Byla Ik-436-406/2013
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A.S.K., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J.S.A., trečiajam suinteresuotam asmeniui R.K., trečiojo suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui .R.R., trečiojo suinteresuoto asmens VŠĮ Kauno priešgaisrinės saugos tarnybos atstovui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.S.K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VŠĮ Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybai, Kauno rajono savivaldybės administracijai, R.K. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Nustatė

2Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. birželio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1956 “Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo” dalį, kuria nustatyta, kad 1.20 ha žemės sklypui Nr. 119, esančiam ( - ) Kauno rajone, yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) – teisė važiuoti transporto priemonėms (0.01ha).

3Pareiškėjas nurodo, kad minėtas sklypas yra jo gyvenamojoje valdoje. Šį sklypą jis ruošiasi pirkti, yra priimtas įsakymas, kuriuo jam leista pirkti 1.20 ha naudojamą žemės sklypą, už jį sumokėta įsakyme nurodytos sumos. Mano, kad ginčijamu administraciniu aktu minėtame žemės sklype servitutas nustatytas neteisėtai ir nepagrįstai. Šiuo servitutu pažeidžiamos jo teisės, realiai neužtikrinamas kūdros, dėl kurios naudojimo gaisro atveju yra nustatytas servitutas, tinkamas naudojimas, objektyviai nėra jokio poreikio šiam viešpataujančiam daiktui, kurio neketinama palikti valstybės nuosavybėje, naudoti gaisro gesinimo atveju. Kiti asmenys, nesant jokio teisinio pagrindo ir tikslo, kūdra taip pat negalės naudotis, nes ji patenka į jam parduodamo žemės sklypo ribas, todėl ir jokios teisėtai gaunamos nuolatinės naudos iš servituto tokie asmenys neturės. Nurodo, kad servitutas nebuvo pažymėtas ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, todėl administraciniu aktu negalėjo būti nustatytas. Teigia, kad Žemės įstatymo 23 str. ir Taisyklių 3.3 p. nenumato servitutų kitiems asmenims prieiti prie parduodamuose sklypuose esančių vandens telkinių ir jais naudotis, kai tie telkiniai nėra paliekami valstybės nuosavybėje. Nustatomo servituto turinio nesąlygoja viešpataujančio daikto naudojimo pagal paskirtį teisėti poreikiai, kadangi tokio daikto ir tokių poreikių tiesiog nėra. Prašo skundą tenkinti.

4Atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas nėra žemės sklypo savininkas, su juo nėra sudaryta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis, todėl jis neturi reikalavimo teisės prašyti panaikinti servitutą, nustatytą valstybei priklausančioje žemėje. Teigia, kad servitutas nustatytas atsižvelgus į VŠĮ Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos raštą, siekiant užtikrinti, kad gaisro atveju priešgaisrinės saugos tarnybos darbuotojams būtų sudaryta galimybė patekti prie vandens telkinio ir juo pasinaudoti. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jokios naudos jokie asmenys iš servituto neturės. Servitutas nustatytas siekiant visuomenei naudingo tikslo – užtikrinti viešąjį interesą ir Vilkijos bendruomenės teisėtus lūkesčius gaisro atveju. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovas su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, jog palaiko Nacionalinės žemės tarnybos atstovės išsakytus argumentus.

6Trečiojo suinteresuoto asmens VŠĮ Kauno priešgaisrinės saugos tarnybos atstovas mano, kad patekimą prie vandens telkinio užtikrina Priešgaisrinės saugos įstatymo nuostatos, todėl riboti pareiškėjo teises kelio servitutu nėra būtinybės.

7Tretysis suinteresuotas asmuo R.K. skundą palaiko ir prašo tenkinti.

8Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

9Byloje ginčas kilęs dėl servituto nustatymo administraciniu aktu. Sprendžiant dėl šio akto teisėtumo, vertintinos tiek faktinės bylos aplinkybės, tiek su šiomis aplinkybėmis neatsiejamai susiję teisės aiškinimo bei taikymo klausimai.

10Iš bylos medžiagos matyti, kad 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities valdytojo administracija įsakymu Nr. 05-6487 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo teisėtumo patvirtinimo Kauno rajone“ patvirtino pareiškėjo naudojamo 1.37 ha ploto žemės sklypo teisėtumą (b.l. 17-19), o 1996 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 05-6843 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo Kauno rajone“ leido pirkti 1.20 ha ploto 3600 Lt vertės asmeninio ūkio žemę (b.l. 20,21). 1996 m. gruodžio 31 d. mokėjimo pranešimu (b.l. 22) pareiškėjas sumokėjo nurodytą sumą už perkamą žemę, o 1996 m. birželio 6 d. asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktu suteikta žemė buvo paženklinta vietovėje (b.l 23, 24).

112011 m. birželio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1956 “Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo” (b.l.13) nustatė valstybinės žemės kadastro duomenis pagal priedą (b.l. 14). Priede nurodyta, kad 1.20 ha žemės sklypui Nr. 119, esančiam ( - ), yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) – teisė važiuoti transporto priemonėms (0.01ha). Atkreiptinas dėmesys, kad daiktas, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujantis daiktas) nenurodytas.

12Dėl teisės kreiptis į teismą.

13Pareiškėjas su ginčijamo įsakymo dalimi, kuria nustatytas kelio servitutas, nesutinka, manydamas, jog jam perkant žemės sklypą su suformuotu servitutu, bus nepagrįstai ribojamos jo, kaip būsimo sklypo savininko, teisės ir teisėti interesai, be to, dėl nustatyto servituto tarnaujančiu tampantis kelias neteiks viešpataujančiu tampančiam daiktui (kūdrai) jokios siekiamos nuolatinės naudos (CK 4.128 str.). Tuo tarpu atsakovas teigia, kad pareiškėjas nėra sklypo savininkas ir neturi reikalavimo teisės ginčyti administraciniu aktu nustatyto servituto teisėtumą, nes servitutas nustatytas valstybei priklausančiame žemės sklype. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ginčijamu įsakymu pareiškėjui, šiuo metu teisėtai ūkininkaujančiam žemės sklype (b.l. 125) ir siekiančiam sudaryti šio asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, suvaržoma jo teisė naudotis sklypu be jokių apribojimų, nes ginčijamo įsakymo pagrindu įregistravus kadastro duomenis VĮ Registrų centras Kauno filiale (b.l. 30), pagal CK 4.111 straipsnio 2 dalį pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išliktų. Taigi ginčijamas įsakymas, kuris priimtas viešojo administravimo srityje, sukelia pareiškėjui atitinkamas teisines pasekmes, tai nėra tik tariama jo teisė, pagrįsta vien jo subjektyviu asmeniniu suvokimu, todėl, kolegijos nuomone, pareiškėjas turi teisę nurodytoje apimtyje ginčyti šią servitutą nustatančio administracinio akto dalį.

14Vertinant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, remiantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi tikrintina, ar atsakovas, kaip administravimo subjektas, tinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, laikėsi teisės aktuose numatyto servituto nustatymo procedūrų. Taip pat spręstinas ir klausimas dėl kelio servituto nustatymo tikslingumo ir būtinumo.

15Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (CK 4.111 straipsnis). Pažymėtina, jog servituto nustatymo pagrindai įtvirtinti Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje, kur pasakyta, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Tokiu būdu remiantis šiuo teisiniu reguliavimu yra apibrėžta, kad servitutai nustatomi dviem būdais, tai yra remiantis Civilinio kodekso nuostatomis arba administraciniu aktu. Nagrinėjamu atveju servitutas nustatytas administraciniu aktu. Pabrėžtina, jog administraciniu aktu servitutas gali būti nustatomas tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais, kurie negali būti aiškinami plečiamai. Minėto Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai servitutai Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustatomi administraciniu aktu. Teisė nustatyti servitutus valstybinės žemės sklypams numatyta 23 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose ir tai galima atlikti dviem atvejais: pirma, valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti; ir antra, valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis.

16Servitutų nustatymo tvarką administraciniu aktu detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės (toliau –Taisyklės). Remiantis šių Taisyklių 2 punktu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatomi žemės servitutai: valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti (2.1 punktas). Šių Taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytais atvejais teritorijų planavimo dokumento rengėjai, formuodami žemės sklypą pagal teritorijų planavimo dokumentą, projektuoja <...> kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis (3; 3.3 punktai).

17Tik įvykdžius servituto nustatymo sąlygas, numatytas minėtuose teisės aktuose – Žemės įstatymo 23 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintose Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse, atsakovas įgyja teisę bei pareigą priimti sprendimą dėl servitutų nustatymo.

18Vienas iš teritorijų planavimo tikslų yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų (Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Žemės reformos įstatymo 19 str. 5 d. yra nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos. Žemės servitutų nustatymą reglamentuoja Civilinis kodeksas (ŽRĮ 7 str.).

19Taigi ginčo atveju dokumentas, kurio pagrindu administraciniu aktu galėjo būti nustatomas servitutas – žemės reformos žemėtvarkos projektas. Byloje pateikta ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 02-05-2145 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (žemės tvarkymo byla ( b.l. 32) ištrauka (b.l. 48), tačiau jame 0.01 ha kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms prie pareiškėjo naudojamame žemės sklype esančio tvenkinio, nenumatytas ir nesuprojektuotas. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovo atstovė. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2011 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. 7SD-3096 (b.l. 122) leidžia manyti, kad įrašant kelio servitutą į ginčijamą įsakymą buvo atsižvelgiam į Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos raštą ir kitus dokumentus. Tačiau pažymėtina, kad toks raštas pateiktas tik 2011 m. birželio 13 d. ( žemės tvarkymo byla, b.l. 16). Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (1999 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. VIII-1234 redakcija) nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 301/2008). Ginčo atveju darytina išvada, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą ir juo spręsdamas servituto nustatymo klausimą, viršijo įstatymo jam suteiktą kompetenciją, nes nesant būtiniems atitinkamiems sprendiniams teritorinio planavimo dokumente - ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, neturėjo teisės administraciniu aktu nustatyti servitutą parduodamam žemės sklypui.

20Atkreiptinas dėmesys, kad 2003 m. vasario 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymo akte yra nurodyta, jog sklype yra servituto teise priklausantis kelias prieiti kitiems asmenims prie tvenkinio – 0.01 ha, 4 m. pločio. Žemės sklypo Nr. 119As plane, parengtame 2003 m. vasario 26 d. (b.l.27) padarytas įrašas „201 kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), - 0.01“, tuo tarpu tame pačiame žemės sklypo plane, esančiame žemės tvarkymo byloje (b.l. 12) atlikti taisymai ir padarytas dar kitokio turinio įrašas „203 kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) teisė važiuoti transporto priemonėms“. Beje, asmeninio ūkio žemės paženklinimo akte, 7 grafoje (b.l. 23 ) ir brėžinyje (b.l. 24) jokių atžymų apie žemės servitutus nėra. Žemės sklypo kadastro duomenyse, parengtuose UAB Korporacija „Matininkai“ (prijungta žemės tvarkymo byla, b. l. 5-8) duomenys apie žemės servitutus registruojamame žemės sklype 2011 m. birželio 22 d. taisyti. Padarytų atžymų minėtuose dokumentuose turinys skirtingas, teisinis pagrindas neaiškus, įrašas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte padarytas ne skiltyje apie servitutus, todėl vertinant pareiškėjo argumentus, kad sklypą ženklinant natūroje akte jokių nuorodų apie servitutą nebuvo, kolegijai šio įrašo teisėtumas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių taip pat kelia pagrįstas abejones.

21Dėl servituto nustatymo būtinumo.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje, aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymo sąlygas, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad servitutas gali būti nustatomas tik esant būtinumui, kai daikto neįmanoma naudoti kitokiu būdu nei nustačius servitutą, todėl, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas - konstatavus, kad servitutas būtinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeG. C. v. A. C. , bylos Nr. 3K-3-234/2007; 2012 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės prokuratūra v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2012). Spręsdamas dėl servituto konkretaus turinio teismas taip pat privalo įvertinti viešpataujančiojo daikto paskirtį, savybes, jo naudojimo pagal paskirtį poreikius, kurie, be kita ko, dėl objektyvių priežasčių gali ir keistis.

23Atsakovas teigia, kad valstybinės žemės sklype servitutas buvo nustatytas siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir Vilkijos apylinkių bendruomenės teisėtus lūkesčius gaisro atveju. Pabrėžtina, kad Kauno rajono priešgaisrinė saugos tarnyba tik 2011 m. birželio 13 d. raštu kreipėsi atsakovą dėl užtikrinimo pasinaudoti tvenkiniu užpildant gaisrinius automobilius vandeniu. (prijungta žemės tvarkymo byla, b. l. 16), tuo tarpu įrašai apie servitutą padaryti žymiai anksčiau.

24Nustatant servitutą būtina siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vieno asmens problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant, ar tų problemų nėra pats sau sukūręs servitutą nustatantis asmuo ir ar jis pats tų problemų be didelio vargo negalėtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K- 3-496/2005). Taip pat būtina įvertinti, ar viešpataujančio daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A3 - 1109/2007 nurodė, jog bendrosios kompetencijos teismų nuostatos apie būtinybę suderinti skirtingus interesus yra svarbios ir administracinėje byloje dėl servitutų nustatymo.

25Pažymėtina, kad ginčo sklype esantis 0.16 ha ploto vandens telkinys dėl pradėtos sklypo pardavimo procedūros nėra numatytas paimti visuomenės poreikiams (b.l. 29), aplinkybės, kuriomis tariamai grindžiamas servituto nustatymas, iš esmės neegzistuoja. Iš 2012 m. sausio 20 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vilkijos apylinkių seniūno rašto Nr. (7.10)S—19 (b.l. 110) matyti, kad 4 m. servitutinis kelias prie kūdros nėra reikalingas. VŠĮ Kauno rajono priešgaisrinė saugos tarnyba taip pat sutinka, kad priešgaisrinių pajėgų interesai pilnai apsaugoti ir neturi motyvų dėl sklypo savininkų nuosavybės teisių ribojimo (b.l. 138). Atkreiptinas dėmesys, jog Priešgaisrinės saugos įstatymas numato asmens teisių ir laisvių apribojimai užtikrinant priešgaisrinę saugą. Šio įstatymo 4 str. nustatyta, kad įgyvendinant gaisrų prevenciją, gesinant gaisrus bei gelbstint žmones ir turtą gaisro metu, šio bei kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės. Taigi ir nesant servituto, naudotis kūdra gaisro atveju priešgaisrinės saugos tarnyboms teisę suteikia įstatymas, todėl ginčo atveju susieti kelio servituto nustatymo būtinybę tik su gaisrų prevencija, taip apribojant pareiškėjo teises bei interesus ir suvaržant nuosavybės teisės įgyvendinimą sklype, kuris jam bus parduotas, nėra pagrindo. Kitų svarbių priežasčių, pateisinančių pareiškėjo teisių ribojimą kelio servituto nustatymu, nėra.

26Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija

Nutarė

27Skundą tenkinti.

28Panaikinti 2011 m. birželio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1956 “Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo” dalį, kuria 1.20 ha žemės sklypui Nr. 119, esančiam ( - ), nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) – teisė važiuoti transporto priemonėms (0.01 ha).

29Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. birželio 23... 3. Pareiškėjas nurodo, kad minėtas sklypas yra jo gyvenamojoje valdoje. Šį... 4. Atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas... 5. Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos... 6. Trečiojo suinteresuoto asmens VŠĮ Kauno priešgaisrinės saugos tarnybos... 7. Tretysis suinteresuotas asmuo R.K. skundą palaiko ir prašo tenkinti.... 8. Skundas pagrįstas ir tenkintinas.... 9. Byloje ginčas kilęs dėl servituto nustatymo administraciniu aktu.... 10. Iš bylos medžiagos matyti, kad 1996 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities... 11. 2011 m. birželio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio... 12. Dėl teisės kreiptis į teismą.... 13. Pareiškėjas su ginčijamo įsakymo dalimi, kuria nustatytas kelio servitutas,... 14. Vertinant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą,... 15. Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises... 16. Servitutų nustatymo tvarką administraciniu aktu detalizuoja Lietuvos... 17. Tik įvykdžius servituto nustatymo sąlygas, numatytas minėtuose teisės... 18. Vienas iš teritorijų planavimo tikslų yra suderinti fizinių ir juridinių... 19. Taigi ginčo atveju dokumentas, kurio pagrindu administraciniu aktu galėjo... 20. Atkreiptinas dėmesys, kad 2003 m. vasario 4 d. žemės sklypo ribų... 21. Dėl servituto nustatymo būtinumo.... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje, aiškinant materialiosios... 23. Atsakovas teigia, kad valstybinės žemės sklype servitutas buvo nustatytas... 24. Nustatant servitutą būtina siekti protingos abiejų daiktų savininkų... 25. Pažymėtina, kad ginčo sklype esantis 0.16 ha ploto vandens telkinys dėl... 26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 27. Skundą tenkinti.... 28. Panaikinti 2011 m. birželio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės... 29. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...