Byla 2A-931-560/2014
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – UAB „Senamiesčio ūkis“, J. B

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Henricho Jaglinskio ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ir atsakovų A. Šidlos IĮ ir UAB „Statybų meistrai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams A. Šidlos IĮ ir UAB „Statybų meistrai“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – UAB „Senamiesčio ūkis“, J. B..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovų UAB „Statybų meistrai“ ir A. Šidlos IĮ solidariai priteisti 28 514,86 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad pagal Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį ieškovas buvo apdraudęs J. B. priklausantį butą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), į apdraudžiamas rizikas įtraukiant ir užliejimą. Ieškovas gavo apdrausto turto savininko pranešimus, jog 2008-06-24 ir 2008-07-13 buvo pastebėti buto užliejimai iš aukščiau esančių rekonstruojamų palėpės patalpų. Apie namo užliejimus buvo pranešta šį namą administruojančiam UAB „Senamiesčio ūkis“, kurio sudarytuose apžiūros aktuose nurodyta, jog pažeidimai įvyko dėl pastogės rekonstrukcijos darbų. Ieškovas užlieto buto apgadinimus užfiksavo 2008-06-26, 2008-07-14; 2009-07-28 bei 2009-08-26 apžiūrų metu. Šiuo pagrindu buvo sudarytos 2009-07-01 ir 2009-08-27 lokalinės sąmatos, kuriose pateiktas detalus reikalingų buto remonto išlaidų apskaičiavimas. Ieškovas, atlikęs žalos administravimo veiksmus, išmokėjo draudėjui J. B. 28 514,86 Lt draudimo išmoką ir, vadovaudamasis CK 6.1015 str. 1 d., subrogacijos pagrindu reikalauja grąžinti išmokėtas sumas iš atsakingų už padarytą žalą asmenų. Draudžiamųjų įvykių metu negyvenamosios patalpos – neįrengta pastogė, per kurią įvyko minėti užliejimai, priklausė atsakovams A. Šidlos IĮ ir UAB „Statybų meistrai“. Nurodė, jog atsakovų atsakomybė kyla CK 6.266 str. 1 d. ir 6.270 str. pagrindais. Pažymėjo, kad vykdant rekonstrukcijos darbus atsirado visų trečiojo asmens buto sienų įskilimai bei įtrūkimai. Mano, kad ieškinio senatį nutraukė atsakovų prievolės pripažinimas 2009-03-13 (el. paštu atsakovų atstovas pateikė sąmatą, pagal kurią sutiko atlikti trečiojo asmens buto remontą, o ši sąmata apėmė ir sienų įskilimų bei įtrūkimų pašalinimo darbus) ir ieškinio pateikimas teismui 2011-06-27. Tačiau, tuo atveju, jeigu teismas vertintų ieškinio senatį daliai ieškovo prašomos priteisti žalos, ieškovas prašė teismo ieškinio senaties terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad dalis žalos paaiškėjo tik 2009-07-28 ir 2009-08-26. Anksčiau apdrausto turto remontas nevykdytas pagrįstai, siekiant išvengti dar didesnių nuostolių. Tik teismo ekspertui 2012-07-26 pateikus ekspertizės aktą, kuriame buvo detalizuotos žalos aplinkybės (techninės priežastys, kurių nustatymas reikalauja specialiųjų žinių), ieškovas galėjo detalizuoti ieškinio faktinį pagrindą, atsižvelgiant į teismo eksperto išvadas.

6Atsakovas UAB „Statybų meistrai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo reikalavimui 15 873,99 Lt dalyje taikyti ieškinio senatį; pritaikius ieškinio senatį, likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti, o nepritaikius – atmesti visa apimtimi; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2011-06-27 raštu, atsakydamas į ieškovo jam pareikštą reikalavimą, nurodė, jog ieškovas nepateikė savo įspėjime minimų fotografijų, kurios leistų įvertinti ir įsitikinti pažeidimų mastu, taip pat tarp UAB „Elkonga“ (rangovo) ir J. B. sudarytos sutarties, kuri leistų įvertinti ir įsitikinti darbų, už kuriuos UAB „Elkonga“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, mastu, kiekiu ir sudėtimi, bei nepateikė dokumento, patvirtinančio, jog J. B. atsiskaitė su UAB „Elkonga“ būtent už žalos padarinių šalinimo darbus, t. y. kad jis patyrė išlaidų, ir kad ieškovas iš tiesų pagrįstai reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovo. Ieškovas į atsakovo raštą neatsakė ir minėtų dokumentų nepateikė. Pažymėjo, kad J. B. butas buvo aplietas 2008-06-24 ir 2008-07-13, ir tomis pačiomis dienomis užliejimai buvo pastebėti, o ieškinys teismui pateiktas 2011-06-27, todėl ieškinys pareikštas praleidus CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą. Vadovaujantis ieškovo išmokos potvarkiais, 2008-06-24 buto apliejimu J. B. buvo padaryta žalos už 15 873,99 Lt, o 2008-07-13 buto apliejimu – už 12 640,87 Lt, todėl ieškinio senaties terminas praleistas reikalavimui dėl 15 873,99 Lt sumos. Nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, nes tuo metu, kai buvo aplietas butas, atsakovo pastogėje nebuvo pravesti vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžineriniai tinklai. Ieškovas taip pat neįrodė, kad atsakovas būtų butą apliejęs tyčia ar netinkamai atlikęs rekonstrukciją, kuri nebuvo vertinama nei J. B., nei ieškovo, nei UAB „Senamiesčio ūkis“. Mano, jog buto apliejimo židinys galėjo būti tik daugiabučio namo stogas (jo trūkumai, gedimai, bloga būklė), o daugiabučio namo stogas yra bendrojo naudojimo statinio inžinerinė konstrukcija, priklausanti daugiabučio namo savininkams, už kurios priežiūrą atsako daugiabučio namo administratorius UAB „Senamiesčio ūkis“. Pažymėjo, jog nuostoliai dėl apliejimu padarytos žalos šalinimo yra apskaičiuoti neatėmus buto remonto darbų ir medžiagų nusidėvėjimo, dėl to J. B. nepagrįstai praturtėja (CK 6.242 str.). Atsakovo paskaičiavimais, visų apgadinimų šalinimas iš tikrųjų turėtų kainuoti apie 2,5 karto mažiau – 11 616 Lt. Nesutiko su reikalavimu priteisti 6 proc. dydžio palūkanas, kadangi ieškovo ir atsakovo nesiejo jokie sutartiniai bei komerciniai santykiai. Mano, kad ieškovas iš atsakovo gali reikalauti nebent CK 6.210 str. 1 d. nustatyto 5 proc. dydžio palūkanų. Be to, nurodė, kad dėl apliejimų negalėjo suskilinėti ar sutrūkinėti buto sienos ir lubos ar net įgriūti perdanga. Kadangi žalos ieškovas reikalauja dviem visiškai skirtingais pagrindais, todėl ir kiekvienam iš šių pagrindų konkrečiai ieškovas privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Mano, kad atsakovų sumontuotos sijos niekaip negalėjo pažeisti nenešančiųjų ir kitų sienų, ir būtent todėl negalėjo atsirasti įskilimai ar įtrūkimai. Pažymėjo, kad reikalaujama 28 514,86 Lt dydžio žala nėra detalizuota, t. y. nėra nurodyta, kokia dalis žalos yra dėl buto apliejimų, o kokia dėl kitų palėpės rekonstrukcijos darbų. Nesutiko, jog ieškinio senatį nutraukė atsakovų prievolės pripažinimas 2009-03-13 el. laišku, nes atsakovai nepripažino ir nepripažįsta, jog būtent jie yra kalti dėl trečiojo asmens J. B. butui padarytos žalos, o minėtas el. laiškas patvirtina tik tai, kad atsakovai siekė geranoriškai spręsti susidariusį konfliktą kuo naudingesniu abiems šalims būdu.

7Atsakovas A. Šidlos IĮ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo dalyje dėl 15 873,99 Lt priteisimo prašė taikyti ieškinio senatį, taip pat ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka tais pačiais motyvais, kurie nurodyti atsakovo UAB „Statybų meistrai“ atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodė, kad atsakovo pasamdytų nepriklausomų sąmatininkų (profesionalų) paskaičiavimais, visų apgadinimų, atsižvelgus į ieškovo buto apžiūrų protokoluose įvardintus ir nurodytus, neatskaitant tų, kuriems taikoma ieškinio senatis, šalinimas iš tikrųjų galėjo kainuoti ne daugiau kaip 8 057 Lt.

8Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį patenkinti visiškai, bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų. Nurodė, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ vykdo daugiabučio namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektų administravimą. UAB „Senamiesčio ūkis“ 2008-06-09 gavo atsakovo A. Šidlos IĮ 2008-06-06 raštą, kuriuo jis informavo, jog rekonstrukcijos metu dėl atsakovo kaltės buvo užpiltas butas, esantis ( - ). Minėtame rašte atsakovas padarytą žalą pripažino ir įsipareigojo uždengus stogą užpiltą butą suremontuoti. 2008 m. birželio pabaigoje bei 2008-07-13 į UAB „Senamiesčio ūkis“ kreipėsi ir ginčo namo buto Nr. 10 savininkas J. B.. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad dėl pastogės rekonstrukcijos buvo atidengtas ginčo namo stogas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus 2008-06-09 raštu statybos darbai palėpėje sustabdyti. Pažymėjo, jog atsakovai, kaip statytojai, sustabdžius statybos darbus, privalėjo užtikinti, jog dėl statybvietės neatsiras žala jokiems tretiesiems asmenims, tačiau šios pareigos neįvykdė. Ginčo namo gyventojai patvirtino, kad sustojus rekonstrukcijos darbams pastogėje, namo stogas buvo paliktas atidengtas, o statybvietės grindys buvo uždengtos paprasta polietilenine plėvele, kurią nupūtus/suplėšius vėjui, itin lietingais 2008 m. birželio ir liepos mėnesiais lietaus vanduo buvo liejamas ant atvirų, neapsaugotų statybvietės perdengimų, taip padarant esminę žalą trečiojo asmens J. B. butui. Statybos darbai nebuvo atnaujinti ir 2008 m. liepos mėn. pirmoje pusėje. Atkreipė dėmesį į tai, kad žala kilo ne dėl inžinerinių tinklų gedimo. Mano, kad žalos kilimą nulėmė netinkama statybvietės būklė sustabdžius statybos pastogėje darbus. Nesutiko su atsakovų teiginiais, jog žala atsirado dėl UAB „Senamiesčio ūkis“, kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus, netinkamų pareigų vykdymo.

9Trečiasis asmuo J. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau raštu teismui nurodė, jog visiškas buto remontas buvo padarytas 2006-2007 m. 2008 metų vasarą vykdant palėpės rekonstrukcijos darbus atsakovai užkonservavo statybvietę ir vietoj stogo dangos butą uždengė plastikine plėvele, kuri skirta šiltnamiams. Esant dideliems vėjams, plėvelė suplyšo, todėl visas lietaus vanduo buvo liejamas tiesiai į butą, ir taip buvo užpiltos visos jo buto lubos. Dėl nuolat mirkstančių buto lubų paaiškėjo, kad sudrėkusios medinės sijos, kurios, kaip ir jo buto lubos, darant remontą įgriuvo. Bute visos esančios nenešančios konstrukcijos/sienos yra padarytos iš presuotų šiaudų, todėl rangovams uždėjus virš jo buto metalines sijas bei paaukštinus pagrindines sienas, padidėjo spaudimas nenešančioms konstrukcijoms/sienoms, dėl ko jos visos susėdo ir suskilinėjo. Dėl padidinto svorio iš viršaus sutrūkinėjo išorinių sienų vidinės dalies tinkas, esantis po palangėmis ir kitose vietose. Palėpės rekonstrukcijos metu buvo apgadintos visų buto patalpų lubos bei beveik visos sienos.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-04-08 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų A. Šidlos IĮ bei UAB „Statybų meistrai“ ieškovo naudai 3 218,60 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2011-08-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitoje dalyje ieškinį atmetė, taip pat paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nurodė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, iš dalies naikintinos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-04 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovo reikalavimo užtikrinimui atsakovų A. Šidlos IĮ ir UAB „Statybų meistrai“ atžvilgiu taikytas areštas nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ar turtinės teisės, esančios pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 25 296,26 Lt sumos. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta: 1) užliejus draudėjo butą bei 2) atliekant pastogės rekonstrukcijos darbus kitaip sugadinus turtą (sienų įskilimas ir pan.). Taigi, siekiant išspręsti ginčą, turi būti nustatytas kiekvienas turto sugadinimo šaltinis. Teismas, vertindamas užliejimu padarytos žalą, nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog nuo 2008-02-27 J. B. butas buvo apdraustas nuo užliejimo, akivaizdu, kad patyręs žalą jis būtų kreipęsis į draudiką, tačiau jokių kitų draudiminių įvykių draudimo bendrovėje nebuvo užregistruota. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti nustatytu apliejimo žymių atsiradimo laiku, nes po J. B. pranešimų apie užliejamą butą turtą apžiūrėjo ne tik ieškovo atstovas, turto žalų ekspertas R. M., tačiau ir UAB „Senamiesčio ūkis“ sudaryta komisija. Pažymėjo, kad tuo metu namo stogo virš J. B. buto apskritai nebuvo, todėl nepagrįstas atsakovų argumentas, jog už žalą yra atsakingas trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“, vykdantis bendrojo naudojimo statinio inžinerinės konstrukcijos priežiūrą. Aplinkybes, kad iki draudimo sutarties sudarymo J. B. bute nebuvo lubų užliejimo žymių, iš dalies patvirtina ir 2008-02-29 ieškovui el. paštu atsiųstos buto nuotraukos. Taigi, teismas padarė išvadą, jog ieškovo apdraustas butas buvo užpiltas būtent iš atsakovams priklausančios ir jų rekonstruojamos palėpės, todėl pagal CK 6.266 str. 1 d. padarytą žalą privalo atlyginti atsakovai. Spręsdamas klausimą dėl kitais rekonstrukcijos metu atliktais darbais padarytos žalos, teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimo teisė (subrogacinis reikalavimas) yra įgyvendinama pagal deliktinės atsakomybės, o ne pagal jį su trečiuoju asmeniu siejančias draudimo sutarties taisykles. Nurodė, kad teismas negali spręsti klausimų, išimtinai susijusių tik su ieškovo bei trečiojo asmens sutartiniais santykiais, draudimo bendrovės pareigų J. B. pagal sutartį masto ir pan. Šiuo atveju nustačius, kad ieškovas išmokėjo draudimo išmoką draudėjui remdamasis 2008-02-26 Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartimis, pripažintina, jog ieškovas įgijo teisę vietoje žalą patyrusio asmens reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio asmens. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, jog ieškinio senaties terminą nutraukė atsakovų prievolės pripažinimas 2009-03-13 bei ieškinio pateikimas teismui 2011-06-27. Nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovai sutiko butą suremontuoti už 1 997,77 Lt sumą, tuo tarpu ieškovas ieškinį pareiškė dėl 28 514,86 Lt žalos atlyginimo. Ieškovas faktinį ieškinio pagrindą patikslino (pakeitė) 2012-10-16, tuo tarpu ieškovo nurodoma žala, padaryta ne dėl buto užliejimo, o dėl kitokių sugadinimų, nustatyta 2008-06-24, 2009-07-28, 2009-08-26. Taigi, teismas pripažino, kad ieškinys, kuriuo buvo patikslintas faktinis pagrindas, pateiktas praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių minėtas terminas buvo praleistas, t. y. į tai, kad tik teismo ekspertui 2012-07-26 įteikus ekspertizės aktą, kuriame buvo detalizuotos žalos aplinkybės, ieškovas galėjo detalizuoti ieškinio faktinį pagrindą, šias aplinkybes pripažino svarbiomis, todėl ieškovo prašymą tenkintino ir praleistą ieškinio senaties terminą atnaujino (CK 1.131 str. 2 d.). Teismo nuomone, 2012-07-26 ekspertizės akto negalima vertinti kaip įrodymo, neabejotinai patvirtinančio, kad J. B. buto sienose atsiradę įskilimai atsirado būtent dėl atsakovų vykdytos palėpės rekonstrukcijos darbų. Teismas nurodė, kad tiek į bylą pateiktas el. laiškas, tiek garantinis raštas negali būti vertinamas kaip pakankamas įrodymas nustatant turto sugadinimo (sienų įskilimo) priežastį (šaltinį). Taip pat teismas nurodė, kad apklausti liudytojai nepatvirtino, jog rekonstruojant palėpę buvo nustatyti pažeidimai, galėję lemti įtrūkimus J. B. sienose, nei perdengimo įgriuvimą. Atkreipė dėmesį, kad J. B. draudikui pranešė apie 2008-06-24 bei 2008-07-13 pastebėtus buto užliejimus, o ne kitokius buto sugadinimus. Atsižvelgdamas į įrodymus apie bendrą namo bei perdangos būklę, į tai, kad byloje nėra duomenų ir nebuvo vertinamos J. B. bute iki pažeidimų nustatymo daryto remonto aplinkybės, į tai, kad ekspertui L. U. 2012-07-13 atliekant objekto apžiūrą, t. y. po rekonstrukcijos pabaigos ir atlikus J. B. buto remontą, patalpos 10-2 lubose buvo užfiksuotas naujas įtrūkis, teismas padarė išvadą, jog nepakanka duomenų išvadai, kad trečiojo asmens J. B. buto sienose atsiradusių įskilimų, taip pat perdangos įgriuvimo šaltinis buvo atsakovams nuosavybės teise priklausiusi palėpė ar jų vykdyti šios palėpės rekonstrukcijos darbai. Taigi, teismo vertinimu, šiuo pagrindu atsakovai neatsako pagal CK 6.266 str. bei 6.270 str. nuostatas už ieškovo draudėjui padarytą žalą. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas draudėjui išmokėjo 28 514,86 Lt draudimo išmoką remdamasis 2009-07-01 bei 2009-08-27 R. M. parengtomis sąmatomis, kuriose nėra išskirtas žalos, padarytos užliejimu, bei žalos, padarytos kitais rekonstrukcijos darbais, dydis. Tačiau atsakovai, siekdami nustatyti, kiek kainuotų dėl apliejimo atsiradusių defektų ištaisymas, kreipėsi į teismo ekspertą prof. dr. S. M., kuris 2013-02-14 surašė ekspertinio tyrimo aktą ir nurodė, jog dėl buto, esančio Žemaitijos g. 1-10, Vilniuje, apliejimo atsiradusių defektų ištaisymas kainuotų 3 218,60 Lt su PVM. Atsižvelgdamas į tai, teismas rėmėsi atsakovų pateiktais įrodymais, todėl ieškovo ieškinį tenkintino iš dalies, priteisdamas solidariai iš atsakovų A. Šidlos IĮ bei UAB „Statybų meistrai“ 3 218,60 Lt žalos atlyginimo, o kitoje dalyje ieškinio netenkindamas. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ginčo šalių nesiejo jokie sutartiniai ar komerciniai santykiai, byla yra dėl žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu, o ne dėl skolos priteisimo, todėl CK 6.210 str. 2 d. šiuo atveju netaikytina. Nors nagrinėjamu atveju bylos šalys yra privatūs juridiniai asmenys, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reikalavimus grindė subrogacijos pagrindu, t. y. ieškinį pareiškė įstojęs į draudėjo J. B. vietą jau egzistuojančioje deliktinėje prievolėje, teismas padarė išvadą, kad atsakovų atžvilgiu taikytinas CK 6.210 str. 1 d. numatytas palūkanų dydis, todėl ieškovui iš atsakovų teismas solidariai priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

13Atsakovai A. Šidlos IĮ ir UAB „Statybų meistrai“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimą patenkinto ieškinio dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktų įrodymų visetą, jog jau nuo 2005 m. dėl netvarkingo, avarinės būklės pastato stogo butas buvo užliejamas ir šie užliejimai tęsėsi iki kol atsakovai atliko palėpės rekonstrukciją bei pakeitė namo stogą. Tai, kad namo stogas buvo blogos, avarinės būklės, įrodo į bylą pateikti įrodymai – 2005-05-20 namo būklės nuolatinių stebėjimų žurnalas, 2005-05-25 UAB „Senamiesčio ūkis“ Pastatų ir teritorijos priežiūros skyriaus protokolas, 2006-04-10 savininkų bendrijos raštas, 2006-04-13 UAB „Senamiesčio ūkis“ raštas ir kt. Be to, ginčo butas buvo užlietas ne dėl atsakovams priklausančioje palėpėje buvusių santechnikos įrenginių, o dėl atmosferinio poveikio. Byloje esantys įrodymai patvirtina ir tai, kad ginčo butas buvo užlietas ir anksčiau, o įrodymų, kad iki palėpės rekonstrukcijos stogas buvo sutvarkytas ir užliejimai liovėsi, į bylą nebuvo pateikta. Nurodė, kad rekonstrukcijos metu stogas buvo uždengtas pagal norminių aktų reikalavimus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir byloje esančius liudytojų parodymus. Nurodė, kad butui žala buvo daroma nuolat, kurios padariniai pasimatė tik atidengus dažų sluoksnį ir tinką. Ekspertizės akto išvada, kad žalą galėjo nulemti rekonstrukcijos darbai, neįrodo, jog jie šią žalą ir įtakojo. Pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog UAB „Senamiesčio ūkis“ suinteresuotas, kad už žalą atsakytų atsakovai, nes priešingu atveju atsakomybė kiltų UAB „Senamiesčio ūkis“. Mano, kad teismas neturėjo pagrindo priteisti 3 218,60 Lt žalos dydį, nes byloje nėra pateikti įrodymai, kokia buvo buto būklė iki užliejimų, o J. B. pateiktos nuotraukos to neįrodo, nes fotoaparate galima nustatyti bet kokią nuotraukų padarymo datą. Mano, kad už žalą atsakingas UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl avarinės būklės stogo, o ieškovas atsakingas dėl to, kad neįvertino trečiojo asmens buto būklės jo apdraudimo metu. Nurodė, kad 2008-02-26 būsto ir gyventojų turto draudimu nuo vibracijos, smūgių ir kitų rekonstrukcijos metu atliktų veiksmų nebuvo draudžiama, dėl to ieškovas neturėjo jokios teisinės pareigos atlyginti J. B. butui dėl kitų rekonstrukcijos darbų atlikimo kilusios žalos. Tokia žala ir nebuvo atlyginta, nes niekur ieškovo pateiktuose dokumentuose nematyti, jog žalos būtų išskirtos, nurodoma tik žala dėl buto užliejimo. Mano, kad ieškovas turėjo visas galimybes pareikšti ieškinį laiku, nes buto apžiūros aktuose buvo užfiksuoti ir tokie pažeidimai, kurie akivaizdžiai su apliejimais nėra ir negali būti susiję. Be to, pažymėjo, kad ieškovas nepatikrino, ar patirtos žalos priežastis tikrai buvo draudiminis įvykis.

14Ieškovas Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti visiškai, bei pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat perskirstyti pirmosios instancijos teisme paskirstytas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad teismas pagrįstai rėmėsi įrodymų tikėtinumo taisykle, o atsakovai šiuo atveju neįrodė jų atsakomybę šalinančių aplinkybių. Mano, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė yra griežtoji, todėl žala galima net ir nesant jokių statybų proceso pažeidimų, pakanka įrodyti, kad žala atsirado atsakovų vykdytos rekonstrukcijos metu. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad žalos atsiradimo metu atsakovams priklausanti palėpė vis dar buvo rekonstruojama, todėl atsakovai atsako kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai. Šiuo atveju neįrodytos nei nenugalimos jėgos, nei nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės, dėl to atsakovams taikytina civilinė atsakomybė. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atliekant darbus keliose vietose įgriuvo perdengimas, o perdangos skyles atsakovai užtaisė mineraline vata. Palėpės konstrukcijos buvo silpnesnės, palėpė nebuvo pritaikyta gyventi, dėl to buvo didelė rizika, kad perdanga įgrius, kas ir įvyko. Net jei perdangos prasta būklė ir prisidėjo prie žalos kilimo, tačiau atsakovų veiksmai buvo būtina ir pakankama priežastis žalai kilti. Pabrėžė, kad tai, jog statybos darbų žurnale smūginiai darbai nepažymėti, nereiškia, kad jie nebuvo atliekami. Nurodė, kad atsakovai patys pripažino kaltę, siūlydami, be kita, ko, perdažyti visas buto sienas, kas įrodo, jog patalpų sienų įskilimai kilo dėl vykdytų palėpės rekonstrukcijos darbų. Šis atsakovų veiksmas negali būti vertinamas kaip siekis ginčą išspręsti taikiai, nes ieškovams reikalavimas atlyginti žalą dar nebuvo pateiktas, o atsakovai, kaip savo srities profesionalai, įvertino esamą situaciją. Be to, analogiška situacija pasikartojo ir ginčo namo 26 bute, kuriam atsakovai įsipareigojo atlyginti visą žalą. Nėra pagrindo teigti, jog pastato būklė buvo bloga jau anksčiau, nes byloje įrodymai pateikti tik dėl namo išorinių, o ne vidinių (butuose esančių) sienų trūkumų. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad buto sienos buvo įskilusios iki atsakovų vykdytos palėpės rekonstrukcijos, priešingai – pateiktos ginčo buto nuotraukos, įrodančios, jog sudarant draudimo sutartį butas buvo visiškai suremontuotas. Nurodė, kad ginčui nėra reikšminga, dėl kokių konkrečių priežasčių kilo konkreti žala, o žalos administravimo dokumentuose „užliejimo“ apibūdinimas vartojamas tik aiškumo dėlei, siekiant informuoti apie draudžiamųjų įvykių faktą. Mano, kad nagrinėjamu atveju priteistinos 6 proc. procesinės palūkanos, nes ieškovas, prašydamas priteisti atsakovų padarytą žalą, vadovavosi deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Nuo CK 6.1015 str. 1 d. įtvirtinto momento deliktinis santykis susiklosto tarp draudiko ir už žalą atsakingo asmens, todėl reikalavimas priteisti 6 proc. procesines palūkanas yra visiškai pagrįstas.

15Ieškovas Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į atsakovų A. Šidlos IĮ ir UAB „Statybų meistrai“ apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad 2005 m. atsakovų nurodyti įvykiai nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi, nes draudimo sutarties sudarymo metu butas buvo suremontuotas ir toks buvo iki žalą sukėlusių įvykių. Byloje pateikti duomenys įrodo, kad po 2005 m. įvykių namo stogas buvo suremontuotas, be to, akivaizdu, kad ginčo buto savininkas nebūtų daręs remonto, jei per namo stogą nuo 2005 m. būtų nuolat užliejama. Nuo 2008-02-27 kitų įvykių, nei tie, dėl kurių nagrinėjamas ginčas, užfiksuota nebuvo, o antrojo užliejimo metu pažeidimai užfiksuoti kitoje vietoje, nei pirmojo užliejimo metu. Byloje įrodyta, kad stogas rekonstrukcijos metu buvo atidengtas, o tai, kad jis nebuvo uždengtas pagal teisės aktų reikalavimus, įrodo byloje esantys duomenys bei pačių atsakovų 2013-02-20 teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad vietoje stogo žalos atsiradimo metu buvo polietileno plėvelė. Faktas, kad šiuo atveju įrodyta, jog žala kilo galimai dėl atsakovų veiksmų, pakankama atsakovų atsakomybei kilti. Atsakovų teiginiai, kad fotonuotraukų duomenys suklastoti, neįrodyti, o trečiajam asmeniui J. B. nepranešti draudikui apie buto apgadinimą iki draudžiamųjų įvykių nebuvo pagrindo, nes draudimo išmoka būtų išmokėta nepriklausomai nuo žalos kilimo laiko. Nurodė, kad ieškovo reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinės atsakomybės taisykles, o ne pagal draudimo sutarties taisykles, kurios yra vidiniai draudiko ir draudėjo teisiniai santykiai. Kiek draudikas išmokėjo draudėjui, šiuo atveju neturi reikšmės. Pažymėjo, kad draudimo polise nėra ir negalėjo būti nurodyti palėpės rekonstrukcijos metu atliekami smūginiai, vibraciniai darbai, nes visų rizikų sutartyje neįmanoma nurodyti. Dėl to tarp ieškovo ir trečiojo asmens ginčų nekyla ir jie negali būti ginčijami jokių trečiųjų asmenų (šiuo atveju – atsakovų). Pažymėjo, kad šiuo atveju atskirti du žalos kilimo pagrindus yra sudėtinga. Mano, kad ieškinio senaties terminą nutraukė 2009-03-13 atsakovų prievolės pripažinimas ir 2011-06-27 teismui pateiktas ieškinys, kuris buvo tik patikslintas, bet ne pareikštas iš naujo. Tačiau, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, nesutinka, kad tai įvyko ne dėl svarbių priežasčių, nes galimybė detalizuoti ieškinio faktinį pagrindą atsirado po ekspertizės atlikimo, ir ne visa įvykių metu padaryta žala buvo žinoma iš karto.

16Atsakovai A. Šidlos IĮ ir UAB „Statybų meistrai“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti, o atsakovų apeliacinį skundą tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad atsakovai niekada nepripažino, kad žala kilo dėl atsakovų veiksmų, o tai, kad jie bandė susitarti su trečiuoju asmeniu, tik įrodo, kad ginčą bandyti spręsti taikiai. Pažymėjo, kad ekspertizė buvo atlikta tik dėl buto apliejimo priežasčių, tačiau ne dėl kitų veiksmų, joje nebuvo vertinti konkretūs smūginiai ir vibraciniai poveikiai, nebuvo vertinta, ar butui ne apliejimu padarytus apgadinimus galėjo sąlygoti kitokie veiksniai. Dėl kito buto (Nr. 26) apgadinimo kilusi atsakovų atsakomybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, šiuo atveju neįrodyta, kad tarp nustatytos žalos ir atsakovų vykdytos rekonstrukcijos yra priežastinis ryšys. Byloje pateikta eilė įrodymų, kad žala kilo dėl paties pastato blogos būklės, nes pateikti įrodymai patvirtina, kad namo stogo ir sienų defektai užfiksuoti ne vieną kartą. Įrodymų, kad stogas buvo sutvarkytas, teismui nėra pateikta. Pareiga įrodyti, kad būtent atsakovų veiksmai lėmė žalos atsiradimą, kyla būtent ieškovui. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė priežastinio ryšio, dėl kurio dėl atsakovų kaltės kilo žala trečiajam asmeniui. Pažymėjo, kad perdanga įgriuvo ne virš trečiojo asmens, o virš kito buto. Dėl perdangos, esančios virš trečiojo asmens buto, atsakingas jis pats, nes ji įgriuvo toje vietoje, kurioje pagal byloje pateiktą neįrengtos pastogės planą turėjo būti įrengtas praėjimas iš J. B. buto. Pažymėjo, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti 6 proc. procesines palūkanas, šio prašymo nepagrindė, nes teismų praktika įrodo, jog šiuo atveju taikytinas 5 proc. procesinių palūkanų dydis.

17Tretieji asmenys UAB „Senamiesčio ūkis“ ir J. B. atsiliepimų į ieškovo ir atsakovo pateiktus apeliacinius skundus nepateikė.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliaciniai skundai atmestini.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

21Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė solidariai iš atsakovų A. Šidlos IĮ ir UAB „Statybų meistrai“ ieškovo naudai 3 218,60 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2011-08-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

22Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiajam asmeniui J. B. nuo 2005-02-25 nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ). Atsakovams UAB „Statybų meistrai“ ir A. Šidlos IĮ 2007-12-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise po ½ dalį priklausė negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios ( - ). Taigi atsakovams priklausiusių patalpų dalis buvo virš trečiojo asmens J. B. buto. 2008-02-27 J. B. UADB „Seesam Lietuva“ jam priklausantį butą apdraudė nuo ugnies, užliejimo, audros, vagystės ir apiplėšimo, tyčinio nuosavybės sugadinimo ar sunaikinimo, stiklo dūžio (Būsto ir gyventojų turto draudimo polisas Nr. 220 0001570/2008). Ieškovas, gavęs draudėjo J. B. pranešimus apie 2008-06-24 bei 2008-07-13 buto užliejimus ir apžiūrėjęs apdraustą turtą, 2008-06-26, 2008-07-14, 2009-07-28 bei 2009-08-26 Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokoluose užfiksavo bute esančius pažeidimus. 2008-06-26 protokole nurodyta, jog, vykdant remontą aukščiau esančiose palėpės patalpose, užlietos lubos, atsirado įskilimai pertvarose. 2008-07-14 protokole nurodyta, jog iš rekonstruojamų palėpės patalpų užlietos kambarių lubos, yra dėmės, iškilo pūslės. 2009-07-28 protokole nurodyta, kad, vykdant statybos remonto darbus palėpėje, apgadintos buto sienos ir lubos, atidengus lubų dažų sluoksnį, išryškėjo lubų tinko sugadinimas, kambariuose yra skilimai, ištrupėjimai, todėl reikalingas lubų tinko keitimas. 2009-08-26 protokole papildomai nurodyta, jog, atidengus lubų tinką, pastebėtas perdangos pažeidimas (yra kiaurymė betoninėje pertvaroje, ištrupėję blokeliai). Aprašytus pažeidimus ieškovas fiksavo ir 2008-06-26, 2009-03-10, 2009-10-12, 2009-07-28 bei 2009-08-21 fotonuotraukose. Trečiojo asmens J. B. butą 2008-07-01, 2008-07-14 bei 2008-09-18 apžiūrėjo ir UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovai bei surašė Apžiūros aktus, kuriuose nurodyta, kad buto kambario lubose matyti užliejimo žymės, pertvarinėse sienose keliose vietose matyti dažų įtrūkimo žymės. Šiuo pagrindu pagal Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokoluose nurodytus duomenis UADB „Seesam Lietuva“ Turto žalų ekspertas R. M. sudarė 2009-07-01 ir 2009-08-27 lokalines sąmatas, kuriose nurodytas buto ( - ), remonto išlaidų apskaičiavimas; bendra sąmatose nurodyta išlaidų suma – 26 678,58 Lt. 2009-10-09 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu UAB „Elkonga“ perdavė, o J. B. priėmė pagal lokalines sąmatas atliktus darbus ir tą pačią dieną UAB „Elkonga“ J. B. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 28 514,86 Lt sumai. Ieškovas trečiajam asmeniui J. B. išmokėjo 28 514,86 Lt dydžio draudimo išmoką ir 2011-06-15 priešteisminiu įspėjimu pareikalavo iš atsakovų A. Šidlos IĮ bei UAB „Statybų meistrai“ iki 2011-06-27 atlyginti UADB „Seesam Lietuva“ žalą, t. y. 28 514,86 Lt draudimo išmoką.

23Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovų atsakomybės už trečiajam asmeniui J. B. priklausančiame bute kilusią žalą (dėl užliejimo ir kitais rekonstrukcijos metu atliktais darbais padarytos žalos) bei patirtos žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovų atsakomybės klausimą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti nustatytas kiekvienas ieškovo ieškinyje nurodytas turto sugadinimo šaltinis, t. y. žala, padaryta butą užliejus, ir žala, kilusi atliekant rekonstrukcijos darbus kitaip sugadinus turtą. Teismui nustačius, jog ginčo buto užliejimo šaltinis yra būtent atsakovams priklausiusi palėpė, taip pat padarius išvadą, jog kitais rekonstrukcijos metu atliktais darbais padarytos žalos šaltinis nėra įrodytas, atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad užliejimu padaryta žala kilo ne dėl atsakovų veiksmų, o dėl prastos pirminės namo būklės, tuo tarpu ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovai atsakingi ir už kitais rekonstrukcijos metu atliktais darbais trečiojo asmens turtui padarytą žalą. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų.

24Pagal CK 6.266 str. 1 d. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.

25Kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje šiuo klausimu yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad tokioms aplinkybėms išaiškinti svarbu ieškovo sugadintų patalpų ir atsakovo patalpose esančių galimų pavojaus židinių išsidėstymas ir jų sugretinimas, namo bendrų komunikacijų būklė ir išsidėstymas, kitos aplinkybės, iš kur gali kilti grėsmė sugadinti ieškovo turtą (pvz., statinio architektūriniai ypatumai, vykdomi darbai, gedimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Taigi, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovas Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, privalėjo įrodyti žalos faktą ir dydį bei trečiajam asmeniui J. B. priklausančio buto sugadinimo židinį esant atsakovams priklausiusioje palėpėje, kuri yra virš trečiojo asmens buto. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys reiškiamas dėl dviejų žalos kilimo, t. y. buto sugadinimo, šaltinių – užliejimo ir kitais rekonstrukcijos metu atliktais darbais padarytos žalos (įskilimų), kiekvienas iš jų vertintinas atskirai.

26Dėl užliejimu trečiojo asmens turtui padarytos žalos

27Siekiant nustatyti trečiojo asmens J. B. buto užliejimo šaltinį, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Teismo ekspertizės akte padaryta išvada, kad trečiajam asmeniui priklausantis butas galėjo būti užlietas dėl pastogės rekonstrukcijos darbų – netinkamai apsaugoto pastato nuo atmosferinio vandens stogo atidengimo metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, liudytojų parodymus bei pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, neturi pagrindo sutikti su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, jog namo stogas buvo užliejamas jau nuo 2005 m., kas įtakojo trečiojo asmens buto užpylimą, o atsakovai stogą uždengė pagal teisės aktų reikalavimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad stogas laikinai buvo uždengtas polietileno plėvele, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo tiesiogiai įtakoti trečiojo asmens buto užliejimą. Be to, byloje nėra pateikti atsakovų teiginius, jog buto užliejimo padariniai kilo dėl prastos namo būklės, pagrindžiantys įrodymai. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, po pirmojo pranešimo ir užliejimo žymių fiksavimo buvo konstatuotas antras buto užliejimo faktas, ir pažeidimai nustatyti kitose nei pirmuoju atveju vietose, o tuo metu dėl pastogės rekonstrukcijos darbų namo stogo virš J. B. buto apskritai nebuvo. Taigi, atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad užpylimo šaltinis yra atsakovams priklausiusi virš trečiojo asmens buto esanti palėpė, dėl to atsakovams kyla deliktinė atsakomybė dėl užliejimu trečiojo asmens turtui padarytos žalos CK 6.266 str. 1 d. pagrindu.

28Dėl kitais rekonstrukcijos metu atliktais darbais trečiojo asmens turtui padarytos žalos

29Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad iš draudimo sutarties, sudarytos tarp draudėjo trečiojo asmens J. B. ir ieškovo Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, matyti, jog draudiminė apsauga dėl kitais veiksmais trečiojo asmens turtui padarytos žalos, tokios kaip smūginiai ir vibraciniai poveikiai pastato konstrukcijoms, kurie provokuoja pastato konstrukcijose įtrūkių atsiradimą, neapėmė, nes draudimo sutartyje numatyta, jog turtas draudžiamas nuo ugnies, užliejimo, audros, vagystės ir apiplėšimo, tyčinio nuosavybės sugadinimo ar sunaikinimo, stiklo dūžio. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp draudimo sutartį sudariusių asmenų nėra kilęs ginčas dėl draudimo sutarties sąlygų ir draudimo išmokos mokėjimo, todėl teismas negali spręsti klausimų, išimtinai susijusių tik su ieškovo bei trečiojo asmens sutartiniais santykiais, o šiuo atveju spręstinas klausimas dėl ieškovo teisės vietoje žalą patyrusio asmens reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio asmens.

30Kaip matyti iš bylos medžiagos, pradinis ieškovo ieškinys pareikštas neišskiriant žalos trečiojo asmens turtui padarymo šaltinių, o reikalavimas dėl kitais rekonstrukcijos metu atliktais darbais trečiojo asmens turtui padarytos žalos atlyginimo pareikštas ir ieškinys pakeistas tik 2012-10-16, t. y. praleidus CK 1.125 str. 8 d. numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Tačiau, nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes tik teismo ekspertui 2012-07-26 įteikus ekspertizės aktą, kuriame buvo detalizuotos žalos aplinkybės (techninės priežastys, kurių nustatymas reikalauja specialių žinių), ieškovas galėjo detalizuoti ieškinio faktinį pagrindą. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad ieškinio senaties terminą nutraukė 2009-03-13 atsakovų prievolės pripažinimas. Tačiau, kaip teisingai nurodyta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-08 sprendime, atsakovai sutiko butą suremontuoti už 1 997,77 Lt sumą, tuo tarpu ieškovas ieškinį pareiškė dėl 28 514,86 Lt žalos atlyginimo, taigi dalies prievolės pripažinimas nesuponuoja pagrindo teigti, jog atsakovai pripažino visą ieškovo ieškinyje nurodytą trečiojo asmens turtui padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, nustačius, jog senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą ieškovui pareikšti reikalavimą dėl kitais rekonstrukcijos metu atliktais darbais trečiojo asmens turtui padarytos žalos atlyginimo.

31Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, vertinant kitais rekonstrukcijos metu atliktais darbais trečiojo asmens turtui padarytą žalą ir jos šaltinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo teismo sprendimo išvada, jog į bylą pateiktų įrodymų ir liudytojų parodymų negalima vertinti kaip fakto, neabejotinai patvirtinančio, kad J. B. buto sienose atsiradę įskilimai atsirado būtent dėl atsakovų vykdytų palėpės rekonstrukcijos darbų. Pažymėtina, kad šio fakto neįrodė ir ieškinį pareiškęs ieškovas, taip pat to vienareikšmiškai nepatvirtino ir byloje atlikta ekspertizė, o byloje nėra paneigtos abejonės, jog įskilimus trečiajam asmeniui J. B. priklausančiame bute galėjo įtakoti ir apdailos darbų kokybė. Taigi, nagrinėjamu atveju nesant neabejotinų įrodymų, jog įskilimų, esančių trečiajam asmeniui J. B. priklausančiame bute, šaltinis yra būtent atsakovams A. Šidlos IĮ ir UAB „Statybų meistrai“ priklausiusi palėpė ir trečiojo asmens turtui žala padaryta ir dėl palėpės rekonstrukcijos atliktais darbais, nėra pagrindo teigti, jog atsakovai už šią žalą atsako CK 6.266 str. pagrindu.

32Pažymėtina, kad atsakovų apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog analogiška situacija pasikartojo ir ginčo namo 26 bute, kuriam atsakovai įsipareigojo atlyginti visą žalą, o tai reiškia, jog ir ginčo atveju ieškinys yra tenkintinas, atmestinas kaip nepagrįstas ir teisiškai nereikšmingas, kadangi nesant byloje konkrečių faktų ir ištirtų aplinkybių dėl minėtame 26 bute padarytų pažeidimų, jų šaltinių ir žalos dydžio, nėra pagrindo šiuo faktu remtis nagrinėjamo ginčo atveju.

33Dėl užliejimu trečiojo asmens turtui padarytos žalos dydžio

34Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovai atsako tik už užliejimu trečiojo asmens turtui padarytą žalą, vertintinas jos dydis, išskiriant ją iš bendros ieškovo trečiajam asmeniui atlygintos pagal ieškovo pateiktus paskaičiavimus nurodytos 28 514,86 Lt draudimo išmokos sumos, kurią sudaro ir kitais rekonstrukcijos metu atliktais darbais trečiojo asmens turtui padarytos žalos atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ieškovas nepateikė jokių kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovo paskaičiuotą ir trečiajam asmeniui atlygintą žalą už buto užliejimą ir už kitais rekonstrukcijos metu atliktais darbais padarytą žalą (atsiradusius įskilimus) atskirai. Nesant tokių duomenų, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai rėmėsi atsakovų pateiktu teismo eksperto prof. dr. S. M. 2013-02-14 Ekspertinio tyrimo aktu, kuriame nurodyta, kad dėl buto, esančio Žemaitijos g. 1-10, Vilniuje, apliejimo atsiradusių defektų ištaisymas kainuotų 3 218,60 Lt su PVM. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovai A. Šidlos IĮ ir UAB „Statybų meistrai“ privalo atlyginti ieškovui Insurance AS, Lietuvoje veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 3 218,60 Lt dydžio žalą, kurią ieškovas patyrė išmokėdamas trečiajam asmeniui J. B. draudimo išmoką pagal draudimo sutartį.

35Dėl taikytino procesinių palūkanų dydžio

36CK 6.210 str. 2 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kitais atvejais – kai bent viena iš sutarties šalių yra fizinis asmuo, už termino praleidimą mokamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). CK 6.210 str. nustatyti palūkanų dydžiai, kurių taikymas priklauso nuo to, tarp kokių subjektų atsirado piniginio pobūdžio prievolė.

37Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Minėta, kad taikytini procesinių palūkanų dydžiai nurodyti CK 6.210 str., jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju pradinę reikalavimo teisę į atsakovus A. Šidlos IĮ ir UAB „Statybų meistrai“ turėjo J. B., o ieškovas Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį pareiškė įstojęs į draudėjo J. B. vietą jau egzistuojančioje deliktinėje prievolėje, taigi atsakovų A. Šidlos IĮ ir UAB „Statybų meistrai“ atsakomybė procesinių palūkanų forma prieš ieškovą kyla kaip prieš kreditorių – fizinį, bet ne juridinį asmenį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovų atžvilgiu taikytinas CK 6.210 str. 1 d. numatytas palūkanų dydis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

38Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ir atsakovų A. Šidlos IĮ ir UAB „Statybų meistrai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl ieškovo ir atsakovų apeliaciniai skundai atmetami ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

39Ieškovas Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, bei atsakovai A. Šidlos IĮ ir UAB „Statybų meistrai“ pateiktais atsiliepimais į apeliacinius skundus prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau įrodymų, kad tokios išlaidos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo patirtos, nepateikė, dėl to bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.

40Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

41Ieškovo Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, bei atsakovų A. Šidlos IĮ ir UAB „Statybų meistrai“ apeliacinius skundus atmesti.

42Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Seesam Insurance AS... 5. Nurodė, kad pagal Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį ieškovas buvo... 6. Atsakovas UAB „Statybų meistrai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 7. Atsakovas A. Šidlos IĮ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo dalyje dėl... 8. Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikė atsiliepimą į... 9. Trečiasis asmuo J. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau raštu... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-04-08 sprendimu ieškovo ieškinį... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 13. Atsakovai A. Šidlos IĮ ir UAB „Statybų meistrai“ apeliaciniu skundu... 14. Ieškovas Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Seesam Insurance AS... 15. Ieškovas Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Seesam Insurance AS... 16. Atsakovai A. Šidlos IĮ ir UAB „Statybų meistrai“ pateikė atsiliepimą... 17. Tretieji asmenys UAB „Senamiesčio ūkis“ ir J. B. atsiliepimų į ieškovo... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliaciniai skundai atmestini.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais... 22. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiajam asmeniui J. B. nuo 2005-02-25... 23. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovų atsakomybės už... 24. Pagal CK 6.266 str. 1 d. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių,... 25. Kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje šiuo klausimu yra išaiškinta,... 26. Dėl užliejimu trečiojo asmens turtui padarytos žalos... 27. Siekiant nustatyti trečiojo asmens J. B. buto užliejimo šaltinį, byloje... 28. Dėl kitais rekonstrukcijos metu atliktais darbais trečiojo asmens turtui... 29. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad iš draudimo sutarties, sudarytos... 30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pradinis ieškovo ieškinys pareikštas... 31. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, vertinant kitais rekonstrukcijos... 32. Pažymėtina, kad atsakovų apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog... 33. Dėl užliejimu trečiojo asmens turtui padarytos žalos dydžio... 34. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovai atsako tik už užliejimu... 35. Dėl taikytino procesinių palūkanų dydžio... 36. CK 6.210 str. 2 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra... 37. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau... 38. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacine tvarka... 39. Ieškovas Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per Seesam Insurance AS... 40. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija... 41. Ieškovo Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS... 42. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti...