Byla e3K-3-578-378/2015
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (pirmininkas) ir Vinco Versecko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio kredito unijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Panevėžio kredito unijos ieškinį atsakovams G. G., E. Z., N. S., R. M., V. G., A. L., E. S., Z. A., A. G., V. G., N. A., S. J., L. B., dalyvaujant trečiajam asmeniui P. V., dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiama dėl Civilinio kodekso 6.87 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovė Panevėžio kredito unija (iki 2006 m. balandžio 13 d. – kredito unija „Ūkininkų viltis“) prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 71 680,17 Lt (20 760 Eur) negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2002 m. lapkričio 15 d. su atsakovu G. G. sudarė paskolos sutartį Nr. 1078, pagal kurią suteikė jam 80 000 Lt (23 169,60 Eur) paskolą su 18 proc. metine palūkanų norma 17 mėn. laikotarpiui, t. y. iki 2004 m. balandžio 13 d. Paskolos grąžinimui užtikrinti 2002 m. lapkričio 15 d. ieškovė su atsakovais S. B. (J.), E. Z., L. V. (B.), Z. A., N. R. (S.), A. G., V. G., R. M., V. G., E. S., A. L., N. A. pasirašė laidavimo sutartis, kuriomis šie laidavo už atsakovo G. G. paskolos, palūkanų ir delspinigių grąžinimą, įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei, jeigu jis neįvykdys įsipareigojimų pagal paskolos sutartį. Atsakovas G. G. nesilaikė sutartinių įsipareigojimų laiku mokėti įmokas, paskolą turėjo grąžinti 2004 m. balandžio 13 d., tačiau 2004 m. balandžio 6 d. su ieškove pasirašė papildomą susitarimą prie 2002 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties Nr. 1078, kuriuo paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2007 m. balandžio 15 d. Atsakovas G. G. per terminą nuo paskolos išmokėjimo iki paskolos sutarties pasibaigimo (2007 m. balandžio 15 d.) ieškovei grąžino 8019,83 Lt (2322,70 Eur) paskolos ir 36 269,88 Lt (10 504,48 Eur) palūkanų. Pasibaigus paskolos grąžinimo terminui 2007 m. gegužės 14 d. ieškovė siuntė atsakovams raginimą sumokėti skolą, tačiau šie skolos per papildomai suteiktą terminą negrąžino, iki ieškinio padavimo dienos grąžino tik 300 Lt (86,89 Eur) skolos.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu priteisė solidariai iš atsakovų G. G., E. Z., N. S., R. M., V. G., A. L., E. S., Z. A., A. G., V. G., N. A., L. B. ir S. J. 71 680,17 Lt (20 760,01 Eur) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 71 680,17 Lt (20 760,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad G. G. pateikė ieškovei paraišką 80 000 Lt (23 169,60 Eur) paskolai laikotarpiu nuo 2002 m. spalio 22 d. iki 2004 m. balandžio 22 d. gauti, kiti atsakovai – 80 000 Lt (23 169,60 Eur) paskolos grąžinimui laiduoti. Ieškovė ir atsakovas G. G. 2002 m. lapkričio 15 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 1078, jos pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 80 000 Lt (23 169,60 Eur) paskolą už pradinę 18 proc. metinę palūkanų normą ir nustatė grąžinimo terminą – 2004 m. balandžio 13 d. Prievolės įvykdymui užtikrinti šalys susitarė dėl 0,2 procento delspinigių už prievolės vykdymo terminų pažeidimą, sutarties 2.3 punkte nustatė, kad paskolą bei priskaičiuotas palūkanas atsakovas grąžins kas mėnesį mokėdamas dalimis pagal mokėjimo tvarkaraštį. Paskolos ir palūkanų mokėjimui užtikrinti ieškovė su kitais atsakovais sudarė laidavimo sutartis, pagal kurias šie įsipareigojo atsakyti ieškovei paskolos ar jos dalies negrąžinimo atveju bei nurodė, jog laidavimo sutartis galioja iki visiško paskolos sutarties sąlygų įvykdymo. Ieškovė ir atsakovas G. G. 2004 m. balandžio 6 d. sudarė papildomą susitarimą prie 2002 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties Nr. 1078, kuriuo pakeitė sutarties 1.1, 2.2 punktus, t. y. pakeitė palūkanų normą iš 18 proc. į 10 proc. ir nustatė galutinį paskolos ir palūkanų grąžinimo terminą – 2007 m. balandžio 15 d. Kaišiadorių policijos komisariate 2007 m. gegužės 28 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal atsakovų pareiškimą dėl galimo sukčiavimo, įtarimas pareikštas P. V.. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. liepos 3 d. nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadarytas nusikaltimas, nustatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, o dėl BK 207 straipsnio 1 dalies, t. y. kreditinio sukčiavimo, – suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. 2013 m. spalio 22 d. ieškovei atsakovai buvo skolingi 71 680,17 Lt (20 760 Eur).

9Teismas sprendė, kad paskolos sutartimi buvo siekiama išduoti kreditą G. G. ir nėra pagrindo konstatuoti sandorio apsimestinumo ar kito sandorio, kurį ketino sudaryti šalys. Byloje nepaneigta, kad ieškovė kreditą G. G. suteikė kaip fiziniam asmeniui, jis pasirašė ne tik prašymą paskolai gauti, bet ir paskolos sutartį, ieškovė priėmė sprendimą suteikti kreditą būtent G. G., jam kredito lėšos išmokėtos, o paties G. G. sprendimas perduoti pinigus P. V. neduoda pagrindo konstatuoti šio sandorio ydingumo dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, kad ieškovas suteikė paskolą G. G., o šis pinigus panaudojo, kaip teigiama, juos perduodamas UAB „Ilonda“ direktoriui P. V., teismo vertinimu, nėra pagrindas taikyti ginčijamam sandoriui CK 1.87 straipsnio nuostatas. Teismas pripažino, kad kredito unija yra sąžininga kreditoriaus teises įgijusi šalis, o atsakovų (kredito gavėjo ir laiduotojų) bei kitų asmenų tarpusavio susitarimai sudaryti apsimestinius sandorius negali būti panaudoti prieš trečią sąžiningą asmenį – ieškovę (CK 1.87 straipsnio 3 dalis).

10Kredito gavėjui ieškovė išdavė kreditą. Taigi, kreditavimo sutartis ir laidavimo sutartys pripažintinos sudarytomis (CK 6.870 straipsnio 2 dalis, 6.881 straipsnio 2 dalis), o kredito gavėjas, t. y. atsakovas G. G., gavęs kredito lėšas, tapo jų savininku (CK 6.870 straipsnio 3 dalis) ir įgijo teisę jomis disponuoti. Atsakovas gautą kreditą atidavė trečiajam asmeniui, taigi disponavo gautomis lėšomis. Atsakovų argumentai, kad jie tariamai trečiojo asmens P. V. įtikinti sudarė su kredito unija paskolos ir palūkanų bei laidavimo sutartis, nepaneigia atsakovų atsakomybės už paskolos sutarties įvykdymą, nes sutartis su ieškove jie sudarė laisva valia, o motyvai, dėl kokių priežasčių jie sutartis sudarė, ieškovei nebuvo žinomi ir negali būti prieš ją panaudoti.

11Teismas nurodė, kad laidavimo sutartys sudarytos neterminuotam laikui ir jomis užtikrintas 2002 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties Nr. 1078 sąlygų įvykdymas. Ieškovės ir atsakovo G. G. papildomu susitarimu sumažintas metinių palūkanų dydis, ir tai negali būti laikoma veiksniu, padidinančiu laiduotojų atsakomybę. Tokie sutarties pakeitimai papildomų įsipareigojimų laiduotojams nesukėlė, jų atsakomybė nepadidėjo ir kitų laiduotojams nepalankių pasekmių neatsirado. Pakeitimais paskolos gavėjui buvo sudarytos palankesnės sąlygos vykdyti paskolos sutartį jam sunkiu laikotarpiu. Atsakovai nepagrindė argumentų, kad dėl šio pakeitimo padidėjo palūkanos. Atsakovai buvo susiję darbo santykiais, visi dirbo UAB „Ilonda“ ir, nors byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių laiduotojų supažindinimą su papildomu susitarimu prie paskolos sutarties Nr. 1078, tikėtina, kad atsakovas G. G., pasirašęs papildomą susitarimą, informavo laiduotojus apie pakeitimus. Atsakovų teiginys, kad jų atsakomybė tapo didesnė, neatitinka tikrovės, nes ieškovas ieškinį pareiškė tik dėl 71 980,17 Lt, o atsakovų (laiduotojų) atsakomybė pagal laidavimo sutartis yra po 80 000 Lt (23 169,60 Eur) (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis; 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 1, 2 dalys).

12Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 23 d. sprendimu panaikino Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų E. Z., N. S., R. M., V. G., A. L., E. S., Z. A., A. G., V. G., N. A., L. B., S. J. priteista 71 680,17 Lt (20 760 Eur) skolos, 1613 Lt (467,16 Eur) žyminio mokesčio ieškovei, bylinėjimosi išlaidų valstybei. Dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį šiems atsakovams atmetė. Kitos sprendimo dalies kolegija nusprendė nekeisti, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kolegija nurodė, kad, ginčo šalių apskaičiavimu, atsakovas G. G. iki 2004 m. balandžio 13 d. įsipareigojo sumokėti ieškovei 80 000 Lt (23 169,60 Eur) paskolą, 20 396,67 Lt (5907,28 Eur) palūkanų, tokio pat dydžio įsipareigojimus (100 396,67 Lt, arba 29 076,89 Eur) laidavimo sutartimis užtikrino atsakovai. Ieškovė ir atsakovas G. G. sudarė papildomą susitarimą, kuriuo paskolos sutarties šalys sumažino pradinę palūkanų normą ir pratęsė paskolos grąžinimo terminą. Su kitais atsakovais, pasirašiusiais laidavimo sutartis, ieškovė papildomo susitarimo dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo ir palūkanų dydžio sumažinimo nepasirašė, atsakovų sutikimo dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo negavo. Pagal papildomą susitarimą atsakovas G. G. nuo 2004 m. gegužės 15 d. iki 2007 m. balandžio 15 d. įsipareigojo ieškovei grąžinti 79 999,88 Lt (23 169,57 Eur) skolą ir sumokėti 24 197,17 Lt (7007,98 Eur) palūkanų, iš viso 104 197,05 Lt (30 177,55 Eur). Taigi skirtumas tarp atsakovų įsipareigojimų, pasirašytų pagal pradinį susitarimą, pasikeitė taip: mokestinių įsipareigojimų įvykdymo terminas pailgėjo nuo 17 iki 36 mėnesių, taigi bendras prievolės įvykdymo terminas nuo pradinio termino pailgėjo iki 53 mėnesių (nuo 2002 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. balandžio 15 d.), paskolos ir palūkanų suma padidėjo 3800,38 Lt (1100,67 Eur). Iki paskolos sutarties papildomo susitarimo (2004 m. balandžio 6 d.) sudarymo ieškovei atsakovas G. G. sumokėjo dalį skolos – 12,01 Lt (3,48 Eur) ir 14 113,36 Lt (4087,51 Eur) palūkanų.

13Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, sudariusi papildomą susitarimą, nepasunkino atsakovų (laiduotojų) padėties – nepadidino įsipareigojimų vien dėl to, kad ieškovė pareiškė gerokai mažesnį ieškinio reikalavimą byloje. Paskolos sutarties pabaigoje atsakovai būtų turėję sumokėti ieškovei 79 999,88 Lt (23 169,57 Eur) paskolos ir 6283,31 Lt (1819,77 Eur) (20 396 Lt – 14 113,36 Lt, 5907,09 Eur – 4087,51 Eur) palūkanų, o atsakovas G. G. papildomu susitarimu sutiko sumokėti 79 999,88 Lt (23 169,57 Eur) skolą ir 24 197,17 Lt (7007,98 Eur) palūkanų. Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl 71 680,17 Lt (20 760 Eur) priteisimo iš atsakovų patvirtina, kad ji per visą laikotarpį (53 mėnesius) gavo gerokai daugiau pajamų – palūkanų ir delspinigių, nei būtų gavusi pagal 2002 m. lapkričio 15 d. laidavimo sutartį, ir kad šią didesnę palūkanų ir delspinigių sumą atsakovas G. G. ieškovei sumokėjo – 36 269,88 Lt (10 504,48 Eur) palūkanų ir 8019,83 Lt (2322,70 Eur) paskolos, taigi dėl to ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams ne dėl 80 000 Lt (23 169,60 Eur) skolos ir 24 197,17 Lt (7007,98 Eur) palūkanų, o dėl mažesnės sumos – 71 680,17 Lt (20 760 Eur) skolos. Paskolos sumos padidinimas ir (arba) paskolos laikotarpio pailginimas pagal laidavimo sutartis atsakovų pripažinti aplinkybėmis, iš esmės pasunkinančiomis prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančiomis prievolės neįvykdymo tikimybę, todėl tokiam veiksmui ieškovė turėjo gauti atsakovų (laiduotojų) rašytinį sutikimą, kad išvengtų jų laidavimo pabaigos CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu. Ieškovės veiksmai, susiję su skolos grąžinimo pratęsimu nepranešus atsakovams, neatitinka CK 6.209 straipsnio 1 dalies nuostatų, traktuotini kaip papildomo termino skolai grąžinti atsakovams nustatymas ir (laiduotojų) teisių pažeidimas (CPK 185 straipsnis). Tai sudaro pagrindą laidavimo sutartis pripažinti pasibaigusiomis (CK 6.193 straipsnis, 6.87 straipsnio 4 dalis).

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų E. Z., N. S., R. M., V. G., A. L., E. S., Z. A., A. G., V. G., N. A., L. B., S. J. 71 680,17 Lt (20 760 Eur) skolos, 1613 Lt žyminio mokesčio ieškovei, bylinėjimosi išlaidų valstybei, panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Dėl netinkamo CK 6.87 straipsnio 4 dalies taikymo. Kolegija neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. Ž. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-184/2013; 2014m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-310/2014), tinkamai nenustatė esminio prievolės pasikeitimo momento, nuo kurio priklauso, ar konkrečiu atveju galima taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalį. Susitarimo dėl paskolos sutarties pakeitimo sudarymo dieną, t. y. 2004 m. balandžio 6 d., negrąžintos paskolos dalis buvo 79 998,96 Lt (23 169,30 Eur), o laiduotojai laidavo už 80 000 Lt (23 169,60 Eur) paskolos ir palūkanų bei delspinigių sumokėjimą. Laidavimo kaip prievolės pasikeitimo iš esmės rezultatas turėjo būti nustatomas ne papildomo susitarimo sudarymo ir įmokų grafiko sudarymo dieną, o dieną, kai prievolė buvo pažeista ir ieškovas įgijo teisę reikalauti įvykdyti prievolę tiek paskolos gavėją, tiek solidariuosius laiduotojus (CK 6.33 straipsnio 1, 2 dalys, 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis, 6.87 straipsnio 4 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad pasirašius papildomą susitarimą buvo sumažinta palūkanų norma, susitarimo galiojimo laikotarpiu paskolos gavėjas įvykdė dalį prievolės ir taip sumažėjo laiduotojų atsakomybė. Laiduotojų atsakomybė pagal laidavimo sutartis, net ir sudarius papildomą susitarimą, nepasikeitė, nes jie laidavo už 80 000 Lt (23 169,60 Eur) dydžio prievolę, o ieškovas pateikė ieškinį tik dėl 71 680,17 Lt (20 760 Eur). Paskolos sutarties termino pratęsimas papildomų įsipareigojimų laiduotojams nesukėlė, jų atsakomybė nepadidėjo ir kitų laiduotojams nepalankių pasekmių neatsirado. Be to, atsakovai (laiduotojai) laidavo už prievolę, išreikštą (apibrėžtą) konkrečia suma. Kreditoriaus reikalavimas byloje sudaro tik 71 680,17 Lt (20 760 Eur), todėl negalėjo atsirasti CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nurodytų pasekmių, nes laiduotojai laidavo ne už visos prievolės, o tik už tam tikros jos dalies, išreikštos konkrečia suma, o ne procentais, įvykdymą.

172. Dėl laidavimo sutarčių nuostatų, nurodančių laidavimo pabaigą, laiduotojų solidariosios atsakomybės galiojimo ribas, sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo. Laidavimo sutarčių 3 punkte buvo nustatyta, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško 2002 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties sąlygų įvykdymo. Taigi laidavimo sutartimis buvo nustatytas neterminuotas laidavimas. Teismai laidavimo sutarčių nepripažino niekinėmis, nustatyta, kad laiduotojai prisiimamus įsipareigojimus pagal laidavimo sutartis suvokė, paskolos gavėją, laiduotojus siejo darbo santykiai, todėl apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalį. Laiduotojai, sudarydami laidavimo sutartis, davė išankstinį sutikimą keisti pagrindinę prievolę (priešingu atveju būtų buvusi sąlyga, kuri būtų nustačiusi, kad be laiduotojo sutikimo negali būti keičiama laidavimo sutartis) ir sutiko atsakyti kreditorei (ieškovei) iki tol, kol bus tinkamai įvykdyta prievolė (CK 6.87 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, buvo išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, kiekvienas laiduotojas žinojo, kokią atsakomybę jis prisiima užtikrindamas skolininko prievolę, atitinkamai ir ieškovė žinojo, kokia apimtimi ir terminais atsakys laiduotojai.

18Apeliacinės instancijos teismas byloje nevertino laiduotojų solidariosios atsakomybės galiojimo ribų ir jos pasibaigimo, taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, jog solidariosios skolininkų prievolės atveju galioja bendroji prievolių pasibaigimo taisyklė, pagal kurią prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietuva Statoil“ v. UAB ,,J. P. Transportas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-450/2010). Apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti skolininkų (laiduotojų) prievolių kreditorei pobūdį, dydį ir jų pasibaigimo pagrindus. Atsakovų solidarioji atsakomybė (solidarioji pareiga) kilo iš laidavimo sutarčių, kuriose įtvirtinta atitinkama sąlyga dėl atsakomybės pobūdžio (laidavimo sutarčių 1 punktas, CK 6.76, 6.81 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nevertino solidariosios atsakomybės apimties ir pasibaigimo pagrindų, o taikė CK 6.87 straipsnio 4 dalį, taip pažeisdamas formuojamą praktiką, jog solidariosios skolininkų prievolės atveju galioja bendroji prievolių pasibaigimo taisyklė, pagal kurią prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma.

19Atsakovai E. Z., A. G., V. G., N. A., V. G., Z. A., N. S., R. M. ir S. J. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jiems iš ieškovės 650 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo. Atsakovai nurodo, kad laidavimo sutartyse nėra nuostatos, jog visos paskolos sutarties sąlygos gali būti keičiamos be atskiro laiduotojų sutikimo. Byloje nenustatyta, kad būtų sudaryti laidavimo sutarčių pakeitimai ar naujos laidavimo sutartys, ar būtų kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai (laiduotojai) sutiko laiduoti pakeistomis paskolos sutarties sąlygomis, kurios padidino jų, kaip laiduotojų, atsakomybę. Grąžintinos paskolos ir palūkanų sumos padidėjimas, paskolos laikotarpio pailginimas pagrįstai pripažintos aplinkybėmis, iš esmės pasunkinančiomis prievolės vykdymo sąlygas ir padidinančiomis prievolės neįvykdymo tikimybę, todėl tam, kad tokiu atveju nebūtų pagrindo taikyti laidavimo pabaigos pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį, ieškovė turėjo gauti laiduotojų rašytinius sutikimus laiduoti pasikeitusiomis sąlygomis. Ieškovė papildomu susitarimu G. G. suteikė daug ilgesnį terminą paskolai grąžinti, ir neinformavusi apie tai atsakovų (laiduotojų), negavusi jų rašytinių sutikimų, pažeidė laiduotojų teises, nes taip iš esmės pasunkino atsakovų (laiduotojų) prievolės – grąžinti paskolos sumą – vykdymo sąlygas ir padidino prievolės neįvykdymo tikimybę, o tai sudaro pagrindą laidavimo sutartis pripažinti pasibaigusiomis 2004 m. balandžio 6 d. (CK 6.193 straipsnis, 6.87 straipsnio 4 dalis). Taigi neliko atsakovų, kaip laiduotojų, solidariosios atsakomybės (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nustatyta tvarka ir terminu nesikreipė į laiduotojus dėl paskolos grąžinimo. Neįrodžius atsakovų (laiduotojų) solidariosios atsakomybės, jiems pareikštas ieškinys negalėjo būti tenkinamas.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl laidavimo pabaigos prievolei pasikeitus iš esmės

23Laidavimas yra papildoma, šalutinė prievolė, todėl CK 6.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad laidavimas galioja tol, kol galioja pagrindinė prievolė, o baigiasi kartu su pagrindine prievole, nepriklausomai nuo to, koks pagrindinės prievolės pabaigos pagrindas. Tačiau sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais laidavimas gali baigtis ir anksčiau už pagrindinę prievolę.

24CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Taigi tam, kad laidavimas pasibaigtų šioje teisės normoje nurodytu pagrindu, būtinos dvi sąlygos: 1) laidavimu užtikrinamos prievolės pasikeitimas iš esmės ir 2) prievolės iš esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui. Nurodytoje teisės normoje nėra pateikta nei prievolės pasikeitimo iš esmės, nei sąlygų, kurioms esant konstatuotinas nepalankus rezultatas laiduotojui, samprata. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tai gali būti: aplinkybės, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitos aplinkybės, lemiančios laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą; aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan., taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. Be to, minėta, kad CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis. Įstatyme neįtvirtinta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis spręstina apie pasikeitusių aplinkybių esminę įtaką laiduotojo prievolės apimčiai, todėl ši aplinkybė nustatinėtina kiekvienu konkrečiu nagrinėjamu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. Ž. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-184/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad analizuojama teisės norma užtikrina, jog teisinių santykių, iš kurių kyla pagrindinė prievolė, šalys be laiduotojo žinios nepadidintų prievolės apimties ir nepasunkintų jos įvykdymo, palyginti su laidavimo sutarties pasirašymo metu prisiimtais įsipareigojimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-310/2014).

25Nurodyta kasacinio teismo praktika dėl CK 6.87 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo suponuoja išvadą, kad šios teisės normos taikymui reikia nustatyti konkrečias faktines bylos aplinkybes ir įvertinti jų įtaką prievolės pasikeitimui bei šių pokyčių pasekmes laiduotojui. Ar egzistuoja aplinkybės, kurių pagrindu svarstytina laidavimo pabaiga CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, yra fakto klausimas, kuris nepriklauso kasacinio teismo kompetencijai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tačiau klausimas, ar teismai teisingai taikė kriterijus, kuriais vadovaujantis spręstina apie pasikeitusių aplinkybių esminę įtaką laiduotojo prievolės apimčiai, yra teisės klausimas ir kasacinio teismo teisėjų kolegija šiuo klausimu nagrinėjamoje byloje pasisako.

26Prievolinio teisinio santykio turinį sudaro kreditoriaus teisė pareikšti skolininkui reikalavimą ir skolininko pareiga kreditoriui. Nagrinėjamoje byloje pagrindinė prievolė kreditorei yra kilusi iš paskolos sutarties. Byloje nustatyta, kad kasatorė Panevėžio kredito unija (iki 2006 m. balandžio 13 d. – kredito unija „Ūkininkų viltis“) 2002 m. lapkričio 15 d. su atsakovu G. G. sudarė paskolos sutartį Nr. 1078, pagal kurią atsakovui suteikė 80 000 Lt (23 169,60 Eur) paskolą su 18 proc. metine palūkanų norma 17 mėn. laikotarpiui, t. y. iki 2004 m. balandžio 13 d. Taigi, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste šalių prievolinio teisinio santykio turinį sudaro kreditorės teisė pareikšti skolininkui reikalavimą grąžinti paskolą bei mokėti palūkanas ir atitinkama skolininko pareiga kreditorei. Paskolos grąžinimui užtikrinti 2002 m. lapkričio 15 d. kasatorė su atsakovais pasirašė laidavimo sutartis, kuriomis šie laidavo už atsakovo G. G. paskolos bei palūkanų grąžinimą ir įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei, jeigu jis neįvykdys įsipareigojimų pagal paskolos sutartį. Kasatorė ir atsakovas G. G. 2004 m. balandžio 6 d. sudarė papildomą susitarimą prie 2002 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties Nr. 1078, kuriuo pakeitė sutarties 1.1, 2.2 punktus, t. y. pakeitė palūkanų normą iš 18 proc. į 10 proc. ir nustatė galutinį paskolos ir palūkanų grąžinimo terminą – 2007 m. balandžio 15 d.

27Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog prievolės, už kurią buvo laiduota, pasikeitimas pasireiškė kai kurių prievolės sąlygų pasikeitimu – paskolos grąžinimo termino ir atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma (palūkanų) dydžio. Tačiau, kaip jau minėta, CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatų kontekste aktualus ne bet koks prievolės pasikeitimas, o tik toks, kuris gali būti pripažįstamas esminiu, o tam būtina išsiaiškinti, kokias prievoles laiduotojai prisiėmė laidavimo sutartimis ir ar vėliau atsiradusios aplinkybės šias prievoles iš esmės padidino arba nustatė kitus laiduotojui nepalankius padarinius. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas (paskolos gavėjas) iki 2004 m. balandžio 13 d. įsipareigojo sumokėti kasatorei 80 000 Lt (23 169,60 Eur) skolą, 20 396,67 Lt (5907,28 Eur) palūkanų, o tai reiškia, kad tokio pat dydžio įsipareigojimus (100 396,67 Lt, arba 29 076,89 Eur) laidavimo sutartimis užtikrino atsakovai. Pagal papildomą susitarimą, atsakovas G. G. nuo 2004 m. gegužės 15 d. iki 2007 m. balandžio 15 d. įsipareigojo kasatorei sumokėti 79 999,88 Lt (23 169,57 Eur) skolą ir 24 197,17 Lt (7007,98 Eur) palūkanų, iš viso 104 197,05 Lt (30 177,55 Eur), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad mokėtina suma padidėjo 3800,38 Lt (1100,67 Eur). Laidavimo sutarčių 1 punkte nurodyta, kad laiduotojai, užtikrindami 2002 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties Nr. 1078 įvykdymą, įsipareigoja skolininkui negrąžinus paskolos ar jos dalies ar nesumokėjus palūkanų ar jų dalies sutartyje nustatytais terminais sumokėti unijai negrąžintą skolą ar jos dalį ir nesumokėtas palūkanas; sutarčių 3 punkte nurodyta, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško paskolos sutarties sąlygų įvykdymo. Taigi, laidavimo sutartimi atsakovai prisiėmė prievolę kreditorei, jeigu skolininkas negrąžins paskolos ar jos dalies, sumokėti paskolą, ne didesnę kaip 80 000 Lt (23 169,60 Eur), bei nesumokėtas palūkanas, taip pat susitarė, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad esminės prievolės sąlygos nepakito ir skolininko, už kurį buvo laiduota, padėtis nepasunkėjo – grąžintina skola iš esmės nepadidėjo, taip pat neatsirado aplinkybių, kurios būtų pasunkinusios prievolės vykdymo sąlygas ir padidinusios prievolės neįvykdymo tikimybę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ilgesnio paskolos grąžinimo termino ir mažesnės palūkanų normos nustatymas kaip tik sudarė geresnes sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę, todėl nėra pagrindo teigti, kad įvyko esminis prievolės pasikeitimas, dėl kurio padidėjo laiduotojų atsakomybė. Jau minėta, kad laidavimo sutartyse nustatyta, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009, pateiktą išaiškinimą, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Taigi, šalims sutartyje nustačius, kad laidavimas baigiasi tik pasibaigus juo užtikrintai prievolei, nustatymas ilgesnio termino prievolei įvykdyti savaime laiduotojų atsakomybės nepadidino.

28Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė, kad ilgesnio paskolos grąžinimo termino nustatymas, nors ir buvo sumažinta palūkanų norma, lėmė mokėtinų palūkanų sumos padidėjimą 3800,38 Lt (1100,67 Eur), ir šią aplinkybę pripažino turinčia esminę įtaką laiduotojų atsakomybės apimčiai. Jau minėta, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad prievolės pasikeitimas būtų pripažintas esminiu CK 6.87 straipsnio 4 dalies kontekste, turi būti nustatytos aplinkybės, kurias žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką. Tai reiškia, kad ne bet koks piniginės prievolės dalyko padidėjimas gali būti pripažįstamas esminiu prievolės pasikeitimu, nulemiančiu CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyto laidavimo pabaigos pagrindo buvimą. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pagal apeliacinės instancijos teismo apskaičiavimus mokėtinos sumos padidėjimas (3800,38 Lt, arba 1100,67 Eur) nesudaro net keturių procentų. Ar prievolė pasikeitė iš esmės ir ar dėl prievolės pasikeitimo laiduotojo atsakomybė padidėjo tokiu mastu, kurį žinodamas laiduotojas nebūtų prisiėmęs atsakomybės, turėtų būti aiškinama atsižvelgiant ir į laidavimo santykių prigimtį bei laidavimo sutarties tikslus.

29Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų. Versle paprastai toks interesas yra garantuoti kreditoriams, kad ūkio subjektas yra patikimas partneris, kuriuo galima pasitikėti ir taip galima siekti normalios tokio asmens, už kurį laiduojama, ūkinės veiklos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012). Taigi, laidavimui yra būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį jis laiduoja tokio asmens kreditoriui. Protingas ir apdairus asmuo nelaiduotų už asmenį, su kuriuo jis visiškai nesusijęs, gerai nežino apie jo pajėgumą įvykdyti prisiimtas prievoles, neturi galimybių nuolat gauti patikimą informaciją iš asmens, už kurį laiduojama, dėl pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimo. Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį, bei praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryšiai suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc., veikiantis per Lietuvos skyrių, v. M. B., bylos Nr. 3K-3-56/2014). Įvertinus laidavimo santykiams būdingą pasitikėjimo pobūdį konstatuotina, kad, nagrinėjamos bylos atveju, kai už skolininką laidavo dvylika asmenų, mokėtinos sumos padidėjimas mažiau nei keturiais procentais negali būti laikomas esminiu prievolės pasikeitimu, kuris padidintų laiduotojų atsakomybę tokiu mastu, kad pastarieji nebūtų laidavę už skolininką.

30Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors prievolės pasikeitimo momentu laikytinas papildomo susitarimo tarp kasatorės ir skolininko pasirašymo momentas ir būtent šio susitarimo momentu nustatinėtinos prievolės pasikeitimo esmingumui vertinti reikšmingos aplinkybės, šioje byloje aplinkybę, jog laiduotojų atsakomybės apimtis nepadidėjo, patvirtina ir tai, kad ieškinys pareikštas tik dėl 71 680,17 Lt (20 760 Eur).

31Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl apeliacine tvarka priimto procesinio sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai atsakovams (laiduotojams), naikintina ir dėl šios ieškinio dalies paliktina galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 42,38 Eur tokių išlaidų. Kadangi ieškovės kasacinis skundas tenkinamas, tai šios išlaidos po 3,53 Eur priteistinos iš atsakovų E. Z., N. S., R. M., V. G., A. L., E. S., Z. A., A. G., V. G., N. A., L. B., S. J. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). CPK 93 straipsnio pagrindu iš šių atsakovų ieškovei priteistina 467 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą, t. y. po 38,92 Eur. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį yra keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, naikintinas apeliacinės instancijos teismo 2015 m. gegužės 25 d. papildomas sprendimas, kuriuo iš ieškovės atsakovams priteistas sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis priteisti ieškovei Panevėžio kredito unijai iš atsakovų E. Z., N. S., R. M., V. G., A. L., E. S., Z. A., A. G., V. G., N. A., L. B., S. J. 71 680,17 Lt (20 760 Eur) skolos, 1613 Lt (467,16 Eur) žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidų valstybei ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – atmesti ieškovės Panevėžio kredito unijos ieškinį dėl 71 680 Lt (20 760 Eur) paskolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei iš šių atsakovų, panaikinti ir dėl šios ieškinio dalies palikti nepakeistą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį.

36Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės Panevėžio kredito unijos (j. a. k. 112040352) priteista atsakovei A. G. (a. k. ( - ) 580 (penki šimtai aštuoniasdešimt) Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, panaikinti.

37Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

38Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 25 d. papildomą sprendimą panaikinti.

39Priteisti kasatorei Panevėžio kredito unijai (j. a. k. 112040352) iš atsakovų E. Z. (a. k. ( - ) N. S. (a. k. ( - ) R. M. (a. k. ( - ) V. G. (a. k. ( - ) A. L. (a. k. ( - ) E. S. (a. k. ( - ) Z. A. (a. k. ( - ) A. G. (a. k. ( - ) V. G. (a. k. ( - ) N. A. (a. k. ( - ) S. J. (a. k. ( - ) L. B. (a. k. ( - ) po 38,92 Eur (trisdešimt aštuonis Eur 92 ct) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

40Priteisti iš atsakovų E. Z. (a. k. ( - ) N. S. (a. k. ( - ) R. M. (a. k. ( - ) V. G. (a. k. ( - ) A. L. (a. k. ( - ) E. S. (a. k. ( - ) Z. A. (a. k. ( - ) A. G. (a. k. ( - ) V. G. (a. k. ( - ) N. A. (a. k. ( - ) S. J. (a. k. ( - ) L. B. (a. k. ( - ) po 3,53 Eur (tris Eur 53 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiama dėl Civilinio kodekso 6.87 straipsnio 4 dalies aiškinimo... 6. Ieškovė Panevėžio kredito unija (iki 2006 m. balandžio 13 d. – kredito... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 8. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu... 9. Teismas sprendė, kad paskolos sutartimi buvo siekiama išduoti kreditą G. G.... 10. Kredito gavėjui ieškovė išdavė kreditą. Taigi, kreditavimo sutartis ir... 11. Teismas nurodė, kad laidavimo sutartys sudarytos neterminuotam laikui ir jomis... 12. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė,... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimo... 16. 1. Dėl netinkamo CK 6.87 straipsnio 4 dalies taikymo. Kolegija neatsižvelgė... 17. 2. Dėl laidavimo sutarčių nuostatų, nurodančių laidavimo pabaigą,... 18. Apeliacinės instancijos teismas byloje nevertino laiduotojų solidariosios... 19. Atsakovai E. Z., A. G., V. G., N. A., V. G., Z. A., N. S., R. M. ir S. J.... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl laidavimo pabaigos prievolei pasikeitus iš esmės... 23. Laidavimas yra papildoma, šalutinė prievolė, todėl CK 6.87 straipsnio 1... 24. CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš... 25. Nurodyta kasacinio teismo praktika dėl CK 6.87 straipsnio 4 dalies aiškinimo... 26. Prievolinio teisinio santykio turinį sudaro kreditoriaus teisė pareikšti... 27. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų byloje nustatytos... 28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė, kad ilgesnio paskolos... 29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad laidavimo sutarties... 30. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors prievolės pasikeitimo momentu... 31. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 9 d. pažymą apie... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m.... 36. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m.... 37. Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015... 38. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m.... 39. Priteisti kasatorei Panevėžio kredito unijai (j. a. k. 112040352) iš... 40. Priteisti iš atsakovų E. Z. (a. k. ( - ) N. S. (a. k. ( - ) R. M. (a. k. ( -... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...