Byla 3K-3-417-684/2017
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – I. S. (I. S.)

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – I. S. (I. S.).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ankstesniojo transporto priemonės savininko atsakomybę pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, neperdavus naujajam transporto priemonės savininkui draudimo dokumentų ir neinformavus draudiko apie transporto priemonės savininko pasikeitimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3204,38 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. birželio 14 d. ir rugpjūčio 18 d. Belgijoje, 2011 m. rugpjūčio 10 d. Prancūzijoje įvyko eismo įvykiai, jų metu buvo apgadintos transporto priemonės. Ieškovė nukentėjusiems šių avarijų metu asmenims kompensavo padarytą žalą. Šių eismo įvykių kaltininkas trečiasis asmuo I. S. vairavo transporto priemonę „Ford Mondeo“, valst. Nr. ( - ) kurios valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sutartį su ieškove sudarė atsakovas A. K..
  3. Sudarydamos draudimo sutartį šalys susitarė, kad transporto priemonės už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (draudimo sutarties 1.5.2.5 punktas). Atsakovas pažeidė sutarties reikalavimą, nes 2011 m. balandžio 7 d. transporto priemonę pagal panaudos sutartį perdavė trečiajam asmeniui, jo darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.
  4. Kadangi draudimo rizika padidėjo dėl apdrausto atsakovo veiksmų, apie draudimo rizikos padidėjimą ieškovė nebuvo informuota iki rizikos padidėjimo, tai, ieškovės teigimu, atsakovas privalo grąžinti jai 50 procentų kiekvienos išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 3204,38 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 56 punktas, draudimo sutarties 1.5.3 punktas).
  5. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 3204,38 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  6. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. birželio 9 d. nutartimi panaikino Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad nustačius, jog transporto priemonė buvo parduota, pirkėjas, o ne pardavėjas (atsakovas), turi pareigą pranešti draudikui (ieškovei) apie transporto priemonės savininko pasikeitimą ir draudėjo teisių perėmimą. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kas eismo įvykių metu buvo transporto priemonės savininkas (atsakovas ar I. S.), nes nuo to priklauso, kam tenka iš draudimo sutarties kylančios teisės ir pareigos. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino ir nevertino atsakovo nurodomų aplinkybių, susijusių su transporto priemonės savininko pasikeitimu. Dėl šios priežasties kolegija sprendė, kad nagrinėjant ieškovės reikalavimą yra sprendžiama (nuspręsta) ir dėl transporto priemonės pirkėjo I. S. materialiųjų teisių ir pareigų, todėl jis turi būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą šalimi arba trečiuoju asmeniu.
  7. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu I. S..

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 3204,38 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 323,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
  2. Teismas nustatė, kad šalys sudarė įprastinę draudimo sutartį su papildoma sąlyga, įtvirtinta sutarties 1.5.2.5 punkte, dėl padidėjusios draudimo rizikos, t. y. kad transporto priemonės už Lietuvos Respublikos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje; atsakovas 2011 m. balandžio 7 d. transporto priemonę pardavė trečiajam asmeniui; byloje nenustatyta, kad ankstesnis ar naujas transporto priemonės savininkas ieškovei būtų pranešęs apie savininko pasikeitimą; atsakovas neįvykdė draudimo sutarties 2.2.3 punkte nustatytos pareigos, t. y. neperdavė naujajam transporto priemonės savininkui visų draudimo dokumentų; eismo įvykių metu transporto priemonės faktinis savininkas buvo trečiasis asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.
  3. Teismas padarė išvadą, kad nesant duomenų apie tai, jog atsakovas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, iš šios sutarties atsiradę teisiniai padariniai turi tekti atsakovui. Remdamasis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 62.2 punktu, draudimo sutarties 2.2.3 punktu, teismas sprendė, kad atsakovas privalo grąžinti ieškovei 50 procentų eismo įvykių metu nukentėjusiems asmenims išmokėtų draudimo išmokų.
  4. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi paliko Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą nepakeistą.
  5. Kolegija nurodė, kad eismo įvykių metu transporto priemonę vairavo trečiasis asmuo, jį pirmosios instancijos teismas laikė transporto priemonės savininku, atsakovui įrodžius, jog transporto priemonė jam buvo parduota, o ne perleista panaudos sutarties pagrindu. Ieškovė šios sprendimo dalies neskundė, todėl, kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai, susiję su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.253 straipsnio nuostatų aiškinimu, kai ieškinys byloje pareikštas dėl draudimo sutarties sąlygų vykdymo, neturi įtakos ginčo sprendimui.
  6. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė ieškinį dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo pareiškė draudėjui (atsakovui), pažeidusiam draudimo sutartį, ir nesutiko su atsakovo prašymu pakeisti jį kitu atsakovu ar bent bendraatsakoviu įtraukti I. S., kuris teismo buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsnio nuostatų pažeidimo.
  7. Įvertinusi Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1357-601/2014 turinį, kolegija nesutiko su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjęs civilinę bylą, neįvykdė minėtos nutarties, t. y. neįtraukė I. S. į bylą atsakovu. Kolegija nurodė, kad minėtoje nutartyje nėra nuostatų dėl naujojo transporto priemonės savininko įtraukimo atsakovu, o joje nustatytos aplinkybės nelaikomos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnis). Kolegijos vertinimu, nutartyje pasiūlyta spręsti klausimą dėl I. S. įtraukimo dalyvaujančiu asmeniu tam, kad būtų įvertintos aplinkybės, susijusios su transporto priemonės savininko pasikeitimu, kas ir buvo padaryta bylą nagrinėjant iš naujo.
  8. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo argumentų dėl to, jog byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas būtų perdavęs naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, ir kad atsakovas neįvykdė sutartyje nustatytos pareigos pranešti ieškovei apie transporto priemonės registracijos duomenų pakeitimą.
  9. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas pažeidė jam nustatytą pareigą pardavus transporto priemonę perduoti naujajam savininkui draudimo sutartį, kolegija padarė išvadą, jog pastarajam 15 dienų terminas, per kurį draudikas turi būti informuotas apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, nagrinėjamos bylos atveju netaikytinas. Tokiu atveju, buvusiam savininkui neperdavus naujajam savininkui draudimo sutarties dokumentų, draudimo sutartis, nesant kitokio draudimo sutarties šalių susitarimo, pasibaigia ir naujasis savininkas, neperėmęs įgytos transporto priemonės draudimo dokumentų, privalo nedelsdamas sudaryti transporto priemonės civilinės atsakomybės sutartį. Tačiau draudimo sutarties pasibaigimo faktas nepašalina draudėjo pareigos nedelsiant informuoti draudiką apie transporto priemonės savininko pasikeitimą.
  10. Dėl nurodytų priežasčių, remdamasi TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 62.2 punktu, draudimo sutarties 1.5.1, 2.2.3 punktais, kolegija sprendė, kad atsakovui, kaip draudėjui, tenka pareiga grąžinti ieškovei 50 procentų nukentėjusiems asmenims išmokėtos draudimo išmokos.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Bylą nagrinėdamas antrą kartą pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir nevykdė Kauno apygardos teismo rekomendacijų, nurodytų 2014 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1357-601/2014, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo argumentais ir motyvais, išdėstytais minėtoje nutartyje.
    2. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 45 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai apsiribojo naujojo transporto priemonės savininko įtraukimu į bylą tik trečiuoju asmeniu. Teismas turėjo pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu – naujuoju transporto priemonės savininku. Būtent šis asmuo nagrinėjamu atveju yra atsakingas už ieškovui atsiradusią žalą, nes eismo įvykių metu jis buvo faktinis transporto priemonės savininkas, o ne atsakovas (CK 1.64 straipsnis, 1.63 straipsnio 1 dalis, 4.47 straipsnis, 4.253 straipsnio 1 dalis, 6.309, 6.313, 6.314 straipsniai, 6.317 straipsnio 1 dalis).
    3. Teismai nepagrįstai netaikė TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalies, pagal kurį pareiga draudėjui pranešti apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą tenka naujajam transporto priemonės savininkui. Šiuo atveju ši pareiga teko trečiajam asmeniui, o ne atsakovui.
  2. Ieškovė ir trečiasis asmuo atsiliepimų į atsakovo kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12

  1. Atsakovas kasaciniame skunde akcentuoja bylos esmės neatskleidimo, CPK 45 straipsnio netinkamo taikymo ir draudėjo pareigos informuoti draudiką apdraustos transporto priemonės perleidimo atveju nevykdymo klausimus. Kartu pažymima, kad teisėjų kolegija 2017 m. spalio 18 d. nutarties pagrindu svarstys dėl kasacinio skundo ribų peržengimo spręsdama dėl atsakovo atsakomybės ribų ir apimties.

13Dėl bylos esmės neatskleidimo

  1. Atsakovas nurodo, kad dar proceso pirmosios instancijos metu nebuvo atskleista bylos esmė, šis trūkumas nebuvo pašalintas ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija šio atsakovo argumento nepripažįsta pagrįstu.
  2. Civilinio proceso normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme nurodytais atvejais. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą sprendimą ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
  3. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
  4. Šioje byloje tiek pirmosios instancijos teisme nustatant, tiek apeliacinės instancijos teisme patikrinant nustatytas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes buvo pakankamai atskleista bylos esmė, o tai teikė pagrindą kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir priimti sprendimą dėl ginčo esmės.
  5. Ieškovė reiškė reikalavimą atsakovui – draudėjui – grąžinti dalį tretiesiems asmenims, nukentėjusiems dėl eismo įvykių, išmokėtų sumų. Spręsdami dėl reikalavimo pagrįstumo bylą nagrinėję teismai nustatė ir atitinkamai kvalifikavo atsiradusius teisinius santykius kaip atsirandančius iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo; nustatė šių santykių subjektus bei jiems tenkančių pareigų turinį; konstatavo, kuris iš jų pažeidė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį bei sudarytą draudimo sutartį reglamentuojančias įstatymų nuostatas ir kuriam iš jų tenka pažeidimo padariniai.
  6. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad bylos esmė neatskleista ir kad teisiniai santykiai pagal nustatytas bylos aplinkybes buvo kvalifikuoti netinkamai.

14Dėl CPK 45 straipsnio aiškinimo ir taikymo

  1. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui.
  2. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartyje, kurioje išdėstyti nurodymai, atsakovo nuomone, nebuvo tinkamai įvykdyti bylą nagrinėjant iš naujo, nebuvo nustatytas ir įvardytas transporto priemonės nuosavybės ir atitinkamai ja padarytos žalos atsakomybės subjektas, o buvo nurodyta, kad, sprendžiant atsakomybės klausimą, būtina tai nustatyti. Taip pat nebuvo nurodyta, kokiu konkrečiai procesiniu statusu byloje turi dalyvauti eismo įvykių metu automobilį valdęs asmuo, šis klausimas nurodytas kaip svarstytinas.
  3. Šios nutarties 28 punkte nurodytoje nutartyje išdėstyti nurodymai nagrinėjant bylą iš naujo buvo įvykdyti – nustatyta, kad automobilio, kuriuo padarytą žalą atlygino ieškovė, savininkas buvo jį valdęs asmuo (I. S.); jis įtrauktas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nes ieškovė nesutiko atsakovo (A. K.) pakeisti kitu atsakovu (I. S.). Minėta (žr. šios nutarties 27 punktą), bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui. Dėl šios priežasties, ieškovei nesutinkant pakeisti atsakovo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės savo iniciatyva pakeisti atsakovo ir privalėjo bylą nagrinėti iš esmės pagal pareikštą reikalavimą ieškovės pasirinktam atsakovui.

15Dėl atsakomybės pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį

  1. Su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu susijusius santykius reglamentuoja specialusis – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo – įstatymas (TPVCAPDĮ, CK 6.254 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis.
  2. Draudėjai turi pareigą apdrausti savo civilinę atsakomybę, o draudikai negali atsisakyti tokią sutartį sudaryti, nes ši sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1, 2 dalys, TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Sudarant sutartį turi būti vadovaujamasi ir priežiūros institucijos – Lietuvos banko – 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 47 patvirtintomis Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis (toliau – Sąlygos) (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 1 dalis).
  3. Atsakingi už draudimo sutarties sudarymą asmenys, taip pat transporto priemonių valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis). Paminėtos bei toliau nutartyje minimos draudėjo atsakomybę pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį aiškinančios teisinės nuostatos atskleistos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-313/2016.
  4. 2011 m. balandžio 7 d. šalių sudarytoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, kuria buvo apdrausta atsakovui priklausančios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė, 1.5.3 punkte nurodyta, kad aplinkybės, tiesiogiai susijusios su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, turinčios įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui, nurodytos sutarties 1.5.1–1.5.2 punktuose.
  5. Draudėjas sutarties galiojimo metu turi bendradarbiauti su draudiku, t. y. informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis). Sąlygose nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, nurodyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką šių Sąlygų 38 punkte nustatyta tvarka (36 punktas); laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (37 punktas).
  6. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę iš draudėjo reikalauti grąžinti trečiajam asmeniui išmokėtą sumą. TPVCAPDĮ 22 straipsnio, reglamentuojančio draudiko sumokėtų sumų grąžinimą, 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.
  7. Pagal Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu: draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas).
  8. Byloje nustatyta, kad, sudarius įprastinę draudimo sutartį, tą pačią dieną atsakovas transporto priemonę pardavė trečiajam asmeniui I. S., šis, valdydamas transporto priemonę, padarė žalą, o ją atlygino ieškovė.
  9. TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo pranešti raštu draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis.
  10. Šalių sudarytos sutarties 2.2.3 punkte nustatyta, kad pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas įsipareigoja perduoti naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą sutartį, ir nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, informuoti apie tai draudiką.
  11. Nors pareiga naujajam savininkui perduoti draudimo sutarties dokumentus buvo įtvirtinta šalių sudarytoje sutartyje, bylą nagrinėję teismai nustatė ir motyvuotai tai pagrindė, kad atsakovas šios pareigos neįvykdė. Pardavęs automobilį draudimo sutarties dokumentų naujajam transporto priemonės savininkui atsakovas neperdavė. Beje, šios teismų nustatytos reikšmingos aplinkybės atsakovas kasaciniame skunde neginčija.
  12. Nustatyta, kad atsakovas pažeidė jam, kaip draudėjui, nustatytą pareigą pardavus transporto priemonę perduoti naujajam savininkui draudimo sutartį, todėl 15 dienų terminas, per kurį draudikas turi būti informuotas apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, nagrinėjamos bylos atveju neaktualus. Transporto priemonės savininko pasikeitimas vertintinas kaip draudimo rizikos padidėjimas dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, apie kurį draudikui turi būti pranešta ne vėliau, nei ji padidėja (Sąlygų 38 punktas).
  13. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė draudimo sutartyje nustatytą pareigą informuoti ieškovę (draudikę) apie draudimo rizikos padidėjimą, t. y. kad jis nepranešė ieškovei apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perdavimą trečiajam asmeniui (sutarties 1.5.1 punktas), taip pat nevykdė sutartyje nustatytos pareigos naujajam transporto priemonės savininkui perduoti draudimo sutarties dokumentus (sutarties 2.2.3 punktas), jam tenka Taisyklių 62.2 punkte nurodyti padariniai (sutarties 1.5.3, 2.2.3 punktai).
  14. Konstatavus atsakovo padarytą pažeidimą, pagrįstai spręstas klausimas dėl jo turtinės atsakomybės dėl sutarties pažeidimo, t. y. dėl draudiko teisės reikalauti grąžinti trečiajam asmeniui išmokėtą sumą ar jos dalį (TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalis). Pagal minėtas Taisykles (62.2 punktas), šalių sudarytos sutarties nuostatas (1.5.3, 2.2.3) atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
  15. Būtent maksimalią sumą, t. y. 50 procentų draudikės tretiesiems asmenims išmokėtos draudimo išmokos sumos vykdant draudėjo – atsakovo sudarytą draudimo sutartį, ieškovei iš atsakovo priteisė bylą nagrinėję teismai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes maksimalios sumos priteisimas nepripažintinas pagrįstu.
  16. Šalys sutartis privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnis 2 dalis). Minėta, kad atsakovas pažeidė šalių sudarytą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovės nuostolius sudaro jos tretiesiems asmenims išmokėta draudimo išmoka, kurios atsiradimo pagrindas – įsipareigojimai pagal šalių draudimo sutartį.
  17. Tačiau pagal nagrinėjant bylą nustatytas aplinkybes nebūtų pagrįsta ir teisinga priteisti iš atsakovo maksimalią, t. y. 50 procentų, draudikės tretiesiems asmenims išmokėtos sumos dalį. Atsakovas vykdė TPVCAPDĮ reikalavimus – apdraudė nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę įprastine draudimo sutartimi 12 mėn. laikotarpiui. Apdraustą transporto priemonę atsakovas pardavė sutarties sudarymo dieną, t. y. transporto priemonė parduota su maksimalia įprastine privalomojo draudimo sutartimi suteikiama apsauga, o ją pardavęs, atsakovas sutarties nenutraukė, atgauti įmokos už likusį sutarties galiojimo laiką nesiekė, kas parodo, kad atsakovas nesiekė gauti papildomos naudos po automobilio pardavimo atgaudamas draudimo įmoką.
  18. Taigi, nors konstatuotas nutarties 42, 43 punktuose nurodytas pažeidimas, negalima teigti, kad atsakovas naujajam transporto priemonės savininkui neperduodamas dokumentų, patvirtinančių sudarytą draudimo sutartį, sąmoningai siekė, jog ieškovė patirtų žalos, negaudama informacijos apie naująjį transporto priemonės savininką ir atitinkamai draudimo rizikos pasikeitimą, o pats jis gautų naudos.
  19. Akivaizdu, kad pažeisdamas pirmiau nurodytus sutartinius įsipareigojimus bei teisinį reglamentavimą atsakovas prisidėjo prie žalos ieškovei atsiradimo ir dėl to privalo bent iš dalies ją atlyginti. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad atsakovas atliko tokius veiksmus, dėl kurių jam turėtų būti taikoma maksimali turtinė sankcija, juolab kad pagal ieškovės parengtą, šalių sudarytą įprastinę draudimo sutartį yra nurodyta, kad draudikas informaciją, jog nuosavybės teisė į draustą transporto priemonę perėjo kitam asmeniui, gali gauti ne tik iš ankstesniojo, bet ir iš naujojo transporto priemonės savininko (2.2.3 punktas).
  20. Taigi ankstesnis transporto priemonės savininkas (bylos atveju atsakovas) nėra vienintelis ieškovei reikšmingos informacijos apie draudimo rizikos pasikeitimą šaltinis, toks šaltinis gali būti ir naujasis transporto priemonės savininkas (nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo), todėl ir dėl šios priežasties atsakovui neturėtų tekti maksimali atsakomybės našta.
  21. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir iš atsakovo priteistina 20 procentų dėl draudžiamųjų įvykių padarytos žalos išmokėtų išmokų, t. y. 1281,75 Eur (6408,76 x 20 / 100) (CPK 346 straipsnio 2 dalis; 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

    16

17Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai; nurodytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus; jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
  2. Nagrinėjamu atveju, pakeičiant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus ir sumažinant iš atsakovo ieškovei priteistiną draudimo išmokos dydį nuo 3204,38 Eur iki 1281,75 Eur, kasacinis skundas yra tenkintas iš dalies, patenkinant 60 procentų skundo reikalavimų, t. y. ieškovei priteista 40 procentų jos ieškiniu prašomos priteisti sumos. Dėl šios priežasties ieškovė privalo atlyginti 60 procentų atsakovo patirtų bylinėjimosi visų instancijų teismuose išlaidų, o atsakovas – 40 procentų ieškovės patirtų šių išlaidų.
  3. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 323,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į šios nutarties 52 punkte nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovei priteistina 129,58 Eur (323,95 Eur x 40 / 100) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kitas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios jai neatlygintinos.
  4. Atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-2985-3467, 2014 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-T-1077-1366, 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-T-3032-3594, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-1103-4341, 2016 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-2312-9303, 2017 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-102-912 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų.
  5. Pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. spalio 7 d. pažymą Nr. TP-7-(2.10)-1906, 2014 m. gegužės 12 d. pažymą Nr. TP-7-(2.10)-1561, 2015 m. liepos 29 d. pažymą Nr. TP-7-(2.10)-2967, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. gegužės 11 d. pažymą Nr. NTP-7-5296, 2016 m. rugsėjo 28 d. pažymą Nr. NTP-7-10264, 2017 m. balandžio 5 d. pažymą Nr. NTP-7-4122 atsakovui šioje byloje suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš viso sudaro 528,65 Eur. Kadangi yra tenkinta 60 procentų kasacinio skundo, tai iš ieškovės valstybei priteistina 60 procentų atsakovui suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, t. y. 317,19 Eur (528,65 Eur x 60 / 100).
  6. Iš ieškovės valstybei taip pat priteistina 60 procentų žyminio mokesčio už atsakovo paduotus apeliacinius ir kasacinį skundą, nuo kurių mokėjimo atsakovas buvo atleistas. Šioje byloje atsakovas buvo padavęs du apeliacinius ir nagrinėjamą kasacinį skundą. Remiantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį; turtiniuose ginčuose už apeliacinius ir kasacinius skundus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (nuo ieškinio sumos iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų). Žyminis mokestis nagrinėjamu atveju sudaro 96,13 Eur (3204,38 Eur x 3 / 100), t. y. iš viso už apeliacinius ir kasacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydis sudaro 288,39 Eur. Taigi iš ieškovės valstybei priteistina 173,03 Eur (288,39 Eur x 60 / 100) žyminio mokesčio.
  7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 19,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinį skundą tenkinus iš dalies, 60 procentų šių bylinėjimosi išlaidų valstybei priteistina iš ieškovės, t. y. 11,68 Eur (19,46 Eur x 60 / 100), o iš atsakovo – 40 procentų, t. y. 7,78 Eur (19,46 x 40 /100) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

19Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą.

20Ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. ( - ) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 1281,75 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt vieną Eur 75 ct) draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1281,75 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 129,58 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis Eur 58 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

21Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) valstybei 317,19 Eur (tris šimtus septyniolika Eur 19 ct) atsakovui suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

22Priteisti valstybei iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 173,03 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris Eur 3 ct) žyminio mokesčio ir 11,68 Eur (vienuolika Eur 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

23Priteisti valstybei iš atsakovo A. K. (a. k. ( - ) 7,78 Eur (septynis Eur 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

24Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

25Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų,... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 7.
    1. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9.
      1. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 12.
        1. Atsakovas kasaciniame skunde akcentuoja bylos... 13. Dėl bylos esmės neatskleidimo
          1. Atsakovas nurodo,... 14. Dėl CPK 45 straipsnio aiškinimo ir taikymo
              15. Dėl atsakomybės pagal transporto priemonių valdytojų civilinės... 16.
            ... 17. Dėl bylinėjimosi išlaidų
            1. Šaliai, kurios... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 19. Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 20. Ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. ( - )... 21. Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834)... 22. Priteisti valstybei iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k.... 23. Priteisti valstybei iš atsakovo A. K. (a. k. ( - ) 7,78 Eur (septynis Eur 78... 24. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j.... 25. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...