Byla e2A-591-450/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų V. R. ir M. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Deiruta“ ieškinį atsakovams V. R. ir M. J. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Deiruta“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslo konsultantai“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 99 636,35 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad nuo BUAB „Deiruta“ įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, bendrovės vadovais (direktoriais) buvo: nuo 1998 m. liepos 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d. – M. J.; nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. sausio 2 d. – V. R.; akcininkė nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. yra uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sėkmės industrija“, kurios direktoriumi yra atsakovas V. R.. Pagal 2017 m. gruodžio 27 d. balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, neperduotas bendrovės trumpalaikis turtas bei kitos gautinos sumos sudaro 99 636,35 Eur. Bankroto bylos iškėlimo dienai bendrovėje buvo 111 894 Eur vertės trumpalaikio turto – 109 359 Eur sudarė atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 2 535 Eur – per vienerius metus gautinos sumos. Iškėlus bankroto bylą, buvęs vadovas V. R. bankroto administratorei perdavė tik dalį bendrovės trumpalaikio turto – 2018 m. sausio 4 d. turto perdavimo priėmimo aktu Nr. 01-2018 perdavė trumpalaikio turto už 10 708,32 Eur, bei 2018 m. sausio 4 d. debitorių sąrašu perdavė 1 549,33 Eur debitorinių skolų, t. y. V. R. yra neperdavęs trumpalaikio turto už 99 636,35 Eur (985,67 Eur kitų gautinų sumų ir 98 650,68 Eur trumpalaikio turto), taip bendrovei ir jos kreditoriams padarydamas tiesioginę turtinę žalą. V. R. kaip BUAB „Deiruta“ vadovas pats kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai bendrovei iškėlimo, be to, jis buvo tinkamai informuotas apie jam, kaip buvusiam bendrovės vadovui, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytą pareigą perduoti visus bendrovės dokumentus ir turtą – 2018 m. sausio 2 d. įsakymas dėl turto ir dokumentų perdavimo įteiktas pasirašytinai, taip pat jis ne kartą buvo raginamas vykdyti savo įsipareigojimus. Atsakovo V. R. teiginys, kad bendrovėje 111 894,00 Eur vertės trumpalaikio turto nebuvo, vertintinas kaip bendrovės buhalterinės apskaitos netinkamas vedimas, atsakovui teismui pateikiant suklastotą įrodymą – 2017 m. gruodžio 27 d. balansą, kuriame nurodyti apgaulingi ir tikrovės neatitinkantys bendrovės apskaitos duomenys. Atsakovas V. R. vadovauja UAB „Sėkmės industrija“, kuri verčiasi įmonių likvidavimu ir pareiškimų rengimu dėl įmonių bankroto bylų iškėlimo, todėl jis negalėjo nepastebėti, jog, perimant bendrovės dokumentus ir turtą iš ankstesnio vadovo M. J., jam buvo perduota tik dalis turto. Be to, V. R. vadovaujama bendrovė UAB „Sėkmės industrija“ ieškovės akcijas įsigijo ir vienintele akcininke buvo registruota tik 2017 m. rugsėjo 27 d., t. y. prieš 3 mėn. iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl darytina išvada, kad su ankstesniu bendrovės akcininku ir vadovu M. J. iš anksto buvo sutarta ir suderinti veiksmai, kuriais siekta bendrovei kelti bankroto bylą, neperduodant turto, ir tuo padarant žalą bendrovei ir jos kreditoriams. Tokiu būdu atsakovai atliko neteisėtus veiksmus – turėdami išankstinį susitarimą ir veikdami bendrai, neperdavė viso ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyto turto. Žala skaičiuotina pagal neperduotą trumpalaikį turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir sudaro bendrą 99 636,35 Eur sumą. Taip pat egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama. Atsakovai, būdami bendrovės vadovais, žinojo arba turėjo žinoti, kad privalo išsaugoti bendrovės turtą, o, iškėlus bankroto bylą – jį perduoti bankroto administratoriui, tačiau to nepadarė, dėl ko atsakovų kaltė yra akivaizdi.

93.

10Atsakovas V. R. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad, atlikus prekių inventorizaciją, realiai iš įmonės buvusio vadovo 2017 m. lapkričio 2 d. buvo priimta turto už 21 778,67 Eur sumą – 513 Eur sumai ilgalaikio turto ir 21 265,67 Eur sumai nerealizuotų prekių likutis. Būtent ši 21 778,67 Eur turto vertė ir buvo nurodyta pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo; atsakovas fiziškai negalėjo perimti 111 894 Eur vertės trumpalaikio turto, kurio realiai nebuvo, nors jis ir atspindėtas BUAB „Deiruta“ atskaitomybės dokumentuose. 2017 m. lapkričio 23 d. BUAB „Deiruta“, kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Normark“ patikslinus duomenis, grąžino prekių 8 360,17 Eur sumai. Tokiu būdu BUAB „Deiruta“ realus turtas šiai dienai sudaro 12 906 Eur. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) lėmė turto netekimą: jo neišsaugojimą ar pasisavinimą. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. sausio 2 d. įmonė veiklos nevykdė, tik 2017 m. lapkričio 23 d. UAB „Normark“ grąžino prekes. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ir dėl to atsirado žala. Atsakovas savo veiksmais nepažeidė jokių teisės normų, laiku kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir savo veiksmais nepadarė įmonei žalos.

114.

12Atsakovas M. J. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad skirtumas balanse atsirado dėl buhalterės klaidos. Nurodė, kad buhalterė 2007 ar 2008 metais buvo atleista iš darbo ir naujoji buhalterė nustatė neatitikimus, bet klaidos netaisė, nes ne ji klaidą padarė, todėl klaida eilę metų apskaitoje liko neištaisyta. Įmonės veikla buvo susijusi su prekyba žūklės reikmenimis, todėl įmonė gaudavo broko, sulaužytų meškerių, likdavo nepanaudoto maisto žuvims, tačiau nieko nenurašinėjo dėl aplaidaus buhalterijos tvarkymo, nors pripažįsta žinojęs, kad už buhalterinės apskaitos tvarkingumą yra atsakingas vadovas. Įmonės balanse prekės buvo nurodytos, o realiai – tai buvo brokas, todėl paprasčiausiai brokuotas prekes išmetė, to neįforminę jokiu dokumentu (nurašymo aktu ar pan.).

13II.

14Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

155.

16Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 99 636,35 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas; valstybei iš kiekvieno atsakovo priteisė po 1 146,36 Eur bylinėjimosi išlaidas.

176.

18Teismas nustatė, kad BUAB „Deiruta“, įsteigta 1998 m. liepos 17 d., jos veiklos tikslai ir rūšys – paslaugos, prekyba, gamyba ir kita veikla. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi BUAB „Deiruta“ iškėlė bankroto bylą ir įpareigojo valdymo organus per 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Vykdydamas teismo įpareigojimą, buvęs BUAB „Deiruta“ vadovas V. R. bankroto administratorei 2018 m. sausio 4 d. turto perdavimo–priėmimo aktu Nr. 01-2018 perdavė trumpalaikio turto už 10 708,32 Eur, o 2018 m. sausio 4 d. debitorių sąrašu perdavė 1 549,33 Eur debitorinių skolų. BUAB „Deiruta“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 120 292,25 Eur sumai. BUAB „Deiruta“ direktoriumi nuo 1998 m. liepos 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo atsakovas M. J., nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. sausio 2 d. (bankroto bylos iškėlimo) – atsakovas V. R.; akcininku nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. registruota UAB „Sėkmės industrija“, kurios vadovu yra V. R..

197.

20Atsakovams, kaip buvusiems įmonės vadovams, reikalavimas reiškiamas dėl to, kad jie neperdavė administratorei įmonės turto iš viso už 99 636,35 Eur, t. y. bankroto bylos iškėlimo dienai bendrovėje buvo 111 894 Eur vertės trumpalaikio turto – 109 359 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 2 535 Eur per vienerius metus gautinos sumos, o, iškėlus bankroto bylą, buvęs vadovas V. R. paskirtai bankroto administratorei perdavė tik dalį bendrovės trumpalaikio turto – už 10 708,32 Eur ir 1 549,33 Eur debitorinių skolų. Teismo vertinimu, administratorės tvirtinimas, kad visą turtą prarado buvę ieškovės vadovai, nes nėra pateikta jokių įrodymų apie turto perleidimą tretiesiems asmenims, nepaneigtas. Atsakovų atsikirtimus, kad turto realiai nurodytai sumai bendrovėje nebuvo, o buhalterinėje apskaitoje (balanse) padaryta buhalterė klaida, kuri kartojosi eilę metų, teismas atmetė, nes nepateikta tai pagrindžiančių įrodymų.

218.

22Paskutinis bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, vadovas – atsakovas V. R. privalėjo perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą ir dokumentus pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą, tačiau to nepadarė, dėl ko teismas konstatavo jo neteisėtus veiksmus. V. R. buvo neabejotinai žinoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi BUAB „Deiruta“ iškelta bankroto byla, nes jis pats kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai bendrovei iškėlimo; be to, jis buvo tinkamai informuotas apie jam, kaip buvusiam bendrovės vadovui, ĮBĮ numatytą pareigą perduoti visus bendrovės dokumentus ir turtą – 2018 m. sausio 2 d. įsakymas dėl turto ir dokumentų perdavimo įteiktas pasirašytinai, taip pat buvęs vadovas ne kartą buvo raginamas vykdyti savo įsipareigojimus. Šių aplinkybių V. R. neneigė, taip pat nenurodė, kad būtų pateikęs administratorei turto neperdavimo priežastis patvirtinančius dokumentus.

239.

24Atsakovas V. R., teigdamas, kad iš bendrovės buvusio vadovo M. J. 111 894 Eur vertės trumpalaikio turto realiai neperėmė, todėl negalėjo jo perduoti administratorei, rėmėsi M. J. paaiškinamuoju raštu, kuriame nurodyta, kad nuo 2008 m. bendrovėje buvo vedami apskaitos įrašai, kurie neatitiko realios (faktinės) situacijos. Šiuos paaiškinimus teismo posėdyje iš esmės pripažino ir atsakovas M. J., nurodydamas, kad dėl aplaidumo bendrovėje apskaita nebuvo sutvarkyta. Tačiau teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsniu, sprendė, kad už ieškovės veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę, bendrovės dokumentų, turto išsaugojimą ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą yra atsakingas atsakovas V. R., nepriklausomai nuo to, kokį laikotarpį jis vadovavo įmonei. Be to, teismas sutiko su ieškove, kad V. R., žinodamas, jog bendrovėje nurodyto turto nėra, bendrovės apskaita vedama klaidingai, privalėjo kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, galimo turto iššvaistymo ar pan., tačiau to nepadarė, o kreipėsi su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, teismui pateikdamas galimai suklastotą įrodymą – 2017 m. gruodžio 27 d. bendrovės balansą. Tokie atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip pakankamai atidūs, rūpestingi ir sąžiningi.

2510.

26Teismas sprendė, kad atsakovas M. J. – anksčiau įmonei vadovavęs asmuo taip pat yra atsakingas už dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratorei ir šią jo pareigą kildino iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų, kadangi jis netinkamai organizavo įmonės apskaitą ir apskaitos dokumentų bei turto išsaugojimą – bankroto administratorei nepateikti jokie duomenys apie 2017 m. gruodžio 27 d. balanse fiksuoto turto judėjimą, jo perdavimą keičiantis vadovams ir pan. Teismas nustatė, kad abu atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškusius neperdavimu bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų per teismo nustatytą terminą.

2711.

28Teismas sprendė, kad duomenų apie ginčo turto teisėtą perdavimą tretiesiems asmenims ar kitokių neginčijamų duomenų, patvirtinančių teisėtą turto nebuvimą, į bylą nėra pateikta, todėl konstatavo, kad nurodytas turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra turto ekvivalento, t. y. bendrovei buvo padaryta žala dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovų žinioje, netekimo, todėl atsakovai padarė žalos ieškovei bendrai ir atsako solidariai.

2912.

30Teismui nustačius neteisėtus atsakovų veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, ir ieškovei padarytą žalą (nuostolius), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos preziumuojamas. Atsakovai šios prezumpcijos nepaneigė. Byloje nustatyta, kad atsakovai nebuvo pakankamai rūpestingi, atidūs ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, neatliko savo pareigų, neperduodami administratorei įmonės turto ir dokumentų, elgėsi nesąžiningai.

3113.

32Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės įrodė ieškinį tinkamais ir pakankamais įrodymais, todėl jį tenkino ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteisė 99 636,35 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą bei 5 procentų palūkanas; bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 2 292,72 Eur žyminio mokesčio, bei bylinėjimosi išlaidos valstybei.

33III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3414.

35Atsakovas V. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3614.1.

37V. R. dirbo vadovu trumpą laiką, bendrovė nemokia tapo vadovaujant ne jam, o M. J., todėl nėra pagrindo taikyti nei solidarios, nei dalinės atsakomybės.

3814.2.

39BUAB „Deiruta“ tapus nemokiai, jos vadovas V. R. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne į atitinkamas teisėsaugos institucijas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, galimo turto iššvaistymo. Tik neįvykdęs pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalių prasme.

4014.3.

41Teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pradėjus eiti pareigas ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu veikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Teismas nenustatinėjo kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo V. R. veiksmų, nevertino išaugusios įmonės skolų apimties, o apsiribojo buhalterinės atskaitomybės dokumentais. Teismas nenustatė, kad V. R. valdymo įmonei laikotarpiu įmonės skolos nepadidėjo. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. sausio 2 d. įmonė veiklos nevykdė, tik 2017 m. lapkričio 23 d. sumažino įsipareigojimus UAB „Normark”. Jokia žala nebuvo padaryta.

4214.4.

43Atlikus prekių inventorizaciją, realiai iš įmonės buvusių vadovų 2017 m. lapkričio 2 d. buvo priimta turto 21 778,67 Eur sumai (pagal buhalterinės apskaitos programą): 513 Eur sumai ilgalaikis turtas ir 21 265,67 Eur sumai nerealizuotų prekių likutis. Būtent ši 21 778,67 Eur turto vertė ir buvo nurodyta pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Deiruta“. Tokiu būdu atsakovas fiziškai negalėjo perimti 111 894,00 Eur vertės trumpalaikio turto, kurio realiai nebuvo, nors jis ir buvo atspindėtas BUAB „Deiruta“ atskaitomybės dokumentuose. 2017 m. lapkričio 23 d. BUAB „Deiruta“ kreditorei UAB „Normark“ grąžino prekių 8 360,17 Eur sumai. Tokiu būdu BUAB „Deiruta” realus turtas šiai dienai sudaro 12 906 Eur. Administratorei turto realiai buvo perduota 11 221,32 Eur sumai. Ieškovė nepateikė jokių jrodymų, jog atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) lėmė turto netekimą: jo neišsaugojimą ar pasisavinimą, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ir dėl to atsirado žala.

4415.

45Atsakovas M. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4615.1.

47Ieškovė ieškinį grindė ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos nevykdymu. Ši ĮBĮ nustatyta pareiga yra skirta bankrutuojančios įmonės valdymo organams. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo vienasmenį valdymo organą – direktorių V. R., todėl būtent šis atsakovas turėjo nurodytą įstatyme nustatytą pareigą ir būtent jis buvo atsakingas už tinkamą šios pareigos įvykdymą, o M. J. nėra tinkamas atsakovas pagal reikalavimus, grindžiamus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktu, 7 dalies 1 punktu, nes jis neturėjo jokių pareigų nei pačiai bankrutuojančiai įmonei, nei jos kreditoriams, nei administratorei. Teismo išvada yra padaryta peržengus bylos nagrinėjimo ribas, tinkamai šios išvados nemotyvavus, todėl remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu yra konstatuotinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

4815.2.

49Byloje neįrodyti ir atsakovo V. R. neteisėti veiksmai. Net ir tuo atveju, jeigu jis bankroto administratorei perdavė ne visą įmonėje buvusį turtą, vien tik ši aplinkybė savaime nereiškia neteisėtų veiksmų atlikimo. Ieškovė neįrodė, kad nurodomos vertės turtas įmonėje nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną objektyviai egzistavo, bei dėl V. R. tiesioginių tyčinių veiksmų buvo sugadintas, perleistas, iššvaistytas ar pan. Fiziškai ir objektyviai nesant turto, jo neįmanoma perduoti.

5015.3.

51Byloje nėra įrodymų, kad naujas įmonės vadovas V. R., perėmęs iš M. J. įmonės valdymą, būtų reiškęs buvusiam įmonės vadovui pretenzijas dėl perduoto turto ir (ar) dokumentų, būtų siekęs patraukti jį atsakomybėn už turto neperdavimą ir (ar) neišsaugojimą, kas patvirtina, jog M. J. naujam įmonės vadovui perdavė visą įmonėje tuo metu buvusį turtą ir (ar) dokumentus. Taigi jis, kaip buvęs vadovas, tinkamai vykdė jam tiek įstatymų, tiek kitų teisės aktų nustatytas pareigas.

5215.4.

53Ieškovei neįrodžius faktinės turto būklės, jo egzistavimo natūra fakto, vien deklaratyvių teiginių apie tokio turto galimą buvimą ir jo vertę, nepakanka išvadai, kad prieš bankroto bylos iškėlimą įmonėje egzistavo 99 636,35 Eur vertės turtas ir šis dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų nebuvo perduotas bankroto administratorei, taip bendrovei padarant žalą.

5415.5.

55Realus žalos faktas ir dydis negali būti įrodinėjamas vien įmonės balansu, sudarytu praėjus keliems mėnesiams nuo M. J. darbo įmonėje pabaigos, nes per tą laikotarpį galėjo atsirasti aplinkybių, nepriskirtinų vadovo neteisėtiems veiksmams. Tik nustačius realią turto vertę, galima nustatyti, kokia žala buvo padaryta įmonei neteisėtais vadovo veiksmais, neišsaugant ir neperduodant šio turto, pasibaigus jo darbo teisiniams santykiams iki bankroto bylos iškėlimo ar ją iškėlus. Teismas visiškai nevertino kokio dydžio žala, jeigu tokia apskritai egzistavo, objektyviai buvo padaryta ieškovei, o tik deklaratyviai sutiko su ieškovės pateiktais skaičiavimais dėl bankroto administratorei galimai neperduoto turto apimties.

5615.6.

57Nenustačius ir ieškovei neįrodžius M. J. neteisėtų veiksmų, priežastinis ryšys negali būti preziumuojamas. Be to, pagal bendrąją taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Taigi byloje atsakovams, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytos jų civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (ko šiuo atveju byloje neįrodyta), solidarioji atsakomybės negalėtų būti taikoma.

5815.7.

59Teismas visiškai nepasisakė dėl priežastinio ryšio dėl atsakovo M. J. veiksmų ir įmonei galbūt padarytos žalos.

6016.

61Atsiliepimu į atsakovo V. R. apeliacinį skundą atsakovas M. J. prašo jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

6216.1.

63Atsakovas M. J. įmonės valdyme dalyvavo tik epizodiškai, jis buvo įmonės direktorius, tačiau visą įmonės veiklą prižiūrėjo būtent V. R.. M. J. nustojo vadovauti įmonei dėl ligos. Būtent V. R. ilgą laiką atliko įmonės vadovo funkcijas, o M. J. perdavė visas savo kaip įmonės vadovo funkcijas V. R.. Taigi, V. R. visada žinojo įmonės faktinę padėtį, faktiškai vadovavo įmonei ir tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, todėl atsakovui V. R. buvo žinoma visa įmonės faktinė padėtis dar iki 2017 m. rugsėjo 27 d.

6416.2.

65Teismas nenustatė atsakovų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. Šios aplinkybės nebuvo tiriamos ir vertinamos, tik formaliai konstatuota įstatymu nustatyta pareiga, kurios atsakovai neįvykdė, kas nulėmė žalos atsiradimą.

6617.

67Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovė BUAB „Deiruta“ prašo juos atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

6817.1.

69Byloje nustatyti faktai, kad M. J. neperdavė viso bendrovės turto V. R., savo vadovavimo metu nesirūpino buhalterinių dokumentų išsaugojimu ir perdavimu kitam vadovui ir / ar bankroto administratorei, todėl M. J. yra ginčijamo materialinio teisinio santykio, iš kurio kildinama žala, dalyvis; laikytinas tinkama proceso šalimi (atsakovu), o jo atžvilgiu teismas pagrįstai taikė civilinę atsakomybę.

7017.2.

71Apeliantui M. J. civilinės atsakomybės taikymą, kaip buvusiam vadovui, suponuoja ir kitos aplinkybės – tarp apeliantų buvo išankstinis susitarimas dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo ir turto neperdavimo bankroto administratorei. Bendrovės akcijos perleistos formaliai, UAB „Sėkmės industrija“ tapdama vienintele bendrovės akcininke, o V. R. direktoriumi, nesiekė jokios komercinės veiklos vykdymo (jos tęsimo). V. R. būdamas UAB „Sėkmės industrija“ vadovu ir viešosios įstaigos „Finansinių problemų sprendimai“ teisininku negalėjo nesuprasti bendrovės balanso duomenų bei negalėjo nepastebėti, jog perimant dokumentus ir turtą iš ankstesnio vadovo, jam buvo perduota tik dalis turto.

7217.3.

73Apeliantas M. J. 2017 m. lapkričio 2 d. paaiškinamuoju raštu, o vėliau teismo posėdžio metu pats patvirtino, jog vėliausiai nuo 2008 m. bendrovėje buvo netinkamai vedama buhalterinė apskaita – buvo dingę buhalteriniai dokumentai, neva, nuo 2008 m. nebuvo galima pataisyti finansinės atskaitomybės dokumentų ir nurodyti realias turto vertes. M. J. teigimu, netinkamas turtas (sulūžusios meškerės, sugedęs maistas žuvims ir pan.) buvo tiesiog išmetamas ar kitaip utilizuojamas, to neįforminant jokiais dokumentais, todėl vien iš šių aplinkybių akivaizdu, kad M. J. pažeidė įstatymų įtvirtintas įmonės administracijos vadovo pareigas. Jei tikėti apelianto pateikiama informacija, apeliantas, žinodamas, kad turto bendrovė neturi, tačiau šį turtą nurodydamas finansinės atskaitomybės dokumentuose, nuo 2008 m. klaidino kreditorius dėl tikrosios įmonės padėties ir mokumo. Apelianto M. J. neteisėti veiksmai (neveikimas) nustatyti pagrįstai.

7417.4.

75Apeliantams nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai nebuvo, pagrįsta teismo išvada, kad pareiga turtą išsaugoti buvo pažeista. Be to, nustatyta, kad administratorei nebuvo perduota buhalterinių dokumentų, pagal kuriuos turtas būtų buvęs nurašytas, ar kitaip panaudotas.

7617.5.

77Apelianto V. R. vadovavimo bendrovei trukmė ir savalaikis kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjamos bylos kontekste yra teisiškai nereikšmingi, nes reikalavimas dėl apeliantų civilinės atsakomybės taikymo grindžiamas ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 1 punkto pagrindu, taip pat CK 2.87 straipsnio nuostatomis.

7817.6.

79Apeliantas V. R., būdamas atsakingas už įmonės turto įtraukimą į apskaitą ir šio turto išsaugojimą, pradėdamas eiti direktoriaus pareigas, turėjo užtikrinti tinkamą viso turto ir dokumentų priėmimą – perdavimą iš buvusio vadovo. Kaip nurodo V. R., po 2017 m. lapkričio 2 d. atliktos turto inventorizacijos, buvo nustatyta, kad bendrovė turi turto tik 21 778,67 Eur sumai, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jis buvusiam direktoriui būtų reiškęs pretenzijas dėl neperduoto turto, kuris nurodytas balanse. V. R. nenurodė kokių ėmėsi veiksmų, kad finansinės atskaitomybės dokumentuose būtų ištaisyta neteisinga informacija, bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių trumpalaikio turto panaudojimą ar perleidimą.

8017.7.

81Ieškovė trumpalaikio turto egzistavimą įrodinėjo 2017 m. gruodžio 27 d. balansu, kuriame užfiksuota trumpalaikio turto už 111 894 Eur. Balansas yra patvirtintas įmonės direktoriaus V. R. parašu, kas rodo, jog de facto įmonės direktorius patvirtino, kad balanse nurodyti duomenys atitinka realią padėtį įmonėje.

8217.8.

83Dėl apeliantų netinkamo buhalterinės apskaito organizavimo bei jų suderintų veiksmų objektyviai negalima identifikuoti apeliantų vadovavimo bendrovei laikotarpiais trumpalaikio turto buvimo ir / ar nebuvimo, perdavimo ir / ar neperdavimo, t. y. esant apeliantų susitarimui ir suderintiems veiksmams, negalima nustatyti kiekvieno iš apeliantų veiksmų atskirai įtakos žalos atsiradimo faktui.

8417.9.

85Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė yra preziumuojama, todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad buvę vadovai kalti. Atsakovai šios prezumpcijos nepaneigė.

8618.

87Atsiliepimu į atsakovo M. J. apeliacinį skundą atsakovas V. R. prašo jį tenkinti.

88Teisėjų kolegija

konstatuoja:

89IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9019. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl civilinės bylos nagrinėjimo ribų

9120.

92Bankroto administratorė nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimą apeliantams solidariai atlyginti žalą dviem pagrindais – ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 1 punkto pagrindu (dėl žalos atlyginimo neperdavus bankroto administratorei balanse apskaityto turto) bei CK 2.87 straipsnio pagrindu – bendrosiomis juridinio asmens organo civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

9321.

94Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Deiruta“ direktoriumi nuo 1998 m. liepos 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo apeliantas M. J., nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. sausio 2 d. (bankroto bylos iškėlimo) – apeliantas V. R..

9522.

96Apeliantas M. J., ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad iškėlus ieškovei bankroto bylą, jos direktoriumi buvo V. R., todėl būtent jam kilo pareiga perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus ir turtą. Tuo tarpu M. J. nebeturėjo nei CK 2.82, 2.87 straipsniuose, nei ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir 7 dalies 1 punkte nustatytų pareigų ir nebuvo atsakingas už tinkamą šių pareigų įvykdymą, todėl jis nėra tinkamas atsakovas pagal reikalavimus, grindžiamus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktu, 7 dalies 1 punktu. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus vertina kaip nepagrįstus ir juos atmeta dėl toliau nurodytų argumentų.

9723.

98Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

9924.

100Kita vertus, įstatyme nustatytos pareigos tik bankroto bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam įmonės vadovui ir todėl negalima nustatyti, kuri įmonės turto dalis prarasta dėl kiekvieno iš vadovų kaltės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

10125.

102Taigi priešingai nei nurodo apeliantas M. J., pagal pareikštus ieškovės, atstovaujamos bankroto administratorės, reikalavimus dėl žalos, padarytos neperduodant balanse apskaityto turto, atlyginimo, jis yra tinkamas atsakovas byloje. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų

10326.

104Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

10527.

106Pareiga įmonės valdymo organams perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą įtvirtinta ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte (priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus) ir 7 dalies 1 punkte (įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus).

10728.

108Civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų bei turto neperdavimą gali atsirasti ne tik pagal nurodytas ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 1 punkto nuostatas, bet ir bendraisiais pagrindais. Pastaroji pareiga taip pat kildintina ir iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, iš specialiųjų Akcinių bendrovių, Buhalterinės apskaitos ir kitų įstatymų nuostatų.

10929.

110Bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta ABĮ: bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas); už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 6 punktas).

11130.

112Pareigą rūpintis finansine atskaitomybe taip pat detalizuoja kiti įstatymai, reglamentuojantys finansinę juridinių asmenų atskaitomybę. BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.

11331.

114Taigi vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 6 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Kadangi šios pareigos kyla iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (pvz., atvejai dėl civilinės deliktinės atsakomybės vadovui taikymo už įstatymuose nustatytų pareigų nevykdymą: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).

11532.

116Bylos duomenimis nustatyta ir šalys šių aplinkybių neginčija, kad apeliantas V. R. bankroto administratorei perdavė bendrovės trumpalaikio turto už 10 708,32 Eur ir 1 549,33 Eur debitorinių skolų. Bankroto administratorė, remdamasi 2017 m. gruodžio 27 d. balansu, teigia, kad jai liko neperduota turto už 99 636,35 Eur, nes bankroto bylos iškėlimo dienai bendrovėje buvo 111 894 Eur vertės trumpalaikio turto – 109 359 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 2 535 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Apeliantas V. R. nurodo, kad jis iš buvusio įmonės vadovo realiai turto perėmė 21 778,67 Eur sumai: ilgalaikio turto už 513 Eur ir nerealizuotų prekių likutį už 21 265,67 Eur, todėl fiziškai negalėjo perimti 111 894 Eur vertės turto, kurio realiai nebuvo, nors jis ir buvo atspindėtas įmonės balanse. Apeliantas M. J. šių atsakovo nurodytų aplinkybių neginčijo ir pripažino, jog neatitikimas tarp balanse nurodytos trumpalaikio turto vertės ir realiai įmonėje buvusio turto vertės susidarė jo vadovavimo laikotarpiu dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo, t. y. dėl buvusios buhalterės padarytų klaidų, kurių jis neištaisė.

11733.

118Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

11934.

120Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad apeliantai, kaip atitinkamais laikotarpiais buvę BUAB „Deiruta“ vadovais, yra atsakingi už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, tame tarpe ir už tinkamą bendrovės turto apskaitos vedimą, jo įtraukimą į apskaitą bei jo išsaugojimą, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad abu atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškusius netinkamos buhalterinės apskaitos vedimu bei įmonės turto ir dokumentų neperdavimu bankroto administratorei.

12135.

122Minėta, kad apeliantas M. J. pripažino, jog trumpalaikio turto neatitikimai susidarė jo vadovavimo laikotarpiu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatyti neatitikimai būtų ištaisyti, todėl teisėjų kolegija tokius apelianto veiksmus laiko aplaidžiais ir neteisėtais CK 2.87 straipsnio 1 dalies prasme, nes jis pažeidė vadovui nustatytą rūpestingumo pareigą tinkamai organizuoti įmonės apskaitą bei išsaugoti ir perduoti apskaitos dokumentus bei įmonės turtą naujajam vadovui. Būtent apeliantas M. J., atsistatydindamas iš vadovo pareigų, turėjo pareigą užtikrinti skaidrų įmonės turto ir dokumentų perdavimą.

12336.

124Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 2 d. buvo atlikta BUAB „Deiruta“ turto inventorizacija, kurios metu nustatyta, kad įmonėje realiai turto yra 21 778,67 Eur sumai: 513 Eur sumai ilgalaikis turtas ir 21 265,67 Eur sumai nerealizuotų prekių likutis. Taigi apeliantui V. R., perėmusiam įmonės valdymą, buvo žinoma, jog dalies balanse nurodyto turto bendrovėje nėra. Nepaisant nustatytų aplinkybių, apeliantas V. R., žinodamas, kad bendrovės apskaita buvo vedama klaidingai, nesiėmė jokių veiksmų klaidoms ištaisyti arba, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nesikreipė į atitinkamas teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, galimo turto iššvaistymo ar pan., o vietoj to, kreipėsi su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Deiruta“, teismui pateikdamas 2017 m. gruodžio 27 d. balansą, kuriame bendrovės trumpalaikio turto vertė nurodyta 111 894 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto V. R. veiksmus vertino kaip nepakankamai atidžius, rūpestingus ir sąžiningus, nes apeliantas netinkamai vykdė bendrovės vadovo pareigą tinkamai tvarkyti bendrovės dokumentus ir juos bei įmonės turtą perduoti bankroto administratorei. Dėl atlygintinos žalos fakto ir dydžio

12537.

126Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš buvusių įmonės vadovų priteistinos žalos dydis yra lygus bankroto administratorei neperduoto turto sumai, kurį pastaroji grindė 2017 m. gruodžio 27 d. įmonės balansu. Apeliantai su šia teismo išvada nesutiko, argumentuodami tuo, kad žalos faktas ir dydis negali būti įrodinėjamas vien įmonės balansu, byloje nenustatyta reali įmonei padaryta žala (neperduoto turto vertė).

12738.

128Teisėjų kolegija pažymi, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir įtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar kitais teisėtais tikslais. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei. Taigi apeliantai, teigdami, kad neperduotas turtas realiai neegzistavo, turi tokius teiginius įrodyti ir tam gali pateikti visus leistinus įrodymus, nebūtinai pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus (pvz., atsakovas M. J., įrodinėdamas, kad kai kurios prekės buvo brokuotos, turi pateikti įrodymus, kad buvo pagrindas nurašyti tam tikras prekes ir pan.), t. y. kad bendrovei nepadaryta žala. Šiuo atveju taip pat konstatuotina vadovų pareiga pagrįsti galimą turto masės ir vertės pokytį. Atsakovai tokių aplinkybių visiškai neįrodinėjo ir jokių įrodymų, pagrindžiančių jų nurodytas aplinkybes, neteikė, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad apeliantai tinkamai vykdė savo įrodinėjimo pareigą ir įrodė, kad administratorei neperduotas balanse apskaitytas turto likutis buvo brokuotas.

12939.

130Ieškovė reikalavimus dėl įmonei padarytos žalos grindė atsakovo V. R. sudarytu įmonės balansu, kuriame nurodyta trumpalaikio turto vertė – 111 894 Eur; ginčo dėl to, kad iškėlus bankroto bylą, atsakovas V. R. bankroto administratoriui perdavė trumpalaikio turto už 10 708,32 Eur ir 1 549,33 Eur debitorinių skolų, byloje nėra, todėl liko neperduota trumpalaikio turto už 99 636,35 Eur.

13140.

132Dėl įmonės balanso kaip įrodinėjimo priemonės žalos faktui ir dydžiui nustatyti kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau, vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą ir darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013; 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

13341.

134Taigi pagal kasacinio teismo praktiką vien tik buhalterinės apskaitos dokumentai gali būti įrodymai, jei nėra kitų, pirminių dokumentų, arba jei pirminiai įrodymai neprieštarauja buhalterinės apskaitos dokumentams. Nagrinėjamu atveju atsakovai, neigdami neperduoto turto egzistavimą, nepateikė visiškai jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, ieškovė pateikė 2017 m. gruodžio 27 d. balansą, kurį sudarė ir pasirašė apeliantas V. R. bei kurį kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Deiruta“ teikė teismui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateiktas bankroto administratorės balansas, nesant byloje jokių kitų, pirminių dokumentų, pagrindžia, kad finansinis turtas įmonėje turėjo būti, bet jis nebuvo perduotas bankroto administratorei. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog turto buvimo faktas buhalteriniame dokumente (balanse) yra pakankamas įrodymas žalos faktui ir dydžiui nustatyti, padarė pagrįstas išvadas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Dėl priežastinio ryšio ir kaltės

13542.

136Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesas susideda iš dviejų etapų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010). Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, tai yra sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę, bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015).

13743.

138Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs neteisėtus atsakovų veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, ir ieškovei padarytą žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį preziumavo, perkeldamas pareigą atsakovams šią prezumpciją paneigti. Kaip minėta nutarties 26 punkte, būtent ieškovė, o ne atsakovai, privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį, o prezumpcija yra taikoma tik kaltei. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė pareigą atsakovams paneigti priežastinio ryšio prezumpciją, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo netinkamai nustatytas priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas.

13944.

140Minėta, kad apeliantas M. J. pripažino, jog naujajam įmonės vadovui nebuvo perduotas įmonės balanse nurodytas prekių likutis ir nepateikti jų panaudojimą pagrindžiantys buhalterinės apskaitos dokumentai. Ginčo tarp atsakovų dėl šių faktinių aplinkybių nėra, atsakovas M. J. šias aplinkybes patvirtino tiek 2017 m. lapkričio 2 d. paaiškinamajame rašte, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendžia, kad atsakovui M. J. neperdavus turto, kuris apskaitytas įmonės balanse, naujajam vadovui V. R., pastarasis negalėjo jo perduoti įmonės bankroto administratorei, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti apie priežastinio ryšio tarp atsakovo V. R. neteisėtų veiksmų ir žalos egzistavimą. Nustatyti V. R. neteisėti veiksmai, kad jis nereiškė pretenzijų M. J. dėl neperduoto turto ar, kad nesiėmė veiksmų patikslinti finansinių dokumentų, taip pat nelemia kitokio vertinimo, nes savo esme vertintini kaip pernelyg priežastiniu ryšiu nutolę nuo atsiradusios žalos. Taigi nėra vienos iš būtinų sąlygų atsakovo V. R. civilinei atsakomybei kilti.

14145.

142Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas M. J. atliko neteisėtus veiksmus, t. y. keičiantis įmonės administracijos vadovui, pareiga tinkamai pasirengti tiek dokumentų, tiek turto perdavimui, atlikti perdavimą tenka tam asmeniui, kuris tuo metu vykdo administracijos vadovo pareigas, tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovas M. J., išeidamas iš darbo, įmonės turto naujajam vadovui neperdavė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti faktinį priežastinį ryšį tarp atsakovo M. J. neteisėtų veiksmų ir nustatytos žalos: jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų ir turtas būtų buvęs perduotas naujajam vadovui V. R., šis atitinkamai būtų galėjęs jį perduoti įmonės administratorei. Nagrinėjamu atveju atsakovui M. J. įmonės turto neperdavus atsakovui V. R., jis jo negalėjo perduoti įmonės administratorei, o neperdavus turto bankrutavusiai įmonei, pablogėja įmonės turtinė padėtis ir galimybė atsiskaityti su kreditoriais, todėl tarp atsakovo M. J. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

14346.

144Pasisakydama dėl atsakovo M. J. kaltės teisėjų kolegija sprendžia, kad vien aplinkybės, jog atsakovas neperdavė įmonės turto naujajam įmonės vadovui, o šis bankroto administratorei, pagrindžia, kad M. J. neveikė pakankamai rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, neatliko savo pareigų, elgėsi nesąžiningai.

14547.

146Teisėjų kolegija, nenustačiusi visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo V. R. civilinei atsakomybei kilti, dėl apelianto V. R. kaltės bei argumentų, susijusių su atsakomybės forma, nepasisako, kaip teisiškai nebereikšmingų. Dėl bylos procesinės baigties

14748.

148Teisėjų kolegijos nurodytos išvados sudaro pagrindą pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo V. R. priteistas žalos atlyginimas. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovo V. R. neteisėtų veiksmų ir žalos, ieškinys atsakovo V. R. atžvilgiu atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

14949.

150Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, buvo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2 292,72 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybei priteisiamos iš atsakovo M. J.. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

15150.

152Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantas M. J. prašė jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenagrinėja. Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, bylinėjimosi išlaidos apeliantui negalėtų būti priteisiamos (CPK 93 straipsnis). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

15351.

154Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovės BUAB „Deiruta“ ieškinio ir patikslinto ieškinio užtikrinimui areštavo atsakovui M. J. nuosavybės teise priklausantį ir pas jį ar trečiuosius asmenis esantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises 99 636,35 Eur sumai, o turto ar turtinių teisių nesant ar esant nepakankamai, areštuotos pas atsakovą ar trečiuosius asmenis esančios ir atsakovui priklausančios piniginės lėšos.

15552.

156Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovės BUAB „Deiruta“ prašymu pagal pradinį ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovui V. R. nuosavybės teise priklausančiam ir pas jį ar trečiuosius asmenis esančiam nekilnojamajam ar kilnojamajam turtui, taip pat turtinėms teisėms 99 636,35 Eur sumai, o turto ar turtinių teisių nesant ar esant nepakankamai, pas atsakovą ar trečiuosius asmenis esančioms ir atsakovui priklausančioms piniginėms lėšoms.

15753.

158Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo V. R. atžvilgiu naikintinos, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo M. J. atžvilgiu paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

159Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

160Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

161„Ieškinį tenkinti iš dalies.

162Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Deiruta“ iš atsakovo M. J. (asmens kodas ( - ) 99 636,35 Eur (devyniasdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt šešis eurus 35 centus) žalos (nuostolių) atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (99 636,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

163Priteisti valstybei iš atsakovo M. J. 2 292,72 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt du eurus 72 centus) bylinėjimosi išlaidų.

164Likusioje dalyje ieškinį atmesti.“

165Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo V. R. nuosavybės teise priklausančio ir pas jį ar trečiuosius asmenis esančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, taip pat turtinių teisių 99 636,35 Eur sumai, o turto ar turtinių teisių nesant ar esant nepakankamai, pas atsakovą ar trečiuosius asmenis esančių ir atsakovui priklausančių piniginių lėšų, areštą.

166Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo M. J. nuosavybės teise priklausančio ir pas jį ar trečiuosius asmenis esančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, taip pat turtinių teisių 99 636,35 Eur sumai, o turto ar turtinių teisių nesant ar esant nepakankamai, pas atsakovą ar trečiuosius asmenis esančių ir atsakovui priklausančių piniginių lėšų areštą – palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB)... 7. 2.... 8. Nurodė, kad nuo BUAB „Deiruta“ įregistravimo Juridinių asmenų registre... 9. 3.... 10. Atsakovas V. R. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad, atlikus prekių... 11. 4.... 12. Atsakovas M. J. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad skirtumas balanse atsirado... 13. II.... 14. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 5.... 16. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino... 17. 6.... 18. Teismas nustatė, kad BUAB „Deiruta“, įsteigta 1998 m. liepos 17 d., jos... 19. 7.... 20. Atsakovams, kaip buvusiems įmonės vadovams, reikalavimas reiškiamas dėl to,... 21. 8.... 22. Paskutinis bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, vadovas – atsakovas V.... 23. 9.... 24. Atsakovas V. R., teigdamas, kad iš bendrovės buvusio vadovo M. J. 111 894 Eur... 25. 10.... 26. Teismas sprendė, kad atsakovas M. J. – anksčiau įmonei vadovavęs asmuo... 27. 11.... 28. Teismas sprendė, kad duomenų apie ginčo turto teisėtą perdavimą... 29. 12.... 30. Teismui nustačius neteisėtus atsakovų veiksmus, lėmusius žalos... 31. 13.... 32. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės įrodė... 33. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 34. 14.... 35. Atsakovas V. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m.... 36. 14.1.... 37. V. R. dirbo vadovu trumpą laiką, bendrovė nemokia tapo vadovaujant ne jam, o... 38. 14.2.... 39. BUAB „Deiruta“ tapus nemokiai, jos vadovas V. R. turėjo pareigą kreiptis... 40. 14.3.... 41. Teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai... 42. 14.4.... 43. Atlikus prekių inventorizaciją, realiai iš įmonės buvusių vadovų 2017 m.... 44. 15.... 45. Atsakovas M. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m.... 46. 15.1.... 47. Ieškovė ieškinį grindė ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir 7 dalies 1... 48. 15.2.... 49. Byloje neįrodyti ir atsakovo V. R. neteisėti veiksmai. Net ir tuo atveju,... 50. 15.3.... 51. Byloje nėra įrodymų, kad naujas įmonės vadovas V. R., perėmęs iš M. J.... 52. 15.4.... 53. Ieškovei neįrodžius faktinės turto būklės, jo egzistavimo natūra fakto,... 54. 15.5.... 55. Realus žalos faktas ir dydis negali būti įrodinėjamas vien įmonės... 56. 15.6.... 57. Nenustačius ir ieškovei neįrodžius M. J. neteisėtų veiksmų,... 58. 15.7.... 59. Teismas visiškai nepasisakė dėl priežastinio ryšio dėl atsakovo M. J.... 60. 16.... 61. Atsiliepimu į atsakovo V. R. apeliacinį skundą atsakovas M. J. prašo jį... 62. 16.1.... 63. Atsakovas M. J. įmonės valdyme dalyvavo tik epizodiškai, jis buvo įmonės... 64. 16.2.... 65. Teismas nenustatė atsakovų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų.... 66. 17.... 67. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovė BUAB „Deiruta“... 68. 17.1.... 69. Byloje nustatyti faktai, kad M. J. neperdavė viso bendrovės turto V. R., savo... 70. 17.2.... 71. Apeliantui M. J. civilinės atsakomybės taikymą, kaip buvusiam vadovui,... 72. 17.3.... 73. Apeliantas M. J. 2017 m. lapkričio 2 d. paaiškinamuoju raštu, o vėliau... 74. 17.4.... 75. Apeliantams nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas... 76. 17.5.... 77. Apelianto V. R. vadovavimo bendrovei trukmė ir savalaikis kreipimasis į... 78. 17.6.... 79. Apeliantas V. R., būdamas atsakingas už įmonės turto įtraukimą į... 80. 17.7.... 81. Ieškovė trumpalaikio turto egzistavimą įrodinėjo 2017 m. gruodžio 27 d.... 82. 17.8.... 83. Dėl apeliantų netinkamo buhalterinės apskaito organizavimo bei jų... 84. 17.9.... 85. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius... 86. 18.... 87. Atsiliepimu į atsakovo M. J. apeliacinį skundą atsakovas V. R. prašo jį... 88. Teisėjų kolegija... 89. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 90. 19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine... 91. 20.... 92. Bankroto administratorė nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimą... 93. 21.... 94. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Deiruta“ direktoriumi nuo 1998 m.... 95. 22.... 96. Apeliantas M. J., ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia,... 97. 23.... 98. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto... 99. 24.... 100. Kita vertus, įstatyme nustatytos pareigos tik bankroto bylos iškėlimo metu... 101. 25.... 102. Taigi priešingai nei nurodo apeliantas M. J., pagal pareikštus ieškovės,... 103. 26.... 104. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma:... 105. 27.... 106. Pareiga įmonės valdymo organams perduoti bankroto administratoriui įmonės... 107. 28.... 108. Civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų bei turto neperdavimą... 109. 29.... 110. Bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta... 111. 30.... 112. Pareigą rūpintis finansine atskaitomybe taip pat detalizuoja kiti įstatymai,... 113. 31.... 114. Taigi vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą... 115. 32.... 116. Bylos duomenimis nustatyta ir šalys šių aplinkybių neginčija, kad... 117. 33.... 118. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima... 119. 34.... 120. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad... 121. 35.... 122. Minėta, kad apeliantas M. J. pripažino, jog trumpalaikio turto neatitikimai... 123. 36.... 124. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 2 d. buvo atlikta BUAB... 125. 37.... 126. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš buvusių įmonės vadovų... 127. 38.... 128. Teisėjų kolegija pažymi, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas... 129. 39.... 130. Ieškovė reikalavimus dėl įmonei padarytos žalos grindė atsakovo V. R.... 131. 40.... 132. Dėl įmonės balanso kaip įrodinėjimo priemonės žalos faktui ir dydžiui... 133. 41.... 134. Taigi pagal kasacinio teismo praktiką vien tik buhalterinės apskaitos... 135. 42.... 136. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką priežastinio ryšio nustatymo... 137. 43.... 138. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs neteisėtus... 139. 44.... 140. Minėta, kad apeliantas M. J. pripažino, jog naujajam įmonės vadovui nebuvo... 141. 45.... 142. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas M. J. atliko neteisėtus... 143. 46.... 144. Pasisakydama dėl atsakovo M. J. kaltės teisėjų kolegija sprendžia, kad... 145. 47.... 146. Teisėjų kolegija, nenustačiusi visų būtinų civilinės atsakomybės... 147. 48.... 148. Teisėjų kolegijos nurodytos išvados sudaro pagrindą pakeisti skundžiamo... 149. 49.... 150. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi... 151. 50.... 152. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantas M. J. prašė jo naudai... 153. 51.... 154. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovės BUAB... 155. 52.... 156. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovės BUAB... 157. 53.... 158. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, Vilniaus apygardos teismo... 159. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 160. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti ir... 161. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 162. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Deiruta“... 163. Priteisti valstybei iš atsakovo M. J. 2 292,72 Eur (du tūkstančius du... 164. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.“... 165. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi... 166. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi taikytas...