Byla e2A-911-345/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

2susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Verdela“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Verdela“ ieškinį atsakovui T. P. dėl nuosavybės teisės į kilnojamuosius daiktus pripažinimo, trečiasis asmuo V. Ž., atstovaujamas bankroto administratoriaus VšĮ „Alia solutio“, ir pagal atsakovo T. P. priešieškinį ieškovei UAB „Verdela“ ir atsakovams pagal priešieškinį E. L., V. Ž., atstovaujamam bankroto administratoriaus VšĮ „Alia solutio“, dėl nuostolių atlyginimo, pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais bei vindikacijos taikymo.

3Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos nuosavybės teises į 0,2160 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), egzistuojančius nuotekų valymo įrengimus (riebalų skirstuvą RS-2, valymo įrengimus PF SBR-7) bei 100 kv. m. ploto grindinio trinkeles ir įpareigoti atsakovą leisti ir netrukdyti juos ieškovei išsikasti ir išsivežti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

    6

  2. Ieškinyje nurodė, kad varžytynėse atsakovui T. P. buvo parduotas V. Ž. priklausantis nekilnojamasis turtas: 0,2160 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esantis adresu ( - ); pastatas-malūnas, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esantis adresu ( - ); 3,15 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esantis adresu ( - ). Visas pastate esantis kilnojamasis turtas, taip pat nuotekų valymo įrengimai, kiemo plytelės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Joks pastate-malūne esantis kilnojamasis turtas, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Verdela“, atsakovui parduotas nebuvo. Ieškovė nuotekų valymo įrengimus bei grindinio trinkeles įsigijo 2016 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 16/12/12 iš E. L., kuri nuotekų valymo įrengimus 2013 m. lapkričio 10 d. įsigijo iš UAB ,,Dersus“, o grindinio trinkeles 2013 m. gruodžio 2 d. iš V. Ž. Nuotekų valymo įrengimus pagal 2007 m. sausio 23 d. sutartį užsakė pagaminti UAB ,,Dersus“.
  3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas T. P. prašė jį atmesti, taip pat pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš ieškovės UAB „Verdela“ ir atsakovo V. Ž. atsakovo T. P. naudai 2 354,24 Eur patirtai žalai atlyginti už neteisėtą naudojimąsi 0,2160 ha žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ) bei 252,24 kv. m. pastatu - malūnu, unikalus Nr. ( - ), bei kitų viešajame registre neregistruotų statinių, esančių adresu ( - ), su visais jiems priklausančiais daiktais, nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2017 m. kovo 14 d.; priteisti solidariai iš ieškovės UAB „Verdela“ ir atsakovo V. Ž. atsakovo T. P. naudai 4 389,16 Eur patirtai žalai atlyginti už 252,24 kv. m. pastato - malūno, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), ir jo priklausinių sugadinimą; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2013 m. gruodžio 2 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 13/12/02; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento pirkimo-pardavimo sandorį pagal 2013 m. lapkričio 10 d. PVM Sąskaitą - faktūrą Serija KB Nr. 0045088; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2016 m. gruodžio 12 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 16/12/12; taikyti vindikaciją - iš ieškovo UAB „Verdela“ išreikalauti atsakovo T. P. naudai kilnojamuosius daiktus - 100 kv. m. betoninių grindinio trinkeles ir buitinių nuotekų valymo įrenginius; priteisti iš ieškovo UAB „Verdela“ ir atsakovo V. Ž. atsakovo T. P. naudai nuo priteistos sumos 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti solidariai iš ieškovo UAB „Verdela“, atsakovų V. Ž. ir E. L. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovo T. P. naudai.
  4. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad UAB „Verdela“ ir V. Ž. faktiškai nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. kovo 14 d. naudojosi nekilnojamuoju turtu – UAB „Verdela“ neteisėtai jį naudojo ūkiniais-komerciniais tikslais maitinimo paslaugoms teikti, o atsakovas V. Ž. jame nuolatos gyveno. Atsakovas T. P. dėl to patyrė 2 354,04 Eur nuostolių, kadangi neturėjo galimybės nekilnojamame turte gyventi, jo išnuomoti ir gauti pajamų. 2017 m. kovo 14 d. antstolio G. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuota, kad vadovaujantis preliminarių remonto darbų kainomis T. P. bendrai patirs 3 148,54 Eur išlaidų. Be to, nesant teisėto daikto perdavimo, šalių sudaryta 2013 m. gruodžio 2 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 13/12/02, kuria V. Ž. įsipareigoja perduoti E. L. nuosavybėn visas V. Ž. nuosavybės teise priklausančias autorines bei turtines teises į kiemo inventorių - 100,00 kv. m. UAB „Betono statiniai“ grindinio trinkeles, o pirkėja E. L. - priimti šias teises ir sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą - 5 600,00 Lt, yra niekinė (negaliojanti) ir nuosavybės teisė pirkėjui neperėjo. V. Ž. nekilnojamasis turtas su priklausiniais areštuotas 2013 m. kovo 5 d., todėl jam neturint teisės disponuoti E. L. betoninės grindinio trinkelės perduotos neteisėtai. Pirkimo- pardavimo sandoris pagal 2013 m. lapkričio 10 d. PVM Sąskaitą - faktūrą Serija KB Nr. 0045088 pripažintinas niekiniu (negaliojančiu), kadangi realūs mokėjimai nebuvo atlikti. Pardavimo sandoris sudarytas 2013 m. lapkričio 10 d., nors 2013 m. balandžio 23 d. atliekant nekilnojamojo turto vertinimą šie nuotekų valymo įrenginiai jau egzistavo kaip nekilnojamojo daikto priklausinys, t. y. UAB „Dersus“ objektyviai negalėjo turėti nuosavybės teisės į nuotekų valymo įrenginius, nes jie priklausė V. Ž. ir buvo areštuoti kaip pagrindinio daikto priklausinys. 2016 m. gruodžio 12 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 16/12/12, kuria E. L., neturėdama įstatyme numatytų teisinių pagrindų disponuoti turtu perleido nuosavybės teisę ieškovei UAB „Verdela“ į kiemo inventorių - 100 kv. m. betonines grindinio trinkeles ir buitinių nuotekų valymo įrenginius, esančius ( - ), laikytina niekine bei vertinama kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ir gerai moralei. Nagrinėjamu atveju turi būti taikoma vindikacija ir turtas išreikalautinas iš svetimo neteisėto UAB „Verdela“ valdymo.
  5. Ieškovė UAB „Verdela“ atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovė neturėjo galimybės greičiau išsikelti iš patalpų dėl atsakovo T. P. neteisėtų veiksmų ir tyčinių trukdžių. Be to, atsakovas neįrodė ketinimų ir galimybių išnuomoti atlaisvintas patalpas kitiems asmenims bei gauti iš jų pajamas. Dėl atsakovo prašymo sandorius pripažinti negaliojančiais, pažymėjo, kad 2013 m. gruodžio 2 d. pirkimo-padavimo sutartimi Nr. 13/12/02 V. Ž. pardavė E. L. nuosavybėn 100 kv. m. UAB „Betono statiniai“ grindinio trinkelių ir šis turtas negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens E. L.. Dėl 2013 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaita-faktūra įsigytų nuotekų valymo įrengimų, juos pagal 2007 m. sausio 23 d. sutartį užsakė pagaminti UAB ,,Dersus“, todėl jie nuosavybės teise V. Ž. niekada nepriklausė. 2016 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi E. L. perleido jai nuosavybės teise priklausantį turtą UAB ,,Verdela“, t.y. perleido pagal atsakovo ginčijamus sandorius įgytas kiemo grindinio trinkeles ir nuotekų valymo įrenginius. E. L. teisėtai įgijo nuosavybės teises tiek į grindinio trinkeles, tiek į nuotekų valymo įrenginius.
  6. Atsakovė E. L. atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad betoninės trinkelės nėra žemės sklypo priklausinys, neatitinka antraeilio daikto sąvokos, todėl nebuvo kartu areštuotos taikant areštą žemės sklypui, šis turtas kaip įgytas sąžiningai negali būti iš jos išreikalautas. UAB ,,Dersus“ užsakymu buvo įrengti nuotekų valymo įregimai ir kad ši bendrovė, kaip įrenginių savininkė, turėjo teisines galimybes nuotekų valymo įrenginius perleisti E. L.. Kadangi šie įrenginiai nėra pagrindinio daikto - pastato malūno priklausinys, todėl nebuvo areštuoti 2013 m. kovo 5 d. turto arešto aktu. Atsakovo reikalavimas pripažinti 2013 m. gruodžio 2 d. ir 2013 m. lapkričio 10 d. turto perleidimo sandorius negaliojančiais yra nepagrįstas ir atmestinas, dėl to atmestinas ir išvestinis reikalavimas pripažinti negaliojančia 2016 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies – pripažino niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento 2013 m. gruodžio 2 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 13/12/02, sudarytą V. Ž. ir E. L.; pirkimo-pardavimo sandorį pagal 2013 m. lapkričio 10 d. PVM Sąskaitą - faktūrą Serija KB Nr. 0045088 išrašytą UAB „Dersus“ E. L.; 2016 m. gruodžio 12 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 16/12/12 sudarytą E. L. ir UAB „Verdela“; priteisė atsakovui T. P. solidariai iš UAB „Verdela“ ir V. Ž. 3534,54 Eur nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (3534,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad 100 kv. m. betoninių kiemo grindinio trinkelių, taip pat buitiniai nuotekų valymo įrenginiai, sumontuoti ( - ), yra atsakovo T. P. nuosavybė, įgyta 2017 m. sausio 16 d. varžytynių aktu CK 4.14 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ginčo trinkelės ir valymo įrenginiai yra laikytini nekilnojamojo turto, esančio ( - ), priklausiniais, jiems savarankiškų daiktų statusas nesuteiktas nuo jų įsigijimo ir sumontavimo momento, nuosavybės teisės taip pat nebuvo įregistruotos. Valia minėtu turtu disponuoti atskirai nuo pagrindinio daikto išreikšta nebuvo. Sandoriai dėl ginčo turto sudaryti paprasta rašytine forma tarp tarpusavyje glaudžiai susijusių asmenų. Parduodant V. Ž. priklausantį nekilnojamąjį turtą varžytynėse, nustatant turto vertę, ginčo objektai buvo vertinti kaip V. Ž. priklausančio turto dalis. Ginčo daiktai (trinkelės bei valymo įrenginiai) niekuomet nebuvo ir negalėjo būti savarankiškais civilinės apyvartos objektais, o nuosavybė į juos sekė paskui pagrindinį daiktą (nekilnojamąjį turtą ( - )). E. L. argumentus, kad ji yra sąžininga ginčo daiktų įgijėja, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovo priešieškinyje pareikštą reikalavimą dėl vindikacijos taikymo teismas laikė pertekliniu, nesukeliančiu proceso šalims jokių teisinių pasekmių.
  3. Teismas sprendė, kad 2014 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „Verdela“ ir bankrutuojančio V. Ž. sudaryta nuomos sutartis pasibaigė 2017 m. sausio 16 d., todėl po šios dienos UAB „Verdela“ buvo jose neturėdama tam jokio pagrindo. V. Ž. taip pat kyla civilinė atsakomybė dėl varžytynėse parduoto turto neteisėto neperdavimo atsakovui. Byloje ginčo dėl turto perdavimo T. P. datos taip pat nėra (2017 m. kovo 14 d.). Aplinkybei, kad T. P. buvo padaryta žala, nustatyti, pakanka fakto, jog patalpos jam nebuvo perduotos laiku. Sprendžiant dėl žalos dydžio, T. P. pateiktų įrodymų (Ober Haus duomenų apie nekilnojamojo turto kainas Lietuvoje 2016 m. gruodžio mėn.) dėl T. P. nurodomų patirtų nuostolių dydžio nepakanka, jis apskaičiuotinas pagal iki turto pardavimo UAB „Verdela“ mokėto nuomos mokesčio dydį, nuspręsta T. P. iš UAB „Verdela“ ir V. Ž. solidariai priteisti 280,28 Eur.
  4. Teismas, spręsdamas dėl žalos už turto sugadinimą atlyginimo atlaisvinant ginčo patalpas, pažymėjo, kad santechnikos įrangos, boilerių, langų, signalizacijos ir elektros instaliacinės įrangos, kas yra laikytina esminėmis pagrindinio daikto dalimis, atsakovai UAB „Verdela“ ir V. Ž. išnešti teisės neturėjo, kadangi tai yra esminės pagrindinio daikto dalys. Atsižvelgiant į tai, T. P. atlygintina jo patirta turtinė žala. Dėl pastate įrengtos apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos, pagal bylos duomenis ji pastate buvo, tačiau jos sugadinimo faktą T. P. įrodinėja tik savo paaiškinimais ir jokių įrodymų byloje nėra. Reikalavimas priteisti žalą pagal lokalinę sąmatą netenkintinas, atitinkamai mažintinos UAB „Ermitažas“ ir UAB „Kesko senukai Lithuania“ kvituose nurodytos sumos. Žala sugadinant atsakovo turtą įvertinta 3 254,26 Eur.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Verdela“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10047-854/2017 dalį, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teises į 0,2160 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), egzistuojančius nuotekų valymo įrengimus (riebalų skiltuvą RS-2, valymo įrengimus PF SBR-7) ir įpareigoti atsakovą leisti ir netrukdyti juos ieškovei išsikasti ir išsivežti; pripažino negaliojančiu pirkimo-pardavimo sandorį pagal 2013 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija KB Nr 0045088, išrašytą UAB „Dersus“ E. L., taip pat 2016 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16/12/12, sudarytą E. L. ir UAB „Verdela“, priteisė atsakovui T. P. solidariai iš UAB „Verdela“ ir V. Ž. 3254,26 Eur nuostolių dėl turto sugadinimo, 5 (penkių) proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (3254,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovui ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovės nuosavybės teises į 0,2160 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), egzistuojančius nuotekų valymo įrengimus (riebalų skirtuvą RS-2, valymo įrengimus PF SBR-7) ir įpareigoti atsakovą leisti ir netrukdyti juos ieškovei išsikasti ir išsivežti, priešieškinio reikalavimus, kuriuos skundžiamu sprendimu tenkino pirmosios instancijos teismas, atmesti.
  2. Apeliantė nurodo, kad ginčo buitinių nuotekų valymo įrenginiai gali būti savarankišku civilinių teisinių santykių objektu, juos pagal 2007 m. sausio 23 d. sutartį užsakė pagaminti UAB „Dersus“, jie bendrovei perduoti 2007 m. liepos 4 d., turtas pagamintas ir įgytas atskirai nuo nekilnojamojo turto. Nuotekų valymo įrenginiai niekada nepriklausė V. Ž., jų savininkė buvo UAB „Dersus“, kuri įrenginius perleido E. L., o ši – UAB „Verdela“, jų perleidimo sandoriai patvirtinti finansinės apskaitos dokumentais. Varžytynėse atsakovas įsigijo tik V. Ž. nekilnojamuosius daiktus, bankroto administratorius įgaliojimų ar teisės parduoti UAB „Verdela“ turto neturėjo. Tikroji šalių valia perleidžiant daiktus buvo valdyti nuotekų valymo įrenginius atskirai kaip savarankiškus daiktus. Buitinių nuotekų valymo įrenginiai įtraukti į UAB „Verdela“ turto sąrašą.
  3. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu nuotekų valymo įrenginių perleidimo sandorius pripažinti negaliojančiais. UAB ,,Dersus“ buvo teisėta nuotekų valymo įrenginių kaip savarankiškų civilinės apyvartos objektų savininkė, ji turėjo visas teises laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu, todėl turėjo teisę 2013 m. lapkričio 10 d. nuotekų valymo įrenginius perleisti E. L.
  4. Apeliantės vertinimu, 3 254,26 Eur nuostoliai už turto sugadinimą T. P. solidariai iš UAB „Verdela“ ir V. Ž. priteisti nepagrįstai. Turtas, kurį kaip neteisėtai pasiimtą ieškinyje nurodo atsakovas, teisėtai nuosavybės teise buvo valdomas E. L., panaudos teise - UAB „Verdela“. Ieškovė, pasiėmusi jos teisėtai naudojamą turtą, žalos atsakovui nepadarė, nes pastarasis nuosavybės teisių į šį turtą niekada nebuvo įgijęs. Byloje duomenų apie neteisėtus ieškovės ir V. Ž. veiksmus ir padarytos žalos faktą, teismo sprendimo dalis dėl 265,53 Eur išlaidų už klozetų, maišytuvų ir kito turto įsigijimą, turi būti panaikinta kaip neteisėta ir toks atsakovo reikalavimas atmestas. Dėl tų pačių priežasčių teismas už T. P. įsigytus vandens šildytuvus 494 Eur priteisė nepagrįstai. Vandens šildytuvai nuosavybės teise varžytynių pardavimo metu nepriklausė V. Ž., pastarieji kartu su pagrindiniu daiktu, kaip nesantys jo priklausiniai, nebuvo perleisti atsakovui. Ieškovė turėjo teisę juos pasiimti. Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovei ir V. Ž. deliktinė atsakomybė už teisėtus jų veiksmus kilti negali.
  5. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu priteisti 2494,73 Eur iš ieškovės ir V. Ž. už langus, kadangi byloje įrodymų ir duomenų apie tai, kad V. Ž. ar UAB „Verdela“ būtų išėmę ar išdaužę pastato vidinius langus bei kokiu būdu tai padarę. Civilinė atsakomybė šiuo atveju negali būti taikoma.
  6. Kadangi teismas nevertino neteisėtų veiksmų nebuvimo fakto, priteisė aukščiau nurodytą sumą už naujų langų gamybą vertindamas tik vieną atsakovo pateiktą sąmatą, ieškovei kilo būtinybė pateikti į bylą atsakovo sąmatos dydį paneigiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, ieškovė į bylą prašo prijungti UAB „Megrame“ gamybos pasiūlymą.
  7. Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų, apeliantė pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti perskaičiuotos ir paskirstytos įvertinus byloje esančius įrodymus ir faktus, už ką jos buvo patirtos. Be to, dėl atsakovo atsisakytų reikalavimų dalies ieškovės bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš atsakovo.
  8. Atsakovas T. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
  9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pažymėjo, kad ginčo dėl nuotekų bei valymo įrengimų buvimo funkciškai susijusiais su pagrindiniu atsakovo įsigytu nekilnojamuoju turtu nėra. Šalys patvirtino, kad nuotekų ir valymo įrengimai visą laiką buvo skirti aptarnauti pastatą-malūną, duomenų apie jų buvimą savarankiškais civilinių santykių objektais ir areštą ar neperėjimą varžytynių laimėtojui nėra.
  10. Atsakovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie duomenų dėl pirkimo-pardavimo sandorio nebuvimo yra pagrįsta. 2013 m. lapkričio 10 d. sąskaita-faktūra ir pinigų priėmimo kvitas į UAB „Dersus“ buhalterinę apskaitą galimai įtraukti ne dėl klaidos, bet dėl ieškovės siekio pagrįsti fiktyvų nuotekų ir valymo įrenginių pirkimo-pardavimo sandorį ir tokiu būdu neteisėtai įgyti nuosavybės teisę į minėtus daiktus. Be to, nei V. Ž., nei UAB „Verdela“ bankroto administratoriui nepateikė informacijos apie tai, kad pagrindinio nekilnojamojo turto priklausiniai priklauso tretiesiems asmenims, nors apdairus ir rūpestingas asmuo tokią informaciją būtų pateikęs. Byloje įrodymų, kad nuotekų ir valymo įrenginiai įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, nepateikta.
  11. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytos išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams. 2013 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaita-faktūra prieštarauja CK 1.80 straipsnio nuostatoms, kadangi UAB „Dersus“ nuosavybės teisės į nuotekų valymo įrenginius neturėjo. Taip pat E. L. mokėjimas grynaisiais pinigais pagal minėtą sąskaitą-faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą UAB „Dersus“ buhalterijoje nėra užfiksuotas. UAB „Dersus“ negalėjo turėti nuosavybės teisės į minėtus daiktus, kadangi jie priklausė V. Ž. ir buvo areštuoti kaip pagrindinio daikto priklausinys.
  12. Teismas, spręsdamas dėl žalos atsakovui už sugadintą turtą atlyginimo, tinkamai nustatė civilinės atsakomybės sąlygas, priteistų nuostolių už žalą nekilnojamam turtui dydis pagrįstas. Daiktai – klozetai, praustuvai ir vandens šildytuvai – priskiriami santechninei pastato įrangai ir yra esminė pastato-malūno dalis, jiems negali būti suteiktas savarankiško turtinio vieneto statusas, todėl konstatavus, kad ieškovė ir atsakovas padarė žalą T. P. turtui, ji turi būti atlyginta. Apeliantės teiginys, kad byloje nėra įrodymų apie pastato vidinių langų išėmimą ar išdaužimą, prieštarauja bylos rašytiniams įrodymams ir šalių paaiškinimams. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo reikalavimą atlyginti žalą už išlaužtus medinius pastato langus, bet ne už 6 vienetus langinių, ką nurodo apeliantė. Toks reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas. Apeliantės prašymas priimti naują įrodymą byloje (pasiūlymą dėl plastikinių gaminių) yra nepagrįstas, kadangi šio įrodymo pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme ji nepagrindė. Be to, atsakovui priešieškiniu pareiškus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, apeliantė turėjo teisę pasirinkti, kokiais motyvais ir įrodymais ginsis nuo pareikšto reikalavimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu argumentų, kuriais būtų ginčijamas žalos dydis už 8 vienetus vidinių medinių langų, apeliantė nepateikė.
  13. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, apeliantei nurodžius, kad pirmosios instancijos teismas padarė skaičiavimo klaidą sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, šį klausimą buvo galima spręsti pirmosios instancijos teismui pateikiant prašymą dėl rašymo apsirikimų ar aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo. Be to, apeliantė nenurodo, kuriai iš šalių bei kokio dydžio bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos.

    11

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

13Apeliacinis skundas atmestinas

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar iš esmės pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Apeliantė prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – UAB „Megrame“ langų gamybos pasiūlymą, atsakovas T. P. – UAB „Dersus“ buhalterinius dokumentus ir duomenis apie ikiteisminį tyrimą dėl V. Ž. ir E. L. veiksmų, susijusių su įmonės buhalterine apskaita. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Šiuo atveju apeliantės ir atsakovo pateikti nauji įrodymai gali turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas juos prijungia prie bylos.
  3. Apeliantės teigimu, buitinių nuotekų valymo įrenginiai gali būti savarankišku civilinių teisinių santykių objektu, juos užsakė pagaminti UAB „Dersus“, jie įgyti atskirai nuo nekilnojamojo turto. Nuotekų valymo įrenginiai niekada nepriklausė V. Ž., jų savininkė buvo UAB „Dersus“, kuri įrenginius perleido E. L., o ši – UAB „Verdela“, jų perleidimo sandoriai patvirtinti finansinės apskaitos dokumentais. Varžytynėse atsakovas įsigijo tik V. Ž. nekilnojamuosius daiktus, nuotekų valymo įrenginiai V. Ž. niekada nepriklausė. Perleidžiant daiktus šalių išreikšta valia buvo juos valdyti atskirai kaip savarankiškus daiktus. Be to, buitinių nuotekų valymo įrenginiai įtraukti į UAB „Verdela“ turto sąrašą. Atsakovo teigimu, tarp šalių ginčo dėl minėtų daiktų buvimo funkciškai susijusiais su pagrindiniu daikto - jo įsigytu nekilnojamuoju turtu nėra, įrenginiai buvo skirti aptarnauti pastatą-malūną ir duomenų, kad jie neperėjo atsakovui, byloje nėra.
  4. CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.
  5. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšis būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013). Daikto naudojimas nesukuria tarnavimo kitam daiktui visapusiško efekto ir vien dėl naudojimo jis netampa priklausiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004). Tarnavimas reiškia, kad daiktas turi nuolat tenkinti pagrindinio daikto poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006). Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, yra susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu, – yra fakto klausimas ir esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas. Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 4.12–4.15, 4.19 straipsnius dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų straipsnių.
  6. Nuotekų valymo įrenginiai buvo įgyti UAB „Dersus“, atstovaujamos direktoriaus V. Ž., 2007 m. sausio 23 d. Sutarties Nr. 07 su UAB „Plastic Formo“ pagrindu ir sumontuoti ( - ). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčo dėl šių įrenginių tarnavimo pagrindiniam daiktui (pastatui-malūnui, esančiam ( - )) byloje nekilo. Pagal byloje esančius duomenis minėti įrenginiai buvo skirti šio objekto aptarnavimui, t. y. UAB „Dersus“ komercinės veiklos vykdymui, ir laikytini pagrindinio daikto priklausiniais. Minėti įrenginiai nuo pat jų sumontavimo momento tarnavo pagrindiniam daiktui, kadangi tokiam tikslui jų gamyba ir buvo užsakyta. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad parduodant V. Ž. priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jo vertės nustatymo metu minėti įrenginiai, kaip funkciškai susiję su pagrindiniu daiktu, buvo vertinami kaip jo dalis. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad nuotekų valymo įrenginiai V. Ž. niekada nepriklausė. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad buitinių nuotekų valymo įrenginiai įtraukti į UAB „Verdela“ turto sąrašą, savaime taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad tikroji šalių valia perleidžiant daiktus buvo valdyti nuotekų valymo įrenginius atskirai kaip savarankiškus daiktus – minėti įrenginiai į UAB „Verdela“ turto sąrašą įtraukti po vieno iš ginčijamų sandorių (2016 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 16/12/12, sudarytos tarp E. L. ir UAB „Verdela“) sudarymo, t. y. minėtų įrenginių įtraukimas į UAB „Verdela“ turto sąrašą patvirtina UAB „Verdela“ siekį minėtus įrenginius pripažinti jos nuosavybe, bet ne atskleidžia šalių valią minėtais įrenginiais disponuoti kaip atskirais savarankiškais daiktais, kadangi kiti bylos duomenys tai paneigia.
  7. Apeliantė skundžia teismo sprendimą dalyje, kurioje nuotekų valymo įrenginių perleidimo sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais. Apeliantės teigimu, UAB ,,Dersus“ buvo teisėta nuotekų valymo įrenginių kaip savarankiškų civilinės apyvartos objektų savininkė, turėjo teisę 2013 m. lapkričio 10 d. nuotekų valymo įrenginius perleisti E. L.
  8. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Nors šioje įstatymo normoje nenustatyta, kad nekilnojamieji daiktai, esantys ant žemės sklypo, kiekvienu atveju yra šio žemės sklypo priklausinys, teismui nustačius, kad nuotekų valymo įrenginiai nebuvo savarankiškais civilinės apyvartos objektais, pagrindo minėtus sandorius vertinti kaip šalių valios minėtais įrenginiais disponuoti kaip atskirais objektais išraišką nėra. Konstatavus, kad minėti įrenginiai yra pagrindinio daikto priklausiniai, jų likimą vertinti kitaip nei pagrindinio daikto teisinio pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2013 m. lapkričio 10 d. sandorio, kuriuo UAB „Dersus“ pardavė E. L. buitinius nuotekų valymo įrenginius, ir dėl 2016 m. gruodžio 12 d. sutarties, kurios pagrindu E. L. pardavė UAB „Verdela“ grindinio trinkeles ir buitinių nuotekų valymo įrenginius, yra teisinga. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pagrįstai sprendė, kad UAB „Dersus“ buhalterijoje apie sandorį, kurio pagrindu buvo išrašyta 2013 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaita-faktūra, bei E. L. grynaisiais pinigais atliktą mokėjimą minėtos sąskaitos-faktūros pagrindu duomenų nėra. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.
  9. Apeliantės vertinimu, 3 254,26 Eur nuostoliai už turto sugadinimą buvo priteisti nepagrįstai, kadangi ieškovės ir atsakovo veiksmuose nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ji turtą valdė teisėtai, žala atsakovui nekilo. Be to, klozetai, praustuvai, maišytuvai ir kt. turtas buvo teisėtai valdomas E. L., panaudos – UAB „Verdela“, žala T. P., įmonei pasiėmus jos teisėtai valdomą turtą, negalėjo kilti.
  10. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
  11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Verdela“, atstovaujama E. L., ir V. Ž. pripažino pasiėmę santechnikos įrangą, boilerius, langus, signalizacijos ir elektros instaliacinę įrangą. Teisę pasiimti minėtus daiktus apeliantė grindžia tuo, kad ji turėjo teisę minėtą turtą valdyti panaudos pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad įvardytas turtas yra esminės pagrindinio daikto dalys, kaip tai nustatyta CK 4.15 straipsnyje - esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu. Kriterijus, pagal kurį daiktas kvalifikuojamas esmine pagrindinio daikto dalimi – jo neatskiriamas funkcinis ryšys su pagrindiniu daiktu – toks, kad pagrindinis daiktas be esminės dalies netenka savo naudingumo, nes netenkina poreikių, kuriems yra skirtas; savo ruožtu, esminė daikto dalis neturi savarankiškos paskirties - jos funkcija yra užtikrinti pagrindinio daikto atitiktį tikslinei paskirčiai, be pagrindinio daikto esmine jo dalimi esantis daiktas nenaudingas. Esmine pagrindinio daikto dalimi esantis daiktas negali būti savarankiškas teisinių santykių objektas, kol su pagrindiniu daiktu jį sieja funkcinis ryšys, tai, be kita ko, reiškia, kad esminė pagrindinio daikto dalis negali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas – ji priklauso pagrindinio daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-306/2010). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti, kad santechnikos įranga, boileriai, langai, signalizacijos ir elektros instaliacinė įranga yra esminės pastato-malūno dalys ir už šių daiktų išsinešimą, neturint jokio teisinio pagrindo, atsakovui turi būti atlyginta žala. Apeliantės argumentai dėl neteisėto nuostolių už klozetus, maišytuvus, vandens šildytuvus priteisimo atmestini kaip nepagrįsti. Be to, apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl jos veiksmų išimant vidinius pastato langus taip pat nepaneigė. Byloje esantys duomenys (2017 m. sausio 25 d. antstolio M. D. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-21-2017K, 2017 m. kovo 14 d. antstolio G. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-19/17/12) patvirtina, kad prieš pastato-malūno perdavimą atsakovui V. Ž. ir E. L. išėmė vidinius pastato langus. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl šių asmenų veiksmų yra pagrįsta bylos duomenimis, 3 254,26 Eur nuostoliai už turto sugadinimą apskaičiuoti teisingai, o apeliantės argumentai tik dėl išimtų langinių yra deklaratyvūs, apeliaciniame skunde dėstomi kaip gynybinė pozicija jai siekiant išvengti prievolės atsakyti už atsakovui perėjusio turto neteisėtą perėmimą.
  12. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsakovo priešieškinys pirmosios instancijos teisme priimtas 2017 m. kovo 9 d. (Liteko duomenys). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui iš UAB „Verdela“ ir V. Ž. 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 534,54 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagrįstai priteistos aukščiau nurodytų nuostatų pagrindu.
  13. Apeliantė, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu tarp šalių. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai apskaičiavo ir skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė T. P. naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas keistinas pagal žemiau nurodytą apskaičiavimą.
  14. Atsakovas T. P. iš viso patyrė 2 475,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 245 Eur žyminis mokestis, 414,10 Eur išlaidos, susijusios su antstolių vykdomų faktinių aplinkybių konstatavimu, 106,42 Eur išlaidų už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir 1710 Eur už advokato pagalbą. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad nėra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas atsakovo patirtas išlaidas ieškiniui ir priešieškiniui paskirstė lygiomis dalimis, yra pagrįsta – pagal byloje esančią 2017 m. vasario 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 17/14, už priešieškinio surašymą ir atstovavimą teisme atsakovas patyrė 1500,00 Eur išlaidų, žyminio mokesčio dydis už priešieškinio reikalavimus – 245 Eur, todėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma už atsikirtimus į ieškinį nuo visos atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos sudaro ne 1237,76 Eur, bet 730,52 Eur. Ieškovės UAB „Verdela“ ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės UAB „Verdela“ priteistina 730,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl už pareikštą priešieškinį patirtų bylinėjimosi išlaidų (1745 Eur), pusė minėtų išlaidų dalies (872,50 Eur) sudaro pareikšti turtiniai reikalavimai ir pusę – pareikšti neturtiniai reikalavimai (taip pat 872,50 Eur). Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas tenkino 52,41 proc. turtinių priešieškinio reikalavimų, pareikštų UAB „Verdela“ ir V. Ž., atsakovui T. P. iš jų lygiomis dalimis priteistina 457,28 Eur, iš kiekvieno po 228,64 Eur. Nustačius, kad neturtiniai priešieškinio reikalavimai tenkinti pilnai, atsakovui T. P. iš UAB „Verdela“, V. Ž. ir E. L. lygiomis dalimis priteistina 872,50 Eur, iš kiekvieno po 290,83 Eur. Pirmosios instancijos teismo skaičiavimai dėl UAB „Verdela“ patirtų bylinėjimosi išlaidų nekeistini, kadangi atitinka bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias CPK nuostatas.
  15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje civilinėje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi.

14Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

15Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, šio teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui T. P. priteisimo iš UAB „Verdela“, V. Ž. ir E. L. patikslinti ir ją išdėstyti sekančiai:

16„Priteisti atsakovui T. P., asmens kodas ( - ) iš ieškovės UAB „Verdela“, juridinio asmens kodas 303181904, 1249,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17Priteisti atsakovui T. P., asmens kodas ( - ) iš V. Ž., asmens kodas ( - ) 519,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18Priteisti atsakovui T. P., asmens kodas ( - ) iš E. L., asmens kodas ( - ) 290,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.“.

Proceso dalyviai
Ryšiai