Byla 2A-1030-555/2012

Dėl išlaikymo reikalingumo juridinio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. V., O. K. dėl išlaikymo reikalingumo juridinio fakto nustatymo ir

Nustatė

2pareiškėjas pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvo V. K., a.k. ( - ) mirties dieną – 2009-08-31 jam - E. K., a.k. ( - ) jau buvo reikalingas išlaikymas. Nurodė, kad po tėvo mirties liko palikimas: l/2 dalis buto ( - ) , Kauno r., automobilis Nissan Micra ir namų apyvokos bei apstatymo daiktai. Pareiškėjas su broliu O. K. pagal CK 5.11 str. buvo vieninteliai įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai ir Kauno rajono I-ajam Notaro biurui padavė prašymus dėl palikimo priėmimo po tėvo V. K. mirties, bet paaiškėjo, kad V. K. 2009-08-25 testamentu visą savo turtą paliko pašaliniam asmeniui G. V.. Nuginčyti testamento pareiškėjui nepavyko. Taip pat nurodė, kad CK 5.20 straipsnis suteikia teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi pareiškėjas nuo 2008-06-04 iki 2036-10-29 yra pripažintas 2-os grupės invalidu (neįgaliu) ir jam reikalingas išlaikymas, kad galėtų patenkinti minimalius poreikius. Pareiškėjas gauna socialinę pašalpą 324 Lt, nekilnojamojo turto, indėlių banke neturi, gyvena savivaldybei priklausančiame bute nuomininko teisėmis.

3Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 24 d. pareiškimą atmetė. Nurodė, kad 2009-08-31 mirė V. K. (b.l. 4), kuris pagal 2009-08-25 testamentą visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris jam mirties dieną priklausė kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, o taip pat turtą, į kurį jam bus atstatyta nuosavybės teisė po jo mirties, paliko G. V. (b.l. 6), 2010-05-18 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo ieškovų E. K., O. K. ieškinys atsakovėms G. V., R. K. ir Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarei J. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas, yra įsiteisėjęs. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad pareiškėjo tėvo mirties dieną pareiškėjas buvo iš dalies darbingas - nustatytas darbingumo lygis 40 proc., gavo 324,00 Lt pašalpą, nekilnojamojo turto neturėjo, tačiau jo vardu buvo registruota eilė transporto priemonių, brolis O. K., kuris verčiasi transporto priemonių pirkimu pardavimu, kiekvieną mėnesį davė 1000 EUR. Kadangi pareiškėjo vardu registruojamos transporto priemonės, teismas sprendė, kad pareiškėjas taip pat dalyvauja transporto priemonių pirkimo – pardavimo versle, be to, pareiškėjas atliko buto, esančio ( - ) . rekonstrukcijos darbus, t.y. pareiškėjas turėjo pajamų bei sveikatos galimybių atlikti tokiems darbams. Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai, kad jam jau buvo reikalingas išlaikymas tėvo V. K. mirties dieną, t.y. 2009-08-31, kad galėtų patenkinti minimalius poreikius, yra nepagrįsti įrodymais, priešingai – surinkti įrodymai paneigia tokio reikalingumo pagrindo buvimą. Kadangi pareiškėjas neįrodė aplinkybės, kad jo gaunamos pajamos bei turimas turtas palikėjo mirties dieną nebuvo pakankami būtinoms gyvenimo reikmėms tekinti, todėl teismas pareiškimą dėl išlaikymo reikalingumo juridinio fakto nustatymo atmetė.

4Apeliaciniu skundu pareiškėjas E. K. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškimą tenkinti. Mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei faktines aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis – pareiškėjas turėjo lėšų ir sveikatos pastatyti prie savivaldybės nuomojamo buto priestatą. Nurodo, kad priestatas buvo statomas nuo 2002 metų šešerius metus, nes jį statė pareiškėjo tėvas ir brolis iš įvairių statybinių atliekų, ir buvo baigtas statyti prieš 8 mėnesius iki tėvo mirties, o tai rodo, kad nei lėšų nei sveikatos pareiškėjas neturėjo. Apelianto nuomone, nepagrįsta ir teismo išvada, kad jis – pareiškėjas dalyvauja brolio transporto priemonių pirkimo pardavimo versle. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių šią teismo išvadą, be to, byloje yra raštiškas susitarimas, kuriuo jis – pareiškėjas leido broliui transporto priemones registruoti pareiškėjo vardu. Taip pat nurodo, kad teismas nevertino įrodymų dėl pareiškėjo invalidumo, turtinės padėties.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo G. V. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

8Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi paveldėjimo pagal testamentą atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi ir suaugę palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.

9Pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.); ši teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijai (CK 3.72 str. 1, 2, 5, 6 d., 3.192, 3.205 str.), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008); atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; kt.). Taigi, konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.

10Byloje nustatyta, kad tėvo mirties dieną pareiškėjas buvo iš dalies (40 proc.) darbingas, tačiau, sprendžiant, kad asmeniui reikalingas išlaikymas CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti atsižvelgiama ne tik į poreikį būti išlaikomam, bet ir į faktą, ar asmuo negali savęs išlaikyti, nėra išlaikomas ar neturi teisės įgyvendinti socialinių garantijų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nedarbingumo dėl neįgalumo požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas dėl neįgalumo palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2010). Taigi neįgaliam palikėjo vaikui nereikia įrodyti poreikio būti išlaikomam, tačiau būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad jis neturi pakankamai lėšų ir išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, tačiau jų nepakanka būtiniems gyvenimo poreikiams patenkinti, nepretenduojant į palikimo dalį. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad palikimo atsiradimo metu pareiškėjas buvo riboto darbingumo, teismas nelaikė lemiama išlaikymo reikalingumo faktui nustatyti, bet vertino ir kitus pareiškėjo reikalavimo pagrindu nurodytus faktinius duomenis.

11Pagal byloje pateiktus įrodymus matyti, kad pareiškėjui, kuris yra iš dalies nedarbingas, pagalbą teikė valstybė, t. y. dėl neįgalumo atsiradęs išlaikymo poreikis buvo įgyvendintas taikius socialines garantijas - mokama 324 Lt šalpos pensija neįgaliajam (b.l. 45), pareiškėjas gali dirbti, tačiau ne visą darbo dieną arba darbo savaitės darbo laiką ir pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje (b.l. 9), pareiškėjas 2002-2009 m. atliko buto, esančio ( - ) Kauno r., rekonstravimo darbus – pastatė priestatą, kurio pirmajame aukšte įrengtas koridorius, vonios patalpa ir laiptinė koridorius, mansardoje – kambarys ( b.l. 49, 72, 84), pareiškėjo vardu buvo įregistruojama ir išregistruojama eilė transporto priemonių (b.l. 58-62), kas suponuoja išvadą, kad pareiškėjas dalyvauja transporto priemonių pirkimo pardavimo versle, pareiškėjui finansinę paramą teikė ir teikia brolis O. K.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą priėjo pagrįstos išvados, kad nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo išlaikymo reikalingumą jo tėvo mirties dieną, t.y. 2009-08-31, būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas.

12CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors apeliantas ir teigia, kad teismo sprendimas pagrįstas tik prielaidomis ir samprotavimais, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus.

13Įvertinus nurodytas aplinkybės darytina išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad tėvo V. K. mirties dieną pareiškėjas E. K. atitiko CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus išlaikymo reikalingumo kriterijus. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

15Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.