Byla 2A-279-464/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3988-275/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl tyčinio organizuoto konstitucinių teisių pažeidimo ir trukdymo realizuoti teises Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2-1007-392/2009 arba Nr. 2-3658-392/2013 nagrinėjimo metu ir dėl to padarytos žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-2), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 2 559 269 Lt padarytos žalos atlyginimą. Nurodė, kad 1 559 269 Lt dydžio turtinę žalą įrodo Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų Nr. 2-3658-392/2013, Nr. 2-804-450/2012, Nr. 2-7341-115/2011 bylų eiga ir medžiaga, iš kurių matyti, kad Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismų (jų teisėjų) neteisėtais veiksmais, dengiant vieni kitus bei kitų teismų teisėjus nuo civilinės, baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, buvo tyčia neduota eiga jo ieškiniams, teikta apie ieškinius neteisinga informacija, vilkintas jų priėmimas ir išnagrinėjimas. Ieškovo teigimu, dėl Lietuvos Respublikos teismų institucijų ir teisėjų trukdymo jam ginti savo teises BPK ir CPK nustatyta tvarka buvo padaryta ir 1 000 000 Lt dydžio neturtinė žala, kurią jis patyrė dėl organizuotos jo teisės į ieškinių ir skundų per įmanomai trumpiausią laiką priėmimo ir teisingo išnagrinėjimo pažeidimų (250 000 Lt), dėl teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimų (250 000 Lt), dėl organizuoto trukdymo gauti teisingą informaciją ir nuosavybės apsaugos pažeidimo (250 000 Lt), dėl diskriminacijos vykdymo ir sunkaus sveikatos sužalojimo (250 000 Lt).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014-07-18 sprendimu (b. l. 39-41) ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs ieškovo argumentus, kuriais grindžiamas žalos atsiradimas, padarė išvadą, jog ieškovas nenurodydamas, kokie konkrečiai teisėjų veiksmai, jų priimti procesiniai sprendimai buvo neteisėti, ir neidentifikuodamas jais galimai padarytų pažeidimų pobūdžio, nepagrindė ieškinio reikalavimų. Tuo tarpu aplinkybė, kad priimti procesiniai sprendimai buvo panaikinti instancine tvarka, pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti žalos atsiradimo faktą ir priežastinio ryšio tarp žalos ir teisėjų veiklos vykdant teisingumą buvimą, juolab kad analogiški apelianto reikalavimai, pareikšti kitose bylose, buvo atmesti, tuo pripažįstant, kad žala apeliantui teismų ir teisėjų veiksmais nebuvo padaryta. Nenustačius teisėjų (teismo) ar kito teismo pareigūno veiksmų neteisėtumo ir kaltės dėl apelianto nurodomos žalos atsiradimo, valstybei nekyla pareiga ją atlyginti.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovas A. B. apeliaciniame skunde (b. l. 49-50) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-07-18 sprendimą ir jo ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai išnagrinėjo šališkas teismas. Byloje ginčo objektu yra teisėjų, įskaitant ir Vilniaus apygardos teismo, veiksmai, todėl šios bylos negalėjo nagrinėti kita to paties teismo teisėja. Atsižvelgiant į tai, byloje buvo pareikštas nušalinimas nagrinėti bylą paskirtai teisėjai ir visam Vilniaus apygardos teismui. Šio klausimo nagrinėjimas turėjo būti perduotas kartu su civiline byla spręsti aukštesnės instancijos teismui. Tačiau pareiškimą dėl nušalinimo nutartimi išnagrinėjo taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjas, prašymą nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją atmesdamas. Šiuo atveju buvo pažeisti teismo nešališkumo ir nepriklausomumo principai. Tai sudaro pagrindą konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą – bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė neteisėtos sudėties pirmosios instancijos teismas.
  2. Nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje išdėstytos aplinkybės ir faktai nebuvo ir negalėjo būti civilinės bylos Nr. 2-3658-392/2013 dalyku, todėl nėra išnagrinėti. Priešingu atveju, teismas būtų atsisakęs priimti ieškovo ieškinį, pareikštą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3378-781/2013, kuris tyčia paliktas nenagrinėtu, siekiant padėti išvengti teisėjams atsakomybės už tyčinį dviejų civilinių bylų procesinių dokumentų klastojimą tikslu neduoti joms eigos. Todėl teismo motyvas, jog Vilniaus apygardos teismo 2014-04-22 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013, atmetus ieškinį ir šį pirmosios instancijos teismo sprendimą Lietuvos apeliacinio teismui palikus nepakeistą, nepakankamas konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys ir jį pagrindžiančios aplinkybės buvo išnagrinėti. Tai sudaro pagrindą pripažinti dar vieną absoliutaus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimą pagrindą – sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

9Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 66-67) prašo skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo ir / ar teisėjos šališkumo paremti subjektyvia ieškovo nuomone. Procesinių veiksmų atlikimas vadovaujantis įstatymais ir ieškovui nepalankaus sprendimo priėmimas patys savaime nereiškia buvus teismą ir / ar teisėjus šališkais.
  2. Nagrinėjamu atveju teismas priėmė ir įvertino visus ieškovo pateiktus įrodymus, išklausė atsakovo atstovo argumentus dėl jų įrodomosios reikšmės ir sprendimą pagrindė išvadomis, paremtomis byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma. CPK 185 straipsnyje įtvirtintos įrodymų vertinimo nuostatos nebuvo pažeistos.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, taip pat teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotus duomenis (CPK 179 str. 3 d.), teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl teisėjų ir teismų neteisėtų veiksmų, ir įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai bei argumentai nesudaro teisinių prielaidų skundžiamo teismo sprendimo panaikinimui.

13Dėl valstybės civilinės atsakomybės

14Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas ieškinį reiškė dėl tyčinio organizuoto konstitucinių teisių pažeidimo ir trukdymo realizuoti teises BPK ir CPK nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2-1007-392/2009 arba Nr. 2-3658-392/2013 nagrinėjimo metu ir dėl to padarytos žalos atlyginimo.

15Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotos informacijos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013 (ankstesni šios bylos numeriai 2-3606-392/2012, 2-5958-392/2011, 2-1007-392/2009, 2-2060-392/2008) buvo išnagrinėti apelianto ieškinio reikalavimai, susiję su galimais pažeidimais nagrinėjant Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1066/2004. Vilniaus apygardos teismo 2013-04-29 sprendimu ieškinys atmestas. Apeliantui apskundus šį teismo sprendimą apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2014-04-22 nutartimi (c. b. Nr. 2A-531/2014) pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą.

162011 m. spalio mėn. apeliantas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniais, prašydamas atlyginti jam žalą, atsiradusią dėl teisėjų (teismų) veiksmų, kuriais, apelianto teigimu, buvo pažeistos jo konstitucinės teisės, susijusios su civilinės bylos Nr. 2-1007-392/2009 (Nr. 2-3658-392/2013) nagrinėjimu ir sutrukdyta savo teises realizuoti BPK ir CPK nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2011-10-10 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-7341-115/2011, ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, nutartis įsiteisėjo pasibaigus jos apskundimo terminui. Tačiau šie apelianto pareikšti materialiniai reikalavimai buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3383-302/2013 (ankstesni bylos Nr. 2-804-450/2012, 2-7340-450/2011). 2013-09-10 teismo sprendimu ieškinys atmestas, sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismui 2014-06-11 nutartimi atmetus A. B. apeliacinį skundą (c. b. Nr. 2A-804/2014).

172012 m. Vilniaus apygardos teisme buvo inicijuotos dar dvi civilinės bylos pagal apelianto ieškinius dėl žalos atlyginimo, kuriuose keliami klausimai dėl vienos iš civilinę bylą Nr. 2-3383-302/2013 nagrinėjusių teisėjų bei jos procesinius sprendimus instancine tvarka tikrinusių aukštesniojo teismo teisėjų, taip pat teisėjos administracinės veiklos priežiūrą vykdžiusio pareigūno veiksmų teisėtumo. Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3378-781/2013 (ankstesnis bylos Nr. 2-5243-781/2012) užbaigta 2013-11-07, palikus ieškinį nenagrinėtą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs A. B. skundą dėl tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo, 2014-02-20 nutartimi skundą atmetė ir Vilniaus apygardos teismo 2013-11-07 nutartį paliko nepakeistą (c. b. Nr. 2-258/2014). Tačiau pirmiau nurodyti apelianto reiškiami materialiniai reikalavimai buvo ištirti ir įvertinti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4240-590/2012. Tuo tikslu prie bylos prijungta jau minėta civilinė byla Nr. 2-7341-115/2011, taip pat išsireikalauta civilinės bylos Nr. 2-3383-302/2013 medžiaga. Vilniaus apygardos teismo 2012-12-27 sprendimu ieškinys atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-02-07 nutartimi patvirtino šio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (c. b. Nr. 2A-152/2014). Pažymėtina, kad apie Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-4240-590/2012, joje priimtus procesinius sprendimus bei nustatytas aplinkybes teisėjų kolegijos nagrinėjamos bylos apelianto pateiktuose procesiniuose dokumentuose nutylima.

18Išdėstytos faktinės aplinkybės rodo, kad apeliantas, inicijuodamas vis naujas bylas valstybės atžvilgiu, iš esmės kelia tapačius klausimus, susijusius su civilinės bylos Nr. 2-1066/2004 procesu, ir realizuodamas siekį įrodyti savo nesutikimą su tuo, kaip buvo išspręstas šis ginčas, į bylas įtraukia tuos valstybės pareigūnus, kurių procesiniai sprendimai nėra jam palankūs. Tačiau vien apelianto teiginių, kuriais kitaip vertinamos prejudicinę galią nagrinėjamojoje byloje turinčios faktinės ir teisinės aplinkybės, akivaizdžiai nepakanka, kad galima būtų pripažinti, jog neteisėti teisėjų (teismų) veiksmai, dėl jų atsiradusi žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos šioje byloje yra įrodyti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog apelianto teiginiai, kuriais grindžiamas teisėjų (teismų) veiksmų neteisėtumas, lėmęs žalos jam padarymą, deklaratyvūs ir neargumentuoti, t. y. neįrodo nei pažeidimo fakto, nei teisėjų kaltės, kaip to reikalaujama CK 6.272 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad skundžiame sprendime išdėstyti motyvai, kuriais teismas argumentavo savo išvadas dėl apelianto nurodomų teismų ir teisėjų veiksmų vertinimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies aspektu, sudaro prielaidas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų taikymui. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais ir teismo ištirtais bei įvertintais duomenimis (apelianto ir atsakovo atstovo rašytiniais bei žodiniais paaiškinimais ir teiginiais jų procesiniuose dokumentuose, teismų kitose bylose priimtais procesiniais dokumentais), tinkamai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas neįrodė valstybės deliktinei atsakomybei dėl neteisėtų teisėjų ar teismo veiksmų atsirasti būtinųjų sąlygų, ir dėl to nėra pagrindo tenkinti apelianto ieškinį ir spręsti klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo.

19Dėl teismo šališkumo

20Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad bylą pirmąja instancija išnagrinėjo šališkas ar neteisėtos sudėties teismas ir dėl to skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Iš nagrinėjamos ir pirmiau nurodytų susijusių bylų medžiagos nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, ne kartą spręsdamas pateiktus analogiškus apelianto nušalinimo pareiškimus dėl Vilniaus apygardos teismo, įskaitant ir bylą nagrinėjusios teisėjos, galimo šališkumo nagrinėjant apelianto ieškinių reikalavimus, susijusius su Vilniaus apygardos teismo teisėjų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimu, nenustatė pagrindo patenkinti tokius apelianto prašymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-06 nutartis c. b. Nr. 2KT-41/2013, 2013-09-06 nutartis c. b. Nr. 2KT-87/2013). Šiuo klausimu priimtų nutarčių turinys patvirtina, kad apeliantui pakartotinai išsamiai buvo išaiškinta dėl kitose bylose teisėjams ir teismams reiškiamų nušalinimų, t. y. jog konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tik tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytą žalą prašoma atlyginti, o vien ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas ar teismas, padavimas pats savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti visų šio teismo teisėjų šališkumo. Todėl šioje byloje paskirtą teismo posėdžio dieną, t. y. 2014-07-08 faksimilinio ryšio priemonėmis Vilniaus apygardos teismui vėl pateiktą naują apelianto nušalinimo pareiškimą (b. l. 30-31) su tais pačiais argumentais dėl bylą nagrinėjančios teisėjos galimo suinteresuotumo bylos baigtimi (CPK 65 str.), pagrįstai išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (b. l. 32-33) pagal CPK 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą, jog teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimas sprendžiamas tame pačiame teisme. Atsižvelgiant į CPK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, klausimas buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka, prieš tai išklausius nušalinamos teisėjos paaiškinimą. Taigi pagrindo pripažinti, jog apelianto pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo buvo išnagrinėtas nesilaikant nušalinimo teisės įgyvendinimo tvarką reglamentuojančių procesinės teisės normų, nėra. CPK 65-66 straipsniuose nurodytų aplinkybių, kurios iš tiesų galėtų kelti pagrįstas abejones teisėjos (teismo) šališkumu, neobjektyvumu, teisėjų kolegija nenustatė. Jų pagrindimo nepateikė ir apeliantas, nors pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantui (CPK 12 str., 178 str.). Skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumo grindžiami tik prielaida ir yra paremti, kaip minėta, iš esmės vien tik apelianto nesutikimu su teismo priimtais jam nepalankiais procesiniais sprendimais, o tai nepatvirtina teisėjos (teismo) šališkumo. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl neobjektyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme (CPK 185 str.). Išdėstyti motyvai neleidžia konstatuoti ir teismo nešališkumo, nepriklausomumo principų pažeidimo ar, juo labiau, fakto, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

21Dėl kitų apeliacinio skundo prašymų

22CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Taigi toks apelianto prašymas apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju nei pats apeliantas nurodė, nei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė aplinkybes, kurios galėtų būti vertinamos kaip teikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iš pirmiau nurodytose civilinėse bylose priimtų galutinių procesinių sprendimų turinio nustatyta, kad apeliantas neatvyksta į bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, kur pirmiausiai ir derėtų žodžiu išdėstyti savo argumentus bei pateikti visus turimus įrodymus.

23Teisėjų kolegijai, remiantis byloje surinktais duomenimis, pripažinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apelianto prašymai išreikalauti nurodomas civilines, baudžiamąsias bylas ir kreiptis į prokurorą CPK 300 straipsnio pagrindu, neaktualūs ir atmestini.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-2), prašydamas... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014-07-18 sprendimu (b. l. 39-41) ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Ieškovas A. B. apeliaciniame skunde (b. l. 49-50) prašo panaikinti Vilniaus... 9. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos,... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį... 13. Dėl valstybės civilinės atsakomybės ... 14. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas ieškinį reiškė dėl tyčinio... 15. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotos informacijos matyti,... 16. 2011 m. spalio mėn. apeliantas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 17. 2012 m. Vilniaus apygardos teisme buvo inicijuotos dar dvi civilinės bylos... 18. Išdėstytos faktinės aplinkybės rodo, kad apeliantas, inicijuodamas vis... 19. Dėl teismo šališkumo ... 20. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad... 21. Dėl kitų apeliacinio skundo prašymų... 22. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 23. Teisėjų kolegijai, remiantis byloje surinktais duomenimis, pripažinus... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą....