Byla 3K-3-173/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Gurevičiaus ir Birutės Janavičiūtės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui R. G. dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo; trečiasis asmuo – Šiaulių miesto 6–ojo notarų biuro notaras D. J.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė nurodė, kad jai, palikėjo A. B. sutuoktinei, reikalingas išlaikymas, todėl prašė pripažinti teisę į privalomąją palikimo dalį – po sutuoktinio mirties 2007 m. gruodžio 26 d. likusį dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), kurį palikėjas testamentu paliko atsakovui R. G. Ieškovė pažymėjo, kad nuo 1998 m. dėl sveikatos yra nedarbinga, jai nustatytas 50 proc. netekto darbingumo lygis, gauna 209 Lt pašalpą; pajamų nepakanka pragyventi, ieškovė neturi turto, išskyrus vieno kambario bendrabučio tipo butą (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelė gyvenamoji patalpa. Ieškovė laikė, kad jos turtas ir pajamos suponuoja išlaikymo reikalingumą; būdama nedarbinga dėl sveikatos būklės ji atitinka formaliuosius subjektiškumo pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį kriterijus, tačiau notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, nurodęs, kad šiuo atveju išlaikymo reikalingumo faktui nustatyti būtinas teismo vertinimas, ar galioja dėl ieškovės įstatymo įtvirtinta teisė į privalomąją palikimo dalį, atsižvelgiant į jos turtą ir pajamas palikėjo mirties dieną. Ieškovė teigė, kad po sutuoktinio mirties jos materialinė padėtis pablogėjo; ieškovė su A. B. kartu gyveno ilgą laiką, tačiau susituokė 2007 m. rugsėjo 4 d. A. B. sunkiai susirgus, jį slaugė ir juo rūpinosi. Ieškovė turi du nepilnamečius vaikus iš pirmos santuokos, jais padeda rūpintis vaikų tėvas ir ieškovės motina. Ieškovė reikalavimą grindė CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

6Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas, vadovaudamasis CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytu reglamentavimu, kad teisė į privalomąją palikimo dalį nustatoma, atsižvelgiant išlaikymo reikalingumą palikėjo mirties dieną, taip pat įvertinęs šalių, liudytojų paaiškinimus ir bylos rašytinius įrodymus, nustatė, jog ieškovė sutuoktinio mirties dieną buvo nedarbinga 50 proc., t. y. ji turėjo teisę dirbti ne visą darbo dieną arba darbo savaitę. Palikėjas, ieškovės sutuoktinis A. B., sunkiai sirgo, jam buvo reikalinga kito asmens priežiūra, todėl ieškovė neturėjo galimybių dirbti; ji gavo 208,93 Lt invalidumo pensiją, kitų pajamų, santaupų ar vertybinių popierių neturėjo. Ieškovė turi du nepilnamečius vaikus, tačiau neturėjo galimybių juos išlaikyti, todėl vienas sūnus gyveno pas jos motiną kaime, kitas – su vaiko tėvu. Šeimos pajamas, be ieškovės pašalpos, sudarė 200 Lt mokestis už išnuomotą vieną buto kambarį, A. B. 264,12 Lt invalidumo pensija, iš viso apie 700–800 Lt. Po A. B. mirties likęs jam nuosavybės teise priklausęs dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini) testamentu paliktas atsakovui R. G. Teismas nurodė, kad ieškovė turi 20,67 kv. m bendrabučio tipo vieno kambario butą, kuriuo nesinaudoja, jame gyvena kiti asmenys, ieškovė už tai gauna 20-40 Lt pajamų arba 1-2 kartus per mėnesį maisto produktų; vertindamas, ar tai yra pakankamos pajamos ir ar ieškovei reikalingas išlaikymas, teismas sprendė, kad pirmiau nustatytos aplinkybės apie ieškovės turtą ir pajamas nepaneigia jos teisės į privalomąją palikimo dalį; pajamos nebuvo pakankamos ne tik pragyventi, bet ir patenkinti gyvybinius poreikius, ieškovei buvo reikalingas išlaikymas jos sutuoktinio mirties dieną, todėl jai pripažintina teisė į privalomąją palikimo dalį – 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini) (CK 5.13, 5.20 straipsniai).

7Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu jį tenkino, panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Apeliacinės, priešingai nei pirmosios, instancijos teismas padarė išvadą, kad bylos medžiaga nepatvirtinama, jog palikėjo mirties dieną ieškovei buvo reikalingas išlaikymas. Kolegija pažymėjo įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į privalomąją palikimo dalį yra specifinė ir nesaistoma tik asmens nedarbingumo, t. y. aplinkybė, kad asmuo yra nedarbingas dėl amžiaus ar dėl sveikatos būklės, savaime nereiškia, jog jam reikalingas išlaikymas; dėl amžiaus ar sveikatos būklės palikėjo sutuoktinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu jam preziumuojamas išlaikymo reikalingumas nepaneigtas bendra tvarka, t. y. teismui nedraudžiama nustatyti priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje pagal Z. S. pareiškimą; Nr. 3K-3-548/2008). Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas laikė, kad, CK 5.20 straipsnio 1 dalies normą aiškinant sistemiškai su CK 3.72 straipsnio 2 dalimi, kurioje sutuoktinio teisė į išlaikymą saistoma jo turtinės padėties, bet ne nedarbingumo ar kitų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, ar pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį asmuo turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, indėlių banke, vertybinių popierių bei kitų pajamų. Spręsdamas, ar ieškovei palikimo atsiradimo metu buvo reikalingas išlaikymas, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jai nuo 2007 m. lapkričio 29 d. iki 2009 m. lapkričio 28 d. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, mokama 208,93 Lt invalidumo pensija, už bendrabučio tipo buto nuomą gaudavo 200 Lt per mėnesį; pajamos per mėnesį buvo apie 700 Lt. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad sutuoktinio mirties dieną ieškovei išlaikymas nebuvo reikalingas. Nors ieškovė turi du nepilnamečius vaikus iš kitos santuokos, tačiau jų neišlaikė; 40 000 Lt vertės bute nedeklaruota vaikų gyvenamoji vieta, todėl kolegija laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad ji dėl vaikų interesų apsaugos negali šio buto parduoti. Spręsdamas ieškovės išlaikymo reikalingumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į CK 3.72 straipsnio 6 dalies taikymo aspektu svarbias aplinkybes: santuoka truko keturis mėnesius, ieškovė nesirūpino buvusiu sutuoktiniu, jo neslaugė, elgėsi amoraliai, nedalyvavo laidotuvėse, A. B. buvo netekęs 70 proc. darbingumo ir jam taip pat buvo reikalingas išlaikymas.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu kasatorė (ieškovė) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

101. Dėl įrodymų įvertinimą nustatančių CPK 183, 185 straipsnių nuostatų pažeidimo. Pažeidžiant pirmiau nurodytas procesinės teisės normas apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorei palikėjo mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas, pripažintina nepagrįsta. Buto formalus įvertinimas nesuponavo išvados apie jo teikiamas pajamas; priešingai, nekilnojamasis turtas kasatorei yra daugiau našta, nes jam išlaikyti reikalingos lėšos, tuo tarpu kasatorė gauna tik 208 Lt pašalpos, 20-40 Lt nuomos mokestis už butą yra simbolinis, tačiau tik taip kasatorė jį išsaugojo ir išlaiko. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl kasatorės nepilnamečių vaikų; kasatorės pareigos dėl vaikų įtvirtintos CK 3.192 straipsnyje; vadinasi, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo kasatorei reikalingumo, turėjo paisyti pirmiau nurodytoje CK normoje įtvirtintos pareigos išlaikyti vaikus ir šiame kontekste vertinti kasatorės turtinę padėtį ir galimybes parduoti nekilnojamąjį turtą; kasatorės pastangos išsaugoti gyvenamąsias patalpas įrodo, kad ji žino savo kaip motinos pareigas ir nuo jų neatsiriboja bei tai, jog nurodytos patalpos dėl nepilnamečių vaikų interesų apsaugos apskritai negalėtų būti parduotos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad vaikų gyvenamoji vieta nedeklaruota kasatorės bute; tai rodo, kad teismas neištyrė bylos rašytinių įrodymų apie deklaruojamą abiejų vaikų gyvenamąją vietą kasatorės bute, kaip ir tai, jog už bendrabučio tipo buto nuomą kasatorė gauna 200 Lt nuomos mokesčio per mėnesį; iš tikrųjų kasatorė su buvusiu sutuoktiniu už jo buto vieno kambario nuomą gaudavo 200 Lt mokesčio, tačiau, jam mirus ir butui atitekus kitam asmeniui, kasatorė turėjo iš jo išsikelti ir neteko pajamų; palikėjo mirties dieną kasatorė gavo tik 208 Lt neįgalumo pašalpą; pajamų, kurios sudaro 1/4 dalį minimalaus atlyginimo, lygiai kaip ir turto, negalima laikyti pakankamais ir užtikrinančiais būtinų reikmių patenkinimą.

112. Dėl netinkamo CK 3.72 straipsnio 6 dalies ir 5.20 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo, nukrypimo nuo teismų praktikos nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką dėl CK 5.20 straipsnio 1 dalies taikymo išaiškinimo, kad joje išvardytiems subjektams išlaikymo reikalingumas preziumuojamas, jeigu jie yra nepilnamečiai, nedarbingi dėl savo amžiaus ar invalidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal E. J. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-323/2005); prie šių asmenų sąrašo priskirtini palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka turi būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į priklausančią privalomąją palikimo dalį. Taigi nedarbingas dėl sveikatos būklės (neįgalumo) palikėjo sutuoktinis atitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus subjektiškumo kriterijus. Pagal įstatymą esant palikėjo sutuoktinio nedarbingo dėl sveikatos būklės išlaikymo reikalingumo prezumpcijai, įrodinėjimo dalykas, ginčijant subjektą pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, yra tai, kad palikėjo mirties dieną sutuoktinis turėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms (tokiems vertinimams reikšmingi duomenys apie nuosavybę į daiktus, banko indėlius ir kt.), t. y. reikia įrodyti, kad palikėjo mirties dieną sutuoktinio turtinė padėtis buvo nepakankama būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Prezumpcija gali būti paneigta, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įvirtintų principų, taip pat civilinių santykių reglamentavimui taikomo proporcingumo principo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje pagal N. J. skundą, bylos Nr. 3K-3-377/2007). Tai reiškia, kad kitos aplinkybės išlaikymo reikalingumo faktui nustatyti ir prezumpcijai į išlaikymą paneigti ar patvirtinti neturi reikšmės. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas, sistemiškai aiškindamas ir taikydamas CK 5.20 straipsnį ir 3.72 straipsnio 6 dalį, pastarąją teisės normą aiškino per plačiai, taip pažeidė šios normos aiškinimo taisyklę ir išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. CK 3.72 straipsnio 6 dalis taikoma šeimos bylose, sprendžiant dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, kai nutraukiama santuoka; šioje byloje sprendžiami paveldėjimo teisiniai santykiai, sistemiškai aiškinant ir taikant CK 5.20 straipsnio ir 3.72 straipsnio 2 dalies teisės normas, nagrinėjamas išlaikymo reikalingumo prezumpcijos klausimas. Apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad, sprendžiant dėl teisės į privalomąją palikimo dalį, teismai privalėtų vertinti ne tik įpėdinio turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, bet ir santuokos trukmę, sutuoktinių tarpusavio santykius, slaugą vienas kito atžvilgiu ir kt., neatitinka paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių normų, teisės doktrinos, teismų praktikos.

12Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti galioti ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos nuostatų dėl kriterijų, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, kai sprendžiama dėl jo teisės į privalomąją palikimo dalį.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Įgyvendindama kasacinio teismo jurisdikciją (CPK 353 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija šioje byloje aptaria paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimą, reikšmingą apibrėžiant sutuoktinio teisės į privalomąją palikimo dalį teisinius pagrindus. Dėl CK 5.20 straipsnyje nustatyto išlaikymo reikalingumo aiškinimo ir įrodymų vertinimo

16CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo sutuoktinis, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi įstatymo įtvirtinta teisė į privalomąją palikimo dalį tam tikra dalimi apriboja testamento laisvės principo veikimą, kuriuo vadovaudamasis palikėjas gali savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto: palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu arba apskritai nepriimti sprendimo palikimo klausimu. Testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe išraiška paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas testamentą, gali būti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valią.

17Nagrinėjamoje byloje palikėjas A. B., paveldėjimu 2006 m. gruodžio 1 d. įgijęs nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini), šį butą ir kitą turtą 2007 m. lapkričio 16 d. testamentu paliko atsakovui R. G., taip nušalino nuo paveldėjimo ieškovę, sutuoktinę. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, kad tais atvejais, kai palikėjo valia asmuo nušalinamas nuo palikimo, įstatymo nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama apginti reikalingus išlaikymo šeimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams grindžiamas šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo nustatytas išlaikymo reikalingumas neatskleidžia detalaus šios sąvokos turinio; tokiu atveju teismas kiekvienoje konkrečioje byloje taiko teisės normą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje M. D. prieš J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2008, pažymėjo, kad dėl išlaikymo reikalingumo kriterijų sprendžiama, neapsiribojant atskirais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis; kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesaistoma mirusiojo teikto išlaikymo, tai vien ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga, sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatymo saistoma ne vienos ar kelių išvardytų aplinkybių, todėl jų konstatavimas nesuteikia pagrindo išvadai, kad tokiam asmeniui reikalingas išlaikymas; išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi, ar kompetentingų institucijų nustatytas ar ne darbingumo lygis, invalidumo grupė; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Taigi klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas saistomas tam tikrų teisių: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turi taip pat įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramą ir kt.), nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis. Jei byloje paaiškėja aplinkybių, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo kaltais veiksmais (dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir pan.) sukūrė sunkią materialinę padėtį, teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nėra pagrindas netenkinti ieškinio reikalavimo dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo.

18Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo reikalingumo kasatorei klausimą, atsižvelgė į jos nekilnojamąjį turtą ir jo vertę, gaunamas pajamas palikėjo mirties dieną, todėl teisingai sprendė, jog pirmiau nurodytų aplinkybių visuma suponavo pagrįstą išvadą, kad kasatorė turėjo pakankamai pajamų, būtinų gyvenimo reikmėms tenkinti, nepretenduodama į palikimo dalį ir kad išlaikymas jai nebuvo reikalingas. Apeliacinės instancijos teismo išvados motyvuotos, teismas rėmėsi kitomis CK normomis (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys). Vadinasi, teismo sprendimas, kuriame pagal įstatymą ištirti įrodymai suponavo tam tikras teismo išvadas, nevertintinas kaip neatitinkantis teismų praktikos nuostatų.

19Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl kasatorės nepilnamečių vaikų, buto išlaikymo, nekilnojamojo turto pardavimo galimybių padaryta, neįvertinus CK 3.192 straipsnyje įtvirtintos tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus laikymosi aspektu.

20Teisėjų kolegija dėl išdėstytų argumentų daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, laikinoji apsaugos priemonė naikintina (CPK 150 straipsnis).

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 150 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

22Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – areštą, taikytą A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), (mirusio 2007 m. gruodžio 26 d.), butui (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

24Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

25Nutarties nuorašą išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė nurodė, kad jai, palikėjo A. B. sutuoktinei, reikalingas... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 6. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį... 7. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu kasatorė (ieškovė) prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 10. 1. Dėl įrodymų įvertinimą nustatančių CPK 183, 185 straipsnių... 11. 2. Dėl netinkamo CK 3.72 straipsnio 6 dalies ir 5.20 straipsnio... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, apeliacinės... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Įgyvendindama kasacinio teismo jurisdikciją (CPK 353 straipsnio 1 dalis),... 16. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo sutuoktinis, kuriam... 17. Nagrinėjamoje byloje palikėjas A. B., paveldėjimu 2006 m. gruodžio 1 d.... 18. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos... 19. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstais kasacinio skundo... 20. Teisėjų kolegija dėl išdėstytų argumentų daro išvadą, kad apeliacinės... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 23. Panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – areštą, taikytą A. B., a. k.... 24. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir... 25. Nutarties nuorašą išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai....