Byla 2A-398-555/2013
Dėl žalos regreso tvarka priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Modus“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9218-329/2012 pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Modus“ dėl žalos regreso tvarka priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 24 371,90 Lt patirtą žalą regreso tvarka, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 49-52 , t. 1). Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2009 m. buvo sudarytos 3 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys. Atsakovės darbuotojai, vairuodami transporto priemones, kurių valdytojų civilinė atsakomybė apdrausta, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje bei Ispanijoje sukėlė eismo įvykius atitinkamai 2009 06 29, 2009 10 05 ir 2009 09 15, kurių metu buvo padaryta žala tretiesiems asmenims. Ieškovė išmokėjo draudimo išmokas tretiesiems asmenims atsakovės darbuotojų kaltais veiksmais padarytai žalai atlyginti: dėl 2009 06 29 eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 2011 03 23 mokėjimo nurodymu Nr.523 1573,50 Eur, t. y. 5432,98 Lt, ir 2011 05 23 mokėjimo nurodymu Nr.701 papildomai išmokėjo dar 2864,20 Eur, t. y. 9889,51 Lt, iš viso 15 322,49 Lt; dėl 2009 09 15 eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 2011 06 09 mokėjimo nurodymu Nr.742 283 Eur, t. y. 977,14 Lt; dėl 2009 10 05 eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 2011 04 29 mokėjimo nurodymu Nr.649 2337,89 Eur, t. y. 8072,27 Lt. Atsakovė, pažeisdama sudarytų 3 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių 1.5.2 p. nustatytu laiku neįmokėjo draudimo įmokų, nors ieškovė ir siuntė atsakovei raginimus sumokėti šias įmokas. Per tą laikotarpį pagal minėtas draudimo sutartis apdraustomis atsakovės transporto priemonėmis buvo padaryta žala, kurią atlygino ieškovė, todėl vadovaujantis LR TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, atsakovė turi atlyginti ieškovei išmokėtas draudimo išmokas. Taip pat prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais. Nurodė, kad terminas praleistas nežymiai, ieškovė nepiktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, atliko aktyvius veiksnus tikėdamasi su atsakove kilusį ginčą išspręsti taikiai, todėl CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą vienerių metų senaties terminą ieškovė praleido tik todėl, kad atsakovė sudarė pagrįstą įspūdį, jog ieškovės patirta žala bus atlyginta geruoju, išvengiant teisminio proceso.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, atnaujino ieškinio senaties terminą, priteisė iš atsakovės UAB „Modus“ ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ 24 371,90 Lt žalos atlyginimą, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (24 371,90 Lt) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2012 05 07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 731 Lt žyminio mokesčio, 1212,67 Lt išlaidų už dokumentų vertimus bei 3000 Lt už advokato paslaugas, bei valstybei 30,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Nurodė, kad ginčo tarp šalių nėra dėl aplinkybės, kad draudimo įmokos buvo sumokėtos pavėluotai, kad per draudiminius laikotarpius įvyko eismo įvykiai, kurių metu žala buvo padaryta apdraustomis pagal minėtas draudimo sutartis transporto priemonėmis, o tiems eismo įvykiams buvo taikyta ieškovės draudiminė apsauga, taip pat atsakovė neginčija ieškovės išmokėtų žalų dydžių, pagrįstumo. Byloje ginčas kilo dėl to, ar draudikas, priėmęs draudėjo pavėluotai sumokėtą draudimo įmoką ir tinkamai nepranešęs draudėjui apie praleistą draudimo įmokos sumokėjimo terminą ir jo praleidimo pasekmes, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalies pagrindu turi teisę išsiieškoti iš draudėjo išmokėtą trečiajam asmeniui draudimo išmoką, kai draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių – draudėjo pareigos grąžinti draudėjui draudimo išmoką – atsiradimas yra siejamas su šių sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalį. Kadangi šalys negrindžia savo reikalavimų ir atsikirtimų TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalyje numatytomis aplinkybėmis, aplinkybės – savalaikis draudimo įmokų nesumokėjimas pagal aukščiau nurodytas draudimo sutartis bei draudžiamųjų įvykių per laikotarpius, kuriuos buvo delsiama sumokėti draudimo įmokas, atsitikimas neginčijamos, todėl teismas, vadovaudamasis teismų praktika, darė išvadą, jog ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės žalos atlyginimo regreso teise. Taip pat teismas nurodė, kad sutartiniuose santykiuose abi šalys privalo elgtis sąžiningai, o sąžiningu elgesiu negali būti laikoma, kai sutarties sąlygų laikosi tik viena iš šalių, todėl atsakovei nesilaikant draudimo sutarties sąlygų, ji turi patirti neigiamas pasekmes, o TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostata būtent ir drausmina draudėją (atsakovę) laikytis sutartinių įsipareigojimų ir sumokėti draudimo įmokas laiku, bet ne po įvykio, dėl kurio atsirado didesnė už draudimo įmoką žala, nes draudimo sutartis yra rizikos sutartis ir tos rizikos dalis tenka ne tik draudikui, bet ir draudėjui, jei jis laiku ir tinkamai nevykdo savo sutartinių prievolių (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika (LAT 2012 06 22 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-314/2012), sprendė, jog atsakovės teigimas, kad ji nėra gavusi iš ieškovės pateiktų į bylą pranešimų dėl atsakovės laiku nesumokėtų draudimo įmokų pagal šalių sudarytas TPVCA privalomojo draudimo sutartis, esminės įtakos ginčo sprendimui neturi. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos ginčo esmę, į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kad ieškinio senaties terminas yra nežymiai praleistas, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad ieškovės pažeista teisė į žalos atlyginimą regreso teise turi būti ginama, todėl laikė, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujino.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Modus“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės vertinimu, priimant sprendimą buvo pažeistos materialinės teisės normos, o tai sudarė pagrindą neteisingai išspręsti šią civilinę bylą, o tuo pačiu priimti nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nurodo, kad atsakovei draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokų, pretenzijos dėl to nebuvo reiškiamos, kas patvirtina, kad ieškovė neįvykdė Standartinių sąlygų 27 p. nustatytų imperatyvių nuostatų - pranešti raštu apie draudimo įmokos nesumokėjimą laiku ir to galimas pasekmes, - dėl ko ieškovė negali remtis atsakovės netinkamu sutarties vykdymu, sutartys nebuvo nutrauktos, o sumokėtos pavėluotos draudimo įmokos buvo priimtos, darytina išvada, kad ieškovė neturi teisės susigrąžinti iš atsakovės sumas, ieškovės išmokėtas dėl padarytos žalos, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymi, kad analogišką bylą tarp tų pačių šalių jau yra sprendęs Kauno apygardos teismas (2011-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-196-527/2011) ir šioje teismo nutartyje buvo palaikytas aukščiau išdėstytas TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies aiškinimas bei konstatuota, jog informavimo pareigos neįvykdymas bei draudimo įmokos priėmimas pašalina galimybę ieškovei remtis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, t. y. eliminuoja galimybę reikalauti žalos atlyginimo. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012, nes bylose faktinė situacija yra skirtinga. Atsakovės nuomone, teismas be pagrindo atnaujino ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad ieškovės nurodomas atsakovės tylėjimas ir reikalaujamos žalos sumos absoliutus nemokėjimas turėjo ieškovei aiškiai būti suprantamas kaip atsisakymas mokėti ieškovės reikalaujamas sumas, be to, tarp ieškovės nurodomų pretenzijų (2011-08-19 Pretenzija Nr. 23/10-3460) iki pirminio ieškinio pareiškimo dienos (2012-04-30) ir patikslinto ieškinio pareiškimo dienos (2012-06-07) praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas (virš 8 mėn.), todėl ieškovei turėjo būti daugiau nei akivaizdu, jog atsakovė ieškovės pareikštų reikalavimų neketina tenkinti. Pažymi, kad vien nežymus ieškinio senaties termino praleidimas pats savaime nesukuria pagrindo šio termino atnaujinimui, nes tam turi būti konstatuotos konkrečios svarbios priežastys, kurių šiuo atveju nėra pagrindo įžvelgti.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė įvykdė Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N - 47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų (toliau - Standartinės draudimo sąlygos) 27 p. nustatytą pareigą, t. y. raštu pranešė draudėjui, kad jis draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir nurodė draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes - atsakovei 2009-06-18 nusiuntė įspėjimą Nr. YD-06/04-00079, o 2009-08-14 - įspėjimą Nr. YD-08/01-00059, kuriais atsakovas buvo paragintas sumokėti draudimo įmokas pagal draudimo sutartis AYAS Nr. 01 7224384, AYAS Nr. 01 7321287 bei AYAS Nr. 01 7152238. Šie įspėjimai kaip įrodymai buvo pateikti byloje. Atsakovė savo teiginius dėl informavimo pareigos nevykdymo kaip aplinkybę, šalinančią ieškovės teisę reikalauti žalos atlyginimo, grindžia sena teismų praktika, kuri buvo pakeista Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2012 m. birželio 22 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012. Byloje esant visoms būtinoms sąlygoms taikyti TPVCAPD 11 straipsnio 7 dalį, žalos atlyginimas ieškovei iš atsakovės priteistas pagrįstai, o atsakovės argumentai dėl tariamo pareigos informuoti atsakovę apie laiku nesumokėtą draudimo įmoką nevykdymo teisiškai nėra reikšmingi. Taip pat nurodo, kad atsakovės teiginiai, kad teismo sprendime buvo nepagrįstai atnaujintas ieškinio senaties terminas, akcentuojant, kad ieškovei turėjo būti daugiau nei akivaizdu, jog atsakovė jai pareikštų reikalavimų neketina tenkinti, vertinami kaip bandymas išvengti savo prievolės atlyginti žalą. Teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismas ieškinio senaties terminą atnaujino pagrįstai.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14Nustatyta, kad draudikas sudarė su draudėja - atsakove 2009 m. vasario 4 d. Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS 01 7152238, kuria buvo apdrausta automobilio Volvo FH, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė laikotarpiui nuo 2009 02 08 iki 2010 02 07. Pagal šią sutartį atsakovė turėjo sumokėti 5580,00 Lt draudimo įmoką dalimis kas tris mėnesius po 1395 Lt. 2009 06 29 Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje, A10 Ordnance Road, eismo įvykio metu automobilis Volvo FH, valst. Nr. ( - ) apgadino kitą automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. ( - ) ir sužalojo žmogų, o dėl įvykio metu padarytos žalos ieškovė per du kartus iš viso išmokėjo 4437,70 Eur, t. y. 15 322,49 Lt dydžio draudimo išmoką mokėjimo nurodymais 2011 03 23 Nr.523 ir 2011 05 23 Nr.701.

15Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ su atsakove UAB „Modus" 2009 m. balandžio 14 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS 01 7224384, kuria buvo apdrausta automobilio Volvo FH, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė laikotarpiui nuo 2009 04 14 iki 2010 04 13. Pagal šią sutartį atsakovė turėjo sumokėti 5580,00 Lt draudimo įmoką dalimis kas tris mėnesius po 1395 Lt. 2009 10 05 Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje, A590 Park Road, eismo įvykio metu automobilis Volvo FH, valst. Nr. ( - ) apgadino kitą automobilį Vauxhall Vectra, valst. Nr. ( - ) , o dėl įvykio metu padarytos žalos ieškovė 2011 04 29 išmokėjo 2337,89 Eur, t. y. 8072,27 Lt dydžio draudimo išmoką mokėjimo nurodymu Nr. 649.

16Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ su atsakove UAB „Modus" 2009 m. liepos 1 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS 01 7321287, kuria buvo apdrausta automobilio MAN 26.413, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė laikotarpiui nuo 2009 07 02 iki 2010 07 01. Pagal šią sutartį atsakovė turėjo sumokėti 1500 Lt draudimo įmoką. 2009 09 15 Ispanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovės darbuotojas, vairuodamas vilkiką Man 26.413, ištepė važiuojamąją kelio N1 Andoian savivaldybėje, o dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovė 2011 06 09 išmokėjo 283 Eur, t. y. 977,14 Lt dydžio draudimo išmoką mokėjimo nurodymu Nr. 742.

17Nagrinėjamu atveju buvo sudarytos TPVCAPD sutartys, draudėjui buvo išduoti draudimo sutarčių sudarymą ir suteikiamą draudimo apsaugą patvirtinantys draudimo liudijimai, juose nustatyti sutarties galiojimo terminai, įsigaliojimo data, draudimo įmokų mokėjimo tvarka ir dydis, kiti būtini duomenys. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad draudėjas pagal sutarties reikalavimus nesumokėjo draudimo įmokų už teikiamą pagal draudimo sutartis draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šias draudimo sutartis apdraustomis transporto priemonėmis buvo padaryta žala. Draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012).

18Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovei nepateikus įspėjimų apie draudimo įmokų sumokėjimo praleidimo pasekmes, ieškovė negali remtis atsakovės netinkamu sutarties vykdymu, kadangi kasacinis teismas yra nurodęs, kad draudiko teisė reikalauti grąžinti išmokėtas sumas pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį atsiranda, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalį. Taigi TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta teisinė kompensuojamojo pobūdžio sankcija, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012).

19Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Šioje normoje pasisakyta apie draudimo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymą, todėl ji yra taikoma ir pareigai laiku ir tinkamai mokėti draudimo įmokas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį turi būti taikomi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijai, taip pat kiti kriterijai, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012). Kolegija sprendžia, kad sprendžiant grąžinamos sumos dydžio klausimą sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad reikalaujamos grąžinti dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į aplinkybės: nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės. Nagrinėjamos bylos duomenimis, grąžinamos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į sutarties šalių tarpusavio santykius, į tai, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, kur vienam jų (ieškovei) draudimas yra jo įprasta komercinė veikla (kuriam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai), o kitam (atsakovei) – bendrovės pagrindinės veiklos yra transporto paslaugos; krovinių vežimais keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimą, ir kt. Ginčo šalims yra (turi būti) žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos (neprieštaraujančios imperatyviosioms įstatymo nuostatoms). Iš to, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad grąžinamos sumos dydis nustatytinas kaip 1/2 dalis prašomos priteisti sumos (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 2 dalis). Ieškovei priteistina iš atsakovo suma mažintina iki 12 185,95 Lt žalos atlyginimo.

20Apeliantė nurodė analogiškas bylas, kuriose jos vertinimu, suformuota teismų praktika leido daryti išvadą, jog ieškovės reikalavimai atmestini. Ieškovas teigia kad teismo sprendime nurodytose išnagrinėtose bylose faktinės aplinkybės buvo kitokios, t. y. teismo nurodytose bylose draudėjas savo atsikirtimų negrindė draudiko prievolės tinkamu nevykdymu. Apeliacinės instancijos teismui sutikus su pirmosios instancijos teismo išvada, kad draudiko teisė reikalauti grąžinti išmokėtas sumas pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį atsiranda, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalį, darytina išvada, kad apeliantės nurodytose bylose procesiniai sprendimai buvo priimti anksčiau, nei teismo sprendime nurodytoje byloje, kurioje kasacinės instancijos teismas suformavo teisminę praktiką taikant TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatas.

21Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ieškinio senaties termino klausimas. Atsakovė prašė teismo taikyti senatį. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl senaties termino, laikė jį praleistu, tačiau sprendė, jog ieškovės pažeista teisė į žalos atlyginimą regreso tvarka turi būti ginama (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

22Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo kai sumokėjo draudimo išmokas, o į teismą su regresiniu ieškiniu dėl žalos padarytos 2009 06 29 ir 2009 10 05 eismo įvykių kreipėsi nežymiai praleidusi sutrumpintą vienerių metų senaties terminą taikytiną šiam reikalavimui (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), o dėl 2009 09 15 eismo įvykio metu padarytos žalos ieškinio senaties termino nepraleido.

23CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas kiekvienoje byloje turi spręsti atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. Vilniaus knygos draugija, bylos Nr. 3K-3-856/2000,), taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CPK 11 straipsnio 6 dalis, CK 1.5 straipsnis).

24Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas tik su svarbiomis aplinkybėmis, kurios rūpestingam, protingam, atidžiam kreditoriui sutrukdė ginti savo pažeistą teisę. Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindu priešingai teisinio santykio šaliai ir kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams protingai tikėtis, kad toks asmuo mano, jog jo teisė yra pažeista ir jos neatsisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje likviduojama AB „Tauro“ bankas v. AB „Vilniaus vingis“, bylos Nr. 3K-3-1123/2002).

25Kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė yra įmonė, kuri užsiima draudimo veikla, jos tikslas – pelno siekimas, todėl veikia savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Tačiau griežtesnių standartų taikymas nereiškia, kad tokiais atvejais termino atnaujinimas iš viso negalimas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas svarbia termino praleidimo priežastimi pripažino tą aplinkybę, jog dėl žalos atlyginimo atsakovei buvo teikiamos pretenzijos, atsakovė iki teisminio ginčo neišsakė tvirtos savo pozicijos dėl žalos atlyginimo, todėl galėjo sudaryti ieškovei įspūdį dėl ginčo išsprendimo išvengiant teisminio proceso. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kurios pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimi neprieštarauja pirmiau nurodytiems kriterijams.

26Vadovaudamasi tuo, kas aptarta, kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykiams reglamentuoti taikytinas materialiosios teisės normas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, CK 1.131 straipsnio 2 dalis), tačiau neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą mažinti prašomos grąžinti sumos dydį (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, teismo sprendimas keistinas, skundžiamu teismo sprendimu priteista grąžinti suma mažintina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, teismo sprendimą pakeitus - sumažinus priteistą iš atsakovės žalos atlyginimą, iš naujo perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos. Tenkinus ieškinį ½ dalimi, priteistinos ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos: 365,50 Lt žyminio mokesčio, 606,34 Lt išlaidų už dokumentų vertimus bei 1 500 Lt už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme bei 266,20 Lt advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme, iš viso 2 738,04 Lt, atsakovei iš ieškovės priteistina 365,50 Lt žyminio mokesčio, valstybei iš šalių priteistina po 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

28Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

29Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti iš dalies, sumažinti iš atsakovės UAB „Modus“ priteistą ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ 24 371,90 Lt žalos atlyginimą iki 12 185,95 Lt.

30Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstyti:

31Priteisti ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovės UAB „Modus“ 2 738,04 Lt bylinėjimosi išlaidų.

32Priteisti atsakovei UAB „Modus“ iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ 365,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

33Priteisti iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovės UAB „Modus“ po 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300 „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

34Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I.Ginčo esmė... 4. ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 24 371,90 Lt patirtą žalą regreso... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį... 7. Nurodė, kad ginčo tarp šalių nėra dėl aplinkybės, kad draudimo įmokos... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Modus“ prašo panaikinti Kauno miesto... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Nustatyta, kad draudikas sudarė su draudėja - atsakove 2009 m. vasario 4 d.... 15. Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ su atsakove UAB „Modus" 2009 m. balandžio... 16. Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ su atsakove UAB „Modus" 2009 m. liepos 1... 17. Nagrinėjamu atveju buvo sudarytos TPVCAPD sutartys, draudėjui buvo išduoti... 18. Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovei... 19. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje... 20. Apeliantė nurodė analogiškas bylas, kuriose jos vertinimu, suformuota... 21. Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ieškinio senaties termino klausimas.... 22. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 23. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų... 24. Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas tik su svarbiomis... 25. Kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė yra įmonė, kuri... 26. Vadovaudamasi tuo, kas aptarta, kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs... 27. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, teismo sprendimą pakeitus -... 28. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3... 29. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti,... 30. Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstyti:... 31. Priteisti ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovės UAB „Modus“ 2... 32. Priteisti atsakovei UAB „Modus“ iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“... 33. Priteisti iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovės UAB „Modus“... 34. Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą....