Byla 2A-146-881/2016
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – If P&C Insurance AS

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-34013-534/2014 pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovui D. N. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – If P&C Insurance AS.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ERGO Insurance SE ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. N. 2 049,55 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su draudėju J. P. 2012 m. kovo 30 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas butas, esantis adresu ( - ). Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjui 2 049,55 Lt nuostolių, kuriuos pastarasis patyrė 2013 m. sausio 6 d. dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu ( - ), įvykusio vandens užliejimo, kuomet vanduo prasiskverbė į draudėjui priklausančias patalpas ir apgadino apdraustą turtą. Ieškovas, įgyvendindamas savo regreso teisę, prašo priteisti iš atsakovo 2 049,55 Lt nuostolių.

5Atsakovas D. N. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad, vadovaujantis CK 4.82 str., taip pat Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 1 p., balkonų konstrukcijos yra pastato bendro naudojimo objektai, todėl ieškovas, sutinkamai su CK 4.76 straipsniu, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų namo bendraturčių proporcingai jiems priklausančiai bendrosios nuosavybės daliai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 2 049,55 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 77,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nustatė, kad dėl vandens nuotekio iš atsakovo balkone susikaupusio tirpstančio sniego buvo sugadinta draudėjo J. P. buto siena ir lubos. Remonto darbai draudėjui kainavo 2 450 Lt, ieškovas už turto atkūrimą išmokėjo 2 049,55 Lt draudimo išmoką. Byloje apklaustas 869-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas G. K. nurodė, kad dėl tirpstančio sniego ar lietaus iš atsakovo buto balkono į draudėjo J. P. butą skverbėsi vanduo. Atsakovo balkoną sutvarkė bendrija – hidroizoliavo.

9Teismas nurodė, kad pagal CK 6.266 straipsnį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma, anot teismo, taikoma ir tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl vandentiekio avarijos pastato viršutinio aukšto patalpose yra užliejamas ir sužalojamas pastato žemesniame aukšte esantis turtas. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Teismas konstatavo, kad J. P. patyrė nuostolius dėl to, kad atsakovas nesinaudojo savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo J. P. 2 049, 55 Lt dydžio nuostolius. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog atsakovas atlygino nuostolius ieškovui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 049, 55 Lt nuostolių laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

10Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, kad jis yra netinkamas atsakovas byloje. Teismas nurodė, kad pastato bendroji pastato konstrukcija, pastato bendrojo naudojimo patalpos yra dvi skirtingos kategorijos, ką ir numato Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. Iš nuotraukos matyti buto planas, vandens prasisunkimo vieta. Balkonu gali naudotis tik konkretaus buto savininkas, nes išėjimas į balkoną yra iš buto, todėl atsakovo balkonas nepriskirtinas prie pastato bendrojo naudojimo patalpų, o yra atsakovo buto priklausinys, funkciškai susijęs su butu. Balkonas yra skirtas tarnauti buto patogumui ir susijęs su butu bendra ūkine paskirtimi (CK 4.19 str. 1 d.). Teismas pabrėžė, kad be buto savininko niekas iš namo gyventojų balkonu negali naudotis, todėl balkonas priklauso atsakovui, kuris privalo jį prižiūrėti, valyti sniegą, šiukšles, remontuoti. Anot teismo, įstatymų leidėjas turi omenyje balkonų laikančias konstrukcijas kaip pastato bendrojo naudojimo objektą, o ne balkoną, kuriuo gali naudotis išimtinai tik atsakovas nuosavybės teise. Ieškovas teisėtai ir pagrįstai vadovaujasi statybos inspekcijos išaiškinimu, kad už balkono nelaikančiųjų konstrukcijų remontą atsako buto savininkas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovas D. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad balkonų konstrukcijos ir pats balkonas, kaip namo fasado elementas, yra bendro naudojimo objektas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-712-160/2011), todėl nuostolių atlyginimo ieškovas turi teisę reikalauti iš visų gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkų ir šioje dalyje teismas padarė neteisingą išvadą. Statybos inspekcijos išaiškinime yra aptariamas balkono grindų, o ne hidroizoliacijos sluoksnio remontas, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo sutapatinti balkono grindų su balkono hidroizoliacija. Teismas neįvertino, kad 2013 m. sausio 14 d. ieškovo surašytame defektiniame akte yra konstatuota, kad vanduo prasiskverbė pro namo fasadą ir užpylė kambarį, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro išraše apie atsakovui priklausantį butą nėra duomenų apie balkoną; teismas, nagrinėdamas ginčą, pirmiausia turėjo išsiaiškinti, kuo laikytinas ginčo objektas, antra, nustatyti, remiantis kokia projektine dokumentacija buvo įrengtas ginčo objektas, trečia, kokiu teisiniu pagrindu ginčo objektu naudojosi ir jį valdė ieškovas, ir ar galima ginčo objektą laikyti jo buto priklausiniu.

13Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas ERGO Insurance SE prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme aiškiai apibrėžta, kad tik balkonų laikančiosios konstrukcijos yra laikomos išorinėmis (fasado) konstrukcijomis ir bendro naudojimo objektu. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija yra išaiškinusi, kad už balkono nelaikančiųjų konstrukcijų (aptvėrimų, grindų) remonto darbus yra atsakingas balkono naudotojas (buto savininkas). Byloje nustatyta, kad žala draudėjo butui buvo padaryta dėl tirpstančio sniego ir lietaus, iš atsakovo buto į draudėjo butą pradėjus skverbtis vandeniui. Sutvarkius balkono dangą, vanduo liovėsi skverbtis. Teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą sprendimą.

14Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus (nepagrįstai vadovavosi ieškovo į bylą pateiktu statybos inspekcijos išaiškinimu, kadangi, kaip nurodo apeliantas, šiuo atveju svarbu atskirti dvi kategorijas – grindis ir hidroizoliaciją), netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pastato bendro naudojimo objektus (ar balkonas laikytinas bendro naudojimo objektu), taip pat nesigilino, kam kyla atsakomybė už žalą, padarytą dėl bendro naudojimo objekto (balkono) trūkumų. Trečiojo asmens nuomone, už žalą, padarytą draudėjo butui, yra atsakinga daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri ir pašalino užpylimo priežastį.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas tenkinamas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

18Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę (CK 4.82-4.85 straipsniai) bei statinių savininkų atsakomybę (CK 6.266 straipsnis) reglamentuojančių normų taikymo.

19Byloje nustatyta, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), o J. P. – po juo esantis butas ( - ). 2013 m. sausio 6 d. J. P. butas buvo užlietas, iš apelianto balkono prasiskverbus vandeniui.

20Apeliantas tvirtina, kad balkonas yra bendro naudojimo objektas, todėl ieškovas (J. P. draudimo išmoką išmokėjęs draudikas) nuostolių atlyginimo turi teisę reikalauti iš visų gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkų, kaip bendro naudojimo objektų bendraturčių.

21CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Išsamiau butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai aptarti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2014 m. liepos 1 d.), be kita ko, tai yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai). Taigi, pagal įstatymą, balkonų, kuriais naudojasi tik vieno buto savininkai, išorinės konstrukcijos (pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją – laikančiosios konstrukcijos) yra laikomos pastato bendrojo naudojimo, o kartu ir bendrosios dalinės nuosavybės, objektu.

22Kaip minėta, žala J. P. butui buvo padaryta prasiskverbus vandeniui iš apelianto balkono. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad problema buvo išspręsta (vandens pratekėjimas sustabdytas), bendrijai sutvarkius balkono hidroizoliaciją. Taigi byloje nustatyta buto užliejimo priežastis – netinkama balkono hidroizoliacija. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atliekami balkono hidroizoliacijos darbai yra būtini balkono išorinių (laikančiųjų) konstrukcijų (t. y. bendro turto) išsaugojimui (kaip žinia, ir tai pasitvirtino nagrinėjamu atveju, besikaupianti drėgmė gali pakenkti pagrindinėms namo konstrukcijoms, sumažinti jų patvarumą ir atsparumą), kartu tai reiškia, kad žalą nagrinėjamu atveju sukėlė ne apelianto veiksmai naudojantis balkonu, bet balkono išorinių (laikančiųjų) konstrukcijų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto, defektai (netinkama hidroizoliacija).

23Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pastato bendraturčiai yra atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau tuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015). Nagrinėjamu atveju apelianto kaltės dėl padarytos žalos nenustatyta, todėl žalos atlyginimas iš jo negalėjo būti priteistas.

24Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę bei statinių savininkų atsakomybę, ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

25Atsakovui iš ieškovo priteisiama 28,96 Eur už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėto žyminio mokesčio, 579,24 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 20,85 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1, 5 d., 98 str. 1 d.).

26Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

28Priteisti atsakovui D. N. (a. k. ( - ) iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (į. k. 302912288), 608,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 20,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ERGO Insurance SE ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas... 5. Atsakovas D. N. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad, vadovaujantis CK 4.82... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad dėl vandens nuotekio iš atsakovo balkone susikaupusio... 9. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.266 straipsnį, žalą, padarytą dėl... 10. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, kad jis yra netinkamas atsakovas byloje.... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovas D. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 13. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas ERGO Insurance SE prašo... 14. Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS atsiliepimu į apeliacinį skundą... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Apeliacinis skundas tenkinamas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl butų ir kitų... 19. Byloje nustatyta, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( -... 20. Apeliantas tvirtina, kad balkonas yra bendro naudojimo objektas, todėl... 21. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams... 22. Kaip minėta, žala J. P. butui buvo padaryta prasiskverbus vandeniui iš... 23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pastato bendraturčiai yra... 24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro... 25. Atsakovui iš ieškovo priteisiama 28,96 Eur už pareiškimą dėl sprendimo... 26. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti... 28. Priteisti atsakovui D. N. (a. k. ( - ) iš ieškovo ERGO Insurance SE,...