Byla 3K-3-252/2012
Dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Zigmo Levickio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Turto bankui dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbuotojui pagal darbo sutartį mokamo darbo užmokesčio ir papildomų priedų skaičiavimo tvarką, taip pat darbo sutarties nutraukimo padarinių aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas J. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 13 745,45 Lt neišmokėto darbo užmokesčio t. y. 80 proc. pastovios mėnesinės algos dydžio mėnesinės algos kintamosios dalies (priedo), neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (27 270,40 Lt), vidutinį dienos darbo užmokestį (643,17 Lt) už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

72008 m. kovo 17 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. P8-669, pagal kurią ieškovas buvo paskirtas AB Turto banko valdybos pirmininku (administracijos vadovu). Stebėtojų tarybos 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. P-8-2, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 33 straipsnio 9 dalimi, 37 straipsnio 3 dalimi ir Darbo kodekso (toliau – DK) 124 straipsnio 1 dalimi, nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. buvo nutraukta su ieškovu darbo sutartis dėl nepatenkinamai įvertintos jo veiklos bei prarasto pasitikėjimo.

8Ieškovas nurodė, kad tinkamai atliko savo darbo funkcijas, todėl Stebėtojų tarybos pažymoje Nr. P-8-2 nepagrįstai bei neteisingai jis įvertintas kaip netinkamai atliekantis pareigas.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

