Byla 2A-1499-881/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, sekretoriaujant Ritai Sindikaitei, dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei R. Č., atsakovams A. B., A. S., atsakovų atstovui advokatui Artūrui Cibulskui, trečiojo asmens SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ atstovei L. S.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-1499-881/2011 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1507-827/2010 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams A. S., L. S., A. B., L. B. dėl nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims SĮ „Vilniaus miesto būstas“, UAB „Senamiesčio ūkis“, UAB „Vilniaus energija“, išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo nutraukti 2000 m. sausio 26 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, sudarytą tarp UAB „Senamiesčio ūkis“ ir J. S. dėl 40,66 kv. m. ploto gyvenamųjų patalpų, ( - ), išnuomojimo; nutraukti 2006 m. spalio 26 d. Socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 15, sudarytą tarp Senamiesčio seniūnijos ir J. S. dėl 48,70 kv. m. ploto gyvenamųjų patalpų, ( - ), išnuomojimo; iškeldinti atsakovus: A. S., L. S., A. B., L. B. ir jų nepilnamečius vaikus: E. B., A. B., A. B. su jiems priklausančiu turtu iš 89,36 kv. m. ploto patalpų, esančių Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame bute ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad vadovaujantis 2000 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 34V „Dėl butų išnuomojimo J. S. ir A. P.“, tarp UAB „Senamiesčio ūkis“ ir J. S. 2000 m. sausio 26 d. buvo pasirašyta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, pagal kurią J. S. trijų asmenų šeimai buvo išnuomotos 40,66 kv. m. patalpos bute, esančiame ( - ). 2006 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1944 „Dėl papildomo ploto išnuomojimo J. S.“ J. S. penkių asmenų šeimai buvo išnuomotas papildomas 48,70 kv. m. plotas ginčo bute ir dar vienas 22,65 kv. m. kambarys. Pagal šį įsakymą su J. S. 2006 m. spalio 26 d. buvo sudaryta socialinio būsto nuomos terminuota sutartis Nr. 15, pagal kurią J. S. buvo papildomai išnuomotos papildomos patalpos. Todėl atsakovai faktiškai naudojo 89,36 kv. m. ploto patalpas, esančias ( - ). 2007 m. lapkričio 16 d. mirė J. S.. Po jos mirties sutartis nebuvo perrašyta, nes likę gyventi šeimos nariai turėjo ir iki šiol turi didelius įsiskolinimus už buto nuomą ir komunalines paslaugas. Šiose patalpose savo gyvenamąją vietą deklaravo J. S. sūnus A. B. ir L. B.. Faktiškai šiame bute gyvena ir J. S. sutuoktinis A. S., bei A. B. šeima – žmona L. B. ir trys jų vaikai: E. B., A. B. ir A. B.. Atsakovai laiku nemoka nuomos mokesčio, mokesčių už komunalines paslaugas, todėl privalo būti iškeldinti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas nurodė, kad 2000 m. sausio 26 d. nuomos sutartis yra neterminuota, tuo tarpu 2006 m. spalio 26 d. socialinio būsto nuomos sutartis yra terminuota. Jos terminas nuo 2006 m. spalio 20 d. iki 2007 m. spalio 20 d. Pagrindinė buto nuomininkė J. S. mirė 2007 m. lapkričio 16 d., t. y. jau pasibaigus nuomos sutarties terminui. 6.582 straipsnio 4 dalis nustato, jog šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą nuomos sutartį sudarydamos naują terminuotą arba neterminuotą nuomos sutartį. Tai reiškia, kad terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis suėjus nuomos terminui negali automatiškai tapti neterminuota, turi būti aiškiai išreiškiama sutarties šalių valia dėl sutarties atnaujinimo – turėjo būti sudaroma nauja terminuota arba neterminuota nuomos sutartis (2010 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-72-516/2010). Nei su J. S., nei su atsakovais pasibaigusi nuomos sutartis nebuvo atnaujinta. Tai reiškia, kad 2006 m. spalio 26 d. socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 15 dėl 48,70 kv. m. gyvenamųjų patalpų, ( - ) nuomos yra pasibaigusi. Todėl ieškinio reikalavimas dalyje dėl 2006 m. spalio 26 d. socialinio būsto terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 15 nutraukimo yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, nes sutartis jau yra pasibaigusi. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neprašo atsakovus iškeldinti iš ginčo patalpų, išnuomotų pasibaigusia nuomos sutartimi, tuo pagrindu, kad pasibaigė gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminas, t. y. CK 6.613 straipsnio pagrindu. Teismas šiuo atveju negali peržengti ieškinio ribų ir savo iniciatyva keisti jo pagrindo, todėl negali tenkinti ieškinio reikalavimo iškeldinti atsakovus iš pasibaigusia nuomos sutartimi išnuomotų patalpų CK 6.613 straipsnio pagrindu.

9Teismas nustatė, kad mirus 2000 m. sausio 26 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties pagrindinei nuomininkei J. S. gyvenamosiose patalpose gyvenę atsakovai ir toliau gyveno šiose patalpose, tačiau nuomos sutartis nebuvo pakeista remiantis CK 6.602 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nors nuomos sutartis nebuvo pakeista, tačiau atsakovai ginčo patalpose apsigyveno ir gyvena jose nuomininkų teisėmis remiantis 2000 m. sausio 26 d. nuomos sutartimi ir nuomos santykiai tarp ieškovo ir atsakovų bei jų vaikų susiklostė šios sutarties ir apsigyvenimo pagrindu, atsakovai vykdo savo pareigas, kylančias iš nuomos sutarties ir naudojami nuomininkų teisėmis, todėl yra pagrindo teigti, jog nuomos santykiai tarp šalių nėra pasibaigę.

10Teismas nustatė, kad bendra skola už nuomą laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 31 d. iki 2010 m. sausio 27 d. už atsakovų nuomojamas patalpas buvo 3 423,43 Lt. Nuomos ir komunaliniai mokesčiai nėra mokami nuolat, t. y. daugiau nei tris mėnesius. Atsakovai naudojasi nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis, tačiau nevykdo savo pareigų, kylančių iš nuomos santykių, t. y. nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių už butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas. Atsižvelgdamas į visa tai ir remdamasis CK 6.611 straipsnio nuostatomis, taip pat šalių pasirašytos sutarties nuostatomis, teismas konstatavo, jog atsakovai nuolatos pažeidžia nuomos sutarties sąlygas, todėl būtina spręsti klausimą dėl civilinės atsakomybės jiems taikymo.

11Teismas nurodė, kad ginčo bute gyvena keturi nepilnamečiai vaikai, abi šeimos – tiek B., tiek A. S., gauna itin mažas pajamas. Nežiūrint to, atsakovai pagal savo išgales stengiasi mokėti nuomos, komunalinius ir kitus būsto išlaikymo mokesčius.

12Abi ginčo patalpos, išnuomotos tiek 2000 m. sausio 26 d. nuomos sutartimi, tiek 2006 m. spalio 26 d. sutartimi, yra išnuomotos kaip valstybės parama gyventojams apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis, t. y. šios patalpos atsakovams suteiktos kaip socialinis būstas. A. B. šeima yra įrašyta į Jaunų šeimų sąrašą, turinčių teisę gauti valstybės paramą išnuomojant socialinį būstą. Anot teismo, būsto praradimas laikomas radikaliausia teisės į būstą apribojimo forma, todėl šioje byloje būtina spręsti kausimą, ar prašoma taikyti atsakovo atžvilgiu priemonė konkrečiu atveju atitinka proporcingumo reikalavimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant klausimus dėl asmenų iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, turi būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę. Be to, turi būti atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas. Teisės aktai ir teismų praktika formuluoja bendrąjį principą, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas.

13Teismas nurodė, kad skolos už komunalines paslaugas bei skolos už UAB „Vilniaus energija“ teikiamas paslaugas susidarė per ilgą laikotarpį, kadangi J. S. buvo visiškos negalios ligonis, o A. S. ją slaugė ir prižiūrėjo, todėl nedirbo, J. S. gaunama invalidumo pensija buvo 424,45 Lt, iš jos taip pat buvo išskaičiuojamos skolos. A. B. tik tapęs pilnamečiu susituokė ir greitai jam gimė pirmasis vaikas. Atsakovai A. B., L. B. ir A. S. neturi jokio kito nuosavo būsto, gauna itin mažas pajamas ir pragyvena faktiškai tik iš socialinių pašalpų, todėl kitokios galimybės užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams būstą neturi. VTAS atstovė paaiškino, jog iškeldinimo atveju vaikai būtų patalpinti laikinosios globos namuose, kas reikštų vaikų atskyrimą nuo tėvų, tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai L. B., A. B. ir A. S. netinkamai vykdytų savo tėvų pareigas, piktnaudžiautų tėvų valdžia ar kitaip netinkamai elgtųsi.

14Įvertinęs socialinio būsto paskirtį, tai, kad atsakovai nors ir nereguliariai, tačiau vis tik moka už elektrą, nuomos mokestį, komunalines paslaugas, tai, kad atsakovai A. B. ir L. B. išlaiko tris mažamečius vaikus, kurių vienas turi sveikatos problemų, A. S. vienas išlaiko nepilnametį L. S., į šeimų itin mažas pajamas, kurias sudaro tik socialinės išmokos, teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju atsakovai nesilaiko sutarties sąlygų ne piktybiškai, o dėl to, kad negali tinkamai vykdyti įsipareigojimų pagal nuomos sutartį, t. y. neišgali apmokėti visų mokesčių, kylančių iš nuomos santykių. Tokiu atveju yra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai nėra kalti dėl prievolių, kylančių iš nuomos teisinių santykių, nevykdymo. Nesant kaltės dėl sutarties pažeidimo nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybė ir remiantis CK 6.611 straipsnio pagrindu nutraukti 2000 m. sausio 26 d. nuomos sutartį ir tarp šalių susiklosčiusius nuomos santykius bei iškeldinti atsakovus iš jų naudojamų 89,36 kv. m. patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

15Be to, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai proceso metu aktyviai siekė išspręsti ginčą taikiai ir išsikelti iš ginčo patalpų į kitas savivaldybės pasiūlytas gyvenamąsias patalpas be patogumų, tačiau ieškovas, turėdamas galimybę išspręsti susidariusią problemą, pareigą pasirūpinti, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesų, iš esmės nesprendė šios problemos, atsižvelgdamas į atsakovų L. B. ir A. B. vaikų itin jauną amžių, į VTAS atstovo išvadą, išsakytą teismo posėdžio metu, jog atsakovų su mažamečiais vaikais iškeldinimas padarys didelę žalą vaikams, teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju nuomos santykių nutraukimas su atsakovais ir šeimos su 3 mažamečiais vaikais bei šeimos su nepilnamečiu vaiku iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra neproporcinga priemonė ieškovo tikslui pasiekti, taip pat neproporcinga sankcija padarytam sutartiems pažeidimui. Nuomos santykių nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas iš patalpų nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos iš esmės pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, todėl ir šiuo pagrindu ieškovo ieškinio reikalavimai yra atmestini.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimus tenkinti. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas pažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normas. Be to, bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius socialinio būsto nuomos santykius, taip pat nesilaikė CPK 176, 185 straipsniuose numatytos pareigos visapusiškai, objektyviai ir teisingai nustatyti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

18Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nurodo, kad ieškinio reikalavimas dėl 2006 m. spalio 26 d. socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 15 nutraukimo yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, kadangi ši nuomos sutartis jau yra pasibaigusi, ir dėl šios priežasties atmetė ieškinio reikalavimą iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nėra pagrindo iškeldinti atsakovų CK 6.611 straipsnyje numatytu pagrindu, tačiau turėdamas duomenų, kad yra skolų ir kad yra pasibaigęs 2006 m. spalio 20 d. nuomos sutarties Nr. 15 terminas, turėjo pasisakyti, ar nėra pagrindo iškeldinti atsakovų kitais pagrindais, ir manydamas, kad teisinis pagrindas iškeldinimui yra – jį taikyti ir priimti pagrįstą sprendimą. Apeliantas pažymi, kad šalių ar dalyvaujančių byloje asmenų nenurodytų teisės normų ar teisinių argumentų parinkimas teismui sprendžiant ginčą pagal faktines aplinkybes nėra ieškinio pagrindo pakeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-3-725/2001).

19Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad 2000 m. sausio 26 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties pagrindu nuomos santykiai tarp šalių nėra pasibaigę. Taigi siekiant nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti asmenis iš gyvenamųjų patalpų, pakanka turėti įrodymų, jog asmenys nuolat, t. y. ne mažiau kaip tris mėnesius, nemoka nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas (CK 6.611 str.). Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia, kad atsakovai nevykdė šių savo įsipareigojimų. Iki ieškinio pareiškimo atsakovai buvo įsiskolinę už būsto nuomą bei komunalines paslaugas daugiau negu už trijų mėnesių laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad buvo įstatyme numatytas pagrindas iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė savivaldybės ieškinį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybė patiria tiesioginius nuostolius dėl to, kad atsakovai nevykdo pagal nuomos sutartį prisiimtų įsipareigojimų, nes turi padengti susidariusius įsiskolinimus. Taigi atsakovai nemokėdami nuomos bei komunalinių mokesčių daugiau negu tris mėnesius pažeidė sutarčių privalomumo principą, nuomos sutarties 6 punktą, CK 6.583 straipsnio bei 6.584 straipsnio nuostatas, ir šis pažeidimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 str.), suteikiančiu teisę nuomotojui nutraukti minėtą sutartį CK 6.217 straipsnio bei 6.611 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pažymėjęs, kad yra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai nuolatos pažeidžia nuomos sutarties sąlygas, ieškinį atmetė, kaip pagrindą nurodydamas aplinkybes, kad atsakovai augina nepilnamečius vaikus ir vienas jų turi sveikatos sutrikimų. Tačiau CK 6.611 straipsnis nesuteikia teisės teismui atsižvelgus į tam tikras aplinkybes netaikyti nuomininkams neigiamų pasekmių, numatytų šiame civilinio kodekso straipsnyje, t. y. teismas nustatęs, kad yra visos CK 6.611 straipsnyje numatytos sąlygos, turi taikyti numatytą įstatyme sankciją ir priimti sprendimą nuomininkus iškeldinti. Atsižvelgti vien į nuomininkų interesus, ignoruojant savininko teisėtus interesus, yra neteisinga, nesąžininga ir neprotinga. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas kaip pagrindą neiškeldinti atsakovų iš ginčo buto. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-358/2002, 3K-3-731/2002, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punkte nustatytas principas negali būti suabsoliutintas. Apelianto teigimu, jei būtų patenkintas ieškinys dėl iškeldinimo, Vaikų teisių apsaugos tarnyba vykdytų teisės aktų nustatytas pareigas užtikrinti vaiko teisę turėti būstą. Apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino abiejų tėvų pareigos prisidėti prie racionalaus vaiko vystymosi, o šią pareigą automatiškai perkėlė gyvenamųjų patalpų savininkui. Apeliantas pažymi, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas ir kiti teismai formuoja tokią iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų praktiką, kad nepilnamečio ar neįgalaus šeimos nario buvimo faktas, atleidžia atsakovus nuo įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nors įstatymas nenumato tokios išimties. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, suformuodamas šią taisyklę, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, vėliau nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas bus saistomas savo paties sukurto precedento, o tokia praktika yra ydinga ir nepateisinama, nes bus sudarytos visos galimybės socialinio būsto nuomininkams piktnaudžiauti savo teisėmis ir nesąžiningai naudotis valstybės teikiama socialine parama, o kartu paneigiama socialinio būsto paskirtis ir formuojama socialinė politika, kurios tikslas padėti mažas pajamas turintiems asmenims lengvatine tvarka išsinuomoti būstą. Be to, yra pažeidžiamos teisės asmenų, kurie įrašyti į piliečių, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus.

20Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad palaiko ieškovo nuomonę ir sutinka su apeliaciniu skundu, bei prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo reikalavimą. Tvirtina, jog atsakovai nuolat vengia mokėti už komunalines paslaugas, todėl egzistuoja pagrindas juos iškeldinti iš užimamo būsto.

21Atsakovai A. S., A. B. ir L. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė ieškinyje neprašė iškeldinti atsakovų tuo pagrindu, kad yra pasibaigęs 2006 m. spalio 26 d. socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 15 galiojimo terminas, todėl teismas negalėjo paržengti ieškinio ribų ir savo iniciatyva keisti jo pagrindo bei tenkinti ieškinį vadovaujantis CK 6.613 straipsnio nuostatomis. Pasak atsakovų, įstatymų leidėjas teismui suteikė diskrecijos teisę spręsti, ar iškeldinti nuomininkus iš nuomojamo buto, jei pastarieji pažeidžia nuomos sutarties sąlygas ir nemoka mokesčių už buto nuomą ir komunalines paslaugas (CK 6.611 str., 6.610 str.). Šioje byloje nagrinėjami ne eiliniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, o socialinio būsto nuoma. Patenkinus ieškinį vaikai būtų patalpinti į laikinosios globos namus, būtų išardytos dvi šeimos, kas vertintina kaip didžiulė žala nepilnamečiams ir jų tėvams, vaikų išlaikymo našta tektų savivaldybei. Pasak atsakovų, ieškovo siekiamas tikslas yra neproporcingas žalai, kuri atsirastų jį pasiekus. Patenkinus ieškinį būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Atsakovai pažymi, kad nepilnai moka už buto nuomą ir komunalines paslaugas ne piktybiškai, o todėl, kad negauna pakankamai pajamų, kas leidžia konstatuoti, kad atsakovai nėra kalti dėl prievolių pagal nuomos sutartį nevykdymo. Nesant kaltės dėl sutarties pažeidimo, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę ir remiantis CK 6.611 straipsniu nutraukti ginčo patalpų nuomos sutartį. Atsakovai taip pat nesutinka, kad teismas, atmesdamas ieškinį, sukurtų ydingą precedentą, pagal kurį nepilnamečio ar neįgalaus šeimos nario buvimo faktas, atleidžia atsakovus nuo įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo – teismas priimdamas sprendimą vertina bylos aplinkybių visumą, t. y. sutarties sudarymo aplinkybes, teisės pažeidimo pobūdį, jo pasekmes, atsakovų turtinę padėtį, sveikatos būklę, šeimos sudėtį, sutarties nutraukimo pasekmes ir t. t. Pasak atsakovų, šioje byloje nebūtų teisinga atlaisvinti socialinį būstą kitų socialiai remtinų asmenų sąskaita ir pažeidžiant pastarųjų teises ir teisėtus interesus. Socialinio būsto trūkumo problemos tokie veiksmai neišspręs. Tokius asmenis iškeldinus, jie vėl įgytų teisę kreiptis dėl socialinio būsto suteikimo.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

24Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialiosios ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl socialinio būsto nuomos sutarčių nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš užimamų patalpų atmetė.

25Kaip matyti iš bylos medžiagos, socialinio būsto nuomos sutartys, tiek 2000 m. sausio 26 d., kuri buvo neterminuota, tiek ir 2006 m. spalio 26 d., kuri buvo terminuota, buvo sudarytos su J. S.. Atitinkamai, minėtų sutarčių pagrindu abi ginčo patalpos faktiškai buvo suteiktos nuomininkei J. S. ir jos šeimos nariams, todėl faktiškai bute nuo 2000 metų gyveno J. S., atsakovas A. S. (rūpintojas), L. S. (nuomininkės sūnus), A. B. (nuomininkės sūnus), kuris 2002 m. kovo 14 d. susituokė su L. B., 2004 m. vasario 27 d., 2007 m. balandžio 21 d. ir 2008 m. liepos 10 d. susilaukė vaikų. Dėl šių priežasčių, nežiūrint į tai, kad pagrindinė nuomininkė mirė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai ir jų vaikai, atsižvelgiant į CK 6.588 straipsnio ir 6.590 straipsnio nuostatas, ginčo patalpose apsigyveno teisėtai, kaip pagrindinės buto nuomininkės šeimos nariai.

26Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog mirus 2000 m. sausio 26 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties pagrindinei nuomininkei J. S. gyvenamosiose patalpose gyvenę atsakovai ir toliau gyveno šiose patalpose, tačiau nuomos sutartis nebuvo pakeista remiantis CK 6.602 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nors nuomos sutartis nebuvo pakeista, tačiau atsakovai ginčo patalpose apsigyveno ir gyvena jose nuomininkų teisėmis remiantis 2000 m. sausio 26 d. nuomos sutartimi ir nuomos santykiai tarp ieškovo ir atsakovų bei jų vaikų susiklostė šios sutarties ir apsigyvenimo pagrindu, todėl nuomos santykiai tarp šalių nėra pasibaigę.

27Teisėjų kolegija sprendžia, jog taip pat ir dėl 2006 m. spalio 26 d. socialinio būsto nuomos sutarties, kuri buvo terminuota, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė tiek materialiosios, tiek ir proceso teisės normas, kadangi terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis suėjus nuomos terminui negali automatiškai tapti neterminuota, turi būti aiškiai išreiškiama sutarties šalių valia dėl sutarties atnaujinimo, taigi nagrinėjamu atveju turėjo būti sudaroma nauja terminuota arba neterminuota nuomos sutartis, tuo tarpu nei su jau mirusia J. S., nei su atsakovais pasibaigusi nuomos sutartis nebuvo atnaujinta, kas reiškia, jog 2006 m. spalio 26 d. socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 15 dėl 48,70 kv. m. gyvenamųjų patalpų, ( - ) yra pasibaigusi. Ieškovui reiškiant reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo iš šios sutarties pagrindu užimamų gyvenamųjų patalpų kitu pagrindu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsisakė peržengti ieškinio ribas ir savo iniciatyva keisti ieškinio pagrindą, nes viešojo intereso egzistavimas tokio pobūdžio bylose suteikia teisę teismui savo iniciatyva keisti ieškinio pagrindą tik silpnosios proceso šalies atžvilgiu, tuo tarpu ieškovas yra Vilniaus miesto savivaldybė, kurios kompetencijai priskiriama socialinio būsto nuoma, kaip viena iš savarankiškų savivaldybės atliekamų funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 15 p.), taigi ji šioje byloje yra stipresnioji šalis, kuri turi pasirinkti tinkamą savo pažeistų teisių gynybos būdą.

28Kita vertus, patys atsakovai neginčija, jog netinkamai vykdo pareigas, kylančias iš 2000 m. sausio 26 d. socialinio būsto nuomos sutarties, t. y. skolingi ir už buto nuomą, ir už komunalines, ir už kitas paslaugas, būtinas būsto išlaikymui, taigi atsakovai nuolat pažeidžia nuomos sutarties sąlygas, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtina spręsti klausimą dėl civilinės atsakomybės atsakovams taikymo.

29Kaip žinia, savivaldybei nuosavybės teise priklausančios ar patikėjimo teise valdomos gyvenamosios patalpos sudaro savivaldybės socialinio būsto fondą, kuris turi įstatyme konkrečiai nustatytą tikslinę paskirtį – yra skirtas nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 2 str. 6 d.). Socialinis būstas apibrėžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal įstatymo nustatytas sąlygas (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 2 str. 7 d.). Taigi socialinis būstas suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, o socialinio būsto suteikimas reiškia, kad jis bus naudojamas pagal tokios patalpos tikslinę paskirtį. Teisę į socialinio būsto nuomą turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje turintys fiziniai asmenys ir šeimos, atitinkantys Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Savivaldybės socialiniam fondui priklausantis būstas nuomojamas pagal įstatymo nustatyta tvarka sudarytas atskirų kategorijų asmenų eiles (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 11 str.). Sudaromi šie atskiri asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai: 1) jaunų šeimų; 2) šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių); 3) buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų; 4) neįgaliųjų asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys; 5) bendrasis, į kurį įrašomos visos šeimos ir asmenys, nepatenkantys į 1–4 sąrašus; 6) socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 11 str. 2 d.). Savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal nurodytus sąrašus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-267/2011).

30Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2000 m. sausio 26 d. nuomos sutarties, kuri buvo sudaryta su jau mirusia J. S., gyvena jos šeimos nariai iš kurių net net keturi nepilnamečiai vaikai. Atsakovai A. B., L. B. ir A. S. niekur nedirba, yra registruoti darbo biržoje, gauna itin mažas pajamas, t. y. pragyvena iš socialinių išmokų, A. B. šeima yra įrašyta į Jaunų šeimų sąrašą, turinčių teisę gauti valstybės paramą išsinuomojant socialinį būstą, skolos už komunalines paslaugas bei būsto nuomą susidarė per ilgą laikotarpį, atsakovai pagal išgales moka nuomos, komunalinius ir kitus būsto išlaikymo mokesčius.

31Kadangi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu nustatyta teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms forma, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių atsakovai nevykdo gyvenamojo būsto nuomos sutarties pagrindu prisiimtų įsipareigojimų. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, būtina atsižvelgti ir į vaiko interesų prioritetinės gynybos principą bei į tai, kad sprendimas iškeldinti iš socialinio būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra radikaliausia teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimo forma, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, ar gintina asmens teisė į būsto neliečiamybę, taip pat apsvarstyti visas galimybes, kaip užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą.

32Sprendžiant šiuos klausimus būtina atsižvelgti į kiekvienoje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes: asmenų apsigyvenimo socialiniame būste aplinkybes, laikotarpį, kurį asmenys gyvena socialiniame būste, jų elgesį (nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimas ir pan.), turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, socialinio būsto savininko (valdytojo) elgesį ir pan. Be to, tokiu atveju būtina apsvarstyti visus įmanomus konkrečioje situacijoje vaiko interesų apsaugos būdus, siekiant, kad vaikas nebūtų paliktas be gyvenamojo būsto, ir kad nebūtų pažeistos kitų asmenų – būtent patalpų savininko ir asmenų, turinčių teisę ir įstatymo nustatyta tvarka pageidaujančių išsinuomoti socialinį būstą, teisės.

33Pagal CK 6.611 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomininkui nuolat nemokant buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas ar kitais minėtoje normoje numatytais atvejais, nuomos sutartis gali būti nutraukta, tačiau, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau minėtoje nutartyje, tai nereiškia pareigos tokiu atveju nutraukti nuomos sutartį. Kaip jau minėta, konstatavus nuomos sutarties sąlygų pažeidimą, svarbu įvertinti nuomininko padėtį ir priežastis, dėl kurių šis netinkamai vykdo nuomos sutartį, į suteiktos gyvenamosios patalpos statusą ir kt.. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas yra vienintelė teisingumą vykdanti institucija, todėl būtent jam yra suteikta teisė aiškinti bei taikyti įstatymus ir tai teismas turi daryti ne tiesmukai, o atsižvelgdamas į jų tikslą, prasmę, o taip pat, visais atvejais, aiškindamas bei taikydamas įstatymus, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovai nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas bei kitas būsto išlaikymo išlaidas pilnai neapmokėdavo dėl susiklosčiusios itin sudėtingos jų finansinės padėties, o ne dėl savo aplaidumo, nerūpestingumo, yra pagrindas daryti išvadą, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas bei atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų iškeldinimas pažeistų aukščiau teisėjų kolegijos minėtus principus ir būtų neproporcingas savivaldybės vykdomos socialinės politikos požiūriu. Aplinkybė, kad nuomojame būste gyvena net keturi nepilnamečiai vaikai, visi atsakovai yra bedarbiai, gyvenantys tik iš socialinių pašalpų, už komunalines paslaugas mokantys pagal išgales, o kaip paaiškino atsakovas A. S. teismo posėdyje, kartais, siekdamas, jog nebūtų atjungta elektra, už elektrą moka už visus socialiniame būste gyvenančius asmenis, nes bute nėra atskirų elektros skaitiklių, kurių pagalba būtų galima apskaičiuoti kiek sunaudoja elektros energijos kiekviena socialiniame būste gyvenanti šeima, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo taikyti sankcijos, numatytos CK 6.611 straipsnyje, nors ir pripažįsta, jog socialinio būsto nuomos sutartis buvo pažeista.

34Tokią išvadą teisėjų kolegija daro taip pat atsižvelgdama į aukštesniųjų teismų išaiškinimus nepilnamečių vaikų interesų apsaugos klausimais.

35Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia atsakovų dėmesį, jog prioritetinės vaiko teisių gynybos principas negali lemti tėvų piktnaudžiavimo šiuo principu, pažeidžiant būsto savininko bei kitų asmenų, turinčių teisę ir siekiančių įstatymo nustatyta tvarka išsinuomoti socialinį būstą, teises. Būtent tėvai pirmiausia privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1153/2003; 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. Z. skundą, bylos Nr. 3K-3-201/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-580/2006; kt.). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normos, užtikrinančios vaiko teisę turėti būstą, įpareigoja vaiko teisių apsaugos tarnybas, kaip vaiko interesus ginančias valdžios institucijas, rūpintis, kad vaikai neliktų be būsto, jei to neužtikrina jų tėvai. Taigi ir toliau vengiant vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, atsakovams gali būti pritaikytos CK 6.611 straipsnyje numatytos sankcijos, t. y. nutraukta gyvenamojo būsto nuomos sutartis.

36Teisėjų kolegija atmeta apelianto, kuris teigia, kad teismas, atsisakydamas nutraukti gyvenamojo būsto nuomos sutartis, formuoja tokią iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų praktiką, kuri paneigia sąžiningo sutarčių vykdymo principus, suteikia atsakovams galimybes piktnaudžiauti, išvengiant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, ir kartu pažeidžia kitų į socialinį būstą pretenduojančių asmenų interesus, argumentus. Kaip jau minėta, savivaldybė, teikdama socialinį būstą, vykdo jai priskirtą socialinės paramos funkciją. Tai reiškia, kad savivaldybės turi užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, siekiant maksimalios naudos visuomenei, turtą tausojant ir racionaliai tvarkant tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 str.). Tiek bedarbių, tiek daugiavaikės šeimos statusas, kurį nagrinėjant bylą, turėjo atsakovai, sąlygoja socialinės paramos poreikį. Todėl ieškovas, įgyvendinantis įstatymu jam priskirtą socialinės paramos funkciją, neturėtų savo teisės nutraukti sutartį įgyvendinti tokiu būdu, kad socialinės paramos reikalingų asmenų padėtis būtų dar labiau pabloginama. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas, kaip socialinio būsto nuomotojas, nebendradarbiavo su atsakovais, nesiūlė jiems kitokių problemos sprendimo būdų, tai yra persikraustyti į mažesnį būstą ar būstą su mažiau patogumų, ko pasekoje sumažėtų nuomos ir komunaliniai mokesčiai.

37Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

38Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu... 8. Teismas nurodė, kad 2000 m. sausio 26 d. nuomos sutartis yra neterminuota, tuo... 9. Teismas nustatė, kad mirus 2000 m. sausio 26 d. gyvenamosios patalpos... 10. Teismas nustatė, kad bendra skola už nuomą laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 31... 11. Teismas nurodė, kad ginčo bute gyvena keturi nepilnamečiai vaikai, abi... 12. Abi ginčo patalpos, išnuomotos tiek 2000 m. sausio 26 d. nuomos sutartimi,... 13. Teismas nurodė, kad skolos už komunalines paslaugas bei skolos už UAB... 14. Įvertinęs socialinio būsto paskirtį, tai, kad atsakovai nors ir... 15. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai proceso metu aktyviai siekė... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 18. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai... 19. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad 2000... 20. Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į... 21. Atsakovai A. S., A. B. ir L. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, socialinio būsto nuomos sutartys, tiek 2000... 26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog mirus 2000 m. sausio 26... 27. Teisėjų kolegija sprendžia, jog taip pat ir dėl 2006 m. spalio 26 d.... 28. Kita vertus, patys atsakovai neginčija, jog netinkamai vykdo pareigas,... 29. Kaip žinia, savivaldybei nuosavybės teise priklausančios ar patikėjimo... 30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2000 m. sausio 26 d. nuomos sutarties, kuri... 31. Kadangi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams... 32. Sprendžiant šiuos klausimus būtina atsižvelgti į kiekvienoje byloje... 33. Pagal CK 6.611 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomininkui nuolat nemokant... 34. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro taip pat atsižvelgdama į... 35. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia atsakovų dėmesį, jog... 36. Teisėjų kolegija atmeta apelianto, kuris teigia, kad teismas, atsisakydamas... 37. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 38. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti...