Byla 3K-3-137/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko (pirmininkas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „JG Property developments“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovui UAB „JG Property developments“ dėl nepagrįstai gauto pagal sutartį atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šioje byloje keliama sutarties šalių santykių kvalifikavimo kaip pavedimo, komercinio atstovavimo, atlygintinų paslaugų teikimo problema, taip pat sutarties aiškinimo, vartotojų teisių apsaugos, teisminio precedento taikymo, civilinės atsakomybės ir asmens įtraukimo dalyvauti byloje klausimai.

6Ieškovas Ž. B. prašė priteisti iš atsakovo UAB „JG Property developments“ nepagrįstai gautą atlyginimą – 25 679,16 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. liepos 25 d. sudarė su atsakovu tarpininkavimo paslaugų sutartį (toliau tekste – paslaugų sutartis), pagal kurią šis įsipareigojo suteikti ieškovui tarpininkavimo paslaugas parduodant namą su žemės sklypu ( - ). 2008 m. kovo 7 d. su atsakovo rasta pirkėja I. B. ieškovas pasirašė preliminariąją sutartį, o 2008 m. balandžio 7 d. – nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. 2008 m. balandžio 10 d. ieškovas sumokėjo atsakovui 25 679,16 Lt atlyginimą. 2008 m. lapkričio 18 d. susitarimu pirkimo-pradavimo sutartis pirkėjos iniciatyva buvo panaikinta, o 2008 m. gruodžio 2 d. buvo pasirašyta nauja nekilnojamojo turto pirkimo-pradavimo sutartis su ieškovo savarankiškai rastais pirkėjais, kurie atsiskaitė su ieškovu už perkamą nekilnojamąjį turtą ir pasirašė turto perdavimo-priėmimo aktą. Kadangi atsakovas paslaugų sutarties neįvykdė, tai, ieškovo nuomone, jam kyla pareiga grąžinti nepagrįstai gautą atlyginimą.

7Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. liepos 25 d. paslaugų sutartimi susitarė dėl tarpininkavimo, parduodant ieškovui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą su žemės sklypu. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo už sutartyje nurodytą ieškovo pageidaujamą 1 350 000 Lt kainą (į kurią įskaičiuotas ir paslaugos teikėjo atlyginimas už parduotą objektą pagal paslaugų sutarties 1.3 punktą), ieškoti potencialių šio objekto pirkėjų bei teikti kitas su tuo susijusias paslaugas (paslaugų sutarties 1.4 punktas). Atsakovui tarpininkaujant buvo rasta viena pirkėja, su kuria ieškovas bei jo sutuoktinė L. B. 2008 m. kovo 7 d. pasirašė preliminariąją sutartį, pagal kurią sutarė dėl nekilnojamojo turto pardavimo kainos – 1 170 000 Lt, o 2008 m. balandžio 7 d. sudarė ir pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Jos šalys 2008 m. lapkričio 18 d. susitarimu pirkimo-pardavimo sutartį panaikino, pirkėjai negalint susimokėti už perkamą turtą. 2008 m. gruodžio 2 d. šį turtą ieškovas pardavė savarankiškai surastiems pirkėjams už 920 000 Lt kainą.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 25 679,16 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10Teismas, remdamasis CK 6.193 straipsniu, sprendė, kad ieškovas teisėtai reikalauja priteisti iš atsakovo nepagrįstai gautą atlyginimą – 25 679,16 Lt (CK 6.237 straipsnis), nes sutarties tikslas – nekilnojamojo turto pardavimas – nebuvo pasiektas. Dėl to atsakovui atlyginimas, mokėtinas tuo atveju, kai objektas yra parduodamas, o jo dydis priklauso nuo faktinės objekto pardavimo kainos (1,86 proc. nuo šios kainos su PVM), nagrinėjamu atveju buvo sumokėtas nepagrįstai.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą.

12Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas negali būti laikomas prekybos agentu CK 2.152 straipsnio prasme – jis pats asmeniškai sutarčių su pirkėjais nesudarinėjo, ieškovo vardu (nuolat ir už atlyginimą) neplatino, nepardavė ir netarpininkavo sudarant ieškovo prekių ar gaminių pardavimo sandorių, kam iš esmės ir yra skirtas šis institutas (CK 2.157, 2.163 straipsniai). Šalių sutartiniai santykiai labiausiai panašūs į atlygintinų paslaugų teikimo civilinius teisinius santykius. Šalių sudarytos paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Dėl to atsakovo argumentas, kad paslaugų sutarties šalys raštu nebuvo sutarusios dėl CK 2.154 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytos išlygos, jog teisė į tarpininko atlyginimą neatsiranda sudarytos sutarties neįvykdymo atveju, taikymo, teisiškai neteisinga. Įstatymas įpareigoja paslaugą teikiantį asmenį veikti išimtinai atstovaujamojo interesais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, nesant tokių nurodymų - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 1.5, 6.38, 6.158, 6.200 straipsniai, 6.718 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovas yra fizinis asmuo, turėjęs ketinimų parduoti šeimos turtą – gyvenamąjį būstą, o atsakovas – profesionalias paslaugas teikiantis juridinis asmuo, todėl sudaryta paslaugų sutartis vertintina ir vartojimo sutartims būdingų ypatumų aspektu (CK 6.188 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CK 6.193 straipsniu, nustatė, kad ieškovas, pasirašęs su atsakovu paslaugų sutartį, turėjo aiškų tikslą ir norą ne vien surasti potencialų pirkėją jo parduodamam nekilnojamajam daiktui, bet ir realiai jį parduoti (gauti pardavimo kainą), o atsakovas turėjo komercinį interesą gauti atitinkamą procentą nuo objekto pardavimo kainos, kaip atlygį už tarpininkavimo paslaugas (sėkmės mokestį). Paslaugų sutarties 1.5 punktu ieškovas įsipareigojo paslaugos teikėjui atlyginimą sumokėti būtent už parduotą objektą, priešingu atveju (objekto nepardavus) sumokėti paslaugos teikėjui už suteiktas paslaugas, vykdant šią sutartį, arba nemokėti atlyginimo tuo atveju, jeigu parduotų turtą savo iniciatyva surastam pirkėjui (paslaugų sutarties 1.6 punktas). Apie paslaugos teikėjo teisę gauti atlyginimą tik objekto pardavimo atveju tiesiogiai pasisakyta ir paslaugų sutarties 2.1, 2.2 punktuose. Šalių turėti sudarant paslaugų sutartį ketinimai ir interesai negali būti vertinami atskirtai, atsakovo komercinis interesas (gauti atlygį) negali vyrauti ir būti priešpastatomas kitos susitarimo šalies interesui (realiai parduoti objektą). Dėl to paslaugų sutarties 2.3 punkto nuostatos, reglamentuojančios tik atlyginimo tarpininkui sumokėjimo tvarką ir terminus, savaime nelemia ir nepakeičia vienos iš susitarimo šalių - atsakovo - teisės gauti atitinkamą atlyginimą tik po turto realaus pardavimo, o kitos šalies (ieškovo) pareigos sumokėti šį atlyginimą tik turto pardavimo atveju.

13Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad asmens, kaip pirkėjo, teisės visa apimtimi yra įgyvendinamos ne pasirašius daikto pirkimo-pardavimo sutartį, o sumokėjus daikto kainą ir perėmus daikto valdymo, disponavimo įsigytu daiktu ir naudojimosi juo teisę (CK 6.314, 6.344 straipsniai). Šiuo konkrečiu atveju tokios aplinkybės neįvyko dėl atsakovo surastos pirkėjos nemokumo – perkamo objekto kainos nesumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „PGNT“ v. UAB „Progresyvios investicijos“, bylos Nr. 3K-3-56/2008, kurioje nurodyta, kad būsimos sudaromos objektų pirkimo-pardavimo sutartys yra savarankiškos, atskiros sutartys, kurios, nors ir turi tam tikrą ryšį su šalių sudaryta paslaugų sutartimi, tačiau jų reikšmingumas yra tas, kad pagal jų turinį galima spręsti, ar įvykdyta paslaugų teikimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šalių sudaryta paslaugų sutartis iš esmės liko neįvykdyta, nes jos galutinis tikslas – parduoti objektą būtent tarpininko surastam pirkėjui, sutarties galiojimo metu ar jai pasibaigus (paslaugų sutarties 2.4 punktas), nepasiektas. Dėl to atlyginimas už tarpininkavimo paslaugą – 1,86 proc. nuo faktinės pardavimo kainos atsakovui sumokėtas nepagrįstai. Ieškovo ir atsakovo surastos pirkėjos sutartiniai santykiai, nuostolių atlyginimas ar baudos sumokėjimas neturi įtakos bylos šalių tarpusavio sutartiniams santykiams, nepanaikina atsakovo pareigos grąžinti be teisinio pagrindo gautą atlyginimą.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukiant I. B.; priteisti iš ieškovo su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme susijusias bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

161. Dėl sutarties aiškinimo. Teismai pažeidė CK 6.193 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „BIVAINIS“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; kt.). Teismai, aiškindami sutartį ir šalių tikruosius ketinimus, realiai rėmėsi tik pažodiniu sutarties teksto aiškinimu bei sutarties tikslu, neatsižvelgdami į visų sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, faktines aplinkybes tiek sudarant sutartį, tiek ją vykdant, taip pat į ieškovo elgesį vykdant sutartį (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Ieškovas sumokėjo atlyginimą atsakovui laikydamas, kad atsirado visos aplinkybės, kurioms esant jis įgyja prievolę sumokėti atlyginimą (paslaugų sutarties 2.1, 2.3 punktai). Apeliacinės instancijos teismo išvada apie ieškovo ketinimus mokėti atlyginimą atsakovui tik tada, kai turto nuosavybė pereis kitam asmeniui, o ne tada, kai sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, prieštarauja ieškovo elgesiui vykdant sutartį.

17Parduoti nekilnojamąjį turtą yra pirkimo-pardavimo sutarties, o ne paslaugų sutarties tikslas. Atsakovas neturėjo pareigos ir teisės parduoti ieškovo turto, t. y. ieškovas nebuvo suteikęs jam tokių įgaliojimų, kurie nenustatyti ir įstatyme, todėl paslaugos turinys – tarpininko, kaip profesionalo, paslaugos parduodant turtą, o ieškovo pavedimas atsakovui - panaudojant savo profesines žinias, prekės ženklą, laiką, išteklius, surasti turto pirkėją (paslaugų sutarties 1.4, 2.3, 2.4.2, 2.4.3 punktai; CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Tarpininkas šiuo atveju nėra atstovas, ieškovo vardu sudarantis sandorius, nes sprendimą dėl turto pardavimo, jo sąlygų ir pirkėjo priima ieškovas. Tarpininkavimo paslaugos teikimo trukmę apibrėžia sutartinė sąlyga - turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas (o ne įvykdymas). Tą padarius atsakovas neteikia jokių tarpininkavimo paslaugų.

18Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Remada“ v. R. J., bylos Nr. 3K-3-146/2009, pateiktais išaiškinimais, tai, kad ieškovas yra vartotojas, neatleidžia jo nuo pareigos būti rūpestingam ir apdairiam, sudarant ir vykdant sutartį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas siekė pasinaudoti atsakovu sudarant didelės vertės - 1 350 000 Lt - pirkimo-pardavimo sandorį. Tokios didelės vertės turto pardavimo sandoris išeina už elementarių vartojimo sutarties ribų, todėl ieškovas neturėtų būti pripažįstamas silpnesniąja sutarties šalimi. Kitoks sutarties aiškinimas būtų nesuderinamas su siekiu užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Tokia nuostata atitiktų 1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse preambulės 18 pastraipą. Pažymėtina, kad ieškovas, kaip pardavėjas, pats tiesiogiai derėjosi su pirkėja dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų. Tai patvirtina, kad ieškovas turi pakankamai žinių ir sugebėjimų derėtis, todėl vartotojų teisių apsauga neturėtų būti taikoma. Šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatytos taisyklės, nes ieškovas su visomis sutarties sąlygomis, įskaitant ir tas, kurios nustatė atsiskaitymo tvarką, buvo supažindintas, jam jos buvo žinomos. Susitarimas atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas mokėti po to, kai ieškovas pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį, o ne po jos įvykdymo, ieškovo interesų nepažeidžia, nes ieškovas turėjo galimybę pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyti įvairius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir nuostolių, susijusių su išlaidomis už tarpininkavimo paslaugas, kompensavimo priemones, ieškovas tai ir padarė. Atsakovo surastai pirkėjai sumokėjus ieškovui 100 000 Lt baudą, jo nuostoliai, įskaitant ir išlaidas, kurių jis patyrė mokėdamas atsakovui už tarpininkavimą, buvo visiškai kompensuoti. Nesąžiningų sutarties sąlygų institutas negali būti taikomas nesąžiningam vartotojui ginti, vartojimo sutarties šalių interesų pusiausvyra turi būti teisinga ir verslininkui („Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga“; Teismų praktika 30).

192. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo kaip pavedimo ir komercinio atstovavimo. Atsakovas iš dalies sutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais dėl sutarties atitikties atlygintinų paslaugų teikimo instituto požymiams, tačiau šalių susiklosčiusių santykių pobūdis turi ir tam tikrų pavedimo elementų (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Atlygis atsakovui buvo numatytas ne už turto reklamavimą, konsultacijų teikimą, kitus sutartyje nurodytus veiksmus, o už galutinio tikslo pasiekimą – pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovo surastu pirkėju sudarymą, todėl pavedimo įvykdymas yra pagrindas reikalauti šalių sulygto atlyginimo.

20Šalių santykiai taip pat turi ir komercinio atstovavimo požymių, nes komerciniu atstovavimu laikoma ir tokia veikla, kai prekybos agentas jokių sutarčių pats nesudarinėja, o tik tarpininkauja atstovaujamajam (CK 2.152 straipsnio 1 dalis). Lietuvos teisės doktrinoje tarpininkavimas sudarant sutartis aiškinamas kaip prekybos agento daromas poveikis klientui, skatinant jį sudaryti sutartį, t. y. klientų paieška, ryšiai su klientais, reklama ir kt. Nors atsakovas nėra prekybos agentas tikrąja CK 2.152 straipsnio prasme, tačiau atitinka visus šiame straipsnyje įtvirtintus prekybos agento požymius. Atsakovo teikiamų paslaugų apimtis ir turinys buvo sudominti potencialius pirkėjus ieškovo parduodamu turtu ir suformuoti pirkėjo galutinį apsisprendimą įsigyti šį turtą. Kadangi paslaugų sutartis reglamentuojančiose CK teisės normose nenustatyta, kaip turi būti apmokama tarpininko veikla, jeigu jo surastas pirkėjas vėliau neįvykdo sutarties, tai atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarkos aspektu mutatis mutandis turėtų būti taikomos panašius santykius, t. y. komercinį atstovavimą, reglamentuojančios nuostatos (CK 1.8 straipsnis). Teismai turėjo taikyti CK 2.154 straipsnio 3 dalies 5 punktą, 2.158 straipsnio 2, 3 dalis.

213. Dėl teisminio precendento taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „PGNT“ v. UAB „Progresyvios investicijos“, bylos Nr. 3K-3-56/2008. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-186/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal R. Z. skundą, bylos Nr. 3K-7-162/2009). Apeliacinės instancijos teismo nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad tarpininkavimo sutartis buvo netinkamai įvykdyta dėl tarpininko kaltės, o nagrinėjamu atveju pirkimo-pardavimo sutarties tikslas nebuvo pasiektas dėl surasto pirkėjo kaltės, šiam atsisakius vykdyti pirkimo-pardavimo sutartį. Kasacinio teismo suformuota taisyklė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį galima spręsti, ar paslaugų sutartis buvo įvykdyta tinkamai, negali būti taikoma a priori.

224. Dėl civilinės atsakomybės taikymo. Bylos šalių atsakomybė gali kilti tik iš sutartinių santykių, kuriuos jos apibrėžė sutartyje (CK 6.154 straipsnis). Sutartimi atsakovas nebuvo prisiėmęs prievolės ieškovo vardu nustatyti turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, įvertinti surasto pirkėjo mokumą. Teismai, pažeisdami CK 6.256 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias šalių pareigą vykdyti savo sutartines prievoles, neteisėtai kildino atsakovo atsakomybę, atsirandančią iš sutartinių turto pirkėjo ir pardavėjo santykių, neteisėtai perkėlė atsakovui atsakomybę už kitų asmenų tarpusavio sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atsakomybės taikymas atsakovui pažeidžia CK 6.253 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas. Šiuo atveju nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. M. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-305/2007). Sutartimi atsakovas nebuvo įsipareigojęs užtikrinti, kad turto pirkimo-pardavimo sutartis bus įvykdyta. Be to, nėra ir atsakovo kaltės bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo nuostolių, nes pirkimo-pardavimo sutartis neįvykdyta dėl pirkėjos kaltės. Prekybos agento teisės į atlyginimą priklausomybė nuo jo sudarytos sutarties įvykdymo privalo būti aptarta raštu (CK 2.154 straipsnio 3 dalis). Prekybos agentas, garantavęs atstovaujamajam, kad kita tam tikro sandorio šalis tinkamai įvykdys sutartį, turi teisę gauti papildomą atlyginimą (CK 2.185 straipsnio 3 dalis); teisė į papildomą atlyginimą atsiranda nuo sandorio tinkamo įvykdymo.

23Ieškovas neįrodė, kad atsakovas, būdamas atsakingas už įsipareigojimų pagal paslaugų sutarties 1.1, 1.4 punktus vykdymą, savo pareigas atliko netinkamai arba jų neatliko. Ieškovui buvo žinomos pirkėjos ribotos mokumo galimybės. Aplinkybė, kad pirkėja nesumokėjo visos kainos dėl asmeninių priežasčių ir dėl to buvo nutraukta pirkimo-pardavimo sutartis, nepatvirtina, kad atsakovo paslaugos buvo suteiktos su trūkumais, suteiktos netinkamai ar visai nesuteiktos ir jis prarado teisę į atlyginimą. Ieškovas sutartyje nustatytais terminais sumokėjo atsakovui atlyginimą už paslaugas, patvirtindamas, kad atsakovas įvykdė pavedimą ir pasiekė sulygtą rezultatą (CPK 185 straipsnis).

245. Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Teismai neįtraukė į bylos nagrinėjimą pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu sudariusios pirkėjos, turinčios materialinį teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje individuali įmonė „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Smiltainis ir ko“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-21/2010; kt.). Atsakovui sumokėtos 25 679,19 Lt sumos ieškovas turėjo reikalauti iš pirkėjos, nes būtent ji yra atsakinga už pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir ieškovo nuostolių atsiradimą. Šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms bei pareigoms. Pirkėja į bylą turėjo būti įtraukta trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis). Taigi teismai sprendimą priėmė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), todėl pagal CPK 360 straipsnį teismų procesiniai sprendimai naikintini, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

25Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

261. Dėl sutarties aiškinimo. Sutarties aiškinimas yra fakto klausimas, sprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o kasacinis teismas nenagrinėja fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovas turėjo aiškų tikslą ir norą ne vien surasti potencialų pirkėją, bet ir realiai turtą parduoti (gauti pardavimo kainą), o atsakovas turėjo komercinį interesą gauti atitinkamą procentą nuo turto pardavimo kainos kaip atlygį už tarpininkavimo paslaugas (sėkmės mokestį). Jeigu sutarties tikslas būtų tik tokios paslaugos kaip potencialių pirkėjų sudominimas, reklamuojant objektą, atsakovo atlyginimas nebūtų saistomas objekto faktinės pardavimo kainos. Pagal paslaugų sutarties 1.1, 1.3, 1.6, 2.1 punktus akivaizdu, kad ieškovas siekė gauti tokias paslaugas, kurių rezultatas būtų turto pardavimas, t. y. nuosavybės perėjimas pirkėjui ir kainos sumokėjimas pardavėjui. Turtas pirkėjai nebuvo perduotas valdyti ir nuosavybės teisė į jį neperėjo. Taigi pirkimo-pardavimo sutarties tikslas (turto pardavimas) nebuvo pasiektas (CK 6.393 straipsnio 4 dalis, 6.398 straipsnio 1, 2 dalys), todėl ir paslaugų sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos. Kadangi atsakovas sutarties neįvykdė, tai jam kyla pareiga grąžinti nepagrįstai gautą atlyginimą. Remiantis paslaugų sutarties 1.6 punktu atlyginimas atsakovui nepriklauso, nes ieškovas savarankiškai pardavė turtą.

27Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas sutarties sąlygas aiškino išimtinai vartotojo interesais. Teismas pažymėjo, kad atsakovo komercinis interesas (gauti atlygį) negali vyrauti ir būti priešpastatomas kitos susitarimo šalies interesui (realiai parduoti objektą).

28Tai, kad sutartyje buvo nustatyta, jog ieškovas atlyginimą sumoka po preliminariosios sutarties pasirašymo, nepaneigia to, kad atlyginimas tarpininkui priklauso tik pardavus turtą. Atsakovo atlyginimas priklausė būtent nuo realiai sumokėtos kainos už parduotą turtą (paslaugų sutarties 2.1 punktas). Pirkėjas suprantamas kaip asmuo, kažką nupirkęs (įsigijęs nuosavybėn) iš kito asmens (pardavėjo), o ne vien turėjęs ketinimų ar norų tą padaryti (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.314, 6.344 straipsniai). Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimo surasti pirkėją.

292. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo. Pavedimo esmė yra teisinių veiksmų atlikimas (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju buvo susitarta dėl faktinių veiksmų atlikimo. Komercinis atstovavimas savo esme yra prekybos agento ir juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, sandoris, o teikiamos atlygintinos paslaugos yra nuolatinio pobūdžio (CK 2.152 straipsnis). Nagrinėjamu atveju paslaugas teikęs atsakovas yra šiuo verslu užsiimantis juridinis asmuo, o paslaugų vartotojas – fizinis asmuo. Nuolatiniai paslaugų teikimo santykiai tarp šalių nebuvo susiklostę. Apeliacinės instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius kaip atlygintinų paslaugų teikimo santykius.

303. Dėl teisminio precendento taikymo. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „PGNT“ v. UAB „Progresyvios investicijos“, bylos Nr. 3K-3-56/2008, tik nurodydamas kaip papildomą argumentą dėl teismų praktikoje formuluojamos tarpininkavimo paslaugų sampratos.

314. Dėl civilinės atsakomybės taikymo. Už nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymą civilinė atsakomybė kilo pirkėjai. Ieškovo nuostoliams, susijusiems su pirkimo-pardavimo santykiais, atlyginti pirkėja sumokėjo 100 000 Lt baudą, numatytą pirkimo-pardavimo sutartyje. Iš atsakovo buvo reikalaujama ne atlyginti nuostolius pagal pirkimo-pardavimo sutartį, o grąžinti jam sumokėtą atlyginimą, į kurį atsakovas neįgijo teisės (CK 6.237 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas pasinaudojo kitu savo pažeistų teisių gynimo būdu - nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo, o ne civilinės atsakomybės institutu.

32Tai, kad teismas bylos aplinkybes vertino ne atsakovo naudai, nereiškia, kad teismas įrodymus įvertino neteisingai. Teismai nustatė, kad sutarties tikslas - nekilnojamojo turto pardavimas – nepasiektas, o tai ir yra sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas. Atlyginimas pagal paslaugų sutartį buvo nustatytas tik už faktiškai parduotą objektą, todėl kitos aplinkybės dėl sutarties neįvykdymo neturi įtakos teisingam bylos išsprendimui.

335. Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Kasaciniame skunde išdėstytos aplinkybės dėl trečiojo asmens neįtraukimo į bylos nagrinėjimą negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes šiais argumentais atsakovas nesirėmė ir jie nebuvo nagrinėjami pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Ieškovo nuomone, pirkėjos teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas neturi įtakos (CPK 47 straipsnis). Pirkėjos nesieja su atsakovu jokie įsipareigojimai. Teismų procesiniuose sprendimuose nepasisakyta dėl pirkėjos teisių ir pareigų.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

36Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo

37Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. liepos 25 d. sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (toliau tekste – paslaugų sutartis), kuria atsakovas (kasatorius), kaip paslaugų teikėjas, įsipareigojo suteikti ieškovui tarpininkavimo paslaugas parduodant ieškovui privačios nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą su žemės sklypu, o ieškovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti atsakovui atlyginimą pagal sutartį nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais (paslaugų sutarties 1.1 punktas). Atsakovas kasaciniame skunde kelia netinkamai teismų kvalifikuotų šalių santykių, kaip susiklosčiusių atlygintinų paslaugų teikimo sutarties pagrindu, klausimą. Kasatoriaus nuomone, ginčo santykiams teismai turėjo taikyti pavedimą, komercinį atstovavimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo formuojama praktika sutartis kaip nagrinėjamoje byloje kvalifikuojant atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „PGNT“ v. UAB „Progresyvios investicijos“, bylos Nr. 3K-3-56/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-201/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

38Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Tais atvejais, kai atlygintinos paslaugos teikiamos fiziniams asmenims vartotojams, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350-6.370 straipsnių taisyklės (CK 6.716 straipsnio 4 dalis). Remiantis CK 6.716 straipsnio 3 dalimi paslaugų sutartį reglamentuojančios teisės normos negali būti taikomos pavedimo teisiniams santykiams, kurių buvimą nurodo kasatorius (atsakovas) kasaciniame skunde.

39Pavedimo sampratą reglamentuojančio CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis). Pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132-2.151 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DBB „Rizikos cesija“ v. UAB DBB „Altarija“, bylos Nr. 3K-3-315/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. L. S., bylos Nr. 3K-3-461/2010; kt.). Nagrinėjamos bylos atveju tokie santykiai tarp šalių nesusiklostė – atsakovas nebuvo įgaliotas ir neatliko jokių teisinių veiksmų ieškovo vardu su trečiaisiais asmenimis. Šalių sudarytos paslaugų sutarties tikslas – atsakovo, kaip profesionalo, paslaugos surandant ieškovo nekilnojamojo turto pirkėją ir jam parduodant šį turtą. Sutartyje nenustatyta įpareigojimo atsakovui atlikti tam tikrus teisinius veiksmus ieškovo vardu su surastu pirkėju, tai jau būtų atstovavimo teisinių santykių požymis. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl šalių santykių kvalifikavimo kaip pavedimo yra nepagrįsti.

40Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo šalių teisinius santykius kvalifikuoti ir kaip komercinį tarpininkavimą, taip pat taikyti šį institutą reglamentuojančias teisės normas CPK 1.8 straipsnio 1 dalies pagrindu. CK 2.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita. Komercinio atstovavimo tikslas yra juridiniai veiksmai – sandorių sudarymas, taip pat kitos paslaugos – partnerių paieška, sutarčių rengimas ir pan. Be to, komercinis atstovavimas yra profesinė veikla (verslas), abi šalys, tiek atstovaujamasis, tiek ir prekybos agentas yra verslininkai, šiai veiklai būdingas tęstinumas ir nuolatinis pobūdis, nors gali būti ir apibrėžtam terminui (CK 2.155 straipsnio 1 dalis). Komercinio atstovavimo tikslas – sandorių sudarymas atstovaujamojo vardu, ir už šią veiklą prekybos agentui yra mokamas atlyginimas (CK 2.158 straipsnio 1 dalis).

41Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo veikla negali būti prilyginama prekybos agento veiklai, nes neatitinka šiam teisės institutui būdingų požymių. Atsakovas nėra sudaręs su ieškovu nuolatinės ar terminuotos sutarties nuolat už atlyginimą tarpininkauti ieškovui, kaip atstovaujamajam, sudarant sutartis ar jas sudaryti jo vardu ir sąskaita. Tarp šalių nėra verslo santykių, atsakovas neatstovauja ieškovo interesams prieš trečiuosius asmenis verslo tikslais; ieškovas sudarė sutartį su atsakovu siekdamas jo pagalba parduoti jam su sutuoktine nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą su žemės sklypu, t. y. su verslu nesusijusiu tikslu. Taip pat atsakovas nebuvo įgaliotas ieškovo vardu atlikti juridinius veiksmus – sudarinėti sandorius, nuolat ieškoti parterių ir pan. Šiuo atveju negali būti taikomos prekybos agento veiklą reglamentuojančios teisės normos ir analogijos pagrindu. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės normų nereglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Tačiau nagrinėjamu atveju, minėta, tarp šalių susiklosčiusius santykius reglamentuoja atlygintinų paslaugų teikimo instituto teisės normos, kurios ir turi būti taikomos sprendžiant šalių ginčą. Be to, civilinėje teisėje galiojant dispozityvumo principui ypatingą svarbą įgyja šalių sudaryta sutartis – pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, tampantis teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu šalių teises ir pareigas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Taigi sprendžiant šalių ginčą dėl sutarties įvykdymo yra svarbus šalių sudarytos sutarties nuostatų, sutarčių aiškinimo instituto nuostatų (CK 6.193, 6.195 straipsniai), taip pat sudarytą sutartį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas.

42Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti pavedimą, taip pat nei tiesiogiai, nei pagal analogiją prekybos agento veiklą reglamentuojančias teisės normas.

43Dėl šalių sudarytos sutarties aiškinimo

44Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

45Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl atlyginimo už tarpininkavimo paslaugas, parduodant nekilnojamąjį turtą, šių paslaugų teikėjui-atsakovui mokėjimo. Minėta, kad šalys buvo sudariusios susitarimą dėl atsakovo tarpininkavimo, parduodant ieškovui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą su žemės sklypu, kuris buvo įformintas paslaugų sutartimi. Atsakovui tarpininkaujant buvo rasta pirkėja, su kuria ieškovas bei jo sutuoktinė pasirašė preliminariąją, vėliau ir pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovas sumokėjo atsakovui 25 697,16 Lt už tarpininkavimo paslaugą, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties šalys atskiru susitarimu panaikino gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjai negalint susimokėti už perkamą turtą. Šį turtą ieškovas pardavė savarankiškai surastiems pirkėjams. Kasatoriaus nuomone, jis paslaugų sutartimi įsipareigojo surasti ieškovo nekilnojamojo turto pirkėją, su kuriuo ieškovas sudarytų pirkimo-pardavimo sutartį, šią pareigą jis įvykdė, t. y. suteikė nurodytą paslaugą, todėl atlyginimas už suteiktas paslaugas ieškovo sumokėtas pagrįstai. Teisėjų kolegija nurodo, kad šie kasacinio skundo argumentai nelaikytini pagrįstais, nes kasatorius (atsakovas) netinkamai aiškina šalių sutarties nuostatas bei vertina byloje nustatytas faktines aplinkybes.

46Paslaugų sutarties 1.3, 1.4, 1.5 punktais atsakovas įsipareigojo už sutartyje nurodytą ieškovo pageidaujamą 1 350 000 Lt kainą (į kurią įskaičiuotas ir paslaugos teikėjo atlyginimas už parduotą objektą) ieškoti potencialių šio objekto pirkėjų, padėti ieškovui vesti derybas bei teikti kitas su tuo susijusias paslaugas, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui atlyginimą už parduotą objektą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Paslaugų sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad atsakovo atlyginimas už parduotą objektą sumokamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po preliminariosios sutarties pasirašymo dienos ir ne mažesnio kaip 10 proc. objekto pirkimo kainos dydžio avanso sumokėjimo klientui; kitais atvejais šiame punkte nustatyto atlyginimo už parduotą objektą sumokėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo galutinės objekto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Remiantis šia sutarties nuostata ieškovas, sudaręs su kasatoriaus (atsakovo) surasta pirkėja pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo atsakovui 25 697,16 Lt atlyginimą, ir, kasatoriaus (atsakovo) nuomone, tai patvirtina, kad šalys, sudarydamos paslaugų sutartį, siekė nustatyti būtent tokį atsakovo teiktinų paslaugų rezultatą – pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Teisėjų kolegija nurodo, kad toks sutarties aiškinimas prieštarauja kitoms sutarties nuostatoms. Paslaugų sutarties 2.1, 2.2 punktuose nustatyta, kad atsakovo atlyginimas už parduotą objektą yra 1,86 proc. nuo faktinės objekto pardavimo kainos (su pridėtinės vertės mokesčiu), kurią ieškovas privalo sumokėti atsakovui už parduotą objektą, pervesdamas šią sumą tiesiogiai į atsakovo sąskaitą. Pagal sutarties 1.6 punktą ieškovui savarankiškai pardavus objektą, už suteiktas tarpininkavimo paslaugas atlyginimas atsakovui nemokamas. Remiantis šiomis nuostatomis ir šalių sudarytos sutarties turiniu akivaizdu, kad šios sutarties sudarymo tikslas – ieškovo nekilnojamojo turto pardavimas. Ieškovas, sudarydamas šią sutartį, siekė per atsakovą parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o atsakovas – už atitinkamą atlyginimą suteikti ieškovui paslaugą – surasti pirkėją, kuris nupirktų ieškovo nekilnojamąjį turtą. Taigi atsakovo suteiktos paslaugos tikslas – faktinis ieškovo nekilnojamojo turto pardavimas. Traktuojant šalių sutartį priešingai, t. y. kad paslaugų sutartis buvo sudaryta tam, kad būtų surastas pirkėjas ir sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, bet ne tam, kad realiai būtų parduotas turtas, šios paslaugų sutarties sudarymas prarastų savo tikslinę paskirtį ir neatspindėtų ieškovo suinteresuotumo sudaryti šią sutartį – pasinaudojant atsakovo paslaugomis realiai parduoti nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, šį faktą įforminus CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. pirkėjo ir pardavėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Pagal byloje esančius duomenis, toks ieškovo, jo sutuoktinės ir pirkėjos aktas nebuvo pasirašytas, o jų sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 punktu buvo susitarta, kad turtas bus perduotas pirkėjos nuosavybėn tik galutinai atsiskaičius ir notariškai patvirtinus turto priėmimo-perdavimo aktą. Turtas pirkėjai nuosavybėn nebuvo perduotas, t. y. realiai nekilnojamojo turto pardavimas pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį neįvyko, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal paslaugų sutartį ir suteikė paslaugą ieškovui, t. y. kad buvo surastas ieškovo nekilnojamojo turto pirkėjas, kuris realiai būtų įsigijęs ieškovo turtą. Dėl paslaugos suteikimo svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju taikytinos ir vartotojų teises ginančios teisės nuostatos, nes, kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, pagal savo požymius, atitinkančius CK 1.39 straipsnio 1 dalies nuostatas, paslaugų sutartis laikytina ir vartojimo sutartimi.

47Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB ,,Ribenos prekyba“, byla Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. UAB „Omnitel“, bylos Nr. 3K-3-480/2009). Remiantis CK XXXV skyriaus, reglamentuojančio atlygintinų paslaugų teikimą, nuostatomis, būtent – CK 6.717 straipsnio 3, 4 dalimis, paslaugų teikėjas atsako už tinkamą paslaugų sutarties vykdymą. Kliento interesų prioritetas reglamentuotas CK 6.718 straipsnyje, kurio 1-3 dalyse nustatyta, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų; paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus.

48Minėta, kad ieškovas, sudarydamas paslaugų sutartį su atsakovu, siekė, pasinaudojant jo paslaugomis, parduoti savo nekilnojamąjį turtą. Nors sutartyje konkrečiai neįvardyta atsakovo pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą – ieškovo nekilnojamojo turto pardavimą, dėl ko ir kilo ginčas tarp sutartį sudariusių šalių, tačiau, remiantis visos sutarties turiniu, ieškovo tikslais sudarant sutartį, analizuojant šalių elgesį, jų paaiškinimus akivaizdu, kad šalys sudarė sutartį, turėdamos tikslą pasiekti nurodytą rezultatą, t. y. ieškovas, pasinaudodamas atsakovo, kaip verslininko profesionalo nekilnojamojo turto pardavimo srityje, patirtimi, pagalba parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o atsakovas – suteikęs paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, gauti už tai atlyginimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis CK 6.717 straipsniu ir vykdant pareigą užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, yra pagrindas spręsti, kad atsakovas, kaip paslaugų teikėjas, nesuteikė ieškovui, kaip vartotojui, tinkamos paslaugos – nesurado ieškovo nekilnojamojo turto pirkėjo, pajėgaus sumokėti už įsigyjamą turtą sutartą kainą ir realiai nupirkusio ieškovo nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius (atsakovas) nepagrįstai akcentuoja ieškovo atsakomybę už pirkimo-pardavimo sutarties netinkamą sudarymą, teigdamas, kad jo paslauga buvo suteikta tinkamai. Pagal byloje esančius duomenis, kasatoriui (atsakovui), suradusiam ieškovo nekilnojamojo turto pirkėją, buvo žinoma pirkėjos finansinė padėtis, t. y. kad tam, jog įsigytų ieškovo nekilnojamąjį turtą, jai reikėjo parduoti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Dėl to atsakovas, siūlydamas ieškovui surastą pirkėją, prisiėmė ir riziką, kad ieškovo pirkimo-pardavimo sandoris gali ir neįvykti, dėl ko jam nebus sumokėtas ir atlyginimas pagal paslaugų sutarties 2.1 punktą.

49Pasisakydama dėl kasatoriaus (atsakovo) akcentuojamo paslaugų sutarties 2.3 punkto teisėjų kolegija pažymi, kad aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193-6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų yra vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją (1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos 93/13/EB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse preambulės 22 pastraipa; CK 6.163 straipsnio 4 dalis, 6.188 straipsnio 6 dalis; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnis). Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2009 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. UAB „Omnitel“, bylos Nr. 3K-3-480/2009).

50Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad paslaugų sutarties 2.3 punkto nuostatos dėl atsiskaitymo su atsakovu už suteiktas tarpininkavimo paslaugas aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies-atsakovo nenaudai ir jas priėmusios šalies-ieškovo naudai. Šios sutarties nuostata dėl atsiskaitymo momento nustatymo, t. y. kad ieškovas turi atsiskaityti su atsakovu per penkias dienas nuo objekto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, negali būti pagrindas traktuoti, kad šalių sudarytos sutarties tikslas buvo tik ieškovo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sudarymas, bet ne faktinis šio turto pardavimas, nes, minėta, būtent dėl pastarosios priežasties ir buvo sudaryta paslaugų sutartis. Priešingas šio sutarties nuostatos traktavimas nebūtų sąžiningas ieškovo, kaip vartotojo, atžvilgiu. Be to, civilinėje teisėje galiojant sutarčių sudarymo laisvės principui šalys sutartyje gali susitarti dėl tam tikros atsiskaitymo tvarkos. CK 6.720 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos, jeigu sutartis nenustato ko kita; suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad paslaugų sutarties 2.3 punkte nustatyta atsiskaitymo tvarka nepatvirtina atsakovo argumentų dėl šios sutarties sudarymo tikslo ir rezultato.

51Pasisakydamas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau išnyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. D. ir kt. v. V. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-385/2010). Minėta, kad atsakovas, vykdydamas paslaugų sutartį, surado ieškovo nekilnojamojo turto pirkėją, kuriai realiai nekilnojamasis turtas nebuvo parduotas. Ieškovas nekilnojamąjį turtą pardavė savarankiškai surastiems pirkėjams. Remiantis paslaugų sutarties 1.6 punktu bylos šalys buvo sutarusios, kad ieškovas turi teisę savarankiškai ieškoti pirkėjų, ir jei savarankiškai parduotų turtą, už suteiktas tarpininkavimo paslaugas atlyginimas atsakovui nebus mokamas. Taigi remiantis nurodyta sutarties nuostata ieškovas pagrįstai reikalauja šioje byloje iš atsakovo grąžinti sumokėtą atlyginimą CK 6.237 straipsnio 2 dalies pagrindu.

52Byloje esantys duomenys patvirtina, kad už prievolės neįvykdymą atsakovo surasta pirkėja sumokėjo ieškovui ir jo sutuoktinei 100 000 Lt baudą, kuri buvo nustatyta ieškovo ir jo sutuoktinės su pirkėja sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje. Pats ieškovas, 2009 m. sausio 23 d. per savo atstovą reikšdamas atsakovui pretenziją dėl šiam nepagrįstai sumokėto atlyginimo, pripažino, kad atsakovui priklausytų 2195 Lt atlyginimas. Dėl to teisėjų kolegijos požiūriu, atsižvelgiant į šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina ir mažintinas priteistas ieškovui iš kasatoriaus (atsakovo) nepagrįstai sumokėtas atlyginimas iki 23 484,16 Lt (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

53Dėl teisminio precendento, civilinės atsakomybės taikymo ir asmens įtraukimo dalyvauti byloje

54Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Tačiau tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal R. Z. skundą, bylos Nr. 3K-7-162/2009; kt.)

55Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „PGNT“ v. UAB „Progresyvios investicijos“, bylos Nr. 3K-3-56/2008, išdėstyta nuostata, kad būsimos sudaromos objektų pirkimo-pardavimo sutartys yra savarankiškos, atskiros sutartys, kurios nors ir turi tam tikrą ryšį su šalių sudaryta paslaugų sutartimi, tačiau jų reikšmingumas yra tas, kad pagal jų turinį galima spręsti, ar įvykdyta paslaugų sutartis. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad kasacinėje byloje Nr. 3K-3-56/2008 paslaugų sutartis buvo netinkamai įvykdyta dėl paslaugų teikėjo kaltės, o nagrinėjamu atveju pirkimo-pardavimo sutarties tikslas nebuvo pasiektas dėl surasto pirkėjo kaltės, šiam atsisakius vykdyti pirkimo-pardavimo sutartį, taigi nesutampa faktinės bylų aplinkybės. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyta aplinkybė – paslaugos teikėjo kaltės klausimas – nebuvo teisiškai reikšminga pateiktos taisyklės formulavimui, todėl nurodytos aplinkybės tapatumo ar esminio panašumo klausimas nėra aktualus ją taikant. Kasacinis teismas kasacinėje byloje Nr. 3K-3-56/2008 nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju pagal pirkimo-pardavimo sutartis galima spręsti, ar įvykdyta paslaugų sutartis. Tokia nuostata yra išdėstyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Ž. K. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-201/2009. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė šioje byloje nurodytą taisyklę. Aplinkybė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo panaikinta ir turtas nebuvo realiai parduotas atsakovo surastai pirkėjai, patvirtina, kad atsakovas neįvykdė paslaugų sutarties.

56Pagal byloje esančius duomenis, pirkėjos atsakomybės klausimas dėl prievolės sumokėti už perkamą nekilnojamąjį turtą pagal pirkimo-pardavimo sutartį neįvykdymo išspręstas tarp sutarties šalių taikiai, šiai sumokėjus ieškovui ir jo sutuoktinei sutarties 6.2 punkte nustatytą 100 000 Lt baudą. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismai perkėlė atsakovui atsakomybę už kitų asmenų tarpusavio sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teisėjų kolegija nurodo, kad šioje byloje nebuvo spręstas (ir pagrįstai) civilinės atsakomybės klausimas. Šioje byloje ieškinys buvo reiškiamas dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo (CK 6.237 straipsnis), ieškovui remiantis atlygintinų paslaugų teikimo institutą reglamentuojančiomis teisės normomis. Konstatavus, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas taikyti CK 6.237 straipsnio, reglamentuojančio pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nuostatas, nėra poreikio ir teisinio pagrindo analizuoti civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. nustatinėti atsakovo neteisėtus kaltus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246-6.249 straipsniai), juolab pirkėjos, kuri nėra paslaugų sutarties šalis, o nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios šalis ji buvo, minėta, su nagrinėjamu ginču susijusi tik tiek, kiek ji patvirtina, kad paslaugų sutartis nebuvo įvykdyta. Šioje byloje teismai nesprendė dėl pirkėjos teisių ir pareigų, todėl nėra pagrindo taip pat konstatuoti esant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

57Nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas dėl atsakovo surastos pirkėjos materialinio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi – tai būtų pagrindas įtraukti ją dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisinių pagrindų dalyvauti trečiuoju asmeniu civilinėje byloje, yra nurodęs, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam proceso įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad šis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Smiltainis ir ko“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-21/2010).

58Atsižvelgiant į byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad šioje byloje atsakovui reikštas reikalavimas CK 6.237 straipsnio ir bylos šalių sudarytos paslaugų sutarties pagrindu, kad pirkėjos atsakomybės dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties neįvykdymo su ieškovu klausimas jau išspręstas ir ji nėra prisiėmusi prievolių pagal paslaugų sutartį, spręstina, kad atsakovo surasta pirkėja neturi suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir teismai neturėjo pareigos įtraukti ją dalyvauti byloje (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

59Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje

60Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad jas patvirtinančius dokumentus pateiks iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka, tačiau tokių dokumentų, išskyrus sumokėtą 770 Lt žyminį mokestį, byloje nepateikta. Ieškovas už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 605 Lt. Kadangi teisėjų kolegija sprendžia tenkinti dalį kasacinio skundo, tai bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). Kadangi iš atsakovo ieškovui priteistina 551 Lt išlaidoms advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti, o iš ieškovo atsakovui priteistina 69,30 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą, tai šios sumos įskaitytinos – iš atsakovo ieškovui priteistina 481,70 Lt išlaidoms advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti. Iš atsakovo taip pat priteistinos kasacinio teismo patirtos 36,40 Lt išlaidos procesiniams dokumentams įteikti (CPK 92 straipsnis).

61Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

62Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuria ieškovui Ž. B. priteista iš atsakovo UAB „JG Property developments“ 25 679,16 Lt ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pakeisti sumažinant ieškovui Ž. B. iš atsakovo UAB „JG Property developments“ priteistą sumą iki 23 484,16 Lt (dvidešimt trijų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių Lt 16 ct), nurodant, kad 5 procentų dydžio metinės palūkanos priteistinos nuo 23 484,16 Lt (dvidešimt trijų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių Lt 16 ct) sumos nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

63Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

64Priteisti iš atsakovo UAB „JG Property developments“ ieškovui Ž. B. 481,70 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną Lt 70 ct) išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti ir valstybei 36,40 Lt (trisdešimt šešis Lt 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

65Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šioje byloje keliama sutarties šalių santykių kvalifikavimo kaip pavedimo,... 6. Ieškovas Ž. B. prašė priteisti iš atsakovo UAB „JG Property... 7. Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. liepos 25 d. paslaugų sutartimi susitarė... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu... 10. Teismas, remdamasis CK 6.193 straipsniu, sprendė, kad ieškovas teisėtai... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m.... 12. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas negali būti laikomas... 13. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad asmens, kaip pirkėjo, teisės... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų... 16. 1. Dėl sutarties aiškinimo. Teismai pažeidė CK 6.193 straipsnį,... 17. Parduoti nekilnojamąjį turtą yra pirkimo-pardavimo sutarties, o ne paslaugų... 18. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 19. 2. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo kaip pavedimo ir komercinio... 20. Šalių santykiai taip pat turi ir komercinio atstovavimo požymių, nes... 21. 3. Dėl teisminio precendento taikymo. Apeliacinės instancijos teismas... 22. 4. Dėl civilinės atsakomybės taikymo. Bylos šalių atsakomybė gali... 23. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas, būdamas atsakingas už įsipareigojimų... 24. 5. Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Teismai... 25. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 26. 1. Dėl sutarties aiškinimo. Sutarties aiškinimas yra fakto klausimas,... 27. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas sutarties sąlygas aiškino... 28. Tai, kad sutartyje buvo nustatyta, jog ieškovas atlyginimą sumoka po... 29. 2. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo. Pavedimo esmė yra teisinių... 30. 3. Dėl teisminio precendento taikymo. Apeliacinės instancijos teismas... 31. 4. Dėl civilinės atsakomybės taikymo. Už nekilnojamojo turto... 32. Tai, kad teismas bylos aplinkybes vertino ne atsakovo naudai, nereiškia, kad... 33. 5. Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. ... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 36. Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo... 37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. liepos 25 d. sudarė... 38. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų... 39. Pavedimo sampratą reglamentuojančio CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 40. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo šalių teisinius santykius kvalifikuoti... 41. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo veikla... 42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje... 43. Dėl šalių sudarytos sutarties aiškinimo ... 44. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl... 45. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl atlyginimo už... 46. Paslaugų sutarties 1.3, 1.4, 1.5 punktais atsakovas įsipareigojo už... 47. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių –... 48. Minėta, kad ieškovas, sudarydamas paslaugų sutartį su atsakovu, siekė,... 49. Pasisakydama dėl kasatoriaus (atsakovo) akcentuojamo paslaugų sutarties 2.3... 50. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad paslaugų... 51. Pasisakydamas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs,... 52. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad už prievolės neįvykdymą atsakovo... 53. Dėl teisminio precendento, civilinės atsakomybės taikymo ir asmens... 54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas... 55. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos... 56. Pagal byloje esančius duomenis, pirkėjos atsakomybės klausimas dėl... 57. Nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas dėl atsakovo surastos pirkėjos... 58. Atsižvelgiant į byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje... 60. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad... 61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 62. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 63. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 64. Priteisti iš atsakovo UAB „JG Property developments“ ieškovui Ž. B.... 65. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...