Byla e2-525-1051/2020
Dėl išmokėtos draudimo išmokos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,

2sekretoriaujant Kornelijai Jakubauskienei,

3dalyvaujant atsakovės A. Š. atstovui advokatui Sauliui Alysui,

4trečiajam asmeniui A. B.,

5liudytojui D. M. (D. M.),

6nedalyvaujant ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

7nedalyvaujant atsakovei A. Š.,

8viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei A. Š. dėl išmokėtos draudimo išmokos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

9Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

10Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

111.

12Ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės A. Š. 351,65 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

132.

14Nurodė, kad ADB “Compensa Vienna Insurance Group“ Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su A. B. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. ( - ) ir apdraudė turtą, ( - ), Šiauliai. 2017 m. gegužės 5 d. apdraustasis turtas, esantis adresu ( - ), Šiauliai, buvo užlietas iš A. Š. priklausančio buto ( - ), Šiauliai. Šias aplinkybės ieškovas 2019 m. gruodžio 30 d. rašytiniu prašymu adresuotu teismui patikslino ir nurodė, jog prašo laikyti, kad tikroji žalos padarymo priežastis yra remonto darbai atsakovės bute, o ieškinyje nurodyta priežastis – užpylimas, yra techninė klaida (b. l. 64). Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 351,65 Eur draudimo išmokas dėl apgadinto apdraustojo turto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsniu, 6.266 straipsniu ir 6.1015 straipsniu nurodė, jog atsakomybė atlyginti atsiradusią žalą kyla A. Š., kuri privalo atlyginti 351,65 Eur padarytą žalą, kurią ieškovas prašo priteisti (b. l. 12-3).

153.

16Atsakovė A. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka, jis atmestinas, nes reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo visiškai nepagrįstas. Papildomai nurodė, jog ieškovas žalos faktą kildina iš apdrausto turto užliejimo, tačiau tokia aplinkybė nepagrįsta jokiais įrodymais. Prie ieškinio pridėtose 2017 m. gegužės 11 d. Pranešimo apie įvykį bei Apžiūros akto kopijose nurodyta, kad apdrausto buto naudotojas A. B. pranešė, jog 2017 m. gegužės 5 d. po galimai smarkaus triukšmingo gręžimo ar kitokio viršuje vykdyto remonto pastebėjo koridoriaus ir miegamojo lubose iš gipso kartono plokščių įtrūkimo siūles. A. B. nenurodė, kad butas buvo aplietas vandeniu. Jei ir įtrūko žemiau esančio buto lubos, tai įvyko ne dėl jos kaltės. Savo bute remonto darbus atliko vėliau nei A. B. pastebėjo įtrūkimus, t. y. po 2017 m. gegužės 5 d.. Taip pat pažymėjo, jog kaimyno A. B. buto lubose įtrūkimai galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių: a) dėl nekokybiškai lubose sumontuotų gipso plokščių; b) dėl galimai neteisėtai įrengtos naujos durų angos A. B. bute esančioje sienoje, kuri yra nešanti apkrovas; c) dėl gyvenamojo namo vibracijos, kurią sukelia varstomos laiptinės durys, gyventojai, o taip pat žemai skrendantys naikintuvai. Iš 2017 m. gegužės 11 d. defektinio akto priedo kopijos matyti, kad lubų įtrūkimų remontas įvertintas 351,65 eurų suma, tačiau nepateikta duomenų, ar remontas buvo atliktas, jei taip - tuomet kas remonto darbus atliko ir kokio dydžio buvo realios išlaidos. Pažymėjo, kad ieškovas ignoravo sąžiningą ir viešą žalos administravimo procedūrą, t. y. nepakvietė jos rengiant 2017 m. gegužės 11 d. apžiūros aktą, todėl jai nebuvo sudarytos sąlygos apžiūrėti kaimyno buto, pareikšti pastabas dėl patalpų stovio, taip pat nebuvo informuojama apie remonto sąmatos ruošimą (b. l. 55-57).

174.

18Trečiasis asmuo ieškovo pusėje A. B., kuris teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartimi buvo įtrauktas į procesą (b. l. 68), pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ neteisingai įvardina faktinio ieškinio pagrindą. 2017 m. gegužės 11 d. užpildytame pranešime apie 2017 m. gegužės 5 d. įvykį aiškiai išdėstytos įvykio aplinkybės. Atsakovė A. Š. atsiliepime į ieškinį pasisako, jog savo bute remonto darbus atliko vėliau nei jis pastebėjo įtrūkius 2017 m. gegužės 5 d.. Apie tą dieną įtrūkusias (sugadintas) lubas virtuvėje ir miegamajame buvo informuotas A. Š. žentas A. M., kuris ir vykdė remonto darbus bute, esančiame adresu ( - ), Šiauliai, būtent nuo 2017 m. gegužės pradžios. Taip pat apie įvykį buvo informuotas bendrijos pirmininkas B. Z.. Dėl padarytos žalos, 2017 m. gegužės 11 d. atvykus ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ekspertui, buto apžiūroje dalyvavo bendrijos pirmininkas, kuris žinojo apie kaimyno A. M. jau vykdomus remonto darbus ir matė pas lubose padarytus įtrūkimus (b. l. 84).

195.

20Trečiasis asmuo atsakovės pusėje ADB „Gjensidige“, kuris teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartimi buvo įtrauktas į procesą (b. l. 69), pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog draudiko atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė, ir draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį/jos nuostatas. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Trečiasis asmuo su atsakove sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas ( - )), kuria laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. buvo apdrausta ir atsakovės, kaip turto savininkės, civilinė atsakomybė (3000 Eur draudimo suma). Pažymėtina, kad ši draudimo sutartis buvo sudaryta Gyventojų turto taisyklių Nr. 060 (toliau – Taisyklės) pagrindu, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis. Taisyklių 79.1.7. punkte nurodyta, jog civilinės atsakomybės atveju, žala, padaryta vykdant statybos, kapitalinio remonto, rekonstrukcijos darbus, pripažįstama nedraudžiamuoju įvykiu ir nuostolių už tokiu būdu tretiesiems asmenims padarytą žalą, draudikas neatlygina. Taigi, net jei ir būtų nustatytos sąlygos draudėjo atsakomybei kilti dėl ginčo įvykio, draudikui pareiga mokėti draudimo išmoką nekiltų. Atsakovės atsiliepime į ieškinį ir su juo pateikiamuose įrodymuose, atsakovei priklausančiame bute (( - ), Šiauliai), remonto darbai buvo vykdomi laikotarpyje nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. birželio 30 d., o ne 2017 m. gegužės 5 d., kuomet nurodoma atsirado žala. Pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalį, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Tačiau ieškovo pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovas netyrė įvykio aplinkybių. Įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad šis tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties. Tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų vykdžiusi kokius nors statybos darbus žalos atsiradimo metu (iki 2017 m. gegužės 5 d.), ir kurie galėjo lemti ieškovo draudėjo turto sugadinimą. Priešingai, byloje esantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 27 d. atsakymas į A. M. paklausimą, patvirtina, kad pats ieškovo draudėjas, neturėdamas leidimo, jam priklausančiame bute ( - ), Šiauliai, atliko statybos darbus, kurių metu buvo ardoma laikanti namo konstrukcija. Šios aplinkybės ir galėjo lemti tai, kad vėliau Nr. ( - ) buto lubos sutrūkinėjo. Atsižvelgiant į išdėstytą, nurodė, jog ieškovui neįrodžius visų būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti (nekonstatuoti neteisėti veiksmai, kaltė, žala, atitinkamai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), ieškinys atsakovės atžvilgiu yra nepagrįstas, todėl atmestinas (b. l. 86-88).

216.

22Ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

237.

24Atsakovės atstovas advokatas Saulius Alysas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad nei atsakovė, nei jos šeimos nariai nepadarė jokių veiksmų, kurie sukeltų kaimyno bute atsiradusius buto sugadinimus. 2017 m. gegužės 12 d. atsakovės žentas kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę pranešdamas, jog atsakovės bute ketina atlikti statybos darbus nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. birželio 30 d.. Kol buvo gyvas A. M., pačiam dar teko bendrauti ir jis buvo nurodęs, jog kreipėsi į savivaldybę todėl, kad kaimynas A. B. yra priekabus, nes net dėl dulkių siurblio garso ateidavo ir liepdavo jį išjungti. Prieš pradėdamas remonto darbus jis, būtent dėl kaimynų priekabumo, apsidrausdamas ir kreipėsi į savivaldybę su tokiu savo pranešimu. Prieš šio pranešimo pateikimą, atsakovės bute tik buvo įrenginėjamos kelios rozetės ir grindjuostės, o tai nebuvo sienų griovimus ar durų keitimas. Gręžimas susijęs su rozečių skylių gręžimu. Tik po ieškinio pateikimo atsakovė pradėjo kelius dėl 2015 m. atliktų A. B. bute atliktų remontų darbų, todėl, kad ir anksčiau buvo dvejonių dėl kaimyno atliktų darbų, tačiau kai atsakovė traukiama atsakomybėn, todėl ir ji siekė įrodyti, jog ir kaimynas nesilaikė įstatymo ir taip pažeidė jos teises. Į teismo klausimą nurodė, kad atsakovė į savo draudimo bendrovę kreipėsi dėl jos turtui padarytos turtinės žalos bei kaimynui atsiradusiai žalai atlyginti, tai ji padarė po ieškinio teismui pateikimo dienos. Byloje nėra duomenų apie atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę, pasekmes ir priežastinį ryšį tarp išmokėtos sumos (atsiradusios žalos) ir atsakovės veiksmų. Žala kaimyno bute galėjo atsirasti dėl paties asmens atlikto nekokybiško remonto, pataupytų/pigesnių statybinių medžiagų. Buto lubos yra opi vieta, jas įrengti yra sudėtinga, reikia laikytis atitinkamų instrukcijų. Ar A. B. samdyti statybininkai laikėsi visų techninių reikalavimų, tokių duomenų byloje nėra. Byloje nėra rangos sutarčių, nėra pateikti į bylą medžiagų kvitai, sąskaitos. Todėl galimai dėl taupymo, kokybės sąskaita galėjo tos lubos ir suskilti. Kita versija, kad atsirado sutrūkimai, galimai yra ta, jog A. B. savo bute ardė vidaus nešančią sieną ir perkėlė angą iš vienos vietos į kitą, tai atliko be ekspertizės akto. Šios aplinkybės yra svarbios, nes tai susijusios su lubų įtrūkimo priežastimis. Lubos galimai galėjo įtrūkti ir dėl bendros namo vibracijos, nes namas yra Z. mikrorajone, o čia, kaip žinome, nuolat leidžiasi ir kyla lėktuvai, kurie kelia triukšmą ir vibraciją. Jeigu vis dėl to įvertinant tai, jog kaimyno bute įtrūkimai atsirado dėl atsakovės ar kitų šalia esančių kaimynų statybos ar remonto darbų, tai ieškovas peržengė savo įgaliojimo ribas, išmokėdamas draudimo išmoką, nes pagal ieškovo ir trečiojo asmens sudarytą sutartį ir kartu esamas draudimo taisykles, toks įvykis nėra laikomas draudžiamuoju. Šiuo atveju nėra nei civilinei atsakomybei kilsiančių sąlygų, nei išmoka nėra susijusi su draudžiamuoju įvykiu, o tai, jog draudimo bendrovė išmokėjo išmoką, tai ji padarė, prisiimdama savo riziką. Ieškovas nebuvo atidus, žalos atveju elgėsi atmestinai, todėl laikytina, kad jis pats turi prisiimti savo rizikai šią išmokėtą išmoką. Vien tai, jog yra išmokėta išmoka, nėra pagrindas kreiptis į teismas ir reikalauti iš kito asmens atlyginti patirtus nuostolius. Realūs patirti nuostoliai byloje taip pat nėra įrodyti. Dėl viso išdėstyto, atsakovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįsta ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

258.

26Trečiasis asmuo ieškovo pusėje A. B. teismo posėdžiu metu su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2015 m. padarė remontą savo bute, iki 2017 m. gegužės 5 d. viskas buvo idealiai su lubomis. Būtent 2017 m. gegužės 5 d. vyko kalimo, gręžimo darbai, ir būtent toje vietoje, kurioje buvo gręžiama, bute įskilo lubos. Būtent mirusiam A. pasakė, jog po jo atliktų darbų bute atsirado įtrūkimai ir jam nurodė, jog kreipsis į draudimą, tačiau jis nereagavo. Tą dieną atsakovės giminaitis į remontuojamą butą neįsileido, ir tą dieną nematė, kokie konkrečiai darbai buvo vykdomi. Draudimo atstovas įvertino įtrūkimus ir buvo paskui nuvykęs į atsakovės butą. Kiek jam yra žinoma, atsakovės bute buvo tvarkomos grindys, jos buvo žeminamos, ten kalė, nes yra plokščių sujungimas. Jo bute atlikta ekspertizė ir konstatuota, jog buto remonto darbai atlikti tinkamai ir dėl to lubos negalėjo sutrūkinėti. Atsakovės bute remontai buvo vykdomi dar prieš 2017 m. gegužės 22 d.. Po 2017 m. gegužės 11 d. surašyto akto, atsakovės bute toliau vyko remonto darbai. Kai sudarinėjo draudimo sutartį, pats su draudimo taisyklėmis nesusipažino ir nežinojo, kokie įvykiai yra nedraudžiamieji. Kai kreipėsi į draudimo bendrovę, jiems nurodė, jog kaimyno bute buvo vykdomi remonto darbai, ko pasėkoje bute trūko lubos. To momentu, kuomet įtrūko lubos, remontus darė tik atsakovė. Nuo 2015 m. iki 2017 m. laikotarpiu, kiti namo gyventojai remonto darbų neatlikinėjo. 2015 m. jo buto remonto darbus atliko individualiai dirbantis žmogus pagal patentą.

279.

28Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis yra atsakovės anūkas ir gyvena kartu su mama ir močiute. A. M. yra 40 dienų kaip miręs, jis buvo jo tėvas. Anksčiau kai darė bute remontus, trečiasis asmuo A. B. dar negyveno jų name, o buvo kiti kaimynai, į savivaldybę dėl remonto darbų tuomet nesikreipė. Tuo laikotarpiu virtuvėje ir koridoriuje gręžė rozetėms skylę ir dėjo grindjuostes. Remontus darė patys. Su karūnėle išgręžė sieną, ir šiek tiek gręžė ir sieną su tikslu paslėpti laidus. Užsiprašė savivaldybėje leidimą 2017 m. gegužės 12 d., kad vykdys remonto darbus nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. birželio 30 d.. Nuo 2017 m. gegužės 22 d. gavo leidimą ir pradėjo remontus. Grindys išklijuotos plytelėmis, kur užfiksuota fotonuotraukose, yra jos sudėtos naujai, šių remontų laikotarpiu. Dabar, kai atliko remonto darbus, jokių griovimo darbų neatliko. Apie pretenziją sužinojo iš teismo 2019 m. lapkričio mėnesį. Kai rozetę darė, kaimynas buvo kėlęs pretenziją. Ekspertas pas juos buvo atvykę 2017 m. gegužės mėnesio pradžioje. Patvirtino, kad kviečiamas į teismą liudytoju, jis yra susipažinęs su bylos dokumentais, apie bylos esmę jam yra žinoma. Iki 2017 m. yra pastebėjęs, kad ir kiti kaimynai yra darę remonto darbus. Su kaimynu A. B. santykiai yra kaimyniški, tačiau jis yra prieš metus atėjęs su pretenzijomis, kad bute garsiai siurbia. Šiuo momentu grindys yra išklotos plytelėmis ir klijais. Bute buvo keistos visuose kambariuose grindys. Gegužės mėnesį darė virtuvės remontą: išėmė senas medines grindis ir klijavo plyteles, gręžė sieną su tikslu įrengti papildomą rozetę. Į savivaldybę dėl remonto darbo kreipėsi dėl to, kad siekė išvengti baudų, nes nepranešus galėjo gauti baudą.

2910.

30Trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

31Teismas

konstatuoja:

32Ieškinys tenkintinas visiškai.

33Faktinės bylos aplinkybės

3411.

35Byloje nustatyta, kad Gyventojų turto draudimo sutartimi Nr. ( - ), sudaryta su ieškovu ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, buvo apdraustas draudėjui – trečiajam asmeniui A. B. priklausantis butas, adresu ( - ), Šiauliai, draudimo laikotarpis nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2017 m. spalio 24 d. (įtraukti draudžiamieji įvykiai – Visų rizikų draudimo variantas) (b. l. 14). Draudikui 2017 m. gegužės 11 d. buvo pranešta apie tai, kad 2017 m. gegužės 5 d. viršutinio aukšto kaimynas vykdo remontus, greičiausiai to pasėkoje pranešėjo bute (( - ), Šiauliai) trūko lubose gipso kartonas. Bebūnant virtuvėje (gegužės 5 d.), po smarkaus triukšmingo gręžimo, ar kitokio remonto vykdymo, viršuje pastebėjo įtrūkusią siūlę gipso kartone (koridoriuje, miegamajame), surašytas pranešimas apie įvykį, pranešėjas A. B. (b. l. 16). Byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 11 d. surašytas apžiūros aktas (b. l. 17), kuriame nurodyta, kad apžiūros metu nustatytas turto sugadinimas buto koridorius sujungtas su virtuve (plotas 14,07 kv. m) bei kambarys, lubos gipso kartonas, dažyta akriliniais dažais, atsirado trūkimas, reikalingas glaistymas ir dažymas, pažeistas plotas atitinkamai 0,5 kv. m ir 0,5 kv. m, bei bendras plotas (plotas 14,07 kv. m ir 13,79 kv. m). Pagal surašytą defektinio akto priedą Nr. ( - ) (turto žalos įvertinimo skaičiuoklė) ieškovas paskaičiavo nuostolius, iš paskaičiavimo matyti, kad bendra nuostolių suma 351,65 Eur (b. l. 16-17, 36). Trečiajam asmeniui A. B. 2017 m. birželio 13 d. pranešimu draudėjas informavo, jog vadovaujantis pateiktais ir surinktais dokumentais, draudimo taisyklių ir draudimo sutarties sąlygomis apskaičiavo draudimo išmokos sumą – 351,65 Eur (b. l. 46). Iš mokėjimo nurodymo matyti, jog 2017 m. birželio 16 d. ieškovas trečiajam asmeniui A. B. išmokėjo 351,65 Eur žalos atlyginimą (b. l. 45). Atsakovės atstovas advokatas Saulius Alysas 2020 m. sausio 31 d. teismui pateikė papildomus dokumentus, t. y. Gyventojų turto draudimo taisykles, kurios yra sudėtinė Gyventojų turto draudimo sutarties, sudarytos draudiko ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir draudėjo A. B., dalis (b. l. 114-128). 2017 m. gegužės 12 d. pranešimu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriui A. M. informavo, jog nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. birželio 30 d. planuoja pradėti gręžimo, šlifavimo darbus bute, esančiame adresu ( - ), Šiauliai (b. l. 59).

36Dėl bylos esmės

37Dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju

3812.

39Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis). Draudimo paskirtis – apsaugoti asmens turtinius interesus kompensuojant draudėjo turtinius praradimus, kuriuos jis patiria atsitikus draudiminiam įvykiui. Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui (turtiniams interesams) suteikiama apsauga – įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) – nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į šalių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nustatytas draudžiamosios apsaugos sąlygas. Draudžiamosios apsaugos apimtį lemia sutartyje nustatytas draudimo objektas, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, tačiau ši teisė neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę.

4013.

41Ieškovas savo reikalavimą kildina iš 2017 m. gegužės 5 d. įvykio, kurio metu, buvo padaryta 351,65 Eur dydžio žala butui, esančiam ( - ), Šiauliai, ir ieškovo manymu, dėl žalos padarymo atsakinga atsakovė, buto Nr. ( - ) savininkė, kuriame buvo vykdomi buto remonto darbai. Ieškovas draudimo išmoką išmokėjo savo draudėjui trečiajam asmeniui A. B. - buto, esančio adresu ( - ), Šiauliai, savininkui, kadangi Gyventojų turto draudimo sutartimi Nr. ( - ), sudaryta su draudiku - ieškovu ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, buvo apdraustas draudėjui – trečiajam asmeniui A. B. priklausantis butas, adresu ( - ), Šiauliai, draudimo laikotarpis nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2017 m. spalio 24 d. (b. l. 14).

4214.

43Atsakovės atstovas advokatas Saulius Alysas tiek savo rašytiniuose prašymuose, tiek teismo posėdžio metu teigė, jog vadovaujantis Gyventojų turto draudimo taisyklių nuostatomis, galiojusiomis nuo 2017 m. birželio 1 d. ir buvusiomis sudėtine Gyventojų turto draudimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir trečiojo asmens A. B., dalimi, ieškovas neturėjo pareigos atlyginti trečiajam asmeniui nuostolių, kadangi tai buvo nedraudiminis įvykis, todėl atsakovė nėra atsakinga už paties ieškovo prisiimtą riziką. Tą pačią poziciją išdėstė ir trečiasis asmuo atsakovės pusėje ADB „Gjensidige“, su kuriuo atsakovė A. S. buto sudariusi Gyventojų turto draudimo sutartį.

4415.

45Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. ( - ), kuria laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2017 m. spalio 24 d., būstui, esančiam adresu ( - ), Šiauliai, galiojo draudimo apsauga (draudžiamieji įvykiai įvardinti, kaip visų rizikų draudimo variantas). Sutartis buvo sudaryta pagal Gyventojų turto draudimo taisykles, patvirtintas Compensa Insurance Group UADB Valdybos 2016 m. sausio 26 d. nutarimu, galiojančios nuo 2016 m. balandžio 1 d.. Gyventojų turto draudimo taisyklėse nustatyta, jog pasirinktas visų rizikų draudimo variantas (b. l. 14). Gyventojų turto draudimo taisyklėse nurodyta, jog nedraudžiama: 9.2. p. neteisėtai pastatytas ar neteisėtai rekonstruojamas nekilnojamasis ir jame esantis kilnojamas turtas, civilinė atsakomybė dėl tokio turto valdymo; nedraudžiamieji įvykiai ir nekompensuojami nuostoliai – 40.1. p. draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ir su jais susijusių asmenų tyčiniai veiksmai; 40.5. p. statinio ar jo dalių nuosėdis, poslinkis, įtrūkimas, deformacija, šlaito erozija, natūralus grunto nuosėdis, kasybos darbai, vibracija; 40.6. p. projektavimo, statybos arba montavimo klaidos ar brokas, projektinio apkrovimo sąmoningas viršijimas; 40.7. p. turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl už draudimo vietos ribų vykdytų ar vykdomų statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio ar paprastojo remonto darbų poveikio (b. l. 115, 118).

4616.

47Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis. Pagal CK 6.193 straipsnį turi būti nustatinėjama būtent sutartį sudarančių asmenų valia dėl sutartimi sukuriamų teisinių santykių. Draudimo sutartis grindžiama didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, jos šalys bendradarbiauja ir keičiasi informacija, todėl gali ir privalo išsiaiškinti viena kitos tikruosius siekius ir susitarti dėl abiem šalims priimtinos draudimo apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013). Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog nagrinėtinu atveju, abi draudimo sutarties šalys (ieškovas ir trečiasis asmuo) vienodai suprato sutarties sąlygas, taip pat ir dėl draudžiamųjų rizikų ir įvykių jų ketinimai sutapo. Tai, teismo nuomone, patvirtina sutarties vykdymas, kai draudimo išmoka buvo išmokėta, abiem šalims vertinant, kad buto dalies sugadinimas dėl remonto darbų vykusių pas kaimyną yra draudžiamasis įvykis. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje pažymėta, kad subjektų, aiškinančių kitų asmenų valią, kai jos lingvistinė išraiška (sutarties tekstas) gali būti suprantama skirtingai, išvados vis dėlto yra hipotetinio pobūdžio. Dėl to tais atvejais, kai sutarties šalys vienodai aiškina sutarties sąlygas ir savo ketinimus dėl jų, tretieji asmenys turi ribotas galimybes nuginčyti tokius aiškinimus, nors jiems iš sutarties teksto ir atrodytų, kad sutarties šalių ketinimai yra kitokie. Jei tarp draudimo sutartį sudariusių asmenų nėra kilęs ginčas dėl draudimo sutarties sąlygų ir draudimo išmokos mokėjimo, teismas negali spręsti klausimų, išimtinai susijusių tik su ieškovo bei trečiojo asmens sutartiniais santykiais, o tokiu atveju spręstinas klausimas dėl ieškovo teisės vietoje žalą patyrusio asmens reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio asmens (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje 2A-931-560/2014).

4817.

49Pažodžiui vertinant Gyventojų turto draudimo taisyklėse įtvirtintas nuostatas, galima daryti prielaidą, jog nagrinėtinas įvykis gali būti laikomas nedraudžiamuoju įvykiu, todėl sektų, jog draudimas galimai peržengdamas draudimo sutarties ribas trečiajam asmeniui A. B. atlygino žalą. Tačiau, atsižvelgiant į draudiko ir draudėjo susiklosčiusius santykius ir į tikruosius jų ketinimus, t. y. įvertinęs tai, jog draudimo sutartyje nurodyta, kad draudžiamieji įvykiai yra visų rizikų draudimo variantas, todėl natūralu, jog trečiasis asmuo A. B. tikėdamasis, jog patirtą žalą draudimas atlygins, į draudiką tuo tikslu ir kreipėsi, o draudikas, apskaičiavęs žalą, jam ją padengė. Todėl atsakovės keliami argumentai, jog nagrinėjamu atveju įvykis nepagrįstai pripažintas draudžiamuoju, teismo nuomone, neturėtų būti išskirtinai vertinamas. Taip pat papildomai pažymėtina, jog įvykio, dėl kurio kilo žala, pripažinimas nedraudžiamuoju nėra pagrindas netenkinti draudiko subrogacinio reikalavimo žalą padariusiam asmeniui. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į toliau nurodytą formuojamą teisminę praktiką.

5018.

51Nagrinėtinu atveju ieškovas savo reikalavimą kildina, remiantis CK 6.1015 straipsniu, kuris reglamentuoja draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

5219.

53Kasacinis teismas vienoje iš savo priimtų nutarčių nurodė, jog, atsižvelgdama į subrogaciją reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktikos nuostatas, nedraudžiamieji įvykiai yra draudimo teisės normose ar draudimo sutartyje apibrėžti įvykiai, reikšmingi draudimo santykiuose. Teismų praktikoje išaiškinta, jog pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama ne draudimo sutarties sąlygų tikslaus laikymosi svarba, bet aplinkybių, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį svarba, sprendžiant dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo pagal deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tinkamai nustačius civilinės atsakomybės, kilusios dėl draudžiamuoju įvykiu padarytos žalos, sąlygas, draudikui išmokėjus nepagrįstai didelę draudimo išmoką, žalą padaręs asmuo nėra įpareigojamas atlyginti daugiau nei jo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017). Be to, minėtoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, jog dėl ginčo įvykio kvalifikavimo kaip nedraudžiamojo įvykio, t. y. toks kvalifikavimas ar nekvalifikavimas įgyvendinant subrogacijos teisę nėra reikšmingas. Todėl šioje dalyje atsakovės argumentai atmestini.

54Dėl civilinės atsakomybės

5520.

56Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (įvykusiu įvykiu). Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Nagrinėtinu atveju, pagal ieškovui (draudikui) išmokėjusiam išmoką/atlyginus žalą trečiajam asmeniui, tenka pareiga įrodyti, jog atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (įvykusiu įvykiu).

5721.

58Kasacinio teismo išaiškinta, kad subrogacijos institutas skirtas tam, kad, pirma, užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens, ir draudimo išmoką iš draudiko, t. y. gautų dvigubą kompensaciją; jeigu taip atsitiktų, tai subrogacijos institutu draudikas galėtų išsiieškoti iš draudėjo tai, kas šiam išmokėta nepagrįstai po to, kai draudėjas gavo visišką žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens. Antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: jeigu nebūtų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytą žalą asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimą draudimo išmokos pavidalu ir, jeigu draudimo išmoka padengtų visą patirtą žalą, jis negalėtų nieko reikalauti iš žalą padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi, subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

5922.

60Taigi, subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 15 punktas).

6123.

62CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.

6324.

64Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą draudimo riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

6525.

66Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės. Aplinkybė, kad tokį reikalavimą pareiškė draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą tiek specialiosios (CK 6.1015 straipsnis), tiek ir bendrosios (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas) normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012).

6726.

68Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

6927.

70Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai nagrinėtinu atveju įtariama, kad skilo buto lubos) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, ar naudojantis savo turtu ir esant neapdairiam, nenumatant galimai kilsiančių neigiamų pasekmių. Atsakovės veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Privalu įrodyti aplinkybę, kad buto lubų skilimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai.

7128.

72Nagrinėtinu atveju, atsakovė neigė, jog dėl jos bute galimai neteisėtų veiksmų, skilo/įtrūko žemiau esančio buto lubos, kadangi jos bute remonto darbai buvo atlikinėjami vėliau nei A. B. pastebėjo įtrūkimus ir tai patvirtina A. M. 2017 m. gegužės 12 d. pranešimas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriui, kuriame užfiksuota, jog bute remonto darbai truks nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. birželio 30 d.. Taip pat akcentavo, jog galimai dėl paties trečiojo asmens dar 2015 m. jo bute padaryto galimai netinkamo remonto (netinkamų naudotų medžiagų, nesilaikant techninių parametrų ir pan.), jo bute ir skilo buto lubos. Teismas tokius atsakovės argumentus pripažįsta nepagrįstais.

7329.

74Byloje nustatyta, kad trečiojo asmens bute, esančiame adresu ( - ), Šiauliai, 2017 m. gegužės 5 d. trūko lubose gipso kartonas (b. l. 16). Buto savininkas tuoj po įvykio, t. y. 2017 m. gegužės 11 d. apie atsiradusią žalą informavo savo draudiką (b. l. 16). Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. B. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, t. y., jog būtent 2017 m. gegužės 5 d. vyko kalimo, gręžimo darbai, ir būtent toje vietoje, kurioje buvo gręžiama, bute įskilo lubos. Tą dieną atsakovės giminaitis į remontuojamą butą neįsileido, ir tą dieną nematė, kokie konkrečiai darbai buvo vykdomi. Kiek jam yra žinoma atsakovės bute buvo tvarkomos grindys, jos buvo žeminamos, ten kalė, nes yra plokščių sujungimas. Atsakovės bute remontai buvo vykdomi dar prieš 2017 m. gegužės 1 d. ir po 2017 m. gegužės 11 d. surašyto akto atsakovės bute toliau vyko remonto darbai. Atsakovė, neigdama faktą, jog jos bute 2017 m. gegužės 5 d. buvo vykdomi remonto darbai, ko pasėkoje kaimyno bute skilo buto lubos, į bylą pateikė 2017 m. gegužės 12 d. pranešimą, adresuotą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriui, kuriame užfiksuota, jog A. M. informavo, jog nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. birželio 30 d. planuoja pradėti gręžimo, šlifavimo darbus bute, esančiame adresu ( - ), Šiauliai (b. l. 59). Šiame kontekste teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovės žentas A. M., tik atvykus ieškovo atstovui 2017 m. gegužės 11 d. ir surašius Apžiūros aktą (b. l. 17), sekančią dieną, t. y. 2017 m. gegužės 12 d. pranešė Šiaulių m. savivaldybei apie tik, neva, ketinamus pardėti remonto darbus, tuo siekdamas išvengti atsakomybės dėl kaimyno turtui padarytos žalos (CPK 185 straipsnis).

7530.

76Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovė kategoriškai neigė apie jos bute 2017 m. gegužės 5 d. vykdomus remonto darbus, tačiau atstovas advokatas Saulius Alysas teismo posėdžio metu pripažino, jog kol buvo gyvas A. M., pačiam dar teko su juo bendrauti ir jis buvo nurodęs, jog prieš šio pranešimo pateikimą, atsakovės bute buvo įrenginėjamos tik kelios rozetės ir grindjuostės, o tai nebuvo sienų griovimus ar durų keitimas. Gręžimas buvo susijęs su rozečių skylių gręžimu. Mirusio A. M. sūnus D. M. teisme apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu buvo kategoriškas ir nurodė, jog užsiprašė savivaldybėje leidimą 2017 m. gegužės 12 d., kad vykdys remonto darbus nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. birželio 30 d.. Nuo 2017 m. gegužės 22 d. gavę leidimą ir pradėjo remontus. Patvirtino, kad kviečiamas į teismą liudytoju, jis yra susipažinęs su bylos dokumentais, apie bylos esmę jam yra žinoma. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas liudytojas akcentavo, jog kai atliko remonto darbus, jokių griovimo darbų neatliko, tačiau pripažino, kad ginčo įvykio laikotarpiu virtuvėje ir koridoriuje gręžė sieną ir darė rozetėms skylę bei dėjo grindjuostes. Taip pat gręžė sieną su tikslu paslėpti laidus. Pripažino faktus, jog kai darė rozetę, kaimynas buvo kėlęs pretenziją ir, jog ekspertas pas juos (į butą) buvo atvykę 2017 m. gegužės mėnesio pradžioje. Pažymėtina, kad liudytoju apklaustas D. M. labai konkrečiai prisiminė datą, kada jo tėvas A. M. pranešė Šiaulių m. savivaldybei apie, neva, tik nuo 2017 m. gegužės 22 d. ketinamus pradėti remonto darbus, nors tai buvo daugiau nei prieš tris metus ir ne liudytojas, o jo tėvas pranešė savivaldybei, tačiau paklausus, kada konkrečiai buvo vykdomi ir kiti bute, kuriame gyvena liudytojas, remonto darbai, konkrečių datų nebeprisiminė. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovės pateiktas 2017 m. gegužės 12 d. pranešimas apie, neva, tik nuo 2017 m. gegužės 22 d. ketinamus pradėti remonto darbus (b. l. 59), nepaneigia trečiojo asmens A. B. 2017 m. gegužės 11 d. pranešime apie įvykį (b. l. 16) nurodytų aplinkybių (CPK 185 straipsnis).

7731.

78Teismas įvertindamas tai, jog nors atsakovė ir neigė, jog įvykio dieną jos bute vyko remontai, tačiau byloje nustatyta, jog tuo metu, kai kaimynui įtrūko buto lubos, bute karūnėlės pagalba buvo gręžiamos skylės rozetėms, gręžiama siena su tikslu palėpti laidus, taip pat vyko darbai ir su grindimis, todėl labiau tikėtina, jog remonto darbai (gręžimas, galimai sienos buvo gręžiamos perforatoriaus pagalba, kuris turi ir kalimo funkciją) vyko ir būtent 2017 m. gegužės 5 d., kuomet kaimynui įtrūko buto lubos ir atsirado žala. Pažymėtina, jog teismas liudytojo D. M. parodymus duotus teisme, kaip minėta, vertina kritiškai ir remiasi tik ta apimtimi, kiek jo parodymai koreliuoja su kitais byloje nustatytais ir pasitvirtinančiais įrodymais, kadangi jis teismo posėdžio metu patvirtino, kad kviečiamas į teismą liudytoju, yra susipažinęs su bylos dokumentais, apie bylos esmę jam yra žinoma, be to, minėtas liudytojas yra atsakovės anūkas, kuris natūralu, siekia naudos močiutės naudai. Tuo tarpu trečiojo asmens A. B. nurodytos aplinkybes iš esmės yra išsamios, logiškos ir patvirtintos kitais byloje surinktais įrodymais ir jomis netikėti, teismas neturi pagrindo. Trečiasis asmuo A. B. teisme teigė, jog mirusiam A. M. pasakė, jog po jo atliktų darbų bute atsirado trūkimai ir jam nurodė, jog kreipsis į draudimą, tačiau jis nereagavo, šias aplinkybes patvirtino liudytojas D. M., kuris teismo posėdžio metu pripažino, kad kai įrenginėjo rozetę, kaimynas buvo kėlęs pretenziją. Pastebėtinos byloje ir šios aplinkybės, jog nuketėjusiojo butas buvo apžiūrėtas 2017 m. gegužės 11 d., liudytojas D. M. teismo posėdžio metu pripažino faktą, jog ekspertas pas juos (jį ir močiutę, t. y. į jų butą) buvo atvykę 2017 m. gegužės mėnesio pradžioje, taigi, atsakovė jau žinodama ir turėdama informaciją, jog dėl jos bute vykdomų remonto darbų, kaimyno bute suskilo lubos, ėmėsi veiksmų, siekdama įteisinti pradėtus remonto darbus, todėl jau 2017 m. gegužės 12 d. atsakovės giminaitis kreipėsi į savivaldybę su pranešimu dėl numatomų remonto darbų atsakovės bute. Visos šios nustatytos aplinkybės tik dar kartą patvirtina faktą, jog įvykio dieną, t. y. 2017 m. gegužės 5 d., trečiasis asmuo po atsakovės bute vykusių kalimo/gręžimo darbų pastebėjo, jog jo bute įskilo lubos ir pastebėjęs jam bute padarytą žalą iš karto pretenzijas dėl atliekamų remonto darbų išreiškė darbus atliekančiam asmeniui, o pastarasis į jo pastabas ir pretenzijas nereagavo, todėl ir kreipėsi į savo draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo.

7932.

80Niekuo nepagrįstais pripažintini atsakovės A. Š. atstovo advokato Sauliaus Alyso nurodyti argumentai, jog trečiojo asmens bute lubos galėjo įskilti dėl jo paties 2015 m. bute atlikto nekokybiško remonto, pataupytų/ pigesnių statybinių medžiagų ar dėl to, kad A. B. savo bute ardė vidaus nešančią sieną ir perkėlė angą iš vienos vietos į kitą, tai atliko be ekspertizės akto. Liudytojas D. M. teisme nurodė, jog yra pastebėjęs, kad kiti 2017 m. kaimynai name yra darę remonto darbus. Taigi, nuo 2015 m., kuomet trečiasis asmuo savo bute atliko remonto darbus, iki 2017 m., kuomet po didesnio triukšmo, kuris sklido iš atsakovės buto, kur buvo daromi remonto darbai, ir turint duomenų, jog per tuos du metu kiti kaimynai taip pat darė buto remonto darbus, ir tuomet A. B. lubos neįskilo, negalima daryti išvados, jog šiuo atveju, lubos įtrūko dėl galimai netinkamai atlikto remonto ir pan. (CPK 185 straipsnis).

8133.

82Dėl išdėstyto, teismas spendžia, jog byloje neabejotinai įrodyta, kad nagrinėjamu atveju, draudėjui A. B. priklausančio buto lubų įskilimo šaltinis buvo atsakovei A. Š. priklausantis butas bei jame atlikti remonto darbai, ir, kad dėl įskilusių buto lubų atsiradę nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės, kaip buto savininkės, neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad atsakovė nesugebėjo naudotis jai priklausančiu turtu taip, kad nebūtų padaroma žalos tretiesiems asmenims. Todėl konstatuotina, kad atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovo patirtą žalą.

83Dėl žalos dydžio nustatymo

8434.

85Ieškovas reikalaujamos atlyginti jo išmokėtos draudėjui 351,65 Eur žalos dydį grindė 2017 m. gegužės 11 d. surašytu apžiūros aktu (b. l. 17), kuriame nurodyta, kad apžiūros metu nustatytas turto sugadinimas: buto koridorius sujungtas su virtuve (plotas 14,07 kv. m) bei kambarys, jų lubos - gipso kartonas, dažyta akriliniais dažais, atsirado trūkimas reikalingas glaistymas ir dažymas, pažeista atitinkamai po 0,5 kv. m, bendras plotas (atitinkamai 14,07 kv. m ir 13,79 kv. m). 2017 m. gegužės 11 d. defektinio akto priede Nr. ( - ) (turto žalos įvertinimo skaičiuoklėje) nurodyta, jog lubų dažymui padengti apskaičiuota žala sudaro 334,32 Eur, patalpų išklojimas apsaugine plėvele – 13,93 Eur ir statybinių šiukšlių pakrovimas – 3,4 Eur (b. l. 16-17, 36).

8635.

87Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog iš 2017 m. gegužės 11 defektinio akto priedo, matyti, jog lubų įtrūkimų remontas įvertintas 351,65 Eur suma, tačiau nepateikta duomenų, ar remontas buvo atliktas, jei taip – tuomet kas remonto darbus atliko ir kokio dydžio buvo realios išlaidos (b. l. 56). Taip pat pažymėjo, jog ieškovas ignoravo sąžiningą ir viešą žalos administravimo procedūrą, t. y. jos nekvietė rengiant 2017 m. gegužės 11 d. apžiūros aktą. Dėl pastarosios aplinkybės, teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė plačiau nepateikė paaiškinimų, kaip atsakovės nedalyvavimas buto apžiūroje, įtakoja žalos dydį (CPK 178 straipsnis). Ieškovas į bylą taip pat yra pateikęs fotonuotraukas (b. l.37-43), kuriuose matyti įskilusios buto lubos. Atsakovė neginčijo, kad tai ne butas, esantis adresu ( - ), Šiauliai. Be to, jau kaip ir buvo pažymėta, byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo A. B. pastebėjęs apie buto lubų įtrūkimus, iškarto informavo kaimynės giminaitį, kuris tuo metu atliko remontą atsakovės bute, tačiau tiek atsakovė, tiek atsakovės giminaitis ignoravo jo išsakytas pastabas ir nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant įsitikinti/apžiūrėti galimai dėl jos bute atliekamų remonto darbų atsiradusių pažeidimų kaimyno bute.

8836.

89Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).

9037.

91Esant sprendimo 36 punkte nurodytam teisiniam reglamentavimui bei formuojamai teismų praktikai, pažymėtina, jog atsakovės nurodytas argumentas dėl remonto atlikimo, remonto darbų apimties ir realių remonto darbų atlikimo išlaidų nenurodymo yra nepagrįstas.

9238.

93Pažymėtina, kad draudimo išmokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumą, draudimo vertę, kitas reikšmingas aplinkybes remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, savo paties surinkta informacija. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, jog lubų dažymo kaina ir kitų darbų atlikimo kaina, kuri nurodyta turto žalos įvertinimo skaičiuoklėje yra kitokia, nei skaičiuodamas žalą įvertino pats draudikas (CPK 178, 185 straipsniai).

9439.

95Nagrinėtinu atveju akivaizdu, jog nors sugadintas bendras lubų plotas sudarytų - 1 kv. m, tačiau tvarkant tik dalį lubų, toks remontas būtų netinkamas ir nekokybiškas, nes tuomet skirtųsi ką tik remontuotos dalies ir paliekamos neremontuoti dalies atspalviai, toks remontas nekokybiškas, tai pažeidžia statybos technologijas ir pan.. Nagrinėtu atveju nėra paneigtos draudiko nustatytos darbų ir medžiagų kainos, kurių pagrindu draudikas skaičiuoja atlygintiną žalą, todėl teismas sprendžia, kad priteisti iš atsakovės mažesnę nuostolių sumą nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju būtų iš esmės pažeistas nukentėjusiojo asmens atstatymo į iki žalos padarymo buvusią padėtį principas.

9640.

97Dėl išdėstyto teismas sprendžia, jog ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovės priteistina ieškovui 351,65 Eur nuostolių atlygimo suma.

9841.

99CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistina ieškovui 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą 351,65 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 23 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

100Dėl bylinėjimosi išlaidų

10142.

102Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 3, 49). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės A. Š. ieškovui priteistinos jo turėtos 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

10343.

104Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 25,31 Eur, todėl, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistina valstybei 25,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

105Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 279 straipsniu,

Nutarė

106Ieškinį patenkinti visiškai.

107Priteisti iš atsakovės A. Š. (asmens kodas ( - )) ieškovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146) 351,65 Eur (tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą 65 centus) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 351,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

108Priteisti iš atsakovės A. Š. (asmens kodas ( - )) valstybei 25,31 Eur (dvidešimt penkių eurų 31 cento) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).

109Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,... 2. sekretoriaujant Kornelijai Jakubauskienei,... 3. dalyvaujant atsakovės A. Š. atstovui advokatui Sauliui Alysui,... 4. trečiajam asmeniui A. B.,... 5. liudytojui D. M. (D. M.),... 6. nedalyvaujant ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui... 7. nedalyvaujant atsakovei A. Š.,... 8. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 9. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 10. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai... 11. 1.... 12. Ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškiniu prašo priteisti... 13. 2.... 14. Nurodė, kad ADB “Compensa Vienna Insurance Group“ Gyventojų turto... 15. 3.... 16. Atsakovė A. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su... 17. 4.... 18. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje A. B., kuris teismo 2020 m. sausio 6 d.... 19. 5.... 20. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje ADB „Gjensidige“, kuris teismo 2020 m.... 21. 6.... 22. Ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą... 23. 7.... 24. Atsakovės atstovas advokatas Saulius Alysas teismo posėdžio metu prašė... 25. 8.... 26. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje A. B. teismo posėdžiu metu su ieškiniu... 27. 9.... 28. Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis yra atsakovės anūkas... 29. 10.... 30. Trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo,... 31. Teismas... 32. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 33. Faktinės bylos aplinkybės... 34. 11.... 35. Byloje nustatyta, kad Gyventojų turto draudimo sutartimi Nr. ( - ), sudaryta... 36. Dėl bylos esmės... 37. Dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju... 38. 12.... 39. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje... 40. 13.... 41. Ieškovas savo reikalavimą kildina iš 2017 m. gegužės 5 d. įvykio, kurio... 42. 14.... 43. Atsakovės atstovas advokatas Saulius Alysas tiek savo rašytiniuose... 44. 15.... 45. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta... 46. 16.... 47. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad draudimo sutartis yra rizikos... 48. 17.... 49. Pažodžiui vertinant Gyventojų turto draudimo taisyklėse įtvirtintas... 50. 18.... 51. Nagrinėtinu atveju ieškovas savo reikalavimą kildina, remiantis CK 6.1015... 52. 19.... 53. Kasacinis teismas vienoje iš savo priimtų nutarčių nurodė, jog,... 54. Dėl civilinės atsakomybės ... 55. 20.... 56. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra... 57. 21.... 58. Kasacinio teismo išaiškinta, kad subrogacijos institutas skirtas tam, kad,... 59. 22.... 60. Taigi, subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos... 61. 23.... 62. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi... 63. 24.... 64. Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris... 65. 25.... 66. Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo grindžiamas... 67. 26.... 68. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė,... 69. 27.... 70. Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir... 71. 28.... 72. Nagrinėtinu atveju, atsakovė neigė, jog dėl jos bute galimai neteisėtų... 73. 29.... 74. Byloje nustatyta, kad trečiojo asmens bute, esančiame adresu ( - ),... 75. 30.... 76. Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovė kategoriškai neigė apie jos bute... 77. 31.... 78. Teismas įvertindamas tai, jog nors atsakovė ir neigė, jog įvykio dieną jos... 79. 32.... 80. Niekuo nepagrįstais pripažintini atsakovės A. Š. atstovo advokato Sauliaus... 81. 33.... 82. Dėl išdėstyto, teismas spendžia, jog byloje neabejotinai įrodyta, kad... 83. Dėl žalos dydžio nustatymo... 84. 34.... 85. Ieškovas reikalaujamos atlyginti jo išmokėtos draudėjui 351,65 Eur žalos... 86. 35.... 87. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog iš 2017 m. gegužės 11... 88. 36.... 89. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas.... 90. 37.... 91. Esant sprendimo 36 punkte nurodytam teisiniam reglamentavimui bei formuojamai... 92. 38.... 93. Pažymėtina, kad draudimo išmokos dydį nustato pats draudikas,... 94. 39.... 95. Nagrinėtinu atveju akivaizdu, jog nors sugadintas bendras lubų plotas... 96. 40.... 97. Dėl išdėstyto teismas sprendžia, jog ieškinys tenkintinas visiškai ir iš... 98. 41.... 99. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti... 100. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 101. 42.... 102. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 103. 43.... 104. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 25,31 Eur, todėl,... 105. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 106. Ieškinį patenkinti visiškai.... 107. Priteisti iš atsakovės A. Š. (asmens kodas ( - )) ieškovui ADB „Compensa... 108. Priteisti iš atsakovės A. Š. (asmens kodas ( - )) valstybei 25,31 Eur... 109. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti...