Byla 2-63-151/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Rimai Matusevičienei, atsakovui E. J., jo atstovui advokato padėjėjui Tautvydui Tomkui, trečiajam asmeniui Ž. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui E. J., trečiajam asmeniui Ž. K. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš atsakovo E. J. 50 045,30 Lt žalos atlyginimo.

3Patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2009-05-29 apie 15.30 val. Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės policijos 2-jo būrio vyresnieji patruliai Ž. K. ir V. V. persekiojo bėgantį ginkluotą įtariamąjį E. J.. Vydamasis įtariamąjį, Ž. K. šoko per griovį, parkrito ir susižeidė koją. Ž. K. dėl patirtos traumos nuo 2009-05-29 iki 2009-07-15 buvo nedarbingas.

4Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija atliko Ž. K. sveikatos ekspertizę ir konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130, sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2009-05-29, priskiriamas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymui.

52009-05-29 Kauno apskr. VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00511/09 pagal LR BK 180 str. 3 d. Įtariamuoju šioje byloje pripažintas E. J..

6Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsižvelgdamas į Kauno apskr. VPK 2010-02-17 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-52 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio Ž. K. sveikatos sutrikdymo tarnybos metu" ir Kauno apskr. VPK viršininko 2010 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. 20-TE-252 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo viršilai Ž. K.", pagal PD centralizuotų priemonių programos sąmatos straipsnį „Darbdavių socialinė parama pinigais" Kauno apskr. VPK skyrė 50 046,30 Lt išmokėti piniginę kompensaciją Ž. K., patyrusiam apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymą, susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu. Kauno apskr. VPK buvo pervesta 50 046,30 Lt piniginei kompensacijai išmokėti. Piniginę kompensaciją - 50 046,30 Lt 2010-05 Kauno apskr. VPK pervedė į Ž. K. asmeninę sąskaitą. Ieškovo teigimu, išmokėjęs nukentėjusiam pareigūnui šią išmoką, jis pagal CK 6.280 straipsnį turi teisę iš E. J., padariusio žalą Ž. K., regreso tvarka išieškoti tokio dydžio sumą, kokia buvo sumokėta Ž. K., t. y. 50 046,30 Lt.

7Atsakovas E. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu visiškai nesutinka, mano, kad ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas dėl atsiliepime išdėstytų motyvų.

8Atsiliepime nurodė, jog Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui, atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievole atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą. Taigi žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastini ryšį (CK 6.245-6.250 straipsniai). Tuo atveju, jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą - nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę.

9Atsakovas nurodo, kad trečiasis asmuo jį persekiodamas negalėjo susižaloti, apie susižalojimo laiką ir vietą byloje jokių duomenų iš viso nėra, todėl jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareigūno atžvilgiu ir nėra niekaip susijęs su reikalaujama žala. Net ir tuo atveju, jei pareigūnas būtų susižalojęs jį persekiodamas, jis būtų susižalojęs tik dėl savo kaltės, t. y. dėl to, kad bėgdamas tarnybos metu neįvertino adekvačiai situacijos, šoko per griovį, kurio negalėjo peršokti. Todėl akivaizdu, kad jis neatliko jokio neteisėto veiksmo dėl kurio būtų atsakingas už pareigūno sveikatos sutrikdymą. Jo kaltė dėl sveikatos sužalojimo nepasireiškė nei tyčia, nei neatsargumu. Tiesioginė žalos atsiradimo priežastis buvo paties pareigūno Ž. K. veiksmai. Ieškovas ieškinyje pripažino, jog traumą sąlygojo griovys. Taigi traumos priežastis buvo ne kontaktas su juo ar kiti jo veiksmai, todėl priežastinio ryšio šiuo atveju taip pat nėra. Tai, kad sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys su tarnyba, neįrodo, kad priežastinis ryšys apima ir jo veiksmus.

10Policijos pareigūnui Ž. K. išmokėta jo aštuoniolikos mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Ž. K. buvo nedarbingas nuo 2009-05-29 iki 2009-07-15, t. y. 47 dienas. Atsakovas teigia, kad yra daugiau nei akivaizdu, kad Ž. K. realiai nepatyrė ieškovo prašomo dydžio nuostolių, kadangi buvo nedarbingas neilgą laiko tarpą. Ši aplinkybė kelia abejonių, ar pareigūnui išmokėta draudimo išmoka atitinka jo realiai patirtą žalą ir jos neviršija, bei paneigia kompensacijos atitikties realiai patirtai žalai prezumpciją. Iš piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelės matyti, jog Ž. K. vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudaro 131,77 Lt. Kas reiškia, jog per 47 dienų laikotarpį, kuomet pareigūnas buvo nedarbingas, jis prarado 6 193,19 Lt (47 d. X 131,77=6 193,19 Lt) sumą, nors jam buvo išmokėta bemaž 10 kartų didesnė suma. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškusi reikalavimą išmokėtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui policijos įstaiga turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes, išmokėjusi kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnas realiai patyrė žalą, nuo 2009-05-29 iki 2009-07-15 buvo nedarbingas bei gydėsi. Todėl vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į bylos aplinkybes - į pareigūno sužalojimo laipsnį, gydymo trukmę, turėjusią įtakos negautoms pajamoms, prašoma ieškiniu žalos suma turi būti atitinkamai mažinama teismo. Atsakovas mano, kad protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų 5 000 Lt žalos suma.

11Trečiasis asmuo Ž. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

12Atsakovas E. J. ir jo atstovas advokato padėjėjas Tautvydas Tomkus teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, taip pat paaiškino, kad policijos įstaigos regresinis reikalavimas gali būti patenkinamas tik tuo atveju, jei tokį reikalavimą galėjo reikšti pradinis kreditorius - žalą patyręs asmuo. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kadangi policijos įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek draudimo santykiuose (jei nukreiptų reikalavimą į žalą padariusio asmens draudiką), tai suponuoja išvadą, kad išmoką išmokėjusiai įstaigai taikomi ne tik tie patys ieškinio senaties terminai, bet ir jų skaičiavimo tvarka. CK 1.127 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties terminai policijos įstaigai, išmokėjusiai išmoką, skaičiuojami nuo tos dienos, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju žalą patyręs asmuo (pareigūnas) apie savo teisės pažeidimą sužinojo eismo įvykio, per kurį buvo sužalota jo sveikata, metu, t. y. 2009 m. gegužės 29 d., taigi trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą, padarytą eismo įvykiu, pasibaigė 2012 m. gegužės 29 d. Tai, kad ieškinys pareikštas nepraėjus trejiems metams nuo dienos, kada policijos įstaiga išmokėjo išmoką žalą patyrusiam asmeniui, nėra teisiškai reikšminga, nes, regreso (arba plačiąja prasme - subrogacijos) teisę įgyvendinanti policijos įstaiga perima tokios apimties teises ir pareigas, kiek jų turėjo nukentėjęs asmuo. Todėl atsakovas prašo teismo taikyti ieškinio senatį.

13Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė tenkinti ieškinį, nes žala padaryta dėl atsakovo veiksmų, paaiškino, kad prašomos sumos mažinti negali, nes reikalauja tokios sumos, kurią jie atlygino. Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pinigų išmokėjimo žalą patyrusiam asmeniui, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

14Trečiasis asmuo Ž. K. prašė spręsti teismo nuožiūra.

15Ieškinys atmestinas.

16Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2009-05-29 apie 15.30 val. Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės policijos ekipažas, kuriame dirbo Kauno apskr. VPK PR 2-jo būrio vyresnieji patruliai Ž. K. ir V. V. iš Kauno apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą apie plėšimo būdu pagrobtą automobilį ir persekiojo bėgantį ginkluotą įtariamąjį. Vydamasis įtariamąjį E. J., Ž. K. šoko per griovį, parkrito ir susižeidė koją.

17Kauno apskrities VPK 2010-02-17 tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl vyresniojo patrulio Ž. K. sveikatos sutrikdymo tarnybos metu nustatyta, kad Ž. K. sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (b.l. 7-9). 2009-07-30 Kauno apskrities VPK nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje dėl pareigūno Ž. K. sužalojimo konstatavo, kad Ž. K. buvo sužalotas tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas (b.l. 13-15), tai patvirtino ir 2010-07-30 nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas (b.l. 11-12).

182009-05-29 Kauno apskr. VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00511/09 pagal LR BK 180 str. 3 d. Įtariamuoju šioje byloje pripažintas E. J. (b.l. 19).

192010-03-31 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija atliko Ž. K. sveikatos ekspertizę ir pažyma Nr. 552 konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130, sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2009-05-29, priskiriamas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymui (b.l. 31). Ž. K. apklausos protokolas (b.l. 16-18), pažyma apie traumos sunkumą (b.l. 24), išrašai iš ambulatorinės kortelės (b.l. 25-27), ir LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos pažyma (b.l. 31) patvirtina, kad 2009-05-29 Ž. K. patyrė apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymą.

20Kauno apskrities VPK viršininkas įsakymu 2010-04-09 dėl piniginės kompensacijos viršilai Ž. K. išmokėjimo pripažino, kad Kauno apskrities VPK komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyresnysis patrulis Ž. K. buvo sužalotas eidamas tarnybines pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 40 str. 3 d., pareigūnui, kuris buvo sužalotas atliekant tarnybinės pareigas, už apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymą išmokama 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsižvelgdamas į Kauno apskr. VPK 2010-02-17 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-52 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio Ž. K. sveikatos sutrikdymo tarnybos metu" ir Kauno apskr. VPK viršininko 2010 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. 20-TE-252 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo viršilai Ž. K.", pagal PD centralizuotų priemonių programos sąmatos straipsnį „Darbdavių socialinė parama pinigais" Kauno apskr. VPK skyrė 50 046,30 Lt piniginę kompensaciją Ž. K., patyrusiam apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymą, susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu. Piniginę kompensaciją - 50 046,30 Lt 2010-05 Kauno apskr. VPK pervedė į Ž. K. asmeninę sąskaitą (b.l. 34-35).

21Policijos pareigūnai yra asmenys, kurių sveikata ir gyvybė draudžiama valstybės lėšomis. Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatytos kompensacijų pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais mokėjimo sąlygos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šias nuostatas detalizuoja ir jų įgyvendinimo tvarką įtvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintos Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygos. Pagal šių sąlygų 2 punktą draudimo objektai yra apdraustųjų sveikata ir gyvybė, 15 punkte nurodyta, kad apdraustųjų darbovietės, mokymo ir kitos įstaigos ar kariniai daliniai draudimo sumas moka iš jų išlaidų sąmatoje tam reikalui numatytų lėšų, o pagal 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Darytina išvada, kad ieškovas pareikštu ieškiniu reikalauja policijos departamento išmokėtos sveikatos draudimo išmokos iš atsakovo E. J..

22Policijos įstaigos išmokėtos sveikatos draudimo išmokos paskirtis – atlyginti pareigūnui turtinę žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo tarnybinių pareigų vykdymo metu ar kitais įstatyme nustatytais draudžiamaisiais atvejais. CK 6.290 straipsnio 1 dalis numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

23Nagrinėjamoje byloje Policijos departamentas skyrė 50 046,30 Lt išmokėti piniginę kompensaciją Ž. K.. Kauno apskr. VPK buvo pervesta 50 046,30 Lt piniginei kompensacijai išmokėti. 2010-05 Kauno apskr. VPK į Ž. K. asmeninę sąskaitą pervedė piniginę kompensaciją - 50 046,30 Lt už sveikatos sutrikdymą vadovaudamasis pirmiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtinta tvarka ir sąlygomis.

24Ieškovas prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, todėl būtina nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes – civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.).

25Nustatyta, kad pareigūnas Ž. K. vykdė savo tarnybines pareigas, kurios buvo susijusios su padidėjusiu pavojumi, padidėjusia rizika gyvybei ar sveikatai. Įtariamasis atsakovas E. J. bėgo iš nusikaltimo vietos, į pareigūnų paliepimą sustoti nereagavo. Trečiasis asmuo Ž. K. persekiojo bėgantį, kaip vėliau nustatyta, ginkluotą įtariamąjį E. J. ir vydamasis jį, šoko per griovį, parkrito ir susižeidė koją. 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu E. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 22 str. 1 d. 180 str. 3 d. ir BK 253 str. 1 d. ir nuteistas 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Darytina išvada, kad pareigūnas vykdamas savo tarnybines pareigas buvo priverstas vytis įtariamąjį ir taip susižeidė koją. Atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys, t. y. atsakovui E. J. nevykdant teisėtų pareigūno trečiojo asmens Ž. K. reikalavimų – bėgant, nepaklūstant teisėtiems pareigūno reikalavimams buvo sužalotas trečiasis asmuo Ž. K..

26Lietuvos Aukščiausias teismas yra išaiškinęs, kad deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ne tik visiško žalos atlyginimo nuostata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), bet ir kitais šią nuostatą papildančiais principais. Vienas tokių principų – nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš kalto už valstybės pareigūno sužalojimą asmens šį principą neabejotinai pažeistų. Pažymėtina, kad deliktinė civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir auklėjamąją bei prevencinę funkcijas. Jeigu valstybė (ar kitas asmuo, išmokėjęs nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą) neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų. Antra vertus, regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam pareigūnui perkeliama mokesčių mokėtojams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis). Tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Taigi nustatytina, kad atsakovas E. J. yra atsakingas už padarytą žalą, kuri buvo išmokėta pareigūnui einančiam tarnybines pareigas.

27Byloje ginčas kilo ir dėl žalos dydžio. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškęs reikalavimą išmokėtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui policijos departamentas turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes išmokėjęs kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. Ieškovas ieškiniu prašomos priteisti patirtos žalos dydį grindė specialių teisės aktų pagrindu pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydžiu. Ieškovas ir atsakovas papildomų realios žalos dydį pagrindžiančių įrodymų byloje neteikė.

28Pagal LR CK 6.249 str. 1 d., LR CPK 178 str. šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnas realiai patyrė žalą, nuo 2009-05-29 iki 2009-07-15 buvo nedarbingas bei gydėsi. Teismas atsižvelgdamas į pareigūno sužalojimo laipsnį, gydymo trukmę, turėjusią įtakos negautoms pajamoms, taip pat į aplinkybes, kad nukentėjęs asmuo patiria su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas, konstatuoja, kad ieškovo iš atsakovo prašomas priteisti žalos atlyginimas mažintinas.

29Dėl ieškinio senaties taikymo

30Atsakovas E. J. teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį civilinėje byloje ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad LR CK 1.127 str. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju Ž. K. apie savo teisės pažeidimą sužinojo įvykio, per kurį buvo sužalota jo sveikata, t.y. 2009-05-29, todėl mano, kad trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą pasibaigė 2012-05-29 ir ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą praleidęs ieškinio senaties terminą, todėl yra pagrindas atmesti ieškinį.

31Ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teismo posėdžio metu dėl ieškovo prašymo dėl ieškinio senaties taikymo termino civilinėje byloje nurodė, kad su atsakovo prašymu nesutinka, nes Policijos departamentas įgyja reikalavimo teisę į žalos atlyginimo išieškojimą iš atsakovo nuo kompensacijos išmokėjimo dienos ir ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti būtent nuo kompensacijos išmokėjimo dienos. Civilinis ieškinys teismui pateiktas nepraleidus trejų metų senaties termino.

32CK 1.125 str. 8 d. numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 išaiškino, kad taikant socialinio draudimo įstaigų regreso teisės įgyvendinimo sąlygas LR CK 6.290 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, aiškintina plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek draudimo santykiuose. Kasacinės instancijos teismui savo praktikoje pripažinus, kad minėtas išaiškinimas taikomas ir tuo atveju, kai policijos įstaigos pareiškia reikalavimus dėl išmokėtų kompensacijų ar draudimo išmokų išmokėjimo regreso tvarka, vertintina, kad tokiais atvejais išmoką išmokėjusiai įstaigai taikomi ne tik tie patys ieškinio senaties terminai, bet ir jų skaičiavimo tvarka (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-990-253/2013, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1652-264/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012).

34LR CK 1.127 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties terminai policijos departamentui, išmokėjusiam išmoką, skaičiuojami nuo tos dienos, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju žalą patyręs asmuo (pareigūnas) apie savo teisės pažeidimą sužinojo įvykio, per kurį buvo sužalota jo sveikata, metu, t. y. 2009-05-29, taigi trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą, padarytą analizuojamo įvykio metu, pasibaigė 2012-05-29. Ieškovas nepagrįstai šį terminą skaičiuoja nuo dienos, kada policijos departamentas išmokėjo kompensaciją žalą patyrusiam asmeniui, nes regreso (arba plačiąja prasme - subrogacijos) teisę įgyvendinantis policijos departamentas perima tokios apimties teises ir pareigas, kiek jų turėjo nukentėjęs asmuo. Nagrinėjamu atveju ieškovui (kreditoriui) įstatymo pagrindu perėmus pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek draudimo santykiuose taikoma tokia pati ieškinio senaties terminų skaičiavimo tvarka (CK 1. 125 str. 8 d., 1.127 str.)

35Ieškinys teisme dėl žalos atlyginimo pareikštas 2013-05-08, ieškovas neprašo atnaujinti senaties termino, todėl atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovas praleido 3 metų terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo, pareikšti (CK 1.126 str.).

36Ieškinį atmetus iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, nes ieškovai yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 96 str.).

37Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

38ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui E. J., trečiajam asmeniui Ž. K. dėl žalos atlyginimo, atmesti.

39Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai... 2. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti Policijos departamentui prie... 3. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2009-05-29 apie 15.30 val. Kauno apskr.... 4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė... 5. 2009-05-29 Kauno apskr. VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto... 6. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,... 7. Atsakovas E. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu... 8. Atsiliepime nurodė, jog Policijos departamento prievolė mokėti socialinio... 9. Atsakovas nurodo, kad trečiasis asmuo jį persekiodamas negalėjo susižaloti,... 10. Policijos pareigūnui Ž. K. išmokėta jo aštuoniolikos mėnesių atlyginimo... 11. Trečiasis asmuo Ž. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 12. Atsakovas E. J. ir jo atstovas advokato padėjėjas Tautvydas Tomkus teismo... 13. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė tenkinti ieškinį, nes žala... 14. Trečiasis asmuo Ž. K. prašė spręsti teismo nuožiūra.... 15. Ieškinys atmestinas.... 16. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2009-05-29 apie 15.30 val. Kauno... 17. Kauno apskrities VPK 2010-02-17 tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl... 18. 2009-05-29 Kauno apskr. VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto... 19. 2010-03-31 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro... 20. Kauno apskrities VPK viršininkas įsakymu 2010-04-09 dėl piniginės... 21. Policijos pareigūnai yra asmenys, kurių sveikata ir gyvybė draudžiama... 22. Policijos įstaigos išmokėtos sveikatos draudimo išmokos paskirtis –... 23. Nagrinėjamoje byloje Policijos departamentas skyrė 50 046,30 Lt išmokėti... 24. Ieškovas prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, todėl būtina... 25. Nustatyta, kad pareigūnas Ž. K. vykdė savo tarnybines pareigas, kurios buvo... 26. Lietuvos Aukščiausias teismas yra išaiškinęs, kad deliktinės civilinės... 27. Byloje ginčas kilo ir dėl žalos dydžio. Žalos dydį turi įrodyti asmuo,... 28. Pagal LR CK 6.249 str. 1 d., LR CPK 178 str. šalis turi tiksliai įrodyti... 29. Dėl ieškinio senaties taikymo... 30. Atsakovas E. J. teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį... 31. Ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 32. CK 1.125 str. 8 d. numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012-10-23... 34. LR CK 1.127 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda... 35. Ieškinys teisme dėl žalos atlyginimo pareikštas 2013-05-08, ieškovas... 36. Ieškinį atmetus iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos valstybei... 37. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais,... 38. ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 39. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...