Byla A-858-1830-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjams J. B., K. Š., T. R., R. B., Z. A., A. Z., Z. Z., pareiškėjų F. Z., P. Z., D. B., T. Z., M. P., S. Z., J. Z., S. G., B. B., I. Z., J. J., M. Š., L. Z., G. B., M. P., M. Z. atstovei D. P., pareiškėjų R. B. ir R. K. atstovui L. R., pareiškėjų R. B., Z. A. ir R. K. atstovui R. L., J. R. atstovas V. R., atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei L. V., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus atstovei I. R., trečiojo suinteresuoto asmens AB „Alvilė“ atstovui J. J. ir advokatui P. M., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „SKR Invest“ atstovei R. Ž., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Gretsch-Unitas Baltic“ atstovei adokatei L. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų akcinės bendrovės „Alvilė”, SKR Invest, UAB apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. B. (R. B.), Z. A., R. K., J. B., T. B., K. M., T. V., A. Z., A. G., G. Z., A. Z., A. D., K. L., I. Z., J. A., K. U., J. P., Z. P. (Z. P.), T. B., V. B., J. V., E. Z., S. Š., P. Š. (P. Š.), L. Z., K. S., M. Z., Z. P. (Z. P.), T. Z., J. P. (J. P.), M. P., R. K., S. M., J. Ž., Č. S., K. N., R. I., S. Z., R. G., G. G., V. M., D. B., N. K., L. B., E. M., J. P., J. D., S. Z., S. G., H. B., I. T., L. K., J. S., A. P., J. J., F. Z., P. Z., I. Z., S. P., D. S., J. Z., T. Z., V. Z., M. Z., G. K., J. M., D. P., R. G., A. T., S. J. K., G. I., J. K., V. K., K. Z., L. Z., T. S., G. L., F. P., K. B., A. D., R. D., V. P., J. P., L. P., H. V., Z. M., D. P., H. R., Z. Z., J. J., J. B., D. Z., T. V., L. P., M. T. P., M. Č., J. Z., S. S., J. P., Z. P., T. M. B., A. N., V. B. (V. B.), M. J., J. Z., T. G., J. B., P. B., P. Š., V. Š., J. Š., S. B., T. R., J. D., K. Š. (K. Š.), P. P. (P. P.), J. B., S. Z., J. Z., V. Z., B. B., T. M., M. Z., I. M., A. J., M. P., V. M., J. Š., J. J. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, akcinė bendrovė „Alvilė”, SKR Invest, UAB, UAB „Gretsch-Unitas Baltic“, J. P., A. M.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai R. B., Z. A., R. K., J. B., T. B., K. M., T. V., A. Z., A. G., G. Z., A. Z., A. D., K. L., I. Z., J. A., K. U., J. P., Z. P., T. B., V. B., J. V., E. Z., S. Š., P. Š., L. Z., K. S., M. Z., Z. P., T. Z., J. P., M. P., R. K., S. M., J. Ž., Č. S., K. N., R. I., S. Z., R. G., G. G., V. M., D. B., N. K., L. B., E. M., J. P., J. D., S. Z., S. G., H. B., I. T., L. K., J. S., A. P., J. J., F. Z., P. Z., I. Z., S. P., D. S., J. Z., T. Z., V. Z., M. Z., G. K., J. M., D. P., R. G., A. T., S. J. K., G. I., J. K., V. K., K. Z., L. Z., T. S., G. L., F. P., K. B., A. D., R. D., V. P., J. P., L. P., H. V., Z. M., D. P., H. R., Z. Z., J. J., J. B., D. Z., T. V., L. P., M. T. P., M. Č., J. Z., S. S., J. P., Z. P., T. M. B., A. N., V. B., M. J., J. Z., T. G., J. B., P. B., P. Š., V. Š., J. Š., S. B., T. R., J. D., K. Š., P. P., J. B., S. Z., J. Z., V. Z., B. B. T. M., M. Z., I. M., A. J., M. P., V. M., J. Š., J. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą skundu (t. I, b. l. 91-99), prašydami:

51) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. A63-1172-(3194)-(32.1-B4) „Dėl natūra grąžintinų sklypų formavimo buvusiame Užusienio rėžiniame kaime“ (toliau – ir 2010 11 11 sprendimas);

62) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 13 d. leidimą Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8) akcinei bendrovei „Alvilė“ (toliau – ir AB „Alvilė“) pradėti rengti žemės sklypo ( - ), Vilniaus m. planą, prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui (toliau – ir 2011 01 13 Sprendimas);

73) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius) 2011 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 49SF-31 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“;

84) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-34 2 punktą;

95) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano pažymėta teritorijų numeriais 1, 2, 3 ir 4, esančioje Užusienio rėžinio kaimo kartografuotose ribose, suformuoti pretendentams nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Užusienio rėžiniame kaime natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui;

106) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatyta tvarka priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises Užusienio rėžinio kaimo pretendentams į turėtą žemę pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos grąžinimui natūra suformuotus, kadastriškai pamatuotus, patvirtintus žemės sklypų planus ir perduotus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

11Pareiškėjai paaiškino, kad jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemę. Su skundu 2010 m. liepos 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl natūra grąžintinų žemės sklypų formavimo buvusiame Užusienio rėžiniame kaime. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) informavo, kad, kol vyksta teisminiai ginčai dėl statinių, esančių 67,6955 ha sklype , teisinės registracijos, sklypai nuosavybės teisių atkūrimui šioje teritorijoje nebus formuojami. Vilniaus miesto savivaldybės administracija dar 2007 m. pretendentams į Užusienio rėžinio kaimo žemę parengė grąžintinos natūra žemės sklypų planus ir turėjo pareigą parengtus žemės sklypo planus su sklypo naudojimo sąlygomis nedelsiant perduoti Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kad iš esmės būtų išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Valstybinėje žemėje ties ( - ), teritorijoje, kurios plotas apie 57 ha (ši teritorija yra istorinėse Užusienio rėžinio kaimo ribose), yra keturios laisvos neužstatytos teritorijos, kuriose galima suformuoti gražinamus natūra apie 47,14 ha bendro ploto keturis žemės sklypus: apie 3,78 ha sklypą teritorijoje Nr. l ties ( - ) plentu; apie 11,30 ha sklypą teritorijoje Nr. 2 ties ( - ) gatve; apie 23,72 ha sklypą teritorijoje Nr. 3 ties ( - ) gatvėmis; apie 8,34 ha sklypą teritorijoje Nr. 4 ties ( - ) gatve. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. balandžio 2 d. priėmė nutarimą, nustatantį, kad laisvos (neužstatytos) žemės miestuose negrąžinimas natūra prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnio 3 daliai. Priėmus Atkūrimo įstatymo 5, 12 straipsnių pataisas, pareiškėjai įgijo teisę reikalauti, kad Užusienio rėžiniame kaime esanti neužstatyta žemė būtų grąžinta natūra. Pabrėžė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d. atsisakymas vykdyti jos kompetencijai priskirtas funkcijas, t. y. perduoti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui parengtus žemės sklypų planus, yra grindžiamas neužbaigtais teisminiais ginčais dėl ginčo teritorijoje esančių inžinerinių tinklų ir melioracinių įrenginių teisinės registracijos ir yra neteisėtas.

12Teigė, kad žemės sklypai, kuriuos pareiškėjai siekia susigrąžinti natūra, yra laisvi (neužstatyti), statinių, kuriems eksploatuoti būtų reikalinga ginčo žemė, jame nėra. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti melioracijos įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu. Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir VĮ Registrų centras), įvertindamas tai, kad imperatyviomis teisės normomis yra įtvirtintas draudimas melioracijos įrenginius formuoti kaip atskirus kadastro objektus, negalėjo įregistruoti melioracinių įrenginių ir inžinerinių tinklų kaip nekilnojamųjų daiktų. Teigė, jog teismas, spręsdamas reikalavimą įpareigoti atsakovą formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimu, turi teisę savo iniciatyva (ex officio) šį įrašą VĮ Registrų centre vertinti kaip niekinį, t. y. padarytą pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas. Pareiškėjai tvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nėra teisinių ir kitų kliūčių formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Vilniaus miesto savivaldybės administracija be įstatymuose numatyto pagrindo atsisako perduoti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui parengtus žemės sklypų planus, ji pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą.

13Nurodė, kad kreipėsi su skundu į Tarnybą, kuri 2011 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-34 pareiškėjų skundo taip pat netenkino. Pareiškėjai iš Tarnybos sprendimo sužinojo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2011 m. vasario 14 d. raštu Nr. A63-113-(3194)-(3.2.1-BR-4) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių informavo, kad naujų natūra grąžintinų žemės sklypų formavimas teritorijoje, kurioje yra teisiškai įregistruotų statinių ir įrenginių yra negalimas. Rašte taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija AB „Alvilė“ leido pradėti rengti žemės sklypo ( - ), Vilniaus mieste planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/1999 ir nurodė, kad valstybė, įsipareigodama atkurti pažeistą nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą kaip faktinis to turto valdytojas, prisiėmė ir prievolę neperleisti to turto kitiems asmenims tol, kol galutinai nebus išspręstas šio turto grąžinimo klausimas. Taigi, kol nėra galutinai išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo vienu ar kitu įstatyme numatytu būdu, negalima pripažinti, kad pažeista nuosavybės teisė yra realiai apginta.

14Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų skundą (t. II, b. l. 185-193) prašė pareiškėjų skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dalyje dėl 2010 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) „Dėl natūra grąžintinų sklypų suformavimo buvusiame Užsienio rėžiniame kaime“ panaikinimo nutraukti, dalyje dėl reikalavimų panaikinti 2011 m. sausio 13 d. leidimą Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8) AB „Alvilė“ pradėti rengti žemės sklypo ( - ), Vilniaus m. planą, prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano pažymėta teritorijų numeriais 1, 2, 3 ir 4, esančioje Užusienio rėžinio kaimo ribose, suformuoti pretendentams į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Užusienio rėžiniame kaime natūra grąžinamus žemės sklypus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atmesti kaip nepagrįstą.

15Atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) „Dėl natūra grąžintinų sklypų suformavimo buvusiame Užsienio rėžiniame kaime“ yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuriuo pareiškėjai buvo informuoti, kad tol, kol vyksta teisminiai ginčai dėl statinių, esančių 65,6955 ha sklype ( - ), teisinės registracijos, sklypų formavimas nuosavybės teisių atkūrimui šioje teritorijoje sustabdytas iki galutinių teismų sprendimų dėl šios teritorijos panaudojimo. Taigi ginčijamu raštu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ir pareigų pareiškėjams, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjų teisių ar pareigų, juo tik pateikiama tam tikra informacija, t. y. jog sklypų ( - ), Vilniuje, formavimas sustabdomas, kol teismai išnagrinės bylas dėl šioje teritorijoje esančių įrenginių teisinės registracijos. Darė išvadą, kad skundžiamas raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio prasme, kadangi jame nėra nuostatų, įtvirtinančių sprendimus, kuriais būtų pažeidžiamos ir/ar kitaip įtakojamos (nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos) pareiškėjų teisės ir/ar teisėti interesai; minėtu raštu nėra sukeliamos jokios teisinės pasekmės pareiškėjų atžvilgiu. Taigi šis raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą 2010 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) „Dėl natūra grąžintinų sklypų suformavimo buvusiame Užsienio rėžiniame kaime“ turėtų būti nutraukta. Pažymėjo, kad netgi teismui pripažinus skundžiamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą individualiu administraciniu aktu ir nusprendus jį panaikinti, negalėtų būti atkurta iki ginčijamo rašto buvusi padėtis, kadangi jokios teisės ar pareigos šio rašto pagrindu pareiškėjams neatsirado ir jokios jų teisės ar teisėti interesai šiuo raštu pažeisti nebuvo.

16Dėl skundo reikalavimo panaikinti 2011 m. sausio 13 d. leidimą Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8) AB „Alvilė“ pradėti rengti žemės sklypo ( - ). Vilniaus m. planą, prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui, nurodė, kad žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai ar naudotojai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenys, valstybės ar savivaldybės institucijos. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. 44/410339) matyti, jog adresu ( - ), Vilniuje, yra AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausantys statiniai: inžineriniai tinklai – vandentiekio bokštas, vandentiekio rezervuaras, laistymo sistema, šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, artezinis gręžinys, šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, kiti inžineriniai statiniai – tvora, nuotekų linijos – drenažo vamzdynai. AB „Alvilė“, būdamas nurodytų statinių savininku ir siekdamas, jog būtų suformuotas žemės sklypas, adresu ( - ), esantiems statiniams eksploatuoti, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti pradėti rengti žemės sklypo planą. AB „Alvilė“ pateikė visus reikiamus dokumentus ir atitiko visas sąlygas, kurioms esant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) numato galimybę savivaldybės administracijos direktoriui leisti pradėti rengti žemės sklypo planą esantiems statiniams eksploatuoti. Taigi Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo jokio motyvuoto teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti AB „Alvilė“ prašymą leisti jam pradėti rengti žemės sklypo planą adresu ( - ), Vilniuje, toje teritorijoje esantiems ir AB „Alvilė“ priklausantiems statiniams eksploatuoti, o nepagrįstas savivaldybės atsisakymas galėjo lemti teisminius ginčus tarp savivaldybės ir AB „Alvilė“.

17Pažymėjo, kad teritorijoje ( - ) esančių statinių ir įrenginių teisinė registracija iki šiol nepanaikinta, reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios ribotų arba uždraustų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai arba AB „Alvilė“ atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus rengiant, derinant ir tvirtinant esamiems statiniams eksploatuoti reikalingus žemės sklypų planus, nebuvo taikytos. Nesant teisinių kliūčių teisės aktų nustatyta tvarka pradėti rengti AB „Alvilė“ nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto eksploatavimui reikalingo žemės sklypo plano rengimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir Aprašu, leido AB „Alvilė“ pradėti rengti žemės sklypo ( - ) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, leisdama pradėti rengti žemės sklypo ( - ) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, veikė kompetencijos ribose, griežtai laikydamasi teisės aktų reikalavimų, jokių pažeidimų nepadarė.

18Dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti pretendentams į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Užusienio rėžiniame kaime natūra grąžinamus žemės sklypus, nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatsisako vykdyti jai teisės aktais pavestos žemės sklypų formavimo nuosavybės teisių atkūrimui natūra funkcijos, tačiau šiuo metu nėra teisinių galimybių formuoti pretendentams į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Užusienio rėžiniame kaime natūra grąžinamus žemės sklypus. Pareiškėjai ne kartą su skundais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydami suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių grąžinimui natūra teritorijoje ( - ). Į pareiškėjų 2010 m. liepos 27 d. skundą buvo atsakyta skundžiamu 2010 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) „Dėl natūra grąžintinų sklypų suformavimo buvusiame Užsienio rėžiniame kaime“, informuojant, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2010 m. birželio 9 d. rašte Nr. A51-13202(2.14.2.16-MP8) jiems buvo pagrįstai paaiškinta, kad tol, kol vyksta teisminiai ginčai dėl statinių, esančių 65,6955 ha sklype ( - ), teisinės registracijos, sklypų formavimas nuosavybės teisių atkūrimui šioje teritorijoje sustabdytas iki galutinių teismų sprendimų dėl šios teritorijos panaudojimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalėjo vadovautis VAĮ 23 straipsnio 4 dalies nuostata, todėl tol, kol vyksta teisminiai ginčai dėl statinių, esančių 65,6955 ha sklype ( - ), teisinės registracijos, sklypų formavimą nuosavybės teisių atkūrimui šioje teritorijoje sustabdė iki galutinių teismų sprendimų dėl šios teritorijos panaudojimo. Nuo priimtų teismų sprendimų priklausys, ar gali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra į teritoriją, esančią ( - ), Vilniuje, į kokio dydžio teritoriją nuosavybės teisės gali būti atkuriamos, kokia žemė priskiriama valstybės išperkamai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano pažymėta teritorijų numeriais 1, 2, 3 ir 4, esančioje Užusienio rėžinio kaimo kartografuotose ribose, suformuoti pretendentams į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Užusienio rėžiniame kaime natūra grąžinamus žemės sklypus, nėra teisinio pagrindo.

19A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų skundą (t. II, b. l. 82-97) prašė skundo dalį dėl 2010 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) „Dėl natūra grąžintinų sklypų suformavimo buvusiame Užsienio rėžiniame kaime“ panaikinimo tenkinti, skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 49SF-31 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ panaikinimo palikti nenagrinėtu, skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-34 2 punktą atmesti kaip nepagrįstą, skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises Užusienio rėžinio kaimo pretendentams į turėtą žemę pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos grąžinimui natūra suformuotus, kadastriškai pamatuotus, patvirtintus žemės sklypų planus ir perduotus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atmesti, kitus pareiškėjų skundų reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

20Atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčo teritorija – 67,6955 ha – iki 2007 m. balandžio 11 d. buvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 2.3-1893-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), nuomos sutarties nutraukimo“ nuo 2005 m. vasario 10 d. nutraukus valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1995 m. gegužės 12 d. sutartį Nr. N01/95-7252, sudarytą su AB „Alvilė“, žemės sklypas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 2.3-2396-01 pagrindu buvo išregistruotas ir šiuo metu ginčo teritorija yra nesuformuotas valstybinės žemės sklypas. Nepaisant to, kad valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1995 m. gegužės 12 d. sutartis Nr. N01/95-7252, sudaryta su AB „Alvilė“, buvo nutraukta, bendrovė po šios sutarties nutraukimo Nekilnojamojo turto registre įregistravo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, nurodytus Nekilnojamojo turto registro išraše: inžinerinius tinklus – vandentiekio bokštą, unikalus Nr. ( - ), vandentiekio rezervuarą, unikalus ( - ), laistymo sistemą, unikalus Nr. ( - ), šalto vandens tiekimo vamzdyną su šuliniais, unikalus Nr. ( - ), artezinį gręžinį, unikalus Nr. ( - ), šalto vandens tiekimo vamzdyną su šuliniais, unikalus Nr. ( - ); tvorą, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linijas – drenažo vamzdynus, unikalus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ).

21Dėl pareiškėjų prašymo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) atsakovas nurodė, kad palaiko pareiškėjų patikslintame skunde ir Tarnybos 2011 m. kovo 21 d. sprendime Nr. 1T-(7.5)-34 išdėstytus argumentus ir motyvus dėl galimybės atkurti nuosavybės teises pareiškėjams į buvusių savininkų nuosavybės teise valdytą žemę, neatsižvelgiant į tai, kad tebesitęsia teisminiai ginčai. Manė, kad, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, teismų išaiškinimais, nėra teisinio pagrindo iki galutinių teismų sprendimų dėl ginčo teritorijos panaudojimo nerengti ir netvirtinti žemės sklypo planų, sustabdyti šio sklypo formavimą nuosavybės teisių atkūrimui ginčo teritorijoje.

22Dėl valstybinėje žemėje ( - ), Vilniuje, esančių nekilnojamųjų daiktų, t. y. vandentiekio bokšto, vandentiekio rezervuaro, melioracinių statinių (drenažo vamzdynų), laistymo sistemos, šalto vandens tiekimo vamzdyno su šuliniais, artezinio gręžinio, šalto vandens tiekimo vamzdyno su šuliniais ir tvoros, vyksta teisminiai ginčai. Dėl ginčo teritorijoje ( - ), Vilniuje, esančių šiltnamių ir sandėlio teisminių ginčų nėra. Nurodė, kad drenažo vamzdynas yra melioracijos statinys, kurio funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu ir kuris negali būti formuojamas atskiru nekilnojamuoju daiktu. AB „Alvilė“, nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, šia žeme nesinaudoja, nevykdo joje jokios ūkinės veiklos, taip pat kyla pagrįstų abejonių, kad apleistoje ginčo teritorijoje esančių statinių būklė gali būti tokia, kad šiuos statinius galima būtų eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Manė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nagrinėdama pareiškėjų prašymą suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, neturėjo apsiriboti vien tik jos nurodomu formaliu argumentu, kad dėl ginčo teritorijoje, ( - ), Vilniuje, esančių statinių teisinės registracijos vyksta teisminiai ginčai, o turėjo vertinti visas aplinkybes ir spręsti klausimus, ar ši teritorija gali būti laikoma užstatyta, ar joje yra statinio sąvoką atitinkantys nekilnojamieji daiktai, kurių eksploatacijai bus naudojamas žemės sklypas, ar iš tiesų vykstantys teisminiai ginčai dėl nekilnojamojo turto – drenažo vamzdynų, kurie, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, negali būti formuojami atskiru nekilnojamuoju daiktu, iš tiesų yra kliūtis sustabdyti žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui formavimą.

23Atsiliepime nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nevertino ir netyrė galimybės 67,6955 ha ginčo teritorijoje ( - ), Vilniuje, suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, išskiriant iš šios teritorijos žemės plotą, užimtą valstybiniais miškais, vandenimis, keliais, šiltnamiais, sandėliu, vandentiekio bokštu, unikalus Nr. ( - ), t. y. tokiais nekilnojamaisiais daiktais, prie kurių teisės aktų nustatyta tvarka gali būti formuojami žemės sklypai ir kurių užstatytas plotas užima tik nedidelę ginčo teritorijos dalį. Manė, kad, siekiant suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. A63-6936-(3194)-(4.4-PD) nurodytame 67,6955 ha žemės plote, būtina įvertinti, ar žemė, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises buvusio Užusienio rėžinio kaimo pretendentai, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtina valstybės išperkamai. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) turėtų būti naikintinas kaip nepagrįstas.

24Dėl prašymo panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 49SF-31 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Tarnybos teritoriniai padaliniai. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 4 d. raštu Nr. 49SF-31 nebuvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, nesuteiktas žemės sklypas nuosavybėn neatlygintinai, neparduotas, neišnuomotas ar neperduotas naudotis neatlygintinai žemės sklypas, darė išvadą, jog pareiškėjų prašymas panaikinti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 4 d. raštą Nr. 49SF-31 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ nepriskirtinas teismų kompetencijai, todėl prašė skundą šioje dalyje palikti nenagrinėtą.

25Dėl prašymo panaikinti Tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-34 2 punktą, kuriame nuspręsta R. B., R. K., R. L. skundą, gautą 2011 m. vasario 14 d., atmesti kaip nepagrįstą ir galimybės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtą individualų administracinį aktą, t. y. 2010 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4), skųsti Tarnybai, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nurodė, kad pareiškėjai, teigdami, jog sprendimo 2 punktas yra nepagrįstas, jokių tai pagrindžiančių teisinių argumentų nenurodo, sprendime išdėstytų argumentų ir įrodymų, dėl kurių 2011 m. vasario 11 d. skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, neginčija ir pateikia vienintelį nepagrįstumo įrodymą, kad šis punktas jiems yra nepalankus. Aplinkybė, kad skundžiamas sprendimo 2 punktas nepalankus pareiškėjams, negali būti vertinama kaip pagrindžianti pareiškėjų skunde pateiktą prašymą teismui panaikinti jį kaip nepagrįstą. Manė, jog pareiškėjai privalėjo savo prašymą panaikinti sprendimo 2 punktą pagrįsti aiškiais ir nenuginčijamais įrodymais, tačiau to nepadarė. Pabrėžė, jog Tarnyba ar jos teritoriniai žemėtvarkos skyriai nėra įgalioti prižiūrėti savivaldybių veiklą, todėl pareiškėjai, skųsdami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, o Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 4 d. atsakymą Nr. 49SF-31 Tarnybai, veikė nesilaikydami teisės aktuose nustatytos savivaldybės administracijos direktoriaus priimto individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos. Pažymėjo, kad skundžiamame Tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 21 d. sprendime Nr. 1T-(7.5)-34 nurodyta, jog Tarnybos teritorinių žemėtvarkos skyrių kompetencijai nepriskirta prižiūrėti savivaldybių administracijų veiklą, todėl manė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. vasario 4 d. rašte Nr. 49SF-31 pagrįstai nurodė, jog savivaldybė ir Tarnyba, vykdydamos nuosavybės teisių atkūrimą piliečiams į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tik bendradarbiauja, tačiau nėra viena kitai pavaldžios institucijos. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pagrįstai 2011 m. sausio 28 d. raštu Nr. 49SDP-13 „Dėl grąžintinų natūra žemės sklypų formavimo Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje“ R. B., R. K., R. L. 2010 m. gruodžio 30 d. skundą pagal kompetenciją persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir paprašė pateikti informaciją apie nagrinėjimo rezultatus, nurodydamas pareiškėjams, kad negali įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. A 63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) ir atlikti kitus pareiškėjų prašomus veiksmus. Pažymėjo, jog Tarnybos direktorius, ištyręs minėtas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 4 d. rašte Nr. 49SF-31 konstatuotas aplinkybes, su jomis sutiko ir priėmė sprendimą R. B., R. K. 2011 m. vasario 11 d. skundą dėl Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 4 d. rašto Nr. 49SF-31 atmesti kaip nepagrįstą.

26Dėl prašymo įpareigoti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises Užusienio rėžinio kaimo pretendentams į turėtą žemę pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos grąžinimui natūra suformuotus, kadastriškai pamatuotus, patvirtintus ir perduotus Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui žemės sklypų planus nurodė, kad palaiko pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus. Tarnyba teisės aktais nėra įgaliota prižiūrėti savivaldybių veiklą. Jos kompetencijai nepriskirta teisė įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių parengti ginčo teritorijos žemės sklypo planą. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės administracija, motyvuodama tuo, kad, kol vyksta teisminiai ginčai dėl statinių teisinės registracijos, sklypų formavimas nuosavybės teisių atkūrimui šioje teritorijoje sustabdytas iki galutinių teismų sprendimų dėl šios teritorijos panaudojimo, nerengia ir netvirtina žemės sklypo planų. Tarnyba nurodė, kad šio įpareigojimo ji įgyvendinti negalės. Kai tik bus gautas savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo planas, Tarnyba atliks jos kompetencijai priskirtas funkcijas ir atkurs pretendentams nuosavybės teises teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra teisės aktų tvarka suformuoto žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui natūra, nėra pagrindo pripažinti, kad Tarnyba pažeidžia teisės aktų nuostatas ir (ar) vengia atlikti jos kompetencijai priskirtas funkcijas.

27Dėl kitų skunde išdėstytų prašymų nurodė, kad Tarnybos kompetencijai nepriskirta prižiūrėti savivaldybių veiklą ir ji teisės aktais neįgaliota įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti tam tikrus veiksmus, todėl dėl kitų skundo reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Alvilė“ atsiliepimu į pareiškėjų skundą (t. I, b. l. 149-159) prašė skundą atmesti iš esmės atsakovo atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

29Papildomai pažymėjo, jog inžineriniai statiniai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 1987 m. birželio 29 d. Statinio priėmimo naudoti aktu Nr. 004, 2009 m. gruodžio 23 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu, UAB „Kagema“ Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla, 1992 m. gruodžio 22 d. Akcijų pasirašymo sutartimi Nr. 368, 1993 m. sausio 25 d. Priėmimo – perdavimo aktu, 2005 m. birželio 28 d. Statybos inspekcijos pažyma. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos dvi bylos dėl AB „Alvilė“ ir SKR Invest, UAB bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių teisinės registracijos panaikinimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija skundžiamame 2010 m. lapkričio 11 d. rašte pagristai nurodė, jog kol vyksta teisminiai ginčai dėl statinių, esančių 65,6955 ha sklype ( - ), Vilniuje, teisinės registracijos, sustabdo pareiškėjams grąžintinų žemės sklypų formavimą, iki galutinių teismų sprendimų panaikinimo, kol nėra išnagrinėtos bylos dėl šios teritorijos panaudojimo.

30Dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 13 d. leidimą Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8) nurodė, kad šis reikalavimas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, kadangi pareiškėjai praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą šiam leidimui ginčyti. Pareiškėjai jau 2011 m. sausio 19 d. galėjo sužinoti visą informaciją, būtiną skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 13 d. leidimo Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8) panaikinimo, ir neturėjo jokių kliūčių, kurios objektyviai trukdė laiku domėtis priimto sprendimo turiniu ir jo sukeliamomis pasekmėmis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai skundą teismui pateikė 2011 m. balandžio 6 d., t. y. praleidę ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

31Pabrėžė, jog pareiškėjai skunde nepagrįstai teigia, kad AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai yra melioracijos įrenginiai, todėl AB „Alvilė“ negali būti leista rengti žemės sklypo ( - ), Vilniaus m. plano, prilyginamo detaliojo planavimo dokumentui. Nurodė, jog nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdami sprendimus nepripažino, kad AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai yra melioracijos įrenginiai. AB „Alvilė“ buvo įsteigtas 1992 m. gruodžio 22 d. viešo akcijų pasirašymo būdu privatizavus valstybinę žemės ūkio įmonę „Dekoratyviniai augalai“. Nuo pat įsteigimo, AB „Alvilė“ pagrindinė veikla visuomet buvo ir šiuo metu yra žemės ūkio augalų auginimas, pramoninė daržininkystė ir sodininkystė (Įstatų 2.1 p.), žemės ūkio paslaugų veikla (Įstatų 2.2 p.) bei kita su tuo susijusi veikla. AB „Alvilė“ akcininkai 1993 m. sausio 25 d. aktu perėmė iš valstybinės žemės ūkio įmonės „Dekoratyviniai augalai“ visą šios įmonės nuosavybės teise priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nurodytus inžinerinius statinius. Nesutiko su pareiškėjų argumentais kad AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams nėra formuotinas žemės sklypas. Aptariamame žemės sklype yra ne tik nurodyti inžineriniai statiniai, bet ir kitas AB „Alvilė“ priklausantis turtas. Šį faktą patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2011 m. birželio 2 d. išrašas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 13 d. leidimu Nr. Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8) buvo leista pradėti rengti žemės sklypo ( - ) Vilnius, planą, prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui. Jame yra vientisas nedalomas statinių kompleksas, kaip bendra sistema, kurią sudaro tarpusavyje susiję inžineriniai statiniai: vandentiekio bokštas, artezinis gręžinys, drėkinimo ir laistymo sistemos kartu su specialiai įrengtais tvenkiniais, vandens pralaidomis, vandens tiekimo vamzdynai su šuliniais, nuotekų linijos – drenažo vamzdynai, ir gamybinio komplekso pastatai, t. y. šiltnamiai su pagalbinėmis patalpomis, sandėliai, skirtas specializuotos gamybinės veiklos vystymui. Pažymėjo, kad nurodyti objektai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka. Registruojant statinius nekilnojamojo turto registre yra atliekami statinių kadastriniai matavimai ir sudaroma statinių kadastrinių matavimų byla. Nagrinėjamu atveju šie veiksmai yra atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, laikė, kad nurodyti objektai patenka į statinio sampratą. Kitaip negalėtų būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to manė, kad nurodyti argumentai sudaro pagrindą atmesti ir kitus pareiškėjų skundo reikalavimus.

32Trečiasis suinteresuotas asmuo SKR Invest, UAB atsiliepimu į pareiškėjų skundą (t. I, b. l. 149-159) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

33Atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčo žemės sklype yra Nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka registruoti pastatai ir statiniai, už statinius įstatymų nustatyta tvarka mokamas nekilnojamojo turto mokestis, jie naudojami pagal paskirtį, prižiūrimi, remontuojami. Be to, šiame žemės sklype yra 160 984 vnt. privačios nuosavybės teise valdomų įvairių želdinių. Pabrėžė, jog atkūrimo procesas turėtų būti vykdomas pagal Atkūrimo įstatymą ir jį įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, o ne bandant įvairiais būdais užvaldyti svetimą nuosavybę. Šiuo atveju, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, nėra galimybės pretendentams į teritoriją atkurti nuosavybės teises natūra. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemės sklypas, kuris yra užimtas pastatams ir statiniams eksploatuoti, turi būti išperkamas valstybės, o pretendentams atlyginta šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, laikė, kad minėti nekilnojamieji daiktai patenka į statinio sampratą. Todėl remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis anksčiau minėti nekilnojamieji daiktai laikytini statiniais ir kartu su šiame sklype esančiais kitais statiniais ir pastatais, tame tarpe SKR Invest, UAB, AB „Alvilė“ priklausančiais pastatais – šiltnamiais, unikalus Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), sudaro vientisą nedalomą statinių kompleksą. Nurodė, jog, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

34II.

35Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu (t. VI, b. l. 48-65) pareiškėjų patikslintą skundą tenkino iš dalies: 1) panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 4 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 49SF-31, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 21 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 1SS-(7.5)-633, dalyje, kurioje atmestas R. B. ir R. K. skundas, gautas 2011 m. vasario 14 d.; 2) panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 13 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8), kuriuo AB „Alvilė“ leista pradėti rengti žemės sklypo ( - ) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui; 3) įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo apie 70 ha ploto žemės sklypo ( - ), Vilniuje, dalyje, kuri patenka į Užusienio rėžinio kaimo ribas ir kuri nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, nuosavybės teisės atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui; 4) kitą patikslinto skundo dalį atmetė.

36Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B-4), atsakydamas į pareiškėjų R. B., R. K., pareiškėjų atstovo R. L. skundą, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims asmeninės nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, todėl kol vyksta ginčai dėl statinių, esančių 65,6955 ha sklype ( - ), teisinės registracijos, sklypų formavimas nuosavybės teisų atkūrimui šioje teritorijoje sustabdytas iki galutinių teismų sprendimų dėl šios teritorijos panaudojimo. Pareiškėjams šį atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą, įformintą 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B-4), apskundus Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, vėliau – ir Tarnybos vadovui, skundas nebuvo tenkintas motyvuojant tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra pavaldi Tarnybai. Taip pat atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011m. sausio 13 d. priimtu sprendimu, įformintu raštu Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8), leido trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Alvilė“ pradėti rengti žemės sklypo ( - ) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamo turto kadastre įregistruotą įrašytą jų tiesioginę paskirtį. AB „Alvilė“ leisto formuoti žemės sklypo ( - ) dydis – apie 70 ha, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų bei inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – sandėliavimo statinių statybos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos, į jį patenka teritorija, kurioje pareiškėjai prašo suformuoti sklypus nuosavybės teisų atkūrimui natūra.

37Teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir nurodė, kad pareiškėjams nuosavybės teisės į žemę natūra negalėtų būti atkurtos, jeigu būtų nustatyta, kad teritorija, kurioje prašoma suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas nustato, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

38Teismas rėmėsi iki 2011 m. gegužės 5 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1, 2.4 p., 3, 27, 28.1 punktais ir nurodė, kad asmenys pagal šias taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, taip pat poilsiaviečių pastatų ir kitų statinių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui). Šie žemės sklypai parduodami pagal detaliuosius planus arba žemėvaldų projektus (planus) (kaimo gyvenamojoje vietovėje). Prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, parduodami aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nustatyta tvarka. Naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos. Išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Teismas pažymėjo, jog nuo 2011 m. gegužės 5 d. galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatos iš esmės nepakito.

39Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir nurodė, kad Aprašo 4.1 punktas numato, kad rengiant žemės sklypo planą suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti, o 5.1 punktas numato, kad žemės sklypai neformuojami (ir Aprašo nuostatos netaikomos) prie nutiestų inžinerinių tinklų ar (ir) pastatytų tik laikinųjų statinių arba neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnyje, kuriame nurodytos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, 2, 9-10 dalys numato, kad: statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas; pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos; inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai; inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintas STR 1.01.09:2003 Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį numato dvi pagrindines statinių rūšis (STR 1.01.09:2003 6 p.): pastatai, kurie pagal paskirtį yra skirstomi į dvi pagrindines grupes – gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus (STR 1.01.09:2003 6.1-6.1.2 p.), ir inžineriniai statiniai, kurie pagal paskirtį skirstomi į grupes: susisiekimo komunikacijas; inžinerinius tinklus; kitus statinius (STR 1.01.09:2003 6.2-6.1.3). Inžineriniai tinklai pagal paskirtį skirstomi į šiuos pogrupius: naftos, dujų, vandentiekio, šilumos tiekimo, nuotekų šalinimo, elektros tinklus, elektroninių ryšių infrastruktūrą, kitus inžinerinius tinklus. Vandentiekio tinklai (iš jų karšto vandens tinklai) yra: magistraliniai tinklai (vandentakiai) – skirti tiekti vandenį iš vandenviečių arba iš vieno rajono į kitą, arba į grupę įmonių bei atskirą įmonę. Inžinerinių statinių grupei – kitiems statiniams – priskiriami kitos paskirties statiniai, kurių negalima priskirti prie jokių kitų reglamente išvardytų statinių grupių (pogrupių), stoginės, lauko baseinai, atraminės sienutės, voljerai, kasybos ir gavybos, atsinaujinančios energijos (vėjo, saulės ir kt.) jėgainių ir kiti statiniai) ar mišrios rūšies statiniai [4.2] (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai) (STR 1.01.09:2003 13 p.).

40Remdamasis tuo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žemės sklype ( - ) AB „Alvilė“ ir SKR Invest, UAB nuosavybės teise registruoti inžineriniai statiniai – vandentiekio bokštas, unikalus Nr. ( - ), vandentiekio rezervuaras, unikalus Nr. ( - ), laistymo sistema, unikalus Nr. ( - ), šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, unikalus Nr. ( - ), artezinis gręžinys, unikalus Nr. ( - ), šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, unikalus Nr. ( - ), fekalinės kanalizacijos vamzdynas, Nr. ( - ), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), – pagal jų naudojimo paskirtį yra priskirtini inžineriniams tinklams. Atskiras nekilnojamas daiktas – tvora, unikalus Nr. ( - ), kurios išlikę tik fragmentai – neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Tokiems statiniams, atsižvelgiant į Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, Taisyklių 2.4, 3, 28.1 punktus, Aprašo 4.1, 5.1 punktų nuostatas, žemės sklypai neformuojami.

41Pažymėjo, kad netgi tuo atveju, jei vandentiekio bokštas, unikalus Nr. ( - ), vandentiekio rezervuaras, unikalus Nr. ( - ), laistymo sistema, unikalus Nr. ( - ), šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, unikalus Nr. ( - ), artezinis gręžinys, unikalus Nr. ( - ), šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ) – pagal jų naudojimo paskirtį nelaikytini atskirais inžineriniais tinklais Aprašo 5.1 punkto prasme ir šių inžinerinių statinių visuma sudaro suprojektuotą ir įvykdytą dvipusio drėgmės reguliavimo sistemą, tai nieko iš esmės nekeičia, nes pagal Aprašo 5.1 punktą žemės sklypai neformuojami (ir šio Aprašo nuostatos netaikomos) ne tik prie nutiestų inžinerinių tinklų ar (ir) pastatytų tik laikinųjų statinių, bet ir prie neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu, kaip matyti iš Tarnybos direktoriaus sudarytos valstybinės žemės ploto, ( - ), Vilniaus mieste, patikrinimo vietoje komisijos 2011 m. lapkričio 5 d. išvados, želdinių plano, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 13 d. priimto sprendimo, įforminto raštu Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8), kuriuo leista rengti apie 70 ha ploto žemės sklypo ( - ) planą, realizavimo metu parengto 668027 m2 žemės sklypo ( - ) plano, laistymo ir drenažo sistemos, užimančios apie 44,185 ha neįskaitant šiltnamių komplekso, sandėlio, vandens bokšto, nėra naudojamos pagal paskirtį. Taip pat pagal paskirtį nenaudojami ir kiti statiniai – vandens rezervuaras, šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, unikalus Nr. ( - ), kuriuo vanduo turėtų būti tiekiamas iš vandentiekio bokšto į vandens rezervuarą. Teismas darė išvadą, kad šių inžinerinių statinių visuma jau ilgą laiką nesudaro dvipusio drėgmės reguliavimo sistemos, kadangi jos atskiros dalys (drėkinimas) neveikia, nenaudojamos pagal paskirtį – aptarnauti šiltnamių kompleksą, kuris funkcionuoja ir be šios sistemos. Be to, šiuo metu nėra tokio dydžio, kad jam būtų reikalinga 44,185 ha laistymo sistema ir drenažo sistema, atitinkamai – laistymo sistema, unikalus Nr. ( - ), šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ) – gali būti priskiriami neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, o kiti paskiri statiniai – vandentiekio bokštas, unikalus Nr. ( - ), šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, unikalus Nr. ( - ), artezinis gręžinys, unikalus Nr. ( - ) – turėtų būti apibūdinami kaip paskiri inžineriniai tinklai.

42Remdamasis tuo, teismas pabrėžė, kad atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 13 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8), kuriuo AB „Alvilė“ leista pradėti rengti apie 70 ha žemės sklypo ( - ) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tam, kad suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamo turto kadastre įregistruotą įrašytą jų tiesioginę paskirtį, yra neteisėtas. Didesnėje šio sklypo dalyje nei AB „Alvilė“, nei SKR Invest, UAB, nei UAB „Gretsch-Unitas Baltic“ ar J. P. ir A. M. statinių, kuriems pagal Aprašo 4.1 punkto nuostatas galėtų būti formuojamas žemės sklypas, neturėjo, todėl toks ginčijamas sprendimas, t. y. kuriuo leista rengti žemės sklypo, į kurį patektų ir realiai nenaudojama statiniams ir įrenginiams eksploatuoti žemės sklypo dalis, planą, yra neteisėtas ir naikintinas. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad teiginiai, kad pareiškėjai praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies terminą skundui paduoti, yra nepagrįsti: byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjams būtų įteikti ginčijamo sprendimo nuorašai ar pranešta apie jį iki 2011 m. kovo 8 d. Tuo tarpu šio žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo ir derinimo metu skelbta informacija buvo prieštaringa: nors savivaldybės tinklapyje buvo skelbiama apie pradedamą rengti žemės sklypo ( - ) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, laikraštyje paskelbta ir visuomenei pateiktas svarstyti jau žemės sklypo ( - ) planas.

43Teismas nurodė, kad, kadangi ginčijamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d. sprendime minimo 65,6955 ha sklypo ( - ) didesnėje dalyje nėra statinių ar įrenginių, kuriems eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti formuojami žemės sklypai, atitinkamai – ši žemė nėra pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskiriama valstybės išperkamai. Aplinkybė, kad vyksta ginčai dėl šioje sklypo dalyje esančių nekilnojamų daiktų teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre, nėra kliūtis atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, Tvarka) 106 punkte numatytus savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtus veiksmus – per 6 mėnesius suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir t. t., galiausiai – perduoti parengtus žemės sklypų planus Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui tam, kad būtų tęsiama nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procedūra. Atsižvelgiant į tai, teismas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4), panaikino ir ją įpareigojo per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo apie 70 ha ploto žemės sklypo ( - ), Vilniuje, dalyje, kuri patenka į Užusienio rėžinio kaimo ribas ir kuri nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, nuosavybės teisės atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sklypus formuoti konkrečiose vietose pagal pareiškėjų pateiktą planą nėra tikslinga. Ginčas kilo ne dėl šioje teritorijoje galimų suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui natūra sklypų dydžio, skaičiaus, tinkamumo ar pan., bet dėl to, ar žemė šioje teritorijoje pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskiriama valstybės išperkamai. Be to, šis planas nėra tikslus. Žemės, esančios apie 70 ha ploto žemės sklypo ( - ), Vilniuje, dalyje, kuri patenka į Užusienio rėžinio kaimo ribas ir yra reikalinga eksploatuoti čia esantiems statiniams ir įrenginiams, poreikis gali būti nustatytas tik teisės aktų nustatyta tvarka suformavus žemės sklypus. Kilus ginčui šiuo teismo sprendimu aiškiai pasisakoma, kokiems šioje teritorijoje esantiems AB „Alvilė“ ir SKR Invest, UAB nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti neturi būti formuojami žemės sklypai.

44Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teiginiai, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukėlęs pareiškėjams jokių pasekmių, yra nepagrįsti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2010 m. birželio 9 d. raštu, kurio tiek faktinis, tiek teisinis pagrindimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, pranešė pareiškėjams apie priežastis, kliudančias formuoti žemės sklypus nuosavybės atkūrimui, taip pat nurodė, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas savivaldybės administracijos direktoriui. Nesutikdami su šiuo atsakymu, pareiškėjai padavė skundą savivaldybės administracijos direktoriui. Pastarasis pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatas pranešė apie sprendimą, kuris sustabdo nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir neabejotinai sukelia teisines pasekmes jau vien dėl to, kad, kaip teigiama, laikinai stabdydama sklypų šioje teritorijoje formavimą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, savivaldybės administracija iš esmės tuo pačiu metu leidžia AB „Alvilė“ rengti žemės sklypo ( - ) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio patvirtinimas sudarytų prielaidas visą šią žemę priskirti valstybės išperkamai.

45Teismas nurodė, kad taip pat yra naikinami Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 4 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. 49SF-31, Tarnybos 2011 m. kovo 21 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. 1SS-(7.5)-633, dalyje, kurioje atmestas R. B. ir R. K. skundas, gautas 2011 m. vasario 14 d. Sprendimai, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktu, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, priimti kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų. Kreipimasis į kurias yra būtina prielaida įgyvendinant teisę apskųsti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą teismui. Pažymėjo, kad Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus ir Tarnybos dėl šių reikalavimų nėra pagrindo laikyti atsakovais, kadangi, kaip numato ABTĮ 32 straipsnio 3 dalis, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.

46Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjų reikalavimas, kuriuo Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių prašoma įpareigoti priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises Užusienio rėžinio kaimo pretendentams pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos parengtus planus, yra atmetamas kaip nepagrįstas. Nurodė, jog Tarnyba neginčija ir neatsisako atkurti pareiškėjams atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, tačiau to padaryti negali iki Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra atlikusi jos kompetencijai priskirtų veiksmų (suformavusi sklypų ir t.t.), todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjų teisės yra pažeistos ar ginčijamos šio administravimo subjekto.

47III.

48Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas

49Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (t. VI, b. l. 48-65) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu: 1) bylą dalyje dėl 2010 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) „Dėl natūra grąžintinų sklypų suformavimo buvusiame Užsienio rėžiniame kaime” panaikinimo ir dėl 2011 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8) AB „Alvilė” pradėti rengti žemės sklypo ( - ), Vilniaus m., planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nutraukti, kitoje dalyje – skundą atmesti; 2) netenkinus pirmojo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymo – visus skundo reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmesti.

50Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą teismo sprendimą privalėjo užtikrinti, jog teismo sprendimu nebūtų paneigtos nei vieno teisėtus interesus sklypo atžvilgiu turinčio asmens teisės, tačiau teismas neužtikrino visų asmenų teisių ir interesų pusiausvyros, skundžiamu teismo sprendimu yra pažeidžiamos trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į ginčo žemėje esančius šiems asmenims priklausančius statinius. Pareiškėjai įgijo atitinkamas teises ginčo žemės atžvilgiu tik po 2001 m. balandžio 2 d. Konstitucinio Teismo nutarimo, kai tuo tarpu tretieji suinteresuoti asmenys naudojosi ginčo žeme ir eksploatavo ginčo žemėje esančius statinius dar nuo 1993 m. Mano, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti šias aplinkybes.

51( - )Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, Aprašo 4.1, 5.1 punktais, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Taisyklių 2.4, 3, 28.1 punktais, nurodo, kad žemės sklypai negali būti formuojami prie atskirų pavienių inžinerinių tinklų arba prie statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Ginčo žemėje esantys, tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys inžineriniai statiniai negali būti priskiriami nei vienai iš paminėtų statinių, prie kurių nėra formuojami žemės sklypai, kategorijai. Pirmosios instancijos teismas darydamas priešingą išvadą priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pažymi, jog teisės aktai draudžia formuoti žemės sklypą tik tuo atveju, jei žemėje yra tik atskiri, pavieniai inžineriniai tinklai, tačiau teisės aktai nereglamentuoja atvejų, kaip turi būti elgiamasi tada, kai teritorijoje yra ne tik atskiri inžineriniai tinklai, bet jų sistemos bei kiti statiniai ir jie visi sudaro vientisą, nedalomą, funkciškai susijusį statinių kompleksą. Nurodo, kad teisės aktuose nėra draudimo formuoti žemės sklypą prie inžinerinių statinių, inžinerinių tinklu sistemų, pastatų ir kitų statinių, tarpusavyje sudarančių vientisą kompleksą. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys statiniai, nepriskirtini inžineriniams statiniams, negali funkcionuoti be inžinerinių tinklų, o inžineriniai tinklai negali funkcionuoti atskirai vienas nuo kito. Visi šie ginčo teritorijoje esantys statiniai yra vientisas, nedalomas nekilnojamųjų daiktų kompleksas. Šį faktą patvirtina 2011 m. lapkričio 5 d. valstybinės žemės ploto, ( - ), patikrinimo vietoje komisijos išvados bei inžinieriaus hidrotechniko Melioracijos katedros prof. dr. V. Š. ekspertinė išvada „Dėl AB „Alvilė” sausinimo – drėkinimo statinių komplekso vientiso funkcionavimo”. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad ginčo žemėje esantys tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys statiniai, tame tarpe ir inžineriniai tinklai, sudaro vientisą nekilnojamųjų daiktų kompleksą, kurio atskiros dalys negali funkcionuoti savarankiškai ir kad visiems šiems statiniams, kaip vientisam objektui, eksploatuoti yra būtinas žemės sklypas.

52Nurodo, kad nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog laistymo sistema, unikalus Nr. ( - ), šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija – drenažo vamzdynas ( - ), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), gali būti priskiriami prie neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Pabrėžia, kad Nekilnojamojo turto registro išrašuose yra nurodyta, jog laistymo sistemos, unikalus Nr. ( - ), šalto vandens tiekimo vamzdyno su šuliniais, unikalus Nr. ( - ), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra vandentiekio tinklai. Drenažo vamzdynų, unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra nuotekų tinklai. Taigi nei laistymo sistema, nei šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, nei drenažo vamzdynai pagal STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį” nėra priskiriami inžinerinių statinių grupei – kiti statiniai, kurie neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar naudojimo paskirties.

53Atsakovas pabrėžia, kad nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančių inžinerinių statinių visuma jau ilgą laiką yra nenaudojama pagal paskirtį ir nesudaro dvipusio drėgmės reguliavimo sistemos. Remiasi ekspertine išvada, komisijos išvadomis ir nurodo, kad išvadose komisija konstatavo, jog vandentiekio rezervuaras, unikalus Nr. ( - ), ir laistymo sistema, unikalus Nr. ( - ), patikrinimo metu nefunkcionavo, tačiau vien tas faktas, kad patikrinimo metu šie inžineriniai statiniai nefunkcionavo, nereiškia, kad jie negali funkcionuoti ateityje, nes tam, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys inžineriniai tinklai visapusiškai funkcionuotų kaip dvipusio drėgmės reguliavimo sistema būtina turėti galimybę naudoti žemės sklypą. Pažymi, kad AB „Alvilė” pateikė visus reikiamus dokumentus ir atitiko visas sąlygas, kurioms esant Teritorijų planavimo įstatymas bei Aprašas numato galimybę savivaldybės administracijos direktoriui leisti pareiškėjams pradėti rengti žemės sklypo planą esantiems statiniams eksploatuoti.

54Dėl termino skundui dėl 2011 m. sausio 13 d. leidimo Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8) panaikinimo paduoti atsakovas nurodo, kad byloje esantis 2011 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. A63-324-(3194)-(3.2.1-BR4) patvirtina, kad informacija apie pradedamą rengti ginčo teritorijos planą 2011 m. sausio 19 d. buvo paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje ir 2011 m. sausio 27 d. dienraštyje „Vilniaus diena”, pranešant vietą, kurioje galima susipažinti su rengiamo detaliojo plano ekspozicija. Taigi pareiškėjai jau 2011 m. sausio 19 d. galėjo ir turėjo sužinoti visą informaciją, būtiną skundui dėl 2011 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8) panaikinimo pateikti. Mano, jog pareiškėjai leidimą galėjo skųsti nuo 2011 m. sausio 19 d., kadangi skundas dėl šio leidimo panaikinimo pareikštas tik 2011 m. balandžio 6 d., skundo padavimo terminas buvo praleistas ir pareiškėjai neprašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sutrukdė jiems nustatytu terminu kreiptis į teismą dėl ginčijamo statybos leidimo panaikinimo, todėl byla šioje dalyje turi būti nutraukta. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neanalizavo, kada pareiškėjai galėjo ir turėjo sužinoti apie skundžiamo leidimo priėmimą.

55teisės aktai diskreciją formuoti žemės sklypus, t. y. nustatyti jų ribas ir plotą suteikia savivaldybės administracijos direktoriui ir teismas neturėjo pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nuosavybės teisės atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatsisako vykdyti jai teisės aktais pavestos žemės sklypų formavimo nuosavybės teisių atkūrimui natūra funkcijos, tačiau šiuo metu nėra teisinių galimybių formuoti pretendentams į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Užusienio rėžiniame kaime natūra grąžinamus žemės sklypus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2010 m. birželio 9 d. rašte Nr. A51-13202(2.14.2.16-MP8) paaiškinta, kad, kol vyksta teisminiai ginčai dėl statinių, esančių 65,6955 ha sklype ( - ), teisinės registracijos, sklypų formavimas nuosavybės teisių atkūrimui šioje teritorijoje sustabdytas iki galutinių teismų sprendimų dėl šios teritorijos panaudojimo.

56Nurodo, kad dėl ginčo teritorijoje esančių inžinerinių statinių buvo nagrinėjamos dvi administracinės bylos (Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-715-437/11, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. A63-1479/2011). Tuo atveju, jei teismine tvarka būtų nuginčyta tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančių inžinerinių statinių teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, formuodama žemės sklypus ginčo teritorijoje, neturėtų atsižvelgti į šiuos statinius, kadangi žemės sklypai yra formuojami tik prie nekilnojamųjų daiktų. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, privalėdama vadovautis VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi iki tol, kol vyksta teisminiai ginčai dėl statinių, esančių 65,6955 ha sklype ( - ), teisinės registracijos, teisėtai ir pagrįstai sustabdė ginčo teritorijoje sklypų formavimą nuosavybės teisių atkūrimui iki galutinių teismų sprendimų dėl šios teritorijos panaudojimo.

57Atsakovas remiasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir nurodo, kad žemės sklypas, reikalingas šiems statiniams eksploatuoti, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra valstybės išperkamas.

58kaime” nurodo, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio pranešimas, juo nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ir pareigų pareiškėjams, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjų teisių ar pareigų, juo tėra pateikiama tam tikra informacija, t. y. jog sklypo ( - ), Vilniuje, formavimas sustabdomas, kol teismai išnagrinės bylas dėl šioje teritorijoje esančių įrenginių teisinės registracijos.

59Pareiškėjai Z. A., T. B., S. Z., D. S., V. Z., A. D., D. Z., J. J., Z. P., V. B., S. P., T. Z., G. K., D. P., A. J., dalyvaujantis procese R. L. atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 139-159) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

60Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių, nes įpareigoja atsakovą pareiškėjams formuoti atkūrimui natūra žemės sklypus tik toje teritorijos dalyje, kuri nėra nustatyta tvarka užimta trečiųjų asmenų turimiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

61Dėl 2011 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8) AB Alvilė” pradėti rengti žemės sklypo ( - ), Vilniaus m., planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, teisėtumo pareiškėjai nurodo, kad teismas teisingai nustatė, kad didesnėje šio sklypo dalyje (apie 68,8 ha plote iš 70 ha) nei AB ,Alvilė”, nei SKR Invest, UAB, nei UAB „Gretsch-Unitas Baltic” ar J. P. ir A. M. statinių, kuriems pagal Aprašo 4.1 punkto nuostatas galėtų būti formuojamas žemės sklypas, neturėjo. Nors žemėje, kuriai rengiamas sklypo planas, yra tik žemės ūkio veiklai būdingi statiniai, bet sklypas leidžiamas rengti sandėliavimo statinių, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai.

62Pažymi, kad neformuojami prie nutiestų inžinerinių ir nurodo, kad nuotekų linijos-drenažo vamzdynai, užimantys apie 38 ha ginčo teritorijos, yra melioraciniai statiniai vandens pertekliui iš žemės sklypo surinkti ir pašalinti. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą pagrindinė tikslinė drenažo vamzdynų paskirtis – nuotekų tinklų. Nuotekų linijos būdas – lietaus. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas nuotekų šalinimo technologiniai vamzdynai yra inžineriniai tinklai. Drenažo vamzdynai yra melioraciniai statiniai, žemės, kurioje jie yra, priklausiniai, ir kurių paskirtis sausinti žemę, sudarant geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą, t. y. drenažo vamzdynai yra žemės ūkio paskirties žemės priklausiniai ir negali būti registruojami registre atskirais daiktais. Ant ginčo žemės paviršiaus, esančios virš drenažo vamzdynų, nėra jokių statinių, yra vien krūmai ir medžiai. Paaiškina, kad laistymo sistema, kuri ginčo žemėje užima apie 6 ha plotą, yra priskirtina prie inžinerinių tinklų. Laistymo sistema taip pat gali būti priskirta ir prie melioracinių statinių, kurios paskirtis drėkinti žemės ūkio kultūras per sausras, taip padidinant dirvos derlingumą. Nurodo, kad inžinieriaus hidrotechniko V. Š. ekspertinė išvada patvirtina, jog tiek drenažo vamzdynai, tiek laistymo sistema yra melioraciniai statiniai (registre įregistruoti kaip inžineriniai tinklai), jie yra žemės, kurioje sukloti, priklausiniai ir teisės aktų normos imperatyviai nustato, kad jų eksploatacijai žemės sklypai negali būti formuojami. Be to, ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad minėtų inžinerinių statinių komplekso funkcijos – sureguliuoti dirvožemio vandens, o tuo pačiu oro ir šilumos rėžimą, sudaryti geresnes sąlygas augalininkystės vystymui, išsaugoti ir padidinti dirvos potencinį derlingumą. Pabrėžia, kad AB „Alvilė” leidimas rengti ginčo žemės sklypo planą išduotas sandėliavimo statinių, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai, o tokia sklypo paskirtis nieko bendro neturi su dvipusio drėgmės reguliavimo sistemos funkcionavimu ir buvusios ar esamos ginčo teritorijos ekosistemos išsaugojimu.

63Dėl termino skundui dėl 2011 m. sausio 13 d. leidimo Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8) panaikinimo paduoti pareiškėjai nurodo, kad pareiškėjai R. B., R. K. pranešimą gavo 2011 m. kovo 8 d. ir jame nurodoma, kad apie pradedamą rengti minėto sklypo planą 2011 m. sausio 19 d. buvo paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje ir 2011 m. sausio 27 d. dienraštyje „Vilniaus diena”. Tačiau tinklapyje nurodyta, kad pradedamas rengti žemės sklypo ( - ) planas ir daugiau apie sklypo vietą jokios informacijos nebuvo nepateikta. Nebuvo žinoma, kokiems statiniams buvo išduotas leidimas rengti sklypo planą, dienraštyje „Vilniaus diena” skelbiama klaidinanti informacija, t. y. kad parengtas ne sklypo ( - ), o ( - ) planas. Pabrėžia, kad pranešimą apie skundžiamą aktą pareiškėjai gavo 2011 m. kovo 8 d., o jį apskundė 2011 m. balandžio 6 d. Taigi terminas skundui paduoti nebuvo praleistas. Be to, pranešimą gavo tik du pareiškėjai iš 129. Daugelis jų nemoka valstybinės kalbos, yra garbaus amžiaus ir todėl teigti, kad jie praleido terminą skundui paduoti, yra neteisinga.

64Dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai suformuoti pretendentams į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Užusienio rėžiniame kaime natūra grąžinamus žemė sklypus pareiškėjai nurodo, kad teismai nagrinėjo tris susijusias administracines bylas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė 2011 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1479/2011, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-715-437/2011, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 8 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3552/2011) ir šiose bylose administraciniai teismai ginčo teritorijos panaudojimo klausimo nesprendė.

65Pareiškėjai remiasi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir nurodo, kad valstybinė žemė negali būti išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta laikinaisiais statiniais, inžineriniais tinklais bei neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Jeigu žemė, kurioje šie inžineriniai tinklai yra, negali būti išnuomojama ar parduodama (Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p.) be aukciono, reiškia jų eksploatacijai negali būti formuojami žemės sklypai ir tokia žemė Atkūrimo įstatymo prasme yra laisva (neužstatyta).

66Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d. rašto Nr. A63-1172-(3194)-(3.2.1-B4) „Dėl natūra grąžintinų sklypų suformavimo buvusiame Užusienio rėžiniame kaime” pareiškėjai nurodo, kad atsisakymas formuoti grąžintinus natūra žemės sklypus pareiškėjams sukėlė teisines pasekmes. Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Alvilė” apeliacinis skundas

67Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Alvilė” apeliaciniu skundu (t. VI, b. l. 78-92) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų patikslintą skundą atmesti.

68Apeliaciniame skunde trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį” 10, 13 punktais ir nurodo, kad aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kurie tarnauja pagrindiniams statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui yra priskirtina inžinerinių statinių grupė – kiti statiniai (13 p.). Tuo tarpu inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos ir inžineriniai tinklai – negali būti laikomi inžineriniais statiniais, neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo. Pabrėžia, kad laistymo sistemos, unikalus Nr. ( - ), šalto vandens tiekimo vamzdyno su šuliniais, unikalus Nr. ( - ), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra vandentiekio tinklų. Šį faktą patvirtina ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005 m. birželio 28 d. pažyma Nr. (101)11.10-447. Kitų inžinerinių tinklų drenažo vamzdynų (unikalūs Nr. ( - )) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra nuotekų tinklų. Šį faktą patvirtina Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 23 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, UAB „Kagema” parengta šių inžinerinių tinklų kadastrinių matavimų byla. Taigi nei inžineriniai tinklai laistymo sistema, šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, nei inžineriniai tinklai – drenažo vamzdynai nėra priskirtini inžinerinių statinių grupei – kiti statiniai, kurie neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar naudojimo paskirties. Priešingai, šie inžineriniai statiniai yra priskirtini inžinerinių tinklų grupei bei vandentiekio tinklų, nuotekų šalinimo tinklų pogrupiams (10.3, 10.5 p.).

69Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantys inžineriniai tinklai funkcionuoja kaip vientisa dvipusio drėgmės rėžimo reguliavimo sistema, visiškai neatsižvelgė ir neįvertino, kad veiksmingam ir efektyviam šios sistemos panaudojimui yra būtinas žemės sklypas, kuris leistų tinkamai eksploatuoti šią sistemą. Būtent todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. sausio 13 d. išdavė AB „Alvilė” leidimą Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8) pradėti rengti žemės sklypo ( - ), Vilniaus m. planą, prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010, patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. kovo 21 d. įsakymu nutraukė su AB „Alvilė” 1995 m. gegužės 12 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N01/95-7252. Taigi AB „Alvilė” nuo 2005 m. kovo mėnesio negali teisėtai naudotis žemės sklypu, o tuo pačiu efektyviai naudoti dvipusio drėgmės rėžimo reguliavimo sistemos, t. y. vientiso nedalomo inžinerinių statinių komplekso. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino AB „Alvilė” argumentų, jog AB „Alvilė” nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai atskirai vienas nuo kito funkcionuoti negali, kadangi tai yra vientisas nedalomas inžinerinių tinklų kompleksas (inžinieriaus hidrotechniko Melioracijos katedros prof. Dr. V. Š. ekspertinė išvada (Dėl AB „Alvilė” sausinimo – drėkinimo statinių komplekso vientiso funkcionavimo), valstybinės žemės ploto, ( - ), Vilniaus mieste, patikrinimo vietoje komisijos, 2011 m. lapkričio 5 d. išvados). Pabrėžia, kad valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 01/95-7252, pagal kurią nuomotojas Vilniaus miesto savivaldybės valdyba išnuomojo nuomininkui AB „Alvilė” 676955 m ploto žemės sklypą, esantį ( - ), Vilniuje, buvo nutraukta 2005 m. kovo 21 d., nesant žemės nuomos sutarties AB „Alvilė” nėra poreikio eksploatuoti visų nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių. Pažymi, kad komisija išvadose, taip pat kaip ir inžinierius hidrotechnikas Melioracijos katedros prof. Dr. V. Š., padarė išvadą, jog visi AB „Alvilė” nuosavybės teise priklausantys statiniai sudaro vientisą inžinerinių tinklų kompleksą, t. y. visi inžineriniai statiniai ir kiti statiniai yra tarpusavyje funkciškai susiję bei pagal savo paskirtį aptarnauja visą teritoriją. Pabrėžia, jog visi AB „Alvilė” nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai įregistruoti, taip pat yra nurodyta pagrindinė tikslinė jų naudojimo paskirtis. Šie duomenys yra Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio prasme yra teisingi. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-3552/2011 ir nurodo, kad teismas atmetė pareiškėjų skundus, kuriais jie ginčijo AB „Alvilė” nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių teisinę registraciją ir daiktines teises į šiuos inžinerinius statinius.

70Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad teismas skundžiamu sprendimu konstatuodamas, jog aptariami inžineriniai statiniai nefunkcionuoja, neturi aiškios funkcinės (naudojimo) paskirties ir jiems eksploatuoti nėra būtina formuoti žemės sklypo, pažeidė jo teisę į nuosavybę (teisę naudotis nuosavybe, vykdyti ūkinę – komercinę veiklą) bei paneigė įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, t. y. kad inžineriniai statiniai įregistruoti teisėtai, tinkamų dokumentų pagrindu ir tai yra AB „Alvilė” nuosavybė, kas suponuoja, kad turi būti sudarytos teisinės ir faktinės prielaidos nuosavybę tinkamai naudotis.

71Mano, jog teismas vertindamas pareiškėjų skundo reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą neatsižvelgė ir nevertino Atkūrimo įstatymo taikymui teisiškai reikšmingų aplinkybių: 1) AB „Alvilė” nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai ir kiti statiniai beveik visiškai užima visą teritoriją ( - ), Vilnius, todėl net nustačius specialiąsias naudojimo sąlygas pareiškėjai negalės žemės sklypu naudotis pagal paskirtį; 2) AB „Alvilė” nuosavybės teise priklausantys statiniai (tame tarpe inžineriniai statiniai ir kt.) sudaro vientisą inžinerinių tinklų kompleksą, t. y. visi inžineriniai statiniai ir kiti statiniai yra tarpusavyje funkciškai susiję bei pagal savo paskirtį aptarnauja visą teritoriją, joje veikiančius fizinius ir juridinius asmenis; 3) žemės sklype, esančiame ( - ), Vilnius, yra ne tik AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausantys statiniai, bet ir 160 984 vnt. privačios nuosavybės teise valdomų įvairių želdinių. Šiuo atveju teismas, įpareigodamas Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypus atkūrimui natūra, nepasisakė, kaip turėtų būti sprendžiamas AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausančių didelio kiekio ir vertingų želdinių klausimas.

72AB „Alvilė“ pažymi, kad pareiškėjai jau 2011 m. sausio 19 d. galėjo sužinoti visą būtiną informaciją, būtiną skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 13 d. leidimo Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8) panaikinimo pateikti. Nurodo, kad pareiškėjų atstovas R. L. teismo posėdžio metu ne kartą pripažino, jog jam yra žinoma, kad rengiamas planas nepriklausomai ar įvardintas ( - ), ar ( - ) yra tas pats žemės sklypas.

73Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto „Dėl natūra grąžintinų sklypų formavimo buvusiame Užusienio rėžiniame kaime” trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. inžinerinių tinklų teisinės registracijos panaikinimo ir pareiškėjų skundai yra atmesti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1479/2011, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-715-437/2011). Pažymi, jog teismas nepagrįstai nevertino AB „Alvilė” nurodytų argumentų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d. raštas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

74Pareiškėjai Z. A., T. B., S. Z., D. S., V. Z., A. D., D. Z., J. J., Z. P., V. B., S. P., T. Z., G. K., D. P., A. J., dalyvaujantis procese R. L. atsliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Alvilė” apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 139-159) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

75Atsiliepime į apeliacinį skundą remiamasi pirmosios instancijos teismo argumentais. Papildomai pažymima, kad laistymo bei drenažo sistemos, užimančios 44,185 ha, neįskaitant šiltnamių komplekso, sandėlio, vandens bokšto, nėra naudojamos pagal paskirtį. Pareiškėjai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esančių duomenų neginčija, o pasinaudoja, kaip įrodymu, nustatant jame įregistruotų nekilnojamųjų daiktų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalį vandentiekio tinklai ir nuotekų tinklai yra priskirti inžinerinių tinklų kategorijai, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Aprašo 5.1 punktu, pagrįstai konstatavo, kad sklypo ( - ) didesnėje dalyje nėra statinių ar įrenginių, kuriems eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti formuojami žemės sklypai. Nesutinka su tuo, kad bet kokiais statiniais užimta žemė laikoma užstatyta ir valstybės išperkama, remiasi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu ir pažymi, kad išperkamai žemei turi būti nustatyta tvarka parengtas detalusis planas ir kad tuose detaliaisiais planais suformuotuose žemės sklypuose būtų tik tokie pastatai, statiniai ir įrenginiai, kuriems eksploatuoti reikalingi sklypai. Pažymi, kad pagal UAB „Kagema” matininko M. M. duomenis vandentiekio laistymo bei drenažo sistemos užima 44,185 ha, 10 šiltnamių užima 1,05 ha, papildomas sklypas prie sandėlio užima 0,08 ha ir reikalingas sklypas vandentiekio bokštui su arteziniu gręžiniu eksploatuoti sudaro 0,07 ha. Taigi trečiųjų asmenų statiniai kartu su inžineriniais tinklais užima apie 45,385 ha plotą. Pabrėžia, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemė užimta želdiniais (krūmais ir medžiais) iš pretendentų nėra valstybės išperkama.

76Dėl praleisto termino ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 13 d. leidimą Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8) pareiškėjai nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 18 d. rašte esanti informacija buvo pateikta ne pareiškėjams, kurių 129, o vienam iš pareiškėjų – R. B..

77Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d. rašto „Dėl natūra grąžintinų sklypų formavimo buvusiame Užusienio rėžiniame kaime” pareiškėjai pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-932/2010 faktinė situacija yra kitokia. Trečiojo suinteresuoto asmens SKR Invest, UAB apeliacinis skundas

78Trečiasis suinteresuotas asmuo SKR Invest, UAB apeliaciniu skundu (t. VI, b. l. 104-107) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjų skundą.

79Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2011 m. gegužės 26 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl suklastoto komisijos dokumento. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2011 m. lapkričio 7 d. nutarimu nurodant, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-311 sudarytos komisijos narių S. U., S. D., A. P., P., J. U., D. V., Violetos veiksmuose yra požymių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje ir nors tokia veika formaliai ir atitinka BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos dispoziciją, šiuo konkrečiu atveju nėra būtinojo piktnaudžiavimo požymio – didelės žalos. Susidarius tokiai situacijai, Tarnybos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-174 buvo sudaryta kita komisija atlikti pakartotinį patikrinimą, kuri apžiūrėjusi ginčo teritoriją 2011 m. lapkričio 5 d. pateikė išvadas. Pabrėžia, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad visi 67,8027 ha žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai yra vientisas, nedalomas funkcionuojantis statinių kompleksas, kuriam eksploatuoti būtina suformuoti tinkamą žemės sklypą. Dalimis išdalintas vientisas, nedalomas statinių kompleksas neveiktų, nes statiniai neatliktų savo tikslinės naudojimo paskirties. Pirmosios instancijos teismas skaidydamas nuosavybės teise valdomą vientisą nedalomą funkcionuojantį statinių kompleksą pažeidė trečiojo suinteresuoto asmens teisę verslo tikslu eksploatuoti vientisą nedalomą sistemą.

80Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 18 d. raštas Nr. 324-(3194)-(3.2.1-BR4) patvirtina, jog informacija apie pradedamą rengti žemės sklypo planą 2011 m. sausio 19 d. buvo paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje, 2011 m. sausio 27 d. dienraštyje „Vilniaus diena”, pranešant vietą, kurioje galima susipažinti su rengiamo detaliojo plano ekspozicija.

81Pareiškėjai Z. A., T. B., S. Z., D. S., V. Z., A. D., D. Z., J. J., Z. P., V. B., S. P., T. Z., G. K., D. P., A. J., dalyvaujantis procese R. L. atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens SKR Invest, UAB apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 139-159) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

82Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad sandėlis, unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausantis trečiajam suinteresuotam asmeniui yra ne ginčo teritorijoje, o kitame apie 8 ha ploto sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Tačiau pareiškėjai sutinka su tuo, kad jam eksploatuoti būtų papildomai priskirta iš 66,8027 ha teritorijos apie 0,08 ha ploto žemės. Pažymi, jog 66,8 ha ploto teritorijoje trečiojo suinteresuoto asmens nurodytiems statiniams eksploatuoti galima būtų suformuoti tris apie 1,2 ha bendro ploto žemės sklypus: 1) šiltnamiams apie 1,05 ha, 2) prie sandėlio apie 0,08 ha ir 3) prie vandentiekio bokšto su artezinių gręžinių apie 0,07 ha. Tačiau kiek bus suformuota pareiškėjams grąžintinų natūra žemės sklypų ir kokio ploto, teismo sprendimui įsiteisėjus, nustatys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama teismo įpareigojimą formuoti žemės sklypus pareiškėjams žemėje, kuri nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Pareiškėjai palaiko argumentus, pateiktus atsiliepime į AB „Alvilė” apeliacinį skundą.

83Pareiškėjai R. B., J. B., J. A., L. Z., T. Z., R. G., G. G., D. B., F. Z., P. Z., I. Z., D. P., S. B., M. Z., M. P. atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų akcinės bendrovės „Alvilė”, SKR Invest, UAB apeliacinius skundus (t. VI, b. l. 172-178) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinius skundus atmesti.

84Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-1682/2005 ir nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėjų natūra siekiamoje susigrąžinti žemėje yra tretiesiems asmenims priklausantys inžineriniai tinklai, nėra kliūtis šią žemę susigrąžinti. Papildomai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Sk-3-384/99, 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2004. Pažymi, jog tretiesiems asmenims priklausančių inžinerinių tinklų eksploatacijai negali būti formuojami žemės sklypai. Nurodo, kad Žemės įstatyme nustatyta, jog žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tiesioginė statinių, esančių ginčo žemėje paskirtis – sausinti ir drėkinti žemės ūkio paskirties žemę. Be to, didesnėje ginčo sklypo dalyje nėra jokių statinių ar įrenginių, kuriems eksploatuoti galėtų būti formuojami žemės sklypai. Todėl nepagrįsti argumentai, kad ginčo žemė turi valstybės išperkamos žemės statusą ir pretendentams negali būti grąžinama natūra.

85Pareiškėjai nurodo, kad paskelbimas viešai dar nereiškia, kad pareiškėjams turėjo būti žinomas tokio skelbimo turinys. Iš byloje esančių atsakovo raštų nėra suprantama, kokiems statiniams eksploatuoti išduotas leidimas pradėti rengti sklypo planą: Nekilnojamojo turto registre dvi statinių grupės (inžineriniai tinklai ir administraciniai pastatai) yra įregistruotos tuo pačiu adresu (( - )). Iš atsakovo 2011 m. balandžio 18 d. rašto neaišku, kuriai statinių grupei buvo išduotas leidimas rengti sklypo planą.

86A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų akcinės bendrovės „Alvilė”, SKR Invest, UAB apeliacinius skundus (t. VI, b. l. 160-171) prašo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

87Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodoma, kad nepagrįstai įrodinėjant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumą vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-932/2010, kadangi byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, ar žemė tinkamai priskirta valstybės išperkamai, bylų faktinės aplinkybės nesutampa. Atsakovas pažymi, kad teisės aktuose nenustatyta išimčių, kada įregistravus byloje analizuojamos paskirties statinius ir nuosavybės teises į juos, šių statinių savininkai įgytų teisę pretenduoti sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis, todėl daro išvadą, kad faktas, jog ginčo teritorijoje esantys inžineriniai tinklai ir tvora yra registruoti privataus asmens nuosavybės teise, neturi esminės reikšmės sprendžiant šios valstybinės žemės disponavimo klausimus.

88Mano, kad teismas nepaneigė to fakto, jog teritorijoje esantys dauguma nekilnojamųjų daiktų (vandentiekio bokštas, vandentiekio rezervuaras, laistymo sistema, šalto vandens tiekimo vamzdynai, artezinis gręžinys, nuotekų linijos-drenažo vamzdynai) priskirtini inžineriniams tinklams, priešingai – teismas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, apibrėžiančiomis inžinerinių tinklų sampratą, bei Nekilnojamojo turto registro duomenimis, konstatavo, kad aptarti nekilnojamieji daiktai yra inžineriniai tinklai, ir teisingai pažymėjo, kad tokio pobūdžio statiniams žemės sklypai neformuojami. Teigia, jog teismo sprendimo teisėtumui negalėjo turėti įtakos išvada dėl statinių priskyrimo neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui ar inžinerinių tinklų grupei, nes abiem atvejais žemės sklypai tokiems statiniams eksploatuoti neformuojami.

89Nesutinka su apeliacinių skundų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, jog veiksmingam ir efektyviam inžinerinių tinklų panaudojimui yra būtinas žemės sklypas, kuris leistų tinkamai juos eksploatuoti. Atkreipia dėmesį, kad ir iki ginčo teritorijos nuomos sutarties nutraukimo AB „Alvilė” didžiąja jos dalimi nesinaudojo, joje nevykdyta jokia ūkinė veikla. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010 ginčo teritorijos nenaudojimas pagal paskirtį kvalifikuotas kaip esminis valstybinės žemės nuomos pažeidimas, suteikiantis nuomotojui teisę nutraukti nuomos sutartį. Pažymi, kad nurodytos bylos nagrinėjimo metu Nekilnojamojo turto registre registruoti ginčo teritorijoje esantys inžineriniai tinklai ir kiti statiniai egzistavo, tačiau nepaisant to, teismai patvirtino, kad nėra pagrindo tęsti valstybinės žemės nuomos sutartinius santykius su AB „Alvilė”. Remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1817-815/2010 ir pažymi, kad argumentai dėl netinkamo inžinerinių tinklų identifikavimo bei šių statinių realaus naudojimo pagal paskirtį yra nepagrįsti. Mano, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad laistymo ir drenažo sistemos, užimančios didžiąją žemės ploto dalį, dėl kurios kyla ginčas, nėra naudojamos aptarnauti ginčo teritorijoje naudojamus ūkinei veiklai statinius (šiltnamius, sandėlį).

90Akcentuoja, kad ginčo teritorija supa šiuo metu suformuotą 7,9315 ha žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), adresu ( - ), Vilnius, kuris yra užstatytas įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančiais administraciniais ir gamybiniais statiniais ir išnuomotas AB „Alvilė”. Tiek vandentiekio bokštas, tiek naudojami šiltnamiai bei sandėlis yra ne minėtame suformuotame sklype, bet greta jo ribų, ginčo teritorijoje, kuri iki 2007 m. balandžio 11 d. buvo Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip 67,6955 ha žemės sklypas, buvęs tuo pačiu adresu ( - ), Vilniuje. Tačiau tai yra skirtingi valstybinės žemės plotai. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai nurodo, kad teisės aktai draudžia formuoti žemės sklypą tik tuo atveju, jei žemėje yra tik atskiri, pavieniai inžineriniai tinklai, tačiau teisės aktai nereglamentuoja atvejų, kaip turi būti elgiamasi tada, kada teritorijoje yra ne tik atskiri inžineriniai tinklai, bet jų sistemos bei kiti statiniai, ir jie visi sudaro vientisą, nedalomą, funkciškai susijusį statinių kompleksą. Pastebi, kad kompleksiškumo reikalavimai nebuvo taikomi formuojant 7,9315 ha žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), adresu ( - ), Vilnius. Be to, apeliantai nepasisako dėl šalto vandens tiekimo vamzdyno su šuliniais, kurio ilgis – 1401,3 m, unikalus Nr. ( - ), ir kurio didžioji dalis išeina iš tikrinamos teritorijos ribų bei nereikalauja remiantis vientisumo ir sistemiškumo argumentais suformuoti žemės sklypo, į kurį patektų visas šis vamzdynas. Pažymi, kad įvairūs inžineriniai tinklai sudaro ištisas sistemas miestuose ir kitose gyvenvietėse, kurias šie tinklai jungia su energijos, vandens ar kt. šaltiniais ir jų išgavimo bei pritaikymo naudoti įrenginiais, tačiau tai nereiškia, kad šios didžiulės teritorijos turi būti formuojamos vienu sklypu.

91Pažymi, kad į bylą pateikta V. Š. ekspertinė išvada dėl ginčo teritorijoje esančių statinių vientiso funkcionavimo neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nes klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, turi teisę pateikti teismui kiekvienas proceso dalyvis, tačiau galutinai juos nustato teismas ar teisėjas. Šiuo atveju ekspertinė išvada buvo parengta ir pateikta ne teismo pavedimu, bet suinteresuoto asmens AB „Alvilė” iniciatyva, be to, neaišku, koks klausimas ir užduotis buvo suformuluotas šią išvadą surašiusiam asmeniui.

92Pabrėžia, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.104 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismine tvarka nutraukus nuomos sutartį, statomus ar jau pastatytus ir nuosavybės teise priklausančius statinius asmuo gali nusikelti, todėl tretieji asmenys turimus statinius galėtų nusikelti nuo žemės sklypo dalies, dėl kurios buvo nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis, taip nepažeidžiant nuosavybės teisių į šiuos statinius. Be to, mano, kad šiuos klausimus tretieji asmenys turėjo imtis spręsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2010 m. lapkričio 29 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010, nes teisės naudotis valstybine žeme klausimas AB „Alvilė” atžvilgiu buvo išspręstas būtent šioje byloje. Pastebi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nevertino ir netyrė galimybės 67,6955 ha ginčo teritorijoje ( - ), Vilniuje, suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, išskiriant iš šios teritorijos žemės plotą, užimtą valstybiniais miškais, vandenimis, keliais, šiltnamiais, sandėliu, t. y. tokiais nekilnojamaisiais daiktais, prie kurių teisės aktų nustatyta tvarka gali būti formuojami žemės sklypai ir kurių užstatytas plotas užima tik nedidelę ginčo teritorijos dalį.

93Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Gretsch-Unitas Baltic“ atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų akcinės bendrovės „Alvilė”, SKR Invest, UAB apeliacinius skundus (t. VI, b. l. 132-137) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų patikslintą skundą atmesti.

94Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodoma, kad trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su apeliaciniuose skunduose išsakytu argumentu, jog nepagrįstai teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. A63-1172-(3174)-(3.2.1-B4) „Dėl natūra grąžintinų sklypų suformavimo buvusiame Užusienio rėžiniame kaime”, kadangi šis raštas yra informacinio pobūdžio ir neatitinka individualaus administracinio akto požymių.

95Pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 18 d. raštas Nr. A63-324-(3194)-(3.2.1-BR4) patvirtina, kad informacija apie pradedamą rengti žemės sklypo planą 2011 m. sausio 19 d. buvo paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje ir 2011 m. sausio 27 d. dienraštyje „Vilniaus diena”. Taip pat šiame rašte nurodyta, kad minėtu klausimu pareiškėjams išsamiai buvo atsakyta 2011 m. vasario 14 d., 2011 m. kovo 8 d., 2011 m. kovo 31 d. raštais. Remdamasis tuo, trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjai praleido terminą kreiptis į teismą.

96Trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi ir pabrėžia, kad iki teisminių ginčų pabaigos dėl statinių teisinės registracijos neturėtų būti formuojami grąžinami natūra žemės sklypai, kadangi nesant galutinio teismo sprendimo žemė negali būti laikytina laisva. Trečiojo asmens nuomone, apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai yra pagrįsti, todėl skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

97Teisėjų kolegija

konstatuoja:

98IV.

99Apeliaciniai skundai atmestini.

100Byloje ginčas kyla nuosavybės teisių atkūrimo ir teritorijų planavimo srityje, konkrečiai keliamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. A63-1172-(3194)-(32.1-B4) „Dėl natūra grąžintinų sklypų formavimo buvusiame Užusienio rėžiniame kaime“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 13 d. leidimo Nr. A649-8-(2.14.2.12-MP8) akcinei bendrovei „Alvilė“ pradėti rengti žemės sklypo ( - ), Vilniaus m. planą, prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 49SF-31 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-34 2 punkto teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigos žemėje, esančioje Užusienio rėžinio kaimo kartografuotose ribose, suformuoti pretendentams nuosavybės teisių į žemę atkūrimui Užusienio rėžiniame kaime natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pareigos teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises Užusienio rėžinio kaimo pretendentams į turėtą žemę pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos grąžinimui natūra suformuotus, kadastriškai pamatuotus, patvirtintus žemės sklypų planus ir perduotus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

101Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniuose skunduose iš esmės neginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iš esmės neatsisako atlikti jai priskirtas pareigas atkuriant nuosavybės teises pareiškėjams, o šią pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Todėl teisėjų kolegija dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies atskirai nepasisako. Be to, šioje byloje nėra keliamas klausimas dėl pareiškėjų turimų teisių atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę, jų apimties, todėl šio aspekto teisėjų kolegija atskirai nevertina.

102Pažymėtina, kad byloje iš esmės keliami du tarpusavyje susiję klausimai: atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus atkuriant pareiškėjams nuosavybės teises įgyvendinimas ir minėto atsakovo 2011 01 13 Sprendimo, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui leista pradėti rengti žemės sklypo plano, prilyginto detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, teisėtumas ir pagrįstumas. Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl kiekvieno iš jų.

103Kiek tai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 01 13 Sprendimo (t. I, b.l. 83-85) teisėtumu ir pagrįstumu, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nurodytas Sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas. Priimdamas tokį Sprendimą pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad byloje aptariamoje teritorijoje esantys tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Alvilė“ ir UAB „SKR Invest“ priklausantys atskiri inžineriniai statiniai: 1. vandentiekio bokštas (unikalus Nr. ( - )), 2. vandentiekio rezervuaras (unikalus Nr. ( - )), 3. laistymo sistema (unikalus Nr. ( - )), 4. šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais (unikalus Nr. ( - )), 5. artezinis gręžinys (unikalus Nr. ( - )), 6. šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais (unikalus Nr. ( - )), 7. fekalinės kanalizacijos vamzdynas (unikalus Nr. ( - )), 8. nuotekų linija - drenažo vamzdynas (unikalus Nr. ( - )), 9. nuotekų linija - drenažo vamzdynas (unikalus Nr. ( - )), 10. nuotekų linija - drenažo vamzdynas (unikalus Nr. ( - )), 11. nuotekų linija - drenažo vamzdynas (unikalus Nr. ( - )), 12. nuotekų linija - drenažo vamzdynas (unikalus Nr. ( - )) pagal savo naudojimo paskirtį priskirtini inžineriniams tinklams, o tvora (unikalus Nr. ( - )) priskirtina neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Pirmosios instancijos teismo teigimu, tokiems statiniams pagal bylos faktinėms aplinkybėms taikytinų teisės aktų nuostatas žemės sklypai neformuojami. Teismas taip pat nurodė, kad net jei šie inžineriniai tinklai, kaip teigia tretieji suinteresuoti asmenys, nelaikytini atskirais inžineriniais tinklais, o traktuotini kaip visuma / kompleksas, teisiniu požiūriu tai situacijos nekeičia, nes faktiškai ši sistema jau ilgą laiką nenaudojama, todėl ji laikytina neturinčia aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, o tokių objektų eksploatavimui žemės sklypai taip pat neformuotini. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad didesnėje žemės sklypo, kurį leista projektuoti 2011 01 13 Sprendimu, teritorijoje statinių, kuriems pagal Aprašo 4.1 punktą gali būti projektuojami žemės sklypai, nėra, todėl sprendimas leisti rengti žemės sklypo, į kurį faktiškai patektų ir statiniams ir įrenginiams eksploatuoti nebūtina žemė, yra neteisėtas ir naikintinas.

104Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms iš esmės pritaria.

105Įvertinus Statybos 2 straipsnyje įtvirtintas sąvokas (be kita ko, inžinerinių statinių ir inžinerinių tinklų sąvokas: „Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai“; „Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais“), Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto STR 1.01.09:2003 Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį turinį, taip pat Nekilnojamojo turto registro išrašo (t. IV, b.l. 125-128, išrašo 2.1 – 2.6 ir 2.8 - 2.12 punktuose nurodyti objektai) duomenis, 2011 m. lapkričio 5 d. Valstybinės žemės ploto, ( - ), Vilniaus mieste, patikrinimo vietoje komisijos išvadas (t. V, b.l. 146-155) (toliau – ir Komisijos išvados), prof. dr. V. Š. išvadą (t. V, b.l. 65-66), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pirmiau nurodytus statinius pagrįstai priskyrė prie inžinerinių tinklų, o tvorą (minėto išrašo 2,7 punktas) – prie neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi Žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių, taip pat Aprašo nuostatomis ir pagrįstai konstatavo, kad teisės aktai neįtvirtina teisinio pagrindo formuoti žemės sklypus inžineriniams tinklams, taip pat statiniams, neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

106Šiuo aspektu Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Aprašo, kuriuo remiantis buvo priimtas 2011 01 13 Sprendimas, 4.1 punkte nurodyta, jog rengiant žemės sklypo planą suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksloatuoti, o Aprašo 5.1 punkte expressis verbis nurodyta, kad žemės sklypai neformuojami (ir Aprašo nuostatos netaikomos) prie nutiestų inžinerinių tinklų ar (ir) pastatytų tik laikinųjų statinių arba neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Be to, Žemės įstatymo (2010 m. liepos 1 d. redakcija) 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o minėto Įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte analogiška nuostata įtvirtinta valstybinės žemės nuomos atžvilgiu. Šių Žemės įstatymo nuostatų įgyvendinimo tvarką bylai reikšmingu metu nustatė Taisyklės, kuriose įtvirtintos tapačios nuostatos (žr. 2009 m. liepos 31 d. Taisyklių redakcijos, be kita ko, 2.4, 3, 27, 28.1 punktus). Pažymėtina ir tai, kad apeliantai iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo teismo išvadų dėl aptariamų objektų priskyrimo inžineriniams tinklams.

107Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, taip pat tretieji suinteresuoti asmenys AB „Alvilė“ bei UAB „SKR Invest“ savo apeliaciniuose skunduose pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino tos faktinės aplinkybės, jog aptariami inžineriniai tinklai negali būti traktuojami kaip atskiri, pavieniai, o turi būti vertinami kaip visuma, kompleksas, kuriam teisės aktai nedraudžia formuoti žemės sklypą.

108Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka, nes jis nepagrįstas teisės aktų nuostatomis ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

109Visų pirma pažymėtina, kad nei Statybos įstatymas, nei Teritorijų planavimo įstatymas ar jo jo pagrindu priimtas Aprašas neįtvirtina inžinerinių tinklų (ar inžinerinių tinklų ir kitų statinių) sistemos ar komplekso apibrėžimo, juose nėra specialių nuostatų, skirtų tokio pobūdžio objektams. Atitinkamai, atsižvelgiant į Aprašo 4.1 punkte nurodytą žemės sklypo rengimo tikslą (suformuoti naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti) ir 5.1 punkte įtvirtintą aiškią išimtį (žemės sklypai neformuojami prie inžinerinių tinklų) nėra teisinio pagrindo teigti, kad pastaroji nuostata taikytina tik atskiriems, pavieniams inžineriniams tinklams, bet ne jų sistemoms, kompleksams. Šiuo atveju apeliantai nepateikė argumentų, kuo atskiras inžinerinis tinklas, susijęs su tam tikru statiniu (pvz., pastatu), ir skirtas užtikrinti jo funkcionavimą, skiriasi nuo apeliantų vadinamųjų inžinerinių tinklų komplekso. Nors atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigia, kad pirmiau nurodytas draudimas formuoti žemės sklypus inžineriniams tinklams taikytinas tik atskiriems, pavieniams inžineriniams tinklams, o teisės aktai nedraudžia formuoti žemės sklypų prie inžinerinių statinių, inžinerinių tinklų sistemų, pastatų ir kitų statinių, tarpusavyje sudarančių vientisą kompleksą, toks teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju taikytinas viešosios teisės principas „draudžiama viskas, išskyrus tai, kas konkrečiai leidžiama“, ypač atsivelgiant į Aprašo 5.1 punkte įtvirtintą draudimą.

110Taip pat pabrėžtina, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia teiginį apie tai, kad aptariami inžineriniai tinklai ir kiti statiniai faktiškai sudaro kompleksą. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantų nurodyti objektai Nekilnojamojo turto registre užregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, o ne kaip jų kompleksas (t. IV, b.l. 125 – 134). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į pirmiau aptartų inžinerinių tinklų pobūdį ir funkcinę paskirtį. Prof. dr. V. Š. išvadoje (t. V, b.l. 65-66) nurodyta, kad istoriškai (t. y. analizuojant archyvinę medžiagą) aptariami inžineriniai tinklai laikytini sujungta sistema, skirta aptarnauti teritorijoje esančius gamybinius pastatus ir šiltnamių sistemą. Minėtame rašte padaryta išvada, kad „esminės ir pagrindinės AB „ALVILĖ“ aukščiau minėtų inžinerinių statinių komplekso funkcijos – sureguliuoti dirvožemio vandens (dvipusio drėgmės režimo reguliavimo sistema), o tuo pačiu oro ir šilumos režimą, sudaryti geresnes sąlygas augalininkystės vystymuisi, išsaugoti ir padidinti dirvos potencinį derlingumą, tačiau nekvestionuojama, jog minėtas inžinerinių statinių kompleksas <...> pilna apimtimi funkcionuoti atskiromis dalimis negali ir nėra tokiam funkcionavimui pritaikytas, todėl būtina išsaugoti kompekso vientisumą norint efektyviai panaudoti sistemas ir užkirsti kelią galimam teritorijos ekosistemos pažeidimui ir suardymui.“

111Iš pirmiau minėtos išvados matyti, kad joje nurodyto komplekso tikslas – užtikrinti tinkamas prielaidas vykdyti žemės ūkio (augalininkystės) veiklą. Vis dėlto minėtoje išvadoje neteigiama, kad šiuo metu ar pastaruosius keliolika metų aptariami objektai funkcionavo kaip visuma (kompleksas) ir atliko tas funkcijas, kurioms buvo sukurti. Priešingai, byloje esantys įrodymai (Komisijos išvados, t. V, b.l. 146-155; želdinių inventorizacijos dokumentai ir planas, t. V, b.l. 75-136, 143) patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad šiuo metu aptariami inžineriniai tinklai ir statiniai nefunkcionuoja ir nėra eksploatuojami kaip visuma / kompleksas, ginčo dėl šios faktinės aplinkybės iš esmės nėra. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dalis aptariamų inžinerinių tinklų (konkrečiai, laistymo sistema, unikalus Nr. ( - ), šalto vandens tiekimo vamzdynas su šuliniais, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija - drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija - drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija - drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija - drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų linija - drenažo vamzdynas, unikalus Nr. ( - )), užimančių apie 44,185 ha neįskaitant šiltnamių komplekso, sandėlio, vandens bokšto), nenaudojami pagal paskirtį, t. y. aptarnauti šio sklypo teritorijoje esančius gamybinius pastatus ir šiltnamių kompleksą, pagal paskirtį nenaudojamas ir vandentiekio rezervuaras. Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys statiniai, nesantys inžineriniais statiniais, negali funkcionuoti be apeliantų nurodytos inžinerinių tinklų visumos, byloje nėra pateikta šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių teigti, kad faktiškai teritorijoje esantys sandėliai ir šiltnamiai negali funkcionuoti be pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų inžinerinių tinklų, Komisijos išvadose nurodyta, jog šiltnamiai buvo eksploatuojami išvadų surašymo metu, nors dalis inžinerinių tinklų nefunkcionavo pagal paskirtį ar / ir buvo sugadinti (ar jų dalys išmontuotos). Be to, nebuvo pateikta įtikinamų argumentų, leidžiančių teigti, kad pirmosios instancijos teismo nurodytų nefunkcionuojančių inžinerinių tinklų eksploatacijai būtina suformuoti žemės sklypus. Šiuo aspektu dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausio Teismo (toliau – ir LAT) 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010 priėmimo metu tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Alvilė“ ir UAB „SKR Invest“ nuosavybės teise priklausantys aptariami inžineriniai tinklai ir aptariamoje žemėje stovintys kiti statiniai jau buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (t. IV, b.l. 125 – 134), tačiau tai nebuvo kliūtimi spręsti klausimą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo.

112Be to, LAT 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010 leidžia teigti, kad aptariami inžineriniai tinklai ir statiniai kaip kompleksas žemės ūkio veiklai nebuvo eksploatuojami pakankamai ilgą laiką, o minėtoje LAT nutartyje padarytą išvadą, jog žemės nuomos sutarties nutraukimą sąlygoję „ieškovo veiksmai nesudaro pagrindo tikėtis, kad situacija ateityje pasikeis“ patvirtina ir 2011 01 13 Sprendimo turinys, iš kurio matyti, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis numatyta „kita“, o naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų bei inžinerinės infrastruktūros teritorijos (naudojimo pobūdis – sandėliavimo statinių statybos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos). Taigi ginčijamo 2011 01 13 Sprendimo turinys rodo, kad aptariamas žemės sklypas nėra projektuojamas žemės ūkio veiklai, kurios užtikrinimui buvo sukurti aptariami objektai.

113Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2011 01 13 Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis prieštarauja Aprašo 5.1 punktui.

114Apeliantai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pateikdami teismui skundą dėl 2011 01 13 Sprendimo pareiškėjai praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skundo pateikimo teismui terminą. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka

115ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Tais atvejais, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartį byloje Nr. AS4-455/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartį byloje Nr. AS2-437/2006, 2006 m. spalio 5 d. nutartį byloje Nr. AS7-301/2006, 2006 m. birželio 29 d. nutartį byloje Nr. AS8-249/2006, 2006 m. gegužės 4 d. nutartį byloje Nr. AS5-132/2006, 2005 m. kovo 24 d. nutartį byloje Nr. AS7-100/2005; 2012 m. birželio 22 d. nutartį byloje Nr. AS858-403/2012).

116Viena vertus, Aprašo 27 punkte nurodyta, kad informacija apie pradedamą rengti žemės sklypo planą skelbiama savivaldybės interneto tinklapyje. Nėra ginčo dėl to, kad informacija apie plano, prilyginto detaliajam, rengimą buvo paskelbta viešai, konkrečiai, Vilniaus savivaldybės interneto tinklapyje (t. IV, b.l. 139) ir laikraštyje (t. IV., b.l. 138).

117Vis dėlto atkeiptinas dėmesys į tai, kad pirmiau minėtuose pranešimuose apskritai nenurodyta, kokio individualaus teisės akto (t. y. 2011 01 13 Sprendimo) pagrindu pradėtas teritorijos planavimo procesas, juose neatsispindi šio teisės akto turinys. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šių pranešimų turinys prieštaringas, nes skiriasi nurodyti adresai: viename nurodytas ( - ), kitame – ( - ). Atitinkamai darytina išvada, kad pirmiau minėtų pranešimų paskelbimo momentų nėra pagrindo laikyti momentu, nuo kurio skaičiuotinas skundo teismui dėl 2011 01 13 Sprendimo pateikimo terminas.

118Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai informaciją apie planavimo dokumento rengimą gavo 2011 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštu (t. I, b.l. 70). Nors jame nėra minimas ginčijamas Sprendimas, jis nėra pridėtas prie šio rašto, šio rašto adresatai gavo bent informaciją apie ginčo teritorijos planavimo procesą. 2011 m. kovo 16 d. skundo (t. I, b.l. 71) turinys rodo, kad pareiškėjai atsakovą ir prieš tai prašė pateikti informaciją apie skundžiamą Sprendimą ir jį patį. Nesant duomenų apie ankstesnį pareiškėjų informavimą apie minėtą teisės aktą, jo turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skundo pateikimo termino.

119Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantų apeliacinių skundų dalys, susijusios su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 13 d. Sprendimu, atmestinos kaip nepagrįstos.

120Kiek tai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 11 11 Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, taip pat atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiga žemėje, esančioje Užusienio rėžinio kaimo kartografuotose ribose, suformuoti pretendentams nuosavybės teisių į žemę atkūrimui Užusienio rėžiniame kaime natūra grąžinamus žemės sklypus ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, kadangi didesnėje 2010 11 11 Sprendime nurodyto 65,6955 ha žemės dalyje nėra statinių ar įrenginių, kuriems eksploatuoti galėtų būti formuojami žemės sklypai, ši žemė Atkūrimo įstatymo požiūriu nėra valstybės išperkama, o aplinkybė, kad dėl šioje žemės dalyje esančių nekilnojamojo turto objektų registracijos vyksta teisminiai ginčai, nėra kliūtis atlikti Tvarkoje nurodytas ir atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai adresuotas pareigas.

121Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka.

122Pažymėtina, kad šioje byloje nėra keliamas klausimas dėl pareiškėjų turimų teisių atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę, jų apimties, todėl šio aspekto teisėjų kolegija atskirai nevertina.

123Visų pirma pasisakytina dėl 2010 11 11 Sprendimo pobūdžio. Apeliantai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad 2010 11 11 Sprendimas negali būti laikomas teisės aktu, sukeliančiu pareiškėjams teisines pasekmes, o yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris negali būti teisminio vertinimo objektas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš 2010 11 11 Sprendimo turinio (t. I, b.l. 14), jame atsakovas, atsakydamas į pareiškėjų skundą dėl natūra grąžintinų sklypų formavimo, be kita ko, nurodė, kad jis yra sustabdęs sklypų formavimą nuosavybės teisių atkūrimui byloje aptariamoje teritorijoje iki tol, kol vyksta teisminiai ginčai dėl teritorijoje esančių objektų teisinės registracijos. Taigi faktiškai aptariamas dokumentas ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies prasme yra atsakovo atsisakymo atlikti teisės aktais (konkrečiai, Tvarka) priskirtus veiksmus išraiška. Todėl šis dokumentas pareiškėjams sukelia teisines pasekmes – t. y. šis atsisakymas užkerta pareiškėjams kelią realizuoti teisės aktais jiems suteiktas teises atkurti nuosavybės teises ginčo žemėje jų prašomu būdu. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinių teismų kontrolės objektas yra ir viešojo administravimo subjektų atsisakymas atlikti teisės aktais jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Taigi turi būti vertinama, ar atsakovas pagrįstai atsisako atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, numatytus Tvarkos 106 punkte (nuo 2011 m. balandžio 24 d. – Tvarkos 1061 punkte).

124Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjams nuosavybės teisės į ginčo žemę natūra negalėtų būti atkurtos, jeigu būtų nustatyta, kad ši žemė yra užimta pastatais, statiniais ar įrenginiais, kuriems eksploatuoti reikalinga ši žemė.

125Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LRKT) savo praktikoje yra nurodęs, jog įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę buvusiems savininkams susigrąžinti žemę natūra (žr., pvz., 1995 m. kovo 8 d. nutarimą). Kita vertus, Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją (pvz., 2003 m. kovo 4 d. nutarimas), pasirenkant ribotos restitucijos būdą, nustatant nuosavybės teisių atstatymo sąlygas bei tvarką, buvo siekiama atsižvelgti į pakitusias socialines ir teisines realijas, taip pat užtikrinti, kad atstatant vienų asmenų teises nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės (žr., pvz., 1995 m. birželio 20 d. nutarimą), per okupacijos metus metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma (2003 m. kovo 4 d. nutarimas; 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Taigi iš LRKT praktikos galima daryti išvadą, jog atkuriant nuosavybės teises į nusavintą turtą prioritetas turi būti teikiamas buvusių savininkų teisei atkurti nuosavybės teises natūra. Kita vertus, tam tikros objektyvios priežastys (be kita ko, per tam tikrą laiką susiklostę ekonominiai santykiai) gali lemti, jog nuosavybės teisių atkūrimas natūra nebus įmanoma. Pirmiau minėta LRKT praktika reikšminga aiškinant Atkūrimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, taip pat vertinant konkrečias faktines aplinkybes ir nustatant, ar egzistuoja priežastys, dėl kurių nuosavybės teisių atkūrimas natūra turėtoje vietoje nėra įmanomas.

126Atkūrimo įstatymo (2010 m. liepos 1 d. redakcija) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise <...> išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Iš minėtos nuostatos akivaizdu, kad Atkūrimo įstatymas, piliečiui miesto teritorijoje siekiant atkurti nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje, kaip vienintelę išimtį, užkertančią kelią tokiam teisės realizavimui, numato atvejį, kuomet atitinkama žemė teisės aktų nustatyta tvarka yra priskirtina valstybės išperkamai. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji „iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje“. Iš šios nuostatos matyti, jog vienas iš pagrindų, kuriems esant žemė laikoma valstybės išperkama ir natūra negrąžinama, yra toks, kai atitinkama žemė yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

127Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje aiškinant pirmiau nurodytą Atkūrimo įstatymo nuostatą, be kita ko, vertinama, ar atitinkamoje žemėje esančio nekilnojamojo daikto eksploatacijai yra naudojamas žemės sklypas (žr., pvz., 2002 m. kovo 14 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A6 - 64/2002; 2006 m. liepos 11 d. LAT nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006; 2011 m. vasario 21 d. LAT nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011). Be to, LVAT savo praktikoje (pvz., 2005 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1682/2005), yra nurodęs, jog tai, kad per kai kuriuos žemės sklypus yra nutiestos požeminės inžinerinės komunikacijos, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę natūra Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme.

128Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas žemės priskirtumą valstybės išperkamai susiejo su tuo, kad didesnėje dalyje ginčo teritorijos nėra statinių ar įrenginių, kuriems eksploatuoti gali būti formuojami žemės sklypai. Teisėjų kolegija tokiam Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų aiškinimui pritaria. Kaip matyti iš pirmiau nurodytos nuostatos turinio, joje kalbama ne apie bet kokią prie statinių ar įrenginių esančią žemę, o tik apie tą, kuri yra būtina jų eksploatavimui. Be to, minėtoje nuostatoje įtvirtinta, jog eksploatacijai būtini žemės sklypai turi būti suformuoti detaliaisiais planais. Aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto turinį svarbios ir pirmiau nurodytos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, taip pat Aprašo nuostatos. Jas vertinant sistemiškai darytina išvada, kad jei atitinkamų nekilnojamųjų daiktų eksplotavimui detaliuoju planu ar jam prilygintu teritorijų planavimo dokumentu negali būti formuojamas žemės sklypas, ir, atitinkamai, valstybinė žemė negali būti nuomojama ar parduodama be aukciono, nėra pagrindo teigti, kad ji yra valstybės išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Taigi nustačius, kad didesnėje teritorijos, minimos 2010 11 11 Sprendime, dalyje, nėra statinių ar įrenginių, kuriems eksploatuoti būtų teisinis pagrindas suformuoti žemės sklypą, ši žemė nėra valstybės išperkama Atkūrimo įstatymo prasme.

1292010 11 11 Sprendime atsakovas atsisakymą atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus grindė ta faktine aplinkybe, kad vyksta teisminiai ginčai dėl aptariamoje teritorijoje esančių objektų teisinės registracijos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tokia faktinė aplinkybė kaip teisiškai reikšminga nėra nurodyta nei Atkūrimo įstatyme nei Tvarkoje atliekant atsakovui Tvarkos 1061 punkte nustatytas pareigas. Šiuo atveju teisiškai reikšmingas tik klausimas dėl to, ar atitinkama žemė priskirtina valstybės išperkamai. Be to, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija šiuo atžvilgiu nėra nuosekli, nes laikantis pozicijos, jog ginčas dėl objektų, kurių eksploatacijai žemės sklypai negali būti formuojami, teisinės registracijos yra reikšmingas sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, toks ginčas laikytinas reikšmingu ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas pradėti teritorijų planavimo procedūrą.

130Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Alvilė“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, numatantį, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat AB „Alvilė nuosavybės teises.

131Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šioje byloje nesprendžiamas aptariamų objektų teisinės registracijos klausimas, pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė. Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, jis rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis priimdamas sprendimą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog dalis aptariamų objektų faktiškai nefunkcionavimo, o visi aptariami inžineriniai statiniai nelaikytini visuma / kompleksu, jokiu būdu nepažeidžia pirmiau minėto įstatymo, nes, kaip minėta, Nekilnojamojo turto registre aptariami inžineriniai tinklai (statiniai) įregistruoti ne kaip visuma / kompleksas, o kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Be to, atmestini AB „Alvilė“ argumentai dėl jos nuosavybės teisių pažeidimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vien įpareigojimas dalyje teritorijos (kiek ji nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų) suformuoti žemės sklypą nuoavybės teisių atkūrimui savaime nuosavybės teisių nepažeidžia. Šiuo aspektu AB „Alvilė“ nepateikė argumentų, kaip tikėtinas žemės savininko pasikeitimas, turint galvoje tai, kad teisės aktai nenumato teisinio pagrindo formuoti žemės sklypus inžineriniams tinklams, savaime pažeistų jos nuosavybės teises. Taip pat atmestinas AB „Alvilė“ argumentas dėl teisėtų lūkesčių principo apsaugos. Kaip minėta, viena vertus, įpareigojimas suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui teritorijoje, kuri Atkūrimo įstatymo prasme nėra valstybės išperkama žemė, savaime nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių ir teisės eksploatuoti nuosavybės teise priklausančius objektus. Kita vertus, konstatavus, kad trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomi inžineriniai tinklai ilgą laiką nebuvo, nėra naudojami kaip visuma, taip pat matyti, kad nėra ketinimo juos taip naudoti ateityje, abejotina, ar apskritai galima teigti, kad toks teisėtas lūkestis susiformavo.

132Pažymėtina ir tai, kad nors AB „Alvilė“ ir UAB „SKR Invest“ apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad aptariamoje teritorijoje yra virš 160 tūkstančių privačios nuosavybės teise valdomų įvairių želdinių, taip pat įvairus kitas turtas (pralaidos, grioviai, tvenkiniai ir pan.). Kiek tai susiję su nurodytais želdiniais teisėjų kolegija pažymi, kad minėtų želdinių priklausomybės konkrečiam savininkui klausimas nėra šios bylos objektas, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako. Šiuo aspektu tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodytos faktinės aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes jos nėra nurodytos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje kaip aplinkybės, darančios atitinkamą žemę valstybės išperkama.

133AB „Alvilė“ apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo 2010 m. gruodžio 20 d. LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-932/2010. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad skiriasi šios bylos ir administracinės bylos Nr. A858-932/2010 faktinės aplinkybės, juose kilusio ginčo ir pareikštų reikalavimų pobūdis. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar tam tikra teritorija, kurioje yra tam tikri statiniai, laikytina valstybės išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme ir, atitinkamai, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą atlikti Tvarkos 1061 punkte numatytus veiksmus, tuo tarpu administracinėje byloje Nr. A858-932/2010 ginčo dėl to, jog atitinkama žemė valstybės išperkama, nebuvo, joje buvo teiktas reikalavimas įpareigoti atsakovą atkurti pareiškėjams nuosavybės teises. Be to, iš esmės nesiskiria ir aptariamų teismų procesinių sprendimų rezoliucinių dalių esmė, nes šioje byloje pirmosios instancijos teismas įpareigojo suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui tik toje žemėje, kuri nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti būtinų žemės sklypų, t. y. toje žemėje, į kurią gali būti atkurtos nuosavybės teisės.

134Atsižvegdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinių skundų dalys, susijusios su 2010 11 11 Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, taip pat atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiga atlikti Tvarkos 1061 punkte nurodytus veiksmus, atmestini kaip nepagrįsti.

135Pareiškėjas AB „Alvilė“ apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė savarankiškų motyvų, dėl kurių panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-633 dalį, kuria atmestas R. B. ir R. K. skundas, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta.

136Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šioje sprendimo dalyje nurodė, jog pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį ir Tvarkos 122 punktą kreipimasis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją yra būtina prielaida kreipiantis į teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 11 11 Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi iš minėto argumento matyti, jog pirmosios instancijos teismas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-633 traktavo kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą dėl šioje byloje kilusio ginčo. Atitinkamai, nors pirmosios instancijos teismo sprendime nėra savarankiškų motyvų dėl šio teisės akto teisėtumo, aptariama teismo sprendimo dalis turėtų būti suvokiama kartu su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl 2010 11 11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

137Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Dėl to pateikti apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

138Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

139atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų akcinės bendrovės „Alvilė”, uždarosios akcinės bendrovės „SKR Invest“ apeliacinius skundus atmesti.

140Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

141Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai R. B., Z. A., R. K., J. B., T. B., K. M., T. V., A. Z., A. G., G.... 5. 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio... 6. 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 13... 7. 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 8. 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 9. 5) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius... 10. 6) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 11. Pareiškėjai paaiškino, kad jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises... 12. Teigė, kad žemės sklypai, kuriuos pareiškėjai siekia susigrąžinti... 13. Nurodė, kad kreipėsi su skundu į Tarnybą, kuri 2011 m. kovo 21 d. sprendimu... 14. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 15. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės... 16. Dėl skundo reikalavimo panaikinti 2011 m. sausio 13 d. leidimą Nr.... 17. Pažymėjo, kad teritorijoje ( - ) esančių statinių ir įrenginių teisinė... 18. Dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją... 19. A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į... 20. Atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčo teritorija – 67,6955 ha – iki... 21. Dėl pareiškėjų prašymo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės... 22. Dėl valstybinėje žemėje ( - ), Vilniuje, esančių nekilnojamųjų daiktų,... 23. Atsiliepime nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nevertino... 24. Dėl prašymo panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011... 25. Dėl prašymo panaikinti Tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 21 d. sprendimo Nr.... 26. Dėl prašymo įpareigoti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių Atkūrimo... 27. Dėl kitų skunde išdėstytų prašymų nurodė, kad Tarnybos kompetencijai... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Alvilė“ atsiliepimu į... 29. Papildomai pažymėjo, jog inžineriniai statiniai Nekilnojamojo turto registre... 30. Dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011... 31. Pabrėžė, jog pareiškėjai skunde nepagrįstai teigia, kad AB „Alvilė“... 32. Trečiasis suinteresuotas asmuo SKR Invest, UAB atsiliepimu į pareiškėjų... 33. Atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčo žemės sklype yra Nekilnojamojo... 34. II.... 35. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu... 36. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas 2010 m. lapkričio 11 d.... 37. Teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12... 38. Teismas rėmėsi iki 2011 m. gegužės 5 d. galiojusios redakcijos Lietuvos... 39. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 21... 40. Remdamasis tuo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žemės sklype ( - )... 41. Pažymėjo, kad netgi tuo atveju, jei vandentiekio bokštas, unikalus Nr. ( -... 42. Remdamasis tuo, teismas pabrėžė, kad atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės... 43. Teismas nurodė, kad, kadangi ginčijamame Vilniaus miesto savivaldybės... 44. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teiginiai, kad ginčijamas... 45. Teismas nurodė, kad taip pat yra naikinami Tarnybos Vilniaus miesto... 46. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjų reikalavimas,... 47. III.... 48. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas... 49. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (t.... 50. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino... 51. ( - )Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, Aprašo 4.1, 5.1... 52. Nurodo, kad nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog laistymo... 53. Atsakovas pabrėžia, kad nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo padaryta... 54. Dėl termino skundui dėl 2011 m. sausio 13 d. leidimo Nr.... 55. teisės aktai diskreciją formuoti žemės sklypus, t. y. nustatyti jų ribas... 56. Nurodo, kad dėl ginčo teritorijoje esančių inžinerinių statinių buvo... 57. Atsakovas remiasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir nurodo,... 58. kaime” nurodo, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio pranešimas, juo... 59. Pareiškėjai Z. A., T. B., S. Z., D. S., V. Z., A. D., D. Z., J. J., Z. P., V.... 60. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad teismo sprendimas yra... 61. Dėl 2011 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo... 62. Pažymi, kad neformuojami prie nutiestų inžinerinių ir nurodo, kad nuotekų... 63. Dėl termino skundui dėl 2011 m. sausio 13 d. leidimo Nr.... 64. Dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai suformuoti... 65. Pareiškėjai remiasi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir... 66. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d.... 67. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Alvilė” apeliaciniu... 68. Apeliaciniame skunde trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi STR 1.01.09:2003... 69. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar trečiajam... 70. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad teismas skundžiamu sprendimu... 71. Mano, jog teismas vertindamas pareiškėjų skundo reikalavimų teisėtumą ir... 72. AB „Alvilė“ pažymi, kad pareiškėjai jau 2011 m. sausio 19 d. galėjo... 73. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto „Dėl natūra... 74. Pareiškėjai Z. A., T. B., S. Z., D. S., V. Z., A. D., D. Z., J. J., Z. P., V.... 75. Atsiliepime į apeliacinį skundą remiamasi pirmosios instancijos teismo... 76. Dėl praleisto termino ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 77. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 11 d.... 78. Trečiasis suinteresuotas asmuo SKR Invest, UAB apeliaciniu skundu (t. VI, b.... 79. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2011 m.... 80. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio... 81. Pareiškėjai Z. A., T. B., S. Z., D. S., V. Z., A. D., D. Z., J. J., Z. P., V.... 82. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad sandėlis, unikalus Nr. ( - ),... 83. Pareiškėjai R. B., J. B., J. A., L. Z., T. Z., R. G., G. G., D. B., F. Z., P.... 84. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo... 85. Pareiškėjai nurodo, kad paskelbimas viešai dar nereiškia, kad... 86. A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atsakovo... 87. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodoma, kad nepagrįstai įrodinėjant... 88. Mano, kad teismas nepaneigė to fakto, jog teritorijoje esantys dauguma... 89. Nesutinka su apeliacinių skundų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas... 90. Akcentuoja, kad ginčo teritorija supa šiuo metu suformuotą 7,9315 ha žemės... 91. Pažymi, kad į bylą pateikta V. Š. ekspertinė išvada dėl ginčo... 92. Pabrėžia, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau... 93. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Gretsch-Unitas Baltic“ atsiliepimu į... 94. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodoma, kad trečiasis suinteresuotas... 95. Pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio... 96. Trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi ir... 97. Teisėjų kolegija... 98. IV.... 99. Apeliaciniai skundai atmestini.... 100. Byloje ginčas kyla nuosavybės teisių atkūrimo ir teritorijų planavimo... 101. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniuose... 102. Pažymėtina, kad byloje iš esmės keliami du tarpusavyje susiję klausimai:... 103. Kiek tai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 01 13... 104. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms... 105. Įvertinus Statybos 2 straipsnyje įtvirtintas sąvokas (be kita ko,... 106. Šiuo aspektu Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Aprašo, kuriuo... 107. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, taip pat tretieji... 108. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka, nes jis nepagrįstas teisės... 109. Visų pirma pažymėtina, kad nei Statybos įstatymas, nei Teritorijų... 110. Taip pat pabrėžtina, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia... 111. Iš pirmiau minėtos išvados matyti, kad joje nurodyto komplekso tikslas –... 112. Be to, LAT 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.... 113. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 114. Apeliantai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pateikdami teismui skundą dėl... 115. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu specialus įstatymas... 116. Viena vertus, Aprašo 27 punkte nurodyta, kad informacija apie pradedamą... 117. Vis dėlto atkeiptinas dėmesys į tai, kad pirmiau minėtuose pranešimuose... 118. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai informaciją apie... 119. Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 120. Kiek tai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 11 11... 121. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka.... 122. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra keliamas klausimas dėl pareiškėjų... 123. Visų pirma pasisakytina dėl 2010 11 11 Sprendimo pobūdžio. Apeliantai... 124. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjams... 125. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis... 126. Atkūrimo įstatymo (2010 m. liepos 1 d. redakcija) 5 straipsnio 2 dalies 1... 127. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje aiškinant... 128. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas žemės... 129. 2010 11 11 Sprendime atsakovas atsisakymą atlikti pareiškėjų prašomus... 130. Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Alvilė“ apeliaciniame skunde nurodo, kad... 131. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Šiuo aspektu pažymėtina,... 132. Pažymėtina ir tai, kad nors AB „Alvilė“ ir UAB „SKR Invest“... 133. AB „Alvilė“ apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios... 134. Atsižvegdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro... 135. Pareiškėjas AB „Alvilė“ apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, kad... 136. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 137. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro... 138. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 139. atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiųjų... 140. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą... 141. Nutartis neskundžiama....