Byla e2A-521-538/2015
Dėl sumokėto avanso grąžinimo, netesybų ir nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovei A. S., trečiojo asmens UAB „Memelhaus“ savarankišką reikalavimą atsakovei A. S. dėl sumokėto avanso grąžinimo, netesybų ir nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 500 Lt sumokėto avanso, 2000 Lt netesybų, 194,70 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė, kad 2014-02-11 ieškovė pasirašė preliminarią trišalę pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove ir trečiuoju asmeniu, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei butą adresu ( - ), už 102 500 Lt, o ieškovė įsipareigojo nupirkti šį butą, šalys susitarė buto pirkimo-pardavimo sutartį pasirašyti ne vėliau kaip iki 2014-03-30, tačiau 2014-03-27 šalims atvykus į Klaipėdos m. 15 notarų biurą, atsakovė atsisakė pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sutartį.

3Trečiasis asmuo UAB „Memelhaus“ pareiškė savarankiškus reikalavimus atsakovės A. S. atžvilgiu ir prašė priteisti 3000 Lt pagal 2014 m. vasario 11 d. preliminarios trišalės sutarties 14 punktą, 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. kovo 27 d. 14.00 val. atsakovė A. S. su savo sutuoktiniu, L. J. ir agentūros brokeriu V. Š. atvyko į Klaipėdos m. 15-ąjį notaro biurą, kuriame turėjo būti sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Šios sutarties sudarymui buvo atlikti visi parengiamieji veiksmai, tačiau atsakovė atsisakė ją sudaryti. Trečiasis asmuo įvykdė savo prievoles pagal preliminariąją sutartį, surado atsakovei buto pirkėją, organizavo buto apžiūrą, derino kainą, vedė derybas ir konsultavo, organizavo dokumentų paruošimą pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui pas notarą ir atliko kitus veiksmus, kad būtų laiku ir tinkamai įvykdyta preliminarioji sutartis.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-03 sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

5Trečiojo asmens reikalavimą tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės A. S. ieškovės L. J. naudai 500 Lt sumokėto avanso, 2000 Lt netesybų, 194,70 Lt nuostolių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-09 iki teismo sprendimo įvykdymo ir 2061 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės A. S. trečiojo asmens UAB „Memelhaus“ naudai 3000 Lt netesybų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-09 iki teismo sprendimo įvykdymo ir 690 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2014 m. balandžio 9 d. ir 2014 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimis paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovės paaiškinimas apie tai, kad ji atsisakė parduoti butą, nes nebuvo kalbos apie atsiskaitymą pavedimu per banką ir dėl šios priežasties buvo atsisakyta parduoti butą ieškovei, laikytinas nepagrįstu ir nemotyvuotu. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sutarties pasirašymo dieną ji buvo pasiruošusi atsiskaityti su atsakove už perkamą butą. Byloje pateikta 2014-03-14 Šilalės kredito unijos pažyma Nr. 1403/45, kurioje nurodoma, kad L. J. suteikiama paskola būsto įsigijimui 55000 Lt. Likusią sumą 46000 Lt ieškovė nurodė, jog turėjo sąskaitoje. Sutarties 1.1 punkte numatyta, kad pirkėja už perkamą turtą pardavėjai įsipareigoja sumokėti grynais ir pavedimu per banką iš sąskaitos į sąskaitą, todėl darytina išvada, kad atsakovė, atsisakydama vykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtą įsipareigojimą – parduoti butą, pažeidė 2014-02-11 preliminaria sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė, vykdydama preliminaria trišale sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, bei trečiasis asmuo UAB „Memelhaus“, vykdydama tarpininkavimo sutarties sąlygas, veikė sąžiningai, atsakovės interesais ir tinkamai įvykdė sutartimi priimtus įsipareigojimus, todėl, atsižvelgiant į ieškovės ir trečiojo asmens tinkamo sutartinės prievolės įvykdymo pobūdį, atsakovei atsirado sutartinė prievolė sumokėti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas.

6Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo netenkinti ieškovės L. J. ieškinio reikalavimų bei netenkinti trečiojo asmens UAB „Memelhaus" pareikštų savarankiškų reikalavimų, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės atsakovės naudai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, be to, nevertino jų visų įrodymų kontekste. Ieškovė, atsakovė bei trečiasis asmuo 2014-02-11 sudarė preliminariąją trišalę sutartį. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovės, jai atsisakius sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakomybės pagal trišalės preliminariosios sutarties 14 punktą, tai yra, avanso grąžinimo ieškovei ir baudos sumokėjimo ieškovei ir trečiajam asmeniui, tačiau teismas visiškai nesigilino dėl ieškovės pareigos prieš atsakovę pagal Sutarties 1 p., 1.1 p. ir 15 p. įtvirtintas sąlygas. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, jog ji įvykdė Sutarties 1 ir 1.1 punktuose nurodytas sąlygas, t. y., kad sumokėjo už perkamą būstą pardavėjai pinigus grynais ar per banką iš sąskaitos į sąskaitą, ar kad jų apskritai turėjo grynais ar banko sąskaitoje visą perkamo būsto kainą 2014-03-27 būnant pas notarę ir šalims ketinant sudaryti būsto pirkimo- pardavimo sutartį. Teismas taip pat konstatavo, kad likusią sumą - 46000 lt ieškovė turėjo sąskaitoje, tačiau visiškai nepagrindė, kuo remiantis priėjo tokios išvados, jog minėtą sumą ieškovė turėjo banko sąskaitoje. Nenurodė jokio rašytinio dokumento, iš kurio būtų matyti, jog ieškovė šią pinigų sumą 2014-03-27 turėjo banko sąskaitoje. Akivaizdu, jog ieškovė pardavusi būstą 81000 Lt vertės, gavo tik 47976,07 Lt sumą, kurią turint 2013-03-27 ieškovė neįrodė jokiais rašytiniais įrodymais, be to, šios sumos nebūtų pakakę sumokėti už iš atsakovės perkamą butą, kurį šalys susitarė pirkti-parduoti už 102500,00 Lt. Teismas išsamiai nevertinęs minėtų aplinkybių nepagrįstai padarė išvadą, nesiremiant jokiais rašytiniais įrodymais, jog ieškovė turėjo 46000 Lt 2014-03-27 būnant pas notarę ir atsakovei ketinant sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė nepateikė į bylą rašytinių įrodymų, jog 2014-03-27 būnant pas notarę ieškovė turėjo šalių sutartą 102500 Lt pinigų sumą, kurią būtų galėjusi sumokėti grynais ar per banką iš sąskaitos į sąskaitą ir taip įvykdyti Sutarties įsipareigojimus prieš atsakovę. Pažymėtina, jog ieškovė neįrodė, kad minėtą pinigų sumą būtų turėjusi ir faktiškai galėjusi atsiskaityti su atsakove iki 2014-03-30, t. y. iki preliminarios trišalės sutarties galiojimo pabaigos. Nors ieškovė nurodė, kad jai buvo paskirta 55000 Lt paskola būsto įsigijimui, tačiau apie tokią paskolą atsakovei 2014-03-27 nebuvo žinoma, ši paskola nebuvo išmokėta, ši paskola galėjo būti išmokėta tik po to, kai bus pasirašytas Hipotekinis sandoris ir ieškovė nebūtų galėjusi atsiskaityti už perkamą butą iki 2014-03-30. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai konstatavęs, kad ieškovė turėjo 102500 Lt 2014-03-27 ir galėjo įvykdyti Sutarties sąlygas, padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, jog ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, o pagrindinė pirkimo- pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės. Teismas priimdamas sprendimą turi visapusiškai ir išsamiai įvertinti visus į bylą pateiktus įrodymus ir priimti teisingą sprendimą, kuris būtų pagrįstas ir teisėtas bei nešališkas jokiai bylos šaliai. Tuo tarpu šio ginčo atveju, teismas neįvykdė visų jam keliamų reikalavimų priimant galutinį procesinį sprendimą. Nesant kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos, negali kilti ir pasekmės, kurios šiuo atveju yra netesybos bei nuostoliai bei kiti išvestiniai reikalavimai priteisti ieškovei bei trečiajam asmeniui iš atsakovės. Teismas nepagrįstai pripažinęs atsakovės kaltę kaip civilinės atsakomybės sąlygą, nepagrįstai tenkino ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimus priteisti jų prašomus nuostolius bei netesybas. Pirmosios instancijos teismas liudytojo R. Š. paaiškinimus vertino ieškovės ir trečiojo asmens naudai, jų nevertindamas kitų įrodymų kontekste. Liudytojo teiginiai, argumentai ar samprotavimai nepagrįsti kitais byloje esančiais įrodymais, o netgi priešingi, tačiau teismas jų nesugretino su kitais byloje esančiais įrodymais dėl ko priėmė sprendimą prieštaringų įrodymų pagrindu.

7Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė atsisakė sudaryti sutartį be motyvų. Tokius jos ketinimus atskleidžia jos elgesys po 2014-02-11 prteliminarios sutarties sudarymo ir po 2014-03-27 atsisakymo sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovei buvo paaiškinta, kad ieškovė turi pirmiausia parduoti savo butą ir susitvarkyti paskolos reikalus su kredito įstaiga. Teismas teisingai aiškino tarp šalių susiklosčiusius ikisutartinius santykius.

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

10Byloje kilo ginčas, dėl teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės ieškovei priteistas sumokėtas avansas, netesybos, nuostoliai, palūkanos, trečiajam asmeniui priteista iš atsakovės netesybos ir palūkanos, teisėtumo ir pagrįstumo.

11Byloje nustatyta, kad ieškovė, atsakovė bei trečiasis asmuo 2014-02-11 sudarė preliminariąją sutartį. Pagal sutarties 1 punktą atsakovė A. S. įsipareigojo parduoti 2 kambarių butą adresu ( - ), o ieškovė L. J. įsipareigojo nupirkti minėtą butą už 102 500 Lt. Sutarties 1.1 punkte numatyta, kad pirkėja už perkamą turtą pardavėjai įsipareigoja sumokėti grynais ir pavedimu per banką iš sąskaitos į sąskaitą. 3.2.4 punkte nustatyta, kad pardavėjas ir pirkėjas įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2014-03-30 pasirašyti turto pardavimo-pirkimo sutartį. 11 punkte nustatyta, kad užtikrinant šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą vykdymą, pirkėjas šios sutarties pasirašymo metu sumoka pardavėjui 500 Lt avansą, kuris yra įskaitomas į turto pardavimo kainą. Sutarties 1.4 punkte sutarties šalys nustatė, kad jei pardavėjas nevykdo šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, jis pirkėjui privalo grąžinti 500 Lt avansą ir sumokėti 2000 Lt netesybas (baudą) bei agentūrai už tarpininkavimo paslaugą pardavėjas įsipareigoja sumokėti 3000 Lt, taip pat atlyginti visus patirtus nuostolius sudarant šią sutartį. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį ir trečiojo asmens reikalavimus motyvuodamas tuo, kad atsakovė, atsisakydama parduoti butą, pažeidė 2014-02-11 preliminariąja sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.

12CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo, t. y. sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą, galima išskirti šiuos tokios sutarties bruožus: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) aptariami būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos; 3) nurodomas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) susitarimas įforminamas raštu. Pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas baudos sumokėjimas arba iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi sutartyje nustatyti jos pažeidimo (neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) padariniai kyla dėl tokio pažeidimo kaltai pripažintai sandorio šaliai (atskirais atvejais – ir abiem sandorio šalims). Nors skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), jis, naudodamasis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, gali tokią prezumpciją paneigti, taip pat įrodyti kitos sandorio šalies kaltę (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas – CK 6.38, 6.200 straipsniai – įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB „Citadele“ banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-189/2012).

13Kaip byloje nustatyta, ieškovė ketino pirkti atsakovei priklausantį butą ( - ) ir tą aplinkybę, kad ieškovė turėjo grynųjų pinigų buto pirkimui patvirtina 2014-03-26 pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad ieškovė jai priklausantį butą pardavė už 81 000 Lt, atskaičius pinigus, mokėtinus bankui, jai liko 47 976,07 Lt. Byloje nėra duomenų, kad šiuos pinigus ieškovė būtų išleidusi. 2014-03-14 pažyma iš Šilalės kredito unijos patvirtina, kad ieškovei paskirta 55 000 Lt būsto , ( - ) įsigijimui, taigi bendra ieškovės turima suma sudarė 102 976,07 Lt. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad buto , ( - ) pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl to, kad būtent atsakovė atsisakė ją sudaryti, tai yra, dėl atsakovės kaltės (CPK 178, 185 straipsniai).

14Apeliantė teigia, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, jog ji įvykdė Sutarties 1 ir 1.1. punktuose nurodytas sąlygas, t. y., kad sumokėjo už perkamą būstą pardavėjai pinigus grynais ar per banką iš sąskaitos į sąskaitą, ar kad ji apskritai turėjo grynais ar banko sąskaitoje visą perkamo būsto kainą 2014-03-27 būnant pas notarę ir šalims ketinant sudaryti būsto pirkimo- pardavimo sutartį.

15Pagal kasacinio teismo praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį pirmenybė teikiama tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarčiai aiškinti svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. E. S. ūkinė-komercinė zoofirma ,,Akvariumas“, bylos Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-120/2013; kt.).

16Byloje nėra įrodymų, kad šalys tarėsi, jog bus sumokėta tik grynaisiais pinigais ir pinigai bus sumokėti iki arba iš karto po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, notarė 2014-03-27 rašytiniame liudijime nurodė, kad atsakovė atsisakė sudaryti sutartį, notarės liudijime nenurodyti motyvai ir priežastys, kodėl atsakovė atsisakė sudaryti sutartį. Byloje kaip liudytojas apklaustas nekilnojamojo turto agentūros darbuotojas V. Š. nurodė, kad atsakovė atsisakė sudaryti sutartį nenurodydama motyvų, taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės atsisakymas sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį buvo nemotyvuotas (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi vėliau bylos nagrinėjimo metu atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė neturėjo lėšų sumokėti, yra akivaizdžiai nepagrįstos, todėl atsakovei atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ji turi pareigą grąžinti ieškovei avansą ir sumokėti netesybas.

17Apeliantė teigia, kad teismas priimdamas sprendimą turi visapusiškai ir išsamiai įvertinti visus į bylą pateiktus įrodymus ir priimti teisingą sprendimą, kuris būtų pagrįstas ir teisėtas bei nešališkas jokiai bylos šaliai. Tuo tarpu šio ginčo atveju, teismas, nesant atsakovės kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, negalėjo taikyti ir pasekmės, kurios šiuo atveju yra netesybos bei nuostoliai bei kiti išvestiniai reikalavimai priteisti ieškovei bei trečiajam asmeniui iš atsakovės. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

18Pabrėžtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą aptariamu aspektu, konstatuoja, kad jis yra pakankamai motyvuotas, jame įvardytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas. Apeliantė, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs.

19Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovės 194,70 Lt (56,39 eurų) nuostolius netinkamai taikė materialinės teisės normas.

20CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja. Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja. Kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius.

21Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005; išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; kt.). Netesybų įskaitymo esmė ta, jog, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007).

22Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką sprendžia, kad šiuo atveju netesybos apima nuostolius, taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovei 194,70 Lt (56,39 eurus) nuostolių (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

23Dėl kitų apeliantės argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

24Nors apeliantė prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau jokių motyvų dėl trečiojo asmens reikalavimo tenkinimo apeliaciniame skundė nenurodė, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies pasisakyti neturi pagrindo (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

25Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs ar panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 61 Lt (17,67 eurų) žyminio mokesčio ir 2000 Lt (579,24 eurai) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, 300 eurų advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė patyrė šias išlaidas: 17,67 eurų žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme, 500 Lt (144,81 eurų) advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme, trečiasis asmuo patyrė 600 Lt (173,77 eurų) advokato pagalbai apmokėti išlaidas ir 90 Lt (26,07 eurų) žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme. Iš esmės tenkinus 93 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 555,13 eurų bylinėjimosi išlaidų, atmetus 7 procentus ieškovės reikalavimų atsakovei iš ieškovės priteistina 11,37 eurų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

26Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas keistinas, teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės priteista ieškovei 194,70 Lt (56,39 eurus) nuostolių, bei ieškovei L. J. iš atsakovės A. S. priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikintina, kitos teismo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

27Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

28Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti teismo sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovės A. S. ieškovei L. J. priteista 56,39 eurai (194,70 Lt) nuostolių bei ieškovei L. J. iš atsakovės A. S. priteistos bylinėjimosi išlaidos.

29Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

30Priteisti ieškovei L. J. iš atsakovės A. S. 555,13 eurų bylinėjimosi išlaidų.

31Priteisti atsakovei A. S. iš ieškovės L. J. 11,37 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 500 Lt... 3. Trečiasis asmuo UAB „Memelhaus“ pareiškė savarankiškus reikalavimus... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-03 sprendimu ieškinį tenkino... 5. Trečiojo asmens reikalavimą tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės A. S.... 6. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo,... 8. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 10. Byloje kilo ginčas, dėl teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės ieškovei... 11. Byloje nustatyta, kad ieškovė, atsakovė bei trečiasis asmuo 2014-02-11... 12. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas... 13. Kaip byloje nustatyta, ieškovė ketino pirkti atsakovei priklausantį butą (... 14. Apeliantė teigia, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, jog ji įvykdė... 15. Pagal kasacinio teismo praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos... 16. Byloje nėra įrodymų, kad šalys tarėsi, jog bus sumokėta tik grynaisiais... 17. Apeliantė teigia, kad teismas priimdamas sprendimą turi visapusiškai ir... 18. Pabrėžtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne... 19. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas... 20. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatytos netesybos,... 21. Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų... 22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytą teisinį reglamentavimą ir... 23. Dėl kitų apeliantės argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi... 24. Nors apeliantė prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo... 25. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs ar... 26. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas keistinas, teismo... 27. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 28. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti.... 29. Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 30. Priteisti ieškovei L. J. iš atsakovės A. S. 555,13 eurų bylinėjimosi... 31. Priteisti atsakovei A. S. iš ieškovės L. J. 11,37 eurų bylinėjimosi...