Byla B2-455-440/2016

Dėl 2015 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus skundą atsakovei V. G. įmonei „Goldveka“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „ADMINISTRAVIMAS.LT“, suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 2015 m. spalio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,

Nustatė

2Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau – VSDFV Šiaulių skyrius) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2015-10-22 įvykusio „Goldveka“ kreditorių susirinkimo 1-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl debitorių skolų pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Pažymėjo, kad 2015-10-22 V. G. įmonės „Goldveka“ kreditorių susirinkimo metu svarstant klausimą dėl debitorinių skolų pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, buvo nutarta nustatyti debitorines skolų pardavimo tvarką: debitorines skolas pardavinėti laisvu pardavimu, skelbiant spaudoje, pradinę pardavimo kainą nustatant - nominalią vertę, nepardavus pradinę pardavimo kainą mažinant po 20 procentų kas 2 savaitės, parduodant debitorinę skolą didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Nurodė, kad nesutinka su priimtu nutarimu, kadangi kreditorių susirinkimui nebuvo pateikta išsami informacija apie bendrovės debitorius, apie atliktus veiksmus siekiant išsiieškoti debitorines skolas (sumokėtas skolas, pasirašytas mokėjimo dalimis sutartis ir kita), nenurodytos realios išieškojimo galimybės, kartu pateikiant pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas yra tik prasidėjęs, šiuo metu teismui yra pateiktas ieškinys įmonės debitoriui KB „Inovesta“ dėl 5893,52 Eur skolos priteisimo, nėra tikslinga pirmojo susirinkimo metu priimti nutarimą, jog bus išieškomos debitorių skolos, ir nepabaigus bylos nagrinėjimo, nustatinėti debitorių skolų pardavimo tvarką. Atkreipė dėmesį, kad neginčija galimybės ateityje nustatinėti debitorių skolų pardavimo tvarkos, tačiau mano, kad turi būti išbandyti visi būdai siekiant išieškoti susidariusias debitorių skolas ir laikomasi procedūrinės tvarkos, siekiant nepažeisti kreditorių interesų (1-2 b.l.).

3Teismui pateiktame dublike pareiškėjas papildomai nurodė, kad pritaria valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko pateiktai nuomonei, jog bankroto procesas, turi atitikti kreditorių interesus, operatyviai užbaigti bankroto procedūras, tačiau mano, kad greitas ir operatyvus bankroto procesų vykdymas, nereiškia, jog pradėjus vienas procedūras ir jų neužbaigus bei pradėjus kitas procedūras, susijusias su tuo pačiu objektu, bus užtikrinti kreditorių interesai (66-67 b.l.).

4Atsakovės V. G. įmonės „Goldveka“ bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ADMINISTRAVIMAS.LT“ atsiliepimu bei tripliku prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kreditorių susirinkime priimtas nutarimas yra teisėtas, kadangi už jį balsavo kreditoriai, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudaro daugiau nei pusė nuo visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos (80,23 procentai), kreditorių susirinkimas buvo sušauktas nepažeidžiant nustatytos tvarkos. Pažymėjo, kad kreditoriams buvo pateikta išsami debitorinių įsiskolinimų lentelė su paaiškinimais kokie veiksmai atlikti ir kokios skolos nebeegzistuoja. Administratoriaus nuomone atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimas tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, nepatvirtino jokių papildomų išlaidų juristų samdymui, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad bankroto administratorius tokias išlaidas turėtų dengti pats. Pabrėžė, kad teikiant abejotinus ieškinius (abejojant jų teisiniu pagrįstumu ir sėkme) juridinės paslaugos gali kainuoti brangiau nei pareikšti ieškiniai, dėl ko gali nukentėti bankrutavusios įmonės ir pačių kreditorių interesai. Atkreipė dėmesį, kad debitorinių skolų pardavimo atveju, papildomos bankroto administravimo išlaidos (juridinėms paslaugoms pirkti) nebūtų patiriamos (15-18, 71-74 b.l.).

5Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad perdavė VĮ Turto bankas reikalavimo teisę į V. G. įmonės „Goldveka“ mokestinę nepriemoką ir Šiaulių apygardos teismo nutartimi yra išbraukta iš V. G. įmonės „Goldveka“ kreditorių sąrašo. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, neturi teisinio pagrindo dalyvauti nagrinėjant bylą (7-8 b.l.)

6Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašė skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad balsuodamas skundžiamu darbotvarkės klausimu balsavo už ginčijamą nutarimą, kadangi susipažinus su administratoriaus prieš susirinkimą pateikta informacija nebuvo pagrindo nepritarti siūlomam reikalavimo teisių pardavimui - dėl didžiausio debitoriaus KB „Inovesta“ kreiptasi į teismą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o dėl skunde nurodomų debitorių (E. B., VĮ „Šiaulių regiono keliai“, UAB „Telšių vandenys“) pateikta informacija, kad sąskaitos be parašų, skolininkai neigia gavę prekes, todėl šių ieškinių perspektyvos abejotinos. Pabrėžė, kad administratoriaus pasiūlytas nutarimo projektas atitiko kreditorių interesus - operatyviai užbaigti bankroto procedūras, siekti, jog kreditorių reikalavimai būtų patenkinti per galimai trumpiausią laiką, efektyviai naudoti žmogiškuosius ir materialinius išteklius, nevilkinti proceso savo veiksmais ar neveikimu (59-60 b.l.).

7Skundas netenkintinas.

8Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - LR ĮBĮ) normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (LR ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (LR ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Bankroto proceso teisėtumo kontrolė pavesta teismui, ji inter alia apima ir kreditorių susirinkimo priimamų sprendimų atitikties imperatyvioms LR ĮBĮ ir kitų teisės aktų nuostatoms patikrinimą. Teismas įgyvendindamas šiuos savo įgaliojimus, t. y. nagrinėdamas skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, patikrina ar buvo laikytasi LR ĮBĮ ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tačiau kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms LR ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1240/2014).

9Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2015-01-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-253-440/2016 V. G. įmonės „Goldveka“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta ADMINISTRAVIMAS LT, UAB. 2015-05-12 kreditorių susirinkimo metu kreditoriai balsų dauguma 12 darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą kreiptis į teismą dėl debitorinių skolų išieškojimo (33 b.l.). 2015-10-22 antrojo kreditorių susirinkimo metu kreditoriai 80,23 procentų balsų dauguma nutarė nustatyti debitorinių skolų pardavimo tvarką – debitorines skolas pardavinėti laisvu pardavimu, skelbiant spaudoje, pradinę pardavimo kainą nustatant nominalią vertę, nepardavus pradinę pardavimo kainą mažinant po 20 procentų kas 2 savaitės, parduodant debitorinę skolą didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui (19 b.l.).

10Kreditorius VSDFV Šiaulių skyrius su 2015-10-22 kreditorių susirinkimo priimtu nutarimu nesutinka ir skundžia jį motyvuodamas tuo, kad administratorius nepateikė kreditoriams išsamios informacijos apie įmonės debitorius, taip pat, kad prieš nustatant debitorinių skolų pardavimo tvarką, visų pirma, turėtų būti išnaudotos visos priemonės siekiant išieškoti susidariusias debitorių skolas ir tik po to sprendžiamas klausimas dėl neišieškotų skolų pardavimo tvarkos nustatymo.

11Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus, teismas pažymi, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015-08-03 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-6159-251/2015 bankrutavusios V. G. įmonės „Goldveka“ ieškinį atsakovei KB „Inovesta“ dėl skolos priteisimo tenkino visiškai - priteisė iš atsakovės KB „Inovesta“ bankrutavusios V. G. įmonei „Goldveka“ naudai 5925,03 Eur skolos su palūkanomis bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. 2015-09-08 išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-6159-251/2015). Šiuo metu Šiaulių apygardos teisme apeliacine tvarka yra paskirta nagrinėti byla dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-15 priimtos nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės KB „Inovesta“ pareiškimą dėl 2015-08-03 sprendimo už akių peržiūrėjimo (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-227-569/2016). Iš bankroto administratoriaus pateiktų duomenų matyti, kad 2015-05-12 susirinkimo metu kreditoriams buvo pateikta 2015-04-30 administratoriaus veiklos ataskaita kartu su įmonės debitorių sąrašu bei paaiškinimais dėl skolų susidarymo aplinkybių ir išieškojimo perspektyvų (35, 39 b.l.). Minėtame sąraše administratorius nurodė, kad dėl skolos iš KB „Inovesta“ priteisimo yra pateiktas ieškinys teismui, dėl UAB „Aderlita“ skolos – kreditoriai 1-ajame susirinkime nusprendė žalos iš įmonės bendrasavininkų neišieškoti, dėl UAB „Plungės vandenys“ – skola neegzistuoja, dėl UAB „Telšių vandenys“, VĮ „Šiaulių regiono keliai“ ir ūkininko E. B. skolų – debitoriai neigia prekių gavimo faktą, ieškinio perspektyvos neaiškios, dėl likusių smulkių debitorinių įsiskolinimų (UAB „Sekmės gija“ ir kt.) administratorius paaiškinimų nepateikė (35 b.l.). Iš VSDFV Šiaulių skyriaus 2015-05-12 susirinkimo balsavimo biuletenio ir siūlomų nutarimų projektų matyti, kad VSDFV Šiaulių skyrius pateiktai tvirtinti bankroto administratoriau ataskaitai neprieštaravo, išskyrus dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio. Taip pat VSDFV Šiaulių skyrius nurodė, kad balsuoja prieš kreipimąsi į teismą dėl padarytos žalos įmonei ir kreditoriams priteisimo iš įmonės bendrasavininkų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kreipėsi į bankroto administratorių dėl papildomos informacijos apie bendrovės debitorius pateikimo, taip pat, kad prieštaravo administratoriaus veikslo ataskaitoje pateiktiems paaiškinimams dėl debitorinių skolų išieškojimo perspektyvų, teikė savo pasiūlymus. Be to atkreiptinas dėmesys ir į didžiausio įmonės kreditoriaus VĮ Turto bankas nurodytas aplinkybes, kad bankroto administratoriaus pateiktos informacijos pakako priimti sprendimui dėl siūlomo nutarimo projekto patvirtinimo (59 b.l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad skundžiamas 2015-10-22 kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas neturint pakankamai informacijos apie įmonės debitorius, kaip nepagrįstus.

12Taip pat teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2015-10-22 priimtas nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei pažeidžia kreditorių interesus, nenurodė kokių konkrečių veiksmų administratorius neatliko siekdamas išieškoti debitorines skolas, sutinka tiek su bankroto administratoriaus, tiek su VĮ Turto bankas pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjo skundžiamas nutarimas atitinka kreditorių interesus – kuo operatyviau užbaigti bankroto procedūras, efektyviai naudojant žmogiškuosius ir materialinius išteklius. Teismo vertinimu pareiškėjas deklaratyviai, be jokių motyvuotų argumentų teigdamas, kad prieš sprendžiant dėl debitorinių skolų pardavimo turi būti išbandyti visi būdai siekiant išieškoti susidariusias skolas, bei administratoriaus veiklos ataskaitos metu savalaikiai nereikšdamas pasiūlymų dėl debitorinių skolų išieškojimo, neracionaliai naudojasi jam, kaip įmonės kreditoriui suteiktomis teisėmis, nepagrįstai vilkina bankroto procedūras. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas laikydamasis pozicijos, kad administratorius bet kokiais būdais turi siekti išieškoti visas įmonės debitorines skolas, objektyviai neįvertina šių veiksmų atlikimo kaštų bei neatsižvelgia į aplinkybes, kad tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą papildomos lėšos teisinėms ar antstolių paslaugoms nebuvo numatytos (30, 45 b.l.).

13Be to pažymėtina, kad 2015-05-12 kreditoriai priėmė nutarimą dėl kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos nustatymo, kurio 9.2 punktu nutarė, kad reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius, kurio reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų LR ĮBĮ nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų (32 b.l.). Pagal LR ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punktą bankroto administratorius teikia informaciją kreditoriams kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (LR ĮBĮ 23 straipsnio 11 dalis). Taigi šiuo atveju, teismo vertinimu, pareiškėjas, kurio reikalavimų suma sudaro daugiau nei 17 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, manydamas, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl papildomų veiksmų atlikimo debitorinių skolų išieškojimo procese, turi teisę reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą bei teikti svarstymui nutarimų projektus, kreiptis į bankroto administratorių dėl informacijos apie atliktus veiksmus pateikimo.

14Remiantis nurodytais argumentais, teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, kad 2015-10-22 priimtas nutarimas pažeidžia pareiškėjo, kitų kreditorių ar pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju VSDFV Šiaulių skyrius skųsdamas 2015-10-22 kreditorių priimtą nutarimą dėl debitorinių skolų pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, neatitinka kreditorių interesų (LR CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad sprendžiant su įmonės kreditorių susirinkimo sprendimų nustatyti turto pardavimo tvarką ir kainas susijusius ginčus, teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (LR CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, taip pat gali įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus. Vadinasi, priimdamas nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kreditorių susirinkimas turi pareigą nustatyti tokią turto pardavimo tvarką bei kainą, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1638/2014).

15Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas dėl debitorinių skolų pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo labiau atitinka bankrutuojančios įmonės interesus nei VSDFV Šiaulių skyriaus siekis atidėti šio klausimo svarstymą remiantis deklaratyviais ir įrodymais neparemtais argumentais. Atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis, šalių pozicijas ginčo klausimu, į teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismas atkreipia, kad bankroto procese šalys privalo siekti kuo didesnio ir racionalesnio tarpusavio bendradarbiavimo, ieškoti abiems šalims priimtinų sprendimų bei vengti tokių situacijų, kai dėl tarpusavio nebendradarbiavimo ir ginčų sprendimo tik teisminiu keliu yra užvilkinamos bankroto procedūros. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas neturi pagrindo pripažinti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtu, todėl pareiškėjo VSDFV Šiaulių skyriaus skundą atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

16Taip pat teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos medžiagą, į tai, kad nei pareiškėjas, nei kiti suinteresuoti asmenys neginčija, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas laikantis LR ĮBĮ 24 ir 25 straipsniuose reglamentuotos kreditorių susirinkimų (kreditorių komiteto) nutarimų priėmimo tvarkos, turi pagrindo vertinti, kad kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditoriaus dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos buvo laikomasi. Įvertinęs bylos duomenis teismas nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti neteisėto nutarimo šiuo aspektu priėmimą.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų.

18Pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (LR CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis LR CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.

19Nagrinėjamu atveju atsakovė bankrutavusi V. G. įmonė „Goldveka“ pateikė teismui prašymą priteisti 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą (55-56 b.l.) ir 60,00 Eur už tripliko parengimą (75-76 b.l.). Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 8.2 ir 8.3 punktus, kurie numato, jog už ieškinį, atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), už dubliką, tripliką – 1,5, bei į 5 punktą, kuris numato, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio, į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į skundą, tripliko apimtis, daro išvadą, kad išlaidos pagrįstos. Bankrutavusiai V. G. įmonei „Goldveka“ iš pareiškėjo VSDFV Šiaulių skyriaus priteistina 160,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 290 - 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu, teismas

Nutarė

21Pareiškėjo VSDFV Šiaulių skyriaus skundą atmesti.

22Priteisti iš pareiškėjo VSDFV Šiaulių skyriaus, juridinio asmens kodas 288677580, atsakovei bankrutavusiai V. G. įmonei „Goldveka“, įmonės kodas 145831153, 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

23Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

24Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.