Byla 2A-72-516/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės, Petro Jaržemskio, sekretoriaujant V.Kamašinienei dalyvaujant ieškovo atstovui D. L. atsakovų atstovui advokatui R.Rinkevičiui

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. Z. ir A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams T. Z. ir A. Z. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Vilniaus miesto savivaldybė 2007-04-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovus T. Z. ir jos sūnų A. Z. iš Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ) su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

5Ieškovas nurodė, kad butas, esantis ( - ), priklauso Savivaldybei nuosavybės teise remiantis LR Vyriausybės 1998-07-13 nutarimu nr. 870 „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Apdegus namui, esančiam ( - ), kurio ½ dalis nuosavybės teise priklauso atsakovei T. Z. , Vilniaus m. valdybos 1993-02-04 potvarkiu buvo nuspręsta apdegusio namo remonto laikotarpiui apgyvendinti atsakovus T. Z. ir jos sūnų A. Z. manevrinio fondo bute, esančiame ( - ). Paaiškino, kad su atsakove buvo sudaryta minėto buto nuomos sutartis vieneriems metams, kuri iki 2001m. buvo kiekvienais metais pratęsiama. Buto, esančio ( - ) nuomos sutartis su atsakove pasibaigė 2001-04-17. Atsakovė T. Z. kreipėsi į ieškovę su prašymais dėl nuomos sutarties pratęsimo, šie prašymai buvo nagrinėjami Vilniaus m. savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžiuose 2004m. ir 2006m. Paaiškėjo, kad atsakovė T. Z. apdegusio namo remonto darbų net nepradėjo, nurodydama, kad neturi remontui pakankamai lėšų, nors ieškovo duomenimis 1999 m. bei 2003 m. pardavė vertingus žemės sklypus. Vilniaus m. savivaldybės tarybos kolegija 2006-11-23 posėdyje nutarė nepritarti nuomos sutarties su atsakove pratęsimui ir imtis priemonių dėl atsakovės iškeldinimo. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento energetikos ir būsto skyrius 2007-01-04 raštu įspėjo T. Z. , kad ji iki 2007-01-26 sumokėtų mokesčius už buto nuomą ir komunalines paslaugas ir išsikeltų iš buto, tačiau atsakovė buto neatlaisvino.

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino ir iškeldino atsakovus T. Z. ir A. Z. su visais jiems priklausančiais daiktais iš buto, esančio ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

7Teismas konstatavo, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog nuomos sutartis su atsakove vėliau pratęsta nebuvo. Teismas taip pat atmetė atsakovų argumentus dėl buto nuomos sutarties tęstinumo pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui, kadangi įstatymo nuostata, kad šalims neprieštaraujant sutartis tampa neterminuota šiuo konkrečiu atveju netaikoma. Teismo teigimu, CK 6.481str. nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos, kadangi iš byloje esančių minėtų dokumentų matyti, kad nuomotoja - buto savininkė Vilniaus m. savivaldybė prieštaravo nuomos sutarties pratęsimui ir jau nuo 2006 metų reikalavo nuomininkės ir jos šeimos nario iškeldinimo. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovų atstovo pateikta pažyma iš Verkių seniūnijos apie atsakovo A. Z. deklaruotą gyvenamąją vietą negali būti pagrindas teigti, kad atsakovas su visais savo daiktais išsikraustė iš buto ( - ), kadangi pažymoje nurodytu adresu atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota tik nuo 2009-03-25. Jokių įrodymų, jog pažymoje nurodytas būstas priklauso atsakovui nuosavybės teise arba kad jis yra nurodyto buto nuomininkas byloje nepateikta.

8Apeliaciniu skundu atsakovai T. Z. ir A. Z. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atmesti.

9Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101) 2001 metais pasibaigus nuomos sutarčiai dėl ginčo buto nuomos, ne vėliau kaip 2001-07-11 nuomos sutartis tapo neterminuota CK 6.481 str. pagrindu. Apeliantų nuomone, taip yra todėl, kad pasibaigus 2000-04-25 nuomos sutarčiai ir iki 2001-07-01 CK įsigaliojimo dienos atsakovė aktyviais veiksmais neprieštaravo nuomos sutarties tapimui neterminuotai, t.y. toliau leido išnuomotame bute gyventi atsakovams ir tik 2006 metais ėmė dėl to reikšti atitinkamas pretenzija. Todėl ieškovė negalėjo reikšti ieškinio dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos motyvuojant nuomos pagrindų ir santykių nebuvimu, o turėjo kreiptis į teismą dėl neterminuotos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo CK 6.497 str. pagrindais ir tik paskui galėjo įgyti teisę kelti savarankišką reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo, jeigu iki to laiko jie gera valia nebūtų išsikraustę iš ginčo buto;

112) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo A. Z. pateikta pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą negali būti pagrindas teigti, kad atsakovas su visais daiktais išsikraustė iš ginčo buto. Pažymi, kad priešingai nei atsakovė T. Z. , kuri neneigė gyvenanti ginčo patalpose, A. Z. aktyviais veiksmai ir rašytinių įrodymų pagalba paneigė bet kokio savo gyvenimo ginčo bute galimybę. Apeliantas pabrėžia, jog ieškovui nepateiktus jokių rašytinių įrodymų dėl atsakovo A. Z. gyvenimo bute, esančiame adresu ( - ), teismas ginčijamame sprendime neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovo reikalavimai dalyje dėl atsakovo A. Z. iškeldinimo taip pat netenkintini.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju netaikoma CK 6.481 str. nuostata, jog tuo atveju, kai pasibaigus nuomos sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota, kadangi nuomotoja prieštaravo nuomos sutarties pratęsimui. Nurodo, jog nuomos T. Z. ir A. Z. sutarties pratęsimui buvo daug kartų nepritarta, o 2006 metais buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl atsakovų iškeldinimo. Taigi ieškovo nuomone, apeliantų argumentai, kad minėta nuomos sutartis tapo neterminuota ir ieškovas turėjo kreiptis į teismą dėl jos nutraukimo yra nepagrįsti. Ieškovas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovų pateikta pažyma apie atsakovo A. Z. deklaruotą gyvenamąją vietą negali būti pagrindas teigti, kad atsakovas su visais savo daiktais išsikraustė iš ginčo buto. Be to, ieškovas atkreipia dėmesį į tai, jog fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis dažniausiai gyvena. Taigi darytina išvada, kad gyvenamoji vieta nebūtinai sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta.

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Byloje nustatyta, kad atsakovei T. Z. butas ( - ) buvo suteiktas 1993-02-04 Vilniaus m. valdybos potvarkio Nr. 170V pagrindu, iš manevrinio butų fondo, apdegus namui ( - ), šio namo remonto laikotarpiui (b.l. 5), t.y. buvo sudaryta terminuota manevrinio buto sutartis, jos terminą apibrėžiant įvykiu- apdegusio namo remonto atlikimu. Vilniaus m. mero 2000-04-17 potvarkiu Nr. 228 nuomotojas manevrinio fondo buto sutartį pratęsė, potvarkio 2-uoju punktu įpareigodamas UAB ,,Žvėryno ūkis“ sudaryti sutartį su T. Z. vieneriems metams (b.l. 28), taigi, tokiu būdu nuomotojas išreiškė valią, kad nuomos sutarties termino apibrėžimas įvykiu būtų pakeistas terminu, skaičiuojamu kalendoriniu laikotarpiu. Su T. Z. buvo sudaryta manevrinio butų fondo nuomos sutartis iki 2001-04-17 (b.l. 6). Duomenų apie vėlesnį nuomos sutarties termino pratęsimą byloje nėra. Vertinant apeliacinio skundo argumentą, jog nuomos sutartis tapo neterminuota, turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojusiomis teisės normomis, būtent, 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis gyvenamųjų patalpų nuomos sudarymo bei pasibaigimo teisnius santykius. 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 325 str. 4 d. numatė, kad šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą nuomos sutartį, sudarydamos naują terminuotą arba neterminuotą nuomos sutartį. Visiškai analogiškas teisinis reglamentavimas nustatytas ir 2000-07-18 redakcijos Civilinio kodekso 6.582 str. 4 d.. Vadinasi, 2001-04-17 suėjus nuomos sutarties terminui, ji negalėjo automatiškai tapti neterminuota: turėjo būti aiškiai išreiškiama sutarties šalių valia dėl sutarties atnaujinimo- turėjo būti sudaroma nauja terminuota arba neterminuota nuomos sutartis ir atitinkamas gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties atnaujinimo reglamentavimas galiojo tiek pasibaigus nuomos sutarties, sudarytos 2000-04-25 terminui, tiek ir įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek sutartyje nustatyto termino pasibaigimo metu galiojusio 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 353 str., tiek nuo 2001-07-01 įsigaliojusio ir šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 6.613 str. visiškai vienodai reglamentuoja gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo pasekmes: pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Įstatymas nesieja nuomotojo reikalavimo išsikelti ar iškeldinti nuomininką, pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, su kokiu nors terminu, jo trukme ar panašiomis sąlygomis, todėl pakanka nustatyti, kad nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs, nuomininkas ar kiti įstatyme nurodyti asmenys neįvykdė pareigos išsikelti iš gyvenamosios patalpos ir nėra išreikšta šalių valia nuomos sutartį atnaujinti, sudarant naują terminuotą ar neterminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.

16Apeliacinio skundo argumentas, kad nuomos sutartis ne vėliau kaip 2001-07-11 tapo neterminuota CK 6.481 str. pagrindu, yra nepagrįstas. Kaip minėta, specialiosios normos, reglamentuojančios gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties terminus bei jų pasibaigimo pasekmes nustato skirtingą teisinį terminų pabaigos reglamentavimą, negu jis yra nustatytas bendrosiose nuomos santykius reglamentuojančiose materialinės teisės normose, tame tarpe ir apeliantų nurodomoje Civilinio kodekso 6.481 str. normoje, todėl nagrinėjant kilusį ginčą taikomos Civilinio kodekso Šeštosios knygos IV dalies XXXI skyriaus normos, kurios reglamentuoja gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką (Civilinio kodekso 6.575 str.), o ne bendrosios normos, reglamentuojančios nuomos teisnius santykius. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo motyvai, kad ginčo buto nuomos sutartis buvo tapusi neterminuota ir ieškovas turėtų teisę reikalauti atsakovus iškeldinti iš buto tik nustatyta tvarka įspėjęs apie neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą, t.y. kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, yra teisiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 330 str.).

17Dėl atsakovo A. Z. iškeldinimo iš ginčo buto.

18Kaip matyti iš bylos medžiagos, suteikiant atsakovei T. Z. butą ( - ) jos šeimą sudarė du asmenys- pati T. Z. ir sūnus (b.l. 28), taigi, nuomotojo valia buvo išreikšta dėl buto išnuomojimo ne tik T. Z. , bet ir jos šeimos nariui- sūnui A. Z. . Reikšdamas reikalavimą dėl šių abiejų asmenų iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, ieškovas rėmėsi pozicija, kad jie abu ir toliau naudojasi nuomojama gyvenamąja patalpa. Apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo iškeldinti A. Z. iš ginčo buto nepagrįstumo grindžiami tuo, kad esą jis pats yra išsikėlęs iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, teismui buvo pateikta pažyma apie šio atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimą kitu adresu.

19Teisėjų kolegija pažymi, kad fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (Civilinio kodekso 2.12 str. 1 d., 2.16 str.). Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (Civilinio kodekso 2.17 str. 1 d.), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą be gyvenamosios vietos deklaravimo svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai, faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareikšimai apie savo gyvenamąją vietą. Byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad atsakovas A. Z. ne tik gyveno ginčo bute (aktas- b.l. 24, kuriame užfiksuota, kad bute gyvena T. Z. ir jos sūnus A. Z. , T. Z. prašymas dėl nuomos sutarties sudarymo, kuriame nurodoma, kad su ja gyvena ir sūnus A. Z. - b.l. 62), bet ir laikė jį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (tai įrodo priešieškinio kopija, kuriame nurodoma, kad šeima susideda iš dviejų asmensų- T. Z. ir A. Z. ir kuriuo reiškiamas reikalavimas dėl nuomos sutarties sudarymo). Taigi, byloje yra nustatyta, kad atsakovo A. Z. nuolatinė gyvenamoji vieta bylos nagrinėjimo laikotarpiu buvo ginčo butas. Įvertinant aplinkybę, kad savo gyvenamąją vietą kitu adresu A. Z. deklaravo tik 2009-03-25 (b.l. 90), atsižvelgiant į tai, kad deklaravimo pagrindas iš pateiktos pažymos nėra aiškus, o gyvenimo trukmė iki sprendimo priėmimo labai trumpa, tokie duomenys nėra pakankami pripažinti naujai deklaruotą gyvenamąją vietą nuolatine atsakovo A. Z. gyvenamąja vieta ir tuo pagrindu atmesti ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas A. Z. neinformavo numotojo, t.y. nagrinėjamoje byloje savo kreditoriaus apie pasikeitusią savo nuolatinę gyvenamąją vietą (Civilinio kodekso 2.17 str. 3 d.), o pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą adresu ( - ) pateikė tik paskutiniojo teismo posėdžio metu, nepateikdamas jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galimybė neabejotinai įsitikinti, jog būtent ši vieta minėtų Civilinio kodekso normų pagrindu pripažintina nuolatine A. Z. gyvenamąja vieta.

20Be to, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gina pažeistą ar ginčijamą asmens teisę ar įstatymo saugomą interesą (Civilinio proceso kodekso 5 str. 1 d.). Atitinkamai ir apeliacinio proceso pasėkoje turi būti apginamas konkretus asmens interesas ar pažeista teisė. Atsakovas A. Z. nenurodė, kuo konkrečiai pažeidžiamos jo teisės ar interesai, teismui priėmus sprendimą jį iškeldinti iš buto, iš kurio jis tvirtina išsikėlęs pats. Todėl ir šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai nepripažintini kaip sudarantys pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

21Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų skundžiamą sprendimą panaikinti nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovų apeliacinis skundas netenkinamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

22Iš apeliantų valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Nutarė

27Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš apeliantų T. Z. 4,30 Lt ir A. Z. 4,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Vilniaus miesto savivaldybė 2007-04-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. Ieškovas nurodė, kad butas, esantis ( - ), priklauso Savivaldybei nuosavybės... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 13 d. sprendimu... 7. Teismas konstatavo, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog nuomos sutartis su... 8. Apeliaciniu skundu atsakovai T. Z. ir A. Z. prašo Vilniaus miesto 1... 9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 10. 1) 2001 metais pasibaigus nuomos sutarčiai dėl ginčo buto nuomos, ne vėliau... 11. 2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo A. Z.... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus miesto... 13. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Byloje nustatyta, kad atsakovei T. Z. butas ( - ) buvo suteiktas 1993-02-04... 16. Apeliacinio skundo argumentas, kad nuomos sutartis ne vėliau kaip 2001-07-11... 17. Dėl atsakovo A. Z. iškeldinimo iš ginčo buto. ... 18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, suteikiant atsakovei T. Z. butą ( - ) jos... 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta... 20. Be to, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gina pažeistą ar... 21. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 22. Iš apeliantų valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 27. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš apeliantų T. Z. 4,30 Lt ir A. Z. 4,30 Lt procesinių dokumentų...