Byla 2A-385-823/2018
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje: akcinė bendrovė „Vakarų laivų gamykla“, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų apskaitos grupė“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų cinkas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-334-524/2015 pagal ieškovės UAB „Vakarų cinkas“ ieškinį atsakovui R. T. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje: akcinė bendrovė „Vakarų laivų gamykla“, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų apskaitos grupė“,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas byloje kilęs dėl žalos, padarytos įmonei jos vadovo veiksmais (neveikimu), atlyginimo. Byla nagrinėjama pakartotinai po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimų, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkinta dalis ieškinio reikalavimų, ir šią bylos dalį grąžino iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
  2. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 261 379,58 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad nuo 2003 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. birželio 20 d. atsakovas buvo ieškovės direktorius. Vienintelės ieškovės akcininkės AB „Vakarų laivų gamykla“ 2013 m. birželio 20 d. sprendimu atsakovas atšauktas iš ieškovės vadovo pareigų dėl bendrovės akcininkės prarasto pasitikėjimo juo. Siekiant pasirengti planuotam ieškovės akcijų pardavimui, 2013 m. birželio 7 d. buvo atliktas cinko likučio bendrovės gamybinėse patalpose, esančiose ( - ), patikrinimas, jo metu buvo nustatytas 149,98553 tonos cinko trūkumas. Dėl atsakovo pateiktos cinkavimo vonios schemos suklastojimo tikrasis cinko likučio kiekis galėjo būti nuslėptas, nes, palyginus atsakovo pateiktos cinkavimo vonios schemos duomenis su tiesiogiai iš gamintojo gautos schemos duomenimis, buvo nustatyti skirtingi vonios matmenys – atsakovo pateiktoje schemoje cinkavimo vonia buvo gilesnė vienu metru. Tikėtina, kad atsakovas, inventorizacijos komisijoms teikdamas neteisingus duomenis, tyčia slėpė cinko trūkumą. Cinko trūkumas, kurio vertę prašoma priteisti iš atsakovo, nustatytas įvertinus 2013 m. birželio 21 d. inventorizacijos ir buhalterinius apskaitos duomenis. Atsakovas pripažino, kad apie cinko trūkumą žinojo, tačiau tai slėpė. Atsakovo neteisėti veiksmai: netinkamas pareigų vykdymas ir įmonės veiklos organizavimas, nepakankamas rūpestingumas, atidumas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nustatytos bendrovės vadovo pareigos pažeidimas.
  3. Atsakovas R. T. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad patikrinimo metu nustatytą cinko trūkumą lėmė netinkamas sunaudoto cinko buhalterinis nurašymas. Jokių duomenų apie cinko pasisavinimą ar iššvaistymą byloje nėra. Ieškovė neįrodė, kad cinkas buvo sunaudotas ne gamybos metu.

3II. Teismų procesinių sprendimų esmė

4

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas ginčui taikė darbuotojo materialinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normas ir sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė yra AB ,,Vakarų laivų gamykla“ dukterinė įmonė, ji savarankiškos buhalterinės apskaitos netvarkė. Apskaitą tvarkė UAB ,,Vakarų apskaitos grupė“. Teismo vertinimu, ši aplinkybė paneigia atsakovo atsakomybę, kylančią iš Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio, kuriame nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.
  3. Teismas pažymėjo, kad tarp bylos šalių nebuvo ginčo dėl to, jog gamyboje naudoto cinko apskaita bendrovės finansiniuose dokumentuose buvo atliekama pagal atsakovo įsakymais patvirtintus normatyvus, suderintus su AB ,,Vakarų laivų gamykla“. Atsakovas siūlė patikslinti normatyvus, atsižvelgiant į faktinį sunaudojamo cinko kiekį, t. y. tvarkyti apskaitą pagal faktiškai sunaudotą cinko kiekį, tačiau tai nebuvo padaryta. Ieškovės gamybos procese naudojamo cinko ir cinkuojamų detalių apskaitą tvarkė ieškovės akcininkė AB ,,Vakarų laivų gamykla“. Apskaita buvo tvarkoma akcininkės ir UAB ,,Vakarų apskaitos grupė“ nustatyta tvarka. Atsakovas nebuvo UAB ,,Vakarų apskaitos grupė“ vadovu, todėl, teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad atsakovas buvo atsakingas už buhalterinį cinko trūkumą.
  4. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog ieškovės nurodomą trūkstamą cinko kiekį atsakovas pasisavino ar cinkavo įmonėje į apskaitą neįtrauktas detales. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo cinko kiekis sudaro apie šešis krovininius automobilius. Kadangi įmonės teritorija yra saugoma, ieškovė turėjo galimybę užfiksuoti išvežamo cinko kiekį, tačiau tokie įrodymai teismui nebuvo pateikti.
  5. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovas ieškovės atstovui neteisingai nurodė cinkavimo vonios gylį, t. y. 4 m vietoje 3 m, nėra susijusi teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su ieškovės įrodinėjamomis pasekmėmis. Teismas nustatė, kad, vykdant 2007 m. rugsėjo 18 d. sutartį ir įrenginėjant metalo konstrukcijų karšto cinkavimo liniją, buvo nupirkta 3 m gylio vonia. Šios linijos statytojai, AB ,,Vakarų laivų įmonė“, visada buvo žinoma, kad vonios gylis buvo 3 m ir negalėjo būti kitoks. Atsakovas įrodė, kad ši vonia per penkerių metų eksploatavimo laikotarpį išsigaubė ir jos matmenys nėra tokie, kokie buvo ją įsigijus. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės atlikti matavimai, kurie, palyginus su vonios įsigijimo dokumentais, skiriasi: 13 m ilgis (ieškovės matavimo duomenys – 13,06 m), plotis – 1,6 m (ieškovės matavimo duomenys – nuo 1,62 iki 1,68 m), gylis – 3 m (ieškovės matavimo duomenys – 3,02 m). Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė netiksliai apskaičiavo cinko likutį vonioje, nes akivaizdu, kad vonios išsigaubimai taip pat užsipildė cinku.
  6. Remdamasis byloje atliktos ekspertizės akto išvadomis, teismas sprendė, kad faktiškai sunaudoto cinko kiekis buvo kitoks ir jis nebuvo įtraukiamas į apskaitą ir pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų tokias teismo ekspertizės akto išvadas. Vertindamas byloje esantį atsakovo rašytinį prisipažinimą, teismas konstatavo, kad tai tik atsakovo nuomonė dėl cinko trūkumo susidarymo, kurios nepakanka eksperto išvados nuginčijimui. Iš esmės paminėtas raštas neprieštarauja atsakovo pozicijai, pareikštai nagrinėjant bylą ir ekspertų išvadai, kad UAB ,,Vakarų apskaitos grupė“ nurašydavo cinką tik pagal normatyvus, o ne pagal realiai sunaudotą jo kiekį.
  7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 5 665,57 Eur žalos atlyginimo, perskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  8. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamam ginčui taikytinos darbuotojo materialinę atsakomybę reglamentuojančios DK nuostatos, kadangi medžiagų pristatymas iš tiekėjų ar kito sandėlio ir kontrolė apima vidinę įmonės resursų apskaitą, kasdienės bendrovės veiklos organizavimą ir tai nėra bendrovės vadovo atstovavimas įmonei.
  9. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovo kaip, kaip įmonės vadovo, pareigos ir teisės buvo reglamentuotos UAB ,,Vakarų cinkas“ administracijos darbo reglamente, kurio 2.2.23 punkte įtvirtinta bendrovės direktoriaus pareiga tikrinti buhalterinę – finansinę apskaitą, bendrovės dokumentus. Byloje nustatyta, kad ieškovės buhalterinė apskaita, taip pat gauto ir sunaudoto cinko apskaita, buvo vykdoma atsakovo (vadovo) pateiktų pirminių dokumentų (sąskaitų – faktūrų, cinko nurašymo aktų) pagrindu, todėl už teikiamų dokumentų tikrumą atsakingas atsakovas. Atsakovui, kaip patyrusiam vadovui, turėjo būti žinomos netinkamo dokumentų ir materialinių vertybių apskaitos tvarkymo vadovaujamoje įmonėje teisinės pasekmės. Atsakovas nepaneigė savo paties rašytinio paaiškinimo, rašyto po įmonėje nustatyto cinko trūkumo, kuriame jis prisipažino dar 2009 m. balandžio mėnesį žinojęs apie cinko trūkumą ir nusprendęs šį trūkumą panaikinti ,,gamybos eigoje“. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus, teikiant buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei aiškiai neteisingus pirminius duomenis. Atsakovas paaiškinime pripažino, kad 2012 metų pradžioje trūkumas nemažėjo, realaus cinko ir atliekų nurašymo trūkumas nepakito, kad jis per inventorizacijas pateikdavo netikslius duomenis ir padėtis vis sunkėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ėmėsi realių priemonių, užtikrinančių teisingą ir tinkamą sunaudojamų medžiagų kiekio apskaitą, inicijavo patikrinimus ar kitokiu būdu užtikrino tinkamą gauto ir sunaudoto cinko apskaitą. Byloje atliktos teismo ekspertizės akto išvados taip pat įrodo atsakovo neteisėtą veiką, t. y. tai, kad cinko trūkumas buhalterinėje apskaitoje buvo slepiamas inventorizacijos aprašuose nurodant ne faktinį, bet dokumentinį cinko likutį. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas, privalėjo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, užtikrinti medžiagų apskaitą, tačiau šių pareigų nevykdė ir tokiu būdu atliko neteisėtą veiką.
  10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad šiuo atveju nėra sąlygų taikyti atsakovui visišką materialinę atsakomybę, nes atsakovo tyčia neįrodyta. Nenustačius sąlygų taikyti visišką atsakovo atsakomybę, jis privalo atlyginti žalą, ne didesnę kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydis (DK 254 straipsnis).
  11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. spalio 16 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikino; paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl žalos už 81,98553 tonos cinko trūkumą atlyginimo; ieškinio reikalavimą dėl žalos už 68 tonas cinko trūkumo atlyginimo perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
  12. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinio reikalavimus grindė atsakovo neteisėtais veiksmais pažeidus įmonės vadovo fiduciarines pareigas, klastojant finansinės apskaitos dokumentų duomenis. Byloje įrodžius pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsnyje, BAĮ 21 straipsnio 1 dalyje, pažeidimą, atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, o ne materialinė atsakomybė pagal darbo teisę.
  13. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, įvertinus bylos faktinius duomenis apie ieškovės įrodinėto cinko trūkumo, taigi ir žalos, atsiradimo priežastis, cinko trūkumas gali būti suskirstytas į dvi grupes: 1) 68 tonų cinko trūkumas (toks kiekis įvardytas ieškovės)); 2) likutis (149,98553 tonos minus 68 tonos) – 81,98553 tonos cinko trūkumas.
  14. Pasisakydamas dėl antrosios iš nurodytų grupių – 81,98553 tonos cinko trūkumo, kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Byloje nustatyta, kad pas ieškovę gamybos procese sunaudotas cinko kiekis buvo į apskaitą įtraukiamas ir nurašomas ne pagal faktinį jo sunaudojimą, o pagal atsakovo patvirtintus normatyvus, kurie buvo nustatomi suderinus su patronuojančiosios bendrovės AB „Vakarų laivų gamykla“ ekonomikos padaliniais bei vadovybe. Taip pat nustatyta, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, teikė pasiūlymą atlikti sunaudojamo cinko kiekio faktinius matavimus, tačiau šis pasiūlymas nebuvo įgyvendintas, nes jam nereiškė pritarimo bendrovės akcininkė. Ieškovė, įrodinėdama cinko trūkumą, taigi ir padarytą žalą, rėmėsi apskaitos duomenimis, atspindinčiais ne faktinį, o normatyvinį cinko sunaudojimą gamybos procese. Atsakovas savo atsikirtimus nuosekliai grindė aplinkybe, kad šis cinkas buvo sunaudotas jo vadovaujamos bendrovės gamybos procese.
  15. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog viršijantis normatyvų dydžius cinko kiekis buvo panaudotas ne ieškovės gamybos procese. Teismo ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad cinko trūkumas galėjo susidaryti, be kita ko, ir dėl sumažintų cinko nurašymo normatyvų. Nors aplinkybės, kad trūkstamas cinko kiekis buvo sunaudotas jo vadovaujamos bendrovės gamybos procese, įrodinėjimo pareiga teko šia aplinkybe savo atsikirtimus grindusiam atsakovui, tačiau, atsakovui neturint galimybės šios aplinkybės įrodyti dėl nuo ieškovės akcininkės valios ir ieškovės priklausančių priežasčių, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas šiuo aspektu neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos. Tokiu atveju neigiamos teisinės pasekmės tenka ieškovei. Atsižvelgdama į tai ir į aplinkybę, kad faktiniai bylos duomenys neteikia pagrindo padaryti pagrįstą išvadą dėl aptariamo cinko kiekio sunaudojimo ar nesunaudojimo ieškovės gamybos procese, kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendė, jog ieškovė šioje dalyje neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos įrodyti padarytą žalą, todėl ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo už aptariamą 81,98553 tonos cinko trūkumą dalis turėjo būti atmesta.
  16. Pasisakydama dėl 68 tonų cinko trūkumo kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamajame rašte nurodė, jog jo vadovaujamos bendrovės nusipirktas cinkas 2008–2009 m. vasario mėnesio laikotarpiu buvo laikomas UAB „Vakarų metalas“ patalpose; 2009 m. kovo mėnesį pervežus cinką į ieškovės sandėlį buvo nustatyta, kad trūksta apie 68 tonų cinko; jis nusprendė trūkumo klausimo neviešinti, o trūkumą panaikinti gamybos procese; 2012 m. pradžioje išsiaiškino, kad trūkumas nelabai mažėja; per inventorizacijas pateikdavo netikslius duomenis. Šis rašytinis įrodymas ir jame užfiksuoti faktiniai duomenys nėra paneigti kitais byloje surinktais įrodymais ir, įvertinus byloje surinktų įrodymų viseto kontekste, reiškia atsakovo pripažinimą fakto dėl realaus apie 68 tonų cinko trūkumo, kuris iš viso nebuvo panaudotas atsakovo vadovaujamos bendrovės gamybos procese. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas atskirai netyrė ir nevertino epizodo dėl 68 tonų cinko trūkumo, jo aspektu nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių ir visų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų įstatyme nustatytų sąlygų, nevertino galimų variantų dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, nepagrįstai sprendė atsakovui taikyti materialinę, o ne civilinę atsakomybę, todėl ši bylos dalis grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį, rašytinių šalių paaiškinimų argumentai

6

  1. Ieškovė UAB „Vakarų cinkas“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais (pateikiami tik argumentai, susiję su iš naujo nagrinėti grąžinta bylos dalimi):
    1. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė CK 2.87 straipsnio ir ieškovės įstatų 4.3 punkte nustatytų pareigų pažeidimu, t. y. atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nes 2009 metais neužtikrino 68 tonų cinko, kuris buvo nupirktas, pristatymo į ieškovės sandėlį. Atsakovas 2013 m. birželio 20 d. elektroniniu laišku pateiktame paaiškinime prisipažino, kad 2009 metų balandžio mėnesį buvo atvežtas ne visas cinko kiekis, kad jis ilgą laiką slėpė 68 tonų cinko trūkumą, inventorizacijų metu pateikdavęs netikslius duomenis. Šio cinko įsigijimo kaina sudaro 118 503,51 Eur. Ši suma sudaro tiesioginius ieškovės nuostolius, kurie nebūtų kilę, jei atsakovas būtų vykdęs savo pareigas, būtų atidus, rūpestingas ir užtikrintų viso nupirkto cinko kiekio pristatymą. Dėl šių ieškovės argumentų teismas nepasisakė.
    2. Nepagrįsta teismo išvada, kad faktiškai sunaudoto cinko kiekis buvo kitas ir jis nebuvo įtraukiamas į apskaitą, nes byloje nėra įrodymų, kad faktiškai metalo konstrukcijų cinkavimui buvo sunaudojamas didesnis cinko kiekis nei pagal normatyvus. Priešingai, atlikus bandymus sveriant metalo konstrukcijas prieš ir po cinkavimo, nustatyta, kad faktiškai vidutinis cinko sunaudojimas 1 kg metalo neviršija nustatytos pačios mažiausios cinko sunaudojimo normos (2014 m. kovo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 157-14-20). Tai įrodo ir 2015 m. sausio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvada.
    3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, byloje surinktus ir atsakovo neteisėtus veiksmus pagrindžiančius įrodymus interpretavo tik atsakovui palankia linkme. Teismo padarytos išvados prieštarauja ekspertizės akto išvadoms, kuriose yra pripažįstamas cinko trūkumas, iškeliant penkias hipotezes dėl šio trūkumo atsiradimo priežasčių, kurios sietinos arba su netiksliai pildyta inventorizacija, arba su neapiformintais cinko panaudojimo dokumentais (vagyste, sugadinimu ir kt.).
  2. Atsiliepimu į ieškovės UAB „Vakarų cinkas“ apeliacinį skundą atsakovas R. T. prašė skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais (pateikiami tik argumentai, susiję su iš naujo nagrinėti grąžinta bylos dalimi):
    1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad 68 tonų cinko trūkumas susidarė dėl atsakovo kaltės, nes tokių įrodymų byloje nėra. To nepatvirtina ir ieškovės nurodomas elektroninis laiškas, nes jame pripažinta, kad cinko trūkumas yra tik buhalterinis. Ekspertizės akto išvada šiuo klausimu nevienareikšmė – nurodyta, kad toks trūkumas galėjo susidaryti dėl to, kad ne visas cinkas buvo pristatytas į sandėlį iš kitų tiekėjų arba iš kito pačios ieškovės sandėlio. Aplinkybės, kad dalis cinko neva nebuvo pristatyta iš tiekėjų, ieškovė ieškinyje nebuvo nurodžiusi, pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, todėl šia aplinkybe draudžiama remtis apeliaciniame skunde.
    2. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas buhalterinės apskaitos netvarkė, todėl negali būti atsakingas už buhalterinį cinko trūkumą. Byloje įrodyta, kad nustatyti normatyvai neatitiko realiai sunaudojamo cinko kiekio, vonia per jos naudojimo laikotarpį išsigaubė ir tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė netiksliai apskaičiavo cinko likutį. Atsakovas nebuvo savarankiškas vadovas, priimamus sprendimus jis turėjo derinti su AB ,,Vakarų laivų gamykla“. Jis nuolat informuodavo vadovus, kad būtina atlikti sunaudojamo cinko faktinius matavimus, kad normatyvai neatitinka realiai sunaudojamo cinko kiekio, sąnaudoms skiriamas biudžetas yra per mažas, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
    3. Apeliantė, teigdama, kad normatyvai atitiko realiai sunaudojamo cinko kiekį, be pagrindo remiasi atliktų bandymų duomenimis, nes cinkavimui pasirinktos detalės buvo per lengvos, per trumpai laikomos cinkavimo vonioje ir dengiamos per plonu sluoksniu. Tai konstatuota ir ekspertizės akte.
    4. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė realiai patyrė žalą, bylos nagrinėjimo metu nuolat mažino žalos dydį, teikė patikslintus ieškinius, o tai įrodo, kad apskaita buvo vedama netinkamai.
  3. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Vakarų apskaitos grupė“ prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad pritaria ieškovės apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams ir motyvams.
  4. Bylos dalį grąžinus nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos instancijos teismui, atsakovas R. T. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė ieškovės reikalavimus atmesti. Paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad:
    1. 68 tonos cinko buvo sunaudotos ieškovės gamybos procese, lygiai taip pat kaip ir 81,98553 tonos cinko. Minėtas trūkumas apskaitos duomenyse yra todėl, kad cinkas būdavo nurašomas ne pagal faktiškai sunaudotą cinką, o pagal nustatytus normatyvus. Šią aplinkybę patvirtina ir ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėnesio iki 2013 m. birželio 21 d., netinkamai taikant cinko nurašymo normatyvus, galėjo susidaryti 151 156,43 kg cinko trūkumas, apytiksliai tiek, kiek patikslintame ieškinyje apskaičiuotas trūkstamo cinko kiekis – 151 310,53 kg.
    2. Ieškovė 68 tonų cinko trūkumą įrodinėja remdamasi vien atsakovo parašytu elektroniniu laišku. Į bylą nėra pateikta daugiau jokių įrodymų dėl neva susidariusio 68 tonų cinko trūkumo atsiradimo priežasčių, byloje taip pat visiškai nėra duomenų, kad toks trūkumas apskritai realiai buvo. Ieškovė tik po atliktos buhalterinės ekspertizės nagrinėjamoje byloje, t. y. apeliaciniame skunde, iškėlė versiją, kad neva atsakovas neužtikrino ieškovės įsigytų 68 tonų cinko iš tiekėjų pristatymo į ieškovės sandėlį 2009 metais.
    3. Atsakovo elektroniniu laišku, kaip neginčijamu įrodymu, kad 68 tonų cinko trūkumas atsirado jo tinkamai nepristačius iš tiekėjo, remtis negalima – šis elektroninis laiškas surašytas naktį, išsiųstas gavėjui anksti rytą, laiškas rašytas po to, kai atsakovas ieškovės buvo apkaltintas net 209 746,65 kg (pradiniame ieškinyje nurodytas cinko trūkumas) cinko trūkumu, t. y. žalos bendrovei padarymu už 1 262 085,45 Lt; atsakovas, rašydamas elektroninį laišką, buvo psichologiškai prislėgtas, atsakovui buvo daromas didelis psichologinis spaudimas, iš atsakovo buvo reikalaujama skubaus paaiškinimo, sugalvojant kokią nors versiją. Elektroniniame laiške nėra nurodyta tiksli informacija, atsakovo nurodytų aplinkybių apie 68 tonų cinko trūkumą nepatvirtina visiškai jokie kiti bylos įrodymai – tai buvo tik gandai, kurie nepasitvirtino. Atsakovas buvo verčiamas pateikti skubų paaiškinimą, todėl jis ir aprašė niekuo nepagrįstus gandus, nes kitų tikrų cinko tariamo trūkumo susidarymo priežasčių, be netinkamo cinko nurašymo normatyvų taikymo, atsakovas nežinojo ir paaiškinime pateikti negalėjo.
    4. 2008 – 2009 m. iš viso į sandėlį ( - ) buvo pristatyta 647 291 kg cinko, o 2009 m. iš ( - ) sandėlio viso buvo sunaudota 620 739 kg cinko. ( - ) sandėlyje 2009 m. gruodžio 31 d. cinko kiekio likutis sudarė 26 552 kg cinko (647 291 kg – 620 739 kg = 26 552 kg), visas cinko likutis tuo metu pas ieškovę ( - ) buvo 443 463,78 kg – 26 552 kg cinko likutis ( - ) sandėlyje, 416 911,78 kg cinko likutis cinko vonioje ( - ) (iš viso per einamuosius 2009 m. į cinko vonią buvo supilta 486 155,30 kg cinko), iš viso ( - ) sandėlyje 2009 m. gruodžio 31 d. buvo likęs 26 552 kg cinko likutis. Taigi, aiškiai matyti, kad iš gauto cinko (647 291 kg) atėmus sunaudotą, t. y. nurašytą ir perkeltą į cinkavimo vonią cinką (620 739 kg), 68 tonų trūkumas nėra gaunamas. Byloje nėra jokių duomenų, kad iš tiekėjų į ( - ) sandėlį cinko buvo nusipirkta ne 583 469 kg, o 68 tonomis cinko daugiau, t. y. nusipirkta net 651 469 kg. Priešingai, byloje yra konkretūs duomenys, kuriuos nustatė ir ekspertas atliktoje ekspertizėje, kad į ( - ) sandėlį iš Estijos įmonės Elme buvo įsigyta būtent 583 469 kg cinko. Jokių pretenzijų cinką pardavusiai įmonei ar transporto kompanijai, gabenusiai cinką, dėl pristatyto cinko kiekio pareikšta nėra, taigi, 68 tonų cinko negalėjo trūkti. Be to, neįsivaizduojama, kaip būtų galima nepastebėti, kad iš tiekėjo negautos net 68 tonos cinko, t. y. trys sunkvežimiai.
    5. Nurodomas 68 tonų cinko trūkumas galėjo susidaryti nebūtinai nuo 2009 m., bet ir vėlesniu, 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. birželio 21 d., laikotarpiu. Atsakovo rašytame elektroniniame laiške nurodyta informacija, t. y. cinko įsigijimo, nurašymo ir supylimo į cinko vonią kiekiai, nesutampa su realiais skaičiais, kurie buvo pateikti anksčiau ir kuriuos neginčytinais laiko pati ieškovė. Ekspertizės akte tai, kad apskaičiuotas cinko trūkumas – 151 310,53 kg, galėjo atsirasti dėl to, jog iš tiekėjų cinko gauta mažiau, nei nurodyta cinko įsigijimo dokumentuose, eksperto buvo nurodyta kaip viena iš galimų priežasčių, dėl kurios atsirado cinko trūkumas. Išvadoje nėra kategoriškai nurodyta, kad šis cinko trūkumas atsirado būtent dėl iš tiekėjų nupirkto cinko kiekio visiško nepristatymo. Ekspertizės akte nurodytos kelios priežastys, kodėl galimai galėjo atsirasti 151 310,53 kg cinko trūkumas, tačiau labiausiai ekspertizės akte akcentuota ir analizuota aplinkybė, kad sunaudotas cinkas buvo nurašomas ne pagal faktiškai sunaudotą kiekį, o pagal konkrečiai nustatytus normatyvus. Tokią pačią aplinkybę dėl cinko trūkumo susidarymo atsakovas įrodinėjo visą bylos nagrinėjimo laikotarpį.
    6. Ieškovės versija dėl 68 tonų cinko trūkumo, t. y. kad jis atsirado, kadangi nebuvo užtikrintas viso cinko gavimas iš tiekėjų, visiškai nepagrįsta, nes UAB „Vakarų cinkas“ cinką pirkdavo iš kitos BLRT Groupp (kuriai priklauso ir AB „Vakarų laivų gamykla“ su savo dukterinėmis įmonėmis) sudėtyje esančios įmonės – Elme, visą pirkimo procesą kontroliavo ir apmokėjimus už cinką vykdė ne UAB „Vakarų cinkas“, o UAB „Vakarų apskaitos grupė“, nes UAB „Vakarų cinkas“ neturėjo priėjimo prie banko sąskaitos. Be to, cinkas būdavo perkamas sunkvežimiais, maždaug po 24 tonas, kurios susidėdavo iš cinko luitų po maždaug 1 toną. Cinko atvežimas būdavo įformintas važtaraščiais, kitais dokumentais, tik gavus cinką būdavo apmokėta už jį, todėl kokiu nors būdu nepristatyti apie tris sunkvežimius nupirkto cinko iš kitos susijusios bendrovės buvo neįmanoma, ypač to nepastebėti dar 2009 m., jei tai būtų įvykę.
  5. Ieškovės kartu su naujais įrodymais pateiktas paaiškinimas, kad 2009 m. iš tiekėjo buvo įsigyta 20 578,8 kg cinko ir sąskaitų už įsigytą 2009 metais cinką pateikimas, tik dar kartą patvirtina atsakovo teiginius, kad 68 tonų cinko nebuvo pasisavinta ir nepristatyta ieškovei. Ieškovė byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi, kad 68 tonų cinko iš tiekėjo nebuvo pristatyta būtent 2009 m., tačiau kyla klausimas, kaip toks cinko kiekis galėjo būti nepristatytas, jeigu apskritai 2009 m. cinko įsigyta tik 20 578,8 kg., t. y. iki 68 tonų cinko įsigijimo trūksta net 47 421,2 kg cinko. Taip pat neaišku, kaip atsakovas galėjo neužtikrinti įsigytų iš tiekėjo 68 tonų cinko pristatymo į ieškovės sandėlį, jeigu toks kiekis cinko iš tiekėjo 2009 m. net nebuvo nupirktas.
  6. Nagrinėjama civilinė byla tęsiasi nuo 2013 m. liepos 9 d., todėl ieškovė, teigdama, kad atsakovas neužtikrino 68 tonų cinko pristatymo iš tiekėjo, turėjo numatyti, kad neišsaugoti važtaraščiai turi įrodomąją galią nustatant, ar tikrai iš tiekėjo įsigytas cinkas nebuvo pristatytas į ieškovės sandėlį. Šiuos važtaraščius ieškovė turėjo saugoti ir pateikti į nagrinėjamą civilinę bylą kaip įrodymą, kuris įrodytų, koks įsigytas cinko kiekis iš tiekėjo nebuvo pristatytas į jos sandėlį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad 68 tonų cinko trūkumas realiai buvo atsiradęs dėl to, kad jis neva per atsakovo aplaidumą ir nerūpestingumą apskritai nebuvo iš tiekėjų gautas.
  7. Ieškovė UAB „Vakarų cinkas“, atsiliepimu į papildomus atsakovo rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad:
    1. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė netinkama juridinio asmens turto apskaita, netinkamu inventorizavimo atlikimu ir 68 tonų cinko trūkumo nuslėpimu. Atsakovas privalėjo imtis aktyvių priemonių 68 tonų cinko trūkumui pašalinti arba paneigti 68 tonų cinko trūkumo egzistavimą. Vietoje to, atsakovas nutarė inventorizacijos metu teikti netikslius duomenis, trūkumą panaikinti gamybos procese, o šiuo metu teigia, kad jis nei žinojo, nei aiškinosi, kodėl yra atsiradęs toks, virš 150 tonų, cinko trūkumas. Toks atsakovo elgesys niekaip nėra suderinamas su rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo standartu. Dar keisčiau atrodo aplinkybė, kad atsakovas, rašydamas 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamąjį raštą, nors, kaip jis pats teigia, žinojo vienintelę trūkumo atsiradimo priežastį (t. y. normatyvus), tačiau jos nenurodė.
    2. Skirtingai nei dėl likučio, atsakovo 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamajame rašte pateikta 68 tonų cinko trūkumo atsiradimo priežastis, o patį cinko trūkumą įrodo 2013 m. birželio 7 d. ir vėliau atliktos inventorizacijos ir patikrinimų dokumentai – 2013 m. birželio 7 d. likučio patikrinimo dokumentai, 2013 m. birželio 19 d. kontrolės tarnybos atliktų patikrinimų dokumentai, 2013 m. birželio 25 d. inventorizacijos aprašas, bylos šalių pasirašytas pareiškimas dėl faktų pripažinimo ir byloje atliktos buhalterinės ekspertizės duomenys. Atsakovas, būdamas atsakingas už materialinių vertybių inventorizaciją, turėtų įrodyti, kad, pervežant į ieškovės sandėlį, cinko trūkumo nebuvo.
    3. Ieškovė jokio spaudimo atsakovui nedarė, šios aplinkybės atsakovo niekaip nėra įrodytos ir vertintinos tik kaip jo sugalvota, jam palanki versija. Atsakovas yra patyręs, ilgametę vadovaujančio darbo praktiką turintis vadovas ir jo 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamajame rašte atspindėta reali situacija. Nauji įrodymai, paneigiantys šias aplinkybes, nėra pateikti.
    4. Jokių įrodymų, kurie paneigtų 68 tonų cinko trūkumo priežastis, atsakovas nepateikė. Teigiant, kad 68 tonų cinko trūkumo apskritai nėra, reikėtų nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 60 punkte įvardintų aplinkybių. Todėl atsakovo paaiškinimai, kad cinko trūkumo apskritai nebuvo, yra vertintini kaip bandymas iš naujo nagrinėti byloje jau nustatytas ir apeliacinio bei kasacinio teismo įvertintas aplinkybes.
    5. Ieškovei padaryta žala pasireiškė tuo, kad ieškovė iš trečiųjų asmenų turėjo gauti 68 tonomis cinko daugiau, tačiau šio cinko kiekio negavo, tuo tarpu atsakovas neteisėtai nurodė, kad toks kiekis buvo gautas. Ieškovei padaryta žala, atsiradusi dėl negauto iš trečiųjų asmenų cinko, kuris nebuvo panaudotas gamyboje ir tuo labiau neišsaugotas, išreiškiama nuostoliais, t. y. trūkstamo 68 tonų cinko verte, kuri sudaro 118 503,51 Eur (409 168,92 Lt (68 t * 6 017,19 Lt/t (cinko pirkimo kaina)). Šis, kaip ir kitas trūkstamas cinko kiekis, buvo ieškovės nupirktas ir apmokėtas. Ieškovė patyrė žalą išskirtinai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl egzistuoja priežastinis ryšys kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygų.

7IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti bendrovės ieškinį buvusiam vadovui dėl žalos, susijusios su apie 68 tonų cinko trūkumu, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Minėtą klausimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis), taip pat atsižvelgdama į kasacinio teismo nutartyje, kuria ši bylos dalis grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, išdėstytus išaiškinimus, privalomus teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis), bei proceso šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus.
  2. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ieškovei 2013 m. birželio 7 d. atlikus cinko likučio bendrovės gamybinėse patalpose, esančiose ( - ), patikrinimą, kurio metu buvo nustatytas 149,98553 tonos cinko trūkumas, už kurį, ieškovės teigimu, yra atsakingas atsakovas, kaip buvęs ieškovės vadovas. Atsakovas savo atsikirtimus viso bylos nagrinėjimo metu grindė aplinkybe, kad visas ieškovės nurodomas trūkstamas cinko kiekis buvo sunaudotas jo vadovaujamos bendrovės gamybos procese, o ieškovės nurodomas cinko trūkumas atsirado dėl apskaitos duomenų, kurie atspindi normatyvinį, o ne faktinį cinko sunaudojimą, netikslumo.
  3. Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad pas ieškovę gamybos procese sunaudotas cinko kiekis buvo į apskaitą įtraukiamas ir nurašomas ne pagal faktinį jo sunaudojimą, o pagal atsakovo patvirtintus normatyvus, kurie buvo nustatomi suderinus su patronuojančiosios bendrovės AB „Vakarų laivų gamykla“ ekonomikos padaliniais bei vadovybe. Taip pat nustatyta, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovas, teikė pasiūlymą atlikti sunaudojamo cinko kiekio faktinius matavimus, tačiau šis pasiūlymas nebuvo įgyvendintas, nes jam nereiškė pritarimo bendrovės akcininkė. Teismo ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad cinko trūkumas galėjo susidaryti, be kita ko, ir dėl sumažintų cinko nurašymo normatyvų, t. y. faktinis cinko sunaudojimas gamybos procese galėjo viršyti normatyvus; realiai nėra galimybės nustatyti, ar 2009–2013 metais pagrįstai buvo apskaičiuojama, kiek sunaudoto cinko nurašyti.
  4. Kasacinio teismo išplėstinė kolegija, palikdama galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmesta dalis ieškovės ieškinio reikalavimų, konstatavo, jog aplinkybė, ar trūkstamas cinko kiekis buvo sunaudotas atsakovo vadovaujamos bendrovės gamybos procese, galėtų būti įrodyta faktiniais duomenimis apie šiai bylai išspręsti reikšmingu laikotarpiu gamybos procese pas ieškovę faktiškai sunaudotą cinko kiekį. Tačiau tokie duomenys neegzistuoja ir negali būti pateikti dėl nuo ieškovės akcininkės valios ir ieškovės priklausančių priežasčių (gamyboje sunaudoto cinko apskaita buvo vykdoma pagal nurašymo normatyvus). Atsakovui neturint galimybės įrodyti, kad trūkstamas cinko kiekis buvo sunaudotas atsakovo vadovaujamos bendrovės gamybos procese, dėl nuo ieškovės akcininkės valios ir ieškovės priklausančių priežasčių, neigiamas teisines pasekmes dėl to turi prisiimti ieškovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 61 punktas).
  5. Grąžindama apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėti šią bylos dalį, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog byloje esantis atsakovo 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamasis raštas, kuriame užfiksuoti faktiniai duomenys nėra paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, byloje surinktų įrodymų viseto kontekste reiškia atsakovo pripažinimą fakto dėl realaus apie 68 tonų cinko trūkumo, kuris iš viso nebuvo panaudotas atsakovo vadovaujamos bendrovės gamybos procese. Atsižvelgdama į šį raštą, kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog šis cinko kiekis (apie 68 tonas) taip pat buvo sunaudotas jo vadovaujamos bendrovės gamybos procese, kaip nepagrįstus ir neatitinkančius faktinių bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 62 punktas).
  6. Grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, atsakovas pateikė naujus argumentus, susijusius su 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamojo rašto įrodomąja galia bei šio įrodymo vertinimu kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Atsakovas toliau laikosi pozicijos, kad ginčijamas cinko kiekis buvo sunaudotas ieškovės gamybos procese. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad apie 68 tonų cinko trūkumo priežastis nurodyta atsakovo 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamajame rašte, o pats susidaręs trūkumas yra neginčijamai patvirtintas kitais byloje surinktais įrodymais – inventorizacijos ir patikrinimų dokumentais, byloje atliktos ekspertizės aktu. Ieškovės teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamajame rašte nurodytas apie 68 tonų cinko trūkumo susidarymo priežastis, o atsakovo paaiškinimai, kad cinko trūkumo apskritai nebuvo, vertintini kaip prieštaraujantys kasacinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarčiai.
  7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties turinį, sutinka su ieškovės argumentais, jog šia nutartimi dalies (apie 68 tonų) cinko trūkumas, kitaip nei likęs ieškovės byloje įrodinėtas cinko trūkumas, buvo pripažintas realiu, t. y. neatsiradusiu tik dėl ieškovės apskaitos duomenų netikslumo. Tokia išvada kasacinio teismo buvo daroma būtent atsižvelgiant į atsakovo 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamojo rašto turinį, kadangi kiti byloje buvę įrodymai, kasacinio teismo vertinimu, neleido vienareikšmiškai spręsti apie cinko trūkumo atsiradimo priežastis. Atsižvelgdama į tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, jog aplinkybę, kad šis cinko kiekis buvo sunaudotas ieškovės gamybos procese, neva patvirtina byloje esanti eksperto išvada, kadangi tokia išvada akivaizdžiai prieštarautų kasacinio teismo nutarties išaiškinimams.
  8. Kita vertus, grąžindama bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, kasacinio teismo teisėjų kolegija nepasisakė, kad atsakovo 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamas laikytinas neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu konkretaus cinko kiekio nepristatymą į ieškovės sandėlį, nurodydama tik tai, kad šis raštas vertintinas kaip tam tikrų faktų (dalies cinko nepristatymo į ieškovės sandėlį) pripažinimas. Pagal CPK 187 straipsnį teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes. Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad, kaip paminėta šios nutarties 30 punkte, kasacinis teismas taip pat sprendė, kad visi neaiškumai, susiję su tuo, kad negalima nustatyti per tam tikrą laikotarpį ieškovės gamybos procese realiai sunaudoto cinko kiekio, šioje byloje turėtų būti vertinami ieškovės nenaudai.
  9. Kitaip nei savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo ieškovė, kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija savo nutartyje taip pat nekonstatavo, kad dėl galimai į ieškovės sandėlį nepristatyto cinko kiekio yra atsakingas būtent atsakovas, šį klausimą (dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų) pavesdama iš naujo spręsti apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 62 punktas).
  10. Atsižvelgdama į šios nutarties 34-35 punktuose nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovas, bylą grąžinus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, savo atsikirtimus grindžia tiek 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamojo rašto kaip įrodymo trūkumais, tiek šio rašto prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams, teisėjų kolegija pasisakys dėl atsakovo 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamojo rašto įrodomosios galios ir šio rašto vertinimo kitų byloje esančių įrodymų kontekste, taip pat, vykdydama kasacinio teismo nutarties išaiškinimus, pasisakys dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.
Dėl atsakovo 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamojo rašto įrodomosios galios
  1. Byloje esančiame atsakovo 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamajame rašte nurodyta, jog cinkas buvo perkamas iš Elme, o laikomas UAB „Vakarų metalas“ patalpose; nuo 2008 m. iki 2009 m. vasario mėnesio pagal sąskaitas – faktūras buvo gauta 562 tonų cinko, iš kurio į vonią buvo supilta 450 tonų, o likęs cinkas toliau buvo laikomas UAB „Vakarų metalas“ patalpose; likęs cinkas į UAB „Vakarų cinkas“ sandėlį atvežtas 2009 m. kovo mėnesį, tačiau 2009 m. balandžio mėnesį, paskaičiavus atvežtą likusį cinką, buvo nustatytas 68 tonų cinko trūkumas – pagal dokumentus turėjo būti pristatyta apie 112 tonų cinko, tačiau faktiškai UAB „Vakarų cinkas“ sandėlyje buvo tik 44 tonos cinko. Rašte taip pat nurodoma, kad pastebėjęs nurodytą trūkumą atsakovas nusprendė šios aplinkybės neviešinti, tikėdamasis cinko trūkumą „išlyginti gamybos eigoje“ (t. II, b. l. 72).
  2. Apeliacinės instancijos teismui pateiktais rašytiniais paaiškinimais atsakovas teigia, kad minėtame rašte nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, yra netikslūs, „nepasitvirtinę gandai“, o pats raštas surašytas patiriant psichologinį spaudimą. Kolegija, vertindama šiuos atsakovo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad paminėta aplinkybe (dėl jam daromo psichologinio spaudimo) atsakovas pradėjo remtis tik po to, kai kasacinio teismo nutartimi buvo akcentuota 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamojo rašto įrodomoji reikšmė, o anksčiau šia aplinkybe byloje nesirėmė. Be to, kaip pagrįstai pažymi ieškovė, atsakovas R. T. nebuvo naujai paskirtas, vadovavimo patirties neturintis vadovas – atsakovas UAB „Vakarų cinkas“ vadovavo nuo 2003 m. pabaigos iki 2013 m. vidurio, t. y. beveik dešimt metų (t. I, b. l. 6). Teisėjų kolegijos manymu, neįtikima, kad ilgametis bendrovės vadovas, kaltinamas cinko trūkumo atsiradimu ir suvokdamas (turėdamas suvokti) savo galimą atsakomybę dėl to, paprašytas pateikti paaiškinimą dėl nustatyto cinko trūkumo, jame nurodytų, pasak jo paties, „niekuo nepatvirtintus gandus“, užuot nurodęs, jo teigimu, vienintelę jam žinomą cinko trūkumo susidarymo priežastį – netinkamą cinko nurašymo normatyvų taikymą. Pastebėtina ir tai, kad 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamajame rašte nurodytas pakankamai tikslus turėto gauti ir realiai gauto cinko kiekis ir momentas, kada šis trūkumas buvo nustatytas. Kolegijos vertinimu, neįtikinama, kad tokio pobūdžio aplinkybės atsakovo galėjo būti išgalvotos ir paaiškinamos tik ankstyvu rašto surašymo momentu ar atsakovo psichologine būsena.
  3. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamajame rašte nurodyti duomenys iš esmės atitinka kitus byloje esančius duomenis apie aktualiu laikotarpiu ieškovės įsigytą cinko kiekį. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog per 2008 m. UAB „Vakarų cinkas“ ( - ) padalinio sandėlyje įsigijo iš viso 573 293 kg (573 t) cinko, iš jo cinkas luituose sudarė 552,69 t, cinkas lydiniuose – 5,49 t ir 15,12 t, visas cinkas įsigytas iš tiekėjo Elme; iki 2009 m. balandžio mėnesio daugiau cinko nebuvo įsigyta, daugiau cinko įsigyta tik 2009 m. balandžio 30 d., konkrečiai – 10,18 t (10 176 kg) (t. V, b. l. 73, 77). Taigi, bylos duomenimis ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įsigyta tik 11 tonų daugiau cinko, nei nurodyta atsakovo 2013 m. birželio 20 d. paaiškinime. Paminėtas netikslumas, kolegijos vertinimu, galėjo atsirasti dėl pakankamai ilgo – daugiau nei keturių metų, laikotarpio, praėjusio nuo tada, kai atsakovas – buvęs ieškovės vadovas, kaip nurodyta jo paaiškinamajame rašte, nustatė cinko trūkumą (2009 m. balandžio mėnuo) iki jo paaiškinimo surašymo (2013 m. birželio mėnuo), taip pat dėl to, kad rašydamas paaiškinimą raštu atsakovas galėjo neturėti (nevertinti) atitinkamų bendrovės dokumentų (paaiškinimas išsiųstas anksti rytą (t. II, b. l. 71), atsakovo paaiškinime, nurodant kai kuriuos cinko kiekius, vartojamas žodis „apie“).
  4. Atsižvelgdama į šios nutarties 38-39 punktuose nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad jo 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamuoju raštu apskritai negali būti vadovaujamasi kaip įrodymu nagrinėjamoje byloje.
Dėl cinko trūkumo realumo
  1. Teigdamas, kad jo paaiškinamajame rašte nurodytas apie 68 tonų cinko trūkumas realiai negalėjo egzistuoti, atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose lygina iš viso per 2008 m. – 2009 m. į sandėlį Vilniuje pristatyto cinko kiekį su 2009 m. iš Vilniaus sandėlio sunaudotu cinko kiekiu, bei nurodo, kad iš gauto cinko atėmus sunaudotą – nurašytą, perkeltą į cinkavimo vonią cinką, niekaip negaunamas 68 tonų cinko trūkumas. Tačiau tokie atsakovo skaičiavimai vertintini kritiškai vien dėl to, kad byloje jau buvo konstatuota, jog ieškovės gamybos procese sunaudotas cinko kiekis buvo į apskaitą įtraukiamas ir nurašomas ne pagal faktinį jo sunaudojimą, todėl ieškovės apskaitos duomenys apie nurašytą cinką, kurie nėra tikslūs, negali paneigti, kad 68 tonų cinko negalėjo trūkti.
  2. Atsakovo argumentai, susiję su ieškovės per 2009 m. įsigytą cinko kiekį – 20 578,8 kg, akcentuojant, kad 68 tonų cinko 2009 m. net nebuvo nupirktos, taip pat neįrodo, kad apie 68 tonų cinko trūkumas negalėjo būti nustatytas 2009 m. balandžio mėnesį, kadangi, kaip nurodoma atsakovo paaiškinime raštu, šis trūkumas atsirado ieškovei nepristačius jos iš esmės per 2008 m., konkrečiai – 2008 m. – 2009 m. vasario mėnesį, įsigyto cinko.
  3. Atsakovo teiginiai, kad buvo neįmanoma nepastebėti, jog tiekėjai 2009 metais nepristatė net 68 tonų cinko, paneigiami paties atsakovo 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamajame rašte nurodytomis aplinkybėmis, jog pats atsakovas, pastebėjęs nurodytą trūkumą, nusprendė šios aplinkybės neviešinti. Tai, kad mokėjimus už cinką, atsakovo teigimu, vykdė UAB „Vakarų apskaitos grupė“, taip pat nepatvirtina, jog cinko trūkumas, atsakovui nusprendus jo neviešinti, vis tiek negalėjo būti nepastebėtas, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Vakarų apskaitos grupė“ būtų taip pat vykdžiusi ir į ieškovės sandėlį pristatomo cinko kiekio faktinę kontrolę.
  4. Apibendrindama išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamajame rašte esantis pripažinimas dėl dalies cinko nepristatymo į ieškovės sandėlį 2009 metais atsakovo naujai pateiktais paaiškinimais ir naujais įrodymais paneigtas nebuvo. Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tikslus nepristatyto cinko kiekis pagal byloje esančius įrodymus negali būti nustatytas, kadangi pagal atsakovo 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamąjį raštą šis kiekis sudaro „apie“ 68 tonas, tuo tarpu tikslesnių duomenų į bylą nėra galimybės pateikti dėl to, kad ieškovės gamyboje sunaudoto cinko apskaita buvo vykdoma pagal nurašymo normatyvus, o ne realiai sunaudojamus kiekius. Be to, kaip nurodė ieškovė, ji yra sunaikinusi ginčui aktualaus laikotarpio krovinių gabenimo važtaraščius. Iš atsakovo 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamojo rašto turinio taip pat negalima daryti vienareikšmės išvados, ar trūkstamas cinko kiekis nebuvo gautas iš tiekėjos Elme, ar nebuvo pristatytas ieškovei iš UAB „Vakarų metalas“ sandėlio (pagal byloje esančią ekspertizės išvadą cinko trūkumas galėjo susidaryti bet kuriame iš nurodytų etapų). Aplinkybės, kad šis cinko kiekis į ieškovės sandėlį visgi buvo pristatytas, tačiau nebuvo išsaugotas, ieškovė neįrodinėja.
Dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų
  1. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Pareiga šią prezumpciją paneigti tenka bendrovės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).
  2. Bendrovės vadovas yra asmuo, atsakingas už bendrovės kasdienės ūkinės komercinės veiklos organizavimą ir vienvaldiškai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) veikiantis bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis (ABĮ 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8, 10, 12 dalys, kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad vadovas privalo dirbti kvalifikuotai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014). Įmonės vadovo rūpestingumo pareiga, be kita ko, apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą.
  3. Kolegija sutinka su ieškovės teiginiais, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų jo civilinės atsakomybės sąlygų, šioje byloje jau buvo pasisakyta kasacinio teismo, nurodant, kad atsakovas nefiksavo nustatyto apie 68 tonų cinko trūkumo, jį nuslėpė teikdamas duomenis ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, nepranešė apie jį ieškovės akcininkei, neinicijavo tyrimo, t. y. nevykdė rūpestingumo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 62 punktas). Šios aplinkybės po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo atsakovo nebuvo paneigtos. Byloje nėra jokių duomenų apie atitinkamus, rūpestingumo pareigos laikymąsi atitinkančius, atsakovo veiksmus, siekiant nustatyto cinko trūkumo pašalinimo (kreipimosi į tiekėją, UAB „Vakarų metalas“ ir kt.). Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo neteisėti veiksmai byloje yra įrodyti.
  4. Kartu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad neteisėtų atsakovo veiksmų nustatymas savaime nelemia atsakovo civilinės atsakomybės. Ieškovė, siekdama savo reikalavimų patenkinimo, turi įrodyti ir kitas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – t. y. žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
  5. Įrodinėdama žalos faktą ir dydį ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (cinko nepristatymo fakto nuslėpimo, nesiėmimo jokių veiksmų dėl nepristatymo cinko kiekio pristatymo) ieškovė negavo tam tikro kiekio cinko, kuris buvo ieškovės nupirktas ir apmokėtas, iš trečiųjų asmenų. Patirtos žalos dydis ieškovės siejamas būtent su 68 tonų cinko (kiekis, nurodytas atsakovo paaiškinamajame rašte) įsigijimo verte. Tuo tarpu priežastinį ryšį, ieškovės vertinimu, pagrindžia tai, jog tuo atveju, jei atsakovas būtų laikęsis rūpestingumo pareigos ir dar 2009 metais užfiksavęs nustatytą cinko trūkumą, būtų buvę galima šį klausimą „spręsti įstatymų nustatyta tvarka“.
  6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių ieškovės argumentų, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės įrodinėjamos neigiamos pasekmės (dalies prekių praradimas) su atsakovo veiksmais tiesiogiai nėra siejamos, t. y. ieškovė neįrodinėja, kad pats atsakovas ginčo 68 tonas cinko pasisavino, iššvaistė ar perleido minėtą cinko kiekį tretiesiems asmenims. Ieškovė taip pat neįrodinėja, kad atsakovas buvo atsakingas už prekių priėmimą ir saugojimą UAB „Vakarų metalas“ sandėlyje iš kurio, pagal atsakovo paaiškinimą, prekės buvo pristatytos į ieškovės sandėlį. Nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai (dalies prekių nepristatymo į ieškovės sandėlį fakto nuslėpimas) su ieškovės nurodomomis pasekmėmis galėtų būti siejami tik netiesiogiai, t. y. tiek, kiek nepranešimo apie nustatytą cinko kiekio trūkumą faktas galėjo prisidėti prie to, kad ieškovė prarado galimybę gauti nepristatytas prekes ar susigrąžinti už jas sumokėtą pinigų sumą.
  7. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014).
  8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės akcininkei AB „Vakarų laivų gamykla“ apie atsakovo paaiškinime nurodytą dalies cinko trūkumo priežastį tapo žinoma 2013 m. birželio 20 d., tą pačią dieną atsakovas buvo atšauktas iš ieškovės vadovo pareigų. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kad ieškovė, sužinojusi šias aplinkybes, būtų iniciavusi atitinkamą tyrimą, kreipusis į cinko tiekėją ar UAB „Vakarų metalas“, siekdama atgauti trūkstamą (nepristatytą) cinko kiekį ar už jį sumokėtas sumas ir kad šių prekių ar sumokėtos už prekes sumos jai nebūtų pavykę atgauti būtent dėl to, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų dalies prekių nepristatymo faktas paaiškėjo ne nedelsiant, o po 4 metų. Teigdama, kad atsakovui dar 2009 metais užfiksavus nustatytą cinko trūkumą, būtų buvę galima šį klausimą spręsti įstatymų nustatyta tvarka, ieškovė taip pat niekaip nepagrindžia, kad šiuo metu tokia ieškovės galimybė jau yra išnykusi, juo labiau, kad tiek cinko tiekėja, tiek UAB „Vakarų metalas“ priklauso tai pačiai įmonių grupei, kaip ieškovė. Taigi, ieškovė neįrodė, kad būtent dėl atitinkamų atsakovo veiksmų (neveikimo) ji prarado galimybę eliminuoti jai dėl trečiųjų asmenų galimai netinkamo įsipareigojimų vykdymo atsiradusius neigiamus padarinius – susigrąžinti nepristatytą iš tiekėjo ar kitos įmonės sandėlio cinką, ar kad tokia galimybė ieškovei buvo kaip nors suvaržyta (apribota). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir jai padarytos žalos, kaip vienos iš būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovės pareikštas reikalavimas ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai buvo atmestas.
  9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovė neįrodė ir jai padarytos žalos dydžio. Kolegija nesutinka su ieškovės teiginiais, kad iš trečiųjų asmenų į ieškovės sandėlį nepristatyto cinko kiekis gali būti nustatomas išimtinai pagal atsakovo 2013 m. birželio 20 d. paaiškinamajame rašte nurodytus duomenis, kadangi šiame rašte nurodytas tik apytikslis kiekis, o tikslūs nepristatyto cinko kiekiai byloje negali būti nustatyti dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių – netinkamos realiai sunaudojamo tinko apskaitos bei šiai aplinkybei patvirtinti reikalingų įrodymų – krovinių važtaraščių, sunaikinimo. Kolegija sutinka su atsakovo teiginiais, kad šiam teisminiam ginčui vykstant nuo 2013 m. liepos mėnesio ieškovė turėjo pasirūpinti bylai reikšmingų įrodymų išsaugojimu, juolab, kad žalos fakto ir dydžio įrodinėjimo procesinė pareiga nagrinėjamoje byloje tenka ieškovei. Papildomai pažymėtina, kad nesiimdama priemonių dėl tikslaus iš trečiųjų asmenų nepristatyto cinko kiekio nustatymo išsyk po atitinkamos aplinkybės paaiškėjimo, ieškovė pati apsunkino sau galimybę įrodyti jai padarytos žalos faktą ir dydį.
Dėl bylos procesinės baigties
  1. Nurodytų argumentų pagrindu ieškovės apeliacinis skundas teisėjų kolegijos atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys dėl žalos už 68 tonos cinko trūkumą atlyginimo buvo atmestas, paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
  1. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą atsakovui iš ieškovės priteisiamos jo bylinėjimosi apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme turėtos išlaidos – 800 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ir 1 127 Eur bylinėjimosi kasacinės instancijos teisme išlaidų (127 Eur žyminio mokesčio ir 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidų už kasacinio skundo bei atsiliepimo į ieškovės kasacinį skundą pateikimą) (t. VI, b. l. 141, 172 – 173), iš viso 1 927 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

10Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo už 68 tonų cinko trūkumą, palikti nepakeistą.

11Priteisti iš ieškovės UAB „Vakarų cinkas“ atsakovui R. T. 1 927 Eur apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų.

12Priteisti iš ieškovės UAB „Vakarų cinkas“ valstybei 17,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai