Byla 3K-3-524/2012
Dėl išmokėtos draudimo išmokos už žalą priteisimo regreso tvarka

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SV Transport“ dėl išmokėtos draudimo išmokos už žalą priteisimo regreso tvarka.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas klausimas dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalies nuostatos aiškinimo ir taikymo tuo atveju, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku vėluoja sumokėti dalį draudimo įmokos ir per tą laiką apdraustąja transporto priemone padaroma žala trečiajam asmeniui.

6Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „SV Transport“ (toliau – atsakovas) 31 211,92 Lt žalos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 936 Lt žyminio mokesčio ir kitas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškinyje nurodyta, kad 2010 m. sausio 29 d. ieškovas su atsakovu sudarė tris transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kuriomis buvo apdrausta automobilių „SCANIA“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal draudimo sutartis atsakovas turėjo sumokėti draudimo įmokas iki 2010 m. sausio 29 d., tačiau jos buvo sumokėtos praleidus terminą, per du kartus. Pirmoji įmokų dalis buvo sumokėta 2010 m. vasario mėn., dar iki draudžiamojo įvykio, o antrosios įmokų dalys – tik po to, kai ieškovui 2010 m. vasario 12 d. buvo išsiųstas pranešimas apie skolą pagal draudimo sutartis ir kai jau buvo įvykę draudžiamieji įvykiai (už automobilį, kurio valst. Nr. duomenys neskelbtini, 2010 m. vasario 4 d. buvo sumokėta 450 Lt, draudžiamasis įvykis įvyko 2010 m. kovo 9 d., o 2010 m. kovo 26 d. sumokėta antroji 900 Lt įmoka; už automobilį, kurio valst. Nr. duomenys neskelbtini, 2010 m. vasario 3 d. sumokėta 450 Lt, draudžiamasis įvykis įvyko 2010 m. kovo 15 d. , o 2010 m. kovo 26 d. sumokėta antroji 900 Lt įmoka; už automobilį, kurio valst. Nr. duomenys neskelbtini, 2010 m. vasario 4 d. sumokėta 450 Lt, draudžiamasis įvykis įvyko 2010 m. kovo 25 d. , o 2010 m. kovo 31 d. sumokėta antroji 900 Lt įmoka). Dėl kiekvieno draudžiamojo įvykio ieškovas išmokėjo 3889,57 Lt, 6430,04 Lt, 9047,27 Lt bei 11845,04 Lt draudimo išmokas.

8Ieškovas teigia, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog jei draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtas sumas. Kadangi 2010 m. vasario 12 d. pranešime apie skolą buvo nurodytos draudimo sutartys, pagal kurias turėjo būti sumokėtos draudimo įmokos, ir dėl nesumokėjimo galintys kilti padariniai (kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 27 punkte), tai, ieškovo nuomone, išmokėtos draudimo išmokos regreso tvarka priteistinos iš atsakovo (draudėjo).

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

10Joniškio rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas nustatė, kad, nors atsakovas likusias draudimo įmokas sumokėjo 2010 m. kovo 26, 31 dienomis (praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo draudimo sutarčių sudarymo), tačiau ieškovas nepasinaudojo Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 29 punkte nustatyta draudiko teise vienašališkai nutraukti draudimo sutartį, Draudimo įstatymo 80 straipsnyje nurodyta sustabdymo teise, t. y. šios aplinkybės nelaikė esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas, žinodamas apie įvykusius eismo įvykius, priėmė likusias draudimo įmokas, reiškia, jog jis prisiėmė pagal draudimo sutartis atsirandančius teisinius padarinius. Teismas pritarė apeliacinės instancijos teismų formuojamai praktikai, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostata aiškintina kaip reiškianti, jog, draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos, tačiau ją sumokėjus pavėluotai ir draudikui įmoką priėmus, draudikas neturi teisės susigrąžinti iš draudėjo sumas, draudiko išmokėtas dėl padarytos žalos (Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-792-275/2010; 2A-311-115/2010; Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1348-601/2011), nes priešingu atveju būtų paneigta draudimo sutarties, kuria draudėjas perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, esmė bei paskirtis. Teismas konstatavo, kad ieškinio patenkinimas prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, nes sumokėjęs draudimo įmokas draudėjas pats turėtų atlyginti ir draudžiamojo įvykio metu padarytą žalą (CK 1.5 straipsnis).

12Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą, 2012 m. kovo 27 d. nutartimi Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13Teisėjų kolegija nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo jau buvo nusistovėję sutartiniai draudimo santykiai, šalys pasitikėjo viena kita ir toleravo tam tikrus mokėjimo vėlavimus, ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, jog likusias draudimo įmokas (po 900 Lt) atsakovas sumokėjo tikslingai, jau žinodamas apie jo vairuotojų padarytą žalą, šią išvadą grįsdama aplinkybe, kad įmokų mokėjimas taip pat buvo pradelstas ir pagal kitas šalių sudarytas sutartis; nenutraukdamas sutarties, nestabdydamas draudimo apsaugos bei neskaičiuodamas delspinigių, ieškovas patvirtino, kad pavėluoto dalies draudimo įmokų mokėjimo nelaikė esminiu sutarčių pažeidimu; ieškovas neginčijo fakto, kad visos draudimo įmokos pagal draudimo sutartis buvo sumokėtos ir jo priimtos.

14Teisėjų kolegija sprendė, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies taikymas tai siejant vien tik su faktu, jog atsakovas draudžiamojo įvykio metu nebuvo sumokėjęs dalies draudimo įmokos, būtų nepagrįstas teisinių imperatyvų, įpareigojančių teisinių santykių subjektus veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo standartus, taikymu. Kadangi nurodytoje teisės normoje reglamentuota draudiko teisė išreikalauti draudėjo išmokėtą draudimo išmoką yra kompensuojamojo, o ne baudžiamojo pobūdžio, tai draudimo įmokos priėmimas ir visos draudimo išmokos grąžinimas, teisėjų kolegijos nuomone, prieštarautų teisingumo principui, tai būtų neadekvati sankcija padarytam pažeidimui dėl pavėlavimo sumokėti įmokos dalį.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškovo ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Kasatorius teigia, kad, lingvistiškai aiškinant TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies formuluotę, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti draudimo išmoką ne tik tais atvejais, kai draudėjas apskritai nėra sumokėjęs draudimo įmokos, bet ir tais, kai draudimo įmokos nesumokėjo draudimo sutartyje nustatytu laiku, t. y. pakanka juridinio fakto, jog draudėjas būtų pavėlavęs sumokėti draudimo įmoką.
  2. Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad draudiko teisė pretenduoti į tretiesiems asmenims išmokėtos draudimo išmokos išieškojimą ir teisė reikalauti draudimo įmokos už draudimo paslaugas paneigia draudimo sutarties esmę, kasatorius nurodo, jog draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, esmei prieštarautų draudimo įmokos sumokėjimas po draudžiamojo įvykio, žinant apie atsiradusią žalą ir siekiant išvengti padarinių, nes draudžiamasis įvykis draudėjui iš anksto negali būti žinomas, draudimo įmokos sumokėjimas negali priklausyti nuo draudžiamojo įvykio buvimo.
  3. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai sutapatino iš regresinės ir sutartinės prievolės kylančias teisines pareigas: draudiko pareiga mokėti draudimo išmokas atsiranda draudimo sutarties pagrindu (CK 6.987, 6.1004 straipsniai), o TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies pagrindu pagal draudiko reikalavimą atsirandanti regresinė prievolė yra savarankiška, nuo kurios nepriklauso sutartinės prievolės vykdymas, todėl TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies pagrindu atsiradusi regreso teisė į draudėją neeliminuoja draudiko teisės reikalauti vykdyti draudimo sutartį; tokių išimčių nenumatyta ir TPVCAPDĮ, todėl kasatorius mano turintis teisėtą pagrindą reikalauti įvykdyti abi (tiek sutartinę, tiek regresinę) atsakovui priklausančias prievoles. TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos, draudimo apsaugos atsiradimo nesiejant su draudimo įmokos ar jos pirmos dalies sumokėjimo momentu; draudimo sutarčių 1.2 punktuose nurodyta jų įsigaliojimo data (2010 m. sausio 29 d.). Kadangi draudimo sutartis įpareigojo kasatorių garantuoti dėl apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykyje žalą patyrusių nukentėjusių trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimo, neviršijant įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos, atsakovui buvo teikiamos draudimo paslaugos, tai, kasatoriaus nuomone, už draudimo paslaugas draudėjas turi pareigą vykdyti savo priešpriešines pareigas ir mokėti visas draudimo sutartyje nustatytas įmokas.
  4. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos teisės normos nėra konkuruojančios, tai savarankiški draudiko teisių gynimo būdai, taikytini esant skirtingoms aplinkybėms. Kasatoriaus teigimu, teismų motyvai, kad draudikas, nepasinaudojęs teise nutraukti draudimo sutartį, praranda teisę remtis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, iš esmės paneigia šios teisės normos taikymo galimybes, nes ji yra skirta teisiniams padariniams, kai draudimo sutartis nėra sustabdyta ar nutraukta, reglamentuoti. Kasatorius pažymi, kad TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta draudiko teisė, bet ne pareiga savo iniciatyva nutraukti draudimo sutartį, jei draudėjas sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

17Atsiliepime į ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ kasacinį skundą atsakovas UAB „SV Transport“ prašo teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Atsakovas teigia, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis turi būti aiškinama ne tik lingvistiškai, bet ir sistemiškai, kartu su kitomis draudimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis – CK 6.987 straipsniu, Draudimo įstatymo V skyriaus nuostatomis, pagal kurias draudėjas, įpareigotas įstatymo, draudimo sutartį sudaro vien tik tam, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui dėl jo kaltės, trečiųjų asmenų patirtą žalą apmokėtų draudikas ir kad šios pareigos nereikėtų vykdyti draudėjui. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį aiškindamas lingvistiškai atsakovas pabrėžia, kad įstatyme nustatyti viso?s draudimo įmokos nesumokėjimo padariniai („<...> nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą <...>“), nereglamentuojant dalies įmokos nesumokėjimo padarinių.
  2. Atsakovas viso proceso metu laikosi nuoseklios pozicijos, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta regreso teisė draudikui gali atsirasti tik tuo atveju, kai draudėjas nustatytu laiku nesumoka draudimo įmokų ir tuo laikotarpiu apdrausta transporto priemone padaroma žala (ginčo atveju atsakovas nesumokėjo tik dalies, o ne visų draudimo įmokų). TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymas reikštų, kad atsakovas iš šalių sudarytų draudimo sutarčių ne tik negautų siekto ir sutarto rezultato (turtinių interesų užtikrinimo), bet dar ir patirtų nuostolių dėl sudarytos sutarties. Atsakovo vertinimu, neesminis sutarties pažeidimas (dalies draudimo įmokos sumokėjimas pavėluotai) negali kitos sutarties šalies (draudiko) visiškai atleisti nuo jos įsipareigojimų vykdymo (t. y. nuo draudimo išmokos nukentėjusiam asmeniui išmokėjimo savo sąskaita), nes tai reikštų, kad draudėjui nėra taikoma draudimo apsauga, prieštarautų draudimo sutarties esmei.
  3. Atsakovas nurodo, kad pavėluotai sumokėdamas draudimo įmokas praleido prievolės įvykdymo terminą ir taip pažeidė prievolę, tačiau šis pažeidimas kasatoriaus nebuvo laikomas esminiu sutarties pažeidimu (kasatorius tai pripažino ir neginčijo), nebuvo taikomi įstatyme nustatyti padariniai. Kadangi kasatorius gavo tai, ko tikėjosi iš sutarties (CK 2.17 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes draudimo įmokos jam buvo sumokėtos, tai nepagrįsti yra jo argumentai, kad atskirai turi būti vertinamos šalių pareigos vienai kitai pagal sudarytą sutartį ir atskirai – dėl regresinės prievolės atsiradimo. Atsakovo vertinimu, šalių atsakomybė viena kitai taikytina išimtinai pagal draudimo sutarties sąlygas; draudėjui sumokėjus draudimo įmokas, o draudikui jas priėmus, draudimo sutartis laikoma įvykdyta tinkamai, naujos prievolės iš tos pačios sutarties neturi atsirasti.
  4. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad apdairaus, rūpestingo ir sąžiningo draudiko teisių ir interesų apsauga nustatyta Draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (teisė sustabdyti draudimo apsaugą, įstatymų nustatyta tvarka pranešus apie tai draudėjui), 80 straipsnio 1 dalyje (teisė sustabdyti sutarties vykdymą), TPVCAPDĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (draudimo sutarties terminas nepratęsiamas, kai nesumokėta priklausanti už praėjusius laikotarpiu mokėti draudimo įmoka pagal galiojančią draudimo sutartį), 11 straipsnio 5 dalyje (teisė reikalauti 0,04 proc. delspinigių nuo nustatytu laiku nesumokėtos draudimo įmokos už kiekvieną pavėluotą dieną). Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 6.1004 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai draudžiamasis įvykis įvyksta iki sumokant draudimo įmoką, kurios terminas yra suėjęs, draudikas turi teisę įskaityti nesumokėtą sumą į draudimo išmoką, turtinė sankcija draudėjui nėra siejama su galimais draudiko patirtais turtiniais nuostoliais – draudimo išmokomis ir jų dydžiu.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas

21TPVCAPDĮ 11 straipsnis reglamentuoja kai kuriuos klausimus dėl draudimo sumos ir įmokos. Jo 7 dalyje nustatyta draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Draudikas šia teise gali naudotis, jeigu draudimo sutartis yra galiojanti, t. y. ji yra sudaryta ir nenustojusi galios. Ar sudaryta sutartis galioja, sprendžiama pagal tai, ar ji nėra niekinė, nuginčyta arba nutraukta. Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPDĮ, yra rašytinė, atlygintinė, terminuota ir konsensualinė. Toks draudimo sutarties teisinis reguliavimas nustatytas nukentėjusio asmens interesais, nes, net ir draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokos, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui.

22Draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Ji turi būti vykdoma tinkamai, t. y. pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu pažeidžiama sutartimi nustatyta draudimo įmokų mokėjimo tvarka, pavyzdžiui, draudimo įmoka mokama ne laiku ar ne visa, tai kvalifikuojama kaip draudėjo pareigų nevykdymas. Dėl pareigų nevykdymo gali būti ribojamos asmens teisės, nutraukiama sutartis, reikalaujama kompensacijų ar nuostolių atlyginimo ir kt. Tokios sankcijos yra nustatytos draudėjui už pareigos mokėti draudimo įmoką pažeidimą. Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t.y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas.

23Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalį už nustatytu laiku nesumokėtą draudimo įmoką draudikas turi teisę reikalauti delspinigių, atitinkamai draudėjas privalo mokėti delspinigius. Jie mokami nepriklausomai nuo to, ar buvo išmokėta draudimo išmoka. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį draudėjas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti ją grąžinti. Draudiko teisė reikalauti grąžinti išmokėtas sumas pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį atsiranda, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalį. Taigi TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta teisinė kompensuojamojo pobūdžio sankcija, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad draudiko sumokėtų išmokų grąžinimo klausimus taip pat reglamentuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis. Šioje normoje įtvirtinta nuostata, pakartojanti draudiko teisę reikalauti grąžinti draudimo išmoką, taip pat kitos šią teisę detalizuojančios nuostatos. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Šioje nuostatoje pasisakyta apie draudimo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymą, todėl ji yra taikoma ir pareigai laiku ir tinkamai mokėti draudimo įmokas. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant grąžinamos sumos dydį, sąrašas. Įstatyme nurodyta, kad draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aiškinant ir taikant TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį turi būti taikomi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijai, taip pat kiti kriterijai, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Teisėjų kolegija nurodo, kad grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės.

25Nagrinėjamoje byloje spręsdami dėl TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies aiškinimo ir taikymo teismai pirmiau nurodytų TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies nuostatų nesilaikė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies aiškinimo ir taikymo yra pagrįsti. Kadangi bylai reikšmingos faktinės aplinkybės visa reikiama apimtimi nebuvo tirtos ir svarstytos, tai yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

26Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

27Kasaciniame skunde turi būti išdėstyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų kasacijos pagrindus, nustatytus CPK 346 straipsnyje. Tai teisinės prigimties ir pobūdžio teiginiai. Teisiniai teiginiai pagal turinį turi būti išsamūs. Be to jie turi būti susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ir pareikštais reikalavimais, kuriuos teismo privalėjo spręsti. Jeigu dalis kasacinio skundo argumentų šių reikalavimų neatitinka, tai yra pagrindo išvadai, kad jie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko dėl to, kad jie yra ne teisinio turinio, arba kad jie yra neišsamūs, arba kad yra nesusiję su nagrinėjama byla, joje nustatytomis aplinkybėmis, taikytina teise ir teismų praktika. Dėl tokių argumentų kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti, nes nėra suformuluotas kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto).

28Nagrinėjamoje byloje nebuvo nagrinėjami ginčai ir nebuvo sprendžiami reikalavimai dėl draudimo sutarties nutraukimo, išmokų priteisimo, todėl kiti kasacinio skundo fragmentiški teisiniai motyvai dėl sutarties galiojimo, dėl jos nutraukimo, dėl išmokų mokėjimo nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

30Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ sumokėjo 936 Lt žyminio mokesčio bei turėjo 1452 Lt bylinėjimosi išlaidų už kasacinio skundo parengimą, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo UAB „SV Transport“. Atsakovas UAB „SV Transport“ turėjo 1936 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, kurias prašo priteisti iš ieškovo UADK „PZU Lietuva“. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 24,85 Lt tokių išlaidų.

31Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, ginčo šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėjami. Jie bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės... 6. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą... 7. Ieškinyje nurodyta, kad 2010 m. sausio 29 d. ieškovas su atsakovu sudarė... 8. Ieškovas teigia, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog jei... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 10. Joniškio rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nustatė, kad, nors atsakovas likusias draudimo įmokas sumokėjo 2010... 12. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Teisėjų kolegija nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo jau buvo... 14. Teisėjų kolegija sprendė, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies taikymas tai... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti Joniškio... 17. Atsiliepime į ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ kasacinį skundą atsakovas... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti iš... 21. TPVCAPDĮ 11 straipsnis reglamentuoja kai kuriuos klausimus dėl draudimo sumos... 22. Draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas... 23. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalį už nustatytu laiku nesumokėtą draudimo... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudiko sumokėtų išmokų grąžinimo... 25. Nagrinėjamoje byloje spręsdami dėl TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies... 26. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 27. Kasaciniame skunde turi būti išdėstyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie... 28. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nagrinėjami ginčai ir nebuvo sprendžiami... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 30. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą ieškovas UAB... 31. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...