Byla 2-2224-781/2016
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. V.-V., A. Š

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, sekretoriaujant Linai Matukaitei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Finbaltus“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Bankrovita“, atstovams advokatui E. L. ir R. T., atsakovui R. Č. ir jo atstovei advokatei L. P., trečiųjų asmenų R. V.-V. atstovei advokato padėjėjai J. N. ir A. Š. atstovui advokato padėjėjui R. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Finbaltus“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Bankrovita“, ieškinį atsakovui R. Č. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. V.-V., A. Š., ir

Nustatė

2I. Bylos esmė

3Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo buvusio vadovo savo pareigų (ne)vykdymo – savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo, bei dėl to atsiradusios žalos atlyginimo.

4II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. Č. 374 352,13 Eur dydžio žalą ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas, kuriam atstovauja bankroto administratorius, nurodo, kad 2015 m. vasario 3 d., kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus iniciatyva, UAB „Finbaltus“ iškelta bankroto byla. Pažymi, kad įmonės skolos VSDFV atsirado dar 2013 m. birželio 26 d. ir sudarė 879,56 Lt, tuo tarpu 2014 m. lapkričio 17 d. bendrovė jau buvo skolinga 35 144,79 Lt; anot ieškovo, bankroto byloje patvirtintas VSDFV reikalavimas sudaro 12 487,54 Eur. Ieškovas aiškina, kad įsiskolinimai bendrovės darbuotojams fiksuojami jau nuo 2013 m. kovo 10 d., todėl, ieškovo teigimu, darbuotojams teisė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado nuo 2013 m. balandžio 4 d. Nurodo, kad buvusios ieškovo darbuotojos A. A. kreditorinis reikalavimas sudaro 2721,26 Eur sumą, todėl atsakovas, kaip buvęs ieškovo vadovas, laiku nesikreipęs į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra atsakingas už nurodytą žalą. Anot ieškovo, atsakovas atsakingas ir už laiku nesumokėtas VSDFV įmokas, nes vietoj to, jog nuo 2013 m. balandžio 4 d. kreiptųsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ar dėl savo darbo sutarties nutraukimo, atsakovas toliau imitavo įmonės veiklą, skaičiuodamas sau atlyginimą ir VSDFV įmokas nuo jo. Ieškovo teigimu, bendrovė nuo 2013 m. sausio 8 d. neatsiskaitinėjo su AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“, todėl teisė dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui nurodytam kreditoriui atsirado dar nuo 2013 m. kovo 4 d. Taigi, anot ieškovo, AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ patirta žala dėl savalaikio atsakovo nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo sudaro 1575,80 Eur sumą, t. y. suma, gauta sudėjus minėto kreditoriaus išrašytas sąskaitas už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 29 d. Ieškovas aiškina, kad atsakovas, netinkamai vykdęs savo pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, yra atsakingas ir už UAB „Tele2“ atsiradusią 575,41 Eur dydžio žalą. Ieškovo bankroto administratorius nurodo, kad atsakovas taip pat yra pateikęs savo kreditorinį reikalavimą, tačiau, anot ieškovo, atsakovui yra permokėta 71,68 Eur, todėl ši suma taip pat turėtų būti įtraukiama į ieškovo patirtos žalos dydį. Taigi, ieškovo bankroto administratoriaus teigimu, atsakovo veiksmais (laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo) padaryta žala sudaro 17 431,69 Eur (12 487,54 Eur + 2721,26 Eur + 1575,80 Eur + 575,41 Eur + 71,68 Eur) sumą, kuri priteistina iš atsakovo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalies pagrindu. Be to, anot ieškovo bankroto administratoriaus, atsakovas yra atsakingas ir už bankroto procese patirtas administravimo išlaidas, kurios sudaro 8000 Eur sumą.

7Ieškovas pažymi, kad atsakovas, nepaisant to, jog bendrovės akcininkams AB Ūkio bankui ir UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ atitinkamai 2013 m. gegužės 2 d. ir 2013 m. liepos 24 d. buvo iškeltos bankroto bylos, nepaisant auditoriaus 2013 m. gegužės 27 d. išvados, kurioje nurodyta skeptiška įmonės tolimesnė veiklos prognozė, be to, neatsižvelgdamas ir į tai, jog ieškovui 2013 m. rugpjūčio 29 d. buvo panaikinta finansinio maklerio licencija, toliau imitavo įmonės veiklą, skaičiavo sau atlyginimą ir teikė VSDFV pranešimus apie draudžiamąsias pajamas, tačiau nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.

8Ieškovo bankroto administratorius taip pat nurodo, kad, patikrinus įmonės buhalterinę apskaitą, nustatyta, jog, nesant sudarytų sutarčių, su vienu iš akcininku (UAB „Ūkio banko investicinė grupė“) susijusiai įmonei UAB „Amnis metalicus“ be jokio užstato ar garanto bankiniais pavedimais laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. pervesta 2 114 000 Lt suma, tačiau minėta įmonė grąžino ieškovui tik 909 000 Lt. Ieškovo teigimu, minėtos sumos apskaitoje atvaizduotos kaip paskolos. Be to, pažymi, kad dalis negrąžintos paskolos (600 000 Lt) apskaitoje įforminta kaip UAB „Amnis metallicus“ perleistas reikalavimas į ofšorinę įmonę E. G. Inc, esančią Britų Mergelių salose. Ieškovas aiškina, kad minėtoje 2013 m. gegužės 27 d. auditoriaus ataskaitoje nurodyti sandoriai pripažinti abejotinais, rizikingais ir rekomenduoti įrašyti į įmonės nuostolius už 2012 m. Ieškovas taip pat pabrėžia, kad UAB „Amnis metallicus“ realiai veiklos nebevykdo nuo 2013 m. birželio 7 d., tuo tarpu UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ nuo 2015 m. balandžio 1 d. yra išregistruotas iš Juridinio asmenų registro. Ieškovo bankroto administratoriaus teigimu, bankiniai pavedimai UAB „Amnis metallicus“ padaryti atsakovo, kaip bendrovės vadovo, nurodymu, todėl atsakovas yra atsakingas už įmonei 1 205 000 Lt (348 992,12 Eur) dydžio padarytą nuostolį. Be to, ieškovas nurodo, kad atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo neatliko jokių veiksmų dėl nurodytų sumų išreikalavimo iš minėtų įmonių.

9Atsakovas R. Č. atsiliepime į ieškinį ir jo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo vertinimu, ieškovas savo reikalavimą grindžia prielaidomis, nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo iš BUAB „Finbaltus“ vadovo ir nekelia reikalavimų ją atlyginti bendrovės akcininkams ar už tai atsakingiems asmenims. Be to, atsakovo teigimu, ieškinyje nėra individualiai atskleistos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas aiškina, kad 2010 m. gruodžio 1 d. tarp ieškovo ir didžiausio jo akcininko UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ buvo sudaryta valdymo sutartis, pagal kurią UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ nuo 2011 m. sausio 1 d. neterminuotai per ieškovo valdybą teiks bendrovei valdymo paslaugas. Anot atsakovo, nurodytas įmonės akcininkas ieškovo valdymą atliko per savo pasirinktus valdybos narius R. V.-V. ir A. Š., t. y. visų bendrovei svarbių sprendimų priėmimą kontroliavo ieškovo akcininkas UAB „Ūkio banko investicinė grupė“.

10Atsakovas aiškina, kad 2013 m. balandžio 15 d. ieškovo pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl bendrovės dalies nuostolių dengimo papildomais akcininkų įnašais (kaip tai buvo padaryta 2012 m.), tačiau minėtam sprendimui nebuvo pritarta. Atsakovas nurodo, kad tuo pagrindu buvo nuspręsta 2013 m. gegužės 17 d. sušaukti ieškovo neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir spręsti dėl bendrovės turimos finansų maklerio įmonės licencijos atsisakymo. Pažymi, kad neįvykus nurodytam 2013 m. gegužės 17 d. susirinkimui, 2013 m. birželio 6 d. buvo sušauktas pakartotinis bendrovės akcininkų susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta kreiptis į Lietuvos banką dėl minėtos licencijos atsisakymo, nes įmonė nebetenkino kapitalo pakankamumo reikalavimų dėl susikaupusių nuostolių (dėl ieškovo valdomų AB Ūkio banko vertybinių popierių rinkos kainos kritimo).

11Atsakovas pažymi, kad ieškinyje nurodytos paskolos sutartys buvo pateiktos bankroto administratoriui 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir 2012 m. spalio 28 d. įregistruotos Lietuvos banke. Teigia, kad ieškovo suteikta paskola UAB „Amnis metallicus“ ir vėlesnis reikalavimo teisių perleidimas E. G. Inc. buvo vykdomi akcininko UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ nurodymu. Atsakovo vertinimu, jis tai suprato kaip įprastinę finansų įstaigos veiklą, kuri neperžengė rizikingumo ribų. Nurodo, kad minėti sandoriai nėra pripažinti negaliojančiais ar ginčijami teismine tvarka; Lietuvos bankas, vykdydamas šių sandorių priežiūros funkciją, jokių pažeidimų taip pat nenustatė. Anot atsakovo, neigiamą grandininę reakciją visoms susijusioms įmonėms nulėmė AB Ūkio banko veiklos 2013 m. vasario 12 d. sustabdymas.

12Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovo akcininkų nesąžiningumą patvirtina tai, jog akcininkai neužtikrino nuo jų priklausančių bendrovės veiklai nustatytų teisės aktų reikalavimų laikymosi, t. y. neatvykdavo į šaukiamus akcininkų susirinkimus, tiesiogiai davė nurodymus bendrovės valdymo organų nariams, netinkamai tvarkė finansinę apskaitą, painiojo asmeninius akcininko ir bendrovės turtą, ignoravo pareigą padengti bendrovės nuostolius arba likviduoti įmonę. Atsakovo manymu, jis tinkamai, sąžiningai ir rūpestingai vykdė savo, kaip finansų maklerio įmonės vadovo, pareigas, t. y. inicijavo akcininkų susirinkimų sušaukimą, kontroliavo bendrovės kapitalo atitikimą finansinėms institucijoms keliamiems reikalavimams, inicijavo licencijos atsisakymą, prieš tai nutraukiant investicinių paslaugų teikimo sutartis.

13Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui atsirado nuo 2013 m. balandžio 4 d. (ar 2013 m. kovo 4 d.), nes ieškovas buvo finansų maklerio įmonė ir jam buvo taikomi specialieji teisės aktai. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – Finansų įstaigų įstatymas) nuostatas, bankroto byla gali būti iškelta tik tai nemokiai finansų įstaigai, teikiančiai licencines finansines paslaugas, kurios licencija teikti finansines paslaugas priežiūros institucijos sprendimu yra atšaukta. Taigi, atsakovo vertinimu, iki 2013 m. rugpjūčio 29 d., kai minėta licencija ieškovui buvo panaikinta, atsakovui negalėjo kilti pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

14Atsakovas aiškina, kad nagrinėjamu atveju jis nepažeidė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes nėra atsakovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl civilinė atsakomybė jam nekyla. Atsakovas pažymi, kad byloje pateikti ieškovo balansai patvirtina, jog ieškovo nemokumą galėtų atspindėti tik 2015 m. vasario 14 d. balansas (o ne 2013 m. balansai). Atsakovas nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie ieškovo bankroto bylos iškėlimą (apie bankroto bylos iškėlimą ieškovui sužinojo tik 2015 m. kovo 4 d.), todėl neturėjo net galimybės pateikti teismui paaiškinimų bei dokumentų, patvirtinančių bendrovės finansinę būklę, tuo tarpu teismas, spręsdamas dėl ieškovo nemokumo, nedisponavo visais svarbiais dokumentais, įrodančiais ieškovo finansinę būklę 2012-2013 m. Atsakovo teigimu, vien aplinkybė, kad bendrovė neatsiskaitė su kreditoriais, nepatvirtina ieškovo nemokumo būsenos 2013 m., nes įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės. Anot atsakovo, tikroji bendrovės finansinė padėtis ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi konstatuota nemokumo būklė, atitinkamai sąlygojusi ir pareigos inicijuoti bankroto atsiradimą, jam objektyviai nebuvo žinoma. Pažymi, kad bendrovės faktinio nemokumo nustatymo momentas, nuo kurio gali būti skaičiuojama atsakovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti sietinas su balanso už 2015 m. patvirtinimu, todėl atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip neatitinkantys protingos verslo rizikos ir prieštaraujantys geriems verslo standartams bei vertinami kaip neteisėti.

15Atsakovo vertinimu, ieškovas nepateikė duomenų koks yra bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nenurodė kada bendrovės kreditoriai įgijo reikalavimo teises ieškovui. Anot atsakovo, bendra kreditorių reikalavimų suma, susidariusi po 2013 m. rugsėjo 1 d., t. y. kai galimai kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, sudaro tik 9,91 Eur, tačiau ši ieškovo skola VMI atsirado kaip mokestis už aplinkos teršimą, kuris buvo paskaičiuotos 2014 m. už 2013 m. Be to, pažymi, kad ieškovas valdo daugiau kaip 980 135,91 Eur vertės finansinį turtą – tam tikrą kiekį BAB Ūkio banko akcijų.

16Atsakovas papildomai prašo, taikius jam civilinę atsakomybę, remiantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, sumažinti priteistinos žalos dydį.

17Atsakovas taip pat prašo pripažinti, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir paskirti jam maksimalią Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje numatytą baudą, 50 proc. šios baudos paskiriant atsakovui.

18Trečiasis asmuo R. V.-V. atsiliepime į ieškinį ir jos atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti. Nurodo, kad R. V.-V. neturi jokio teisinio suinteresuotumo nagrinėjama byla, nes galiojantys įstatymai jai nekėlė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo; be to, ji nepriėmė jokio sprendimo ir nedavė sutikimo dėl paskolos, kurios pagrindu ieškovas kildina žalą, suteikimo; priešingai, ji netgi nebuvo informuota apie ketinimą suteikti tokią paskolą ir jos suteikimą. Trečiojo asmens teigimu, ieškinio argumentai dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo pažeidimo yra nepagrįsti, nes ieškovas nepagrindė aplinkybės, jog jis neturi turto, kuris galėtų būti panaudotas susidariusių kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Anot trečiojo asmens, ieškovas taip pat neįrodė momento, nuo kurio ieškovas tapo nemokus, nes, trečiojo asmens teigimu, ginčui aktualiais laikotarpiais ieškovas nebuvo nemokus. Trečiasis asmuo pažymi, kad ieškinio argumentai dėl atsakovo pareigos atlyginti 348 992,12 Eur dydžio žalą yra nepagrįsti, nes ieškovas neįrodė, jog ginčo paskola buvo suteikta neteisėtai; be to, ginčo paskolos sutartis nėra pripažinta negaliojančia. Trečiasis asmuo papildomai aiškina, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų atsakovo civilinės atsakomybės kildinimui.

19Trečiasis asmuo A. Š. atsiliepime į ieškinį ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti. Trečiasis asmuo nurodo, kad nagrinėjamu atveju A. Š. neturi teisinio suinteresuotumo byloje, nes ieškinys reiškiamas buvusiam įmonės vadovui, o ne valdybos nariui, tuo tarpu trečiasis asmuo niekada nebuvo ieškovo direktoriumi. Be to, pažymi, kad įstatymai neišskiria valdybos nario kaip asmens, kuriam suteikta teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Papildomai pažymi, kad 2013 m. birželio 7 d. trečiasis asmuo informavo bendrovės vadovą ir valdybos pirmininką apie atsistatydinimą iš valdybos nario pareigų. Trečiasis asmuo aiškina, kad, priešingai nei teigia ieškovas, bendrovė 2013 m. buvo moki, tuo tarpu ieškovo pateikti deklaratyvūs teiginiai dėl įmonės nemokumo nėra pagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais, todėl, anot trečiojo asmens, ieškinys laikytinas nepagrįstu. Trečiasis asmuo pažymi, kad vien aplinkybė, jog ieškovas neatsiskaitė su kreditoriais, nepatvirtina jo nemokumo. Be to, nurodo, kad ieškovas neįrodė kokią tikslią žalą ieškovas patyrė dėl to, jog atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat nepateikė patikimų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad siekiama prisiteisti žala negali būti padengta iš ieškovo turimo turto. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad paskolos sutartis, kurios pagrindu ieškovas grindžia savo 348 992,12 Eur žalą, nėra nuginčyta. Trečiojo asmens vertinimu, vien tai, kad sudaryta paskolos sutartis tapo nenaudinga bendrovei negrąžinus paskolos nustatytais terminais, nesudaro pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia.

20III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

21Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-561-431/2015 (dabar Nr. eB2-2879-431/2016), UAB „Finbaltus“ iškelta bankroto byla; bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankrovita“.

22Ieškovo bankroto administratorius pareiškė ieškinį BUAB „Finbaltus“ buvusiam vadovui dėl ieškovo patirtos žalos atlyginimo. Anot ieškovo bankroto administratoriaus, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė tokią žalą (kurią prašoma priteisti iš atsakovo):

  • dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo patirta 25 431,69 Eur žala;
  • dėl bendrovės suteiktų paskolų UAB „Amnis metallicus“ (kurios dalis vėliau buvo perleista užsienio įmonei) patirta 348 992,12 Eur žala.

23Ieškinys atmestinas.

24IV. Teismo argumentai ir motyvai

25Dėl atsakovo, kaip ieškovo buvusio vadovo, atsakomybės ir nuostolių priteisimo už pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pažeidimą

26ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, t. y. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

27ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Taigi, tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu kaltė yra preziumuojama (ją paneigti turi atsakovas).

28Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

29Viena vertus, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse nurodyta, kad bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Šiuo atveju nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1033-823/2016, konstatavo, kad UAB ,,Finbaltus“ tapo nemokus 2013 m. kovo 31 d. (CPK 182 straipsnis), todėl teismas dėl ieškovo nemokumo būklės atsiradimo šioje byloje plačiau nepasisako. Kita vertus, nustatyta, kad BUAB „Finbaltus“ buvo finansų maklerio įmonė, t. y. finansų įstaiga, kuriai buvo taikomas specialus Finansų įstaigų įstatymas, kurio 57 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog bankroto byla gali būti iškelta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka tik tai nemokiai finansų įstaigai, teikiančiai licencines finansines paslaugas, kurios licencija teikti finansines paslaugas priežiūros institucijos sprendimu yra atšaukta. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Lietuvos bankas 2013 m. rugpjūčio 29 d., tenkinant atsakovo prašymą, priėmė sprendimą panaikinti UAB ,,Finbaltus“ finansų maklerio įmonės licenciją, todėl darytina išvada, jog pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui atsirado ne anksčiau nei 2013 m. rugpjūčio 29 d., o ne nuo 2013 m. kovo 4 d., kaip teigė ieškovas. Byloje nustatyta, kad atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui; 2014 m. gruodžio 15 d. ieškovo kreditorius – VSDFV Vilniaus skyrius, pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, kurio pagrindu 2015 m. vasario 3 d. ieškovui iškelta bankroto byla. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, būdamas ieškovo vadovu, per protingą laiką po minėtos licencijos panaikinimo nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, nenurodė jokių svarbių tai pateisinančių priežasčių, tokiu būdu pažeisdamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Teismas kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad jam nebuvo žinoma ieškovo finansinė būklė, nes pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog darbo užmokestis jam nebuvo mokamas jau nuo 2013 m. kovo mėn., jam buvo žinoma apie bendrovės akcininkų finansinius sunkumus; be to, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad pats atsakovas ėmėsi veiksmų organizuodamas akcininkų susirinkimus dėl bendrovės nuostolių padengimo papildomais akcininkų įnašais, o vėliau inicijavo licencijos atsisakymą, prieš tai nutraukiant investicinių paslaugų teikimo sutartis, t. y. jam neabejotinai buvo žinoma apie bendrovės finansinius sunkumus ir apie iš esmės stabdomą bendrovės veiklą.

30Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

31Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Sieti žalą, padarytą pavėlavimu kreiptis dėl bankroto bylios iškėlimo, vien su kreditorinių reikalavimų sumine išraiška negalima, paprastai tokioje situacijoje žala skaičiuojama nuo buvusių nemokumo momentu (kai egzistavo prielaidos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) kreditorinių reikalavimų ir bankroto metu užfiksuotų padidėjusių reikalavimų skirtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-977/2014).

32Ieškovo teigimu, prašomą priteisti žalą sudaro: VSDFV 12 487,54 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, A. A. 2721,26 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ 1575,80 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, UAB „Tele2“ 575,41 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas ir 71,68 Eur dydžio permoka atsakovui. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo žalos skaičiavimais, nes iš esmės visi nurodyti ieškovo įsipareigojimai atsirado dar iki 2013 m. rugpjūčio 29 d., kai atsakovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo.

33Viena vertus, teismas pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyriaus patvirtintas kreditorinis reikalavimas BUAB „Finbaltus“ bankroto byloje sudaro 5019,40 Eur sumą, taigi vien šiuo pagrindu dalis ieškovo reiškiamo reikalavimo (12 487,54 Eur) yra nepagrįsta. Kita vertus, nurodytas VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas susidarė dėl apskaičiuotų ir nesumokėtų VSD įmokų už ieškovo darbuotojų (atsakovo R. Č. ir A. A.) draudžiamąsias pajamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. A. darbo santykiai su ieškovu pasibaigė dar 2013 m. liepos 17 d., t. y. dar iki atsakovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo; tuo tarpu darbo užmokestis R. Č., nuo kurio ir buvo skaičiuotos minėtos VSD įmokos, kaip konstatavo tiek Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2879-431/2016, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1033-823/2016, sprendę klausimą dėl R. Č. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ieškovo bankroto byloje, turėjo būti skaičiuotas tik iki 2013 m. rugsėjo 1 d. Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad VSDFV Vilniaus skyriaus ir A. A. atitinkamai 5019,40 Eur ir 2721,26 Eur dydžio reikalavimai iš esmės atsirado dar iki atsakovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo (2013 m. rugpjūčio 29 d.), todėl negali būti priskirti prie žalos, kurią atsakovas privalo atlyginti.

34Iš byloje pateiktų AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ išrašytų sąskaitų-faktūrų ieškovui matyti, kad vėliausia išrašyta PVM sąskaita-faktūra datuojama 2013 m. rugpjūčio 30 d., kitos sąskaitos išrašytos anksčiau. Be to, kaip paaiškino atsakovas bylos nagrinėjimo metu (ir ieškovas to neginčijo), bendrovei turint finansų maklerio įmonės licenciją ir norint prekiauti vertybiniais popieriais, įmokos AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ buvo privalomos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovas, laiku nesikreipęs dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, neprisidėjo prie nurodyto reikalavimo padidėjimo minėtam kreditoriui, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas.

35Ieškovas iš esmės nenurodė kada atsirado UAB „Tele2“ 575,41 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, kuris buvo patvirtintas BUAB „Finbaltus“ bankroto byloje; tokių duomenų nenustatyta ir susipažinus su BUAB „Finbaltus“ bankroto byloje esančia rašytine medžiaga, todėl teismas, remdamasis rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad minėtas reikalavimas susidarė po atsakovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo ir atsakovui tenka pareiga jį atlyginti. Tuo labiau, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė (ir ieškovas to neginčijo), jog ieškovo įsipareigojimai UAB „Tele2“ buvo ilgalaikiai, atsiradę telekomunikacinių paslaugų ir mobiliojo telefono aparato įsigijimo sutarties pagrindu.

36Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovo teiginius, kad atsakovui buvo permokėta 71,68 Eur suma, susijusi su darbo santykiais, todėl ši suma taip pat turėtų būti įtraukiama į ieškovo patirtos žalos dydį. Viena vertus, teismo vertinimu, ieškovas šių aplinkybių nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, apsiribodamas tik deklaratyviais teiginiais. Kita vertus, BUAB „Finbaltus“ bankroto byloje patvirtintas atsakovo R. Č. 7699,80 Eur dydžio pirmos eilės kreditorinis reikalavimas; be to, dalis jo reikalavimo jau buvo patenkinta Garantinio fondo, todėl, teismo vertinimu, vien šios aplinkybės paneigia ieškovo poziciją dėl buvusios permokos atsakovui.

37Taigi, kadangi bendrovės vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo, o ne už visus nepatenkintus reikalavimus bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014), teismas sprendžia, kad šiuo atveju dėl ieškovo nurodytų ir likusių nepatenkintų BUAB „Finbaltus“ kreditorinių reikalavimų buvusio bendrovės vadovo R. Č. civilinė atsakomybė neatsiranda (nenustačius priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų), o tai sudaro teisinį pagrindą šioje dalyje ieškinį atmesti.

38Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8000 Eur bankroto procese patirtų bankroto administravimo išlaidų, kurios yra patvirtintos Pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovo, atstovaujamo kreditorių susirinkimo pirmininko VSDFV Vilniaus skyriaus, ir ieškovo bankroto administratoriaus UAB „Bankrovita“. Teismas nesutinka ir su šiais ieškovo teiginiais.

39Visų pirma, teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kada būtų kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriaus dalyvavimas procedūrose būtų buvęs būtinas ir išlaidos jo atlyginimui bei administravimo išlaidos būtų buvę neišvengiamos. Antra, pažymėtina, kad šiuo metu net ir nėra aiški faktinė bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų suma, nes ji priklausys nuo bankroto procedūros trukmės, realiai patirtų išlaidų ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto procesas dar nėra baigtas, aptariamos išlaidos apskritai dar nėra realiai patirtos (byloje tokių įrodymų ieškovas nepateikė), todėl net ir tuo atveju, jei, anot ieškovo, administravimo išlaidas galima būtų pripažinti žala, nebūtų pagrindo pripažinti, jog konkretaus dydžio žala jau padaryta, o tik jau padaryta žala gali būti atlyginama. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-819/2013).

40Dėl žalos, patirtos dėl sudarytų sandorių, atlyginimo

41Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006). Plėtodamas savo praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalis), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), taip pat CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, teikia pagrindą konstatuoti, kad bendrovės vadovo veiksmai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos (nuostolių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Kadangi valdymo organo narių civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek pačiam juridiniam asmeniui, tiek kreditoriams, tai žala, kaip viena iš būtinųjų valdymo organo nario civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis), gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikšti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma. Taigi valdymo organo narys privalėtų atlyginti tik tą žalą, kuri būtų jo neteisėtų veiksmų rezultatas (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013).

42CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal ABĮ 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1-4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

43Kasacinio teismo praktikoje suformuluotas išaiškinimas, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, reiškiančio aiškų ir nepateisinamą aplaidumą vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

44Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad kai ieškiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalą, padarytą bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę-komercinę riziką. Bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, jog dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius vadovaujamai bendrovei žalą nulemiančius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės-komercinės rizikos. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).

45Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo akcininkams 2012 m. nusprendus padengti dalį bendrovės patirtų nuostolių įnešant papildomus akcininkų įnašus (bendrai 1 200 000 Lt sumai), ieškovas laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. paskolino UAB „Amnis metallicus“ bendrą 2 114 000 Lt sumą, tačiau pastaroji bendrovė ieškovui grąžino tik 909 000 Lt, likdama skolinga 1 205 000 Lt (348 992,12 Eur). Nustatyta, kad dalis negrąžintos paskolos (600 000 Lt) ieškovo buhalterinėje apskaitoje buvo įforminta kaip UAB „Amnis metallicus“ perleistas reikalavimas į ofšorinę įmonę Exclusiva General Inc, esančią Britų Mergelių salose. Ieškovo, kuriam atstovauja bankroto administratorius, teigimu, atsakovas yra atsakingas už įmonei 1 205 000 Lt (348 992,12 Eur) dydžio padarytą nuostolį, tačiau teismas su tokiu ieškovo aiškinimu nesutinka.

46Pažymėtina, kad nurodyti sandoriai (paskolos sutartys su UAB „Amnis metallicus“ ir dalies reikalavimo perleidimas užsienio bendrovei) nėra pripažinti negaliojančiais; iš bylos duomenų matyti, jog ieškovo bankroto administratorius (ar kitas suinteresuotas asmuo) jų net neginčijo (ir neginčija), todėl jau vien dėl to nėra pagrindo teigti, kad minėtais sandoriais ieškovui buvo padaryta žala, už kurią yra atsakingas atsakovas, kaip buvęs ieškovo vadovas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš viešų registrų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog UAB „Amnis metallicus“ vienintelis akcininkas yra UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, kuriam priklausė ir pagrindinis (95 proc.) ieškovo akcijų paketas. Taigi, faktiškai UAB „Finbaltus“ ir UAB „Amnis metallicus“ buvo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ dukterinės įmonės, todėl, teismo vertinimu, tokie sandoriai, kai viena įmonė skolina pinigus kitai susijusiai įmonei (kurios, be kita ko, priklauso vienam akcininkui), atitinka įprastą verslo praktiką. Iš byloje pateikto UAB „Finbaltus“ ir UAB „Amnis metallicus“ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto matyti, kad UAB „Amnis metallicus“ iš esmės vykdė savo pareigas ir grąžindavo suteiktas paskolas (bent jau didžiąją jų dalį) nustatytu laiku, tuo tarpu didžioji dalis skolų susidarė po to, kai AB Ūkio bankas (su kuriuo abi minėtos įmonės iš esmės buvo susijusios) susidūrė su finansiniais sunkumais ir buvo sustabdyta jo veikla. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju negalima daryti išvados, jog atsakovas, veikdamas ieškovo vardu, neveikė bendrovės ir jos akcininkų naudai, tyčia siekė pažeisti kreditorių interesus ar aplaidžiai vykdė savo pareigas, nes vien tai, jog sandoriai tapo nenaudingi ieškovui (skolininkams negrąžinus paskolų), nepagrindžia atsakovo neteisėtų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos bankas, kuriam buvo pranešta apie nurodytus sandorius ir vykdęs jų priežiūros funkciją, jokių pažeidimų taip pat nenustatė.

47Viena vertus, teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovas be pateisinamos priežasties iki bankroto bylos iškėlimo neatliko jokių veiksmų dėl nurodytų sumų išreikalavimo iš minėtų įmonių; kita vertus, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, tuo labiau, jog tokių veiksmų neatliko ir ieškovo bankroto administratorius, bylos nagrinėjimo metu iš esmės tik deklaratyviai nurodęs, kad nėra galimybių atgauti minėtų skolų.

48Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo vardu sudarant nurodytus sandorius, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

49Dėl reikalavimo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

50Atsakovas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo skirti ieškovui baudą, pusę šios baudos skiriant atsakovui. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse, sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Teismo vertinimu, ieškovas, kuriam atstovauja bankroto administratorius, pateikęs ieškinį dėl žalos atlyginimo ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, tik įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą, todėl tai negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui atmestinas.

51Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

52Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

53Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54Nagrinėjamu atveju atsakovas R. Č. patyrė 1311,40 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, tretieji asmenys A. Š. ir R. V.-V., kurie byloje iš esmės dalyvavo atsakovo pusėje ir su ieškiniu nesutiko, atitinkamai patyrė 650 Eur ir 1742,40 Eur atstovavimo išlaidų, todėl, ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.

55Teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės prievolių, atsiradusių dėl bankroto proceso metu priteistų kitos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų, vykdymo klausimas yra išnagrinėtas ir pateiktas teismų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse, kuriose nurodyta, jog įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, piniginė prievolė, atsiradusi išsprendus procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priskirtina prie šios bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų, dėl ko kreditorių reikalavimai dėl tokių lėšų grąžinimo tenkintini ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kartu su kitomis administravimo išlaidomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos atsakovui ir tretiesiems asmenims priteistinos iš ieškovo, atlyginant šias išlaidas iš BUAB „Finbaltus“ bankroto administravimui skirtų išlaidų.

56Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos, tuo tarpu nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą ieškovas yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

57Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

58Ieškovo BUAB „Finbaltus“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Bankrovita“, ieškinį atsakovui R. Č. dėl žalos atlyginimo atmesti.

59Priteisti atsakovui R. Č., a. k. ( - ) 1311,40 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus vienuolika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo BUAB „Finbaltus“, j. a. k. 122020469, administravimui skirtų lėšų.

60Priteisti trečiajam asmeniui R. V.-V., a. k. ( - ) 1742,40 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt du eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo BUAB „Finbaltus“, j. a. k. 122020469, administravimui skirtų lėšų.

61Priteisti trečiajam asmeniui A. Š., a. k. ( - ) 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo BUAB „Finbaltus“, j. a. k. 122020469, administravimui skirtų lėšų.

62Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. I. Bylos esmė... 3. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo buvusio vadovo savo pareigų... 4. II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 6. Ieškovas, kuriam atstovauja bankroto administratorius, nurodo, kad 2015 m.... 7. Ieškovas pažymi, kad atsakovas, nepaisant to, jog bendrovės akcininkams AB... 8. Ieškovo bankroto administratorius taip pat nurodo, kad, patikrinus įmonės... 9. Atsakovas R. Č. atsiliepime į ieškinį ir jo atstovė teismo posėdžio metu... 10. Atsakovas aiškina, kad 2013 m. balandžio 15 d. ieškovo pakartotiniame... 11. Atsakovas pažymi, kad ieškinyje nurodytos paskolos sutartys buvo pateiktos... 12. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovo akcininkų nesąžiningumą... 13. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad pareiga kreiptis į teismą dėl... 14. Atsakovas aiškina, kad nagrinėjamu atveju jis nepažeidė pareigos kreiptis... 15. Atsakovo vertinimu, ieškovas nepateikė duomenų koks yra bendras išaugęs... 16. Atsakovas papildomai prašo, taikius jam civilinę atsakomybę, remiantis... 17. Atsakovas taip pat prašo pripažinti, kad ieškovas piktnaudžiavo... 18. Trečiasis asmuo R. V.-V. atsiliepime į ieškinį ir jos atstovė teismo... 19. Trečiasis asmuo A. Š. atsiliepime į ieškinį ir jo atstovas teismo... 20. III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės... 21. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir Lietuvos... 22. Ieškovo bankroto administratorius pareiškė ieškinį BUAB „Finbaltus“... 23. Ieškinys atmestinas.... 24. IV. Teismo argumentai ir motyvai... 25. Dėl atsakovo, kaip ieškovo buvusio vadovo, atsakomybės ir nuostolių... 26. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba)... 27. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo... 28. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui... 29. Viena vertus, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse... 30. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą... 31. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju... 32. Ieškovo teigimu, prašomą priteisti žalą sudaro: VSDFV 12 487,54 Eur... 33. Viena vertus, teismas pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyriaus patvirtintas... 34. Iš byloje pateiktų AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių... 35. Ieškovas iš esmės nenurodė kada atsirado UAB „Tele2“ 575,41 Eur dydžio... 36. Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovo teiginius, kad atsakovui buvo... 37. Taigi, kadangi bendrovės vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris... 38. Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8000 Eur bankroto procese... 39. Visų pirma, teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kada būtų kreiptasi... 40. Dėl žalos, patirtos dėl sudarytų sandorių, atlyginimo... 41. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos... 42. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip,... 43. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotas išaiškinimas, kad bendrovės... 44. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad kai ieškiniu reikalaujama... 45. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių... 46. Pažymėtina, kad nurodyti sandoriai (paskolos sutartys su UAB „Amnis... 47. Viena vertus, teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovas be... 48. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 49. Dėl reikalavimo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis... 50. Atsakovas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo skirti ieškovui... 51. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes,... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 54. Nagrinėjamu atveju atsakovas R. Č. patyrė 1311,40 Eur bylinėjimosi... 55. Teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės prievolių, atsiradusių dėl... 56. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam... 57. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 58. Ieškovo BUAB „Finbaltus“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB... 59. Priteisti atsakovui R. Č., a. k. ( - ) 1311,40 Eur (vieną tūkstantį tris... 60. Priteisti trečiajam asmeniui R. V.-V., a. k. ( - ) 1742,40 Eur (vieną... 61. Priteisti trečiajam asmeniui A. Š., a. k. ( - ) 650 Eur (šešis šimtus... 62. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...