus drausminių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus skyrimo požiūriu. Tuo pačiu teismas nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009 pateiktais išaiškinimais dėl viešosios įstaigos vadovo teisinio statuso, nes teisinis reglamentavimas, numatantis darbo sutarties nutraukimą su viešosios įstaigos vadovu iš esmės yra pasikeitęs nuo 2014-01-01. Nustatyta, kad 2014 m. vasario mėnesį VšĮ „5 pėdutės“ dalininkai sužinojo, jog ieškovė yra viena iš kitos VšĮ „Linksmosios pėdutės“ steigėjų. Be to, ieškovė šiai įstaigai vadovauja nuo jos įsteigimo. VšĮ „Linksmosios pėdutės“ užsiima analogiška veikla kaip ir atsakovė, t. y. benamių gyvūnų globa. Teismas nustatė, kad ieškovei vadovaujant VšĮ „5 pėdutės“ ir tuo pačiu naujai įsteigtai VšĮ „Linksmosios pėdutės“ pastaroji nekonkuravo, o visiškai perėmė VšĮ „5 pėdutės“ veiklą, t. y. jos globojamus gyvūnus, patalpas, darbuotojus. Remdamasis CK 2.87 str. 2, 5 d., teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog raštu pranešė apie įsteigtą kitą viešąją įstaigą labai panašiu pavadinimu kitiems įstaigos dalininkams. Ieškovė pasinaudojo tuo, kad vadovavo iš karto dviem įstaigoms, kas leido jei pasinaudoti ankščiau VšĮ „5 pėdutės“ išplėtotais ryšiais su rėmėjais. Taip pat pasinaudoti įstaigos resursais, patalpomis, automobiliais, ir kt. Byloje nustatyta, kad VšĮ „5 pėdutės“ iš UAB „Mūsų laikas“ nuomojosi patalpas adresu ( - ), kurioje ir buvo atsakovės buveinė. Šias patalpos buvo nuomojamos iki 2013-04-30, kadangi vėliau patalpų nuomą parėmė ieškovės naujai įsteigta VšĮ „Linksmosios pėdutės“. Tokiu būdu atsakovė liko be patalpų, kuriose vykdė veiklą. Ieškovė savo, kaip VšĮ ,,5 pėdutės“ direktorės, pareigomis naudojosi VšĮ „Linksmosios pėdutės“ rėmėju paieškai, kadangi klaidino VšĮ „5 pėdutės“ paramą teikiančius asmenis. Byloje nustatyta, kad atsakovės VšĮ ,,5 pėdutės“ internetinėje svetainėje bei facebook paskyroje imta skelbti informaciją apie kitą VšĮ „Linksmosios pėdutės“ veiklą, nurodant net VšĮ „Linksmosios pėdutės“ banko sąskaitos numerį, paramai teikti, tačiau sudarant įspūdį, kad parama teikiama VšĮ ,,5 pėdutės“. Nors ieškovė nebuvo šių svetainių valdytoja, tačiau kaip įstaigos direktorė jį negalėjo nežinoti, kad tai daroma. Taip pat nustatyta, kad ieškovė, kaip viešosios įstaigos vadovė, mokėjo sau darbo sutartimi nesulygtą 1 500 Lt atlyginimą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad visuotinis dalininkų susirinkimas būtų nustatęs ieškovei minėto dydžio atlyginimą Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. nustatyta tvarka. Teismas darė išvadą, kad visuma aplinkybių patvirtina, kad ieškovės, kaip VšĮ „5 pėdutės“ vadovės, veikla neatitiko rūpestingumo, skaidrumo, atsakingumo principų. Teismas nustatė, kad Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 4 ir 5 d., kuriose yra įvardinta viešosios įstaigos vadovo kompetencija bei atsakomybės ribos, ir byloje nustatyti ieškovės veiklos trūkumai (veiksmai) įtakojo pasitikėjimo viešosios įstaigos vadove praradimą. Ši ieškovės, kaip viešosios įstaigos vadovės, veikla visiškai neatitiko Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotų veiklos principų, nes viešosios įstaigos vadovės veiksmuose įžvelgiamas pareigų atlikimo nerūpestingumas, vadovės veikla stokoja skaidrumo, o toks netinkamas savo pareigų vykdymas, lėmė viešosios įstaigos dalininkų pasitikėjimo praradimą ieškove, ko pasėkoje ji buvo pagrįstai atšaukta iš direktorės pareigų. Teismas konstatavo, kad ieškovės, kaip viešosios įstaigos vadovės, atšaukimo iš pareigų priežastys atsirado dėl pačios ieškovės kaltės, dėl to atsakovei VšĮ Gyvūnų globos namams „5 pėdutės“ neatsirado pareiga išmokėti, o ieškovei – teisė gauti dviejų mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, todėl laikyta, kad atsakovė įvykdė DK 140 str. 3 d. nustatytą reikalavimą visiškai atsiskaityti su darbuotoju paskutinę jo atleidimo iš darbo dieną ir DK 141 str. 3 d. nustatyta vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką sankcija atsakovei netaikoma. Teismas taip pat atmetė ir ieškovės išvestinį reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

