Byla 3K-3-213/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui A. R., trečiajam asmeniui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė teismo regreso tvarka priteisti iš atsakovo nuostolius, patirtus dėl žalos atlyginimo pareigūnui A. S. Ieškovas nurodė, kad atsakovas sužalojo tarnybines pareigas ėjusį policijos pareigūną A. S. Atlikus sveikatos ekspertizę dėl tinkamumo tarnybai vidaus reikalų sistemoje, pareigūnui buvo nustatytas lengvas sveikatos sutrikdymas. Dėl sužalojimų nukentėjusiam pareigūnui ieškovas išmokėjo 12 mėn. jo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (19 342,15 Lt), todėl, jo teigimu, įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 19 342,15 Lt žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad 2006 m. sausio 12 d. atsakovas, ketindamas pabėgti, sudavė kelis smūgius policijos pareigūnui A. S., taip sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi pareigūnas buvo sužalotas eidamas tarnybines pareigas, ieškovas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statutu, jam išmokėjo kompensaciją. Teismas pažymėjo, kad atsakovo ikiteisminio tyrimo procese išsakytos prielaidos dėl įrodymų pateikimo ir gynimosi nuo policijos pareigūnų yra abstrakčios ir nepagrįstos. Teismas konstatavo, kad žala buvo padaryta atsakovo kaltais veiksmais, žalos dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl iš atsakovo priteisė ieškovo nukentėjusiajam išmokėtą piniginę kompensaciją.

7Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimu tenkino atsakovo apeliacinį skundą, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą ir ieškinį atmetė. Kolegija pagal bylos duomenis nustatė, kad 2006 m. sausio 12 d atsakovas sužalojo Kauno r. policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų skyriaus Domeikavos poskyrio tyrėją A. S., ėjusį tarnybines pareigas. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad patirti sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirtų sužalojimų, einant tarnybines pareigas, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Kauno r. policijos komisariatas nukentėjusiajam išmokėjo 19 342,15 Lt kompensacijos.

8Kolegija pažymėjo, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, rėmėsi Kauno rajono apylinkės prokuratūros kaltinamuoju aktu baudžiamojoje byloje, kurioje A. R. buvo kaltinamas pasipriešinimu valstybės tarnautojui, sukėlusiu lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą (BK 286 straipsnis). Tačiau išanalizavusi Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kolegija nurodė, kad atsakovas dėl kaltinimų pagal BK 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą išteisintas nesant nusikaltimo sudėties. Pagal baudžiamosios bylos duomenis kolegija nustatė, kad atsakovas į Klaipėdos policijos komisariato budėtojų skyrių 2006 m. sausio 12 d. atvyko savo valia; jis buvo sulaikytas nuo 7.40 val., 10.40 val. perduotas Kauno rajono tyrėjui, o 11.01 val. vėl pristatytas į budėtojų dalį; atsakovas taip pat buvo sužalotas ir galėjo gindamasis sužaloti nukentėjusį pareigūną. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad atsakovo sulaikymo protokolas nebuvo surašytas, todėl jo judėjimo laisvė buvo suvaržyta neteisėtai. Civilinėse bylose taikomas nuosprendžio baudžiamojoje byloje privalomumas, todėl, kolegijos nuomone, nustačius, kad nėra atsakovo kaltės dėl nukentėjusiajam padarytos žalos, ieškinys dėl šiam išmokėtos kompensacijos priteisimo atmestinas. Teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111) dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nėra nuosekliai pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis ir teisės normomis. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo teisinių argumentų, kuriais buvo grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir atsiliepimas į apeliacinį skundą, rėmėsi apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kurių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo – kad atsakovas pareigūną sužalojo gindamasis nuo jo paties smūgių, todėl būtina nustatyti pareigūno kaltės dydį. Kasatoriaus nuomone, teismas savo iniciatyva išplėtė apeliacinio skundo argumentus ir nepagrįstai analizavo baudžiamosios bylos aplinkybes;

122) dėl prejudicinių faktų. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ne medicininės ekspertizės komisijos išvada ir kasatoriaus darbovietėje surašytu įvykio aktu bei atitinkamais teisės aktais, o teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad baudžiamojoje byloje nustatytas faktas, jog neįrodyta atsakovo kaltė dėl padarytos žalos, turi prejudicinę galią civilinėje byloje. Kasatoriaus nuomone, teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes baudžiamojoje ir civilinėje byloje skiriasi įrodinėjimo dalykas, t. y. teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamojo įstatymų aspektu, to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami civilinio ir civilinio proceso įstatymų aspektu. Baudžiamojoje byloje dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui atsakovas buvo išteisintas dėl abejonių, kurių teisminio nagrinėjimo metu nepavyko pašalinti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tuos pačius atsakovo veiksmus, pagrįstai juos vertino kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai pažeidimą;

133) dėl regreso teisės. Kasatorius pažymi, kad civilinės atsakomybės tikslas yra kompensuoti padarytą žalą, tačiau kompensuoti žalą galima ne tik taikant civilinės atsakomybės institutą, bet ir alternatyvius žalos kompensavimo būdus. Policijos pareigūnui, nukentėjusiam tarnybos metu, išmokama socialinio draudimo išmoka, nustatyta specialiųjų teisės aktų. Atlyginus žalą alternatyviu jos kompensavimo būdu, regreso teisė leidžia taikyti civilinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas deliktinės atsakomybės sąlygas: atsakovas sužalojo policijos pareigūną, kuris patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą; atsakovas kaltas dėl šio įvykio, nes nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina; atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys; nustatytas žalos dydis. Apeliacinės instancijos teismas pagal baudžiamosios bylos duomenis nenustatė atsakovo kaltės dėl padarytos žalos, todėl ieškinį dėl išmokėtos kompensacijos priteisimo atmetė. Kasatorius nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo nesusijęs su baudžiamosios bylos aplinkybėmis ir kasatorius turi regreso teisę į atsakovą išmokėtos nukentėjusiajam kompensacijos dydžiu.

14Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl baudžiamojoje byloje nustatytų prejudicinių faktų

18CPK 182 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nereikia nustatinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią proceso teisės normą, yra nurodęs, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinio įstatymo reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje byloje paprastai skiriasi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, tiesioginiai nusikaltimo padariniai (kūno sužalojimai, turto sunaikinimas) ir kt. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U., G. U. ir kt. v. D. N., Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato, Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus, ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“, A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; kt.). Tai reiškia, kad kiti faktai, nesusiję su nusikalstamais veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą gali būti ginčijami ir teismas turi teisę juos kitaip nustatyti. Prejudicinę galią visada turi įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, nes juo būna pasisakoma dėl pripažinto kaltu asmens nusikalstamų veiksmų, kurie paprastai sukelia civilinius teisinius padarinius. Tačiau išteisinamasis nuosprendis negali būti absoliučiai visais atvejais pripažįstamas prejudicinę galią turinčiu ir eliminuojančiu išteisinto asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. B. v. K. J., bylos Nr. 3K-3-525/2001; 2001 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-897/2001; kt.).

19Aptarti kasacinio teismo išaiškinimai reikšmingi nagrinėjamoje byloje dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra išteisintas dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui ir šiuo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės nagrinėjant pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo yra privalomos (prejudiciniai faktai), panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija aptartos teismų praktikos kontekste pažymi, kad nuosprendyje dėl atsakovo išteisinimo už pasipriešinimą policijos pareigūnui nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovo nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, nes skiriasi šios civilinės bylos ir išnagrinėtos baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykas bei atsakovo veiksmų vertinimo kriterijai. Baudžiamojoje byloje nustatytas faktas, kad atsakovas sužalojo policijos pareigūną, yra prejudicinis faktas šioje byloje, tačiau atsakovo veiksmų kvalifikavimas nuosprendyje (atsakovo veiksmų teisinio vertinimo išvados) šiai bylai prejudicijos neturi.

20Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 3 dalies normą.

21Dėl bylos esmės (civilinės atsakomybės sąlygų) atskleidimo

22Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išteisinamuoju nuosprendžiu, konstatavo, kad atsakovo kaltės dėl padarytos žalos nėra, todėl, atmesdamas ieškinį, kitų civilinės atsakomybės sąlygų nenustatinėjo. Pirmiau minėta, kad įrodinėjimo dalykai baudžiamosiose ir civilinėse bylose skiriasi, todėl kaltės ir neteisėtumo sampratos baudžiamojoje ir civilinėje teisėje nėra tapačios. Baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės požiūriu – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje numatytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. UAB “Eura“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-640/2003; 2002 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-1125/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. ir A. K. v. D. P., I. V., bylos Nr. 3K-7-874/2001; kt.). Taigi apeliacinės instancijos teismas atsakovo veiksmų civilinės atsakomybės požiūriu netyrė ir nevertino, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas neišaiškino bylos esminių faktinių ir teisinių aplinkybių.

23Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neišaiškino svarbiausių ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių, nes išnagrinėjo bylą nedalyvaujant nei ieškovo atstovui, nei atsakovui, kuris apeliaciniame skunde teigia, kad buvo suvaržytos jo procesinės teisės atsikirsti į ieškinį, ir teismo posėdyje ištyrė bei sprendime aptarė tik prie ieškinio pridėtus dokumentus, nuosekliai neanalizuodamas atsakovo veiksmų ir civilinės atsakomybės sąlygų.

24Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių neišaiškinimas reiškia, kad teismai neatskleidė bylos esmės ir dėl to gali būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) VĮ Valstybės turto fondo skundą dėl kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais, bylos Nr. 3K-3-180/2009; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008; kt.). Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė pirmiau aptartas materialiosios ir proceso teisės normas, taigi išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimus nenustatę svarbiausių bylos aplinkybių, pagrindžiančių ar paneigiančių atsakovo civilinę atsakomybę. Dėl to byloje priimti sprendimai naikintini ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

25Pripažindama kasatoriaus argumentus dėl proceso teisės normų taikymo pagrįstais ir grąžindama bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija dėl kitų kasatoriaus nurodytų argumentų nepasisako.

26Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

27Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 26,25 Lt. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo turės pasisakyti teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

29Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė teismo regreso tvarka priteisti iš atsakovo nuostolius,... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 21 d. sprendimu... 7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 8. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, rėmėsi Kauno... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos... 11. 1) dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės... 12. 2) dėl prejudicinių faktų. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos... 13. 3) dėl regreso teisės. Kasatorius pažymi, kad civilinės atsakomybės... 14. Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Dėl baudžiamojoje byloje nustatytų prejudicinių faktų... 18. CPK 182 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nereikia nustatinėti aplinkybių... 19. Aptarti kasacinio teismo išaiškinimai reikšmingi nagrinėjamoje byloje dėl... 20. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus argumentus, konstatuoja, kad... 21. Dėl bylos esmės (civilinės atsakomybės sąlygų) atskleidimo... 22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išteisinamuoju nuosprendžiu,... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat... 24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbiausių faktinių ir teisinių... 25. Pripažindama kasatoriaus argumentus dėl proceso teisės normų taikymo... 26. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 27. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą ir... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...