10Vilniaus miesto 1 – asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

11Teismas padarė išvadą, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. Stebėtojų tarybos pažymoje Nr. P-8-2 nepatenkinamai įvertinta ieškovo veikla bei prarastas juo pasitikėjimas nėra atsakovo įrodytas, nes bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės atleidimo aplinkybės nepatvirtina jo kaltės buvimo. Teismas nustatė, kad ne ieškovo veikla ir jo priimti sprendimai lėmė atsakovo teisminį ginčą su atsakovo darbuotojų profesine sąjunga, nes ji 2010 m. birželio 18 d. ieškiniu kėlė reikalavimus, susijusius ne su ieškovo sprendimais, o su Stebėtojų tarybos priimtais sprendimais, kuriuos ginčijo teisme. Nustatyta, kad 2010 m. kovo 9 d. kolektyvinė sutartis buvo rengta sudarytos derybinės grupės, ją vizavo valdybos nariai, administracijos vadovo pavaduotojai, teisininkai, tarybos nariai. Dėl to nepagrįstais laikytini atsakovo argumentai, kad ieškovo priimti sprendimai lėmė atsakovo interesų neatitinkančios kolektyvinės sutarties sudarymą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neteisus teigdamas, jog kolektyvinė sutartis pasunkino vykdomų struktūrinių pertvarkymų eigą, nes atsakovas nepateikė jokių konkrečių faktų, argumentų dėl neigiamų sutarties padarinių atsiradimo. Be to, atsakovas neįrodė, jog būtent kolektyvinės sutarties pagrindu jis patyrė 203 000 Lt nuostolių (CPK 178 straipsnis). Iš nurodytos pažymos apie pajamų ir sąnaudų sąmatos vykdymą per 2010 sausio–spalio mėnesius, kuria atsakovas grindė savo teiginį apie sutarties sukeltus nuostolius, nematyti, kad būtent dėl kolektyvinės sutarties atsakovas patyrė nuostolių. Nustatyta, kad 2010 m. kovo 30 d. Finansų ministerijos kolegija teigiamai įvertino ieškovo 2009 m. veiklos ir finansines ataskaitas, 2008 m. už gerą darbą du kartus ieškovą finansiškai skatino, nuobaudų paskirta nebuvo. Argumentai, kad ieškovo veikla ir priimti sprendimai lėmė netinkamą funkcijų, nustatytų atsakovo įstatų 38 punkto 1, 2, 5, 6, papunkčiuose, vykdymą, laikytini neįrodytais. Valdybos posėdžių sušaukimo laikas, anot ieškovo, visada buvo derinamas su Finansų ministerijos deleguotais atstovais, protokolai būdavo pasirašomi laiku, pataisymai būdavo aptariami. Dėl Stebėtojų tarybos 2010 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. P-4-2 2.3 punkto vykdymo, t. y. įpareigojimo atstovauti atsakovui teisme, pažymėta, kad šio nutarimo pagrindu procesinius dokumentus ieškovas pateikė teismui laiku ir visa apimtimi. Iki 2010 m. rugsėjo 1 d. nebuvo įvykęs nė vienas teismo posėdis, todėl teismas nurodė, kad netinkamas pirmiau nurodyto nutarimo vykdymas yra neįrodytas; pažymėjo, kad nėra pagrindo kaltinti ieškovą dėl neobjektyvios informacijos ministerijai dėl strateginio plano įgyvendinimo per 2010 m. pirmą pusmetį pateikimo, nes informaciją pateikė ne ieškovas, kuris tuo metu atostogavo, o jį pavadavęs N. V., be to, ataskaitą tvirtina ne pirmininkas, o kolegiali valdyba. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų pažeidęs taikomus padidintus profesinius atidumo reikalavimus. Teismas konstatavo, kad ieškovas atleistas iš darbo nesant jo kaltės. Dėl to Stebėtojų tarybai atšaukus ieškovą jam turėjo būti taikoma DK 140 straipsnio 2 dalis – išmokant 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (27 270,40 Lt). Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimo priteisti jam nustatytą kintamąją atlyginimo dalį, nustatė, jog 2010 m. rugpjūčio 3 d. Stebėtojų taryba 2010 m. III ketvirčio mėnesiams nustatė 80 proc. pastovios mėnesio algos dydžio mėnesinės algos kintamąją dalį. Su ieškovo prašymu priteisti už 2010 liepos–rugsėjo mėnesius nustatytą kintamąją dalį, t. y. 13 745,45 Lt, atsakovas nesutiko, motyvuodamas tuo, kad darbo sutartis su ieškovu dėl šios dalies nustatymo nebuvo pakeista dėl ieškovo kaltės. Teismas nurodė, kad darbdavys, privalėjęs vykdyti Stebėtojų tarybos nutarimą dėl kintamosios dalies nustatymo, pats turėjo rodyti iniciatyvą siekdamas su ieškovu pakeisti darbo sutarties sąlygas, tačiau to nepadarė. Nors sutartis nebuvo pakeista, tačiau nutarimas galiojo, todėl ieškovo prašymas priteisti sumas, susijusias su kintamuoju algos dalies dydžiu, tenkintinas. Teismas nustatė, kad atsakovas nepriskaičiavo ir neišmokėjo už 2010 rugpjūčio mėnesius 80 proc. algos kintamosios dalies (iš viso 16,8 minimalios mėnesinės algos), todėl netinkamai apskaičiavo ieškovo vidutinį darbo užmokestį; sutiko su ieškovo pateiktais skaičiavimais ir priteisė jam 7143,28 Lt už nepanaudotas atostogas. Kadangi atsakovas atleidimo dieną su ieškovu neatsiskaitė, tai teismas priteisė už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. po 643,17 Lt vidutinį dienos darbo užmokestį iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (DK 141 straipsnio 1–3 dalys).

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo J. B. ieškinį atmetė.

13Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė ieškovo netinkamos veiklos ir prarasto pasitikėjimo bei ieškovo kaltės dėl netinkamų pareigų atlikimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įmonės vadovo teisinė padėtis lemia tai, jog jam keliami kitokie reikalavimai negu kitiems darbuotojams. Bendrovės administracijos vadovą ir bendrovę sieja fiduciariniai santykiai, todėl yra svarbu, kad šalys pasitikėtų viena kita. Darbdavys AB Turto bankas, atstovaujamas valdybos pirmininko (administracijos vadovo) J. B., ir AB Turto banko darbuotojų kolektyvas, atstovaujamas AB Turto banko darbuotojų profesinės sąjungos, 2010 m. kovo 9 d. pasirašė kolektyvinę sutartį, kurios 8.2 punkte nustatyta, kad kiekvieno įmonės darbuotojo darbo užmokestį sudaro: darbo sutartyje fiksuotas pareiginis atlyginimas ir darbo sutartyje nefiksuojama kintamoji atlyginimo dalis. Susitarimo 8.7 punkte nustatyta, jog mažinti darbuotojų darbo užmokestį galima tik keičiant kintamąją atlyginimo dalį ir tik laikinai, t. y. iki valstybės (kartu ir įmonės) ekonominė ir finansinė būklė yra itin sunki, nurodant konkrečią datą (tačiau ne ilgiau kaip vienerius metus), iki kurios darbo užmokestis yra mažinamas. Mažinant darbo užmokestį nedaromas darbo sutarties pakeitimas. Darbo užmokestis gali būti mažinamas griežtai laikantis proporcingumo principo, t. y. ne daugiau, nei vidutiniškai valstybėje yra sumažinamas darbo užmokestis (į darbo užmokesčio sąvoką įskaitant visas išmokas: ir pareiginį atlyginimą, ir priedus, ir priemokas, ir kompensacijas, ir visas kitas išmokas) viešajam sektoriui. Kolektyvinės sutarties 8.7 punktas iš esmės draudžia be darbuotojo sutikimo mažinti darbo sutartyje fiksuotą pareiginį atlyginimą, neatsižvelgiant į DK 120 straipsnio 1 dalis, 129, 130 straipsniuose nustatytas išimtis bei procedūras. Tai konstatavo administracinėje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendime. Kolektyvinės sutarties 8.7 punktas ta apimtimi, kuria nustatoma įmonės vadovaujančiųjų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, prieštarauja Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimui Nr. 1341 ir DK 61 straipsnio 1 daliai. Taigi teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas, būdamas valdybos pirmininkas (administracijos vadovas), kurio, kaip minėta, teisinė padėtis įmonėje lemia didesnių reikalavimų negu kitiems įmonės darbuotojams taikymą, pasirašydamas kolektyvinę sutartį, kaip vieną sutarties šalių, netinkamai atliko savo darbo funkcijas. Ieškovas, būdamas ilgametis ir patyręs įmonės vadovas, derėdamasis su atsakovo profesine sąjunga dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, neįvertino visų sutarties sudarymo aplinkybių, rizikos ir iš to kylančių padarinių bei nepakankamai išsamiai įvertino darbuotojų siekių, kad tokios sutarties pasirašymu būtų sudarytos sąlygos nemažinti darbo užmokesčio, nesiėmė priemonių gauti nepriklausomą teisininkų nuomonę tokios sutarties sudarymo padarinių klausimais. Būtent šie priimti sprendimai lėmė AB Turto banko teisminį ginčą su atsakovo darbuotojų profesine sąjunga dėl kolektyvinės sutarties aiškinimo ir taikymo, atitinkamai nereikalingas atsakovo materialines ir darbuotojų valdymo ir priežiūros organų darbo laiko sąnaudas. Atsižvelgiant į AB Turto banko Stebėtojų tarybos 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. P-6-2, nustačiusį vadovaujantiems darbuotojams per 2010 metų III ketvirtį kas mėnesį mokėti po 80 procentų nuo jų pastoviosios dalies dydžio mėnesinės algos kintamąją dalį, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytinas kaip darbuotojo paskatinimas, išmokant premijas, nes tada būtų pažeista Vyriausybės 2002 m. liepos 23 d. nutarime Nr. 1341 nustatyta tvarka skirti premiją ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Premija, kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, darbuotojui skirtina už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas, ir tokia premijos skyrimo tvarka turi būti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje. Darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją išmokėti. Premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir jis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė skirti ją ar ne (DK 186, 233 straipsniai).

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovas J. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto

161 – ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Dėl DK 140 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Sprendžiant, ar, nutraukus akcinės bendrovės vadovo darbo sutartį pagal DK 124 straipsnį ir ABĮ 37 straipsnio 3 dalį, mokėtina 2 vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, lemiamą reikšmę turi darbuotojo kaltė dėl darbo sutarties nutraukimo. Pagrindiniu kaltės įrodymu laikytas ieškovo kolektyvinės sutarties pasirašymas. Kolektyvinės sutarties 8.7 punktas neprieštarauja Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimui Nr. 1341 ir DK 61 straipsnio 1 daliai, nes leidžia pakeisti darbo užmokestį nesant darbuotojo raštiško sutikimo, kai keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Šis punktas nedraudžia keisti darbo apmokėjimo sąlygas kitais DK 120 straipsnio 3 dalies pagrindais – gavus raštišką darbuotojų sutikimą, taip pat negavus rašytinio sutikimo, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Iki kolektyvinės sutarties pasirašymo susitarimą vizavo ir pasirašyti rekomendavo du valdybos nariai, trys administracijos vadovo pavaduotojai, trys teisininkai, vyriausiasis finansininkas. Ši sutartis yra darbdavio ir darbuotojų kolektyvinių derybų rezultatas, tačiau jokiu būdu ne vienvaldiškas ieškovo sprendimas, dėl kurio galėtų kilti jo atsakomybė. Stebėtojų taryba nepasinaudojo įstatų 27.3 punkto nuostata, leidžiančia teikti siūlymus valdybai ir administracijos vadovui atšaukti savo sprendimus, taigi nemanė, kad egzistuoja kolektyvinės sutarties prieštaravimas. Tai, kad profesinė sąjunga pasinaudojo teismine gynyba, negali būti laikoma ieškovo kaltės įrodymu. Be to, profesinė sąjunga ginčijo paties atsakovo priimtus sprendimus. Nepagrįstas argumentas dėl 2010 m. patirtų nuostolių, nes finansinės atskaitomybės dokumentai nenurodo buvus 203 000 Lt nuostolių.
  2. Dėl DK 186 straipsnio taikymo. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, susijusias su darbo užmokesčio kintamąja dalimi. Teismas turėjo kvalifikuoti atsakovo nutarimu nustatytą sumą kaip darbo užmokesčio kintamąją dalį, kuri turėtų būti priteisiama ieškovui, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutarties byloje T. O. v. UAB „ASSA LIETUVA“, bylos Nr. 3K-3-422/2007.

17Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas AB Turto bankas prašo ieškovo J. B. kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl DK 140 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Kolektyvinės sutarties 8.7 punkto nuostata įtvirtino, kad konkrečia pinigų suma darbo sutartyse nustatytas pareiginis nevadovaujančiųjų darbuotojų atlyginimas tapo nemažintinu jokiomis aplinkybėmis, o kintamoji atlyginimo dalis, kuri anksčiau būdavo skiriama darbdavio kaip paskatinamoji išmoka DK 233 straipsnio prasme, tapo pagal DK 186 straipsnį privalomai darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio dalimi. Pasirašius šį susitarimą faktiškai sumažinti darbuotojų darbo užmokestį, pakeičiant ne tik kintamąją jų atlyginimo dalį, nebuvo jokios galimybės. Darbo užmokestis galėjo būti keičiamas tik darbuotojui sutinkant, o nesutikus tokio darbuotojo atleisti pagal DK 129 straipsnį darbdavys neturėjo teisės. Vyriausybės 2002 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 1341 nuostatos nuo 2010 m. balandžio 1 d. įpareigojo pakeisti vadovaujančiųjų darbuotojų darbo užmokestį, t. y. turėjo būti mokamas atlyginimas, susidedantis iš pastoviosios ir kintamosios dalies. Šie pakeitimai nesutikus darbuotojams negalėjo būti įgyvendinti dėl pasirašytos Kolektyvinės sutarties 8.7 nuostatos. Remdamasi šia sutarties nuostata profesinė sąjunga siekė išvengti darbuotojų darbo užmokesčio valstybinio reguliavimo. Ji tapo pagrindu pareikštam ieškiniui, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu Stebėtojų tarybos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. P-2-2 dėl J. B. darbo užmokesčio dydžio sumažinimo, taip pat profesinės sąjungos prieštaravimui dėl administracijos vadovo pavaduotojo – N. V. atleidimo, nesutikus šiam dirbti pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 1341 pakeistas darbo apmokėjimo sąlygas. Kasatorius nederino kolektyvinės sutarties nei Valdyboje, nei Stebėtojų taryboje, nei savininko teises ir pareigas įgyvendinančioje institucijoje – Finansų ministerijoje, tai darė tik su įmonės darbuotojais, kurie buvo asmeniškai suinteresuoti sutartyje nustatyti kuo palankesnes savo darbo apmokėjimo sąlygas. Trys valdybos nariai, su kuriais buvo derintas susitarimas, buvo su darbdaviu susiję darbo santykiais ir dėl to jų taip pat negalima laikyti nepriklausomais.
  2. Dėl DK 186 straipsnio taikymo. Pagrįstai vertinta darbo užmokesčio kintamoji dalis ne DK 233 straipsnio prasme, kaip premija, atliekanti skatinamąją funkciją, bet DK 186 straipsnio prasme – kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis. Nesutiktina su kasatoriaus argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo DK 186 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktikos, t. y. nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutarties byloje T. O. v. UAB „ASSA LIETUVA“, bylos Nr. 3K-3-422/2007, nes faktinės aplinkybės šiose bylose yra iš esmės skirtingos. Pažymėtina, kad darbdavys su kasatoriumi darbo sutarties pakeitimų nepasirašė, tai ir prievolės mokėti darbo užmokestį pagal naują dvinarę sistemą neįgijo.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl bylos skyrimo nagrinėti žodinio proceso tvarka

212012 m. kovo 19 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teisme gautas kasatoriaus J. B. prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius buvo informuotas ir dalyvavo žodinio proceso tvarka bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taigi jo teisė būti išklausytam buvo įgyvendinta. Pagal CPK 356 straipsnio 1 dalį kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Nusprendusi, kad tai yra būtina, teisėjų kolegija paskiria žodinį bylos nagrinėjimą (CPK 356 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, vadovaujasi bylą išnagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis ir pats nenustatinėja bylos faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, esančius įrodymus bei kasaciniame skunde iškeltus teisės klausimus tenkinti kasatoriaus prašymą ir bylą kasaciniame teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo (CPK 356 straipsnis 2 dalis).

22Dėl darbuotojo kaltės kaip sąlygos nemokėti išmokos, nustatytos DK 140 straipsnio 2 dalyje

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad akcinės bendrovės administracijos vadovo, dirbančio bendrovėje pagal darbo sutartį, teisinis statusas yra dualistinis: tarp bendrovės ir jos vadovo visų pirma susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu. Administracijos vadovas pirma, yra bendrovės vienasmenis valdymo organas. Jis organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, atstovauja bendrovei, pagal suteiktų įgalinimų ribas veikdamas bendrovės vardu sudaro sandorius, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus bei vykdo kitas jam įstatymo ir bendrovės įstatų suteiktas funkcijas. Antra, administracijos vadovas taip pat yra bendrovės darbuotojas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, taigi jis yra ir darbo santykių, siejančių jį su bendrove, dalyvis – darbuotojas. Pažymėtina, kad klausimus, susijusius su administracijos vadovu, reglamentuoja tiek DK normos ir kiti įstatymai.

24Administracijos vadovo, kaip specifinio darbo teisinių santykių subjekto, teisinį statusą visų pirma reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas. Jo rinkimo ir atšaukimo bei atleidimo iš pareigų tvarka nustatyta ABĮ 37 straipsnyje, kuriame įtvirtinta Stebėtojų tarybos absoliuti kompetencija šiais klausimais. Administracijos vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti yra nesusijusi su jo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis. Stebėtojų taryba šią teisę įgyvendina atsižvelgdama į ABĮ 19 straipsnio 8 dalies reikalavimą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai. Atšaukimo teisės absoliutumą lemia bendrovės ir jos administracijos vadovo santykių, pagrįstų pasitikėjimu, pobūdis, administracijos vadovo pareigybės ir jo atliekamo vadovavimo darbo reikšmė bendrovei. Taigi kompetentingas bendrovės organas turi teisę bet kada atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą, nepaisant to, yra jo kaltė ar ne. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendrovės ir jos administracijos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusiems santykiams, susijusiems su administracijos vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu taikomos darbo teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-7-760/2001; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. AB „Žalvaris“, bylos Nr. 3K-3-1200/2001; kt.). Vadinasi tam, kad atleistasis administracijos vadovas turėtų galimybę ateityje pasinaudoti garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi ir jos nutraukimu, įforminant darbo sutarties su juo nutraukimą, turi būti nurodytas ir atitinkamas DK nustatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-760/2001; 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kooperatyvų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-123/2006; 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008). Taigi, tuo atveju, kai administracijos vadovas atleidžiamas iš pareigų pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, tai iš DK įtvirtintų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų jam taikomas DK 124 straipsnio 1 punkte nurodytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, pagal kurį darbo sutartis baigiasi ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais.

25Nagrinėjamu atveju aptarto administracijos vadovo ir bendrovės santykių reglamentavimo specifika yra aktuali ne tik dėl to, kad su kasatoriumi Stebėtojų tarybos 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. P-8-2, vadovaujantis ABĮ 33 straipsnio 9 dalimi, 37 straipsnio 3 dalimi ir DK 124 straipsnio 1 dalimi, buvo nutraukta darbo sutartis, bet ir dėl to, kad kasatorius ginčija atsiskaitymo su juo pagal DK 140 straipsnio 2 dalies, nustatančios išeitinės išmokos mokėjimą, netinkamą taikymą. Remiantis išeitinės išmokos mokėjimo tvarką reglamentuojančia DK teisės norma, nutraukus darbo sutartį ne tik DK ketvirtajame skirsnyje nurodytais, bet ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, atleistam darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Taigi sprendžiant klausimą dėl išeitinės išmokos mokėjimo pagal DK 140 straipsnio 2 dalį yra svarbu nustatyti, ar AB Turto banko administracijos vadovas iš pareigų buvo atleistas esant jo kaltei.

26Iš nagrinėjamoje byloje esančio AB Turto banko Stebėtojų tarybos 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. P-8-2 matyti, kad Stebėtojų taryba sprendimą atleisti kasatorių iš pareigų priėmė dėl, jos nuomone, netinkamo kasatoriaus vadovavimo bendrovės veiklai bei prarasto pasitikėjimo juo. Pagrindinė priežastis lėmusį šį vertinimą buvo AB Turto banko, atstovaujamo kasatoriaus ir darbuotojų kolektyvo, atstovaujamo AB Turto banko darbuotojų profesinės sąjungos, 2010 m. kovo 9 d. pasirašyta kolektyvinė sutartis. Šios sutarties 8.2 punkte nustatyta, kad kiekvieno įmonės darbuotojo darbo užmokestį sudaro: darbo sutartyje fiksuotas pareiginis atlyginimas ir darbo sutartyje nefiksuojama kintamoji atlyginimo dalis. Susitarimo 8.7 punkte įtvirtinta, jog mažinti darbuotojų darbo užmokestį galima tik keičiant kintamąją atlyginimo dalį ir tik laikinai, t. y. iki valstybės (kartu ir įmonės) ekonominė ir finansinė būklė yra itin sunki, nurodant konkrečią datą (tačiau ne ilgiau kaip vienerius metus), iki kurios darbo užmokestis yra mažinamas. Mažinant darbo užmokestį nedaromas darbo sutarties pakeitimas. Darbo užmokestis gali būti mažinamas laikantis proporcingumo principo, t. y. ne daugiau, nei vidutiniškai valstybėje yra sumažinamas darbo užmokestis (į darbo užmokesčio sąvoką įskaitant visas išmokas: ir pareiginį atlyginimą, ir priedus, ir priemokas, ir kompensacijas, ir visas kitas išmokas) viešajam sektoriui. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad įmonės kolektyvinėje sutartyje galimi susitarimai, gerinantys darbuotojų padėtį. Remiantis Darbo kodeksu, sudarant kolektyvines sutartis, reikia laikytis vadinamojo in favorem principo, kuris išreiškia draudimą į kolektyvines sutartis įtraukti sąlygas, bloginančias darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato galiojantys įstatymai (DK 61 straipsnio 1 dalis). Tačiau, nustatant kasatoriaus kaltės buvimą, šiuo atveju būtina įvertinti kolektyvinėje sutartyje sulygtų sąlygų atitiktį darbdavio, t. y. AB Turto banko, interesams.

27Susitarimas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo yra kolektyvinių derybų metu pasiektas rezultatas. DK 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sudarant šią sutartį darbdavio interesams atstovauja įmonės vadovas, t. y. administracijos vadovas. Taigi kasatorius derybose su AB Turto banko darbuotojų profesine sąjunga turėjo atstovauti būtent darbdavio interesams, siekti, kad kolektyvinėje sutartyje nebūtų susitarta dėl tokių sąlygų, kurios galėtų trukdyti atlikti darbdavio planuojamus darbo organizavimo ir struktūrinius pakeitimus, atsižvelgiant į ekonominę situaciją ar bendrovės veiklos rezultatus. Remiantis Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ 1.1 punktu, valstybės įmonių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių mėnesinė alga susideda iš pastoviosios dalies ir kintamosios dalies, kurių dydžiai kinta priklausomai nuo bendrovės ūkinės–finansinės veiklos rezultatų. Taigi suprastėjus šiems bendrovės rodikliams vadovaujantis pirmiau nurodytu Vyriausybės nutarimu bendrovėje turėtų būti peržiūrimi atitinkamų darbuotojų atlyginimai. Tačiau vertinant pasirašytos kolektyvinės sutarties 8.7 punkto nuostatą pagrįstai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad joje nustatyta galimybė mažinti darbo užmokestį „tik keičiant kintamąją atlyginimo dalį ir tik laikinai“ apriboja darbdavio galimybes keisti darbuotojų atlyginimo dydį Vyriausybės nutarimo ir DK 120 straipsnio tvarka. Dėl to tokio pobūdžio susitarimas laikytinas neatitinkančiu administracijos vadovo pareigų pagrindinio tikslo – veikti išimtinai bendrovės naudai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad kasatoriaus veiksmai uždėjo atsakovui finansinę naštą, nes dėl ekonominių priežasčių bendrovėje kilus būtinybei sumažinti darbuotojų darbo sutartyse nustatytus pareiginius atlyginimus, to padaryti nebuvo galima dėl kolektyvinio susitarimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad kasatoriaus veiksmai gerino atsakovo finansinę padėtį.

28Nesutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad kolektyvinės sutarties 8.7 punkto reguliavimas nebuvo pagrindas atsakovų teisminių ginčų su AB Turto banko profesine sąjunga. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad AB Turto banko profesinė sąjunga remiasi būtent kolektyvinės sutarties 8.7 punktu, kaip pagrindu neleidžiančiu mažinti darbuotojų atlyginimą, ir šios nuostatos pagrindu ginčijami atsakovo priimti sprendimai dėl darbuotojų atlyginimo keitimo, o jiems nesutikus su siūlomais pakeitimais – sprendimai nutraukti darbo sutartis. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracijos vadovas, būdamas ilgametis ir patyręs bendrovės vadovas, derėdamasis su AB Turto banko profesine sąjunga dėl atsakovo ilgalaikių įsipareigojimų, neįvertino visų sutarties sudarymo aplinkybių, rizikos ir iš to kylančių padarinių bei nepakankamai išsamiai įvertino darbuotojų siekio susitarimu sudaryti sąlygas nemažinti darbo užmokesčio.

29Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bendrovės administracijos vadovo teisinė padėtis įmonėje lemia tai, kad jam keliami kitokie reikalavimai negu kitiems įmonės darbuotojams, taigi ir bendrovės vadovo kaltė dėl atleidimo iš pareigų turi būti vertinama pagal kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į jo teisinį statusą, o ne vertinant jo veiksmus drausminių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus skyrimo požiūriu. Bendrovės administracijos vadovą, atsakingą už visos bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, ir bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, vengti privačių ir bendrovės interesų konflikto. Kita vertus, tai reiškia, kad bendrovė, kartu ir jos akcininkai turi teisę reikalauti iš bendrovės vadovo, kad jis veiktų bendrovės interesais kvalifikuotai, rūpestingai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007 ).

30Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad, atsižvelgiant į specifinę įmonės vadovo teisinę padėtį, lemiančią aukštus reikalavimus jo veiklai ir atsakomybei, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra kasatoriaus kaltės dėl jo atleidimo iš bendrovės administratoriaus vadovo pareigų, ir dėl to atleidžiant jį iš pareigų, neturėjo būti sumokėta išeitinė išmoka pagal DK 140 straipsnio 2 dalį. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami klausimai dėl darbo užmokesčio kintamosios dalies vertinimo ir aiškinimo, nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų nagrinėjamame ginče.

31Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išnagrinėjus bylą, nenustatyta pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos tesimo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

32Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. gegužės 28 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 17,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, iš kasatoriaus į valstybės biudžetą priteistina 17,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti iš ieškovo J. B. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 17,95 Lt (septyniolika litų 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

37Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje sprendžiami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas J. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 13 745,45 Lt... 7. 2008 m. kovo 17 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. P8-669, pagal... 8. Ieškovas nurodė, kad tinkamai atliko savo darbo funkcijas, todėl Stebėtojų... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 10. Vilniaus miesto 1 – asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu... 11. Teismas padarė išvadą, kad 2010 m. rugpjūčio 31 d. Stebėtojų tarybos... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2011 m.... 13. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovas J. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 16. 1 – ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą. Kasacinis... 17. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas AB Turto bankas prašo ieškovo J.... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl bylos skyrimo nagrinėti žodinio proceso tvarka... 21. 2012 m. kovo 19 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teisme gautas kasatoriaus J. B.... 22. Dėl darbuotojo kaltės kaip sąlygos nemokėti išmokos, nustatytos DK 140... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad akcinės... 24. Administracijos vadovo, kaip specifinio darbo teisinių santykių subjekto,... 25. Nagrinėjamu atveju aptarto administracijos vadovo ir bendrovės santykių... 26. Iš nagrinėjamoje byloje esančio AB Turto banko Stebėtojų tarybos 2010 m.... 27. Susitarimas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo yra kolektyvinių derybų... 28. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad kolektyvinės sutarties 8.7... 29. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bendrovės administracijos vadovo... 30. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad, atsižvelgiant į... 31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 32. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. gegužės 28 d.... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 36. Priteisti iš ieškovo J. B. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą... 37. Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos....