Byla 3K-3-20/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Zigmo Levickio (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. (S. K.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 1 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,GeoTec-Baltija“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ieškinio esmė

5Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu ieškovo ir atsakovo 2006 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos darbo sutarties nutraukimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 235 straipsnio 9 punkto pagrindu ir, negrąžinant ieškovo į darbą, priteisti iš atsakovo 1602,43 Lt išeitinę išmoką, taip pat po 1602,43 Lt per mėnesį už priverstinę pravaikštą, skaičiuojant nuo 2006 m. spalio 6 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.

6Ieškovas nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d. neterminuota darbo sutartimi Nr. 20 ieškovas buvo priimtas dirbti bendrovėje inžinieriumi–geodezininku. 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 11 ieškovas buvo atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto (235 straipsnio 9 punkto) pagrindu. Ieškovas neigia neatvykęs į darbą be svarbių priežasčių, jo nebuvo prašyta pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo DK 240 straipsnio tvarka. Direktorius spalio 2 d. nurodė, kad ieškovas bus atleistas iš darbo, nes neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, ir kad atleidimo dokumentai bus sutvarkyti spalio 3 d., dėl to ieškovas gali nebebūti darbe. Atleidimo dokumentai buvo sutvarkyti spalio 12 d. Ieškovas spalio 3 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją konsultacijos dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo.

7II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino, kad ieškovas iš darbo atleistas neteisėtai, kad šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos DK 297 straipsnio pagrindu – teismo sprendimu, priteisė ieškovui iš atsakovo 1566,01 Lt išeitinės kompensacijos, 7830,05 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną dieną nuo 2007 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

9Teismas konstatavo, kad atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, privalėjo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, t. y. raštu pareikalauti pasiaiškinimo ir nustatyti terminą tokiam pasiaiškinimui pateikti. Nors atsakovas į bylą pateikė 2006 m. spalio 5 d. pranešimą, kuriame prašoma ieškovo pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių jis nebuvo darbe spalio 3-5 d., ir spalio 6 d. aktą dėl ieškovo atsisakymo rašyti pasiaiškinimą, šių įrodymų nepateikimą Valstybinei darbo inspekcijai patikrinimo metu vertino kaip keliantį abejonių dėl šių dokumentų egzistavimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad Valstybinei darbo inspekcijai nebuvo pateikta atsakovo direktoriaus spalio 5 d. įsakymo Nr. 10A, kuriuo paskirta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas – buvo panaikinta, dėl to kyla abejonių dėl šio dokumento egzistavimo. Be to, dokumente atsakovas iš esmės pripažino, kad, skiriant drausminę nuobaudą, buvo nesilaikyta nuobaudos skyrimo tvarkos.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

11Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 1 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.

13Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, jog jam buvo leista neatvykti į darbą ar nustatyta tvarka buvo suteiktos poilsio dienos ar atostogos, taip pat kad šalių teisiniai santykiai baigėsi 2006 m. spalio 2 d., todėl ieškovo neatvykimas į darbą spalio 3-5 d. vertintinas kaip pravaikšta be pateisinamos priežasties.

14Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas ginčijo aplinkybę, jog atsisakė raštu paaiškinti priežastis, dėl kurių neatvyko į darbą, ir kad pasiaiškinimo nebuvimas nėra toks reikšmingas, nes ieškovas neatvykimą į darbą motyvavo darbdavio leidimu nedirbti, o byloje nustatyta, kad tokio leidimo ieškovas neturėjo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą.

15Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas 2006 m spalio 5 d. įsakymu Nr. 10 paskyręs drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą, neinformavo apie tai ieškovo, nepareikalavo pasiaiškinti, todėl tos pačios dienos įsakymu Nr. 10A šią drausminę nuobaudą panaikino, spalio 6 d. įsakymu skyrė kitą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkto (DK 136 straipsnio 3 dalies) pagrindu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ši drausminė nuobauda nelaikytina antrąja nuobauda, paskirta už tą patį pažeidimą, ir kad buvo paskirta pagrįstai.

16III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

181. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą iš naujo, privalėjo tirti aplinkybes, nurodytas bylą nagrinėjusio kasacinio teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartyje, ir nors jų netyrė, padarė priešingas išvadas, nei bylą nagrinėję pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai. Taip teisėjų kolegija pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalies, 185 straipsnio, 263 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio nuostatas.

192. Apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, kad jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą, prieštarauja DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

203. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 11 punkto 4 dalyje nurodyta, kad kai darbuotojui už tą patį darbo drausmės pažeidimą yra skirtingu laiku priimtais įsakymais (nurodymais) paskirtos kelios drausminės nuobaudos, tai vėlesnė (vėlesnės) iš jų, netikrinant pagrįstumo, pripažįstama neteisėta (neteisėtomis), kaip paskirta pažeidžiant DK 239 straipsnyje nustatytą draudimą. Remiantis šiuo išaiškinimu, 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 11 paskirta nuobauda – atleidimas iš darbo, yra neteisėta.

21Apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes išvadas padarė netyręs jokių papildomų įrodymų, kuriais vadovavosi pirmosios ir anksčiau bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismai, neatsižvelgė į kasacinio teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus, t. y. netyrė faktinių aplinkybių.

22IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

23Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

241. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalies, 185 straipsnio, 263 straipsnio, CK 1.5 straipsnio nuostatų. Teismas teisingai įvertino ieškovo neatvykimą į darbą 2006 m. spalio 3-5 d. kaip pravaikštą be pateisinamos priežasties.

252. Apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino DK 240 straipsnio 1 dalies normas, aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Pašventupio Baltutė“, bylos Nr. 3K-3-1298/2002; 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. V. S. IĮ ,,Sadarna“ , bylos Nr. 3K-3-446/2003; 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje M. B. B. v. Lietuvos veterinarijos akademijos gyvulininkystės institutas, bylos Nr. 3K-3-462/2005).

263. Darbdavys, turintis teisę skirti drausminę nuobaudą, panaikinęs neteisingai skirtą nuobaudą, gali, esant drausminės atsakomybės pagrindui, laikydamasis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, iš naujo spręsti drausminės atsakomybės taikymo klausimą ir skirti drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje S. K. v. UAB ,,GeoTec-Baltija“, bylos Nr. 3K-3-93/2008).

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Darbo sutartis nutraukta dėl to, kad ieškovas be svarbių priežasčių nebuvo darbe 2006 m. spalio 3-5 dienomis, todėl šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Neatvykimo šiomis dienomis į darbą fakto ieškovas neginčija. Šį faktą konstatavo ir teismai, tačiau, ieškovo teigimu, jis neatvyko tris dienas į darbą dėl priežasties, kuri negali būti aiškinama kaip nesvarbi. Tokia priežastimi ieškovas nurodo tą aplinkybę, kad neatvykti į darbą leido atsakovo direktorius. Pirmosios instancijos teismas tokią aplinkybę konstatavo, tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas šios aplinkybės neįrodė. Teismai, iš esmės vertindami tuos pačius įrodymus, padarė skirtingas išvadas. Taigi, šioje byloje yra įrodymų vertinimo, drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos laikymosi ir draudimo skirti kelias drausmines nuobaudas aiškinimo klausimai.

30Dėl įrodymų vertinimo

31CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi, šioje įstatymo normoje nustatyta, kad apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti visiškai priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų nei pirmosios instancijos teismas. Aiškinant šią įstatymo normą, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, taikydamas teisę, gali padaryti tokias pačias arba skirtingas galutines išvadas, nei tas, kurias padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo teisė priimti kitokį sprendimą, negu priėmė pirmosios instancijos teismas, įtvirtinta ir CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą.

32Kasaciniame skunde keliama įrodinėjimo problema, t. y. ar ieškovas įrodė aplinkybę, kad darbe jis nebuvo atsakovo vadovo nurodymu. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindo, ieškinys netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kesko Agro Lietuva“ v. akcinė bendrovė „Tauragės grūdai“, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sekargas ir kompanija“, bylos Nr. 3K-3-199/2005; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K–3–208/2007; 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje J. U. v. Daugiabučių namų savininkų bendrija Nr. 939 ,,Pašilaičiai“, bylos Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. P. N., bylos Nr. 3K-3-440/2008 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tuo, kad atsakovas įrodė, jog ieškovas 2006 m. spalio 3-5 dienomis nebuvo darbe. Šis teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas turi pareigą įrodyti, jog darbe nebuvo dėl svarbios priežasties. Taigi apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė įrodinėjimo pareigas.

33CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K–3–208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Supla“, bylos Nr. 3K-3-350/2008 ir kt.). Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta

34Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų, t. y. pagal savo kompetenciją nesprendžia kitaip dėl žemesnės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija, vertindama kasatoriaus argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti kasatoriaus nurodytų procesinės teisės normų pažeidimo, nes teismas vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, o tai, kad nebuvo priimtas ieškovui palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

35Dėl darbuotojo pasiaiškinimo

36Kasatorius teigia, kad darbo sutartis nutraukta pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarką.

37DK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Kodekso XVI skyrius). Minėta, kad ieškovas iš darbo atleistas DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, todėl jo atžvilgiu turėjo būti laikomasi drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių.

38DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje šioje civilinėje byloje (S. K. v. UAB ,,GeoTec-Baltija“, bylos Nr. 3K-3-93/2008), naikindama Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartį, konstatavo, kad tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį. Ši išvada padaryta remiantis iki tol formuojama teismų praktika, kuri nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartyje Nr. 3K-3-93/2008.

39Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama. Teisėjų kolegija mano, kad nėra būtinybės koreguoti ar kurti naujos teismų praktikos, negu ji formuojama ankstesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse.

40Dėl kelių drausminių nuobaudų skyrimo

41Kasatorius nurodo, kad už neatvykimą į darbą 2006 m. spalio 3-5 d. jam paskirtos dvi drausminės nuobaudos: pirma 2006 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 10 – griežtas papeikimas, antra 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 11 – atleidimas iš darbo. Paskyrus vieną nuobaudą, antra negalėjo būti paskirta, todėl ši (atleidimas iš darbo) yra neteisėta.

42DK 239 straipsnyje nustatyta, kad už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai. Taigi šiose įstatymo normose suformuluotas draudimas skirti kelias drausmines nuobaudas už vieną darbo drausmės pažeidimą.

43Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas 2006 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 10, kuriuo ieškovui buvo skirtas griežtas papeikimas, panaikino tos pačios dienos įsakymu Nr. 10A. Apie drausminės nuobaudos paskyrimą ieškovas nebuvo informuotas. Esant tokioms konstatuotoms faktinėms aplinkybėms, šis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, esant panaikintai drausminei nuobaudai, atsakovo 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 11 skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – nėra antra drausminė nuobauda. Minėta, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas sprendžia teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų. Taigi, teisėjų kolegija nevertina kasacinio skundo argumentų, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė faktinių bylos aplinkybių, susijusių su 2006 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 10 panaikinimu.

44Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo taikymo

45Dėl draudimo skirti kelias drausmines nuobaudas kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ 11 punktu. Senato nutarimai yra tik metodinė medžiaga, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika formuojama per kasacine tvarka išnagrinėtose bylose priimtas precedentines nutartis.

46Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes materialiąsias ir procesines teisės normas taikė tinkamai, todėl paliktinas galioti šios instancijos teismo sprendimas.

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ieškinio esmė... 5. Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu ieškovo ir atsakovo 2006 m.... 6. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d. neterminuota darbo sutartimi... 7. II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas konstatavo, kad atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą –... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m.... 11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 13. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų,... 14. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas ginčijo aplinkybę, jog atsisakė... 15. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas 2006 m spalio 5 d. įsakymu Nr. 10... 16. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 18. 1. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą iš naujo,... 19. 2. Apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, kad jeigu darbo drausmės... 20. 3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 21. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes... 22. IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė kasacinį skundą atmesti.... 24. 1. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalies,... 25. 2. Apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino DK 240... 26. 3. Darbdavys, turintis teisę skirti drausminę nuobaudą, panaikinęs... 27. Teisėjų kolegija... 28. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Darbo sutartis nutraukta dėl to, kad ieškovas be svarbių priežasčių... 30. Dėl įrodymų vertinimo... 31. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 32. Kasaciniame skunde keliama įrodinėjimo problema, t. y. ar ieškovas įrodė... 33. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius... 34. Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų... 35. Dėl darbuotojo pasiaiškinimo... 36. Kasatorius teigia, kad darbo sutartis nutraukta pažeidžiant drausminės... 37. DK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo... 38. DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant... 39. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime... 40. Dėl kelių drausminių nuobaudų skyrimo... 41. Kasatorius nurodo, kad už neatvykimą į darbą 2006 m. spalio 3-5 d. jam... 42. DK 239 straipsnyje nustatyta, kad už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą... 43. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas 2006 m. spalio 5 d.... 44. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo taikymo... 45. Dėl draudimo skirti kelias drausmines nuobaudas kasatorius remiasi Lietuvos... 46. Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...