Byla 3K-3-93/2014
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. S

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (pranešėjas), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutarties ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui UADB „ERGO Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. S.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ priteisti 12 084,70 Lt žalos atlyginimo. Jis nurodė, kad 2004 m. lapkričio 26 d. Alytuje, Naujojoje g., įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „Ford Siera“, vairuojamas R. U. (dabar R. S.), partrenkė ir sunkiai sužalojo M. R. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 balandžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-146-448-05 R. U. pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje. Dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo M. R. nuo 2004 m. lapkričio 26 d. iki 2005 m. kovo 22 d. buvo nedarbinga, už šį laikotarpį VSDFV Kauno skyrius jai išmokėjo ligos pašalpą. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos M. R. nuo 2006 m. rugsėjo 28 d. neterminuotai nustatė 45 proc. netekto darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe. VSDFV Kauno skyriaus 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimu M. R. nuo 2006 m. rugsėjo 28 d. neterminuotai paskirta netekto darbingumo kompensacija.

5UADB „ERGO Lietuva“ atlygino VSDFV Kauno skyriui žalą, kurią šis patyrė nuo 2004 m. lapkričio 26 d. iki 2008 m. gegužės 31 d., išmokėjęs valstybinio socialinio draudimo išmokas. VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į UADB „ERGO Lietuva“, prašydamas atlyginti 5904,42 Lt žalą, kurią VSDFV Kauno skyrius patyrė išmokėjęs 3115,40 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos nepriemoką ir 2789,02 Lt netekto darbingumo periodinę kompensaciją už laikotarpi nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d., bet draudimo bendrovė atlygino tik dalį žalos (820,40 Lt), o likusią dalį (5084,02 Lt) atlyginti atsisakė. VSDFV Kauno skyrius, tęsdamas periodinės netekto darbingumo kompensacijos mokėjimą M. R., nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. išmokėjo 7000,68 Lt, todėl bendra VSDFV Kauno skyriaus reikalavimo suma yra 12 084,70 Lt.

6Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ prašė ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Socialinio draudimo įstaigai reiškiant reikalavimus dėl socialinio draudimo išmokų (jų dalies), kuriomis atlyginta civiliniu deliktu padaryta žala, kompensavimo, jai taikytinas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas. Ieškovas praleido TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą vienerių metų terminą, todėl draudiko prievolė tenkinti jo reikalavimus yra pasibaigusi. Atsakovas pažymėjo, kad VSDFV Kauno skyrius taip pat praleido ir maksimalų ketverių metų terminą.

7Atsakovo nuomone, ieškovo reikalavimas priteisti netekto darbingumo periodines kompensacijas po to, kai nukentėjusioji sulaukė senatvės pensijos amžiaus, neturi teisinio pagrindo, nes sulaukus tokio amžiaus darbo teisiniai santykiai įprastai yra nutraukiami.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

9Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ priteisė 3115,40 Lt žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė.

10Teismas nustatė, kad, nukentėjusiajam išmokėjęs draudimo išmokas, VSDF Kauno skyrius reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį arba jo atsakomybę apdraudusį draudiką įgyja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309,117 ir 118 punktų, bei CK 6.290 straipsnio pagrindu. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą, nes automobilio „Ford Siera“ valdytojo civilinė atsakomybė civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta UADB „Ergo Lietuva“. Teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimo teisė kilo dėl žalos, todėl taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas, kreipęsis į teismą 2010 m. vasario 17 d. dėl išmokos, sumokėtos VSDFV Kauno skyriaus 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimo pagrindu, šio termino nepraleido.

11Teismas pažymėjo, kad nuo 2005 m. kovo 23 d. iki 2006 m. rugsėjo 27 d. apskaičiuota 3115,40 Lt periodinės netekto darbingumo kompensacijos nepriemoka buvo skirta VSDFV Kauno skyriaus 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu, todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo šios datos. Valstybinio socialinio draudimo išmoką išmokėjęs VSDFV teritorinis skyrius nėra draudimo teisinių santykių dalyvis, jis teisę reikalauti išmokėtų socialinio draudimo išmokų įgyja tuomet, kai išmoka atitinkamą išmoką, todėl jam netaikomas TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas pretenzijai pareikšti.

12Teismas sprendė, kad ieškovas byloje neįrodė, kad dėl 2004 m. lapkričio 26 d. įvykusio eismo įvykio nukentėjusioji M. R., sulaukusi senatvės pensijos amžiaus, nuo 2008 m. rugsėjo 18 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. patyrė nuostolių negautų pajamų forma.

13Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, jį atmetė ir 2013 m. birželio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą, iš esmės sutikdama su jame išdėstytais motyvais.

14Teismas nurodė, kad pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius sveikatos sužalojimo atveju, be kita, ko sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota. Socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį (ar jo draudiką) tik dėl tos dalies, kuria netekto darbingumo kompensacija atlygina nukentėjusio asmens dėl kalto asmens veiksmų negautas pajamas, t. y. dėl tos išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui padaryta žala. Sprendžiant dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir žalos, patirtos dėl negautų pajamų, santykio, turi būti atsižvelgiama į šios išmokos skyrimo pagrindus, terminą ir paskirtį. Netekto darbingumo periodinės kompensacijos paskirtis – kompensuoti apdraustajam nuostolius, susijusius su dėl netekto darbingumo sumažėjusiomis pajamomis. Kita vertus, ši išmoka įstatymo leidėjo nėra tiesiogiai siejama su faktiniu asmens pajamų sumažėjimu ir jos mokėjimas nepriklauso nuo to, ar apdraustasis asmuo realiai dirba, turi darbo pajamų, ir ar jo gaunamos darbo pajamos realiai sumažėjo dėl sveikatos sužalojimo. Dėl šios priežasties vien netekto darbingumo kompensacijos paskyrimo ir mokėjimo faktas negali būti sutapatinamas su nukentėjusio asmens patirta žala negautų pajamų forma ir savaime nėra pakankamas pripažinti egzistuojant ieškovo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį (jo draudiką) dėl išmokėtų išmokų. Sprendžiant dėl kalto asmens pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą negautų pajamų forma turi būti nustatyta, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo realiai neteko dalies pajamų. Šios aplinkybės procesinė įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).

15Teismas nurodė, kad asmens teisė pasirinkti darbą ar verslą negali būti varžoma dėl amžiaus ir kad asmuo, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, nepraranda teisės dirbti ir gauti darbo pajamas. Taip pat senatvės pensijos amžiaus sukaktis nėra pagrindas spręsti, kad nukentėjęs asmuo neturi teisės reikalauti atlyginti žalą dėl negautų pajamų, tačiau tokiu atveju turi būti nustatytas realus pajamų netekimo faktas.

16Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbingo amžiaus asmenys – tai asmenys nuo 16 metų iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus. Ši nuostata gali būti vertinama kaip teisinė prezumpcija, kad asmuo, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, nėra aktyvus darbo rinkos dalyvis, tačiau ji gali būti paneigta kitais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, kad nukentėjusioji, nepaisant amžiaus, išliko ar siekė išlikti aktyvia darbo rinkos dalyve, tačiau to negalėjo padaryti, arba, išlikusi darbo rinkos dalyve, prarado dalį pajamų dėl kalto asmens neteisėtų veiksmų – sveikatos sužalojimo.

17Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, kad sulaukusi senatvės pensijos amžiaus nukentėjusioji siekė gauti darbo pajamų, kurių negavo būtent dėl patirto sužalojimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimą dėl šios dalies pripažino neįrodytu ir atmestinu.

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą bei ieškinį visiškai tenkinti.

20Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydi. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

22Bylą nagrinėję teismai, netenkindami VSDFV Kauno skyriaus reikalavimo priteisti 8969,30 Lt išmokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos M. R. sulaukus senatvės pensijos amžiaus, ir nurodydami, kad ieškovo išmokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija nėra socialinio draudimo išmoka, kurių jis gali reikalauti CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į atlygintinos žalos dydį.

23Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnyje bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 117, 118 punktuose nustatyta, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos.

24CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos i atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teise į žalą padariusi asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusi asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

25Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad M. R. nuo 2005 m. gegužės 23 d. nustatyta 45 procentai netekto darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų apdraustoji M. R. prarado dalį darbingumo, ji nuo pirmiau nurodytos datos nedirbanti.

26Nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai konstatavo, kad netekto darbingumo periodinė kompensacija pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą mokama neatsižvelgiant į asmens amžių, neterminuotai, ir kad tai patvirtina, jog ši kompensacija asmeniui sulaukus senatvės pensijos ir nebedalyvaujant darbo santykiuose tampa labiau įstatymo leidėjo numatyta valstybės teikiama socialinė garantija dėl nelaimingo atsitikimo darbe sužalotiems asmenims, o ne socialinio draudimo išmoka, mokama sveikatos sužalojimo atveju.

27VSDFV teritoriniai skyriai socialinės paramos neteikia, o vykdo socialinį draudimą. Konstitucinis Teismas 1997 m. kovo 12 d. nutarime nurodė, kad asmenims, dėl nedarbingumo ar kitų nuo jų nepriklausančių priežasčių negalintiems užsidirbti pakankamai lėšų gyvenimui, socialinis aprūpinimas paprastai yra teikiamas dviem formomis – socialinio draudimo ir socialinės paramos. Socialinio draudimo ištakos yra siejamos su dirbančiųjų teisės į tam tikras išmokas, pripažinimu. Šiai teisei įgyvendinti kuriami socialinio draudimo fondai, sudaromi iš darbdavių ir darbuotojų įmokų. Darbuotojų ir darbdavių įmokos skaičiuojamos nuo darbo užmokesčio. Tai yra esminis socialinio draudimo ypatumas, tuo jis skiriasi nuo socialinės paramos, teikiamos asmenims, kuriems reikalinga parama, bet kurie neturi teisės gauti aprūpinimo iš socialinio draudimo fondo ar iš jo gauna per mažai gyvenimui būtinų lėšų. Socialinės paramos šaltinis – valstybės arba savivaldybių biudžetai.

28Nelaimingu atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnyje nustatyta formulė, pagal kurią apskaičiuojamos netekto darbingumo periodinės kompensacijos, jos siejamos su nukentėjusiojo prieš nelaimingą atsitikimą gautomis pajamomis, kompensuojant negautų pajamų dalį, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į apdraustojo netekta darbingumą, išreikštą koeficientais. Taigi, yra akivaizdu, kad visos socialinio draudimo išmokos, kurios yra apskaičiuojamos ir išmokamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas, kompensuoja nukentėjusiojo dėl draudžiamojo įvykio negautas pajamas, iš dalies ar visiškai grąžina nukentėjusįjį į turtinę padėtį, kurioje jis buvo prieš draudžiamąjį įvykį, todėl jos yra įskaitomos į nukentėjusiajam atlygintinos žalos dydį (CK 6.290 straipsnio 1 dalis).

29Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama nepriklausomai nuo to, ar asmuo dirba, ar yra sulaukės senatvės pensinio amžiaus. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju M. R. darbingumo lygio netekimas nustatytas neterminuotai. Dėl šios priežasties bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovo nukentėjusiajai išmokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija, jai sulaukus senatvės pensijos amžiaus (nuo 2008 m. rugsėjo 18 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.), nelaikytina patenkanti į socialinio draudimo išmokas, kurių galima reikalauti CK 6.290 straipsnyje nustatyta tvarka. Nukentėjusioji darbo rinkos dalyve negalėjo išlikti ne dėl savo amžiaus, o dėl netekto darbingumo.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, nurodė, kad turėtų būti preziumuojama, jog išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija. Atsižvelgiant į šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad procesinė įrodinėjimo našta tenka tik ieškovui, yra nepagrįsta. Atsakovas nepateikė jokių duomenų įrodančių, kad VSDFV Kauno skyriaus M. R. išmokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija viršija jos patirtą žalą.

31Atsižvelgiant i tai, kad M. R. mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija yra kompensuojamojo pobūdžio ir mokama dėl trečiojo asmens kaltės, VSDFV Kauno skyrius turi teisę į šios išmokos susigrąžinimą. Pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai išmokėję socialinio draudimo išmokas patiria žalą, todėl, neįskaitant šios žalos į nukentėjusiajam atlygintinos žalos dydį, Valstybinio socialinio draudimo fondui padaryta žala lieka neatlyginta, todėl yra pažeidžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių teisės ir teisėti interesai.

32Atsakovas su ieškovo kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

33Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

34Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013, pažymėjo, kad CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisė į žalą padariusį asmenį aiškintina taip, kad socialinio draudimo įstaiga turi regreso teisę į kaltą dėl žalos atsiradimo asmenį tik šio asmens veiksmais padarytos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį padaryti nuostoliai (žala) turi būti atlyginami visiškai. Socialinio draudimo įstaiga gali reikalauti iš kalto dėl žalos padarymo asmens tik tokios draudimo išmokos dalies, kuria atlyginta žala, nes trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis).

35Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl termino (momento), iki kurio nukentėjęs asmuo galėtų reikalauti atlyginti dėl negautų pajamų patirtą žalą. Taigi, ginčo objektas šioje byloje yra ne socialinio draudimo išmokų dydis, bet tai, iki kada socialinio draudimo išmokos laikytinos žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme (o ne valstybės teikiama socialine garantija).

36Bendrąja prasme darbingo amžiaus asmenimis laikytini asmenys nuo 16 metų iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus (Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). Taigi, įstatymas senatvės pensijos amžiaus sulaukusį asmenį traktuoja kaip nedarbingo amžiaus asmenį, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tai įvertino kaip teisinę prezumpciją, reiškiančią, kad asmuo, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, nėra aktyvus darbo rinkos dalyvis. Ši prezumpcija gali būti paneigta įrodymais, pagrindžiančiais, jog, nepaisant senatvės pensijos amžiaus sukakties, nukentėjęs asmuo išliko ar realiai siekė išlikti aktyviu darbo rinkos dalyviu.

37Būtų paradoksalu, jei negautos pajamos asmeniui būtų kompensuojamos, pavyzdžiui, iki 70, 80 ar senesnio amžiaus, taip preziumuojant, kad asmuo būtų dirbęs ir iš darbo veiklos gavęs pajamas. Tokia pozicija nesiderintų su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, nes statistiškai absoliuti dauguma pensinio amžiaus sulaukusių asmenų nebedalyvauja darbo rinkoje ir negauna pajamų iš darbo.

38Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, kad netekto darbingumo periodinė kompensacija (socialinio draudimo išmoka) įstatymo leidėjo nėra tiesiogiai siejama su faktiniu asmens pajamų sumažėjimu, ir jos mokėjimas nepriklauso nuo to, ar apdraustas asmuo realiai dirba, turi darbo pajamų, ir ar jo gaunamos darbo pajamos realiai sumažėjo dėl sveikatos sužalojimo. Pažymėtina, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytą netekto darbingumo periodinės kompensacijos apskaičiavimo formulę kompensacijos apskaičiavimui yra imamos ne konkretaus nelaimingą atsitikimą patyrusio asmens iki sužalojimo gautos pajamos, bet kompensacijos mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis, kurį tvirtina Vyriausybė. Taigi Vyriausybės tvirtinamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis yra vienas esminių kriterijų apskaičiuojant netekto darbingumo periodinės kompensacijos sumą ir jis niekaip nėra susijęs su nukentėjusio asmens iki nelaimingo atsitikimo gautomis pajamomis. Be to, netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo trukmės nelemia senatvės pensijos amžiaus sukaktis, todėl akivaizdu, kad tiek netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydis, tiek jos mokėjimo trukmė yra nustatoma pagal kitokius kriterijus, nei deliktinės civilinės atsakomybės atveju. Dėl šios priežasties socialinio draudimo išmokos mokėjimas M. R. neterminuotai (t. y. neatsižvelgiant į senatvės pensijos amžiaus sukaktį) vertintinas kaip valstybės suteikta socialinė garantija, o ne žalos atlyginimas.

39Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji dėl nelaimingo atsitikimo netapo visiškai nedarbinga, ji neteko dalies darbingumo, tačiau darbo biržoje registruota nebuvo, nebuvo įsidarbinusi ir neturėjo draudžiamųjų pajamų, o UAB „Domiteksa“, kurioje nelaimingo atsitikimo metu dirbo nukentėjusioji, yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, taigi, nukentėjusiosios darbo santykiai su šia bendrove būtų ir taip nutrūkę.

40Teisėjų kolegija

konstatuoja:

41Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi netekto darbingumo periodinę kompensaciją asmeniui, sukakusiam senatvės pensijos amžių, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnis).

42Dėl valstybinių socialinio draudimo netekto darbingumo periodinių kompensacijų, kaip socialinio draudimo išmokų, kvalifikavimo pagal CK 6.290 straipsnį

43CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

44Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymuose) numatytos išmokos, mokamos apdraustam asmeniui ar jo šeimos nariams apdrausto asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais.

45Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLĮ) 11 straipsnyje nustatytos šios nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos: 1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa; 2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; 3) netekto darbingumo periodinė kompensacija.

46Remiantis NADPLĮ 20 straipsnio 1 dalimi netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama tuo atveju, kai nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo. Ši kompensacija apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d), kompensavimo koeficiento (k) ir mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5 x d x k x D. Taigi, asmens teisė į netekto darbingumo periodinę kompensaciją yra siejama, be kita ko, su jo bendrojo darbingumo netekimu, kuris tiesiogiai priklauso nuo asmens sveikatos būklės.

47Asmens sveikatos būklės pablogėjimą ir jo nulemtą darbingumo sumažėjimą iki NADPLĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyto lygio gali lemti įvairios priežastys. Viena jų – asmens sveikatos sužalojimas dėl trečiojo asmens kaltės. Tais atvejais, kai dėl trečiojo asmens kaltės sužalotas asmuo netenka darbingumo ir dėl to jam paskiriama netekto darbingumo periodinė kompensacija pagal NADPLĮ, šią kompensaciją išmokėjusi valstybinio socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į už sveikatos sužalojimą atsakingą asmenį pagal NADPLĮ 31 straipsnį. Šiame straipsnyje nustatyta, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos.

48Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad netekto darbingumo periodinė kompensacija M. R. paskirta esant visoms jos skyrimo sąlygoms pagal NADPLĮ, įskaitant atitinkamo laipsnio darbingumo netekimą, kurio priežastis – pakeliui į darbą įvykęs eismo įvykis, už kurį atsakingas trečiasis asmuo R. S. Ieškovas reikalavimą nukreipė į atsakovą UADB „Ergo Lietuva“, nes pastarasis buvo apdraudęs trečiojo asmens (transporto priemonės valdytojo) civilinę atsakomybę. Kitų M. R. nedarbingumo priežasčių teismai nenustatė, todėl jai išmokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija CK 6.290 straipsnio prasme laikytina socialinio draudimo išmoka, mokama sveikatos sužalojimo atveju, o ją išmokėjęs ieškovas NADPLĮ 31 straipsnio ir CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusio asmens draudiką – atsakovą.

49Dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos kaip negautų pajamų kompensavimo asmeniui sukakus senatvės pensijos amžių

50Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad senatvės pensijos amžiaus sukaktis nėra pagrindas spręsti, kad nukentėjęs asmuo neturi teisės į žalos negautų pajamų forma atlyginimą, tačiau sprendė, kad tokiu atveju turi būti nustatytas realus pajamų netekimo faktas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, galioja prezumpcija, kad tais atvejais, kai asmuo netenka darbo pajamų dėl patirto sveikatos sužalojimo, jo negautas pajamas sudaro sumos, gautinos iki nukentėjęs asmuo sulauks senatvės pensijos amžiaus; ši prezumpcija gali būti paneigta kitais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, kad nukentėjusioji, nepaisant senatvės pensijos amžiaus sukakties, išliko ar siekė išlikti aktyvia darbo rinkos dalyve, tačiau to negalėjo padaryti, arba, išlikusi darbo rinkos dalyve, prarado dalį pajamų dėl kalto asmens neteisėtų veiksmų – sveikatos sužalojimo.

51Teisėjų kolegija tokią išvadą laiko iš dalies nepagrįsta.

52Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatuota, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Jeigu draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui turtinė žala.

53Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti žalos atlyginimo sužalojus asmens sveikatą padariniai. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009). Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009).

54NADPLĮ 2 straipsnio 1 dalyje atskleidžiama nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas NADPLĮ nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Iš šios socialinio draudimo rūšies paskirties matyti atitinkamas NADPLĮ pagrindu mokamų išmokų tikslas – dėl su nelaimingu atsitikimu susijusių prarastų pajamų kompensavimas, kuris įstatyme tiesiogiai nėra siejamas su nukentėjusio asmens amžiumi.

55Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žala iš ją padariusio asmens atgręžtinio reikalavimo atveju priteisiama nustačius jo kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Sprendžiant dėl nukentėjusiojo asmens nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo metu patirtos žalos ir jos dydžio, reikšminga yra tai, kad socialinio draudimo įstaigų mokamos netekto darbingumo kompensacijos, minėta, skirtos atlyginti nukentėjusiojo asmens negautas pajamas. Šios kompensacijos mokamos darbingumo lygį nustatančių dokumentų, mėnesio kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimų, kitų dokumentų ir jais remiantis socialinio draudimo įstaigų priimtų sprendimų pagrindu. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014). Kitaip tariant, pagal kasacinio teismo praktiką, asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto VPK ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008). Taigi įstatymo pagrindu apskaičiuota ir išmokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija, atsižvelgiant į NADPLĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo tikslus, gali būti laikoma nukentėjusio asmens negautas pajamas kompensuojančia išmoka ir įrodo šio asmens dėl nelaimingo atsitikimo patirtus nuostolius, nebent atsakovas, siekiantis išvengti socialinio draudimo įstaigos pareikšto atgręžtinio reikalavimo tenkinimo, įrodytų, kad egzistuoja aiški neatitiktis tarp nukentėjusio asmens negautų pajamų ir socialinio draudimo išmokos.

56Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ieškovui uždėjo papildomą M. R. negautų pajamų realumo bei jos siekio dirbti jai sukakus senatvės pensinį amžių įrodinėjimo naštą, taip nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos. Pažymėtina, kad Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią darbingo amžiaus asmenys apibrėžiami kaip asmenys nuo 16 metų iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus, neįtvirtina bendrosios senatvės pensijos amžiaus sulaukusių asmenų nedarbingumo prezumpcijos, kuri būtų taikoma apibrėžiant jų galimybę gauti pajamas. Antai, remiantis DK 129 straipsnio 3 dalies 5 punktu, amžius (taip pat senatvės pensijos amžius) negali būti teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį. Dėl to Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje pateikiama darbingo amžiaus asmenų apibrėžtis yra tikslinė, taikoma šio įstatymo reglamentuojamiems teisiniams santykiams ir negali būti laikomas senatvės pensijos amžiaus sulaukusių asmenų nedarbingumo bei pajamų negavimo prezumpcija.

57Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl nelaimingo atsitikimo pablogėja nukentėjusio asmens sveikatos būklė, jis netenka viso ar dalies darbingumo. Netekdamas darbingumo, jis visiškai ar iš dalies praranda galimybę panaudoti savo darbo sugebėjimus pajamoms gauti. Net jei asmuo realiai nesinaudotų šiais sugebėjimais, jo objektyvios galimybės dirbti yra sumažėjusios. Būdamas sveikas ir darbingas, asmuo, nepriklausomai nuo pasiekto senatvės pensijos amžiaus, turi galimybę dirbti ir gauti pajamų. Praradęs darbingumą, jis tokios galimybės netenka, taigi praranda galimybę dirbti, nepriklausomai nuo to, ar jis faktiškai ketintų dirbti ir ar realiai dirbtų. Tačiau konkrečiai įvertinti, ar dalies darbingumo netekęs asmuo ir toliau būtų dirbęs, net ir sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, dažnai neįmanoma, nes sužaloto asmens galimybės dirbti jau yra sumažėjusios. Taigi vien aplinkybė, kad dalies darbingumo netekęs asmuo nesiekia įsidarbinti, nesiregistruoja Darbo biržoje, savaime nereiškia, kad jis to nebūtų daręs, jei nebūtų įvykęs nelaimingas atsitikimas.

58Akivaizdu, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir padarinių, pasireiškusių nukentėjusiosios sužalojimu. Tačiau priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir žalos, pasireiškusios negautomis pajamomis, nėra toks akivaizdus. Gali būti, kad priežastinį ryšį tarp eismo įvykio ir žalos (pajamų netekimo) papildo kitos aplinkybės (asmuo sulaukia senatvės pensijos amžiaus, darbdavys likviduojamas, asmuo neketintų dirbti ir pan.). Vis dėlto tai nepaneigia to, kad draudžiamasis įvykis nors ir nebūtinai yra vienintelė pajamų netekimo priežastis, tačiau bent jau atitinkamai sumažina nukentėjusiam asmeniui galimybę (atima šansą) tokias pajamas gauti. Nelaimingas atsitikimas ir asmens sužalojimas iš principo gali būti laikomas įvykiu, dėl kurio asmuo galėjo prarasti pajamas, tačiau tokias pajamas asmuo galėjo prarasti ir vien dėl to, kad sulaukė pensinio amžiaus. Taigi daugiau nei viena priežastis galėjo lemti nukentėjusiosios pajamų netekimą. Senatvės pensijos amžiaus sulaukusių asmenų darbas nėra visuotinai paplitęs, tačiau ir ne išimtis. Mokėdamas netekto darbingumo periodinę kompensaciją įstatymų leidėjas ją sieja su objektyviu darbingumo (jo dalies) netekimo faktu, o ne su realia asmens galimybe ar jo noru dirbti. Taigi kompensacija iš esmės mokama už prarastą ar sumažėjusią galimybę dirbti. Tokią galimybę gali prarasti ir senatvės pensinio amžiaus sulaukę asmenys. Besąlyginis netekto darbingumo periodinės kompensacijos, kaip nukentėjusio asmens negautų pajamų, kvalifikavimas be galimybės įrodyti priešingas aplinkybes galėtų reikšti nepagrįstą už žalą atsakingo asmens civilinės atsakomybės išplėtimą, ypač tais atvejais, kai nukentėjusio asmens tikimybė gauti pajamas būtų gerokai sumažėjusi (pvz., dėl itin senyvo amžiaus). Ir priešingai, tokios kompensacijos pripažinimas negautomis pajamomis tik esant konkretiems įrodymams apie individualų pensinio amžiaus asmens ketinimą dirbti, kai objektyviai toks ketinimas nebegali būti įgyvendintas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, reikštų galimybę už žalą atsakingam asmeniui išvengti atsakomybės. Dėl to siekiant nustatyti, ar netekto darbingumo periodinė kompensacija iš tiesų ir kokia apimtimi kompensuoja senatvės pensijos sulaukusio asmens dėl draudžiamojo įvykio negautas pajamas, vertintina tikimybė, kad asmuo dirbtų, kuri išreiškiama pinigine forma. Ši tikimybė nustatoma atsižvelgiant į konkretaus asmens sveikatos būklę iki ir po sužalojimo, netekto darbingumo dydį, išlikusio darbingumo pobūdį, galimybes gauti darbą, kita (kuri dalis senatvės pensinio amžiaus sulaukusių asmenų kokioje amžiaus grupėje dirba, kokiu krūviu ir pan.). Procentais išreikšta pensinio amžiaus nukentėjusio asmens dalyvavimo darbo rinkoje tikimybė, nustatyta pagal pirmiau nurodytus kriterijus, padauginta iš netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydžio, atspindėtų prarasto šanso ekonominę vertę. Tai, esant neapibrėžtam priežastiniam ryšiui, gali reikšti to asmens negautas pajamas, kurias turi kompensuoti už žalą atsakingas asmuo (jo draudikas).

59Minėta, kad įrodinėti aiškią neatitiktį tarp nukentėjusio asmens negautų pajamų ir socialinio draudimo išmokos turi atsakovas, todėl šiam siekiant išvengti ieškinio tenkinimo, tenka našta teikti įrodymus dėl nukentėjusio pensinio amžiaus asmens tikimybės gauti pajamas nebuvimo.

60Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad jei asmuo netenka darbingumo iki sukanka senatvės pensijos amžių, šis faktas gali turėti įtakos jo būsimos senatvės pensijos dydžiui.

61Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPĮ) 6 straipsnio 1 dalį valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys bei priedas už stažo metus. Valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinę dalį sudaro 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos (VSDPĮ 23 straipsnio 1 dalis), o valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildoma dalis apskaičiuojama pagal formulę 0,005 x S x K x D, kurioje: S – visas asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas po 1994 m. sausio 1 d., D – Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija (VSDPĮ 24 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 241 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priedo už stažo metus dydis apskaičiuojamas dauginant 3 procentus valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos iš kiekvienų iki išėjimo į pensiją mėnesio įgytų pilnų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metų, viršijančių 30 metų, skaičiaus. Taigi, valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis yra tiesiogiai priklausomas nuo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo. Šį stažą pagal VSDPĮ 8 straipsnio 2 dalį sudaro: 1) laikas, per kurį šie asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos įstatymo jiems nustatytos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos; 2) laikas, per kurį šie asmenys gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) arba profesinės reabilitacijos pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, ir nedarbo socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą.

62Iš pirmiau nurodytų nuostatų matyti, kad į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įeina laikotarpis, kai pagal NADPLĮ mokamos pašalpos, tačiau neįeina laikotarpis, kai asmuo gauna netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Taigi, jei šią kompensaciją gaunantis asmuo nedirba, papildomai pensijos daliai apskaičiuoti naudojamas dydis „S“ nustoja didėti, taip pat neatsiranda sąlygos, reikalingos senatvės pensijos priedui gauti arba jam didėti. Jeigu asmuo dirba, tačiau dėl netekto darbingumo sumažėja jo iš darbo teisinių santykių gaunamos pajamos, atitinkamai sumažėja pirmiau nurodytoje formulėje esantis dydis „K“, kuris apskaičiuojamas kaip svertinis metinių koeficientų vidurkis pagal dvidešimt penkerius palankiausius kalendorinius asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metus po 1994 m. sausio 1 d. (VSDPĮ 19 straipsnio 1 dalis).

63Taigi, jei dėl nelaimingo atsitikimo sumažėja nukentėjusio asmens senatvės pensijos dydis, ši aplinkybė gali būti reikšminga nustatant nukentėjusio asmens negautas pajamas, jam sulaukus pensinio amžiaus, ir atitinkamai vertinant socialinio draudimo įstaigos atgręžtinio reikalavimo apimtį.

64Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, apeliacinės instancijos teismo nutartis ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas, naikintina, ir ši dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiant nustatyti socialinio draudimo įstaigos atgręžtinio reikalavimo nukentėjusiajai sulaukus pensinio amžiaus dydį bei sudaryti galimybę atsakovui įrodinėti galimą neatitiktį tarp nukentėjusio asmens negautų pajamų ir socialinio draudimo išmokos.

65Dėl bylinėjimosi išlaidų

66Kasacinis teismas patyrė 15,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

67Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

68Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

69Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo... 5. UADB „ERGO Lietuva“ atlygino VSDFV Kauno skyriui žalą, kurią šis... 6. Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ prašė ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad... 7. Atsakovo nuomone, ieškovo reikalavimas priteisti netekto darbingumo periodines... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad, nukentėjusiajam išmokėjęs draudimo išmokas, VSDF... 11. Teismas pažymėjo, kad nuo 2005 m. kovo 23 d. iki 2006 m. rugsėjo 27 d.... 12. Teismas sprendė, kad ieškovas byloje neįrodė, kad dėl 2004 m. lapkričio... 13. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius sveikatos... 15. Teismas nurodė, kad asmens teisė pasirinkti darbą ar verslą negali būti... 16. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 5... 17. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, kad sulaukusi senatvės... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 20. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 21. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos,... 22. Bylą nagrinėję teismai, netenkindami VSDFV Kauno skyriaus reikalavimo... 23. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo... 24. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos,... 25. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad M. R. nuo 2005 m. gegužės 23 d.... 26. Nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai konstatavo, kad netekto darbingumo... 27. VSDFV teritoriniai skyriai socialinės paramos neteikia, o vykdo socialinį... 28. Nelaimingu atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo... 29. Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama nepriklausomai nuo to, ar... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 31. Atsižvelgiant i tai, kad M. R. mokama netekto darbingumo periodinė... 32. Atsakovas su ieškovo kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.... 33. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje... 35. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl termino (momento), iki kurio... 36. Bendrąja prasme darbingo amžiaus asmenimis laikytini asmenys nuo 16 metų iki... 37. Būtų paradoksalu, jei negautos pajamos asmeniui būtų kompensuojamos,... 38. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pažymėjo, kad netekto darbingumo... 39. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji dėl nelaimingo atsitikimo netapo... 40. Teisėjų kolegija... 41. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 42. Dėl valstybinių socialinio draudimo netekto darbingumo periodinių... 43. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos,... 44. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK... 45. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo... 46. Remiantis NADPLĮ 20 straipsnio 1 dalimi netekto darbingumo periodinė... 47. Asmens sveikatos būklės pablogėjimą ir jo nulemtą darbingumo sumažėjimą... 48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad netekto darbingumo periodinė kompensacija... 49. Dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos kaip negautų pajamų... 50. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad senatvės pensijos amžiaus sukaktis... 51. Teisėjų kolegija tokią išvadą laiko iš dalies nepagrįsta.... 52. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatuota, kad pagal... 53. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalyje... 54. NADPLĮ 2 straipsnio 1 dalyje atskleidžiama nelaimingų atsitikimų darbe... 55. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žala iš ją padariusio asmens... 56. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 57. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl nelaimingo atsitikimo pablogėja... 58. Akivaizdu, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir... 59. Minėta, kad įrodinėti aiškią neatitiktį tarp nukentėjusio asmens... 60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad jei asmuo netenka... 61. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPĮ) 6... 62. Iš pirmiau nurodytų nuostatų matyti, kad į valstybinio socialinio pensijų... 63. Taigi, jei dėl nelaimingo atsitikimo sumažėja nukentėjusio asmens senatvės... 64. Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai paskirstė... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 66. Kasacinis teismas patyrė 15,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 67. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 68. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 69. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...