Byla 2A-1269-516/2011

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Andžej Maciejevski, Sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei dalyvaujant ieškovo atstovams A. B., advokatei A.Puzinienei atsakovo atstovei V. K.

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Beljana“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo. Tretieji asmenys – AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, UAB „Ramtra“, UAB „SEB lizingas“.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas UAB „Beljana“ 2009-01-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 95 307,41 Lt draudimo išmoką, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad atsakovas atsisakė atlyginti žalą, padarytą 2008-07-30 eismo įvykio metu automobiliui ( - ), valst. Nr. ( - ) Tokį sprendimą atsakovas priėmė, remdamasis savo 2008-10-24 ekspertine išvada, kurioje teigiama, kad nurodyto automobilio vairuotojo paaiškinimai, duoti 2008-09-30 ir 2008-10-02, skiriasi. Paaiškino, kad iš pirmajame paaiškinime nubraižytos schemos akivaizdu, kad po įvykio automobilis stovėjo dešiniau ir pagal buvimo vietą galėjo kliudyti kelio ženklą. Antruoju paaiškinimu vairuotojas patikslino faktines aplinkybes, nurodydamas, kad autostradoje vyko remonto darbai, dėl ko jis pasuko dešiniau ir kliudė remonto ženklą. UAB „Ramtra“ direktoriui pateikus įvykyje dalyvavusio jo automobilio ( - ), valst. Nr. ( - ) tachogramą nustatyta, kad automobilis nuo 14.45 val. iki 15.45 val. stovėjo. Tai patvirtina, kad įvykis tikrai įvyko eismo įvykio deklaracijoje nurodytu laiku, nes kol vairuotojai apžiūrėjo automobilius, susiskambino su bendrovių vadovais, draudimo bendrovėmis, automobiliai turėjo stovėti. A. V. FM tachografas neveikė. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad AB „Lietuvos draudimas“ ekspertizės pažymoje nurodyta, jog smūgio metu kontakto tarp šių dviejų transporto priemonių nebuvo, nes ant žalą patyrusio ieškovo automobilio apžiūros metu buvo prikibusių kitų spalvų dalelių. Žalos dydis suderintas su atsakovu, abejonių dėl jos atlyginimo nekilo, atliktas automobilio remontas. Ieškovo nuomone, ekspertizė atlikta, kai automobilis jau buvo suremontuotas, todėl jos išvados negali būti teisingos. Be to, atsakovas savo teiginiams pagrįsti rėmėsi vien iš nuotraukų darydamas išvadas. Taigi toks lyginamasis tyrimas negali būti pripažįstamas ekspertize, visiškai neaiškūs nuotraukų masteliai. Į ekspertizę ieškovo atstovai nebuvo kviečiami.

6Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Teismas priteisė UAB „Beljana“ iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 95307,41 Lt draudimo išmoką ir 5359,22 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 36,27 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

7Teismas konstatavo, kad apžiūrėjus byloje esančias fotonuotraukas matyti atsakovo nurodomose apgadintose automobilio VOLVO FM vietose oranžinės (geltonos) ir žalios spalvos žymės, nubrozdinimai. Tačiau vien kitokių spalvų dažų ar kitų medžiagų žymės įlenkimų vietose negali būti pagrįstu ir pakankamu įrodymu teiginiui, jog ieškovas sufalsifikavo duomenis ir įvykius.

8Teismas nustatė, kad ( - ) automobilis atsitrenkė į ( - ) galinę dalį, būtent puspriekabę, ką patvirtina vėlesni vairuotojų paaiškinimai, o teismo teigimu, kaip žinia, autoįvykio metu paprastai automobilio galinė dalis visada nukenčia mažiau, nei priekinė, su kuria atsitrenkiama į galinę. Teismo nuomone, atsakovas neįrodė, kad esantys apgadinimai buvo padaryti kitoje vietoje kitomis aplinkybėmis. Atsakovas neįrodė, kokios kilmės yra nuotraukose įžiūrimos oranžinės ir žalios spalvos žymės. Teismas taip pat pažymėjo, jog iš lygintų nuotraukų negalima daryti išvados, kad matomi kitokių spalvų plotai pažeistose automobilio vietose negalėjo atsirasti susidūrus nurodytiems dviem automobiliams. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog atsakovas ekspertizę atliko nepakankamai rūpestingai, ne iš karto po įvykio, išvadas padarė remdamasis vizualiais matavimais, neužfiksuotais žalos byloje, lygindamas fotonuotraukas, ir prielaidomis.

9Teismas konstatavo, kad iš į bylą pateiktos UAB „Volvo Lietuva“ įgaliotojo atstovo pažymos matyti, kad automobilis ( - ) buvo suremontuotas 2008-09-18 Atsakovo į bylą pateikta ekspertinė pažyma surašyta 2008-10-24, t.y. jau suremontavus apgadintą automobilį. Vadinasi, atlikdamas ekspertizę ekspertas galėjo remtis tik įvykyje dalyvavusių automobilių apžiūros aktais ir nuotraukomis, neturėjo galimybės tiesiogiai vertinti apgadinimus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas apie ekspertizės atlikimą, automobilių apžiūrėjimo laiką nebuvo informuotas ir kviestas, todėl šios pažymos negalima vertinti kaip objektyvios. Teismas nurodė, kad ji prilyginama atsakovo atstovo paaiškinimams ir, papildomai nepagrindus joje nurodytų aplinkybių rašytiniais ar kitais įrodymais, liudytojų parodymais, nelaikytina pakankama nustatyti, jog joje nurodytos prielaidos atitinka tikrovę, o automobilio ( - ) apgadinimai padaryti ne ieškovo nurodomomis aplinkybėmis.

10Teismas tai pat nesutiko ir su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad automobilio sugadinimą kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis patvirtina tai, jog ( - ) vairuotojo teiginys apie kliudytą kelio ženklą atsirado jau daug vėliau, atliekant tyrimą. Teismo vertinimu, vairuotojo paaiškinimai apie įvykio aplinkybes nuoseklūs ir nėra vieni kitiems prieštaraujantys. Kelio ženklo ar pastatyto plastmasinio kelio remonto darbus žyminčio atitvaro kliudymas nėra fiksuotas bylos medžiagoje kokiais nors rašytiniais įrodymais, tačiau ši aplinkybė nepaneigia buvus patį eismo įvykį. Teismo teigimu, byloje nenuginčytas teiginys, jog automobilio atsitrenkta į neuždarytas priekyje stabtelėjusio automobilio puspriekabės duris, kurių kraštų apvadai yra metaliniai. Dėl šios priežasties, pėdsakų ant ( - ) puspriekabės galėjo ir nelikti. Atsakovas neatliko detalaus ( - ) puspriekabės tyrimo, galimų jos pažeidimų, kurių UAB „Ramtra“ nurodė nefiksavusi dėl mažareikšmiškumo.

11Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, jog įvykio metu tachografas buvo sugedęs ir po to nebuvo galimybės nuskaityti duomenų, todėl atmetami atsakovo argumentai dėl galimai slepiamų tachografo duomenų. Ekspertizės pažymoje nurodyti teiginiai dėl to, kad pagal tachografo parodymus automobilis ( - ) nuo 14 val. 45 min. stovėjo, nors deklaracijoje nurodyta, jog įvykis įvyko 15 val., automobiliams judant ta pačia kryptimi, negali būti laikomi pakankamais nustatyti, jog įvykis įvyko ne ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Teismas sutiko su ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Ramtra“ argumentais, jog įvykio deklaracijoje galėjo būti nurodytas įvykio laikas ne visiškai minučių tikslumu, o tai, kad iškart po įvykio transporto priemonės stovėjo, tik patvirtina, jog vairuotojai pildė Eismo įvykio deklaraciją. Esantys netikslumai vairuotojų paaiškinimuose, įvykio deklaracijoje šiuo atveju ginčo išsprendimui neturi reikšmės. Teismas taip pat padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, šalinančių jo atsakomybę pagal draudimo sutartį, todėl atsakovas privalo, laikydamasis Draudimo sutarties nuostatų ir remiantis CK 6.987 str., įvykdyti prievolę, sumokėti draudėjui draudimo išmoką, dėl kurios dydžio ginčo nekilo. Teismo teigimu, kaip matyti iš faksimilinio susirašinėjimo AB „Lietuvos draudimas“ su UAB „SEB lizingas“, lizingo bendrovė, kuri buvo nurodyta naudos gavėju pagal draudimo sutartį ir kuri yra automobilio savininkė, sutiko, jog draudimo išmoka būtų išmokėta į draudėjo nurodytą sąskaitą Ieškovas yra neapmokėjęs ( - ) servisui už automobilio remontą, kaip paaiškino atstovas teismo posėdžio metu, dėl remonto vyksta ginčas. Iš nustatytų aplinkybių teismas padarė išvadą, jog ieškovas siekia atsiskaityti su servisu savo iniciatyva, servisas yra išrašęs sąskaitą-faktūrą pirkėjui UAB „Beljana“, todėl yra pagrindas pripažinti, jog draudimo išmoka turi būti priteista draudėjo UAB „Beljana“ naudai.

12Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas taip pat prašo paskirti transporto trasologinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos Teismo ekspertizės centrui.

13Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog susidūrusių automobilių priekinės ir galinės dalies apgadinimo santykis visuomet yra vienodas ir laikė šią aplinkybę visiems žinoma. Teigia, kad dviejų susidūrusių automobilių apgadinimų santykis priklauso nuo jų greičio, medžiagų, iš kurių pagaminti automobiliai, atsparumo ir kitų faktorių. Apelianto nuomone, teismas sprendė klausimus, reikalaujančius specialių technikos žinių ir atitinkamos kvalifikacijos;
  2. apeliantas mano, kad Skania puspriekabės judėjimas keliu su atidarytomis puspriekabės durimis visų pirmą prieštarauja elementariems eismo saugumo reikalavimams – todėl yra sunkiai tikėtinas. Be to, jei trečiojo asmens UAB „Ramtra“ atsiliepime nurodytos žalios spalvos kopėtėlės nebuvo pritvirtintos prie durų briaunos – apdraustoji transporto priemonė ( - ) objektyviai negalėjo atsitrenkti į stačiu kampu atidarytas duris ir tuo pačiu nulaužti puspriekabės korpuso pritvirtintas kopėtėles;
  3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas neatliko detalaus Skania puspriekabės tyrimo, galimų jos pažeidimų. Teigia, kad atsakovas apžiūrėjo puspriekabę ir atliko jos fotofiksaciją. Specialių techninių žinių reikalaujančios išvados dėl šios puspriekabės galimo kontakto su apdrausta transporto priemone ( - ) buvo surašytos į vieną ekspertinę pažymą, parengtą 2008-10-24. Atsakovas pažymi, kad įrodymų tyrimo metu buvo apžiūrėtos į bylą pateiktos puspriekabės Skania nuotraukos – ir apžiūros metu dalyvaujantiems asmenims nepavyko identifikuoti galinėje puspriekabės dalyje vietos, iš kurios būtų išlaužtos kopėtėlės;
  4. pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą kilo klausimų, kuriems išspręsti reikalingos specialios techninės žinios (pvz., ar galėjo nelikti pėdsakų ant Skania puspriekabės, jei ( - ) atsitrenkė į puspriekabės duris, kurių karštų apvadai yra metaliniai ir t.t.). Apelianto nuomone, šiems klausimams išsiaiškinti pirmosios instancijos teismas turėjo skirti transporto trasologinę ekspertizę;
  5. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog 2008-10-24 ekspertinė pažyma prilyginama atsakovo atstovo paaiškinimams. Atsakovas pažymi, kad jo atstovų paaiškinimai teismui buvo pateikti žodžiu, teismo posėdžio metu. Tuo tarpu 2008-10-24 ekspertinė pažyma, nors ir parengta ne teismo nurodymu, laikytina rašytiniu įrodymu – ir vertintina kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Apeliantas taip pat pažymi, kad ekspertinę pažymą surašęs vyresnysis ekspertas R. L. turėjo teismo eksperto kvalifikaciją. Nepaisant to, kad privataus teismo eksperto išvados šiuo atveju neturi teismo ekspertizės statuso – jos buvo parengtos taikant specialias technines žinias bei vadovaujantis ekspertizių atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais, bei Lietuvos Teismo ekspertizės centro parengtomis metodinėmis rekomendacijomis;
  6. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ekspertinė pažyma surašyta remiantis neužfiksuotais vizualiais matavimais bei prielaidomis, kadangi atliekant apdrausto automobilio ( - ) fotofiksaciją buvo naudojama mastelinė liniuotė. Be to, abi teismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės yra standartinės – tad jų matmenys yra viešai prieinama informacija.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Beljana“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantas taip pat prašo netenkinti atsakovo prašymą paskirti transporto trasologinę ekspertizę.

15Teigia, kad atsakovas žodžiu ir apeliaciniame skunde nurodytos eksperto kvalifikacijos teisme neįrodė. Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad įvykyje dalyvavusios transporto priemonės užfiksuotos nuotraukose atskirai, ne šalia viena kitos, visiškai neaiškus pasirinktas fotografavimo atstumas, atsakovo ekspertizė buvo atlikta jau atlikus transporto priemonės remontą, todėl ieškovo nuomone, akivaizdu, jog tik iš nuotraukų spręsdamas apie sugadinimų pobūdį, neatlikus matavimų, skaičiavimų atsakovas bando įrodinėti, kad transporto priemonės buvo apgadintos kito įvykio metu. Teigia, kad atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas – ekspertinė pažyma, nuotraukos yra padaryti pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas. Taigi atsakovui neįrodžius LR Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. numatytos pareigos bei CPK 12 str., 178 str., teismas priėmė teisėtas ir pagrįstas išvadas.

16Dėl prašymo skirti ekspertizę ieškovas pažymi, kad tik teismas gali skirti ekspertizę, tačiau visais atvejais būtina atsižvelgti į byloje dalyvaujančių nuomonę. Nurodo, kad teismas bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžio metu, atsiklausė šalių nuomonės dėl ekspertizės skyrimo ir atsakovo atstovė patvirtino, jog neprašo skirti ekspertizės. Be to, ieškovo nuomone, šiuo prašymu apeliantas nepagrįstai stengiasi vilkinti bylą ir vengia sutartinės prievolės įvykdymo. Ieškovas taip atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas prašymą skirti ekspertizę, t.y. rinkti naujus įrodymus pareiškė tik apeliacinėje instancijoje, bei nepagrindė, kad šių įrodymų rinkimo ir prašymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Ramtra“ prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18Teigia, kad ( - ) puspriekabės galinės dalies apgadinimai buvo nežymūs dėl metalinės konstrukcijos. Dėl apgadinimų mažareikšmiškumo ir krovinių pervežimo užsakymų gausos, tretysis asmuo, nenorėdamas pagal sutartis patirti didesnių nuostolių apie įvykį draudimo kompanijai nepranešė ir transporto priemonės neremontavo. Tačiau dėl to teigti, kad iš viso jokių pažeidimų trečiojo asmens transporto priemonei nepadaryta ir įvykio nebuvo yra visiškai nelogiška ir neprotinga. Pažymi, kad trečiojo asmens transporto priemonės galinė dalis yra iš metalinės konstrukcijos, ieškovo detalės iš plastmasės. Net nebūnant specialistu yra suprantama, kad atsparumas šių medžiagų yra skirtingas ir plastmasinės konstrukcijos patirs daug didesnius sužalojimus.

19Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai ir nesąžiningai teigdamas, kad įvykio nebuvo, visiškai pamiršo, kad tame įvykyje dalyvavo ne tik ieškovas, bet ir UAB „Ramtra“. Pažymi, kad visiškai nelogiška būtų teigti, jog bendrovės vairuotojas galėjo imituoti įvykį, nes jis negalėjo būti garantuotas, kad bendrovės vadovui pranešus apie įvykį jis neatvyks į įvykio vietą ar neiškvies policijos. Taigi apelianto argumentai yra paremti prielaidomis.

20Apeliacinis skundas tenkintinas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

22Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose. Nagrinėjamoje byloje keliamas teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas įrodymų vertinimo aspektu.

23Atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovui UAB ,,Beljana“ Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2007-01-31 redakcija, galiojanti nuo 2008-03-01)I dalies 7.12.5 punkto pagrindu (b.l. 10). Taisyklių 7.12 punktas numato atvejus, kada draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama ir vienas tokių atvejų, nurodytas atsakovo- jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys arba apdraustasis arba naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolių sumą (b.l. 46).

24Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl aplinkybės, ar žala apdraustai transporto priemonei buvo padaryta ieškovo deklaruojamo eismo įvykio metu, vertinimo. Atsakovas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, rėmėsi AB ,,Lietuvos draudimas“ eksperto R. L. ekspertine pažyma (b.l. 32-33), kurioje pateikiama išvada, kad automobilio ( - ) valst.nr. ( - ) sugadinimai buvo padaryti ne nurodomomis aplinkybėmis 2008-07-30 Kauno apvažiavime ties nusukimu į Ukmergę, bet kitomis aplinkybėmis.

25Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kaip visiems žinoma, rėmėsi aplinkybe, jog autoįvykio metu paprastai automobilio galinė dalis visada nukenčia mažiau, nei priekinė, su kuria atsitrenkiama į galinę. Tokia teismo išvada negali būti pripažįstama pagrįsta, nes, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, susidūrusių automobilių apgadinimų santykis gali priklausyti nuo daugelio faktorių, kaip antai, susidūrimą patyrusių automobilių greitis, medžiagos, iš kurių pagaminti automobiliai, atsparumo, taip pat detalių, kurios tarpusavyje kontaktavo, išsidėstymas, jų medžiagos ir kita. Todėl, siekiant nustatyti, ar tam tikri automobilio sugadinimai padaryti jo kontakto su kitu automobiliu metu, reikalingos specialios žinios tiek technikos, tiek trasologijos mokslų srityse.

26Įrodinėjimo tikslas- teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 str. 1 d.). Pagrindiniai įrodymų vertinimo principai suformuluoti Civilinio proceso kodekso 185 str.: teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis (2 dalis).

27Siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl eismo įvykio bei žalos padarymo aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas paskyrė byloje transporto trasologinę ekspertizę (b.l. 160-164), bei, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes, jog šią ekspertizę atlikęs ekspertas neįvertino tam tikrų byloje esančių duomenų, paskyrė pakartotinę transporto trasologinę ekspertizę (b.l. 220-224).

28Pakartotinės teismo ekspertizės išvadoje yra pasisakyta, jog transporto priemonėms esant suremontuotoms, transporto priemonių nufotografuotų sugadinimų tyrimas yra vienas pagrindinių būdų transporto priemonių sugadinimams palyginti. Tai paneigia ieškovo argumentus, jog suremontavus automobilį, atsakovas negalėjo nustatyti, ar sugadinimai padaryti jo tarpusavio kontakto su puspriekabe ,, ( - )“ metu. Be to, pakartotinės ekspertizės išvadose nurodyta, kad tyrimui pateiktose puspriekabės nuotraukose neužfiksuota jokių požymių, rodančių buvus užpakalinėje dalyje kopėtėles, skirtas patekti į puspriekabės vidų; ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma, jog nuotraukose nematyti nuolaužų tvirtinimo elementų, trūkusių suvirinimo siūlų žymių ar kitokių požymių, rodančių buvus pritvirtintas ir eismo įvykio metu nulaužtas kopėtėles. Ekspertas taip pat nurodo, jog viešoje paieškoje peržiūrėjus keliasdešimt ,,TROUILLET“ kompanijos gamintų ir gaminamų puspriekabių modelių nuotraukų, nerasta nė vieno pavyzdžio puspriekabė, kuri būtų sukomplektuota su kopėtėlėmis puspriekabės gale. Taigi, pakartotinės ekspertizės aktas paneigia trečiojo asmens UAB ,,Ramtra“ atsiliepime nurodomas aplinkybes, kad prie puspriekabės buvo pritvirtintos žalios spalvos kopėtėlės (tokios spalvos dažų likučių buvo rasta ant automobilio Volvo), kurios esą buvo nulaužtos eismo įvykio metu.

29Tiek pirminės transporto trasologinės ekspertizės akte (b.l. 169-184), tiek pakartotinės ekspertizės akte (b.l. 227- 235) pateikiamos iš esmės analogiškos išvados, jog visiškai atmesti automobilio Volvo ir puspriekabės tarpusavio kontakto tikimybės negalima, tačiau abu ekspertai atlikę nuotraukose užfiksuotus automobilio Volvo sugadinimus ir palyginę šiuos sugadinimus su puspriekabės atsikišančiais elementais, galėjusiais turėti deformuojantį poveikį, padarė vienareikšmes išvadas, jog esminiai sugadinimai negalėjo būti padaryti šių transporto priemonių tarpusavio kontakto metu. Antai, pirminės ekspertizės akte kaip tam tikromis aplinkybės tikėtini nurodomi vertikalus įplėšimas ties pakeliamo gaubto apatiniu kraštu, taipogi vertikalus įspaudas viršutinių grotelių paviršiuje arti jų kairiojo krašto, ženklo ,,L“ ir gretimai esantys sugadinimai. Tuo tarpu esminiai automobilio Volvo sugadinimai- kabinos tvirtinimo pažeidimai, šoninių panelių deformacijos, pakabos detalių sugadinimai, variklio detalių (trijų radiatorių pažeidimai), salono detalių pažeidimai nepaaiškinami betarpišku galimu kontaktu su puspriekabės užpakaline dalimi. Pakartotinės ekspertizės akte kaip tikėtinas nurodomas dėl transporto priemonių kontakto autovežio radiatoriaus grotelių įlenkimas ar (bet ne – taip pat) priekinio dešinio žibinto dužimas, apgadinimai ties juo, galimi kiti smulkūs apgadinimai ant priekinio skydo ar dešinėje kabinos pusėje; taip pat nurodoma, jog nėra tokios šių transporto priemonių tarpusavio padėties, kurioje visi jų sugadinimai tarpusavyje sutaptų su deformuojančiais paviršiais.

30Nors nei vienas iš ekspertizes atlikusių ekspertų kategoriškai neatmetė automobilio Volvo ir Scania automobilio vilktos puspriekabės tarpusavio kontakto tikimybės, remiantis abiem išvadomis, tokio kontakto metu, jeigu jis buvo, galėjo būti padaryti tik kai kurie, neesminiai automobilio Volvo apgadinimai, tuo tarpu visų jo sugadinimų padarymas šio eismo įvykio metu abiejų ekspertų – trasologų buvo kategoriškai paneigtas, kas iš esmės patvirtina aplinkybes, nurodytas atsakovo pateiktoje ekspertinėje pažymoje, buvusioje pagrindu atsisakyti mokėti draudimo išmoką remiantis taisyklių 7.12.5 punktu.

31Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejais. Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudiminiai įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudiminiais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis).

32Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-516/2006, 2009 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-32/2009).

33Nors, remiantis Civilinio proceso kodekso 218 str., eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas teismo sprendime (Civilinio proceso kodekso 218 str.). Tai reiškia, jog ekspertizės išvadai, kaip įrodymui, Civilinio proceso kodeksas suteikia tam tikrą išskirtinį statusą, lyginant su kitomis įrodinėjimo priemonėmis, kadangi ekspertizė byloje skiriama, kai tam tikriems klausimams išspręsti teisinių žinių nepaknaka ir reikalingos specialios žinios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato srityse (Civilinio proceso kodekso 212 str. 1 d.).

34Ekspertų išvados dėl automobilio ( - ) apgadinimų pobūdžio neatitikimo tiek jo vairuotojo nurodytoms įvykio aplinkybėms, tiek eismo įvykio deklaracijoje nurodytoms transporto priemonių padėtims po susidūrimo, yra vienareikšmė- tokie apgadinimai šiomis aplinkybėmis negalėjo būti padaryti. Nagrinėjamu atveju teisiškai nėra svarbu nustatyti mechanizmą, kaip buvo padaryti automobilio apgadinimai: civilinėje teisėje tiek žalos padarymo tam tikromis aplinkybėmis, tiek priežastinio ryšio faktai nėra preziumuojami, todėl pareiga įrodyti, jog žala ieškovui buvo padaryta būtent jo nurodomomis aplinkybėmis, teko ieškovui. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindo, ieškinys netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2005; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009).

35Nagrinėjamu atveju tiek aptarti rašytiniai įrodymai (eismo įvykio deklaracija, ekspertinė pažyma), tiek ekspertizės išvados paneigia ieškovo nurodomas aplinkybes dėl eismo įvykio bei žalos jam padarymo mechanizmo. Tai reiškia, jog atsakovas įrodė aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio pagrįstumo, remiantis byloje esančių įrodymų visuma, nėra pagrįstos. Netinkamas įrodymų vertinimas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d.). ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.).

36Kadangi tenkinamas atsakovo apeliacinis skundas, o ieškinys atmetamas, atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.), t.y. žyminis mokestis už apeliacinį skundą bei ekseprtizės išlaidos. Taip pat iš UAB ,,Beljana“ priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str.), kurios pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą (b.l. 148) sudarė 43,05 Lt, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme- 36,27 Lt. Kadangi byloje buvo paskirtos ekspertizės, kurių kaina abiem atvejais buvo šiek tiek mažesnė už šalių įmokėtas užstatų sumas, atitinkamai apeliantui bei ieškovui grąžintinos užstato už ekspertizių atlikimą permokos.

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Nutarė

38Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti.

39Priteisti atsakovui AB ,,Lietuvos draudimas“ iš ieškovo UAB ,,Beljana“ 2859,22 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis litus 22 centus) žyminio mokesčio ir 1954,15 Lt (tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt keturis litus 15 centų) ekspertizės išlaidų.

40Grąžinti iš Vilniaus apygardos teismo specialiosios sąskaitos AB ,,Lietuvos draudimas“ 45,85 Lt (keturiasdešimt penkis litus 85 centus) užstato už ekspertizę permoką (2010-04-26 mokėjimo nurodymas), grąžinti iš Vilniaus apygardos teismo specialiosios sąskaitos UAB ,,Beljana“ 572,44 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt du litus 44 centus) užstato už ekspertizę permoką (2010-09-01 mokėjimo nurodymas).

41Priteisti iš UAB ,,Beljana“ į valstybės biudžetą 79,32 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas UAB „Beljana“ 2009-01-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. Ieškovas nurodė, kad atsakovas atsisakė atlyginti žalą, padarytą... 6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškovo... 7. Teismas konstatavo, kad apžiūrėjus byloje esančias fotonuotraukas matyti... 8. Teismas nustatė, kad ( - ) automobilis atsitrenkė į ( - ) galinę dalį,... 9. Teismas konstatavo, kad iš į bylą pateiktos UAB „Volvo Lietuva“... 10. Teismas tai pat nesutiko ir su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad automobilio... 11. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, jog... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo Vilniaus miesto... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Beljana“ prašo Vilniaus... 15. Teigia, kad atsakovas žodžiu ir apeliaciniame skunde nurodytos eksperto... 16. Dėl prašymo skirti ekspertizę ieškovas pažymi, kad tik teismas gali skirti... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Ramtra“ prašo... 18. Teigia, kad ( - ) puspriekabės galinės dalies apgadinimai buvo nežymūs dėl... 19. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai ir nesąžiningai teigdamas, kad įvykio... 20. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 23. Atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ atsisakė išmokėti draudimo išmoką... 24. Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl aplinkybės, ar žala apdraustai... 25. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kaip visiems žinoma,... 26. Įrodinėjimo tikslas- teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 27. Siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl eismo įvykio bei žalos padarymo... 28. Pakartotinės teismo ekspertizės išvadoje yra pasisakyta, jog transporto... 29. Tiek pirminės transporto trasologinės ekspertizės akte (b.l. 169-184), tiek... 30. Nors nei vienas iš ekspertizes atlikusių ekspertų kategoriškai neatmetė... 31. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus... 32. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu... 33. Nors, remiantis Civilinio proceso kodekso 218 str., eksperto išvada teismui... 34. Ekspertų išvados dėl automobilio ( - ) apgadinimų pobūdžio neatitikimo... 35. Nagrinėjamu atveju tiek aptarti rašytiniai įrodymai (eismo įvykio... 36. Kadangi tenkinamas atsakovo apeliacinis skundas, o ieškinys atmetamas,... 37. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 38. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti... 39. Priteisti atsakovui AB ,,Lietuvos draudimas“ iš ieškovo UAB ,,Beljana“... 40. Grąžinti iš Vilniaus apygardos teismo specialiosios sąskaitos AB ,,Lietuvos... 41. Priteisti iš UAB ,,Beljana“ į valstybės biudžetą 79,32 Lt procesinių...