Byla 1A-155-493-2014
Dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo O. F. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, nuteistajam O. F., nuteistojo O. F. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, civilinio ieškovo atstovui D. S., specialistei Irenai Švedienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. F. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo O. F. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį – 3 (trims) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį, iš viso 60 (šešiasdešimt) valandų viešųjų darbų;

4- pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl svarstyklių) – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 8 mėnesius atlyginti turtinę žalą;

5- pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl metalo laužo) – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 8 mėnesius atlyginti turtinę žalą;

6- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 15 MGL (1950) litų bauda.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, švelnesnę keičiant griežtesne, ir apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per 8 mėnesius atlyginti turtinę žalą.

8Iš O. F. UAB „A.“ naudai priteista 6450 (šeši tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt) litų.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

10O. F. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 19 d., būdamas UAB ,,A.“ direktoriumi, pasisavino jo žinioje buvusį, svetimą, UAB ,,A.“ į. k. ( - ), kuri registruota ( - ), priklausantį turtą – kompiuterį ,,Lenovo 3000 N100 Vista HB“, kurio likutinė vertė 425 litai, jį parduodamas T. F., tuo padarydamas UAB ,,A.“ 425 litų turtinę žalą, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

11Be to, O. F. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. birželio mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, būdamas UAB ,,A.“ į. k. ( - ), kuri registruota ( - ), direktoriumi, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB ,,A.“ priklausantį turtą – svarstykles, kurių vertė 3000 litų, jas parduodamas į metalo laužą, tuo padarydamas UAB ,,A.“ 3000 litų turtinę žalą, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.

12Be to, O. F. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. sausio mėnesį, tiksliau nenustatytomis dienomis, būdamas UAB ,,A.“, į. k. ( - ), kuri registruota ( - ), komercijos direktoriumi, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą, UAB ,,A.“ priklausantį turtą – ne mažiau kaip 5 tonas juodojo metalo laužo, kurio vienos tonos vertė 600 litų, bendros 3000 litų vertės, kurį sudarė puspriekabės šoniniai statramsčiai, grūdų bokštų liekanos, granuliavimo komplekto maišytuvas, dozatorius, elektros spintos, metalinės sijos ir kitas metalo laužas, bei apie 150 kilogramų aliuminio kabelio, kurio vieno kilogramo vertė 3 litai, bendros 450 litų vertės, visą metalą parduodamas į metalo laužą, tuo padarydamas UAB ,,A.“ bendrą 3450 litų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.

13Be to, O. F. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. kovo 19 d., būdamas UAB ,,A.“ į. k. ( - ), kuri registruota ( - ), direktoriumi, pasisavino UAB ,,A.“ priklausantį turtą – kompiuterį, kurio likutinė vertė 425 litai, jį parduodamas T. F. už 600 litų ir jo pardavimo neįvertino tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje, t. y. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574, 6 str. 2 d., kur sakoma, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., kur sakoma, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ( to paties įstatymo paaiškinta, kad apskaitos dokumentas, tai toks popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą)“, 12 str. 4 d., kur sakoma, kad ,,apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 str. 3 d., kur sakoma, kad ,,apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus“, nes pardavus kompiuterį ir gavus 600 litų ši suma neįvertinta tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje, nesurašyti jokie pinigų priėmimą patvirtinantys dokumentai, neaišku kur buvo panaudota 600 litų suma – ar bendrovėms tikslams, ar kitoms reikmėms, kompiuterio pardavimo ūkinė operacija neįvertinta tvarkomojoje apskaitoje, kompiuterio pardavimas vyko tarp susijusių asmenų ir pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti, ar šio sandorio kaina atitinka tikrąją rinkos kainą, tyrimui nepateikti nepriklausomi turto vertintojų vertinimai, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004-04-09 įsakymu Nr. 1 K-123 patvirtintose taisyklėse dėl asocijuotų (susijusių) asmenų sandorių kainodaros įrašytą nurodymą, kad ,,mokesčių mokėtojas turi pagrįsti, ar nustatyta sandorių tarp susijusių asmenų kaina atitinka rinkos kainą, o mokesčių administratorius skaičiuojant mokesčius turi teisę koreguoti sandorių tarp susijusių asmenų kainodaros taikymo principus“.

14Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. birželio mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, būdamas UAB ,,A.“ direktoriumi, iššvaistė UAB ,,A.“ priklausantį turtą – svarstykles, kurių vertė 3000 litų, jas parduodant į metalo laužą, tuo padarydamas UAB ,,A.“ 3000 litų turtinę žalą, tuo pažeidžiant LRV 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (LRV 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 d., kur sakoma ,,kad įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą“, 8 d., kur sakoma, kad ,,inventorizuojamas visas įmonėje esantis turtas – ir įtrauktas į buhalterinę apskaitą (nuosavybės arba patikėjimo teise įgytas, nuomojamas, saugomas, gautas perdirbti) ir dėl kokių nors priežasčių į ją neįtrauktas, taip pat inventorizuojamas kelyje (nupirktas, bet dar negautas; pirkėjams išsiųstas, bet neparduotas; išsiųstas į filialą, bet filiale negautas) esantis turtas, įmonei nepriklausantis, bet joje esantis turtas (pasiskolintas, išsinuomotas, gautas pagal panaudos sutartis ir kitas)“, 63 d., kur sakoma, kad ,,remiantis inventorizavimo aprašais, faktiškai inventorizuotų objektų likučiai sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų būklę inventorizacijos pradžios dieną, radus likučių trūkumą arba perteklių, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis“, ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, pateiktame pirkimo dokumente ir įvedimo į eksploataciją dokumente nurodyta neįvykusi 3000 litų sumokėjimo operacija ir apskaitoje įvertinta neteisinga turto įsigijimo operacija, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti ar bendrovės veiklai ar kitiems tikslams buvo panaudota didesnė dokumente nurodyta 3000 litų suma; tvarkomoje apskaitoje neįvertinta 600 litų suma, gauta pardavus svarstykles į metalo laužą, nesurašyti jokie 600 litų pinigų priėmimą patvirtinantys dokumentai, neaišku ar bendrovės veiklai ar kitiems tikslams buvo panaudota 600 litų suma, apskaitoje iki tiriamojo laikotarpio pabaigos apskaitytos svarstyklės, kurios ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis 2009 m. priduotos į metalo laužą“, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. O. F. pripažintas šiais veiksmais padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

15Nuteistasis O. F. skundžia Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje jis yra pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (dėl svarstyklių), 184 straipsnio 1 dalį (dėl metalo laužo) ir šioje dalyje jį išteisinti, civilinio ieškovo UAB „A.“ ieškinį atmesti, taip pat prašo nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pakeisti, jo veiką perkvalifikuojant pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Skunde apeliantas nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas, nagrinėdamas bylą, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo teismų praktikos.

16Apelianto manymu, teismas, pripažinęs jį kaltu dėl UAB „A.“ kompiuterio pasisavinimo, klaidingai interpretavo faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė įstatymą. Nuteistasis pažymi, kad kompiuteris buvo jo darbo priemonė, juo naudojosi teisėtai iki dirbo UAB „A.“ ir grąžino įmonei įmonės vadovui pareikalavus. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas D. S. teismui taip pat patvirtino, kad jo nuomone, O. F. kompiuteriu, kaip darbo priemone, naudojosi teisėtai, kol dirbo įmonėje. Teismas neteisingai aiškina 2009-03-19 sutartį, kuri buvo pasirašyta su T. F.. Apeliantas teigia, kad kompiuteris niekuomet T. F. nebuvo perduotas (tokių įrodymų byloje nėra ir negali būti), T. F. nėra sumokėjusi už šį kompiuterį, todėl akivaizdu, kad pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo ir nėra įvykęs. Kita vertus, jeigu teismas minėtą sutartį vertina kaip sandorį, tuomet tokie santykiai turėtų būti vertinami kaip civiliniai teisiniai santykiai. Be to, teismas nėra nuoseklus ir dėl to, kad, kaip nurodoma nuosprendyje, O. F., būdamas įmonės vadovu, t. y. turėdamas visus įgaliojimus sudarinėti bet kokius sandorius įmonės vardu, neva pasisavino svetimą turtą, jį perleisdamas kitam asmeniui. Taigi nėra suprantama, ar nuteistasis tą turtą pasisavino, t. y. jį užvaldė ir naudojo kaip savo asmeninį, ar jį perleido kitam asmeniui.

17Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad kaltės dėl svarstyklių iššvaistymo nepripažįsta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, kuomet patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, jis teigia nurodęs, kad 2008 m. birželio mėnesį įmonės UAB „A.“ vardu iš A. S. buvo nupirktos svarstyklės už kainą, nurodytą sutartyje, iškraunant svarstykles, jos buvo deformuotos, dėl ko negalėjo būti naudojamos pagal paskirtį. Dėl šių aplinkybių buvo surašytas defektavimo aktas, pagal kurį svarstyklės buvo parduotos į metalo laužą. Išeidamas iš įmonės direktoriaus pareigų, visus finansinius dokumentus O. F. teigia perdavęs naujam įmonės vadovui – D. S.. Šiuose dokumentuose turėjo būti ir gautų 600 litų, kurie buvo sumokėti už į metalo laužą parduotas netinkamas naudoti svarstykles, kvitas. Apeliantas pažymi, kad visus sandorius, kaip tuometinis vadovas, sudarė veikdamas įmonės vardu. Dėl svarstyklių deformavimo jos negalėjo būti panaudojamos tolimesnėje veikloje, todėl buvo priduotos į metalo laužą, kas negali būti vertinama kaip nusikalstami veiksmai, kadangi viskas buvo daroma vykdant įmonės ūkinę-komercinę veiklą. O. F. teigia jokios materialios naudos iš to neturėjęs, pinigai pardavus svarstykles buvo panaudoti įmonės veikloje.

18Apelianto teigimu, jam pareikšti kaltinimai dėl metalo laužo iššvaistymo yra nekonkretūs, paremti tik prielaidomis, o tai pažeidžia kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos nuosprendžio, nėra nustatytas nei juodojo metalo laužo, nei aliuminio kabelio svoris. Kaip teisme parodė civilinio ieškovo atstovas D. S., jis juodojo metalo ir aliuminio laužo svorį nustatė „iš akies“. Pažymėtina ir tai, kad liudytojai, kurių parodymais yra paremti kaltinimai, nei vienas nedalyvavo sveriant metalo laužą, byloje nėra jokių kitokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų bent preliminarų išvežto metalo laužo svorį, nėra ir jokių objektyvių bei patikimų duomenų, kurie pagrįstų parduoto metalo kainą. Akivaizdu, kad esant tokiems kaltinimams negalima tinkamai realizuoti kaltinamajam įstatymais suteiktos teisės į gynybą. Apeliantas pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino, jog buvo išvežamas tik tas metalo laužas, kuris buvo nenaudojamas ir negalėjo būti panaudojamas įmonės veikloje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie metalo išvežimą buvo informuotas įmonės vadovas D. S., juolab, kad įmonės suteiktu įgaliojimu, O. F., kaip komercijos direktorius, turėjo visus įgaliojimus ir teises veikti įmonės vardu, rūpintis įmonės ūkine komercine veikla. Kaip apeliantas ir liudytojais apklausti įmonės darbuotojai bei teismui pateikti įmonės finansiniai dokumentai patvirtino teismui, pinigai, gauti už metalo laužą, buvo panaudoti avansams darbuotojams sumokėti, taip pat atsiskaityti su tiekėjais, mažinant įmonės skolas. Nors teismas nurodo, kad pinigai nebuvo užpajamuoti įmonės kasoje, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo aiškinamos aplinkybės, iš kur įmonėje atsirado pinigų išmokėti darbuotojams avansus, taip pat kokiais pinigais buvo atsiskaitoma su tiekėjais – UAB „SDG“, UAB „Bitė Lietuva“, LESTO ir kt. Taigi esant tokiems akivaizdžiai nekonkretiems kaltinimams ir nepašalintiems prieštaravimams, teismas, apelianto teigimu, negalėjo pripažinti jo kaltu dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, paliekant teisę civiliniam ieškovui, jeigu jis dėl to ir patyrė nuostolių, pačius nuostolius ir jų dydį įrodinėti civiline tvarka.

19Apeliantas taip pat skunde nurodo, kad iš dalies pripažino UAB „A.“ finansinės apskaitos pažeidimus, kuomet būdamas atsakingas už įmonės finansinę apskaitą, nepakankamai kontroliavo pavaldžius darbuotojus, tačiau tokie finansinės apskaitos pažeidimai, apelianto nuomone, negali būti vertinami kaip apgaulingos apskaitos tvarkymas, atitinkantis BK 222 straipsnio dispoziciją. Jeigu, teismas ir nustatytų, kad tokio pobūdžio finansiniai pažeidimai turi užtraukti baudžiamąją atsakomybę, jie galėtų būti kvalifikuojami kaip aplaidus apskaitos vedimas (BK 223 straipsnis).

20Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė ir civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

21O. F. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

22Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis, tarp kita ko, yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

23Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

24Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka ir pati atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė. Skundžiamas nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi jame padarytos išvados nepagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai pernelyg lakoniški, o kai kurie – netgi nesusiję su kaltinimo esme, teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis ir padarė nepagrįstas išvadas dėl O. F. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 222 straipsnio 1 dalyje, todėl apkaltinamasis nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

25Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, teigdamas, kad netinkamai kontroliavo buhalterinę apskaitą. Dėl kitų nusikalstamų veikų kaltę neigė. Paaiškino, kad 2010 m. gegužės mėnesį perleido dalį akcijų D. S.. Išėjimo iš darbo metu nebuvo rašomi jokie perdavimo dokumentai. Kompiuterio jis nepardavė. Buvo surašyta tik preliminari turto pirkimo-pardavimo sutartis. Ji negaliojanti nes pinigai nesumokėti už kompiuterį. Jis rašė skundus dėl kompiuterio, nes nežinojo, kad žmona nesumokėjo pinigų už kompiuterį. Kompiuteris iš įmonės nebuvo išneštas, jis visą laiką buvo įmonėje. Metalas nebuvo įmonės balanse. Jis buvo priduotas kaip nereikalingas turtas. Kabelis ardė sieną, todėl jo pavedimu darbuotojai jį nuėmė, supjaustė į gabalus ir pridavė į metalo laužą. Metalo laužas buvo vežamas automobiliais atvykusiais iš ( - ) supirktuvės, tiek ir iš ( - ). Dėl išmokėtų pinigų gali paaiškinti tiek, kad darbuotojai pripažino, kad gavo avansą. Metalas buvo priduotas kaip laužas, jo nebuvo galima užpajamuoti ir už jį gauti pinigai buvo naudojami atlyginimams mokėti. Be to įmonė turėjo skolų. Todėl kitoms įmonėms jis sumokėjo skolas grynais pinigais. Buhalterei padavė dokumentus, tačiau ji neįtraukė į apskaitą. A. S. teigė, kad už svarstykles jam mokėjo 3000 Lt, o buhalterė sakė, kad išlaidavo 6000 Lt, nežino kaip paaiškinti šito, neprisimena, gal už transportą mokėjo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir prašo jais vadovautis. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2008 m. birželio mėnesį įmonės UAB ,,A.“ vardu iš A. S. pirko svarstykles už kainą, nurodytą sutartyje. Iškraunant svarstykles jos buvo deformuotos, buvo surašytas defektavimo aktas, pagal kurį jis šias svarstykles pardavė į metalo laužą. Visus finansinius dokumentus jis perdavė D. S., juose turėjo būti ir gautų 600 litų kvitas. Ar įmonė, nupirkusi iš jo svarstykles kaip metalo laužą, išdavė apmokėjimo dokumentus, jis neprisimena ir paaiškinti negali. Už įmonės finansinių dokumentų tvarkymą jis buvo atsakingas iki 2009 m. gruodžio mėnesio, kodėl svarstyklės toliau figūravo įmonės balanse, paaiškinti negali. Jis svarstyklių defektavimo aktą su visais įmonės finansiniais dokumentais perdavė D. S..

262011 m. sausio mėnesį įmonės darbuotojams D. K., Č., G. Š., V. V. davė nurodymus rinkti metalo laužo atliekas. Apie metalo laužo išvežimą ir pardavimą informavo įmonės direktorių D. S.. Taip pat jis davė nurodymus nuimti elektros kabelį, nes jis buvo senas, netinkamas naudoti, ardė pastato sieną. Kabelis buvo supjaustytas trumpais galais, jo galėjo būti apie 150 kilogramų, jį nuvežė į ( - ) esančią metalo laužo supirktuvę, gavo apie 75 litus, kuriuos įnešė į UAB „A.“ sąskaitą. 2011 m. sausio mėnesį iš ( - ) metalo supirktuvės buvo atvykęs savikrovis automobilis, kuris paėmė apie 1400 kilogramų metalo laužo už kurį jam buvo sumokėta apie 700 litų. Šį metalą jis pardavė kaip fizinis asmuo, nes metalas nebuvo apskaitytas įmonės finansiniuose dokumentuose. Vėliau iš ( - ) metalo supirktuvės atvyko kitas automobilis ir juo išvežė apie 1500 kilogramų metalo už kurį jam sumokėjo apie 850 litų. Visus gautus pinigus perdavė įmonės kasininkei R. I. pasakydamas, kad tai pinigai už metalo laužą ir pasakė, kad iš šių pinigų išmokėtų atlyginimus įmonės darbuotojams. R. I. pinigus davė per du kartus, pirmą kartą davė 200 litų, antrą kartą 1000 litų, likę pinigai buvo panaudoti kurui. Įmonės turto jis nešvaistė ir apgaulingai apskaitos netvarkė.

27Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis O. F. paaiškino, kad realiai kompiuterio pirkimo-pardavimo sutartis įvykdyta nebuvo, kompiuteris grąžintas įmonei. Puspriekabė ir šoninės statramsčiai priklausė puspriekabei, o puspriekabė priklausė įmonei. Statramsčiai buvo nuimti ir buvo panaudoti įmonės veikloje, o kur kiti dingo, nežino. Grūdų bokštų liekanas, metalo gabalus mesdavo į atskirą konteinerį ir jis buvo panaudotas. Negali pasakyti kam priklausė tas turtas. Metalo laužas buvo valstybei priklausančioje teritorijoje. Metalo dauguma buvo iš UAB „A.“ priklausančių patalpų, bet tai nebuvo užpajamuotas turtas. Turtą pardavęs dalį naudojo kurui, įsigyti dažams, dalį administratorei, apmokėjo sąskaitas, kurias pateikus ji O. F. vardu turėjo daryti įnešimą ir išdavimą orderiais, bet šito dalyko nepadarė. Sau šių pinigų nepasiėmė. Metalo pardavimą su civilinio ieškovo atstovu derino, jam sakė, kad įmonei reikia pinigų ir reikia parduoti metalą į metalo laužą, jis pasakė gerai. Kaip direktorius, parduodamas metalą įgaliojimų neviršijo, turėjo generalinį įgaliojimą. Už parduotą metalą nuo gruodžio mėn. pradžios iki sausio mėn. pabaigos gavo apie 2700 Lt ir visi pinigai buvo išmokėti kaip avansas, kaip atlyginimas darbuotojams. Dėl svarstyklių, kur pardavė už 600 Lt kaip metalą, tai jos buvo defektuotos, jų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Pinigai buvo panaudoti įmonės veiklai. Juos panaudojo įmonės kurui, benzinui, dujoms. Į įmonės apskaitą, ar buvo įtraukti, neprisimena. Su D. S. konfliktai prasidėjo grįžus 2011-02-15 ar 16 d. iš Baltarusijos.

28Civilinio ieškovo atstovas D. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2010-05-25 jis dirba UAB ,,A.“ direktoriumi. Iki 2011 m. vasario mėnesio direktorius buvo O. F.. Bendrovės gamybinės patalpos yra adresu ( - ). O. F. galėjo pirkti žaliavą, atstovauti įmonę, parduoti granules. Jis galėjo pasirašyti tik perkant žaliavas. Jo žinioje buvo įmonės spaudas. 2011 m. vasario 1 d. įsakymu panaikino O. F. įgaliojimus veikti UAB ,,A.“ vardu ir liepė jam grąžinti UAB ,,A.“ spaudą, nešiojamąjį kompiuterį ,,Lenovo“ ir automobilius, tačiau O. F. negrąžino. Dėl kompiuterio jam nėra žinoma. Jis kreipėsi į policiją dėl metalo laužo. 2011-02-11 atvykęs į gamybines patalpas pamatė, kad pagrobta įvairaus juodojo metalo laužo, t. y. pavogti puspriekabės statramsčiai, supjaustyti grūdų bokštai, vamzdžiai, granuliavimo komplekto dalys, dvi metalinės sijos. O. F. iš bendrovės pavogė apie 100 m. aukštos įtampos aliuminio kabelio. Tarp jo ir O. F. nebuvo kalbos dėl metalo, priklausančio įmonei UAB ,,A.“, pardavimo. Jam pranešė darbuotojai, kad O. F. veža iš įmonės metalą. Jis jam niekad nebuvo davęs leidimo išvežti ir parduoti įmonės metalą. Metalo kainą nurodė pigiausią. Policijos pareigūnai paskambino į metalo supirktuvę ir taip nustatė kainą. Metalo svorį nustatė specialistai. Ėmė mažiausią kiekį. Iš dokumentų žino, kad įmonėje buvo svarstyklės. Jos buvo vienos. Civilinį ieškinį palaiko. Ieškinyje yra tiksliai nurodyta, kokia žala padaryta.

29Civilinio ieškovo atstovas D. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad kompiuteris buvo įmonės nuosavybė. Juo naudojosi F., tai buvo jo kompiuteris darbo reikalams. Kai jį atleido, jis pasiėmė kompiuterį ir nebegrąžino. Policija iš jo paėmė. Preliminarią pirkimo pardavimo sutartį dėl kompiuterio pamatė, kai vyko procesas. Tą sutartį jis pats pateikė. Tai gamybinė įmonė, yra pirkimo dokumentai, pirkta puspriekabės, grūdų bokštai, pačios gamybinės linijos. Turtas nebuvo vientisa linija. Pardavimo su juo nederino niekada. Įgaliojimą turėjo, parduoti galėjo. Jis perleido teisėtai, pardavė ne kaip UAB atstovas, o kaip fizinis asmuo. Ką jis pasakojo, kur dėjo pinigus yra netiesa, pinigus pasiliko sau. Metalo laužas buvo išneštas iš patalpų, įmonės teritorijoje. Tvoros nėra teritorijoje. Santykiai pablogėjo 2011 m. pradžioje, kai metalą pjaustyti pradėjo. Nuo to laiko konfliktavo.

30Liudytoja V. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad UAB ,,A.“ buhaltere dirbo nuo 2008 metų kovo 19 d. iki 2009 m. vasario 2 d. 2008 m. birželio 10 d. O. F. jai liepė sudaryti svarstyklių pirkimo sutartį. O. F. sakė, kad svarstyklės perkamos už 6000 litų, todėl tą sumą ji įrašė į sutartį. Tuo metu O. F. buvo įmonės direktorius, taip pat ir kasininkas. Svarstyklių pirkimo sutartį su pardavėjo parašais O. F. jai perdavė maždaug po savaitės. Jos darbo laikotarpiu šios svarstyklės parduotos kitam asmeniui nebuvo ir ji jas matė ilgą laiką adresu ( - ). Jai O. F. sakė, kad jis svarstykles pirko už 6000 litų. Svarstyklių pardavėjas buvo A. S.. Pinigai už svarstykles buvo nurašyti iš įmonės pagal dokumentus. Juos gavo O. F.. Už pirkėją pasirašė O. F.. Ar svarstyklės buvo veikiančios nežino. Nei defektavimo, nei nurašymo akto nebuvo. Išeidama iš darbo 2009 m. vasario mėn. dokumentus perdavė pagal perdavimo aktą. Visus dokumentus suregistravo ir juos priėmė O. F. asmeniškai. Kita buhalterė po 1,5 metų pradėjo dirbti. Prieš jai išeinant iš darbo buvo VMI patikrinimas ir aktas buvo įmonėje. 2008 m. kovo mėn. visus dokumentus nuvežė direktorius į Alytų patikrinimui. Aktas turėjo būti surašytas 2008 m. lapkričio ar gruodžio mėn.

31Liudytoja I. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad UAB ,,A.“ buhaltere dirba nuo 2010 metų liepos 22 d. D. S. ir O. F. prašė sutvarkyti buhalteriją, nes kai iš darbo išėjo V. B., buhalterija buvo nesutvarkyta. Kai atvežė dokumentus jų perdavimo akto nebuvo. Kompiuterio ,,Lenovo“ įsigijimo dokumentai yra. Jis buvo pirktas 2008 m. Dokumentų, patvirtinančių, kad kompiuteris buvo parduotas, nėra, pirkimo-pardavimo sutarties nėra, pinigai už kompiuterį įnešti nebuvo, todėl jis įrašytas į 2010 metų balansą. Matė svarstyklių pirkimo-pardavimo sutartį bei įvedimo į eksploataciją aktą, kiek atsimena, svarstyklės buvo pirktos už 6000 litų 2008 m. Jokio defektavimo ar nurašymo akto ji nematė, svarstyklės yra 2010 metų balanse. Dirbdama įmonėje girdėjo darbininkus kalbant, kad yra nereikalingo metalo laužo. D. S. buvo kalbėjęs, kad nereikalingą metalą reikia surinkti ir gautus pinigus investuoti į įmonės veiklą. Metalą vežė J. V. su įmonės transportu. Jos darbo metu į įmonės kasą jokie pinigai už metalo laužą įnešti nebuvo. Kompiuterio ir svarstyklių nurašymo aktų nėra. Žino, kad natūroje jų įmonėje nėra.

32Papildomai apklausta liudytoja I. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad 2011 m. sausio, vasario mėnesiais O. F. pardavus metalo laužą jokių pinigų į kasą neįnešė. Pinigus I. užpajamuodavo. Kad užpajamuoti pinigai būtų už metalo laužą nemačiusi. Darbuotojams sutinkant, buvo mokami tik atlyginimai. Jei reikėdavo žmogui pinigų žodžiu paprašydavo ir gaudavo avansą, kasos išlaidų dokumentuose būdavo užfiksuota. I. pateikdavo kasos išlaidų orderius, apie tai turi atsispindėti ir kasos išlaidų orderiuose. Atlyginimai buvo mokami iš banko, gal vienas atvejis buvo kai pinigus įnešė į kasą už nuomą ir iš jų buvo galima mokėti atlyginimą. Perkant medžiagas parduotuvėse reikėdavo grynų pinigų. Viskas atsispindi buhalteriniuose dokumentuose. Pirmiausia pinigai įnešami į kasą, o paskui išmokami. Iš banko viena suma išmokėta, kita kasoj užpajamuota pagal banko išrašą, išsiveda likutis. Perkant vėl nusirašo pinigus ir vėl vedamas likutis. Ji sutvarkydavo dokumentus, jai I. paskambindavo dėl pinigų priėmimo. Apie gautus pinigus už metalo laužą nesakė. Iš banko išimti pinigus turėjo teisę tik D. S. ir O. F.. Buvo D. S. pinigai kaip akcininko įnašas, o O. F. pinigų įnešta nebuvo. Jei įmonės vardu išrašyta sąskaita, žmogus moka savo pinigais ir iš kasos pasiima. Nuo 2011 m. įmonėse kasą suvesti užtenka 1 kartą per mėnesį ir galima iš įmonės kasos paimti išlaidas patvirtinančius dokumentus ir pasiimti pinigų, avansinėj apyskaitoj supildoma šie duomenys. Jeigu asmuo turi įgaliojimus atsiima savo sumokėtus pinigus už prekes iš kasos. 2011 m. vasario, kovo mėnesiais pajamos užregistruotos ir yra įmonėje. Turėjo būti patvirtinantys dokumentai ką pirko, jei sumokėjo pinigus paima sąskaitą ir gali pasiimti pinigus.

33Liudytojas V. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad 2011 m. vasario mėnesio pradžioje O. F. sakė iš įmonės patalpų į kiemą išvežti jo nurodytą metalą. Tai buvo įvairus metalas, dar tinkamas darbams. Metalas buvo vežamas per tris kartus. Visus kartus kai vežė metalą, šalia buvo O. F.. Jam O. F. sakė po 1 metrą supjaustyti elektros kabelį, kurį jis susikrovė į automobilį ir išvažiavo. Metalą pjaustė O. F. paliepimu. Metalo, kaip jam atrodo, galėjo būti išvežta apie 8 tonos. Įmonėje dirba nuo 2010-09-02. Įmonėje, kieme, yra vienos didžiulės elektroninės svarstyklės sverti automobiliams, jokių kitų svarstyklių įmonėje nėra matęs. D. S. generalinis direktorius buvo kai rinko metalą ir tuo momentu jo nebuvo gal mėnesį. S. S. buvo kaip meistras. Kai buvo vežamas metalas S. S. nebuvo jis buvo sugipsuota koja. Išvežimo aplinkybių jis nežinojo. Metalo laužas ar buvo sveriamas nežino. Dirbo su L., K., Š., Č.. Visus darbus dirbdavo bendrai.

34Liudytojas S. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio dirba UAB ,,A.“ gamybos vadovu. 2011 m. vasario mėnesio viduryje jam paskambino direktorius D. S. ir paklausė kiek įmonės patalpose ir teritorijoje buvo juodojo metalo. Puspriekabė buvo įmonėje. Prieš susirgdamas matė vilkiko puspriekabę, kai sugrįžo po ligos puspriekabės tik platforma buvo likusi. Grūdų bokštų liekanos buvo įmonėje. Granuliavimo įrengimas buvo, po susirgimo nebuvo, dozatorius buvo kai sugrįžo nebuvo, visi metaliniai daiktai buvo paimti, kurie rankom buvo galima pakrauti. Metalo kiek tiksliai išvežta nežino, bet buvo vežamai keturi sunkvežimiai, gal apie 10 tonų. Įrenginius supjaustė įmonės darbininkai V. V., D. K.. Iš darbininkų kalbų žino, kad metalas buvo supjaustytas ir išvežtas buvo O. F. paliepimu.

35Liudytojas V. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad dirbo UAB „T.“ metalo laužo supirktuvėje, esančioje ( - ) mstl., vairuotoju. 2011 m. sausio mėn., tiksliai neprisimena, iš ( - ) miestelio, iš anksčiau buvusios tarpkolūkinės statybinės organizacijos teritorijos, kur dabar įsikūrusi kažkokia įmonė, du kartus važiavo paimti metalo laužo. Metalas svėrė apie 3 tonas. Kas pridavė metalą nežino, kaip suprato, tai buvo įmonės savininkas. Vieną kartą O. F. važiavo į supirktuvę. Vežant metalą pats užpildo važtaraštį. Parvežus metalą jis pasveriamas ir toliau priėmėjas tvarko. V. L. priiminėjo tuo metu metalo laužą. Žmogus atvažiuoja ir priėmėjas sveria, suformina dokumentus, jis tik parveža.

36Liudytojas A. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad jis turėjo dideles automobilines svarstykles, kurios galėjo sverti apie tris tonas, jos buvo veikiančios. Į laikraštį įdėjo skelbimą, kad jas parduoda. 2008 m. birželio mėnesį paskambino vyriškis, kuris pasakė, kad nori jas pirkti. Kitą dieną atvyko savikrovis automobilis ir tas vyriškis sumokėjo jam apie 3000 litų grynais. Jis jam jokių dokumentų pasirašyti nedavė, sakė, kad reiks surašyti pirkimo-pardavimo sutartį, kasos išlaidų orderį, jis jam pasakė savo asmens kodą, tačiau jokių dokumentų jis jam pasirašyti taip ir neatvežė. 2008-06-10 pirkimo-pardavimo sutarties jis nėra matęs ir joje nepasirašęs. Kas šioje sutartyje pasirašė po jo asmens kodu jis nežino, tai ne jo parašas.

37Liudytojas D. L. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad maždaug prieš metus UAB „A.“ dirbo buvo apiformintas elektriku, bet dirbo darbininku. Žiemą į įmonės teritoriją buvo atvykęs savikrovis automobilis išvežti metalo laužo. O. F. jam ir kitiems darbininkams buvo davęs nurodymą iš įmonės teritorijos rinkti nereikalingą metalo laužą ir mesti į priekabą. Metalo laužą rinko jis, V. V. ir D. K.. Į automobilio priekabą buvo kraunami įvairūs vamzdžių galai, skardų kampai, radiatoriai. Grūdų bokštų dalys tuomet kraunamos nebuvo, nes D. K. dar tik pradėjęs buvo juos pjaustyti. Prie jo metalas buvo vežamas tik vieną kartą ir galėjo būti išvežta apie 4 tonos. Vyrai kalbėjo, kad buvo vežama metalo daugiau. Svorį jis nustatė maždaug pagal metalo kiekį.

38Liudytoja R. I. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad ji UAB ,,A.“ dirbo nuo 2010 metų rugsėjo iki kovo mėnesio finansininke. 2011 m. sausio mėnesį iš savo kabineto matydavo, kad per kelis kartus į automobilį buvo kraunamas metalas. Kokį ir iš kur metalą krauti rodė O. F.. Kai atvyko direktorius D. S., paklausė, ar jis žino, kad O. F. išveža metalą atsakė, kad išveža nereikalingą. 2011 metų vasario mėnesio pradžioje pastebėjo, kad iš įmonės patalpų išvežtas geras, reikalingas metalas, todėl apie tai D. S. pranešė policijai. O. F. jai jokių pinigų už metalo laužą neperdavė, todėl jokie pinigai įmonės kasoje pajamuoti nebuvo. Už išvežtą metalo laužą pinigai nebuvo įnešti į kasą. Dokumentų apie metalo laužą įmonėje nebuvo. Pagal kasos išlaidų orderį penkiems darbuotojams buvo išmokėtas darbo užmokestis. Pinigus iš įmonės banko sąskaitos nuiminėjo O. F. ir įnešdavo grynais į įmonės kasą.

39Papildomai apklausta liudytoja R. I. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad ji neprisimena ar 2010 m. gruodžio mėn. ir 2011 m. sausio mėn. kaltinamasis į kasą įnešė pinigus, o banko įrašai neišsaugoti. Būdavo, kad kaltinamasis įnešdavo pinigus į kasą. Įmonėje įprastai atlyginimai mokami per banką į sąskaitas. Ar teko grynais išmokėti neprisimena. Buvo, atvejų kai vėlavo išmokėti atlyginimus. 2011 m. sausio, vasario mėnesiais nebuvo avansas mokamas, per mėnesį buvo mokamas vieną kartą atlyginimas. Liudytoja apžiūrėjusi D. S. pateiktus kasos išlaidų orderius paaiškino, kad O. F. mokėtas darbo užmokestis iš įmonės kasos 2011 vasario 10 d. - kasos išlaidų orderis Nr. 26, L. D. 393,72 vasario mėn. 14 d. - kasos išlaidų orderis Nr. 33, R. V. - kasos išlaidų orderis Nr. 34 vasario mėn. 11 d., G. Š. kasos išlaidų orderis Nr. 35 vasario mėn.14 d., D. K. - kasos išlaidų orderis Nr. 35. vasario 14 d., kasos išlaidų orderis Nr. 38. išmokėta už antrą mėnesį darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ji kaip kasininkė išmokėjo. Ant orderių jos parašai, vyr. buhalterės I. P. ir žmogaus, kuriam pinigai mokami, parašai. Į įmonės kasą įnešdavo pinigus tik D. S. ir O. F.. Išgrynindavo ir įnešdavo į kasą. Jai informaciją perduoda vyr. buhalterė. Ar sumos skyrėsi negali pasakyti. O. F. pardavęs metalą pinigų į kasą neįnešė. 2011 m. vasario mėn. D. S. retai būdavo įmonėje, daugiausia vadovavo O. F..

40Liudytoja R. I., apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje, paaiškino, kad matė, kaip buvo išvežamas metalo laužas, ir manė, jog tai atliekų išvalymas. D. S. informavo, kad O. F. veža atliekas. Jis pasakė, kad žino, jog yra vežama. F. grynų pinigų, gautų pardavus metalus, į kasą neįnešdavo. Atsiskaitymus iš grynų pinigų gal ir vykdė. Pinigai buvo imami iš banko, suvedami į kasą ir tada vykdavo pirkimai. Paties O. F. buvo skola kasai, tai viskas turėjo būti pagal banko įneštus pinigus. Teisėtai turėjo būti per banką įnešti pinigai ir būti dokumentas iš tos įmonės, kad parduotas metalas.

41Liudytojas V. Č. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad 2011 m. sausio mėnesio pabaigoje ar vasario mėnesio pradžioje jis matė, kad iš UAB ,,A.“ teritorijos automobilis, kiek atsimena priklausantis UAB „( - )“, du kartus išvežė metalą. Pakrautas metalas buvo sveriamas ant įmonės patalpose esančių elektroninių svarstyklių. Kai metalą svėrė ir išvežė, šalia buvo O. F., D. K.. Atlyginimą mokėjo grynais pinigais ir pasirašydavo ant algalapio. Gavo po metalo išvežimo avansą.

42Liudytojas G. Š. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „A.“ jis dirbo nuo 2010 lapkričio 23 d. iki 2011 m. kovo 10 d. 2011 m. sausio mėnesį O. F. jam ir kitiems įmonės darbuotojams liepė iš įmonės teritorijos rinkti nereikalingą metalo laužą ir po to atvyko automobilis, kuris pasikrovė apie 3 tonas metalo laužo. Į metalo laužą buvo kraunamos elektros dėžės, armatūra, vienas grūdų bokšto galas, įvairios skardos. Taip pat O. F. buvo liepęs nuimti elektros kabelį, kuris buvo supjaustytas po metrą ir galėjo sverti apie 150 kg. Po metalo pridavimo gavo 200 Lt avanso.

43Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistė Irena Švedienė nurodė, kad tvirtina savo išvadą. F. kartoja, kad yra neteisinga, bet yra aiškiai parašyta, kas yra įmonės vadovas. Vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą. Apie kompiuterį kalbant, tyrimui 2008 m. gegužės mėn. buvo pateikta sąskaita, pagal kurią kompiuteris pirktas. Jis yra teisingai įvertintas apskaitoje. Lygiai taip pat 2009-03-19 F. būnant direktoriumi, pasirašydamas dokumentus jis turėjo matyti, čia irgi pridėtas priedas. Tas kompiuteris apskaitoje laikomas, kad tiriamuoju laikotarpiu yra įmonėje, neparduotas. Apklausoje F. sako, kad įnešė į kasą. Buvo pateiktos buhalterinės apskaitos sąskaitos. Kaip sakė liudytoja, buvo apmokėta arba iš banko išėmus pinigus ir įnešus į kasą, arba įnešta atsiskaitytino asmens likę nepanaudoti pinigai. Nebuvo nei vienas litas daugiau apskaitytas, gautas už svarstykles, kompiuterį. Nebent nebuvo pateikta krūva sąskaitų su apmokėjimais. Svarstyklių defektavimo aktas galėjo būti, galėjo nebūti. Jos pirktos už 6000 lt. Žmogus teigia, kad jas pardavė už 3000 lt. Paskui F. teigia, kad jos buvo apgadintos iškraunant. Pagal pateiktus dokumentus pinigai nebuvo nei įnešti, nei pateiktos sąskaitos. Visur yra kalbama, kad priduotas metalo laužas. Metalo laužą priduodant yra raštai. Kaip šie nemažai kainuojantys įrenginiai tapę metalo laužu, nepateiktos jokios buhalterinės pažymos. Taip pat nepateikta inventorizacija. Kai tie daiktai dingo, nebuvo inventorizacijos, kad jie dingo, nes 2010 m. jokio pardavimo pinigų įnešimo nėra. Joks metalo laužas įmonės vardu pagal dokumentus nebuvo parduotas. Nebuvo duomenų net, kad turėjo. Jei nusipirko metalo laužo UAB „A.“, turėjo pirmiausia užpajamuoti. Parduodant turėjo būti išrašomi dokumentai. Jei liko įranga, bet dalys tapo metalo laužu, užtektų tik sąskaitos ir buhalterinės pažymos, kad jums būtų aišku. Visi dokumentai, kurie priregistruoti suvestiniuose registruose, buvo pateikti. F. galėjo parduoti šį turtą pagal įgaliojimą.

44Iš 2008-06-10 pirkimo sutarties Nr. 1 matyti, kad pirkėjas UAB ,,A.“, atstovaujama direktoriaus O. F., iš pardavėjo A. S. perka svarstykles, kurių kaina 6000 litų.

45Iš 2012-02-02 specialisto išvados Nr. 5-1/15 „Dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ matyti, kad tyrimui pateikta 2009 m. kasos knyga, kurioje nei 2009 m. gegužės mėn., nei vėliau nėra O. F. pinigų įnešimo už parduotą kompiuterį ir kompiuterio pardavimas neįvertintas tvarkomojoje buhalterinėje apskaitoje.

46Pateiktame svarstyklių pirkimo dokumente ir įvedimo į eksploataciją dokumente nurodyta neįvykusi 3000 litų sumokėjimo operacija ir apskaitoje įvertinta neteisinga svarstyklių įsigijimo operacija, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti ar bendrovės veiklai ar kitiems tikslams buvo panaudota didesnė dokumente nurodyta 3000 litų išmokėta suma. Tvarkomoje apskaitoje neįvertinta 600 litų suma, gauta pardavus svarstykles į metalo laužą, nesurašyti jokie 600 litų pinigų priėmimą patvirtinantys dokumentai, neaišku ar bendrovės veiklai ar kitiems tikslams buvo panaudota 600 litų suma, apskaitoje iki tiriamojo laikotarpio pabaigos apskaitytos svarstyklės, kurios ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis 2009 m. priduotos į metalo laužą.

47Buhalterinėje apskaitoje nėra duomenų apie tai, kaip ilgalaikis turtas tapo metalo laužu, buvusiu Bendrovėje vagystės metu. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis nei į kasą, nei į sąskaitą pinigų 2011 m. sausio-vasario mėnesiais O. F. neįnešė.

48Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad O. F. pateikė 2009-03-19 pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, iš kurios turinio matyti, kad UAB ,,A.“ direktorius O. F. parduoda T. F. kompiuterį ,,Lenovo“ už 600 litų. Už kompiuterį T. F. atsiskaitė.

49Iš UAB „( - )“ pranešimų matyti, kad su O. F. ir UAB „A.“ metalo laužo pirkimo pardavimo sutartys sudarytos nebuvo ir metalo laužas nupirktas nebuvo.

50Iš 2011-03-09 O. F. prašymo matyti, kad O. F. prašo grąžinti kompiuterį, kuris buvo paimtas ikiteisminio tyrimo byloje, dėl to, kad kompiuteris nėra UAB ,,A.“ nuosavybė, dėl nurodyto kompiuterio priklausomybės fakto tyrėjas turi pirkimo-pardavimo sutarties kopiją.

51Iš 2012-04-04 O. F. skundo matyti, kad O. F. nurodo, jog kompiuteris „Lenovo“ priklauso jo sutuoktinei T. F., kad tyrėjas nepagrįstai žmonai priklausantį kompiuterį grąžino D. S..

52Dėl turto pasisavinimo

53O. F. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 19 d., būdamas UAB „A.“ direktoriumi, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „A.“ priklausantį turtą – kompiuterį, jį parduodamas T. F., tuo padarydamas UAB „A.“ 425 litų turtinę žalą.

54BK 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/2012 ir kt.). Veika kvalifikuojama kaip pasisavinimas ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas neteisėtai užvaldo svetimą turtą, tuo turtu pasinaudoja savo nuožiūra arba turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-396/2006, Nr. 2K-7-198/2008, 2K-385/2012).

55Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė tai, kad O. F. įmonės, kurios direktoriaus pareigas tuo metu ėjo, turtą pasisavino jį parduodamas kitam asmeniui. Iš tiesų bylos duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu metu O. F. ėjo įmonės direktoriaus pareigas, taigi turėjo teisę įmonės vardu sudaryti bet kokius, taip pat ir su įmonės turto perleidimu susijusius, sandorius. Vienas iš būtinųjų nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių yra neteisėtas svetimo turto užvaldymas, tai yra, disponavimas ar naudojimasis svetimu turtu kaip nuosavu. Atsižvelgiant į tai, pats faktas, kad O. F., turėdamas tam įgaliojimus, pardavė įmonei priklausantį turtą kitam asmeniui, nesudaro pagrindo spręsti jo veiksmuose esant turto pasisavinimo požymių.

56Byloje yra nustatyta, jog kaltinime minimu kompiuteriu O. F. naudojosi darbo reikalais, tai patvirtino ir UAB „A.“ atstovas D. S.. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „A.“ direktoriaus pareigas D. S. pradėjo eiti 2010-06-11, taigi praėjus daugiau nei metams po kaltinime nurodytos kompiuterio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Iš civilinio ieškovo atstovo D. S. parodymų apeliacinės instancijos teismo posėdyje matyti, kad jam būnant UAB „A.“ direktoriumi, jis kompiuterį laikė įmonės turtu. Iš 2012-02-02 specialisto išvados matyti, kad kompiuterio pardavimas UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje įvertintas nebuvo. Šios aplinkybės nepaneigia O. F. paaiškinimų, jog kompiuterio pirkimo-pardavimo sandoris su T. F. neįvyko, nes pastaroji už kompiuterį nesumokėjo, taigi UAB „A.“ priklausantis kompiuteris kitam asmeniui perleistas nebuvo.

57Skundžiamame nuosprendyje O. F. kaltė buvo grindžiama minėta kompiuterio pirkimo-pardavimo sutartimi, taip pat O. F. prašymu bei skundu, kuriuose jis kompiuterį įvardijo kaip priklausantį žmonai T. F., tačiau nenustačius fakto, kad O. F. naudojosi UAB „A.“ priklausančiu turtu kaip savo, nėra pagrindo pripažinti, jog O. F. veiksmai atitinka turto pasisavinimo sudėties objektyviuosius požymius.

58Dėl turto iššvaistymo

59O. F. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2009 m. birželio mėnesį, būdamas UAB „A.“ direktoriumi, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą – svarstykles, jas parduodamas į metalo laužą, tuo padarydamas UAB „A.“ 3000 litų turtinę žalą.

60O. F. skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas už tai, kad jis 2011 m. sausio mėnesį, būdamas UAB „A.“ komercijos direktoriumi, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą – ne mažiau kaip 5 tonas juodojo metalo laužo, jį parduodamas į metalo laužą, tuo padarydamas UAB „A.“ bendrą 3450 litų turtinę žalą.

61Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-31/2011). Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-388/2007). Turto iššvaistymo sudėtis yra materiali ir reikalauja padarinių, t. y. turto savininkui turi būti padaryta žala.

62Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog O. F. iššvaistė UAB „A.“ priklausantį turtą – svarstykles ir juodojo metalo laužą – jį parduodamas į metalo laužą, tuo padarydamas UAB „A.“ turtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais nusikaltimo sudėtis turi būti įrodyta, o teismo išvados turi būti pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje svarstyklių iššvaistymas motyvuojamas tuo, jog svarstyklės realiai buvo įsigytos už 3000 litų, nors kasos pajamų orderis buvo išrašytas 6000 litų sumai, tokia suma nurodyta ir apskaitant svarstykles įmonės buhalterinėje apskaitoje. Remiantis šiomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad 3000 litų buvo iššvaistyta, nors O. F. buvo kaltinamas visai kita veika, o būtent – svarstyklių pardavimu į metalo laužą. Maža to, teisėjų kolegijos vertinimu, teismui nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodžius, kokiu būdu įmonei buvo padaryta žala, ši O. F. veika nesudaro turto iššvaistymo sudėties. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog O. F. kaltinime nurodytu laikotarpiu ėjo UAB „A.“ direktoriaus pareigas, taigi turėjo teisę sudaryti įmonės turto perleidimo sandorius, o pats savaime svetimo įmonei priklausančio turto perleidimas tretiesiems asmenims, nenustačius dėl ko perleidus turtą atsirado žala, negali būti laikomas turto iššvaistymu. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, negali apelianto padėties sunkinti tikslindamas jam pareikštą kaltinimą, nustatant naujas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes.

63Pripažįstant O. F. kaltu dėl UAB „A.“ juodojo metalo laužo pardavimo, skundžiamame nuosprendyje taip pat nenustatyta, kokiu būdu įmonei buvo padaryta žala. Tačiau sprendžiant dėl O. F. kaltės padarius šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dar svarbesnė aplinkybė yra tai, kad byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinime nurodytas metalo laužas priklausė UAB „A.“, o jo sudėtis, kiekis ir vertė nėra nustatyti objektyviais duomenimis. Nors įmonės direktorius D. S. įvardijo tam tikrą įmonės turtą kaip metalo laužą, kurio pardavimu kaltinamas O. F., tačiau šis turtas įmonės apskaitoje registruotas kaip ilgalaikis turtas ir nėra jokių duomenų apie tai, kaip jis tapo metalo laužu, ir ar apskritai įmonėje jo nebėra. Pažymėtina, jog specialistė, tyrusi UAB „A.“ ūkinę finansinę veiklą, išvadoje konstatavo, jog pagal tyrimui pateiktus dokumentus bei bendrovės tvarkomą apskaitą, esant tokiems prieštaringiems duomenims, negalima nustatyti, kokį metalo laužą, kam priklausantį, už kokią sumą ir kam pardavė O. F., ir ar pardavė realiai, jei pardavė, tai kur buvo panaudoti už metalo laužą gauti pinigai. Nagrinėjant bylą nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme šie neaiškumai pašalinti nebuvo, kadangi liudytojų parodymai apie metalo laužo kiekius ir sudėtį nėra pakankami kaltinimui pagrįsti, nesant jokių objektyvių duomenų apie metalo laužo pardavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistė I. Švedienė taip pat patvirtino, kad nėra duomenų, jog buvo parduotas UAB „A.“ turtas. Taigi, nesant pakankamai duomenų, kad turtas, kurio iššvaistymu buvo kaltinamas O. F., priklausė UAB „A.“, ir kad buvo iššvaistytas būtent tas turtas, kuris nurodytas kaltinime, nėra pagrindo spręsti, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą O. F. nuteistas, apskritai buvo padaryta.

64Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo

65O. F. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, parduodamas UAB „A.“ priklausantį kompiuterį T. F. ir jo pardavimo neįvertinęs tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kompiuterio pasisavinimo O. F. išteisintinas, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių kompiuterio pardavimo faktą, konstatuotina, jog nėra pagrindo jį nuteisti dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo neįvertinant šios ūkinės operacijos įmonės buhalterinėje apskaitoje.

66Kitas O. F. inkriminuotas apgaulingo apskaitos tvarkymo epizodas susijęs su įmonės veikloje neteisingai apskaitytu įmonei priklausančių svarstyklių įsigijimu bei neapskaitytu svarstyklių pardavimu į metalo laužą.

67Pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 305 straipsnio 1 dalimi, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis pradedama teismo nustatytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą kaltinamasis šiuo nuosprendžiu nuteisiamas, aplinkybių aprašymu. Nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Tikslus ir išsamus nusikalstamos veikos aplinkybių išdėstymas yra itin svarbus, nes pateikto kaltinimo faktinis pagrindas bei išdėstytų aplinkybių apimtis lemia nusikalstamos veikos kvalifikaciją, pritaikant konkretų Baudžiamojo kodekso straipsnį, bei užtikrina asmens teisės į gynybą baudžiamajame procese įgyvendinimą. Kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, turi būti užtikrinta ne tik išdėstant kaltinamajame akte asmeniui pateikiamo kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą, bet ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį bet kurios instancijos teisme.

68Tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos įrodyta pripažintos veikos aplinkybės yra neaiškios, nelogiškos ir neatitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Visų pirma, pažymėtina tai, kad, pripažįstant asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, būtina konstatuoti, kad jo veiksmai ar neveikimas atitiko objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, šiuo atveju – kad kaltininkas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. To skundžiamame nuosprendyje nurodyta nėra, apsiribojant pažeistų teisės aktų nuostatų ir konkrečių kaltininko veikos aplinkybių nurodymu. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės nuosprendyje pradedamos dėstyti dar kartą konstatuojant, kad O. F. iššvaistė UAB „A.“ priklausančias svarstykles, jas parduodant į metalo laužą, tuo padarydamas UAB „A.“ turtinę žalą, ir toliau nurodant, kad tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3, 8 ir 63 dalių nuostatos, šias nuostatas detalizuojant, bei tęsiant tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, apskaitoje įvertinta neteisinga svarstyklių įsigijimo operacija ir negalima nustatyti, kam buvo panaudota didesnė pirkimo dokumentuose nurodyta suma, taip pat neįvertintas svarstyklių pardavimas į metalo laužą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Analizuojant šias pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad O. F. nuteistas ne tik už svarstyklių pardavimo neapskaitymą buhalterinėje apskaitoje, bet visų pirma, už netinkamą jų įsigijimo apskaitymą, tačiau lieka neaišku, kaip svarstyklių įsigijimas susijęs su jų iššvaistymu. Juo labiau abejotinas yra teismo konstatavimas, kad O. F. veika buvo pažeistos Inventorizacijos taisyklių nuostatos, kai specialisto, tyrusio UAB „A.“ ūkinę veiklą, išvadoje nurodyta, jog šia veika buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos.

69Atsižvelgiant į BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, ir vertinant skundžiamame nuosprendyje įrodyta pripažintos O. F. veikos aprašymą, konstatuotina, jog ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį O. F. nuteistas nepagrįstai, nes nuosprendyje nurodyta O. F. veika neatitinka šio nusikaltimo sudėties požymių. Nepaisant to, kad kaltinamasis dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo kaltę iš dalies pripažino ir apeliaciniame skunde prašo šią veiką perkvalifikuoti į aplaidų apskaitos tvarkymą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija negali pakeisti apylinkės teismo nuosprendžiu įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, kadangi nuteistojo teisinė padėtis gali būti pabloginta tik esant prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundams (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju tokių skundų negauta, todėl O. F. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 4 punktas).

70Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė 305 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 4 dalis), neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo nuteistasis išteisintinas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios BK 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

71Kadangi kaltinamasis išteisinamas, jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – panaikintina.

72Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, UAB „A.“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

732012 rugsėjo 27 d. prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į O. F. turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), mopedą, kurio markė QINGQI, modelis QM 50QT-6, valst. Nr. ( - ), VIN ( - ), 33 (trisdešimt tris) UAB „( - )“, kodas ( - ), paprastąsias vardines akcijas, panaikinti.

74Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos O. F., išlaidas iki 2014 m. balandžio 28 d. sudaro 120 litų dydžio advokato užmokestis. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 51 straipsnio 3 dalimi (Žin., 2013, Nr. XII-275) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 4 punktu, pateikė teismui pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam O. F. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 51 straipsnio 3 dalies nuostatos buvo pakeistos 2013 m. gegužės 9 d. įstatymu Nr. XII-275, įsigaliojusiu 2014 m. sausio 1 d., ir jose numatyta, kad <...> paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka <...>. Tačiau šios įstatymo nuostatos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo į valstybės biudžetą, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, taikomos tik po įstatymo Nr. XII-275 įsigaliojimo dienos priimtiems sprendimams dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje sprendimas dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo priimtas 2013-12-04, t. y. dar iki 2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 (Žin., 2013, Nr. 54-2680) nuostatų įsigaliojimo (2014-01-01), todėl šių nuostatų pagrindu iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

75Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

76Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: O. F. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

77Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

78UAB „A.“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

79Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į O. F. turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), mopedą, kurio markė QINGQI, modelis QM 50QT-6, valst. Nr. ( - ), VIN ( - ), 33 (trisdešimt tris) UAB „( - )“, kodas ( - ), paprastąsias vardines akcijas, panaikinti.

80Kolegijos primininkas

81Arūnas Paštuolis

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183... 4. - pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl svarstyklių) – 1 (vienerių) metų... 5. - pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl metalo laužo) – 1 (vienerių) metų... 6. - pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 15 MGL (1950) litų bauda.... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, BK 65... 8. Iš O. F. UAB „A.“ naudai priteista 6450 (šeši tūkstančiai keturi... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 10. O. F. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 19 d., būdamas UAB ,,A.“... 11. Be to, O. F. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. birželio mėnesį, tiksliau... 12. Be to, O. F. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. sausio mėnesį, tiksliau... 13. Be to, O. F. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. kovo 19 d., būdamas UAB... 14. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. birželio mėnesį, tiksliau... 15. Nuteistasis O. F. skundžia Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m.... 16. Apelianto manymu, teismas, pripažinęs jį kaltu dėl UAB „A.“ kompiuterio... 17. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad kaltės dėl svarstyklių iššvaistymo... 18. Apelianto teigimu, jam pareikšti kaltinimai dėl metalo laužo iššvaistymo... 19. Apeliantas taip pat skunde nurodo, kad iš dalies pripažino UAB „A.“... 20. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja skundą... 21. O. F. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 22. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis,... 23. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo... 24. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka ir pati atlikusi... 25. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltinamasis kaltu... 26. 2011 m. sausio mėnesį įmonės darbuotojams D. K., Č., G. Š., V. V. davė... 27. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis O. F. paaiškino, kad... 28. Civilinio ieškovo atstovas D. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje... 29. Civilinio ieškovo atstovas D. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje... 30. Liudytoja V. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad UAB... 31. Liudytoja I. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad UAB... 32. Papildomai apklausta liudytoja I. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje... 33. Liudytojas V. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad 2011 m.... 34. Liudytojas S. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad nuo... 35. Liudytojas V. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad dirbo... 36. Liudytojas A. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad jis... 37. Liudytojas D. L. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad... 38. Liudytoja R. I. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad ji UAB... 39. Papildomai apklausta liudytoja R. I. pirmosios instancijos teismo posėdyje... 40. Liudytoja R. I., apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje,... 41. Liudytojas V. Č. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad 2011... 42. Liudytojas G. Š. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad UAB... 43. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistė Irena Švedienė... 44. Iš 2008-06-10 pirkimo sutarties Nr. 1 matyti, kad pirkėjas UAB ,,A.“,... 45. Iš 2012-02-02 specialisto išvados Nr. 5-1/15 „Dėl UAB „A.“ ūkinės... 46. Pateiktame svarstyklių pirkimo dokumente ir įvedimo į eksploataciją... 47. Buhalterinėje apskaitoje nėra duomenų apie tai, kaip ilgalaikis turtas tapo... 48. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad O. F. pateikė... 49. Iš UAB „( - )“ pranešimų matyti, kad su O. F. ir UAB „A.“ metalo... 50. Iš 2011-03-09 O. F. prašymo matyti, kad O. F. prašo grąžinti kompiuterį,... 51. Iš 2012-04-04 O. F. skundo matyti, kad O. F. nurodo, jog kompiuteris... 52. Dėl turto pasisavinimo... 53. O. F. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 19 d.,... 54. BK 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai... 55. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė tai, kad O. F.... 56. Byloje yra nustatyta, jog kaltinime minimu kompiuteriu O. F. naudojosi darbo... 57. Skundžiamame nuosprendyje O. F. kaltė buvo grindžiama minėta kompiuterio... 58. Dėl turto iššvaistymo ... 59. O. F. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2009 m. birželio... 60. O. F. skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas už tai, kad jis 2011 m.... 61. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar... 62. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog O. F.... 63. Pripažįstant O. F. kaltu dėl UAB „A.“ juodojo metalo laužo pardavimo,... 64. Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo... 65. O. F. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė... 66. Kitas O. F. inkriminuotas apgaulingo apskaitos tvarkymo epizodas susijęs su... 67. Pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 305 straipsnio 1 dalimi, apkaltinamojo... 68. Tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos įrodyta... 69. Atsižvelgiant į BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog pagal baudžiamąjį... 70. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės... 71. Kadangi kaltinamasis išteisinamas, jam paskirta kardomoji priemonė –... 72. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar... 73. 2012 rugsėjo 27 d. prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių... 74. Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 75. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 76. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nuosprendį... 77. Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje –... 78. UAB „A.“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.... 79. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į O. F. turtą: žemės sklypą,... 80. Kolegijos primininkas... 81. Arūnas Paštuolis...