4Apeliaciniu skundu ieškovė N. Z. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-11 sprendimą ir perduoti bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą ir tenkinti ieškovės ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus galutinai išnagrinėta Klaipėdos apygardos teismo žinioje esanti civilinė byla Nr. e2-723-459/2015 dėl nuostolių atlyginimo, pradėta tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai pagal analogiją taikė Akcinių bendrovių įstatymą ir be pagrindo sutapatino viešosios įstaigos bei akcinės bendrovės vadovo statusus, dėl to nepagrįstai padarė išvadą, jog ginčo santykiui galima taikyti Akcinių bendrovių įstatyme nustatytus bendrovės vadovo atleidimo pagrindus ir procedūrą. Teismas nukrypo nuo viešosios įstaigos vadovo atleidimo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2008-09-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008, bei 2009-05-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009. Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. nelaikytinas nustatančiu darbo sutarties nutraukimo pagrindus, nes nurodo tik subjektą, kompetentingą spręsti darbo sutarties nutraukimo klausimą ir nereglamentuoja įstaigos vadovo atleidimo iš darbo pagrindų. Nurodo, kad ieškovę ir atsakovę siejo darbo santykiai, kurie galėjo baigtis tik DK nustatytais pagrindais. Teismas, spręsdamas išeitinės išmokos ieškovei priteisimo klausimą DK 140 str. 3 d. pagrindu, privalėjo vadovautis DK įtvirtintais darbo sutarties nutraukimo pagrindais ir spręsti, ar ieškovė buvo atleista iš darbo esant jos kaltei, tačiau to nepadarė. Teismas neanalizavo, kuo pasireiškia ieškovės kaltė, ir todėl nepagrįstai svarbiausiu įstaigos vadovės statuso pasibaigimo pagrindu pripažino pasitikėjimo ja praradimą, neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovės kaltės nei vienos atsakomybės rūšies pagrindu. Ieškovė iš atsakovės įstaigos vadovės pareigų buvo atleista be jokių motyvų. Ieškovės nuomone, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė atsakovei pernelyg dideles bylinėjimosi išlaidas – 3 110,28 Eur, vietoj atsakovei priklausančios maksimalios 1 371,84 Eur sumos. Pažymi, kad klausimai dėl N. Z. kaltės bei jai priklausančio darbo užmokesčio dydžio yra sprendžiami Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-723-459/2015. Minėtoje byloje atmetus VšĮ Gyvūnų globos namų „5 pėdutės“ ieškinį, būtų paneigta ieškovės kaltė ir šioje civilinėje byloje dėl išeitinės išmokos priteisimo. Teigia, kad nesustabdžius šios civilinės bylos kyla pagrįsta rizika, jog iš tų pačių faktinių aplinkybių galėtų būti priimami skirtingi teismų sprendimai. Teismas neanalizavo, ar sušaukiant atsakovės 2014-02-26 dalininkų susirinkimą, kurio metu nuspręsta atšaukti ieškovę iš įstaigos vadovės pareigų, nebuvo pažeista atsakovės įstatų 27 punkte nustatyta susirinkimo sušaukimo tvarka ir ieškovės atleidimo procedūra. Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl visų atsakovės 2015-02-19 prašyme nurodytų motyvų, kuriais buvo grindžiamas nepasitikėjimas ieškove, nulėmęs jos atleidimą ir išeitinės išmokos nemokėjimą, taip pažeisdamas įrodinėjimo institutą ir įrodymų pakankamumo taisyklę. Teismas nepateikė motyvų dėl dviejų atsakovės įrodinėtų aplinkybių, t. y. kad ieškovė netinkamai tvarkė atsakovės buhalterinę apskaitą, neišsaugojo įstaigos turto ir kad didelės pinigų sumos buvo išleistos VšĮ „5 pėdutės“ veiklai nereikalingų darbuotojų samdymui, jie buvo samdomi vien dėl giminystės ar draugiškų ryšių su ieškove. Teismo išvada, kad ieškovė be dalininkų pritarimo įsteigė analogišką veiklą vykdančią įstaigą VšĮ „Linksomosios pėdutės“, kuri perėmė atsakovės veiklą, t. y. globojamus gyvūnus, patalpas, darbuotojus, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės kaltę DK 140 str. 2 d. prasme. Neatsižvelgta, kad pažeidimai iš ieškovės pusės, dėl kurių ji buvo atleista iš darbo, atsakovei tapo žinomi prieš vienerius metus iki jos atleidimo.

5Atsiliepimu atsakovė VšĮ Gyvūnų globos namai „5 pėdutės“ prašo atmesti apeliacinį skundą, atmesti apeliantės prašymą dėl šios civilinės bylos sustabdymo bei priteisti iš apeliantės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad apeliantės cituojamos kasacinio teismo nutartys dėl 2014-01-01 pasikeitusio Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyto reglamentavimo šiai dienai yra paradusios aktualumą. Atsakovės vertinimu, teismas pagrįstai atsakovės įstaigos vadovės (apeliantės) kaltę vertino pirmiausia per pavedimo teisinių santykių prizmę bei įstaigos dalininkų pasitikėjimo praradimą, bet ne per darbuotojo kaltę DK prasme. Teismas pagrįstai konstatavo apeliantės kaltę DK 140 str. 2 d. prasme bei vertino, kad atsakovei nekilo pareiga išmokėti apeliantės reikalaujamą išeitinė kompensaciją bei kitas reikalaujamas išmokas. Pažymi, kad apeliantė nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu nekėlė klausimo dėl įstaigos vadovės atšaukimo teisėtumo, nereiškė reikalavimo atleidimą iš pareigų pripažinti neteisėtu. Nesutinka su argumentais, kad teismo sprendimas neteisėtas ar naikintinas dėl tariamai netinkamos motyvacijos. Teigia, kad pareiga informuoti atsakovės dalininkus apie tapačia veikla užsiimančio subjekto steigimą ir jo veiklos vykdymą atsakovės patalpose apeliantei kilo ne iš nekonkuravimo susitarimų, bet iš ieškovės, kaip juridinio asmens vadovės teisinio statuso. Atsakovė nesutinka su apeliantės teiginiais dėl informacijos apie naujai įsteigtą VšĮ „Linksmosios pėdutės“ talpinimo atsakovės VšĮ „5 pėdutės“ internetinėje svetainėje ir šios svetainės perėmimo bei nuomos teisinių santykių perkėlimo naujai įsteigtas apeliantės viešajai įstaigai. Faktas, kad apeliantė buvo atleista po tam tikro laiko, gali būti vertinamas tik taip, jog atsakovės dalininkės siekė įsitikinti ir surinkti pakankamai duomenų apie apeliantės savavaliavimą atsakovės įstaigoje. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad 1 500 Lt mėnesinis darbo užmokestis N. Z. buvo mokamas būtent atsakovės įstaigos dalininkų sprendimu. Atsakovės nuomone, apeliantės prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo atmestinas. Taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų ir teigia, kad skundžiamu sprendimu jos priteistos pagrįstai.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, apeliantės prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

8Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-09-27 VšĮ Gyvūnų globos namai „5 pėdutės“ dalininkų susirinkimo protokolo 2 punktu nutarta įstaigos vienasmeniu valdymo organu – direktore paskirti N. Z. (t. 1, b. l. 35). 2010-09-27 tarp ieškovės N. Z. ir atsakovės VšĮ „5 pėdutės“ sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 6 (t. 1, b. l. 31–32). Jos pagrindu nuo 2010-09-28 ieškovė dirbo VšĮ Gyvūnų globos namai „5 pėdutės“ direktore. Pagal darbo sutarties 3 punktą darbdavys įsipareigojo mokėti Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką. Darbo sutarties 5 punkte nustatyta darbo dienos trukmė – 1 val. per mėnesį. Iš 2014-02-26 VšĮ Gyvūnų globos namai „5 pėdutės“ dalininkų susirinkimo protokolo nustatyta, kad įstaigos dalininkai, vadovaudamiesi įstaigos įstatais ir Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. nutarė atšaukti įstaigos direktorę – N. Z. iš įstaigos direktorės pareigų nuo 2014-02-27. Nutraukti darbo sutartį su ieškove pavesta naujai paskirtai direktorei. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovei N. Z. iš atsakovės VšĮ Gyvūnų globos namai „5 pėdutės“.

9Dėl bylos sustabdymo.

10Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė N. Z. pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Klaipėdos apygardos teismo žinioje esanti civilinė byla Nr. e2-723-459/2015 dėl nuostolių atlyginimo, pradėta tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu. CPK 163 str. 3 p. numato, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-723-459/2015, iškelta pagal ieškovės VšĮ Gyvūnų globos namų „5 pėdutės“ ieškinį atsakovei N. Z., tretiesiems asmenims A. Z. (A. Z.), S. Š., VšĮ „Linksmosios pėdutės“, V. S. dėl nuostolių priteisimo. Minėtoje civilinėje byloje nagrinėjami klausimai dėl žalos atlyginimo ir N. Z. veiksmai vertintini tuo aspektu, ar dėl jų buvo padaryta žalos (nuostolių) VšĮ Gyvūnų globos namų „5 pėdutės“. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės N. Z. ieškinį atsakovei VšĮ Gyvūnų globos namai „5 pėdutės“ spręstini klausimai dėl tinkamo atsiskaitymo su ieškove atleidimo metu ir dėl reikalavimų priteisti išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką bei neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo. Šioje byloje ieškovės veiksmai vertintini tuo aspektu, ar dalininkų pasitikėjimas buvo prarastas dėl ieškovės kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė tokio prašymo dėl šios civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo nereiškė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir tuo tarpu laikėsi pozicijos, kad pagal bylose reiškiamus reikalavimus nėra pagrindo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad išspręsti šioje byloje pareikštus reikalavimus, reikalingi faktai gali būti nustatyti šioje byloje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 163 str. 3 p. numatytą privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą, dėl to ieškovės prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą atmestinas.

11Dėl naujų įrodymų prijungimo.

12Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priimti įrodymus – bendrovių sąskaitas atsakovei, išrašytas 2012 m., kurios buvo apmokėtos 2012 m. Taip pat apeliantė pateikė prašymus prijungti papildomus įrodymus – išvadas dėl interneto archyvo duomenų patikimumo, elektroninio susirašinėjimo duomenis. Civiliniame procese šalims nustatyta pareiga rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Pirmosios instancijos teisme ieškovė buvo atstovaujama advokatės, turėjo pareigą ir visas galimybes pateikti į bylą visus įrodymus. Apeliantė pažymi kad šie papildomai pateikti įrodymai buvo gauti Klaipėdos apygardos teismo išduoto liudijimo pagrindu, todėl tik dabar teikiami į bylą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju šis liudijimas buvo išduotas ir įrodymai buvo renkami ne šios civilinės bylos įrodinėjimo procese. Tuo tarpu aplinkybės dėl dokumentais nepagrįstų VšĮ Gyvūnų globos namų „5 pėdutės“ išlaidų buvo nurodytos dar 2014-12-08 atsakovės atsiliepime į ieškovės ieškinį. Taigi ieškovė turėjo galimybę papildomus duomenis teikti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, tačiau tokių duomenų neteikė. Ieškovė argumentus dėl interneto archyvo duomenų patikimumo įrodinėjo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek pateikdama apeliacinį skundą. Aplinkybė, kad prašomos prijunti prie bylos išvados parengtos ir elektroninis susirašinėjimas gautas tik po apeliacinio skundo pateikimo, nepagrindžia, kad šie duomenys negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo taikyti CPK 314 str. numatytą išimtį, atsisako priimti ieškovės pateiktus papildomus dokumentus ir jų nevertina.

13Dėl ieškovės ieškinio materialinių reikalavimų.

14Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu neginčijo jos atšaukimo iš pareigų teisėtumo, tačiau pareiškė reikalavimą priteisti jai atleidimo iš pareigų dieną neišmokėtą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei išvestinius materialinius reikalavimus. DK 140 str. 3 d. numato, kad nutraukus darbo sutartį kitais DK ketvirtame skirsnyje (išskyrus DK 125 ir 126 str. bei 127 str. 1 d. nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Taigi sprendžiant klausimą dėl išeitinės išmokos mokėjimo pagal DK 140 str. 3 d. svarbu nustatyti, ar ieškovė N. Z., kaip atsakovės VšĮ Gyvūnų globos namai „5 pėdutės“ vadovė, iš pareigų buvo atleista esant jos kaltei.

15Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir priimtu teismo sprendimu. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagal analogiją taikė Akcinių bendrovių įstatymą ir be pagrindo sutapatino viešosios įstaigos bei akcinės bendrovės vadovo statusus, dėl to nepagrįstai padarė išvadą, jog ginčo santykiui galima taikyti Akcinių bendrovių įstatyme nustatytus bendrovės vadovo atleidimo pagrindus ir procedūrą, taip pat nukrypo nuo viešosios įstaigos vadovo atleidimo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

16DK 124 str. 1 d. 1 p. numato, jog vienas iš darbo sutarties pasibaigimo pagrindų gali būti sutarties nutraukimas DK ir kitų įstatymų numatytais pagrindais. Pažymėtina, kad iki 2014-01-01 galiojusi Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. numatė, jog visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atleidžia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo išaiškinimai, kuriais remiamasi ieškovės apeliaciniame skunde, buvo suformuoti iki Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. nuostatos pakeitimo 2014‑01‑01 redakcija. Tuo tarpu įstatymų leidėjas, priimdamas 2013-06-25 Viešųjų įstaigų įstatymo 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XII-403, kuris įsigaliojo nuo 2014-01-01, pakeitė iki tol galiojusį nurodytų Viešųjų įstaigų įstatymo straipsnių reglamentavimą. Nagrinėjamoje situacijoje aktualūs Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 5 d. bei 10 str. 1 d. 4 p. įstatyminio reglamentavimo pakeitimai. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuo 2014-01-01 įsigaliojusios redakcijos Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. nustatė, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas. Taigi vietoje ankstesnėje šios teisės normos redakcijoje nurodyto žodžio „atleidžia“ įrašytas žodis „atšaukia“. Be to, į nuo 2014‑01‑01 įsigaliojusios redakcijos Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 5 d. papildomai įtraukta nuostata, kad kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Analizuojant minėto įstatymo pakeitimo rengimo dokumentus, iš Viešųjų įstaigų įstatymo 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17, 19 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo projektų aiškinamojo rašto nustatyta, kad vienas iš Viešųjų įstaigų įstatymo projekto tikslų ir uždavinių – suteikti galimybę viešosios įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui atšaukti vadovą, taip pat sudarytų kolegialių organų narius. Taip pat nurodytame aiškinamajame rašte pažymima, kad viešosios įstaigos vadovas yra vienasmenis valdymo organas. Nuo vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso viešosios įstaigos veiklos efektyvumas. Viešosios įstaigos vadovui suteikiami platūs įgaliojimai veikti viešosios įstaigos vardu, savo veiksmais sukurti viešajai įstaigai teises ir pareigas. Dėl tokios vadovo reikšmės būtinas viešosios įstaigos dalininkų pasitikėjimas juo, tačiau Viešųjų įstaigų įstatyme nenumatyta viešosios įstaigos vadovo atšaukimo galimybė, dalininkams praradus pasitikėjimą juo ar nusprendus, kad kito vadovo gebėjimai suteiks viešajai įstaigai daugiau naudos. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą viešosios įstaigos vadovo atleidimas vykdytinas DK nustatytais pagrindais ir tvarka. Viešųjų įstaigų įstatymo projekte siūloma viešosios įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui suteikti galimybę atšaukti vadovą. Tokia visuotinio dalininkų susirinkimo teisė nesiejama su atšaukiamojo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis, o būtų grindžiama tik viešosios įstaigos ir viešosios įstaigos vadovo santykių pobūdžiu, kurį lemia pasitikėjimas. Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtinus tokią nuostatą būtų išvengta praktikoje pasitaikančių situacijų, kai dalininkų pasitikėjimą praradęs viešosios įstaigos vadovas ir toliau dirba, kol atliekamos jo atleidimą lemiančios procedūros. Įvertinus aptartas nuo 2014-01-01 įsigaliojusių Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 5 d. bei 10 str. 1 d. 4 p. ir jų rengimo dokumentų nuostatas, darytina išvada, kad įstatymų leidėjo valia buvo nukreipta įtvirtinti viešosios įstaigos vadovo, kurio santykiai su viešąja įstaiga grįsti pasitikėjimu, atšaukimo teisę visuotiniam dalininkų susirinkimui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuo 2014-01-01 iš esmės pasiektus teisiniam reglamentavimui, numatančiam darbo sutarties nutraukimą su viešosios įstaigos vadovu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės dėl viešosios įstaigos vadovo teisinio statuso šiuo atveju neaktualios ir, esant pakeistam teisiniam reglamentavimui, pagrįstai nesivadovavo apeliantės nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-7-308/2008, bei 2009‑05-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009, pateiktais išaiškinimais.

17Apeliantė nurodo, kad iš atsakovės įstaigos vadovės pareigų buvo atleista be motyvų, t. y. 2014-02-26 atsakovės įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo protokole nėra nurodyti įstaigos vadovės (direktorės) atšaukimo iš einamų pareigų motyvai. Nagrinėjamu atveju darbo sutartis su ieškove N. Z. buvo nutraukta tuo pagrindu, kad ji buvo atšaukta iš pareigų, vadovaujantis aktualia 2014-01-01 Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. Šiuo apsektu pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, visuotiniam dalininkų susirinkimui nustatyta teisė bet kada atšaukti jo išrinktą viešosios įstaigos vadovą ir nepriklausomai nuo pastarojo kaltės buvimo. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtus teisinio reglamentavimo pakeitimus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog toks Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 5 d. bei 10 str. 1 d. 4 p. teisinis darbo sutarties nutraukimo su viešosios įstaigos vadovu reglamentavimas iš esmės tapo identiškas darbo sutarties nutraukimo su akcinių bendrovių vadovu reglamentavimui, numatytam Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3, 4 dalių nuostatose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad atšaukimo teisės absoliutumą lemia bendrovės ir jos administracijos vadovo santykių, pagrįstų pasitikėjimu, pobūdis, administracijos vadovo pareigybės ir jo atliekamo vadovavimo darbo reikšmė bendrovei. Taigi kompetentingas bendrovės organas turi teisę bet kada atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą, nepaisant to, yra jo kaltė ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007; 2012-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog bendrovės administracijos vadovą, atsakingą už visos bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, ir bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, vengti privačių ir bendrovės interesų konflikto. Kita vertus, tai reiškia, kad bendrovė, kartu ir jos akcininkai turi teisę reikalauti iš bendrovės vadovo, kad jis veiktų bendrovės interesais kvalifikuotai, rūpestingai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑260/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑252/2012). Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 4 d. atitinkamai taip pat numato, kad viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais. Dėl to, priimant skundžiamą sprendimą pagrįstai remtasi Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, kurioje konstatuojama, jog vadovui dėl jo teisinės padėties įmonėje keliami kitokie reikalavimai negu kitiems darbuotojams, ir pagrįstai ieškovės, kaip viešosios įstaigos vadovės, kaltės dėl atleidimo iš pareigų klausimas vertintas pagal kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į jos teisinį statusą, o ne vertinant jos veiksmus drausminių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus skyrimo požiūriu. Dėl to atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovės kaltės nei drausminės, nei materialinės ar civilinės atsakomybės rūšies pagrindu. Vadovo kaltę šiuo požiūriu, atsižvelgiant į nurodytus įstaigos vadovo teisinės padėties aspektus, lemia ir dalininkų pasitikėjimo praradimas.

18Iš 2014-02-26 VšĮ Gyvūnų globos namai „5 pėdutės“ dalininkų rašto dėl direktorės veiklos matyti, kad įstaigos dalininkams tapo žinoma, jog ieškovė N. Z., būdama VšĮ Gyvūnų globos namų „5 pėdutės“ direktore, įsteigė kitą VšĮ „Linksmosios pėdutės“, o savo atliktais veiksmais pažeidė įstaigos vadovui privalomą lojalumo pareigą, dėl to visuotinio dalininkų susirinkimo metu nuspręsta ieškovę atšaukti iš įstaigos direktorės pareigų nuo 2014‑02‑27. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nustatė, kad pasitikėjimo ieškove praradimą ir ieškovės atšaukimą iš pareigų lėmė jos veiklos trūkumai ir nustatė, kad šie trūkumai tiesiogiai susiję su ieškovės veiksmais (neveikimu).

19Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovė neprivalėjo pranešti atsakovės įstaigos dalininkams apie VšĮ „Linksmosios pėdutės“ įsteigimą. Nustatyta, kad VšĮ Gyvūnų globos namai „Linksmosios pėdutės“ VĮ „Registrų centras“ įregistruota 2013-04-11, jos vadove nurodyta N. Z. (t. 1, b. l. 11–12). Nors apeliantė nurodo, kad jai einant vadovės pareigas VšĮ „5 pėdutės“ ir VšĮ „Linksmosios pėdutės“ nevykdė analogiškos veiklos ir darbas vyko skirtingomis kryptimis, t. y. atsakovė vykdė gyvūnų globą, o VšĮ „Linksmosios pėdutės“ užsiiminėjo kaniterapine veikla, t. y. gyvūnų teikiama psichoterapija žmonėms. Tačiau viešajame registre ir VšĮ „Linksmosios pėdutės“, kurios viena iš steigėjų buvo ieškovė, įstatuose kaip šios įstaigos tikslai nurodyti siekis sukurti ir vystyti pažangią ir efektyvią gyvūnų gelbėjimo bei gerovės sistemą, steigiant Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančius gyvūnų globos namus, teikiant gyvūnams kvalifikuotą veterinarinį ambulatorinį ir stacionarinį gydymą ar kitokią priežiūrą bei pagalbą, propaguojant atsakingos gyvūnų globos idėjas, teikiant nemokamas gyvūnų terapijos paslaugas senelių bei vaikų globos namams ir neįgaliesiems (t. 1, b. l. 11–12, t. 2, b. l. 236–238). Šie tikslai, be apeliantės nurodomos veiklos, iš esmės atitiko VšĮ Gyvūnų globos namai „5 pėdutės“ įstatuose numatytą šios viešosios įstaigos veiklos sritį ir tikslus (t. 1, b. l. 22–28). Be to, byloje pateikti duomenys, kad ir VšĮ „5 pėdutės“ 2011–2013 m. laikotarpiu bendradarbiavo su įstaigomis, vykdė edukacines, bendravimo su šunimis pamokas ir programas (t. 5, b. l. 169–172). Juridinio asmens organų narių pareigas reglamentuojančio CK 2.87 str. 3 d. numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja juridinio asmens interesams. CK 2.87 str. 5 d. numato juridinio asmens valdymo organo nariui pareigą pranešti apie nurodytas aplinkybes kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams ir nurodyti jų pobūdį, bei, jei įmanoma, vertę; ši informacija turi būti pateikta raštu arba įrašyta į juridinio asmens organų posėdžio protokolą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad raštu apie įsteigtą kitą viešąją įstaigą (VšĮ „Linksmosios pėdutės“) ir panašią jos veiklą pranešė kitiems įstaigos dalininkams. Iš ieškovės paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu matyti, kad apie VšĮ „Linksmosios pėdutės“ įsteigimo faktą ieškovė įstaigos dalininkams pati nepranešė. Šalia šios aplinkybės svarbu pažymėti, kad tarp VšĮ „5 pėdutės“ ir UAB „Mūsų laikas“ 2010-09-28 buvo sudaryta patalpų ( - ), nuomos sutartis, nuomos terminą skaičiuojant iki 2012-12-31 (t. 1, b. l. 13). Iš rašytinių įrodymų byloje ir ieškovės bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pasibaigus nuomos terminui VšĮ Gyvūnų globos namai „5 pėdutės“ toliau iki 2013 m. balandžio mėn. mokėjo už minėtų patalpų, kuriose buvo atsakovės darbuotojai, gyvūnai ir turtas, nuomą pagal UAB „Mūsų laikas“ pateikiamas PVM sąskaitas faktūras. Tačiau nuo 2013 m. gegužės mėn. ir dabar už tų pačių patalpų ( - ) nuomą ir komunalinius patarnavimus mokėjo VšĮ „Linksmosios pėdutės“, VšĮ „Linksmosios pėdutės“ ir toliau yra nuomojamose patalpose su visais gyvūnais. Tad faktiškai atsakovė yra likusi be patalpų kuriose vykdė veiklą. Iš liudytojos S. Š. paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu matyti, kad faktiškai šios dvi įstaigos veikė tose pačiose patalpose.

20Skundžiamame sprendime taip pat nustatyta, kad ieškovė savo, kaip VšĮ Gyvūnų globos namų ,,5 pėdutės“ direktorės, pareigomis naudojosi VšĮ Gyvūnų globos namų „5 pėdutės“ išplėtotais ryšiais su rėmėjais VšĮ „Linksmosios pėdutės“ rėmėjų paieškai. Apeliantė teigia, kad iš interneto duomenų archyvo atsakovės pateiktose jos interneto svetainės vaizdo kopijose užfiksuoti duomenys nėra tikslūs, išsamiai pilni, nuoseklūs ir negali būti naudojami kaip įrodymas įrodinėjant, kaip laike laikotarpiu nuo 2012-07-19 iki 2014‑08‑22 pakito šios interneto svetainės turinys dėl galimo įvairių laikotarpių svetainės turinio fragmentų sumaišymo, nenuoseklumo. Tačiau šie argumentai iš esmės nepaneigia, kad tokio turinio informacija apie VšĮ „Linksmosios pėdutės“ veiklą bei šios įstaigos banko sąskaitos numeris paramai buvo skelbiamas atsakovės VšĮ „5 pėdutės“ vardu veikiančioje interneto svetainėje, kurioje taip pat iš esmės buvo renkama parama atsakovės įstaigos veiklai. Minėtos įstaigos buvo pristatomos greta, sudarant jų sąsajos įspūdį. Ieškovė neneigė, jog atsakovės įstaigos interneto svetainėje buvo ir VšĮ „Linksmosios pėdutės“ informacija bei rekvizitai. Apeliantė pažymi, kad „5 pėdutės“ socialinio tinklapio facebook paskyra nepriklausė atsakovei ir buvo S. Š. asmeninė paskyra, tačiau taip pat pažymėtina, kad S. Š. buvo atsakovės įstaigos darbuotoja, ieškovei esant atsakovės įstaigos direktore. Ieškovei, kaip atsakovės įstaigos vadovei, turėjo būti žinoma apie jos vadovaujamos atsakovės įstaigos pavadinimo naudojimą.

21Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliantės argumentų dėl jos faktinio darbo laiko sąsajos su pagrindu mokėti jai 1 500 Lt mėnesinę algą, kadangi nagrinėjamu atveju šios aplinkybės vertintinos dalininkų pasitikėjimo įstaigos vadove aspektu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas būtų pakeitęs su ieškove sudarytos darbo sutarties sąlygas, kai tuo tarpu Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. numato, kad vadovo darbo sutarties sąlygas nustato visuotinis dalininkų susirinkimas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę dėl dalininkų sprendimo nebuvimo pagrįstai atsižvelgė, spręsdamas dėl dalininkų pasitikėjimo ieškove praradimo pagrindų.

22Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad nenustačius bent vienos iš ieškovės apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, kuriomis bylos nagrinėjimo metu atsakovė grindė ieškovės atleidimą dėl pasitikėjimo ieškove praradimo, buvimo, nėra pagrindo konstatuoti ieškovės kaltės, reikšmingos sprendžiant dėl reikalavimo išmokėti jai išeitinę išmoką. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovė atleista dalininkams praradus pasitikėjimą ieškove ir nutarus atšaukti ją iš pareigų. Nagrinėjamu atveju ieškovės veiksmai vertintini jos, kaip atsakovės įstaigos vadovės (direktorės), pareigų veikti šios vadovaujamos įstaigos interesais, kvalifikuotai, atidžiai, rūpestingai ir vengti privačių ir įstaigos interesų konflikto, atlikimo ir dalininkų pasitikėjimo kontekste. Iš 2014‑02-26 VšĮ Gyvūnų globos namai „5 pėdutės“ dalininkų rašto dėl direktorės veiklos matyti, kad toks dalininkų sprendimas priimtas nustačius, jog ieškovė nepranešė, kaip nustatyta teisės aktuose, apie savo veiklą VšĮ „Linksmosios pėdutės“, į įstaigos internetinį puslapį pradėjo kelti informaciją, susijusią su VšĮ „Linksmosios pėdutės“, įstaigos turtą ir patalpas pradėjo naudoti VšĮ „Linksomosios pėdutės“ veiklai. Procesiniuose dokumentuose byloje atsakovė nurodė ir kitas aplinkybes. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, vertino, kad visuma aplinkybių patvirtina, kad ieškovės, kaip VšĮ ,,5 pėdutės“ vadovės, veikla neatitiko rūpestingumo, skaidrumo, atsakingumo principų. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad viena iš atsakovės įstaigos dalininkių iš buhalterės gavo tam tikrus buhalterinius dokumentus, nepašalina ieškovės, kaip VšĮ Gyvūnų globos namai „5 pėdutės“ vadovės, atsakovės įstaigai turėtų fiduciarinių pareigų pažeidimo fakto. Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui (CK 2.87 str. 2 d.). Ištyrusi bylos medžiagą ir įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, jog ieškovės, kaip VšĮ Gyvūnų globos namų „5 pėdutės“ vadovės, veiksmuose įžvelgtinas pareigų atlikimo nerūpestingumas, asmeninių ir atsakovės įstaigos interesų prieštara, veiklos skaidrumo stoka ir tai pagrįstai lėmė viešosios įstaigos dalininkų pasitikėjimo ieškove praradimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į specifinę įstaigos vadovo teisinę padėtį, lemiančią aukštus reikalavimus jo veiklai ir atsakomybei, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės N. Z. atšaukimo iš atsakovės įstaigos vadovės pareigų priežastys atsirado dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad atleidžiant ieškovę N. Z. išeitinė išmoka pagal DK 140 str. 3 d. neturėjo būti sumokėta.

23Nustatyta, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės N. Z. ieškinio reikalavimą dėl DK 140 str. 3 d. nurodytos išeitinės išmokos priteisimo, kadangi tokia teisė ieškovei neatsirado. Dėl to taip pat nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės VšĮ Gyvūnų globos namų „5 pėdutės“ DK 141 str. 3 d. nustatytą vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką. Nenustačius ieškinyje nurodomų atsakovės neteisėtų veiksmų dėl atsiskaitymo su ieškove pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir ieškovės reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

24Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagristą apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino darbo sutarties su ieškove nutraukimo teisėtumo. Kaip minėta anksčiau, šiuo atveju ieškovė N. Z. byloje neginčijo ir nekėlė klausimo dėl jos atšaukimo iš pareigų teisėtumo, neprašė grąžinti ją į eitas pareigas ar pripažinti atšaukimą ar darbo sutarties nutraukimą neteisėtu. Priešingai, atleidimo iš darbo fakto pagrindu reiškė reikalavimą dėl išeitinės išmokos priteisimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimą dėl ieškovės atšaukimo iš atsakovės įstaigos vadovės pareigų ir darbo sutarties su ieškove nutraukimo teisėtumo. Remiantis CPK 306 str. 2 d., apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tad teisėjų kolegija plačiau apeliacinio skundo argumentų šiuo aspektu neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

25Dėl bylinėjimosi išlaidų.

26Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsakovei VšĮ Gyvūnų globos namams „5 pėdutės“ iš ieškovės priteista 3 110,28 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą. CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog į bylinėjimosi išlaidų sumą nepagrįstai įtrauktos procesinių dokumentų, kurie bylos nagrinėjimo metu teismo buvo atmesti (t. y. 2015-02-02 prašymo stabdyti bylą), taip pat, ieškovės nuomone, perteklinių dokumentų rengimo išlaidos. Atsakovės procesiniai dokumentai buvo rengti ir susiję su ieškovės ieškinio pagrindu iškelta civiline byla bei atsakovės atsikirtimais į ieškovės ieškinio reikalavimus, šios išlaidos buvo realiai patirtos. Bylinėjimosi išlaidas patyrusi atsakovė VšĮ Gyvūnų globos namai „5 pėdutės“ nėra PVM mokėtoja, dėl to atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl šių atsakovės išlaidų mažinimo PVM dalimi.

27Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) Teisingumo ministro 2015‑03-19 įsakymu Nr. 1R‑77 išdėstytos nauja redakcija, kuri taikytina nustatant priteistinto užmokesčio dydį už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, suteiktą po šio įsakymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2015-03-20. Remiantis nauja redakcija išdėstytų Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teisėjų kolegija į tai atsižvelgia skaičiuodama atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį bei vertindama apeliacinio skundo argumentus. Taip pat pažymėtina, kad Rekomendacijų 8.19 punkte įtraukti ir pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui veiksmai. Nors dalis teisinių paslaugų atsakovei suteikta iki Rekomendacijų išdėstymo nauja redakcija, tačiau taip pat atsižvelgtina, kad tiek ankstesnės, tiek aktualios Rekomendacijų redakcijos 2 punkte numatyti kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje vyko ne vienas parengiamasis ir teismo posėdis, kuriuose dalyvavo atsakovę atstovaujanti advokatė (2015‑02-02, 2015-03-05, 2015-04-15, 2015-04-29, 2015-05-22), įvertintina ir pakankamai ilga posėdžių trukmė. Teismo posėdžių metu buvo teikiami nauji papildomi įrodymai, byla yra didelės apimties, teikiama teisinė pagalba buvo pastovi, reikalaujanti ženklių laiko sąnaudų. Remiantis nurodytais kriterijais, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamu sprendimu atsakovei iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės ir priteistos nepagrįstai, dėl to šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

28Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės nuostatų, teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamą teismo sprendimą naikinti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to ieškovės N. Z. apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-11 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

29Ieškovės N. Z. apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 str., 98 str.). Atsakovė VšĮ Gyvūnų globos namai „5 pėdutės“ pateikė prašymą priteisti turėtas 1 139,01 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, atsižvelgiant į bylos apimtį pripažintinos pagrįstomis ir, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, priteistinos iš ieškovės N. Z. atsakovei VšĮ Gyvūnų globos namams „5 pėdutės“ (CPK 98 str.).

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

31atmesti ieškovės prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo.

32Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-11 sprendimą palikti nepakeistą.

33Priteisti iš ieškovės N. Z. (N. Z.) atsakovės VšĮ Gyvūnų globos namų „5 pėdutės“ naudai 1 139,01 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė ieškiniu prašė priteisti 3 000 Lt neišmokėtą išeitinę... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-11 sprendimu ieškinį atmetė bei... 4. Apeliaciniu skundu ieškovė N. Z. prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 5. Atsiliepimu atsakovė VšĮ Gyvūnų globos namai „5 pėdutės“ prašo... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-09-27 VšĮ Gyvūnų globos namai „5... 9. Dėl bylos sustabdymo.... 10. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė N. Z. pateikė prašymą sustabdyti šios... 11. Dėl naujų įrodymų prijungimo.... 12. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priimti įrodymus –... 13. Dėl ieškovės ieškinio materialinių reikalavimų.... 14. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu neginčijo jos atšaukimo iš pareigų... 15. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 16. DK 124 str. 1 d. 1 p. numato, jog vienas iš darbo sutarties pasibaigimo... 17. Apeliantė nurodo, kad iš atsakovės įstaigos vadovės pareigų buvo atleista... 18. Iš 2014-02-26 VšĮ Gyvūnų globos namai „5 pėdutės“ dalininkų rašto... 19. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog... 20. Skundžiamame sprendime taip pat nustatyta, kad ieškovė savo, kaip VšĮ... 21. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliantės argumentų dėl jos... 22. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad... 23. Nustatyta, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės N. Z. ieškinio... 24. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagristą apeliacinio skundo argumentą, jog... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 26. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos... 27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Teisingumo ministro 2004-04-02... 28. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 29. Ieškovės N. Z. apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 31. atmesti ieškovės prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo.... 32. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-11 sprendimą palikti nepakeistą.... 33. Priteisti iš ieškovės N. Z. (N. Z.) atsakovės VšĮ Gyvūnų globos namų...