Byla e2-1033-823/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2879-431/2016, kuria patvirtintas R. Č. 5 323,39 EUR kreditorinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės finansų maklerio įmonės ,,Finbaltus“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (kreditoriaus) R. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2879-431/2016, kuria patvirtintas R. Č. 5 323,39 EUR kreditorinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės finansų maklerio įmonės ,,Finbaltus“ bankroto byloje, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi UAB FMĮ ,,Finbaltus“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrovita“.

4BUAB FMĮ ,,Finbaltus“ bankroto administratorius UAB „Bankrovita“ kreipėsi į teismą, prašydamas netvirtinti R. Č. 30 018,84 EUR kreditorinio reikalavimo UAB FMĮ ,,Finbaltus“. Nurodė, kad R. Č., būdamas įmonės vadovu ir turėdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, to nedarė ir nepagristai skaičiavo sau atlyginimą bei didino žalą kreditoriams.

5Suinteresuotas asmuo R. Č. nurodė, kad jo kreditorinis reikalavimas BUAB FMĮ „Finbaltus“ apskaičiuotas vadovaujantis jo darbo sutartyje su UAB FMĮ „Finbaltus“ nurodytu mėnesinio atlyginimo dydžiu – 6 000 Lt, neatskaičius mokesčių, kuris buvo skaičiuojamas iki jo atleidimo iš UAB FMI „Finbaltus“ vadovo pareigų t. y. iki 2015 m. kovo 18 d. BUAB FMĮ „Finbaltus“ iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. turėjo galiojančią finansų maklerio įmonės licenciją. Kol įmonė turėjo galiojančią finansų maklerio įmonės licenciją, įmonei negalėjo būti iškelta bankroto byla, o R. Č., kaip įmonės vadovas, neturėjo nei teisės, nei pareigos kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. 2013 m. birželio 6 d. sušauktame pakartotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta kreiptis į Lietuvos banką dėl bendrovės turimos finansų maklerio įmonės licencijos atsisakymo. Iki prašymo pateikimo Lietuvos bankui dėl licencijos atsisakymo įmonės vadovas privalėjo vykdyti Finansinių priemonių apskaitos saugumo reikalavimų taisyklių 4 punkto reikalavimą, numatantį, kad sąskaitų tvarkytojo vadovas atsako už finansinių priemonių apskaitos dokumentų ir duomenų saugumą ir tuo tikslu privalo imtis visų reikalingų ir būtinų priemonių tam, kad dokumentai ir duomenys būtų apsaugoti nuo bet kokio sunaikinimo ar sugadinimo, taip pat atlikti būtinus veiksmus, reikalingus nutraukiant investicinių paslaugų teikimo sutartis.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus R. Č. 5 323,39 EUR finansinį reikalavimą BUAB FMĮ ,,Finbaltus“ bankroto byloje.

8Teismas pripažino nepagrįstais bankroto administratorius argumentus, kad R. Č. darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas tik iki 2013 m. kovo 31 d., t. y. iki tada, kai direktoriui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 26 punktą administratorius turi teisę pateikti ir yra pateikęs teismui ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teismas sprendė, kad darbo užmokestis R. Č. turėtų būti skaičiuojamas iki tol, kol Lietuvos banko valdyba 2013 m. rugpjūčio 29 d. panaikino įmonės A kategorijos licencijos Nr. 083 galiojimą, t. y. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., atėmus laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. birželio 21 d., už kurį VSDFV išmokėjo pašalpas, kas pagal pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas sudaro 5 323,39 EUR. Likusios dalies R. Č. finansinio reikalavimo (už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d.) teismas netvirtino ir nurodė, kad R. Č., būdamas įmonės direktoriumi, privalėjo vykdyti jam tenkančias pareigas bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, R. Č., kaip bendrovės direktorius, nesiėmė jokių veiksmų nutraukti darbo sutartį ir sustabdyti įsiskolinimo VSDFV didėjimą. R. Č. nenutrauktos darbo sutarties pagrindu priskaičiuotą neišmokėtą darbo užmokestį teismas vertintino kaip neteisėtai priskaičiuotą kreditorinį reikalavimą.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Suinteresuotas asmuo R. Č. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį, padidinant jo finansinį reikalavimą iki 30 018,85 EUR; priteisti iš BUAB FMĮ „Finbaltus“ apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111) Aplinkybė, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Finbaltus“ buvo panaikinta finansų maklerio įmonės licencija, nereiškia, kad bendrovės direktoriui laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. kovo 18 d. nebeliko jokių darbinių pareigų. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės veikla akcininkų sprendimu nebuvo sustabdyta, kreditorius, kaip bendrovės vadovas, pagrįstai manydamas, jog bendrovė turi tęsti veiklą iki išaiškės bendrovės valdomų AB „Ūkio bankas“ akcijų vertė ir bus galima spręsti klausimą apie įmonės mokumą, toliau organizavo kasdieninę bedrovės veiklą, atliko bendrovės sąnaudų optimizavimą (sumažino darbuotojų skaičių iki vieno darbuotojo, nutraukė bendrovės buveinės patalpų, esančių ( - ), nuomos sutartį ir pan.), atstovavo bendrovei išoriniuose santykiuose su valstybinėmis ir valdžios institucijomis, fiziniais bei juridiniais asmenimis, rengė būtinus dokumentus, vykdė prievoles teikti deklaracijas mokesčių administratoriams, saugojo ir prižiūrėjo bendrovei priklausantį turtą, tarp jų ir finansinį (AB „Ūkio bankas“ akcijos), organizavo bendrovės buhalterinės apskaitos vedimą, tvarkė ir saugojo bendrovės finansinius bei veiklos dokumentus. Laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. kovo 18 d. apeliantas, vykdydamas bendrovės vadovo pareigas, veikė rūpestingai, sąžiningai, atidžiai ir kvalifikuotai, bei darė viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus.

122) Teisę atšaukti apeliantą iš bendrovės vadovo pareigų šiuo atveju turėjo bendrovės valdyba, kurios du nariai buvo didžiausio bendrovės akcininko atstovai. 2010 m. gruodžio 1 d. tarp UAB FMĮ „Finbaltus“ ir didžiausio UAB FMĮ „Finbaltus“ akcininko UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ buvo sudaryta Valdymo sutartis, kurioje numatyta, kad UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ (toliau – valdytojas) nuo 2011 m. sausio 1 d. neterminuotai per UAB FMĮ „Finbaltus“ valdybą teiks bendrovei valdymo paslaugas. Įgyvendindamas sutartį, valdytojas pats atrinko valdybos narius ir juos teikė visuotiniam akcininkų susirinkimui. Aptariamu laikotarpiu UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ UAB FMĮ „Finbaltus“ valdymą atliko per savo parinktus valdybos narius R. V.-V. ir A. Š.. Tokiu būdu visų bendrovei svarbių sprendimų priėmimą kontroliavo UAB FMĮ „Finbaltus“ pagrindinis akcininkas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“. UAB FMĮ „Finbaltus“ valdyba nepasinaudojo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 34 straipsnio 2 dalyje numatyta teise atšaukti bendrovės vadovą, pakeisti jo atlyginimą ar kitas darbo sutarties sąlygas, o bendrovės akcininkai nepasinaudojo ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 20 ir 22 punktuose numatytomis teisėmis pertvarkyti bendrovę į kitą juridinį asmenį arba bendrovę likviduoti. Bendrovės valdymo organų ir jo dalyvių neveikimas negali reikšti kreditoriaus, kaip bendrovės vadovo, kaltės dėl veiksmų nesiėmimo nutraukti su juo darbo sutartį, nes įstatymai jo tai atlikti neįpareigoja.

133) Apeliantas, negaudamas darbo užmokesčio, patyrė finansinius praradimus, nes nurodytu laikotarpiu jis nedirbo jokioje kitoje darbovietėje. Tokiu būdu jo kaip kreditoriaus reikalavimas yra teisėtas bei atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus. Be to, teismas, priimdamas procesinius sprendimus patvirtinti VSDVF kreditorinį reikalavimą ir atsisakyti patvirtinti apelianto finansinį reikalavimą, pažeidė teisės principą, kad iš neteisės teisės neatsiranda, kadangi, jeigu laikyti, kad darbo užmokestis apeliantui buvo skaičiuojamas neteisėtai, tai ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų priskaičiavimas taip pat turi būti laikomas neteisėtu bei toks VSDFV kreditorinis reikalavimas negali būti tvirtinamas.

144) Teismas, iš dalies patvirtindamas apelianto finansinį reikalavimą, nepasisakė ir nesprendė dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas įtraukimo į kreditorinį reikalavimą. Kadangi darbo sutartis su kreditoriumi nebuvo nutraukta, jam priklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas už trejus metus. Už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 18 d. kreditoriui priklauso 57,73 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų, o kompensacija už nepanaudotas atostogas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 18 d. sudaro 2 425,87 EUR. Teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, taip pat nesprendė ir nepasisakė dėl išeitinės išmokos, kuri sudaro 2 521,26 EUR, įskaičiavimo į kreditorinį reikalavimą.

155) Teismui konstatavus, kad apeliantas laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. kovo 18 d. jokių darbinių funkcijų nevykdė, turėjo būti įvertintos priežastys, lėmusios tokią faktinę situaciją. Šiuo konkrečiu atveju bendrovės akcininkų pasyvus elgesys bendrovės ir jo vadovo atžvilgiu turėjo būti vertinamas bent jau kaip prastovos situacija. Apeliantui turėjo būti pripažinta teisė į darbuotojams numatytas garantijas.

16BUAB FMĮ ,,Finbaltus“ administratorius UAB „Bankrovita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. BUAB FMĮ ,,Finbaltus“ administratorius sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, taip pat nurodo, kad suinteresuotam asmeniui, kaip įmonės vadovui, už prastovą negali būti mokama, kadangi prastova įvyko ne dėl kokių nors objektyvių įvykių, o dėl paties vadovo neveikimo ir (ar) netinkamo veikimo.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

19Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta tvirtinti R. Č. finansinio reikalavimo UAB FMĮ ,,Finbaltus“ dalį. Pirmosios instancijos teismo nustatytos ir apelianto neginčijamos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės: UAB FMĮ ,,Finbaltus“ tapo nemokia 2013 m. kovo 31 d.; 2013 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos bankas priėmė sprendimą panaikinti UAB FMĮ ,,Finbaltus“ finansų maklerio įmonės licenciją; Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi UAB FMĮ ,,Finbaltus“ iškėlė bankroto bylą, minėta nutartis įsiteisėjo 2015 m. vasario 13 d; R. Č. iš UAB FMĮ ,,Finbaltus“ direktoriaus pareigų atleistas 2015 m. kovo 18 d., t.y. jau po bankroto bylos įmonei iškėlimo.

20R. Č. finansinį reikalavimą, kurį jis prašė patvirtinti, sudaro jam nuo 2013 m. sausio 1 d. iki jo atleidimo iš pareigų 2015 m. kovo 18 d. neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, iš viso 30 018,85 EUR. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi iš dalies tenkino R. Č. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, patvirtindamas 5 323,39 EUR dydžio finansinį reikalavimą. Kitos dalies R. Č. kreditorinio reikalavimo pirmosios instancijos teismas netvirtino, konstatuodamas, kad R. Č., būdamas įmonės direktoriumi, įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, nesiėmė jokių veiksmų nutraukti su įmone darbo sutartį, t.y. veikė neteisėtai. Apeliantas, nesutikdamas su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teisę atšaukti jį iš įmonės vadovo pareigų turėjo bendrovės valdyba, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti apelianto fiduciarinių pareigų pažeidimą. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

21Įmonės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006).

22ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato įmonės vadovo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria įmonei iškeliama bankroto byla, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o administratorius, laikydamasis ĮBĮ 19 straipsnyje nustatytos tvarkos, nutraukia su įmonės darbuotojais darbo sutartis, taigi bankroto procesas kartu lemia ir įmonės darbuotojų darbo santykių pabaigą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas, būdamas įmonės vadovu ir privalėdamas veikti išimtinai bendrovės interesais, nenutraukė darbo sutarties su įmone bei nevykdė jam įstatyme nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nors, panaikinus UAB FMĮ ,,Finbaltus“ finansų maklerio įmonės licenciją, įmonė nebeturėjo teisės vykdyti ir nebevykdė jokios veiklos, dėl ko buvo akivaizdu, kad įmonės negalės atsiskaityti su kreditoriais. Būtent šis apelianto neveikimas lėmė jo darbo santykių su įmone tęstinumą (darbo sutarties nenutraukimą) dar beveik dvejus metus. Per šį laikotarpį didėjo įmonės įsiskolinimai apeliantui nesumokėto darbo užmokesčio suma bei skola VSDFV. Apeliantui elgiantis rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei veikiant išimtinai įmonės interesais, laiku kreipiantis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, darbo sutartis su juo būtų buvusi nutraukta ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta tvarka bei būtų sustabdytas įmonės įsipareigojimų kreditoriams didėjimas. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija pripažįsta visiškai pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad apelianto finansinio reikalavimo dalis, kurią sudaro neišmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį po 2013 m. rugsėjo 1 d., yra nepagrįsta ir netvirtintina, kadangi apelianto teisė į darbo užmokestį šiuo atveju kildinama iš paties apelianto įstatymus pažeidžiančių veiksmų. Apelianto argumentai, kad jis nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. atliko darbines pareigas: atstovavo bendrovei išoriniuose santykiuose su valstybinėmis ir valdžios institucijomis, fiziniais bei juridiniais asmenimis, rengė būtinus dokumentus, saugojo ir prižiūrėjo bendrovei priklausantį turtą, organizavo bendrovės buhalterinės apskaitos vedimą, tvarkė ir saugojo bendrovės finansinius bei veiklos dokumentus, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti jo teisę į darbo užmokesti po 2013 m. rugsėjo 1 d., kadangi, jeigu apeliantas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, visus minėtus veiksmus, susijusius tiek su įmonės atstovavimu, tiek su bendrovės turto bei dokumentų saugojimu, būtų atlikęs bankroto administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3, 4, 9, 14 punktai).

23Apelianto vertinimu, bendrovės akcininkų pasyvus elgesys bendrovės ir jo vadovo atžvilgiu teismo turėjo būti vertinamas kaip prastovos situacija. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu taip pat nesutinka. Bendrovės akcininkų ir/ar valdybos sprendimų atleisti bendrovės vadovą nepriėmimas nepašalina ĮBĮ įtvirtintos apelianto pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, taip pat bendrosios pareigos veikti išimtinai įmonės interesais. Šių pareigų nevykdymas/netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas kitų bendrovės valdymo organų veiksmais/neveikimu.

24Apelianto argumentai dėl VSDFV patvirtinto finansinio reikalavimo teisėtumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija šių apelianto argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.

25Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepagrįstai į kreditorinį reikalavimą neįtraukė jam priklausančios išeitinės kompensacijos. Su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi, pagal ĮBĮ nuostatas, administratoriui nutraukus darbo arba civilines sutartis su įmonės vadovu, išeitinė išmoka ir kompensacijos (išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas), jam nemokama (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas).

26Iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio ir byloje esančios pažymos apie apeliantui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas matyti, kad pirmosios instancijos teismo patvirtintą apelianto finansinį reikalavimą sudaro tik apeliantui neišmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį iki 2013 m. rugsėjo 1 d. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatomis, piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą (DK 177 straipsnio 2 dalis). Įmonės vadovo teisė gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas taip įtvirtinta ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte. Atsižvelgdama į tai kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, turėjo spręsti ir dėl pareiškėjui už laikotarpį iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. priklausančios piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo neišsprendė (CPK 327 straipsnio 2 dalis, CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Kadangi pagal byloje esančius duomenis neįmanoma nustatyti, kiek iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. apeliantas turėjo nepanaudotų kasmetinių atostogų ir kokia kompensacijos suma galėtų priklausyti apeliantui, be to, apeliacinės instancijos teismui išsprendus klausimą dėl kurio pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė, būtų apribota proceso šalių teisė į apeliaciją, ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta patvirtinti dalį apelianto finansinio reikalavimo, panaikinama ir apelianto finansinio reikalavimo dalis, susijusi su kompensacija už nepanaudotas atostogas, perduodama pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

27Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

28Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tvirtinti dalį pareiškėjo R. Č. finansinio reikalavimo ir reikalavimo dalies dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi UAB FMĮ... 4. BUAB FMĮ ,,Finbaltus“ bankroto administratorius UAB „Bankrovita“... 5. Suinteresuotas asmuo R. Č. nurodė, kad jo kreditorinis reikalavimas BUAB FMĮ... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus... 8. Teismas pripažino nepagrįstais bankroto administratorius argumentus, kad R.... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Suinteresuotas asmuo R. Č. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus... 11. 1) Aplinkybė, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Finbaltus“ buvo... 12. 2) Teisę atšaukti apeliantą iš bendrovės vadovo pareigų šiuo atveju... 13. 3) Apeliantas, negaudamas darbo užmokesčio, patyrė finansinius praradimus,... 14. 4) Teismas, iš dalies patvirtindamas apelianto finansinį reikalavimą,... 15. 5) Teismui konstatavus, kad apeliantas laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d.... 16. BUAB FMĮ ,,Finbaltus“ administratorius UAB „Bankrovita“ atsiliepimu į... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 19. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria... 20. R. Č. finansinį reikalavimą, kurį jis prašė patvirtinti, sudaro jam nuo... 21. Įmonės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir... 22. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato įmonės vadovo pareigą pateikti... 23. Apelianto vertinimu, bendrovės akcininkų pasyvus elgesys bendrovės ir jo... 24. Apelianto argumentai dėl VSDFV patvirtinto finansinio reikalavimo teisėtumo... 25. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą... 26. Iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio ir byloje... 27. Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija... 28. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria...