Byla 2-1369/2011

Dėl įpareigojimo grąžinti kilnojamąjį turtą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto akcinės bendrovės „Klaipėdos kranai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Klaipėdos kranai“, dėl įpareigojimo grąžinti kilnojamąjį turtą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „SEB lizingas“ pareikštu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą AB „Klaipėdos kranai“ grąžinti ieškovui jam priklausantį kilnojamąjį turtą, kuris atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis nutrauktų finansinio lizingo sutarčių pagrindu bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui naudotis ieškovui priklausančiu turtu, perduotu atsakovui nutrauktų finansinio lizingo sutarčių pagrindu, ir įpareigoti atsakovą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos perduoti šį turtą saugoti ieškovui. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinąsias apsaugos priemones taikyti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovo AB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą tenkino, skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį panaikino bei pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui AB „Klaipėdos kranai“ naudotis žemiau nurodytu AB „SEB lizingas“ priklausančiu turtu, perduotu atsakovui nutrauktų finansinio lizingo sutarčių pagrindu, ir įpareigojo atsakovą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos perduoti jį saugoti ieškovui: 1. L2004-060024-01 Mašina VPRS-500 (indent. Nr. 034); 2. L2005-050019-01 Bokštinis aukštuminis kranas Wolf WK 91 SL (1992 m.); 3. L2005-050019-02 Bokštinis aukštuminis kranas Wolf WK 91 SL (1994 m.); 4. L2006-040052-01 Bokštinis kranas Liebherr 80HC (1982 m.); 5. L2006-040052-02 Bokštinis kranas Liebherr 80HC (1982 m.); 6. L2006-040052-03 Bokštinis kranas Potain F15/15 (1982 m.); 7. L2006-040052-04 Bokštinis kranas Liebherr 88HC (1983 m.); 8. L2006-040052-05 Bokštinis kranas Liebherr 71ES (1980 m.); 9. VL2003-093850 Tiesimo kranas UK-25/9-18 (ident. Nr. 071). Teismas nurodė, kad atsakovui nevykdant sutartinės pareigos pranešti ieškovui apie draudimo sutarčių pratęsimą bei esant duomenims apie blogą atsakovo finansinę padėtį yra pagrindas daryti išvadą, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti žala ieškovui.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Apeliantas AB „Klaipėdos kranai“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertino apelianto pateiktų įrodymų bei neatsižvelgė į tai, kad visam apelianto turtui jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės įmonės restruktūrizavimo byloje.

102. Apeliantas ginčo turtą įgijo 2006-2007 metais, visą tą laiką jį saugojo ir juo rūpinosi, dalis turto yra jau išpirkta (apeliantas yra jo bendrasavininku), todėl apeliantas pats yra suinteresuotas turto išsaugojimu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad apeliantas netinkamai saugo turtą, juo nesirūpina, ar ketina perleisti tretiesiems asmenims, taip apsunkindamas turto valdymą bei disponavimą.

113. Ieškovas yra atsiėmęs iš apelianto 16 turto vienetų, kurių išpirkta vertė sudarė 60-95 procentų ir šiais veiksmais padarė apeliantui virš 3,5 mln. Lt nuostolį. Ieškovas pats trukdo atkurti apeliantui mokumą bei atsiskaityti su visais kreditoriais, sąmoningais veiksmais daro apeliantui didelę žalą.

124. Jeigu būtų patenkinti ieškovo reikalavimai, apeliantui bei valstybei būtų padaryta didelė žala. Ieškovas nesąžiningais veiksmais siekia tik naudos sau ir neatsižvelgia į teisėtus apelianto interesus, atsisako kilusį ginčą spręsti kompromiso būdu.

135. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1511/2010. Abi bylos nėra analogiškos, faktinės aplinkybės netapačios.

14Ieškovas AB „SEB lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o apelianto skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

151. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad visas jo turtas, tame tarpe ir ginčo kilnojamasis turtas, jau yra areštuotas restruktūrizavimo byloje, nes restruktūrizavimo byloje yra areštuotas apeliantui nuosavybės teise priklausantis turtas. Skundžiama nutartimi areštuotas turtas priklauso ieškovui. Apeliantui nuosavybės teisė į lizinguotą turtą būtų perėjusi tik sumokėjus visus mokėjimus ir įvykdžius kitus lizingo sutartyse numatytus įsipareigojimus.

162. Apelianto argumentas, kad didelė dalis reikalaujamo turto jau yra išpirkta ir apeliantas yra jo bendrasavininku nėra pagrįstas, nes, kaip jau buvo minėta, pagal lizingo sutartį nuosavybės teisė apeliantui būtų perėjusi tik tuomet, jeigu jis būtų įvykdęs visas sutarties sąlygas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantas netinkamai naudojosi bei saugojo lizinguotą turtą, yra nustatyti minėto turto apgadinimai. Apeliantas nevykdo savo pareigos pranešti ieškovui apie draudimo sutarčių pratęsimą, todėl neaišku ar turtas yra apdraustas. Tai patvirtina, kad apeliantas tinkamai nesirūpina ieškovui priklausančiu turtu ir patvirtina būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

173. Apeliantas neįrodė, kad grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra. Ieškinio suma yra 825 632,59 Lt. Vien didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, apeliantui šiuo metu yra taikomi 41 įvairių rūšių turto areštai, jis turi finansinių sunkumų, iš esmės yra nemokus, kas taip pat patvirtina esant grėsmei galimo teismo sprendimo įvykdymui.

184. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1511/2010. Byloje taip pat buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių lizinguojamam turtui taikymo klausimas. Minėta nutartis nėra vienintelis tokio pobūdžio sprendimas bylose dėl lizinguojamo turto.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Atskirasis skundas netenkintinas.

21Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė atsakovo AB „Klaipėdos kranai“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tuo atveju, kai imtis laikinųjų apsaugos priemonių prašo ieškovas, jų taikymas grindžiamas dvejopo pobūdžio prielaidomis: pirma, ieškinį teismas patenkins ir, antra, nesiėmus šių priemonių, gali iškilti grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia, tačiau turi įsitikinti, ar egzistuoja pagrįstos prielaidos, suponuojančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kurios yra būtinos ir pakankamos joms įstatymu numatytam tikslui pasiekti (CPK 145 str. 2 d.). Tokių tikslų negali pasiekti laikinosios apsaugos priemonės, kurios nėra susijusios su ieškinio dalyku ir jų taikymas neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

23Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi areštavo apelianto pagal finansinio lizingo sutartis valdomą turtą bei įpareigojo apeliantą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos perduoti minėtą turtą saugoti ieškovui. Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas motyvavo tuo, kad atsakovo finansinė padėtis yra bloga bei jis nevykdo sutartinio įsipareigojimo – pranešti ieškovui apie draudimo sutarčių partęsimą, todėl atsiranda grėsmė, jog sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomu, dėl ko gali atsirasti žala ieškovui.

24Apeliantas ginčo turtą įsigijo su ieškovu sudarytų finansinių lizingo sutarčių pagrindu. Ieškovas, 2009 m. birželio 18 d. vienašališkai nutraukęs su atsakovu sudarytas finansinio lizingo sutartis, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sugrąžinti lizingo sutarčių objektus (CK 6.574 str.). Duomenų, kad apeliantas ginčytų ieškovo vienašališko sprendimo nutraukti su juo sudarytas lizingo sutartis, byloje nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjant ieškovo ieškinį, kuriuo prašoma išreikalauti iš apelianto neteisėto valdymo ir perduoti turto savininkui – ieškovui kilnojamąjį turtą, gali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kai minėti kilnojamieji daiktai perduodami saugoti jo savininkui (CPK 145 str. 1 d. 12 p.). Finansinės nuomos (lizingo) sudarymo atveju išnuomoto daikto savininku išlieka ne jo naudotojas (lizingo gavėjas – apeliantas), o daikto nuomotojas (lizingo davėjas – ieškovas) (CK 6.567 str.). Daikto nuomininkui (lizingo gavėjui – apeliantui) naudojantis išsinuomotu daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio nuomos mokesčio, daikto savininkas patiria nuostolių dėl to, jog už jį negauna nuomos mokesčio ir palūkanų. Verslo tikslais nuomojamas daiktas yra naudojamas versle, jis dėvisi, todėl daikto vertė mažėja. Tai itin aktualu tuomet, kai nuomojamas daiktas dėl naudojimosi juo gali būti sugadintas ar sunaikintas, o daikto savininkas vienašališkai nutraukė sutartį dėl kitos šalies kaltės ir pareiškė reikalavimą dėl daikto grąžinimo iš daikto buvusio nuomininko. Tokiais atvejais, siekiant užtikrinti, kad patenkinus šį reikalavimą, daikto savininkas galėtų susigrąžinti jam nuosavybės teise priklausančius daiktus iš buvusio nuomininko, yra pagrindas atsižvelgti į proporcingumo principą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą perduoti šiuos daiktus jo savininkui saugoti iki bus priimtas teismo sprendimas. Tai ir buvo padaryta skundžiama nutartimi. Pažymėtina, kad nors šiuo atveju teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieškinio reikalavimu, tačiau tai nereiškia, kad teismas skundžiama nutartimi priėmė sprendimą dėl ieškinio, nes ginčo turtas perduotas ieškovui tik saugoti ir šiuo turtu ieškovas negalės disponuoti ar jo perleisti, privalės užtikrinti tinkamą šio turto apsaugą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Todėl teismui atmetus ieškovo ieškinį ginčo turtas galės būti grąžintas atsakovui. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „SEB lizingas“ v. UAB „Evekas“, bylos Nr. 2-134/2010; 2011 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „SEB lizingas“ v. UAB „Forbija, bylos Nr. 2-149/2011). Be to, duomenų, jog ginčo turto draudimo sutartys yra pratęstos, byloje nėra, kas tik padidina tikimybę, kad ginčo turto sugadinimo ar praradimo atveju žala ieškovui tik didės.

25Apelianto argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad kitoje byloje jo turtui jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra nepagrįstas. Bylos duomenimis Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama apelianto restruktūrizavimo byla, kurioje apelianto turtui uždėtas areštas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad restruktūrizavimo byloje laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos apeliantui nuosavybės teise priklausančiam turtui, o nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turto, kuris nėra atsakovo nuosavybė, nes jis yra įgytas finansinio lizingo sutarčių pagrindu. Apelianto argumentai, kad didžiąją dalį įmokų už kilnojamuosius daiktus jis jau yra sumokėjęs ir tapo minėto turto bendrasavininku, yra susiję su ieškinio pagrįstumo ginčijimu, todėl šie argumentai bus nagrinėjami pirmosios instancijos teisme sprendžiant šalių ginčą iš esmės.

26Apeliantas neįrodė, kad ieškovas trukdo atkurti apeliantui mokumą bei atsiskaityti su visais kreditoriais, sąmoningais veiksmais daro jam didelę žalą (CPK 178 str.). Jokių įrodymų, pagrindžiančių šią jo nurodytą aplinkybę apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui nepateikė.

27Pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą nutartį, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1511-2010. Minėtoje byloje taip pat sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su finansinio lizingo sutarties pagrindu įgytu turtu, taikymo klausimas, bylos aplinkybės yra analogiškos nagrinėjamai bylai, minėta nutartis nėra vienintelė tokio pobūdžio bylose (2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-134/2010, 2011 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-149/2011 ir kt.).

28Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sudaro galimybę užtikrinti tinkamą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržo nei vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė draudimą apeliantui naudotis išsinuomotu turtu ir įpareigojo apeliantą perduoti saugoti ieškovui pagal lizingo sutartis valdomą turtą, paliekant jį saugoti ieškovui iki teismo sprendimo priėmimo.

29Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti.

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.