Byla e2A-129-945/2019
Dėl išmokėtų sumų grąžinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovui A. Ž., tretiesiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Vilniaus teritorinei ligonių kasai, I. M. ir D. S. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė patikslintu ieškiniu (2 t., e. b. l. 54–56) prašė priteisti iš atsakovo 9 512,88 Eur sumą, kurią sudaro šios ieškovės išmokėtos draudimo išmokos: I. M. – 3 539,82 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, D. S. – 647 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, 754 Eur už apgadintą transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. ( - ) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui išmokėti 3 688,87 Eur, Vilniaus teritorinei ligonių kasai išmokėti 883,19 Eur. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad draudimo išmoką ji išmokėjo kompensuodama neblaivaus atsakovo automobiliu AUDI 80, valst. Nr. ( - ) kurio valdytojų civilinės atsakomybės draudike buvo ieškovė, 2016 m. balandžio 15 d. sukelto eismo įvykio metu padarytą žalą. Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžiu atsakovą pripažinto kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems I. M. ir D. S. priteisė iš ieškovės. Nuosprendis įsiteisėjo Kauno apygardos teismui priėmus 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendį, kuriuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo palikta nepakeista. Įvykdžiusi teismo nustatytą įpareigojimą atlyginti žalą, taip pat išmokėjusi kitas su eismo įvykio pasekmėmis susijusias išmokas, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.

82.

9Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį (2 t., e. b. l. 91–93) nurodė, kad su ieškinio dalimi dėl 4 186,82 Eur sumos, kuri iš ieškovės priteista baudžiamojoje byloje, atlyginimo sutinka su sąlyga, jeigu ieškovė pateiktų teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus, įrodančius, jog ši suma yra išmokėta nukentėjusiesiems. Atsakovas prašė dėl sunkios jo turtinės padėties 4 186,82 Eur sumos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalaujama priteisti 3 688,87 Eur suma, kurią ieškovė nurodė išmokėjusi VSDFV Vilniaus skyriui už I. M. turėtą nedarbingumą, 883,19 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai išmokėtos sumos, taip pat 754 Eur sumos, išmokėtos D. S. už apgadintą transporto priemonę. Ieškovės pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai yra nepasirašyti, be datų, be numerių, nepatvirtinti antspaudais. Be to, atsakovui nėra žinomi asmens, sudariusio žalos sąmatą Nr. ( - ), duomenys, nėra jokių duomenų apie 2017 m. kovo 13 d. išvadą dėl transporto priemonės likutinės vertės parengusį ekspertą M. P., kokia jo kvalifikacija, ar šis asmuo įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Išmoka VSDFV Vilniaus skyriui išmokėta nepagrįstai, nes žalos atlyginimas priteistas tiesiogiai I. M.

103.

11Trečiasis asmuo Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsiliepime į patikslintą ieškinį (2 t., e. b. l. 94–95) nurodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) ieškovei 2016 m. rugsėjo 29 d. išsiuntė pretenziją dėl 883,19 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios I. M. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje po 2016 m. balandžio 15 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Ieškovė 2017 m. gruodžio 13 d. pagal pretenziją trečiajam asmeniui išmokėjo 883,19 Eur sumą. Kadangi ieškovė atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą, trečiasis asmuo neprieštaravo ieškovės patikslintam ieškiniui ir prašė šį klausimą spręsti teismo nuožiūra.

124.

13Tretieji asmenys VSDFV Vilniaus skyrius, I. M. ir D. S. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Alytaus apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (2 t., e. b. l. 150–156) patikslintą ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovei 9 512,88 Eur išmokėtų draudimo išmokų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 214 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, sprendimo įvykdymą išdėstė, įpareigojant atsakovą priteistą sumą (įskaitant bylinėjimosi išlaidas) sumokėti ieškovei lygiomis dalimis per 12 mėnesių, kiekvieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo sumokant po 792,74 Eur, priteisė iš atsakovo valstybei 14,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

186.

19Teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti atsakovui dėl jo esant neblaiviam sukelto eismo įvykio atsiradusias pasekmes.

207.

21Teismas konstatavo, kad ieškovė 2017 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymais išmokėjo nukentėjusiesiems I. M. ir D. S. baudžiamojoje byloje priteistas žalos atlyginimo sumas. Ieškovė pateikė elektroninius mokėjimo dokumentus, kurių nepasirašymas nėra dokumento trūkumas. Kartu teismas nurodė, kad klaidos mokėjimo dokumentuose vietoje „Varėnos“ nurodant „Klaipėdos“, o vietoje „nuosprendis“ nurodant „sprendimas“, kitiems duomenims esant teisingiems, nedaro dokumentų negaliojančiais.

228.

23Trečiasis asmuo Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsiliepime nurodė, kad ieškovė jai išmokėjo 883,19 Eur, kaip Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą, todėl teismas atmetė atsakovo argumentus dėl parašų ir antspaudų ant mokėjimo dokumento nebuvimo, kaip negalinčius turėti įtakos ieškinio pagrįstumui.

249.

25Kadangi dėl atsakovo veiksmų I. M. buvo sužalota, ji negalėjo dirbti. Ligos (netekto darbingumo) pašalpą I. M. mokėjusiam VSDFV Vilniaus skyriui turėtas išlaidas (3 688,87 Eur) atlygino ieškovė ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę šios sumos reikalauti iš atsakovo. Teismas sprendė, kad atsakovo samprotavimai, jog nukentėjusiajai priteistas žalos atlyginimas kompensuoja dėl eismo įvykio atsiradusius praradimus, yra nepagrįsti. I. M. buvo kompensuotos gydymosi išlaidos ir negautos pajamos, kadangi jai išmokėta nedarbingumo išmoka sudarė 80 proc. jos darbo užmokesčio. Būtent nedarbingumo išmokos dydžio kompensaciją ieškovė išmokėjo VSDFV Vilniaus skyriui.

2610.

27Teismas nurodė, kad ieškovė su 2018 m. rugsėjo 5 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais pateikė pasirašytą žalos sąmatą ir išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę. Kadangi atsakovas teismo neprašė skirti transporto priemonės sugadinimų ir likutinės vertės nustatymo ekspertizės, teismas įvertino tik vienos iš šalių pateiktus įrodymus ir sprendė, kad nėra jokio pagrindo abejoti, jog atsakovo sukeltų VW GOLF sugadinimų mastas (turtinės žalos dydis) atitinka 754 Eur sumą.

2811.

29Teismas, atsižvelgęs į turtinę abiejų šalių padėtį, sprendė, kad yra pagrindas teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, kaip to prašė atsakovas.

30III.

31Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

3212.

33Apeliaciniu skundu (2 t., e. b. l. 161–163) atsakovas prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, atmesti ieškinio dalį dėl 5 326,06 Eur sumos priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

341.1.

35Ieškovė nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančių dokumentų, įrodančių, kad I. M. ir D. S. buvo išmokėtas žalos atlyginimas. Mokėjimo dokumentai yra be datų, nepasirašyti, jų kopijos nepatvirtintos.

361.2.

37Banko Luminor SEPA mokėjimo orderyje D. S. yra nurodoma, kad mokama „išmoka pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą“, bet niekur nepridedamas pats Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, nenurodoma, kuo jis yra susijęs su ieškovės reikalavimu.

381.3.

39Išmokos aktas 883,16 Eur sumai Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir banko Luminor SEPA mokėjimo orderis šiai sumai taip pat nepasirašyti ir nepatvirtinti.

401.4.

41Teismas netinkamai sprendė dėl 754 Eur sumos už apgadintą transporto priemonę išmokėjimo. Ši suma grindžiama nepasirašytais ir nepatvirtintais dokumentais – žalos sąmata ir išvada apie transporto priemonės likutinę vertę. Byloje nebuvo pateikti asmens, sudariusio minėtą žalos sąmatą, duomenys, nėra jokių duomenų apie 2017 m. kovo 13 d. išvadą dėl transporto priemonės likutinės vertės atlikusį ekspertą M. P., kokia jo kvalifikacija, ar jis įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą.

421.5.

43Teismo motyvas, kad dokumentai, pateikiami elektroninėje erdvėje, gali būti nepasirašyti, nėra teisiškai pagrįstas. Elektroninėje erdvėje pateikiami dokumentai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu.

441.6.

45Teismas netinkamai taikė CK 6.290 straipsnio nuostatas, nes Sodros išmokėta nedarbingumo išmoka turėtų būti įskaityta į atlygintinos nukentėjusiesiems žalos dydį. Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžiu priteisė I. M. 1 839,82 Eur turtinės žalos atlyginimą, kuris buvo kompensuotas VSDFV Vilniaus skyriui išmokėjus nukentėjusiajai 3 688,87 Eur kompensaciją. Baudžiamojoje byloje priteisus iš draudiko turtinės žalos atlyginimą, kurį regreso tvarka turi kompensuoti atsakovas, pakartotinis reikalavimas atsakovui atlyginti socialinio draudimo išmokas yra nesuderinamas su kasacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46-686/2015).

4613.

47Ieškovė atsiliepimu (2 t., e. b. l. 167–170) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad mokėjimai nukentėjusiesiems buvo atlikti elektroninėmis priemonėmis elektroninėje erdvėje, todėl nėra reikalingas banko darbuotojo tarpininkavimas ir jo parašas ant mokėjimo nurodymo. Ieškovė sutinka su teismo argumentu, kad pateiktiems dokumentams netaikytinas originalo ar jo kopijos statusas, kadangi tai yra elektroniniu būdu sugeneruotos PDF formato rinkmenos (failai), kurios gali būti (bet nebūtinai) atspausdinamos. Visi ieškovės į bylą pateikti dokumentai ir įrodymai yra pasirašyti ieškovės atstovo elektroniniu parašu, o tai patvirtina dokumentų tikrumą. 647 Eur išmokos akte nukentėjusiajam D. S. ir 2017 m. gruodžio 13 d. apmokėjimo nurodyme buvo padaryta klaida, t. y. turėjo būti nurodytas ne Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, bet Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendis. Socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Pagal atsakovo cituojamą kasacinio teismo praktiką, asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti. Atsakovas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų apie tai, kad išmokėta 3 688,87 Eur kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį. Ieškovė pateikė į bylą pasirašytą išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę, patvirtintą sąmatą ir eksperto kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą.

48Teisėjų kolegija

konstatuoja:

49IV.

50Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5114.

52Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl apeliacijos ribų

5315.

54Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2017 m. rugsėjo 16 d. Biržuose įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė atsakovas, vairavęs automobilį AUDI 80, valst. Nr. ( - ) kurio valdytojo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi ieškovė (1 t., e. b. l. 4–7). Eismo įvykio metu buvo sužaloti tretieji asmenys I. M. ir D. S., apgadinta transporto priemonė VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžiu (1 t., e. b. l. 8–18) atsakovą pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį, iš ieškovės, kaip civilinės atsakovės, priteisė nukentėjusiajai – civilinei ieškovei I. M.– 1 839,82 Eur turtinės ir 1 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui D. S. – 347 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendis įsiteisėjo Kauno apygardos teismui priėmus 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendį (1 t., e. b. l. 19–36), kuriuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo buvo palikta nepakeista.

5516.

56Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, jog sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje konstatuotos aplinkybės, kad atsakovas 2016 m. balandžio 15 d. neatsargų nusikaltimą padarė vairuodamas transporto priemonę ir sukėlęs eismo įvykį būdamas neblaivus, šioje byloje pakartotinai nustatinėti nereikėjo (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Ginčo dėl to, kad atsakovė turi teisę į išlaidų, turėtų atlyginant atsakovo veiksmais padarytą žalą, atlyginimą, byloje nekilo.

5717.

58Ieškovė ieškinyje nurodė išmokėjusi nukentėjusiesiems baudžiamojoje byloje priteistas sumas (4 186,82 Eur), taip pat akcentavo sumokėjusi D. S. 754 Eur už apgadintą transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. ( - ) atlyginusi su I. M. gydymu ir nedarbingumu susijusias išlaidas Vilniaus teritorinei ligonių kasai (883,19 Eur) ir VSDFV Vilniaus skyriui (3 688,87 Eur).

5918.

60Pirmosios instancijos teismui ieškinį patenkinus, atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, vadovaudamasis CPK 306 straipsnio 1 dalies 2–3, 5 punktais, nurodė ginčijantis ne visą sprendimą, bet jo dalį dėl 5 326,06 Eur žalos atlyginimo priteisimo. Būtent už tokio dydžio turtinį reikalavimą atsakovas sumokėjo žyminį mokestį (5 326,06 Eur * 3 proc. = 159,78 Eur; 2 t., e. b. l. 164). Be to, atsakovas aiškiai nurodė, kad sprendimo dalis dėl 4 186,82 Eur sumos, kurią ieškovė turėjo išmokėti nukentėjusiesiems baudžiamojoje byloje priimtų nuosprendžių pagrindu, priteisimo iš atsakovo ir jos mokėjimo išdėstymo nėra skundžiama. Dėl nurodytos priežasties apeliacijos ribas sudaro atsakovo aiškiai įvardintos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies (dėl 5 326,06 Eur žalos atlyginimo sumos, kurią sudaro 754 Eur išmoka D. S. už apgadintą transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. ( - ) 883,19 Eur išmoka Vilniaus teritorinei ligonių kasai I. M. gydymo išlaidoms atlyginti ir 3 688,87 Eur išmoka VSDFV Vilniaus skyriui I. M. išmokėtai nedarbingumo išmokai kompensuoti) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, nesusijusių su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 320 straipsnis).

6119.

62Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovas kelia abejones dėl išmokų fakto, taip pat nurodo, kad nebuvo pateikti išmokos D. S. už jam priklausančio automobilio apgadinimus dydžio pagrįstumą patvirtinantys įrodymai, o išmoka VSDFV Vilniaus skyriui buvo išmokėta nesant pagrindo, kadangi VSDFV Vilniaus skyriaus išlaidos buvo skirtos I. M. turėtai žalai atlyginti ir iš atsakovo tos pačios žalos atlyginimas negali būti priteistas du kartus. Dėl draudimo išmoką patvirtinančių įrodymų tikrumo ir tinkamumo

6320.

64Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančių dokumentų, įrodančių draudimo išmokų išmokėjimo faktą, nes mokėjimo dokumentai yra be datų, nepasirašyti, jų kopijos nepatvirtintos, elektroninėje erdvėje pateikti dokumentai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. Šį argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą.

6521.

66Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl ieškovės į bylą pateiktų mokėjimo dokumentų tikrumo ir tinkamumo. SEPA arba bendra mokėjimų eurais erdvė (angl. Single Euro Payments Area) – tai 34 Europos valstybes apimanti erdvė, kurioje mokėjimai eurais atliekami vienodomis sąlygomis. Pagrindiniai SEPA erdvėje atliekamų kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų reikalavimai apibrėžti SEPA reglamente. Kiekvienoje valstybėje narėje turi būti paskirtos institucijos, užtikrinančios SEPA reglamento laikymąsi. Lietuvoje tokia institucija yra Lietuvos bankas (plačiau: https://www.lb.lt/lt/bendra-mokejimu-eurais-erdve-sepa#ex-1-1). Teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylą pateikti SEPA mokėjimo orderiai (1 t., e. b. l. 172–173, 176) yra dokumentai, kurie įrodo tinkamą atsiskaitymą.

6722.

68Mokėjimo nurodymas yra mokėtojo arba gavėjo nurodymas savo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją (Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 25 punktas). Mokėjimo nurodymus į bylą pateikusi ieškovė jungėsi internetu prie savo banko, siekdama pervesti lėšas nukentėjusiesiems. Jungdamasi prie banko, ieškovė naudojo tapatybės identifikavimo priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu bankinės operacijos, atliktos internetinėje bankininkystės sistemoje, neturėtų tokios pat teisinės galios kaip ir kvalifikuotas elektroninis parašas, reikštų, jog tokių asmenų per šias sistemas atlikti veiksmai gali būti ginčijami kaip neturintys teisinės galios. Tačiau jeigu asmens tapatybė buvo nustatyta naudojant elektroninę bankininkystę, laikoma, jog bylos šalis pasinaudojo patikimu ir nepriklausomu šaltiniu, o per ją pateikti dokumentai turi tokią pačią teisinę galią ir laikomi tinkamais įrodymais civilinėje byloje. Dėl nurodytų priežasčių, atmetamas atsakovo argumentas, kad ieškovės pateikti dokumentai yra netinkami žalos išmokėjimo faktui pagrįsti.

6923.

70Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsiliepime į patikslintą ieškinį patvirtino gavusi iš ieškovės 883,19 Eur draudimo išmoką. Nors kiti tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į patikslintą ieškinį, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nukentėjusiesiems ieškovė neišmokėjo žalos atlyginimo. Neabejotina, kad apdairūs ir rūpestingi nukentėję asmenys, negavę išmokų pagal draudimo bendrovei pateiktas pretenzijas, būtų informavę teismą, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.

7124.

72Apibendrindama nutarties 21–23 punktuose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė savo reikalavimą įrodė į bylą pateikdama pakankamus įrodymus, kurių pagrįstumas ir pakankamumas nekelia abejonių, o atsakovas savo poziciją grindė subjektyvia prielaida, kurią patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Dėl Vilniaus teritorinei ligonių kasai išmokėtos draudimo išmokos

7325.

74Kaip matyti tiek iš atsakovo atsiliepimo į patikslintą ieškinį, tiek ir iš apeliacinio skundo turinio, išmokos Vilniaus teritorinei ligonių kasai apskaičiavimo (1 t., e. b. l. 43–48, 176; 2 t., e. b. l. 131–138) pagrįstumo atsakovas neginčijo, tik kėlė abejones dėl išmokos išmokėjimo fakto. Šį argumentą pripažinusi nepagrįstu (žr. nutarties 21–24 punktus), teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas išmokos dydžiui lygus 883,19 Eur žalos atlyginimas, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl VSDFV Vilniaus skyriui išmokėtos išmokos

7526.

76Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 6.290 straipsnio nuostatas, nes VSDFV Vilniaus skyriaus I. M. išmokėta nedarbingumo išmoka turėtų būti įskaityta į nukentėjusiajai baudžiamojoje byloje priteistą žalos atlyginimo sumą atlygintinos nukentėjusiesiems žalos dydį. Savo poziciją atsakovas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015 suformuota praktika. Teisėjų kolegija šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

7727.

78Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014). Kitaip tariant, pagal kasacinio teismo praktiką, asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2014).

7928.

80Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas į bylą neteikė jokių įrodymų, jog išmokėta 3 688,87 Eur suma viršija nukentėjusiajai padarytos žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie I. M. pajamas (1 t., e. b. l. 109), taip pat duomenis apie nedarbingumo laikotarpius (1 t., e. b. l. 153–165), sprendimus dėl nedarbingumo išmokų mokėjimo ir šių išmokų apskaičiavimus (1 t., e. b. l. 95–108, 166–167), sprendė, kad 3 688,87 Eur sumą sudaro nukentėjusiosios nedarbingumo laikotarpiu išmokėta ligos pašalpa, kuria buvo kompensuota ieškovės dėl laikino nedarbingumo prarasto darbo užmokesčio dalis. Skirtumas tarp darbo užmokesčio, kurį nukentėjusioji būtų gavusi, jeigu nebūtų buvusi sužalota, ir gautos ligos pašalpos, I. M. buvo priteistas baudžiamojoje byloje. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad aptariamos sumos nedubliuoja viena kitos. Kita vertus, nurodytos aplinkybės paneigia atsakovo argumentus, kad išmokų I. M., o kartu ir reikalavimo atsakovui suma viršija nukentėjusiajai padarytos žalos dydį. Nukentėjusiajai buvo kompensuotos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų negautos pajamos, atitinkančios CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikiamą žalos sampratą.

8129.

82Kaip minėta nutarties 16 punkte, atsakovo pareiga atlyginti šią žalą kyla iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Ieškovė pateikė duomenis apie draudimo išmokų išmokėjimo faktą (1 t., e. b. l. 148–152, 168–169, 172–173), todėl 3 688,87 Eur žalos atlyginimo sumą iš atsakovo pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstai.

8330.

84Šios išvados nepaneigia CK 6.290 straipsnio nuostatos ir atsakovo cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė. Vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji baudžiamojoje byloje pareiškė reikalavimą dėl žalos, kuri viršija socialinio draudimo išmoką, priteisimo.

8531.

86Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015 nagrinėtas klausimas dėl pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą išmokėtos išmokos žuvusio darbuotojo artimiesiems kompensavimo ir buvo vertinama, ar išmoka skirta išskirtinai žalai atlyginti, ar kartu atlieka ir socialinę funkciją, dėl ko viršija padarytos žalos dydį. Nagrinėjamu atveju, kaip konstatuota nutarties 28 punkte, VSDFV Vilniaus skyriaus išmoka buvo skirta nukentėjusiosios prarastų pajamų daliai kompensuoti, todėl spręsti, kad išmokos suma viršija padarytos žalos dydį, nėra pagrindo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Konstatavusi, kad ieškovė kompensavo VSDFV Vilniaus skyriaus išlaidas (žr. nutarties 21–24 punktus), teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas išmokos dydžiui lygus 3 688,87 Eur žalos atlyginimas, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl išmokos D. S. už apgadintą transporto priemonę

8732.

88Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl 754 Eur sumos už apgadintą transporto priemonę išmokėjimo, nes ši suma grindžiama nepasirašyta ir nepatvirtinta žalos sąmata ir išvada apie transporto priemonės likutinę vertę, byloje nebuvo pateikti duomenys apie sąmatą sudariusio asmens kvalifikaciją. Teisėjų kolegija šį argumentą vertina kaip nepagrįstą.

8933.

90Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančią taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti į bylą pateiktų įrodymų, t. y. žalos sąmatos ir išvados apie transporto priemonės likutinę vertę (1 t., e. b. l. 51–62; 2 t., e. b. l. 122–130), pakankamumu ir patikimumu. Dokumentai yra pasirašyti Klaipėdos žalos sureguliavimo centro vyr. eksperto M. P., kuriam suteikta automobilių techninio eksploatavimo inžinieriaus profesinė kvalifikacija (2 t., e. b. l. 140–143). Pažymėtina, kad atsižvelgiant į draudimo bendrovių paskirtį ir jų veiklos specifiką, žalas reguliuojantys ekspertai turi atitikti profesinius ar specialiųjų žinių reikalavimus, specialistų bendrosios draudimo srities ir specialiosios techninės žinios nuolat tikrinamos atlikdant vidinį jų licencijavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikta išvada apie transporto priemonės likutinę vertę yra išsami, aiški, neprieštaringa, abejonių dėl eksperto kvalifikacijos ar kompetencijos nekyla.

9134.

92Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti ieškovės pateiktų duomenų patikimumu, savo poziciją grįsdamas subjektyviomis prielaidomis. Atsakovas neprašė teismo skirti transporto priemonės sugadinimų ir likutinės vertės ekspertizės. Atsakovas turėjo teisę ir pats kreiptis į nepriklausomą ekspertą, jei manė, kad transporto priemonei padaryta žala apskaičiuota netinkamai, tačiau to nepadarė. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti apskaičiuotos 754 Eur sumos teisingumu. Konstatavusi, kad ieškovė kompensavo nukentėjusiajam nurodytą žalos sumą (žr. nutarties 21–24 punktus), teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas 754 Eur žalos atlyginimas, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylos procesinės baigties

9335.

94Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčą tarp šalių išsprendė tinkamai, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9536.

96Atmetus apeliacinį skundą, netenkinamas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

9737.

98Teismas paskirsto procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (10,30 Eur). Apeliacinio skundo netenkinus, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

99Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

100Apeliacinį skundą atmesti.

101Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

102Priteisti iš A. Ž., asmens kodas ( - ) valstybei 10,30 Eur (dešimties eurų 30 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

103Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė patikslintu ieškiniu (2 t., e. b. l. 54–56) prašė priteisti iš... 8. 2.... 9. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį (2 t., e. b. l. 91–93)... 10. 3.... 11. Trečiasis asmuo Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsiliepime į patikslintą... 12. 4.... 13. Tretieji asmenys VSDFV Vilniaus skyrius, I. M. ir D. S. atsiliepimų į... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (2 t., e. b. l.... 18. 6.... 19. Teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti atsakovui dėl jo esant neblaiviam... 20. 7.... 21. Teismas konstatavo, kad ieškovė 2017 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymais... 22. 8.... 23. Trečiasis asmuo Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsiliepime nurodė, kad... 24. 9.... 25. Kadangi dėl atsakovo veiksmų I. M. buvo sužalota, ji negalėjo dirbti. Ligos... 26. 10.... 27. Teismas nurodė, kad ieškovė su 2018 m. rugsėjo 5 d. pateiktais rašytiniais... 28. 11.... 29. Teismas, atsižvelgęs į turtinę abiejų šalių padėtį, sprendė, kad yra... 30. III.... 31. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 32. 12.... 33. Apeliaciniu skundu (2 t., e. b. l. 161–163) atsakovas prašo pakeisti Alytaus... 34. 1.1.... 35. Ieškovė nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančių dokumentų,... 36. 1.2.... 37. Banko Luminor SEPA mokėjimo orderyje D. S. yra nurodoma, kad mokama „išmoka... 38. 1.3.... 39. Išmokos aktas 883,16 Eur sumai Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir banko... 40. 1.4.... 41. Teismas netinkamai sprendė dėl 754 Eur sumos už apgadintą transporto... 42. 1.5.... 43. Teismo motyvas, kad dokumentai, pateikiami elektroninėje erdvėje, gali būti... 44. 1.6.... 45. Teismas netinkamai taikė CK 6.290 straipsnio nuostatas, nes Sodros išmokėta... 46. 13.... 47. Ieškovė atsiliepimu (2 t., e. b. l. 167–170) prašo atsakovo apeliacinį... 48. Teisėjų kolegija... 49. IV.... 50. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 51. 14.... 52. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 53. 15.... 54. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2017 m. rugsėjo 16 d. Biržuose įvyko eismo... 55. 16.... 56. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 57. 17.... 58. Ieškovė ieškinyje nurodė išmokėjusi nukentėjusiesiems baudžiamojoje... 59. 18.... 60. Pirmosios instancijos teismui ieškinį patenkinus, atsakovas pateikė... 61. 19.... 62. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovas kelia abejones dėl... 63. 20.... 64. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė nepateikė teisės aktų... 65. 21.... 66. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl ieškovės į bylą pateiktų... 67. 22.... 68. Mokėjimo nurodymas yra mokėtojo arba gavėjo nurodymas savo mokėjimo... 69. 23.... 70. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo... 71. 24.... 72. Apibendrindama nutarties 21–23 punktuose nurodytas aplinkybes teisėjų... 73. 25.... 74. Kaip matyti tiek iš atsakovo atsiliepimo į patikslintą ieškinį, tiek ir... 75. 26.... 76. Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 6.290 straipsnio nuostatas,... 77. 27.... 78. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis kasacinio teismo... 79. 28.... 80. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas į bylą neteikė jokių įrodymų,... 81. 29.... 82. Kaip minėta nutarties 16 punkte, atsakovo pareiga atlyginti šią žalą kyla... 83. 30.... 84. Šios išvados nepaneigia CK 6.290 straipsnio nuostatos ir atsakovo cituotoje... 85. 31.... 86. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015 nagrinėtas... 87. 32.... 88. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 89. 33.... 90. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančią... 91. 34.... 92. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas... 93. 35.... 94. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 95. 36.... 96. Atmetus apeliacinį skundą, netenkinamas atsakovo prašymas priteisti... 97. 37.... 98. Teismas paskirsto procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, susijusias su... 99. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 100. Apeliacinį skundą atmesti.... 101. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti... 102. Priteisti iš A. Ž., asmens kodas ( - ) valstybei 10,30 Eur (dešimties eurų... 103. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....