Byla 2A-1556-601/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė)

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui E. J., trečiasis asmuo Ž. K., dėl žalos atlyginimo.

3Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš atsakovo E. J. 50 045,30 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2009-05-29 apie 15.30 val. Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės policijos 2-jo būrio vyresnieji patruliai Ž. K. ir V. V. persekiojo bėgantį ginkluotą įtariamąjį E. J.. Vydamasis įtariamąjį, Ž. K. šoko per griovį, parkrito ir susižeidė koją, dėl patirtos traumos nuo 2009-05-29 iki 2009-07-15 buvo nedarbingas. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos skyrė 50 046,30 Lt išmokėti piniginę kompensaciją Ž. K., patyrusiam apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymą, susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu.

  1. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui E. J., trečiajam asmeniui Ž. K. dėl žalos atlyginimo, atmetė (b. l. 85-90).

7Teismas pažymėjo, kad byloje ieškovas pareikštu ieškiniu reikalauja Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išmokėtos sveikatos draudimo išmokos iš atsakovo E. J.. Nustatė, kad pareigūnas Ž. K. vykdė savo tarnybines pareigas, kurios buvo susijusios su padidėjusiu pavojumi, padidėjusia rizika gyvybei ar sveikatai. Įtariamasis atsakovas E. J. bėgo iš nusikaltimo vietos, į pareigūnų paliepimą sustoti nereagavo. Trečiasis asmuo Ž. K. persekiojo bėgantį, ginkluotą įtariamąjį E. J. ir vydamasis jį, šoko per griovį, parkrito ir susižeidė koją. 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu E. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 22 str. 1 d. 180 str. 3 d. ir BK 253 str. 1 d. ir nuteistas 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Teismas darė išvadą, kad pareigūnas, vykdydamas savo tarnybines pareigas, buvo priverstas vytis įtariamąjį ir taip susižeidė koją. Atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys, t. y. atsakovui E. J. nevykdant teisėtų pareigūno trečiojo asmens Ž. K. reikalavimų buvo sužalotas trečiasis asmuo Ž. K.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pažymėjo, kad atsakovas E. J. yra atsakingas už padarytą žalą, kuri buvo išmokėta pareigūnui, einančiam tarnybines pareigas. Teismas vertino, kad pareigūnas realiai patyrė žalą, nuo 2009-05-29 iki 2009-07-15 buvo nedarbingas bei gydėsi. Atsižvelgdamas į pareigūno sužalojimo laipsnį, gydymo trukmę, turėjusią įtakos negautoms pajamoms, taip pat į aplinkybes, kad nukentėjęs asmuo patiria su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas, konstatavo, kad ieškovo iš atsakovo prašomas priteisti žalos atlyginimas mažintinas. Teismas sprendė dėl ieškinio senaties taikymo, kadangi 3 metų ieškinio senatį taikyti prašė atsakovas, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, kad išmoką išmokėjusiai įstaigai taikomi ne tik tie patys ieškinio senaties terminai, bet ir jų skaičiavimo tvarka. Ieškinio senaties terminai Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, išmokėjusiam išmoką, skaičiuojami nuo tos dienos, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Žalą patyręs asmuo (pareigūnas) apie savo teisės pažeidimą sužinojo įvykio, per kurį buvo sužalota jo sveikata, metu, t. y. 2009-05-29, taigi 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą, padarytą analizuojamo įvykio metu, pasibaigė 2012-05-29.Teismas vertino, kad ieškinys teisme dėl žalos atlyginimo pareikštas 2013-05-08, ieškovas neprašė atnaujinti senaties termino, todėl laikė, kad ieškovas praleido 3 metų terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo (b. l. 102-106):

  1. Atnaujinti praleistą 3 metų ieškinio senaties terminą.
  2. Panaikinti visą Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą civilinėje byloje

    9Nr. 2-63-151/2014 ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį.

10Motyvuose nurodė, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, neįvertino byloje esančių įrodymų, netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą. Nesutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais, kad ieškovas ieškinio senaties terminą nepagrįstai skaičiuoja nuo dienos, kada policijos įstaiga išmokėjo kompensaciją žalą patyrusiam asmeniui. Pareigūno sužalojimas yra pagrindas kilti atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei, bet pats pareigūno sužalojimo faktas neužtikrina, kad sužalotas pareigūnas gaus kompensaciją iš policijos įstaigos. Policijos departamentas, pervedęs lėšas kompensacijai išmokėti, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenį, sužalojusį policijos pareigūną. Byloje turėjo būti taikomas objektyvus kriterijus – pagrindinės prievolės įvykdymo momentas, įpareigojantis policijos įstaigą nustatyta tvarka išmokėti kompensaciją nukentėjusiajam, ir nuo to momento įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Ieškinio senatis regreso atveju turi būti skaičiuojama nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento – kompensacijos išmokėjimo. Policijos departamentas manė, kad 3 metų senaties terminas ieškiniui paduoti nebuvo praleistas ir veiksmas paduoti ieškinį atliktas laiku. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir jo atnaujinti prašymo nepateikė, turėjo pasiūlyti ieškovui tai padaryti ir savo iniciatyva aiškintis, ar nėra svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti. Byloje yra pagrindas atnaujinti senaties terminą vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažįstant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino praleidimo priežastimi galima laikyti apsirikimą taikant CK normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino pradžią. Teisė kreiptis į teismą ieškovų buvo įgyvendinta sąžiningai ir neaplaidžiai, vadovaujantis tuo metu esama teismų suformuota praktika. Byloje pakankamai įrodymų, įrodančių, kad atsakovas neteisėtais veiksmais padarė žalą, kurią atlygino Lietuvos valstybės įgaliota institucija. Atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovė atsisako pažeistos teisės ar nemano, kad jų teisė pažeista. Pažeistos valstybės teisės gynimas yra prioritetinis viešasis interesas, dėl kurio šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

11Atsakovas E. J. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 110-117).

12Motyvuose nurodė:

  1. Apelianto vienas iš reikalavimų yra atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tačiau pačiame skunde įrodinėja, jog neva senaties terminas nebuvo praleistas, o pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus. Ieškovas piktnaudžiauja procesu, elgiasi nesąžiningai, nes siekia dar kartą nepagrįstai pasibylinėti, nors iš tiesų sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais bei jiems pritaria.
  2. Ieškovų reikalavimui yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Reikalavimas yra subrogacinis, kuriam taikomas CK 1.128 str. Ieškovas (kreditorius) įstatymo pagrindu perėmė pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje. Tai, kad ieškinys pareikštas nepraėjus 3 m. nuo dienos, kada ieškovas išmokėjo išmokas pareigūnui Ž. K., nėra teisiškai reikšminga. Ieškinio senaties terminai Departamentui, išmokėjusiam išmoką, skaičiuojami nuo tos dienos, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. 2009-05-29, 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą pasibaigė 2012-05-29. Ieškinys teisme dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas tik 2013-05-08, ieškovas neprašė atnaujinti senaties termino, todėl ieškovas praleido 3 metų terminą.
  3. Nesutiktina, kad teismas, nustatęs, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir jo atnaujinti prašymo nepateikė, turi pasiūlyti ieškovui tai padaryti ir savo iniciatyva aiškintis, ar nėra svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti. Nagrinėjamojoje byloje teismas keliuose posėdžiuose klausė apeliantų atstovo nuomonės dėl senaties termino, tačiau apelianto atstovė išsakė argumentus, jog senaties terminas nėra praleistas, praleisto termino atnaujinti neprašė.
  4. Apelianto nurodomas prioritetinis viešasis interesas nėra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Apeliantas, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, atstovaujamas profesionalių teisininkų, nenurodo nei vienos svarbios aplinkybės ar aplinkybių, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.
  5. Prašymo atnaujinti 3 metų ieškinio senatį ieškovas nereiškė pirmosios instancijos teisme, kas laikytina nauju reikalavimu apeliacinės instancijos teisme.
  6. Net ir tuo atveju, jei teismas nebūtų ieškinio atmetęs dėl praleisto ieškinio senaties termino, apeliantas šioje byloje neįrodė ir neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų viseto. Trečiasis asmuo persekiodamas atsakovą negalėjo susižaloti, apie susižalojimo vietą ir laiką byloje nėra jokių duomenų, todėl atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareigūno atžvilgiu, žalos atsiradimo priežastis buvo paties pareigūno Ž. K. veiksmai. Pasirinkdamas konkretų veiksmą pats Ž. K. pasielgė neprotingai.
  7. Ž. K. realiai nepatyrė ieškovo prašomo dydžio nuostolių, kadangi buvo nedarbingas neilgą laiko tarpą. Abejotina, ar pareigūnui išmokėta draudimo išmoka atitinka realiai patirtą žalą ir jos neviršija. Policijos įstaiga, pareiškusi reikalavimą išmokėtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui, žalos dydį turi įrodyti. Apeliantas byloje žalos dydžio jokiais leistinais įrodymais neįrodė, o išmokėta pareigūnui Ž. K. kompensacija ir patirta apelianto žala yra du skirtingi institutai.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

15Apeliacinio skundo esmė: 1) netinkamai nustatytas ieškinio senaties termino pradžios momentas, 2) nustačius, jog ieškinio senaties terminas praleistas, šio termino atnaujinimo tikslingumas.

16Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir šio termino neatnaujina (CK 1.131 str. 2 d.).

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ (toliau – Nutarimas) numatyta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo) turi taikyti net tada, kai nėra ieškovo prašymo (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). <...> Spręsdamas prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi išsiaiškinti ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdį, taip pat tai, ar byloje pareikštam ieškovo reikalavimui taikoma ieškinio senatis. Jeigu ieškinio senatis pareikštam reikalavimui taikoma, teismas turi nustatyti: 1) kokios trukmės ieškinio senaties terminą nustato įstatymas; 2) kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga; 3) ar ieškinio senaties termino eiga nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta; 4) jeigu ieškinio senaties terminas praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti (Nutarimo 20.7 p.).

18Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog ginčo santykiams (reikalavimas dėl žalos atlyginimo) taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.), tačiau kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino pradžios.

19Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo tada, kai apeliantas išmokėjo kompensaciją žalą patyrusiam asmeniui (pareigūnui). Šiuo atveju kasacinis teismas yra aiškiai pasisakęs, jog „ieškinio senaties terminai policijos įstaigai, išmokėjusiai išmoką, skaičiuojami nuo tos dienos, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju žalą patyręs asmuo (pareigūnas) apie savo teisės pažeidimą sužinojo eismo įvykio, per kurį buvo sužalota jo sveikata <...>. Tai, kad ieškinys pareikštas nepraėjus trejiems metams nuo dienos, kada policijos įstaiga išmokėjo išmoką žalą patyrusiam asmeniui, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, nes, minėta, regreso (arba plačiąja prasme – subrogacijos) teisę įgyvendinanti policijos įstaiga perima tokios apimties teises ir pareigas, kiek jų turėjo nukentėjęs asmuo.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-73/2012). Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad trečiasis asmuo (pareigūnas), kuriam 2010 m. gegužės mėnesį buvo išmokėta kompensacija, patyrė žalą 2009 m. gegužės 29 d., o nagrinėjamas ieškinys teismui pateiktas tik 2013 m. gegužės 8 d. (praėjus beveik ketveriems metams), visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė 2012 m. gegužės 29 d., t. y. ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo 2009 m. gegužės 29 d., kuomet atsirado trečiajam asmeniui (pareigūnui) žala.

20Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavus, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, turi būti svarstomos tokio termino praleidimo priežastys (net ir nesant ieškovo prašymo), ar įvertinus jų svarbą, ieškinio senaties terminas neatnaujintinas. Apeliantas svarbiomis ieškinio senaties termino atnaujinimo priežastimis nurodo apsirikimą taikant ieškinio senaties pradžią reglamentuojančias teisės normas bei būtinybę apginti viešąjį (valstybės) interesą.

21Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013).

22Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės, negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas yra įstaiga, pati taikanti įstatymus, turinti profesionalius teisininkus, dėl ko jai taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl netinkamas įstatymų suvokimas negali būti svarbi priežastis praleisto termino atnaujinimui, juo labiau, jog terminas praleistas apie vienerius metus laiko ir jokių objektyvių aplinkybių, kodėl per ketverius metus (pagal apelianto poziciją per trejus metus) nebuvo pareikštas ieškinys, nėra nurodyta. Apelianto bandymas remtis viešo intereso buvimu, siekiant atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, laikytinas nesąžiningu, nes apeliantas nepagrįstai sutapatina savo įstaigos interesus (bandymą regreso teise prisiteisti žalą) su viešuoju interesu, kurio požymių šiuo atveju, išskyrus tai, kad apeliantas yra valstybės finansuojama įstaiga, nėra. Nagrinėjamu atveju, apeliantas savo ieškiniu nesiekia apginti visuomenei (daliai visuomenės) svarbių interesų, bet siekia iš kalto asmens (atsakovo) susigrąžinti pareigūnui išmokėtą kompensaciją. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą su ieškiniu, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

23Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

25Apeliacinį skundą atmesti.

26Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos patikslintu ieškiniu... 6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu ieškovo Policijos... 7. Teismas pažymėjo, kad byloje ieškovas pareikštu ieškiniu reikalauja... 8. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo (b. l. 102-106):
    9. Nr. 2-63-151/2014 ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo... 10. Motyvuose nurodė, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, neįvertino... 11. Atsakovas E. J. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios... 12. Motyvuose nurodė:
    1. Apelianto vienas iš reikalavimų yra... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Apeliacinio skundo esmė: 1) netinkamai nustatytas ieškinio senaties termino... 16. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarime Nr. 39 „Dėl... 18. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog ginčo santykiams (reikalavimas dėl... 19. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškinio senaties... 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavus, jog ieškinio senaties terminas... 21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės, negali būti... 23. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326... 25. Apeliacinį skundą atmesti.... 26. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą....