Byla 2A-80-115/2013
Dėl draudimo išmokos grąžinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „BTA Insurance Company“ SE apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE ieškinį atsakovui UAB „Transrevis“, tretiesiems asmenims R. Š. ir I. Ž. dėl draudimo išmokos grąžinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 45.114,97 Lt nepagrįstai gautą draudimo išmoką, 163,72 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovui buvo išmokėta prašoma priteisti draudimo išmoka atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo I. Ž., kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs ieškovas, sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis, priklausantis atsakovui, ir I. Ž. buvo iškelta baudžiamoji byla. Trečiasis asmuo I. Ž. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. nuosprendžiu buvo išteisintas nustačius, kad ne I. Ž., bet R. Š., vairavusio atsakovui priklausantį automobilį, veiksmai lėmė autoįvykį. Esant tokioms aplinkybėms bei remiantis CK 6.1015 str. 4 d., 6.237 str. 2 d., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 65.2 p. ieškovas įgijo pagrindą reikalauti iš atsakovo grąžinti nepagrįstai gautą draudimo išmoką.

5Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. kovo 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

6Atsakovas UAB ,,Transrevis“ prieštaravimais prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad pagal ginčo eismo įvykio metu galiojusią Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir TPVCAPDĮ) 23 str. redakciją draudiko reikalavimu nukentėjęs trečiasis asmuo privalo grąžinti gautą draudimo išmoką tuo atveju, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą informaciją ir dėl to buvo atlyginta žala. Atsakovas ieškovo nesuklaidino, o sprendimą išmokėti draudimo išmoką ieškovas priėmė neįtakojamas atsakovo. Pabrėžė, kad ieškovo minimoje baudžiamojoje byloje trečiojo asmens I. Ž. civilinė atsakomybė nebuvo nustatinėjama, bylos nagrinėjime nedalyvavo ir R. Š., todėl joje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios nustatinėjant I. Ž. civilinę atsakomybę civilinėje byloje. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog ieškovas nepagrįstai remiasi CK 6.1015 str. 4 d., kadangi šio straipsnio nuostatos netaikomos civilinės atsakomybės draudimo atveju, tarp šalių susiklostę santykiai reglamentuojami specialiosiomis teisės normomis - TPVCAPDĮ. Ieškovo nurodytas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 65.2 p. taip pat netaikytinas, kadangi eismo įvykio metu šis punktas negaliojo, o galiojantis teisinis reglamentavimas nenumatė galimybės reikalauti grąžinti išmokėtas draudimo išmokas iš nukentėjusiųjų asmenų.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu 2008 m. kovo 26 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.

9Teismas konstatavo, kad trečiųjų asmenų I. Ž. ir R. Š., dalyvavusių ginčo eismo įvykyje, atžvilgiu nėra priimta nei apkaltinamųjų nuosprendžių, nei nutarimų dėl administracinės teisės pažeidimo, taigi vairuotojų kaltė galutiniu procesiniu dokumentu nėra nustatyta.

10Teismo vertinimu, Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. išteisinamasis nuosprendis trečiajam asmeniui I. Ž. šioje civilinėje byloje neturi prejudicinės galios, kadangi įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje byloje skiriasi, kaltės ir neteisėtumo sampratos baudžiamojoje ir civilinėje teisėje nėra tapačios. Teismas, ištyręs baudžiamosios bylos Nr. 1-212-119-07 / Nr.10-1-81104-05 medžiagą, darė išvadą, kad tiek I. Ž., tiek R. Š. atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus) ir yra kalti dėl autoįvykio. Byloje ištirtos autoįvykio aplinkybės rodo, jog su atsakovu darbo santykiuose buvusio vairuotojo R. Š. kaltė dėl autoįvykio yra mažesnė. Vairuotojas važiavo leistinu greičiu, tačiau buvo nepakankamai atidus ir dėl to nesugebėjo įvykdyti KET reikalavimų ir išvengti autoįvykio. Ši R. Š. veika buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos eiga ir kilusioms pasekmėmis – abiejų automobilių apgadinimais, tačiau nebuvo tiek pavojinga kaip vairuotojo I. Ž. pažeidimas – ketinimas apsisukti draudžiamoje vietoje per ištisinę skiriamąją liniją ir neįsitikinimas prieš pradedant persirikiuoti ir kitaip keisti važiavimo kryptį kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. I. Ž. atliko ypatingai didelę riziką keliantį manevrą, todėl jo veikos pavojingumas akivaizdžiai didesnis, nei R. Š.. Teismas nustatė R. Š. atžvilgiu 20 proc., o I. Ž. 80 proc. kaltės laipsnį. Tuo pagrindu teismas laikė įrodyta, kad be pagrindo atsakovo įgyta galėtų būti laikoma 20 proc. ieškovo jam išmokėtos draudimo išmokos, t.y. 9.023 Lt.

11Teismas sprendė, kad ieškovui, norėjusiam išvengti prievolės neįvykdymo teisinių padarinių (atsakomybės už prievolės neįvykdymą – delspinigių mokėjimo, neigiamos įtakos jo, kaip juridinio asmens bei profesionalaus draudiko, reputacijai padarymo, taip pat galimo jam, kaip draudikui, tam tikrų sankcijų už draudimo sutarties sąlygų netinkamą vykdymą sankcijų taikymo) vienašališku sprendimu išmokėjus draudimo išmoką, atsakovas šiuo atveju neturėtų patirti neigiamų padarinių (CK 6.241 str.). Ieškovas neturėtų perkelti savo kaip profesionalios draudimo įmonės veiklos rizikos sąžiningam atsakovui. Pagal galiojusią TPVCAPDĮ redakcijos 19 str., teisme esant nagrinėjamai baudžiamąja bylai, ieškovas turėjo teisę išmokėti draudimo išmoką per 14 dienų nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo dienos. Kadangi ieškovas neįrodė, kad draudimo išmokos išmokėjimą lėmė atsakovo elgesys, kad atsakovas būtų buvęs nesąžiningas, ieškovo dėl suklydimo perduotas turtas negali būti išreikalautas. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-81/2008 suformuota praktika nagrinėjamoje byloje yra neaktuali, nes iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

12III. Apeliacinio skundo, pareiškimo prie prisidėjimo ir atsiliepimo į juos argumentai

13Apeliaciniu skundu ieškovas „BTA Insurance Company“ SE prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

14Skundą grindžia šiais argumentais:

151. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2006 m. spalio 3 d. nutraukė ikiteisminį tyrimą įtariamojo R. Š. atžvilgiu, o I. Ž. surašė kaltinamąjį aktą ir baudžiamąją bylą perdavė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui ir apie informavo ieškovą, UAB „Transrevis“ pateikė prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir nepriklausomų ekspertų išvadą, ieškovas, siekdamas nepažeisti draudimo išmokos mokėjimo terminų, turėjo pagrindo laikyti įvyki draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką.

162. Ieškovas įvykdė įrodinėjimo pareigą ir pateikė nenuginčytų įrodymų, kad po to, kai buvo sumokėta draudimo išmoka atsakovui, paaiškėjo, kad draudėjui – I. Ž., negali kilti civilinė atsakomybė dėl ginčo autoįvykio, ir tą patvirtina Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. nuosprendis. Šiame nuosprendyje be kita ko konstatuota, kad dėl eismo įvykio kaltas R. Š..

173. Teismas neteisingai traktavo įrodinėjimo dalyką baudžiamojoje ir civilinėje byloje, nepagrįstai laikydamas jį skirtingu. Ginčo byloje vairuotojo I. Ž. veiksmai dėl autoįvykio vertinimai ir jų teisėtumas nustatomas pagal tas pačias Kelių eismo taisykles, kaip ir baudžiamojoje byloje, todėl tiek kaltės, tiek neteisėtumo sampratos šiuo atveju sutampa. Esant tam pačiam įrodinėjimo dalykui, teismas privalėjo taikyti prejudicijos institutą (CPK 182 str. 3 p.), tačiau ja nesivadovaudamas veikė ultra vires, nes iš naujo ištyrė baudžiamąją bylą Nr. 1-212-119-07.

184. Teismas neteisingai aiškino CK 6.237 str. įtvirtintą pareigą asmenims grąžinti be pagrindo įgytą turtą ir nepagrįstai ginčo santykiams taikė CK 6.242 str. nuostatas. Po to, kai teismas priėmė I. Ž. išteisinamąjį nuosprendį ir konstatavo kito įvykio dalyvio – atsakovo vairuotojo R. Š. neteisėtus veiksmus ir buvusius priežastiniame ryšyje su įvykio kilimu, pagrindas atsakovui gauti draudimo išmoką išnyko, todėl atsakovas valdo šiuos pinigus be teisėto pagrindo.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Transrevis“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20Atsiliepime pateikia tokius esminius atsikirtimus:

211. Ieškovas visiškai nepagrįstai kvestionuoja kasacinio teismo nutartyje (Nr. 3K-3-213/2010) suformuluotų taisyklių taikymą šioje byloje, kadangi kasacinis teismas minėtoje nutartyje aptarė baudžiamojoje byloje nustatytų prejudicinių faktų vertinimo taisykles civilinėje byloje bendrąja prasme. Nustatinėjant civilinę atsakomybę būtina abejų eismo įvykio subjektų analizė civilinės atsakomybės sąlygų aspektu, tuo tarpu išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje buvo tik I. Ž. atžvilgiu. Teismas ieškovo minimame nuosprendyje analizavo tik priežastinio ryšio klausimą, tačiau nieko nepasisakė dėl I. Ž. kaltės. Pažymėtina, kad baudžiamoji byla R. Š. atžvilgiu apskritai nebuvo pradėta. Taigi pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti vairuotojų kaltę civilinės atsakomybės prasme bei nustatyti kaltės proporcijas.

222. Ieškovas, reikalaudamas grąžinti draudimo išmoką, turėjo paneigti I. Ž. civilinę atsakomybę, tačiau to nepadarė. Bet kuriuo atveju ieškovas žinojo neprivaląs įvykdyti prievolės mokėti draudimo išmoką (TPVCAPDĮ 19 str. 2 p.) kol nebus išnagrinėti baudžiamoji byla, tačiau pasirinkęs ją įvykdyti prisiėmė riziką, kad vadovaujantis CK 6.241 str. 3 d. jis negalės jos išreikalauti iš atsakovo.

23Trečiasis asmuo I. Ž. prisideda prie apeliacinio skundo ir prašo skundą tenkinti, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Paaiškina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas iš naujo įvertino tuos pačius faktus, kurie jau buvo įvertinti ieškovo minimoje baudžiamojoje byloje, ir, be to, tų pačių baudžiamojoje byloje nustatytų faktų pagrindu padarė priešingas išvadas. Šios civilinės bylos dalykas dalyje dėl I. Ž. veiksmų vertinimo yra visiškai tapatus baudžiamosios bylos dalykui. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas viršijo savo kompetencijos ribas ir vien dėl šios priežasties jo priimtas sprendimas turi būti panaikintas. Nagrinėjamu atveju reikšmingos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1389-611/2012 padarytos išvados.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai

25Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

26Apeliaciniame skunde keliami klausimai susiję su įrodinėjimo dalyku baudžiamojoje ir civilinėje byloje bei CK 6.237 ir CK 6.242 str. nuostatų aiškinimu bei taikymu.

27Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai traktavo įrodinėjimo dalyką baudžiamojoje ir civilinėje byloje, nepagrįstai laikydamas jį skirtingu. Ginčo byloje vairuotojo I. Ž. veiksmai dėl autoįvykio vertinimai ir jų teisėtumas nustatomas pagal tas pačias Kelių eismo taisykles, kaip ir baudžiamojoje byloje, todėl tiek kaltės, tiek neteisėtumo sampratos šiuo atveju sutampa. Esant tam pačiam įrodinėjimo dalykui, teismas privalėjo taikyti prejudicijos institutą (CPK 182 str. 3 p.), tačiau ja nesivadovaudamas veikė ultra vires, nes iš naujo ištyrė baudžiamąją bylą Nr. 1-212-119-07. Tačiau kolegija su šiais argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

28Civilinės ir baudžiamosios bylos Nr.1-212-119-07 bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB „BTA Draudimas“, kurio teisių perėmėjąs yra „BTA Insurance Company“ SE, vykdantį veiklą Lietuvoje per „BTA Insurance Company“ SE filialą, apdraudė vairuotojo I. Ž. civilinę atsakomybę Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr.120111366, liudijimo Nr.AJA 0443392, draudiminio laikotarpio pradžia 2005-06-15 pabaiga 2006-06-14 (b.l. 45, t. 1). 2005-10-10 Vilniuje, Vilniaus g. atkarpoje nuo Gedimino p. link Tilto g. įvyko eismo įvykis, kurio metu I. Ž. vairuodamas jam priklausantis automobilis Lancia Dedra, valst.Nr. ( - ), susidūrė su automobiliu Mercedes Benz 311, valst.Nr. ( - ), priklausančiu atsakovui UAB ,,Transrevis“, kurį vairavo R. Š.. Autoįvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, sužaloti žmonės.

29Ieškovas 2005-10-11 gavo trečiojo asmens I. Ž. ir atsakovo UAB „Transrevis“ pranešimus apie įvykį (b.l. 8-10, 11-14, t. 1), jam buvo pateiktos Vilniaus m. VPK VP EPT 2005-10-10 pažymos apie transporto priemonių sugadinimus 2005-10-10 autoįvykio metu (b.l. 8A, 15, t. 1). 2006-01-25 atsakovas UAB „Transrevis“ pateikė prašymą ieškovui dėl žalos, padarytos autoįvykio metu sugadinus automobilį Mercedes Benz 311, v/n ( - ), atlyginimo (b.l. 19).

30Vilniaus m. apylinkės prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu atsakovo UAB „Transrevis“ vairuotojui R. Š. 2006-08-21 ir vairuotojui I. Ž. 2006-08-23 pateikė pranešimus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d. (baudž.b.l. 101, 125, t. 2) Vilniaus m. VPK VP EPT NVESTS 2006-09-27 atsakymu informavo ieškovą apie tai, kad abiem vairuotojam pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d., ikiteisminis tyrimas baigtas, tyrimo medžiaga perduodama prokuratūrai kaltinamojo akto surašymui (b.l. 16, t. 1).

312006-10-03 nutarimu Vilniaus m. apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą įtariamojo R. Š. atžvilgiu, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (baudž.b.l. 101, 121-123, t. 2).

32Vilniaus m. VPK VP EPT NVESTS 2006-10-05 pranešimu informavo ieškovą, kad 2006-10-03 nutarimu R. Š. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant jo veikoje nusikalstamo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b.l. 17, t. 1).

332006-11-03 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.10-1-81104-05 I. Ž. surašytas kaltinamasis aktas, kaltinant tuo, kad jis 2005-10-10 apie 8,03val. vairuodamas automobilį Lancia Dedra v/n SVL403, buvo neatidus ir neatsargus, pastebėjęs kliūtį nesulėtino važiavimo greičio ir nesustabdė vairuojamo automobilio, prieš apvažiuodamas kliūtį ir keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio iš kairės paskui jį didesniu greičiu važiuojančiam automobiliui Mercedes Benz 311, v/n ( - ), ir ties Vilniaus g. 11 numeriu pažymėtu pastatu su juo susidūrė; po susidūrimo automobilis Mercedes Benz 311, v/n ( - ), prarado važiavimo stabilumą, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, užvažiavęs ant šaligatvio atsitrenkė į akmens mūro sieną, t.y. tokiais savo veiksmais I. Ž. pažeidė KET 145, 148, 173 p.p. reikalavimus bei padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d. (baudž.b.l. 125, 152-156, t.2).

34Ieškovas Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2006-11-10 atsakymu buvo informuotas, jog surašius kaltinamąjį aktą I. Ž. baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus m. 3 apylinkės teismui (b.l. 18, t. 1). 2006-11-29 draudiminio įvykio tyrimo aktu Nr.AJA/05/3035/1 ieškovas priėmė sprendimą išmokėti atsakovui UAB „Transrevis“ 45.114,97 Lt draudimo išmoką ir 2006-12-07 d. mokėjimo nurodymu Nr.16358 šią sumą pervedė atsakovui (b.l. 45-46, t. 1).

352007-10-08 Vilniaus m. 3 apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr.1-212-119/07 priėmė nuosprendį, kuriuo išteisino I. Ž. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3 d. požymių (b.l. 47-52, t. 1, baudž.b.l. 216-221, t. 3). Išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2008-02-08 Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus prokuratūros apeliacinį skundą ir jį atmetus (b.l. 54-60, t. 1).

36Teismas 2007-10-08 d. nutartimi informavo Vilniaus m. apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą, kad R. Š., 2005-10-10 vairuodamas automobilį Mercedes Benz 311, valst.Nr. ( - ), pažeidė KET reikalavimus, kas sukėlė autoįvykį ir jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3 d. požymių (b.l. 53, t. 1).

37Vilniaus m. apylinkės prokuratūra 2009-10-29 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo R. Š. kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d. (b.l. 161-169, t. 1, baudž.b.l. 171-179, t. 4). Nutarimas nebuvo skundžiamas, ir įsiteisėjo.

38Taigi yra nustatyta, kad nei I. Ž., nei R. Š. savo veiksmais nepadarė nusikalstamos veikos ir nėra bausti už KET pažeidimą. Tačiau tai nereiškia, kad šie asmenys nepadarė KET pažeidimų apskritai ir teismas negalėjo svarstyti bei vertinti jų veiksmus dėl autoįvykio, nagrinėdamas civilinę bylą pagal pareikštą ieškinį.

39Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ir sprendžia, kad esamoje situacijoje teismas pagrįstai konstatavo, jog trečiųjų asmenų I. Ž. ir R. Š. atžvilgiu nėra priimta nei apkaltinamųjų nuosprendžių, nei nutarimų dėl administracinės teisės pažeidimo ir abiejų vairuotojų kaltė galutiniu procesiniu dokumentu nėra nustatyta. Dėl šios priežasties teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. išteisinamasis nuosprendis trečiajam asmeniui I. Ž. civilinėje byloje prejudicinės galios neturi. Šiuo atveju įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje ir civilinėje byloje, kaltės ir neteisėtumo sampratos nėra tapačios ir skiriasi. Teismas, ištyręs baudžiamosios bylos Nr. 1-212-119-07 / Nr.10-1-81104-05 medžiagą, padarė pagrįstą išvadą, kad tiek I. Ž., tiek R. Š. atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus) ir yra kalti dėl autoįvykio. Byloje ištirtos autoįvykio aplinkybės rodo, jog su atsakovu darbo santykiuose buvusio vairuotojo R. Š. kaltė dėl autoįvykio yra mažesnė. Vairuotojas važiavo leistinu greičiu, tačiau buvo nepakankamai atidus ir dėl to nesugebėjo įvykdyti KET reikalavimų ir išvengti autoįvykio. Ši R. Š. veika buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos eiga ir kilusioms pasekmėmis – abiejų automobilių apgadinimais, tačiau nebuvo tiek pavojinga kaip vairuotojo I. Ž. pažeidimas – ketinimas apsisukti draudžiamoje vietoje per ištisinę skiriamąją liniją ir neįsitikinimas prieš pradedant persirikiuoti ir kitaip keisti važiavimo kryptį kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Teismas pagrįstai sprendė, kad I. Ž. atliko ypatingai didelę riziką keliantį manevrą, todėl jo veikos pavojingumas akivaizdžiai didesnis, nei R. Š.. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad dėl autoįvykio yra kalti abu vairuotojai, tačiau R. Š. kaltės laipsnis dėl autoįvykio sudaro 20 proc., o I. Ž. -80 proc. Taigi, atsižvelgiant į vairuotojų kaltės laipsnį, teismas pagrįstai laikė įrodyta, jog be pagrindo ieškovo išmokėta atsakovui draudimo išmokos dalis galėtų sudaryti 9.023 Lt. Tačiau pagal galiojusią TPVCAPDĮ redakcijos 19 str., teisme esant nagrinėjamai baudžiamąja bylai, ieškovas turėjo teisę išmokėti draudimo išmoką per 14 dienų nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo dienos. Tuo tarpu nustatyta, kad atsakovas, būdamas profesionalus draudikas, vienašališku sprendimu išmokėjo draudimo išmoką draudėjui, nors galutinai nebuvo išspręsta autoįvykyje dalyvavusių vairuotojų kaltės klausimas. Ieškovas taip pat neįrodė, kad draudimo išmokos išmokėjimą draudėjui lėmė draudiko suklydimas dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, taikė materialinės teisės normas ir ieškinį pagrįstai atmetė visoje apimtyje (CK 6.237str., 6.241str.1d.3p., 6.242str.3d.).

40Tretysis asmuo I. Ž., prisidėjęs pareiškimu prie apeliacinio skundo, bylą apeliacinėje teismo instancijoje prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau tenkinti šį prašymą pagrindo nebuvo, kadangi nauji įrodymai dėl ginčo esmės nepateikti ir žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju nėra būtinas ar privalomas (CPK 322str.). Tuo tarpu trečiojo asmens nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2012-03-09 nutartis ir kiti skundo bei pareiškimo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

41Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326str.1d.1p.).

42Vadovaujantis CPK 93, 98str., iš ieškovo priteisiama 1500Lt atsakovui advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, mažinant prašomą priteisti 3000Lt, atsižvelgiant į atsiliepimo apimtį ir bylos sudėtingumą.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

44Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Priteisti iš ieškovo „BTA Insurance Company“ SE 1500Lt atsakovui UAB „Transrevis“ advokato išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 45.114,97 Lt nepagrįstai gautą... 5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. kovo 26 d. preliminariu sprendimu... 6. Atsakovas UAB ,,Transrevis“ prieštaravimais prašė preliminarų sprendimą... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu 2008 m.... 9. Teismas konstatavo, kad trečiųjų asmenų I. Ž. ir R. Š., dalyvavusių... 10. Teismo vertinimu, Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d.... 11. Teismas sprendė, kad ieškovui, norėjusiam išvengti prievolės neįvykdymo... 12. III. Apeliacinio skundo, pareiškimo prie prisidėjimo ir atsiliepimo į juos... 13. Apeliaciniu skundu ieškovas „BTA Insurance Company“ SE prašo panaikinti... 14. Skundą grindžia šiais argumentais:... 15. 1. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2006 m. spalio 3 d.... 16. 2. Ieškovas įvykdė įrodinėjimo pareigą ir pateikė nenuginčytų... 17. 3. Teismas neteisingai traktavo įrodinėjimo dalyką baudžiamojoje ir... 18. 4. Teismas neteisingai aiškino CK 6.237 str. įtvirtintą pareigą asmenims... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Transrevis“ prašo... 20. Atsiliepime pateikia tokius esminius atsikirtimus:... 21. 1. Ieškovas visiškai nepagrįstai kvestionuoja kasacinio teismo nutartyje... 22. 2. Ieškovas, reikalaudamas grąžinti draudimo išmoką, turėjo paneigti I.... 23. Trečiasis asmuo I. Ž. prisideda prie apeliacinio skundo ir prašo skundą... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir... 25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 26. Apeliaciniame skunde keliami klausimai susiję su įrodinėjimo dalyku... 27. Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai traktavo įrodinėjimo dalyką... 28. Civilinės ir baudžiamosios bylos Nr.1-212-119-07 bylos medžiaga nustatyta,... 29. Ieškovas 2005-10-11 gavo trečiojo asmens I. Ž. ir atsakovo UAB... 30. Vilniaus m. apylinkės prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu atsakovo UAB... 31. 2006-10-03 nutarimu Vilniaus m. apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį... 32. Vilniaus m. VPK VP EPT NVESTS 2006-10-05 pranešimu informavo ieškovą, kad... 33. 2006-11-03 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.10-1-81104-05 I. Ž. surašytas... 34. Ieškovas Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2006-11-10 atsakymu buvo... 35. 2007-10-08 Vilniaus m. 3 apylinkės teismas baudžiamojoje byloje... 36. Teismas 2007-10-08 d. nutartimi informavo Vilniaus m. apylinkės prokuratūros... 37. Vilniaus m. apylinkės prokuratūra 2009-10-29 nutarimu nutraukė ikiteisminį... 38. Taigi yra nustatyta, kad nei I. Ž., nei R. Š. savo veiksmais nepadarė... 39. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ir... 40. Tretysis asmuo I. Ž., prisidėjęs pareiškimu prie apeliacinio skundo, bylą... 41. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 42. Vadovaujantis CPK 93, 98str., iš ieškovo priteisiama 1500Lt atsakovui... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 44. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą palikti... 45. Priteisti iš ieškovo „BTA Insurance Company“ SE 1500Lt atsakovui UAB...